ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ETIKOS KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2024 m. kovo 7 d. Nr. T-56
Šiauliai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsniu, 23 straipsniu, Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pakeisti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. T-293 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“:
2.1. Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
PATVIRTINTA
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2024 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. T-56
ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ETIKOS KOMISIJOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – Komisija) sudarymo tvarką, funkcijas, darbo organizavimą, teises, pareigas, valstybės politiko elgesio tyrimo eigą, Komisijos priimamų sprendimų ir jų paskelbimo tvarką, kitus su Komisijos veikla susijusius klausimus.
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybės politikų elgesio kodeksu (toliau – Elgesio kodeksas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymu (toliau – VTEK įstatymas), Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu (toliau – Reglamentas), Nuostatais ir kitais teisės aktais.
3. Nuostatuose naudojamos pagrindinės sąvokos:
3.1. Valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti į Tarybos nario ar mero pareigas.
3.2. Atskiroji nuomonė – vieno ar kelių Komisijos narių motyvuota nuomonė, nesutampanti su Komisijos priimtu sprendimu, kurią Komisijos narys (nariai) turi teisę pareikšti Komisijos posėdžio metu.
3.3. Išankstinė nuomonė – Komisijos nario, negalinčio dalyvauti Komisijos posėdyje, raštu pateikta nuomonė svarstomu klausimu, kuri paviešinama posėdžio metu ir įrašoma į posėdžio protokolą.
3.4. Privatūs interesai – valstybės politiko ir (ar) jam artimų asmenų turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos valstybės politiko priimamiems sprendimams ir (ar) politinei veiklai.
3.5. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad valstybės politikas viešajame gyvenime elgtųsi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, priimtų sprendimus tik valstybės, Savivaldybės ir visuomenės labui.
3.6. Valstybės politikui artimi asmenys – valstybės politiko sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ir partneriai.
4. Komisijos paskirtis – atlikti valstybės politikų, tai yra Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) narių ar Šiaulių miesto savivaldybės mero (toliau – meras) pareigas einančių asmenų (toliau – politikas) elgesio, kuriuo pažeidžiami Elgesio kodekse, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Reglamento ar kitų institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyti valstybės politikų elgesio principai, nuostatos ir reikalavimai, tyrimus.
II SKYRIUS
KOMISIJOS SUDARYMAS
5. Komisija yra sudaroma Savivaldybės tarybos įgaliojimų (kadencijos) laikui Savivaldybės tarybos sprendimu.
6. Komisija sudaroma laikantis proporcinio Savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijos sudėtis, išlaikant proporcinio Savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo.
7. Komisijos pirmininką iš šios Komisijos narių – Savivaldybės tarybos narių – deleguoja Savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Jeigu Savivaldybės tarybos opozicija per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Komisijos pirmininko arba deleguoja Savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta Savivaldybės tarybos opozicija, Komisijos pirmininką Savivaldybės taryba Komisijos narių siūlymu skiria iš šios Komisijos narių – Savivaldybės tarybos narių mažumos. Jeigu visi Savivaldybės tarybos nariai sudaro Savivaldybės tarybos daugumą, Komisija, sudaryta iš Savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol Savivaldybės taryboje susidaro Savivaldybės tarybos mažuma ar Savivaldybės tarybos opozicija.
8. Jeigu Komisijos pirmininkas neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis netenka įgaliojimų nesuėjus terminui Komisijos narių siūlymu Savivaldybės tarybos sprendimu, o jeigu Komisijos pirmininkas buvo deleguotas Savivaldybės tarybos opozicijos, – jį Savivaldybės tarybos opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje Savivaldybės tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito Savivaldybės tarybos nario ar deleguoja Savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Komisijos pirmininko skyrimo Komisijos narių siūlymu priima Savivaldybės taryba.
9. Komisijos pirmininko pavaduotoją Komisijos narių siūlymu iš šios Komisijos narių – Savivaldybės tarybos narių daugumos – skiria Savivaldybės taryba.
10. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka Savivaldybės mero paskirtas valstybės tarnautojas, ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą. Atsakingasis sekretorius nėra Komisijos narys ir neturi balsavimo teisės. Komisijos atsakingąjį sekretorių ligos, atostogų, komandiruočių metu ar jo nesant dėl kitų objektyvių priežasčių pavaduoja valstybės tarnautojas, kuris pavaduoja jį pagrindinėse pareigose.
III SKYRIUS
KOMISIJOS FUNKCIJOS
11. Komisija atlieka šias funkcijas:
11.1. prižiūri, kaip meras ir Savivaldybės tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;
11.2. analizuoja Savivaldybės tarybos narių nedalyvavimo Savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose ir Vietos savivaldos įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;
11.3. tiria ir priima sprendimus dėl mero ir Savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių mero ir Savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;
11.4. nagrinėja Šiaulių miesto savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl mero ir Savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;
11.6. teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą priimti sprendimą dėl Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo, jeigu šis Savivaldybės tarybos narys yra praleidęs iš eilės 3 Savivaldybės tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties;
11.7. Savivaldybės tarybos narių, mero ir savo iniciatyva teikia Savivaldybės tarybos nariams rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo;
IV SKYRIUS
KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
13. Komisijos posėdis gali vykti nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu. Sprendimą organizuoti Komisijos posėdį nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu priima Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs Komisijos nario prašymą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą Komisijos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta Komisijos nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Mišriuoju būdu organizuojamame posėdyje kiti Komisijos nariai ir kiti posėdžio dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į Komisijos posėdžių salę. Komisijos posėdžiai nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu vykti negali, jeigu tam raštu prieštarauja daugiau kaip ½ (pusė) visų Komisijos narių, išskyrus:
13.1. kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino Komisijos posėdžiai negali vykti Komisijos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai;
14. Nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu vyksiančio Komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų Vietos savivaldos įstatyme nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Vietos savivaldos įstatyme nustatytas Savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu priimant Komisijos sprendimus, turi būti užtikrinamas Komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.
15. Komisijos posėdžius šaukia, jų datą, laiką nustato ir darbotvarkę sudaro Komisijos pirmininkas (jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojas).
17. Komisijos narių dalyvavimas posėdyje yra privalomas, neatvykimas pateisinamas tik dėl svarbios priežasties.
18. Jei Komisijos narys negali atvykti į posėdį, apie tai turi iš anksto pranešti Komisijos pirmininkui, o jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojui, nurodydamas nedalyvavimo priežastį.
19. Komisijos narys, dėl svarbių priežasčių negalintis dalyvauti Komisijos posėdyje, gali svarstomais klausimais raštu pateikti savo išankstinę nuomonę, kuri turi būti paskelbta Komisijos posėdyje ir įrašyta į protokolą, tačiau ji neįskaitoma į balsavimo rezultatus.
20. Komisijos posėdžiui pirmininkauja Komisijos pirmininkas, o jei jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojas.
21. Komisijos pirmininko pavaduotojas atlieka Komisijos pirmininko pareigas, kai šis negali jų atlikti dėl laikino nedarbingumo, atostogų, išvykimo į tarnybinę komandiruotę ar kitų svarbių priežasčių.
22. Prieš pradedant svarstyti klausimą Komisijoje, kuris Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojui ar nariui sukelia interesų konfliktą, privaloma informuoti Komisiją apie esamą interesų konfliktą ir pareikšti apie nusišalinimą.
23. Komisijos pirmininkas, Komisijos pirmininko pavaduotojas ar Komisijos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai ar finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Apie nusišalinimą pareiškiama žodžiu Komisijos posėdžio metu.
24. Apie nusišalinimą nuo klausimų svarstymo galima pranešti iš anksto, informuojant Komisijos pirmininką raštu (el. paštu) (ši nuostata netaikoma Komisijos pirmininkui).
