KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS
ORGANIZAVIMO IR KOORDINAVIMO TVARKOS APRAŠO
TVIRTINIMO
2018 m. gruodžio 27 d. Nr. D-521
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 2 p., Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. A1-428/V-894/V-691/1V-579 „Dėl Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Kalvarijos savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-107 „Dėl atvejo vadybos proceso koordinavimo ir įgyvendinimo Kalvarijos savivaldybėje“,
1. T v i r t i n u Kalvarijos savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymą D-25 „Dėl Kalvarijos savivaldybės bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo tvirtinimo“
Šis įsakymas per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo (įteikimo, paskelbimo) dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kalvarijos savivaldybės
administracijos direktoriaus
2018 m. gruodžio 27 d.
įsakymu Nr. D-521
KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS
ORGANIZAVIMO IR KOORDINAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kalvarijos savivaldybės (toliau – Savivaldybė) bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato bendro darbo su vaikus auginančiomis ar jų besilaukiančiomis šeimomis (toliau – šeimos) organizavimo ir koordinavimo Savivaldybėje pagrindinius principus, subjektus, dalyvaujančius dirbant su šeimomis, bendro darbo su šeimomis organizavimą ir koordinavimą Savivaldybėje, prevencinės ir kitos pagalbos organizavimą Savivaldybės teritorijoje, įstaigų, institucijų keitimąsi informacija.
2. Bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo tikslas – užtikrinti efektyvų socialinės rizikos prevencijos priemonių (toliau – prevencijos priemonės), taip pat kompleksinės pagalbos ir koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų bei psichologinės, teisėsaugos pagalbos (toliau – pagalba) teikimą šeimoms Savivaldybėje, siekiant stiprinti šeimų gebėjimus, galimybes rūpintis vaikais, savarankiškai spręsti savo šeimos problemas ir taip užtikrinti kokybišką šeimų funkcionavimą, būtiną jų gerovę.
3. Bendras darbas su šeima yra organizuojamas ir koordinuojamas laikantis šeimos atsakomybės, bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo, gyvenamosios vietovės bendruomenės įtraukimo, kompleksiškumo, prieinamumo ir kokybės, proporcingumo, šeimos individualizmo ir pagalbos diferencijavimo, teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, teisingumo, objektyvumo ir efektyvumo principais.
4. Bendradarbiavimas – tai komandų, sudarytų iš skirtingų institucijų atstovų, derinančių veiksmus tarpusavyje ir siekiančių bendro tikslo, veikla. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo veikloje yra labai svarbi kiekvieno pagalbos teikėjo atsakomybė, būtina, kad vienos institucijos gerai išmanytų kitų institucijų darbą. Norint efektyviai dirbti ir būti kartu, būtina derinti skirtingus bendradarbiaujančiųjų interesus, siekiant bendro tikslo.
5. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
SUBJEKTAI, DALYVAUJANTYS DIRBANT SU ŠEIMOMIS
6. Subjektai, pagal kompetenciją dalyvaujantys darbe su šeimomis:
6.1. Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus, Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistai;
6.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kalvarijos savivaldybėje (toliau – VVTAĮT teritorinis skyrius) darbuotojai;
6.4. Kalvarijos socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) ir kitų Savivaldybėje veikiančių socialinių paslaugų įstaigų (vaikų dienos centrų, globos centro ir kt.) atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, psichologai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai, pagal kompetenciją dirbantys su šeimomis ir teikiantys ar organizuojantys socialinę priežiūrą;
6.5. Kalvarijos pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ Sangrūdos ambulatorijos ir kitų Savivaldybėje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų (pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų ir kt.) paskirti atvejo vadybininkai, sveikatos priežiūros specialistai;
6.6. Savivaldybės švietimo įstaigų (bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo įstaigų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir kt.) paskirti atvejo vadybos specialistai, pedagogai, švietimo pagalbos specialistai;
6.8. Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Marijampolės skyriaus darbuotojai;
III SKYRIUS
BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS ORGANIZAVIMAS IR KOORDINAVIMAS
SAVIVALDYBĖJE
7. Savivaldybė, organizuodama ir koordinuodama bendrą darbą su šeimomis, telkia socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas, teisėsaugos institucijas, seniūnijas, bendruomenines organizacijas, nevyriausybines organizacijas ir kitas su šeimomis dirbančias įstaigas bei organizacijas, šeimų organizacijas, skatina vietos bendruomenių tarybų, Savivaldybės šeimos politikos stiprinimo komisijos veiklą, neformalius šeimų judėjimus, planuodama ir teikdama pagalbą šeimoms.
8. Seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, pasitelkdamos savanorius, kartu su Savivaldybės administracija suburia bendruomenę dirbti su šeimomis ir vaikais, organizuoja šeimų užimtumą, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimoms užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas, prisideda prie šeimų švietimo organizavimo.
9. Organizuojant pagalbos šeimoms teikimą Savivaldybėje, sudaromos sąlygos šeimoms gauti konsultacijas ir informaciją dėl joms reikalingos pagalbos gavimo vadovaujantis vieno langelio principu: Savivaldybės teritorijoje veikia bendruomeniniai šeimos namai, kurie teikia informaciją apie visas Savivaldybės teritorijoje teikiamas paslaugas šeimoms. Savivaldybėje šeimoms sudaromos galimybės dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose priemonėse, įskaitant besilaukiančias vaikų šeimas.
10. Už bendro darbo su šeimomis Savivaldybėje organizavimą atsako Savivaldybės administracijos direktorius.
11. Savivaldybėje veikia tarpinstitucinė grupė tarpinstituciniams klausimams, susijusiems su pagalbos šeimoms planavimu, stebėsena ir plėtra, prevencinių priemonių planavimu ir įgyvendinimu, pagalbos šeimoms poreikių vertinimu Savivaldybėje, bendruomenės, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų telkimu bendram darbui su šeimomis Savivaldybėje, taip pat probleminiams klausimams aptarti. Savivaldybės tarpinstitucinė grupė sudaroma iš Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus, Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistų, Savivaldybės gydytojo, seniūnijų seniūnų, VVTAĮT teritorinio skyriaus specialistų, policijos pareigūnų, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovų. Jei reikia, atsižvelgiant į numatomo svarstyti klausimo turinį, į tarpinstitucinius pasitarimus gali būti kviečiami ir kiti Aprašo 6 punkte nurodyti paslaugas šeimai organizuojantys, teikiantys ir koordinuojantys subjektai, Savivaldybės administracijos direktorius ir (ar) jo pavaduotojas, meras, vicemeras, Savivaldybės tarybos nariai, nepriklausomi ekspertai ir kt. Grupės pasitarimuose aptariami bendro darbo su šeimomis klausimai, kylančios problemos, organizuojami, planuojami ir teikiami siūlymai Savivaldybės administracijos direktoriui dėl pagalbos šeimai, socialinės rizikos prevencijos priemonių, bendruomenių telkimo formų, sutariama dėl bendrų veiksmų dirbant su šeimomis, aptariama keitimosi informacija tvarka.
12. Savivaldybėje bendrą darbą su šeimomis koordinuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kuris vadovauja tarpinstitucinei grupei ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį organizuoja tarpinstitucinius pasitarimus.
13. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, organizuodamas bendro darbo su šeimomis koordinavimą Savivaldybėje:
13.1. kartu su Aprašo 6 punkte nurodytais subjektais vertina ir analizuoja Savivaldybėje gyvenančių šeimų bendrą pagalbos poreikį, vykdo pagalbos prieinamumo ir kokybės stebėseną pagal švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru ir sveikatos apsaugos ministru nustatytus paslaugų prieinamumo ir kokybės stebėsenos rodiklius bei tvarką;
13.2. inicijuoja ir kartu su Aprašo 6 punkte nurodytais subjektais rengia paslaugų plėtros planų projektus;
14. Siekdami identifikuoti socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos šeimoms poreikį Savivaldybėje, Centro socialiniai darbuotojai, dirbantys Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, kiekvieną ketvirtį įvertina, su kokiais sunkumais susiduria Savivaldybėje gyvenantys nepilnamečiai vaikai, prioritetą skirdami vaikams, nelankantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigų, augantiems ekonominį nepriteklių patiriančiose šeimose (šeima gauna socialinę pašalpą, paramą maisto produktais); šeimose, kurios patekusios į krizę (tėvų nedarbas, žalingi įpročiai, netektys, skyrybos); šeimose, kurių vienas iš tėvų uždarbiauja užsienyje, nuteistas kalėti; šeimose, kurių vienas iš tėvų serga psichikos liga; vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; vaikams, augantiems fizinių asmenų globėjų (rūpintojų) šeimose, daugiavaikėse šeimose, šeimose, kuriose nustatyti smurto atvejai, ar kita. Pagalbos vaikams ir šeimoms paklausos ir pasiūlos įvertinimo išvados ir siūlymai pateikiami Savivaldybės tarpinstitucinės grupės vadovui. Jie aptariami Savivaldybės tarpinstitucinės grupės posėdžiuose ir įtraukiami į paslaugų plėtros plano projektą.
