ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS RĖMIMO 2023 METŲ SPECIALIOSIOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2023 m. kovo 30 d. Nr. T-59
Švenčionys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 63 straipsnio 5 punktu, Švenčionių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo 2023 metų specialiąją programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Švenčionių rajono savivaldybės tarybos
2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-59
ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS RĖMIMO
2023 METŲ SPECIALIOJI PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo 2023 metų specialioji programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 18 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 41 straipsniu, 63 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“, atsižvelgiant į Integruotos ankstyvosios diagnostikos, priklausomybės ligų gydymo ir socialinės integracijos sistemos įgyvendinimo 15 savivaldybių vertinimo išvadas ir rekomendacijas, skirtas Švenčionių rajono savivaldybei (toliau – Savivaldybė) ir į Suaugusiųjų gyvensenos tyrimo analizės 2022 metų duomenis.
2. Programos paskirtis – plėtoti visumą organizacinių, socialinių ir sveikatinimo priemonių, padedančių vykdyti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti ir stiprinti visuomenės sveikatą, kaupti ir skleisti žinias apie sveikatą, skatinti bendruomenės sveikatingumą, dalyvavimą propaguojant sveiką gyvenseną, sveikatos stiprinimą.
3. Programos įgyvendinimas padės skatinti gyventojų atsakomybę už savo sveikatą, formuoti aktyvų visuomenės požiūrį į sveikatą, leis mažinti gyventojų sergamumą, neįgalumą ir mirtingumą, kurį lemia neteisinga žmonių gyvensena, elgsena, neigiami aplinkos veiksniai. Programa turėtų prisidėti prie to, kad piliečiams būtų lengviau prieinama informacija, ir taip padidinti jų gebėjimą priimti geriausiai jų interesus atitinkančius sprendimus.
II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
4. Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2021 m. ataskaitoje pateikiami rodikliai atspindi, kaip įgyvendinami Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos tikslai bei jų uždaviniai:
4.1. analizuojant demografinę situaciją Savivaldybėje nustatyta, kad kasmet gyventojų skaičius vidutiniškai sumažėja 369 gyventojais. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. (liepos 1 d. duomenys) Savivaldybėje gyveno 22 326 gyventojai, t. y. 420 gyventojais mažiau nei 2021 m. Pastebima, kad didžiąją dalį Savivaldybės gyventojų sudarė 45- 64 metų amžiaus asmenys (32 %). Nuo 2021 m. labiausiai daugėjo 18-44 amžiaus asmenų ir analogiškai mažėjo 0-17, 45-65+ m. amžiaus asmenų. 2021 m. Savivaldybėje gimė 130 vaikų – 7 vaikais mažiau nei 2020 m. ir kasmet vis mažėja. Natūralus gyventojų prieaugis jau eilę metų išlieka neigiamas ir tolygiai didėja.
4.2. Atlikus Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų analizę, nustatyta, kad:
4.2.1. rodikliai (23), kurių reikšmės yra geresnės už Lietuvos vidurkį:
· Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1 000 moksl. (2019);
· Ilgalaikio nedarbo lygis, darbo jėgos %
· Socialinės pašalpos gavėjų sk. 1000 gyv.;
· Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, sk. 10 000 gyv.;
· Naujai susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A08) asmenų skaičius 10 000 gyv. (ULAC duom.);
· Mirt. nuo nukritimo (W00-W19) 100 000 gyv.;
· SMR nuo nukritimo (W00-W19) 100 000 gyv.;
· Mirt. transporto įvykiuose (V00-V99) 100 000 gyv.;
· SMR transporto įvykiuose (V00-V99) 100 000 gyv.;
· Pėsčiųjų mirt. nuo transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyv.;
· Pėsčiųjų standartizuotas mirtingumas nuo transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyv.;
· Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kv. Km;
· Gyv. sk., tenkantis 1 tabako licencijai;
· Gyv. sk., tenkantis 1 alkoholio licencijai;
· Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, sk. (2019);
· Serg. vaistams atsparia tuberkulioze (A15-A19) 10 000 gyv;
· Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (A15-A19) (visi) 10 000 gyv. (TB registro duomenys);
· Serg. ŽIV ir LPL (B20-B24, Z21, A50-A56) 10 000 gyv. (ULAC duomenys);
· Kūdikių mirtingumas 1000 gyvų gimusių;
· 2 m. vaikų tymų, epideminio parotito, raudonukės (1 dozė) skiepijimo apimtys, %;
· 1 m. vaikų difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B skiepijimo;
· Vaikų (7-17 m.), neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.;
· Serg. II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv.
