LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2009 M.
GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. V-1087 „DĖL KRAUJO KOMPONENTŲ TRANSFUZIJOS INDIKACIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. gruodžio 11 d. Nr. V-1312
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. V-1087 „Dėl Kraujo komponentų transfuzijos indikacijų patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KRAUJO IR KRAUJO KOMPONENTŲ TRANSFUZIJOS INDIKACIJŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2024 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-1312
KRAUJO IR KRAUJO KOMPONENTŲ TRANSFUZIJOS INDIKACIJŲ SĄRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kraujo ir kraujo komponentų transfuzijos indikacijų sąrašas (toliau – Sąrašas) nustato kraujo ir kraujo komponentų transfuzijos indikacijas ir transfuzijai naudojamas kraujo ir kraujo komponentų dozes.
2. Transfuziją skiriantis gydytojas vadovaujasi Sąrašo II skyriuje nurodytomis indikacijomis ir, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę, skiria konservuoto kraujo ir (arba) kraujo komponentų transfuziją bei nustato perpilamų konservuoto kraujo ir (arba) kraujo komponentų vienetų skaičių.
Jei to reikalauja paciento sveikatos būklė, gydytojas, pagrįsdamas savo sprendimą medicinos dokumentuose, gali skirti kraujo ar kraujo komponentų transfuziją esant kitokioms indikacijomis nei nurodyta Sąrašo II skyriuje.
3. Naujagimiams konservuoto kraujo ir (arba) kraujo komponentų dozė ir indikacijos nustatomos gydytojo neonatologo individualiai.
II SKYRIUS
KRAUJO IR KRAUJO KOMPONENTŲ TRANSFUZIJOS INDIKACIJŲ SĄRAŠAS
5. Eritrocitų dozė ir eritrocitų transfuzijos indikacijos:
5.1. Eritrocitų dozė:
5.2. eritrocitų transfuzijos indikacijos:
5.2.1. klinikiniai ar laboratoriniai hipoksijos požymiai dėl mažakraujystės, jei mažakraujystę būtina sumažinti per trumpesnį laiką, nei tai galima pasiekti kitais metodais, ar nėra alternatyvių mažakraujystės mažinimo metodų;
5.2.3. Hb < 80 – 100 g/l, kai yra rizikos veiksnių, kurie gali sunkinti hipoksiją (koronarinė širdies liga, širdies vožtuvų patologija, galvos smegenų kraujagyslių patologija ar trauma, sunkios plaučių ligos, kt.);
5.2.4. masyvus kraujavimas, neatsižvelgiant į recipiento Hb koncentraciją. Esant masyviam kraujavimui, rekomenduojama vadovautis masyvaus kraujavimo diagnostikos ir gydymo protokolu;
6. Konservuoto kraujo dozė ir transfuzijos indikacijos:
6.1. konservuoto kraujo dozė:
6.1.1. suaugusiesiems viena konservuoto kraujo dozė yra lygi vienam konservuoto kraujo masės vienetui;
7. Trombocitų dozė ir trombocitų transfuzijos indikacijos:
7.1. trombocitų dozė:
7.1.1. suaugusiesiems ir daugiau kaip 40 kg sveriantiems vaikams viena trombocitų dozė yra lygi 200 x 109 trombocitų;
7.2. trombocitų transfuzijos indikacijos:
7.2.4. trombocitų < 20 x 109/l, esant nors vienai iš šių sąlygų: karščiavimas > 38°C, sepsis, dirbtinė plaučių ventiliacija, nekoreguojama arterinė hipertenzija, chemoterapijos ar radioterapijos sukeltas ir kraujavimo riziką didinantis pažeidimas, staigus trombocitų skaičiaus kritimas per pastarąsias 72 val., gydomosios aferezės;
7.2.5. trombocitų < 50 x 109/l esant koagulopatijai arba vartojant antitrombozinius vaistus prieš invazines procedūras;
7.2.6. trombocitų < 80 x 109/l, kai atliekamos didelės rizikos operacijos (ortopedinės, kardiochirurginės ir kitos didelės apimties operacijos);
7.2.7. trombocitų < 100 x 109/l esant nors vienai iš šių sąlygų: akių, neurochirurginės operacijos, daugybinė ar smegenų trauma, masyvi transfuzija ar kraujavimas, kai netenkama daugiau kaip 100 proc. cirkuliuojančio kraujo tūrio (~ 70 ml/kg) per 24 val. ar 50 proc. per 3 val.;
7.2.8. masyvus kraujavimas, neatsižvelgiant į recipiento Hb koncentraciją. Esant masyviam kraujavimui, rekomenduojama vadovautis masyvaus kraujavimo diagnostikos ir gydymo protokolu;
