LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBlikos kultūros ministro 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo nr. įv-360 „dėl VALSTYBINIO KERNAVĖS KULTŪRINIO REZERVATO BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS INDIVIDUALAUS APSAUGOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ pakeitimo

 

2021 m. liepos 30 d. Nr. ĮV-941

Vilnius

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. ĮV‑360 „Dėl Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonos individualaus apsaugos reglamento patvirtinimo“:

1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 3.2 punktu,“.

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonos individualų apsaugos reglamentą:

2.1. pakeičiu I skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

 

„I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS“.

 

2.2. pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:

„3. Buferinės zonos apsauga, naudojimas, tvarkymas ir juridinių bei fizinių asmenų veikla joje reglamentuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1745 „Dėl Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuostatų patvirtinimo“, teritorijų planavimo dokumentais ir šiuo Reglamentu, kurio nuostatos turi būti integruojamos į teritorijų planavimo dokumentus.“

2.3. pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

„5. Rezervato, Buferinės zonos ir joje esančių pozonių ribos nustatytos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. IX-982 „Dėl Valstybinio Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus – rezervato statuso pakeitimo, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato ribų ir buferinės apsaugos zonos ribų pakeitimo ir ribų plano patvirtinimo“.

2.4. papildau naujais 81,  82 ir 83 punktais:

„81. Siekiant išvengti kultūrinio kraštovaizdžio vizualinės (regimosios) taršos Buferinės zonos fizinės apsaugos režimo pozonio visose teritorijose, Buferinės zonos vizualinės (regimosios) apsaugos režimo pozonio sugriežtintos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo ir reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo teritorijose Kernavės miestelyje ir sklypuose, besiribojančiuose su Kerniaus pėsčiųjų gatve, draudžiama:

81.1. statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kilnojamuosius objektus arba įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų ir sodininkų vagonėlius arba namelius), išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

81.1.1. prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

81.1.2. mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;

81.1.3. turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti ar sezoninei prekybai;

81.1.4. kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės.

81.2. kabinti ar kitaip tvirtinti ant medžių, gamtos ir kultūros paveldo objektų informacijos skydus, stendus ir reklamas.

81.3. įrengti saulės šviesos energijos elektrines, saulės kolektorius vandens šildymui, šilumos siurblių išorinius blokus ir kitus technologinius įrenginius ant pastatų stogų ir (ar) fasadų, matomų iš Rezervato teritorijos.

81.4. esamų pastatų fasaduose projektuoti ir įrengti vitrininius langus, išskyrus įrengiamus vidinio kiemo pusėje, neapžvelgiamoje nuo gatvės, kelio ar Rezervato teritorijos.

82. Buferinėje zonoje leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus netaikomi šiame Reglamente nustatyti užstatymo tankio reikalavimai. Statybą leidžiantys dokumentai atstatyti buvusius pastatus išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu.

83. Buferinėje zonoje statomų informacinių skydų, stendų ar reklamų plotas neturi viršyti 8 m2.“

2.5. pakeičiu II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

 

„II SKYRIUS

reglamento struktūra“.

 

2.6. pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

 

„III SKYRIUS

Kairiojo ir dešiniojo Neries krantų teritorijų

(be Kernavės miestelio ir jo apylinkių teritorijos),

esančių Buferinės zonos fizinės ir vizualinės (regimosios)

apsaugos režimo pozoniuose, Reglamentas

(I Reglamento dalis)“.

 

2.7. pakeičiu 12.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„12.3. galimas esamų statinių paprastasis ir kapitalinis remontas, atnaujinimas (modernizavimas), rekonstrukcija, nedidinant sklypo užstatymo tankio, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbai;“.

2.8. pripažįstu netekusiu galios 12.4 papunktį.