4.3. Savivaldybės prioritetinių problemų analizėje, kaip atkreiptinos dėmesį, išskirtos šios problemos:
4.3.1. Mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų.
Savivaldybėje nuo bendro mirčių skaičiaus, mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų, sudarė net 52,32%, Lietuvoje – 48,24%. 2021 m. Lietuvoje ši mirties priežastis buvo fiksuota 23 037 asmenų, t. y. 820,3/100 000 gyv., o Švenčionių r. 293 asmenims, t. y. 1 289,5/100 000 gyv. Nuo kraujotakos sistemos ligų Savivaldybėje daugiausiai mirė moterys – 177 (28 moterimis daugiau nei 2021 m.), tai sudarė 1 470,5/100 000 gyv.
Didžioji dalis mirusiųjų gyveno kaimiškose vietovėse – 144 asmenys (24 asmenimis daugiau nei 2020 m.), t. y. 1 647,8/100 000 gyv. 2021 m. iš 293 mirusių asmenų 257 sudarė 65+ amžiaus asmenys, t. y. 4 984,5/ 100 000 gyv.
4.3.2. Mirtys nuo piktybinių navikų.
Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, mažiausiai trečdalio (iki 40 %) mirčių nuo piktybinių navikų galima išvengti suvaldžius pagrindinius rizikos veiksnius (rūkymo ir alkoholio vartojimas, antsvorio ir nutukimo, nesveikos mitybos, fizinio pasyvumo, infekcijų ir oro taršos poveikį).
2021 m. Švenčionių rajone mirtingumas nuo piktybinių navikų buvo artimas šalies vidurkiui ir sudarė 16,25 % (nuo bendro mirčių skaičiaus), Lietuvoje – 16,22 %. 2021 m. Savivaldybėje nuo piktybinių navikų mirė 91 asmuo (7 asmenimis daugiau nei 2020 m.), t. y. 400,5/100 000 gyv., bendrai Lietuvoje mirė 7 749 asmenys, t. y. 275,9/100 000 gyv. 2021m. nuo piktybinių navikų Savivaldybėje daugiausiai mirė vyrai – 53, tai sudarė 496,0/100 000 gyv.
Pagal gyvenamąją vietą, matyti, kad po lygiai mirusiųjų buvo ir kaimiškose ir miesto vietovėse – po 400,5/100 000 gyv. Pagal amžiaus grupes daugiausiai mirusiųjų nuo piktybinių navikų, kaip ir 2020 m., buvo vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Antrą pagal mirtingumą vietą užėmė 45-64 m. amžiaus asmenys. Pagal naviko lokalizaciją, daugiausiai mirusiųjų buvo dėl trachėjos-plaučių – 14 asmenų, limfinio-kraujodaros – 12, dėl krūties vėžio mirė 7 moterys, skrandžio ir gaubtinės žarnos po 9 asmenis.
4.3.3. Mirtys nuo cerebrovaskulinių ligų.
Nuo smegenų kraujotakos sistemos pažeidimų Savivaldybėje mirė 72 asmenys (4 asmenimis daugiau nei 2020 m.), Lietuvoje – 5 225 asmenys. Pagal lytį nuo smegenų kraujotakos sistemos sutrikimų daugiausiai mirė moterys, tai sudarė 63,8 %, t. y. 46 moterys. Pagal gyvenamąją vieta didžiausias mirtingumas fiksuotas kaimiškose vietovėse. 2021 m. mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų amžiaus grupėje 65+ siekė 93,05 % (97 asmenys).