25. Komisija gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti siekiantį nusišalinti asmenį dalyvauti toliau svarstant atitinkamą klausimą. Duomenys apie sprendimą nepriimti arba priimti pareikštą nusišalinimą fiksuojami Komisijos posėdžio protokole.
26. Apie nusišalinimą pranešęs Komisijos pirmininkas, Komisijos pirmininko pavaduotojas arba Komisijos narys laikomas tinkamai nusišalinęs, jei jis, prieš pradedant svarstyti jam interesų konfliktą sukeliantį klausimą, atjungia savo vaizdo kamerą, mikrofoną ir nebalsuoja svarstomu klausimu. Komisija turi teisę įpareigoti nusišalinusį asmenį nedalyvauti Komisijos posėdyje jokia forma.
28. Komisijos nariai sprendimą svarstomu klausimu priima atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Kiekvienas Komisijos narys turi po vieną balsą. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia komisijos posėdžio pirmininko balsas.
29. Jei dėl Komisijos posėdyje priimto sprendimo Komisijos narys (nariai) pareiškia atskirąją nuomonę, jį įrašoma į protokolą. Jei atskirojo nuomonė pareiškiama po Komisijos sprendimo priėmimo, ji pridedama prie protokolo.
30. Komisijos posėdžiai protokoluojami, posėdžiuose daromas garso įrašas, kuris saugomas informacinėse laikmenose teisės aktų nustatyta tvarka. Protokolą pasirašo posėdžiui pirmininkavęs asmuo ir atsakingasis sekretorius.
31. Komisija priima Elgesio kodekse numatytus sprendimus, taip pat nutarimus organizaciniais ar kitais klausimais. Nutarimai organizaciniais ar kitais klausimais yra įrašomi į posėdžio protokolą.
32. Komisijos pirmininkas, o jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojas:
32.5. kartu su Komisijos atsakinguoju sekretoriumi įformina Komisijos sprendimą:
32.5.1. sprendimo įžanginėje dalyje nurodoma: Komisijos pavadinimas; sprendimo pavadinimas; sprendimo priėmimo data ir vieta; posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas, dalyvavę asmenys; asmens, kurio veikla tiriama, vardas, pavardė ir pareigos;
32.5.2. sprendimo aprašomojoje motyvuojamojoje dalyje nurodoma: tyrimo pagrindas; nagrinėjimo dalykas; Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės; asmens, kurio veikla tiriama, paaiškinimai (jei jis juos pateikė); nuorodos į konkrečias teisės normas, kurios buvo taikomos atliekant tyrimą; įrodymai (tokiems esant), kuriais grindžiamos Komisijos išvados;
32.5.3. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma: Komisijos sprendimas dėl svarstomo asmens veiksmų ir teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) vadovaujantis priimtas sprendimas;
32.7. turi teisę gauti Komisijos įgaliojimams vykdyti iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių informaciją, reikalingą Komisijos funkcijoms vykdyti;
33. Komisiją aptarnauja atsakingasis sekretorius, kuris:
33.1. informuoja Komisijos pirmininką (jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotoją) apie Komisijos gautus dokumentus;
33.2. rūpinasi, kad ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio Komisijos nariams ir suinteresuotiems asmenims būtų praneštas Komisijos posėdžio laikas ir vieta;
33.4. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Komisijos posėdžio surašo posėdžio protokolą, kuriame nurodoma posėdžio data, vieta, posėdžio dalyviai, posėdžio darbotvarkė, trumpa svarstymo eiga ir priimti sprendimai ar nutarimai organizaciniais ir kitais klausimais, Komisijos nario (-ių) atskiroji ar išankstinė nuomonė;
33.5. pasirašytą ir užregistruotą posėdžio protokolą išsiunčia Komisijos nariams elektroniniu paštu;
33.6. raštu pateikia (išsiunčia elektroniniu paštu ir (ar) registruotu laišku) Komisijos sprendimą asmeniui, pateikusiam skundą, valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK);
34. Komisijos vardu siunčiamus raštus ir pranešimus pasirašo Komisijos pirmininkas, jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojas.