2.9. pakeičiu 12.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„12.5. atliekant Reglamento 12.3 papunktyje nurodytus statybos darbus pastatų fasadų apdailai naudojami: mediniai pjauti, tašyti, netekinti rąstai, medinės apdailos lentos, akmuo, molis, plytos, tinkas. Pastatų fasadų apdailai draudžiama naudoti plastikines medžiagas. Pastatų stogų spalva tamsių atspalvių (ruda, juoda, pilka);“.

2.10. pakeičiu 12.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„12.7. miško ūkio žemėje palaikoma artima natūraliai miško rūšinė sudėtis ir struktūra, kirtimus leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatyta tvarka;“.

2.11. pakeičiu 15.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„15.4. galimas esamų statinių paprastasis ir kapitalinis remontas, atnaujinimas (modernizavimas), rekonstravimas, nedidinant sklypo užstatymo tankio, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbai. Pastatų apdailai naudojami: mediniai pjauti, tašyti, netekinti rąstai, medinės apdailos lentos, akmuo, molis, plytos, tinkas. Pastatų fasadų apdailai draudžiama naudoti plastikines medžiagas. Pastatų stogų spalva tamsių atspalvių (ruda, juoda, pilka). Pastatų sienų spalvos: smėlio, pilka, ruda, tamsiai žalia, tamsiai raudona;“.

2.12. pakeičiu 15.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„15.5. prieš vykdant žemės judinimo darbus (išskyrus žemės ūkio veiklą), teisės aktų nustatyta tvarka privalu atlikti archeologinius žvalgymus, o nustačius teritorijos kultūrinės vertės požymius – archeologinius tyrimus.“

2.13. pakeičiu 16.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„16.1. galimas esamų statinių remontas, atnaujinimas (modernizavimas), rekonstravimas, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbai. Pastatų fasadų apdailai naudojami: mediniai pjauti, tašyti, netekinti rąstai, medinės apdailos lentos, akmuo, molis, plytos, tinkas. Pastatų fasadų apdailai draudžiama naudoti plastikines medžiagas. Pastatų stogų spalva tamsių atspalvių (ruda, juoda, pilka). Tvorų įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus: sodyba aptveriama ne aukštesnėmis kaip 1,5 m aukščio perregimomis ažūrinėmis (kiaurymių plotas: iki 45 %) tvoromis be cokolių; tvorų spalva: tamsių spalvų (ruda, juoda, pilka). Galima naujų statinių statyba – maksimalus sklypo užstatymo tankis bei statinių parametrai nustatomi vadovaujantis Reglamento 23.4 papunkčio reikalavimais;“.

2.14. pakeičiu 16.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„16.2. naujos statybos galimos sklypuose (išskyrus miško paskirties žemėje ir sklypų dalyse, kurioms nustatytas reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo teritorijos su vyraujančiais gamtiniais elementais statusas), kai minimalus sklypo dydis – 3 ha; užstatymo tankis iki 2 %, maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas – 150 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3,5 m, iki stogo kraigo – 8,5 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo plotas – 100 m2; aukštis iki karnizo – 3 m, iki stogo kraigo – 7,5 m; pastatai – vieno aukšto su mansarda, stogai – dvišlaičiai, stogų nuolydis 40–45 laipsniai; naudojamos tradicinės arba joms artimos estetine kokybe bei spalvine gama statybinės medžiagos ir apdaila;“.

2.15. pakeičiu 16.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„16.5. miško ūkio žemėje palaikoma artima natūraliai miško rūšinė sudėtis ir struktūra, kirtimus leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatyta tvarka.“

2.16. pakeičiu 17.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„17.3. galima naujų statinių statyba; užstatymo tipas – sodybinis, minimalus sklypo dydis – 1 ha, užstatymo tankis iki 4,5 %; maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas – 150 m2, maksimalus aukštis iki karnizo – 3,5 m, iki stogo kraigo – 8,5 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo plotas – 100 m2; aukštis iki karnizo – 3 m, iki stogo kraigo – 7,5 m. Esamuose kaimuose ir susiformavusiose sodybų grupėse minimalus užstatomo sklypo dydis – 0,5 ha, o maksimalus užstatymo tankis bei statinių parametrai nustatomi vadovaujantis Reglamento 23.4 papunkčio reikalavimais;“.