15. Siekdamas nustatyti prevencijos priemonių, pagalbos šeimoms poreikį Savivaldybėje, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, pasitelkdamas Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus, Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistus, seniūnus, kasmet organizuoja pagalbos šeimoms ir vaikams paklausos ir pasiūlos įvertinimą. Įvertinama, kokių sunkumų patiria Savivaldybėje gyvenantys vaikai, prioritetą teikiant vaikams, augantiems nepasiturinčiose šeimose (šeima gauna socialines pašalpas, maisto produktų davinius), fizinių asmenų globėjų (rūpintojų) šeimose, daugiavaikėse šeimose, šeimose, kuriose nustatyti smurto atvejai, šeimose, auginančiose vaikus, turinčius negalią, specialiųjų ugdymosi poreikių. Pagalbos vaikams ir šeimoms paklausos ir pasiūlos įvertinimo išvados ir siūlymai pateikiami Savivaldybės tarpinstitucinės grupės vadovui. Jie aptariami Savivaldybės tarpinstitucinės grupės posėdžiuose ir įtraukiami į paslaugų plėtros plano projektą.
IV SKYRIUS
SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMOMIS IR SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS TEIKIMO SPECIFIKA
17. Socialinis darbas su šeima dirbamas tarpusavio susitarimo ir bendradarbiavimo su šeima pagrindu. Socialinis darbuotojas yra šeimos pagalbininkas pastarajai apsisprendžiant dėl šeimos gerovės, tačiau nėra atsakingas už šeimos pasirinktą gyvenimo būdą ir jos sprendimus bei šių sprendimų pasekmes.
18. Su šeima socialinį darbą dirba ir socialinę priežiūrą šeimai teikia Centro socialiniai darbuotojai.
19. Pagrindinės socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, funkcijos:
19.1. vadovaujantis žmogiškomis vertybėmis, abipusės pagarbos, tarpusavio bendradarbiavimo principais, planuoti ir teikti socialinę pagalbą šeimoms jų socialinėje aplinkoje, susitinkant su šeima Centre ar kitose sutartose vietose, palaikant kontaktą su šeima ir kitomis priemonėmis;
19.2. dirbti socialinį darbą su vaiku ir šeima, juos konsultuojant (individualiai ir grupėmis), teikiant emocinę bei socialinę pagalbą ir didinant šeimos motyvaciją dalyvauti kompleksinės pagalbos teikimo procese, pozityvios tėvystės mokymuose, šeimos stiprinimo programose, nesmurtinio elgesio mokymo programose, priklausomybės ligų gydymo ir kitose programose;
19.3. teikti šeimai reikalingą informaciją ir žinias, ugdyti tėvystės įgūdžius, socialinius įgūdžius, skatinant glaudesnį šeimos santykį su socialine aplinka, organizuoti šeimų pagalbos sau grupes, kitą prevencinę pagalbą ir kt.;
19.4. tarpininkauti šeimai dėl pagalbos priemonių (psichologinės, psichosocialinės pagalbos, paslaugų vaikų dienos cente, piniginės socialinės pramos, užimtumo, sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, socialinio būsto, specialiųjų pagalbos priemonių ir kt.), parengti šeimos narius kreiptis į kitas valstybės ir (ar) savivaldybių institucijas, įstaigas ar organizacijas, kuriose šeima gali gauti pagalbą;
19.5. bendradarbiauti ir veikti kartu su atvejo vadybininku organizuojant, planuojant ir teikiant pagalbą šeimai, teikti siūlymus atvejo vadybininkui dėl pagalbos plano šeimai efektyvumo, keistis informacija apie situaciją šeimoje su atvejo vadybininku, informuoti jį apie pokyčius šeimoje;
19.6. teikti siūlymus atvejo vadybininkui dėl pagalbos plano, jame numatytų priemonių vaikui ir jo šeimai, atsižvelgiant į pakitusius šeimos poreikius ir (ar) pakitusią šeimos situaciją, tikslinimo;
19.8. dalyvauti kuriant bei plėtojant pagalbos vaikams ir šeimoms paslaugų sistemą seniūnijoje ar savivaldybėje;
20. Socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą šeimoms, veiklą koordinuoja ir metodinę pagalbą organizuoja Centras, taip pat pasitelkiami kiti pagal kompetenciją Savivaldybės administracijos padaliniai, kitos įstaigos, jei reikia – nepriklausomi ekspertai ir kt.