7.2.9. trombocitopatijos sukelto kraujavimo profilaktika prieš invazines procedūras ar operacijas, jei trombocitopatiją būtina sumažinti per trumpesnį laiką, nei tai galima pasiekti kitais metodais (pvz., nutraukus trombocitopatiją sukėlusio vaisto vartojimą), ar nėra alternatyvių trombocitopatijos mažinimo metodų;
8. Šviežiai šaldytos plazmos dozė ir šviežiai šaldytos plazmos transfuzijos indikacijos:
8.2. šviežiai šaldytos plazmos transfuzijos indikacijos:
8.2.1. kraujavimas dėl koagulopatijos, jei koagulopatiją būtina sumažinti per trumpesnį laiką, nei tai galima pasiekti kitais metodais, ar nėra alternatyvių koagulopatijos mažinimo metodų;
8.2.2. kraujavimo dėl koagulopatijos profilaktika prieš invazines procedūras ar operacijas, jei koagulopatiją būtina sumažinti per trumpesnį laiką, nei tai galima pasiekti kitais metodais, ar nėra alternatyvių koagulopatijos mažinimo metodų;
8.2.3. masyvus kraujavimas, neatsižvelgiant į recipiento Hb koncentraciją. Esant masyviam kraujavimui, rekomenduojama vadovautis masyvaus kraujavimo diagnostikos ir gydymo protokolu;
9. Krioprecipitato dozė ir krioprecipitato transfuzijos indikacijos:
9.1. viena krioprecipitato dozė suaugusiems yra 1–2 vienetai krioprecipitato 10 kg kūno svorio; vaikams skiriama 1 vienetas krioprecipitato 5–10 kg kūno svorio;
9.2. krioprecipitato transfuzija rekomenduojama, kai fibrinogeno koncentracija < 1,5 g/l, esant aktyviam kraujavimui, papildomiems kraujavimo riziką didinantiems veiksniams, prieš invazines procedūras ar prognozuojant, kad be transfuzijos fibrinogeno koncentracija mažės iki pavojingo lygmens;
10. Granulocitų dozė ir granulocitų transfuzijos indikacijos:
11. Eritrocitai, konservuotas kraujas, trombocitai, kuriuose limfocitai inaktyvuoti jonizuojančiąja spinduliuote (ne mažiau kaip 25 Gy, ne daugiau kaip 50 Gy, į centrinį tašką (minimali dozė bet kurioje dalyje – 15 Gy) ar kitais metodais, kurie panaikina limfocitų aloreaktyvumą, perpilami šiais atvejais:
11.1. žmogaus leukocitų antigenų (toliau – ŽLA) artimo donoro recipientams (visi ŽLA tapatūs trombocitų preparatai, t. y. kai kraujo komponentai yra iš pirmosios ar antrosios eilės giminaičių);
11.3. naujagimiui, kuriam buvo atliktos intrauterininės transfuzijos (apšvitinti komponentai turėtų būti skiriami iki 6 mėnesių po numatytos gimdymo datos (40 nėštumo savaičių);
11.7. pacientams, gydomiems purinų analogais, ne mažiau kaip dvejus metus po gydymo purinų analogais;
11.8. pacientams, sergantiems įgyta aplazine anemija, gydomiems antitimocitiniu globulinu ir mažiausiai 6 mėn. baigus gydymą;
11.9. pacientams, sergantiems Hodžkino limfoma; po dokumentuotos visiškos remisijos pasiekimo švitinimo poreikis gali būti individualiai peržiūrimas po 12 mėnesių. Sprendimą nutraukti švitinimą priima gydytojas hematologas;
11.10. alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos recipientams:
11.10.1. mažiausiai 6 mėn. nuo kondicionavimo pradžios ir kai nėra lėtinės transplantato prieš šeimininką ligos bei nutrauktas imunosupresinis gydymas;
11.12. autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos recipientams mažiausiai 14 dienų iki kamieninių ląstelių rinkimo iki mažiausiai 3 mėnesių po transplantacijos;
11.13. pacientams po chimerinių antigeno receptorių T (toliau – CAR-T) ląstelių terapijos – iki 6 mėn. po CAR-T infuzijos;
11.14. pacientams po širdies ir plaučių transplantacijos (nuo įtraukimo į laukiančiųjų sąrašą iki mažiausiai 30 d. po transplantacijos;
11.15. pacientams, gydomiems anti-CD52 antikūnais (alemtuzumabu), purino analogais kartu su monokloniniais antikūnais arba anti-CD20 antikūnais (rituximabu) kartu su intensyvia chemoterapija, gydymo metu ir 6 mėnesius po jo;