2.17. Pakeičiu 17.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„17.4. galima naujų statinių statyba; maksimalus sklypo užstatymo tankis bei statinių parametrai nustatomi vadovaujantis Reglamento 23.4 papunkčio reikalavimais;“.

2.18. pakeičiu IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

 

„IV SKYRIUS

Kernavės miestelio ir jo apylinkių teritorijos,

esančios Buferinės zonos fizinės ir vizualinės (regimosios)

apsaugos režimo pozonyje, Reglamentas“

(II Reglamento dalis)“.

 

2.19. pakeičiu 21.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„21.1. galimas esamų statinių paprastasis ir kapitalinis remontas, atnaujinimas (modernizavimas), rekonstravimas, esamose sodybose galima naujų statinių statyba, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus. Pastatų fasadų apdailai naudojami: mediniai pjauti, tašyti, netekinti rąstai, medinės apdailos lentos, akmuo, molis, plytos, tinkas. Pastatų fasadų apdailai draudžiama naudoti plastikines medžiagas. Pastatų stogų spalva tamsių atspalvių (ruda, juoda, pilka). Pastatų sienų spalvos: smėlio, pilka, ruda, tamsiai žalia, tamsiai raudona. Tvorų įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus: sodyba aptveriama ne aukštesnėmis kaip 1,5 m aukščio perregimomis ažūrinėmis (kiaurymių plotas iki 45 %) tvoromis be cokolių; tvorų spalva: tamsių atspalvų (ruda, juoda, pilka); maksimalus sklypo užstatymo tankis bei statinių parametrai nustatomi vadovaujantis Reglamento 23.4 papunkčio reikalavimais;“.

2.20. pakeičiu 21.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„21.2. naujos statybos galimos sklypuose (išskyrus miško paskirties žemėje ir sklypų dalyse, kurioms nustatytas reguliuojamos vizualinės apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo teritorijos su vyraujančiais gamtiniais elementais statusas), kai minimalus sklypo dydis – 3 ha; sklypo užstatymo tankis iki 2%, maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas – 150 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3,5 m, iki stogo kraigo – 8,5 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo plotas – 100 m2; aukštis iki karnizo – 3 m, iki stogo kraigo – 7,5 m; pastatai – vieno aukšto su mansarda, stogai – dvišlaičiai, stogų nuolydis 40–45 laipsniai; naudojamos Reglamento 21.1 papunktyje nurodytos tradicinės arba joms artimos estetine kokybe bei spalvine gama statybinės medžiagos ir apdaila;“.

2.21. pakeičiu 21.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„21.5. miško ūkio žemėje palaikoma artima natūraliai miško rūšinė sudėtis ir struktūra, kirtimus leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatyta tvarka.“

2.22. pakeičiu 22.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„22.1. saugomas tradicinis užstatymo būdas, pastatų tipai, sklypo užstatymo tankis;“.

2.23. pakeičiu 22.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„22.4. sklypai neskaidomi, formuojant gatvių užstatymą, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus, gali būti apjungiami neužstatyti sklypai, jų užstatymo atveju minimalus sklypo dydis 25 arai, sklypo užstatymo tankis iki 10 %, maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas 120 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3,2 m, iki stogo kraigo 8 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo plotas 80 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3 m, iki stogo kraigo 7 m; pastatai – vieno aukšto su mansarda, stogai – dvišlaičiai (išskyrus visuomeninės paskirties pastatus ir inžinierinius statinius), stogų nuolydis 40–42 laipsniai. Pastatų fasadų apdailai naudojami: mediniai pjauti, tašyti, netekinti rąstai, medinės apdailos lentos, akmuo, molis, plytos, tinkas. Pastatų fasadų apdailai draudžiama naudoti plastikines medžiagas. Pastatų stogų spalva tamsių atspalvių (ruda, juoda, pilka). Pastatų sienų spalvos: smėlio, pilka, ruda, tamsiai žalia, tamsiai raudona. Tvorų įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus: sodyba aptveriama ne aukštesnėmis kaip 1,5 m aukščio perregimomis ažūrinėmis (kiaurymių plotas iki 45 %) tvoromis be cokolių, tvorų spalva tamsių atspalvių (ruda, juoda, pilka);“.