4.3.4. Sergamumas 2 tipo cukriniu diabetu.
2021 m. Savivaldybėje sergamumas 2 tipo cukriniu diabetu padidėjo iki 154 asmenų. Pagal amžiaus grupes didžiausias sergamumas 2 tipo cukriniu diabetu yra 65+ ir 45-64 m. amžiaus asmenų grupėse. 2021 m. Savivaldybėje dažniausiai pirmą kartą cukrinis diabetas buvo diagnozuotas moterims, net 60,4 %.
4.3.5. Dalyvavimas prevencinėse programose.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos informuotų asmenų skaičius, nuo 2020 m. iki 2021 m. padidėjo 2,15 %. 2021 m. šioje prevencinėje programoje sudalyvavo tik 13 % (nuo galinčių dalyvauti) Savivaldybėje moterų.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinės programos informuotų asmenų skaičius nuo 2020 m. iki 2021 m. sumažėjo 1,35 %. 2021 m. šioje prevencinėje programoje sudalyvavo 35 % (nuo visų galinčių dalyvauti) Savivaldybėje moterų.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje informuotų asmenų skaičius nuo 2020 m. iki 2021 m. padidėjo 3,1 %. 2021 m. šioje prevencinėje programoje sudalyvavo 24,2 % (nuo galinčių dalyvauti) Savivaldybės gyventojų.
Asmenų informuotų apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą padidėjo 9,05 %. 2021 m. šioje prevencinėje programoje dalyvavo 24,8 % (nuo galinčių dalyvauti) Savivaldybės gyventojų.
Asmenų apie priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą nuo 2020 m. iki 2021 m. padidėjo 6,77 %.
2021 m. Savivaldybės gyventojų dalyvavimas prevencinėse programose yra didesnis 2,73 % nei 2020 m.
III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
5. Programos tikslas – remti visuomenės sveikatos priežiūros priemones, mažinančias gyventojų sergamumą, vykdyti prevencines priemones visuomenės sveikatos srityje, finansuojant savivaldybės remiamas visuomenės sveikatos veiklas bei Savivaldybės tikslines sveikatinimo priemonių programas.
6. Programos uždaviniai:
6.3. remti veiklas, skatinančias fizinį aktyvumą, didinančias sveikos mitybos, psichinės sveikatos prieinamumą;
IV SKYRIUS
PROGRAMOS FINANSAVIMO ŠALTINIAI
7. Programos lėšų šaltiniai:
V SKYRIUS
PROGRAMOS PRIORITETINĖS SRITYS
9. Programos lėšų naudojimo prioritetinės sritys, kurias nustatė Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba:
9.1. Psichikos sveikatos stiprinimas (patyčių, smurto, savižudybių prevencija; vaikų ir jaunimo priklausomybių nuo ekranų naudojimosi trukmės ir poveikio sveikatai prevencija; psichologinė, emocinė ir kita sveikatinimo pagalba; COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimas);
VI SKYRIUS
PROGRAMOS LĖŠŲ PANAUDOJIMAS
10. Programos lėšos gali būti naudojamos:
VII SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO EFEKTYVUMO VERTINIMO KRITERIJAI
11. Programos įgyvendinimo efektyvumo vertinimo kriterijai:
11.2. gyventojų, dalyvavusių fizinės ir psichinės sveikatos išsaugojimo priemonėse, skaičius (ne mažiau nei 300);
VIII SKYRIUS
LAUKIAMI REZULTATAI
12. Programa padės formuoti aktyvų visuomenės požiūrį į sveikatą, padidins visuomenės informuotumą ligų prevencijos ir sveikos gyvensenos klausimais, užkirs kelią žmonių ligoms ir sveikatos sutrikimams, šalins sveikatos pavojų šaltinius. Gyventojams bus lengviau prieinama informacija, padidės jų gebėjimas priimti geriausius sveikatą stiprinančius sprendimus.
IX SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
13. Programos sveikatos projektų atranką vykdo ir projektų vertinimą atlieka Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba.
14. Programos sąmatą ir metinę ataskaitą rengia Socialinės paramos skyriaus atsakingas specialistas ir teikia Savivaldybės tarybai tvirtinti. Patvirtinta metinė ataskaita teikiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
X SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
16. Savivaldybės administracija atsako už Programos lėšų panaudojimą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą jos sąmatą.