V SKYRIUS
VALSTYBĖS POLITIKO ELGESIO TYRIMAS
36. Politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
36.1. fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas (toliau – skundas) apie politiko galimai padarytą Elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar Savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (toliau – pažeidimas);
37. Politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Nuostatų 36 punkte nurodyto pagrindo atsiradimo. Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai. Anoniminiai skundai nenagrinėjami.
38. Komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas būna išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Komisija gali, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui pratęsti šioje dalyje nustatytą terminą.
39. Atlikdama tyrimą, Komisija turi teisę:
39.1. apklausti politiką, kurio elgesys tiriamas ir kitus asmenis, susijusius su politiko tiriamu elgesiu ar politine veikla;
39.2. apklausti skundo autorių ir išsiaiškinti apie jo žinomą informaciją apie politiko galimai padarytą Elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar Savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą;
39.3. teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų nuorašus (kopijas) bei kitą tyrimui reikalingą informaciją;
40. Atlikdami tyrimą, Komisijos nariai privalo:
40.2. laikyti paslaptyje duomenis ar žinias, kurias jie sužinojo vykdydami tyrimą, jeigu tokie duomenys ar žinios sudaro valstybės, komercinę, banko, tarnybos arba kitą įstatymų saugomą paslaptį;
41. Nuostatų 40 punkto nuostatos taikomos ir Komisiją aptarnaujantiems darbuotojams, ir pasitelktiems specialistams.
42. Atlikdami tyrimą, Komisijos nariai, Komisiją aptarnaujantys darbuotojai ir jos pasitelkti specialistai netrikdo valstybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbo ir privalo susilaikyti nuo preliminarių vertinimų bei išvadų, kol nebaigtas tyrimas ir nėra Komisijos išvados.
44. Politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę:
45. Politikas, teikiantis Komisijai paaiškinimus, negali būti verčiamas teikti paaiškinimus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.
46. Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Komisija šį pranešimą politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu.
47. Komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima Nuostatų VI skyriuje numatytus sprendimus. Apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta politikui. Jo neatvykimas į Komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Komisijai priimti sprendimą.
48. Pakartotiniai skundai apie galimą politiko padarytą pažeidimą nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai gautame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atlikto tyrimo metu, ir dėl to Komisijos sprendimas yra galimai neteisingas. Dėl pakartotinio tyrimo būtinumo sprendžia Komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tokio skundo gavimo dienos. Komisijai nusprendus pradėti pakartotinį tyrimą, jis atliekamas pagal Nuostatų V skyriuje nustatytas procedūras.
49. Po kiekvieno Komisijos posėdžio gali būti parengiamas pranešimas visuomenės informavimo priemonėms. Pranešimą raštu arba žodžiu gali pateikti tik Komisijos pirmininkas ar Komisijos įgaliotas jos narys ir tik tokį, kokį įgaliojo pateikti Komisija.
VI SKYRIUS
KOMISIJOS SPRENDIMAI
51. Politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali priimti šiuos sprendimus:
51.1. konstatuoti, kad politikas nepažeidė Elgesio kodekse ar Savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų;
51.2. konstatuoti, kad politikas pažeidė Elgesio kodekse ar Savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus;
51.3. rekomenduoti politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su Elgesio kodekse ar Savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais;
52. Komisija gali nutraukti tyrimą, jeigu iki tyrimo pabaigos politikas savo elgesį ar veiklą pripažino neetiškais, nesuderinamais su savo pareigomis ir dėl to viešai atsiprašė.
53. Apie Komisijos atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą pranešama asmeniui, pateikusiam skundą Komisijai, politikui, dėl kurio yra priimtas minėtas sprendimas, ir VTEK.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
55. Komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami VTEK per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.