2.24. pakeičiu 22.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„22.6 galimas esamų statinių paprastasis ir kapitalinis remontas, atnaujinimas (modernizavimas), rekonstravimas, nekeičiant jų užstatymo ploto parametrų, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbai. Pastatų fasadų apdailai naudojami: mediniai pjauti, tašyti, netekinti rąstai, medinės apdailos lentos, akmuo, molis, plytos, tinkas. Pastatų fasadų apdailai draudžiama naudoti plastikines medžiagas. Pastatų stogų spalva tamsių atspalvių (ruda, juoda, pilka). Pastatų sienų spalvos: smėlio, pilka, ruda, tamsiai žalia, tamsiai raudona. Rekonstruojamų pastatų maksimalus aukštis nustatomas vadovaujantis Reglamento 23.4 papunkčio reikalavimais;“.

2.25. pakeičiu 23.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„23.4. naujos statybos reglamentuojamos išskiriant tris galimus užstatymo tipus:

23.4.1. I užstatymo tipas – minimalus sklypo dydis 20 arų, užstatymo tankis iki 10 %; maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas – 120 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3,2 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 8 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo plotas – 80 m2; aukštis iki karnizo – 3 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 7 m;

23.4.2. II užstatymo tipas – minimalus sklypo dydis 0,5 ha, užstatymo tankis iki 7 %; maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas – 120 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3,2 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 8 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo tankis – 90 m2; aukštis iki karnizo – 3 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 7,5 m;

23.4.3. III užstatymo tipas – minimalus sklypo dydis 1 ha, užstatymo tankis iki 4,5 %; maksimalus pagrindinio pastato užstatymo plotas – 150 m2, maksimalus aukštis iki karnizo 3,5 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 8,5 m, pagalbinių pastatų maksimalus užstatymo plotas – 100 m2; aukštis iki karnizo – 3 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 7,5 m, komercinio žemės naudojimo būdo teritorijoje pagrindinio pastato maksimalus užstatymo plotas – 230 m2, aukštis iki karnizo – 3,5 m, iki dvišlaičio stogo kraigo – 9 m;“.

2.26. pakeičiu 23.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„23.5. esant tarpiniams sklypų dydžiams tankis nustatomas interpoliavimo būdu;“.

2.27. pakeičiu 23.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„23.6. naujų statinių architektūrinė išraiška – būdinga kaimo vietovės architektūrinėms tradicijoms, pastatai – vieno aukšto su mansarda, stogai – dvišlaičiai, stogų nuolydis 40–45 laipsniai, naudojamos Reglamento 22.4 papunktyje nurodytos tradicinės arba joms artimos estetine kokybe bei spalvine gama statybinės medžiagos ir apdaila.“

2.28. pakeičiu 24.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„24.1. leidžiama formuoti vietos sąlygas atitinkantį architektūrinių elementų kompleksą (maksimalus statinių aukštis 1–2 aukštai su mansarda, tankis iki 25 %); architektūriniai sprendiniai nereglamentuojami; galimas užstatymo papildymas, transformavimas, rekomenduojamas ir skatinamas statinių, disonuojančių su tradicine architektūra, nugriovimas, rekonstravimas;“.

2.29. pakeičiu V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

 

„V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS“.

 

 

 

Kultūros ministras                                                                                                       Simonas Kairys