21. Teikiant socialinę pagalbą šeimai, socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, veiklą gali papildyti individualios priežiūros personalo veikla.
22. Socialinė priežiūra derinama su nevyriausybinių organizacijų, Savivaldybės organizuojamomis pagalbos šeimai formomis. Šeimą ištikus krizei, suteikiama galimybė gauti psichologo pagalbą, suteikiama informacija arba padedama sutvarkyti dokumentus vienkartinėms išmokoms gauti, gydytis nuo priklausomybių, dalyvauti pozityviosios tėvystės, visuomenės sveikatos stiprinimo, smurtinį elgesį keičiančiose, smurto prevencijos priemonių bei kitose programose, vaikui lankyti dienos centrą ir kt.
23. Savivaldybės teritorijoje veikiančios įstaigos pagal kompetenciją dalijasi informacija dėl galimybių šeimai gauti pagalbą, kartu su šeima ir socialiniu darbuotoju planuoja ir teikia pagalbą šeimai. Prireikus pagal galimybes dalyvauja aptariant pagalbos šeimai priemones ir efektyvumą. Kai įstaigos atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju ar Centru, vadovybė apie tokį atvejį raštu informuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių. Šie klausimai papildomai aptariami Savivaldybės tarpinstitucinėje grupėje.
V SKYRIUS
PAGALBOS ŠEIMAI PROCESAS
25. Atvejo vadyba inicijuojama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 įsakymu Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytais atvejais ir tvarka.
26. Atvejo vadybininkas organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius, rengia, įgyvendina ir užbaigia pagalbos planą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
27. Iki pirmo atvejo nagrinėjimo posėdžio atvejo vadybininkas, pasitelkęs socialinį darbuotoją, surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką ir jo šeimą ar kitus svarbius asmenis, pareikalaudamas iš švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Esant tarnybiniam būtinumui, atvejo vadybininkas turi teisę gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos išvadas dėl vaikui suteiktų ir (ar) reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų ar išvadas dėl šeimos narių sveikatos būklės. Informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai.
28. Jeigu atvejo vadybininko organizuojamuose posėdžiuose nedalyvauja pakviestų institucijų ir įstaigų atstovai, nepateikia ar pateikia neišsamią prašomą informaciją, nedalyvauja rengiant pagalbos planą, nevykdo ar netinkamai vykdo priskirtas funkcijas, atvejo vadybininkas raštu kreipiasi į tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių su prašymu inicijuoti tarpinstitucinį pasitarimą minėtiems klausimams spręsti.
29. Atvejo vadybininkas, nustatęs, kad Savivaldybėje teikiamos šeimoms reikalingos pagalbos nepakanka, pagalbos pasiūla neatitinka vaikų ir jų šeimų poreikių, apie tai raštu informuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kuris inicijuoja veiksmus, numatytus Aprašo 13 punkte.
30. Centras organizuoja metodinius atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų pasitarimus, kuriuose pagal poreikį dalyvauja Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus, Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, Savivaldybės gydytojas, VVTAĮT teritorinio skyriaus specialistai, jei reikia – nepriklausomi ekspertai, mobilioji komanda ir kt. Centro atsakingas darbuotojas organizuoja ir koordinuoja atvejo vadybininkų, socialinių darbuotojų mokymus, supervizijas, teikia informaciją dėl atestacijos.
31. Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius reguliariai, kartą per mėnesį, organizuoja pasitarimus dėl pagalbos vaikams ir šeimoms organizavimo savivaldybėje, kuriuose dalyvauja Aprašo 6 punkte nurodyti subjektai, esant poreikiui, gali būti kviečiami kitų valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų, teikiančių pagalbą vaikams ir šeimoms, atstovai.
32. Atvejo vadybos procese dalyvaujantys asmenys privalo laikytis konfidencialumą ir duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
33. Šeimai išsikėlus iš Savivaldybės, kai yra pradėtas šeimos atvejo vadybos procesas, atvejo vadybininkas informaciją apie šeimą ir pradėtą jos atvejo vadybos procesą, teiktą ir reikalingą tęsti pagalbą raštu ar elektorinėmis ryšio priemonėmis perduoda VVTAĮT teritoriniam skyriui bei savivaldybės, į kurią išsikėlė šeima, administracijai. Kartu su informacija perduodama ir šeimos byla. Jeigu šeima išsikėlė gyventi į kitą valstybę, atvejo vadybininkas informaciją perduoda VVTAĮT teritoriniam skyriui.
34. Siekiant užtikrinti laiku teikiamą pagalbą šeimoms, atvejo vadybininkams, socialiniams darbuotojams, dirbantiems su šeima, gali būti nustatomas kitoks nei Savivaldybės administracijos darbo laikas, nustatant kitą darbo pradžios ir pabaigos laiką ar taikant suminę darbo laiko apskaitą.
VI SKYRIUS
KITŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DARBO SPECIFIKA, DIRBANT SU ŠEIMOMIS
36. Vaikui ir šeimai Savivaldybė užtikrina nuoseklią, individualią ir planingą prevencinę ir kitą pagalbą. Organizuodamos ir teikdamos prevencinę, kompleksinę ir kitą pagalbą šeimai, Savivaldybės administracija ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, VVTĮT teritoriniu skyriumi, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis ir telkia bendram darbui.
37. Savivaldybėje dirbantys Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro priežiūros specialistai planuoja Savivaldybės vaikų ir šeimų sveikatai gerinti skirtas priemones, vertina taikomų priemonių efektyvumą, organizuoja renginius, mokymus bendruomenėje, įtraukdami vietos gyventojus į sveikatinimo programas, ypač daug dėmesio skirdami psichikos sveikatai stiprinti, alkoholizmui mažinti, prevenciniam darbui su besilaukiančiomis motinomis, smurto prevencijai ir kt. Organizuoja ankstyvosios intervencijos mokymus jaunuoliams.
38. Ugdymo įstaigos atlieka vaikų mokyklos lankymo stebėseną ir kas mėnesį Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinėje sistemoje (toliau – NEMIS) teikia apie tai informaciją.
39. Kalvarijos vaikų lopšelis-darželis „Žilvitis“ ir bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas, atlieka vaikų privalomojo ikimokyklinio ugdymo stebėseną ir, esant poreikiui, teikia apie tai informaciją tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui.
40. Kalvarijos vaikų lopšelis-darželis „Žilvitis“ ir bendrojo ugdymo mokyklos planuoja ir vykdo tikslines prevencines programas, bendradarbiauja su seniūnijomis, atvejo vadybininkais, socialiniais darbuotojais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi.
41. Kalvarijos vaikų lopšelis-darželis „Žilvitis“ ir bendrojo ugdymo mokyklos organizuoja, vaikų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, teikia švietimo pagalbą, konsultuoja tėvus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. Švietimo pagalbos specialistai teikia socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą, konsultuoja vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, bendradarbiaudami su jais teikia vaikams psichologinę pagalbą, psichologinių problemų prevencijos priemones ir ankstyvąją intervenciją, bendradarbiauja su atvejo vadybininkais, socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros įstaigomis, VVTAĮT teritoriniu skyriumi.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS