LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PROFESINIŲ KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ MENO TERAPEUTUI PATVIRTINIMO
2014 m. spalio 30 d. Nr.1114
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2014 m. spalio 30 d. įsakymu
Nr. V-1114
PROFESINIAI KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI MENO TERAPEUTui
I Skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Profesiniai kvalifikaciniai reikalavimai meno terapeutui (toliau – Reikalavimai) reglamentuoja asmenų, taikančių meno terapiją Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, įgytą meno terapeuto profesinę kvalifikaciją.
2. Menų terapeutai vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, šiais Reikalavimais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.
3. Reikalavimai taikomi asmenims, užsiimantiems tam tikros specializacijos meno terapija, jų darbdaviams, taip pat įstaigoms, rengiančioms meno terapeutus bei kontroliuojančioms jų veiklą.
II SKYRIUS
TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽTYS
5. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:
5.1. Dailės terapeutas – asmuo, šių Reikalavimų nustatyta tvarka įgijęs dailės terapeuto profesinę kvalifikaciją ar ją atitinkantis.
5.2. Dailės terapija – kvalifikuoto dailės terapeuto vykdoma sveikatinimo veikla, skirta paciento fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, naudojant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Dailės terapija yra tarpdisciplininė profesija, integruojanti dailės, medicinos, psichologijos, psichoterapijos, specialiojo ugdymo ir socialinio darbo disciplinų atitinkamus žinių ir praktikos aspektus. Dailės terapeutas šią terapiją taiko kartu su sveikatos priežiūros specialistais, teikiančiais psichikos sveikatos priežiūros, psichosocialinės reabilitacijos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią asmens sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų teikimo licenciją.
5.3. Meno terapeutas – asmuo, atitinkantis profesinius kvalifikacinius reikalavimus pagal meno terapijos specializaciją ir dirbantis atitinkamoje meno terapijos srityje.
5.4. Meno terapijos specializacija – viena iš meno terapeuto profesinės veiklos sričių – dailės, muzikos.
5.6. Muzikos terapeutas – asmuo, šių Reikalavimų nustatyta tvarka įgijęs muzikos terapeuto profesinę kvalifikaciją ar ją atitinkantis.
5.7. Muzikos terapija – kvalifikuoto muzikos terapeuto vykdoma sveikatinimo veikla, skirta paciento fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, naudojant muziką, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Muzikos terapija yra tarpdisciplininė profesija, integruojanti muzikos, medicinos, psichologijos, psichoterapijos, specialaus ugdymo bei socialinio darbo disciplinų žinių ir praktikos aspektus. Muzikos terapeutas šią terapiją taiko kartu su sveikatos priežiūros specialistais, teikiančiais psichikos sveikatos priežiūros, psichosocialinės reabilitacijos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią asmens sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų teikimo licenciją.
III skyrius
PROFESINĖ KVALIFIKACIJA IR JĄ PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI
7. Meno terapeuto profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai:
7.1. diplomas, patvirtinantis, kad baigta pirmosios pakopos meno (dailės ar muzikos) arba meno pedagogikos (dailės ar muzikos) studijų programa, arba medicinos studijų krypties vientisųjų studijų, arba slaugos, arba kineziterapijos, arba ergoterapijos, arba socialinio darbo, arba psichologijos studijų programa, ir diplomas, patvirtinantis, kad baigta antrosios pakopos dailės terapijos studijų programa (1 priedas) arba antrosios pakopos muzikos terapijos studijų programa (2 priedas), arba
7.2. diplomas, patvirtinantis, kad baigta pirmosios ir antrosios pakopos meno (atitinkamai dailės ar muzikos) arba meno pedagogikos (dailės ar muzikos) studijų programa, arba medicinos studijų krypties vientisųjų studijų, arba slaugos, arba kineziterapijos, arba ergoterapijos, arba socialinio darbo, arba psichologijos studijų programa, ir darbdavio pažyma, kad asmuo iki 2018 m. gegužės 1 d. yra išdirbęs ne mažiau kaip 3 metus meno terapeutu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bei tobulinimo kursų, vykusių iki 2018 m. gegužės 1 d., pažymėjimai, patvirtinantys, kad ne mažiau kaip 400 val. tobulintasi atitinkamai dailės terapijos arba muzikos terapijos srityje, arba
8. Užsienyje įgytos meno terapeuto profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra vykdoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
IV Skyrius
MENO TERAPEUTŲ BENDROSIOS IR SPECIALIOSIOS KOMPETENCIJOS
10. Meno terapeutas turi turėti šias bendrąsias kompetencijas:
10.2. žinoti pagrindinius psichosocialinės reabilitacijos komandos specialistus ir jų veiklos sritis, tarpusavio sąveikos mechanizmus ir gebėti dalyvauti komandinėje veikloje siekiant psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros tikslų;
10.4. atpažinti veiksnius (amžius, profesija, psichologinė ir kultūrinė aplinka, bendravimo galimybės ir supratimo lygmuo), turinčius įtakos sveikatos ištyrimo būdui ir laukiamam rezultatui;
10.5. išmanyti individo sąveikos su biopsichosocialine aplinka mechanizmus jo kasdienėje, darbinėje, profesinėje ir laisvalaikio veikloje;
10.6. bendradarbiaudamas su pacientu gebėti nustatyti artimus ir tolimus tikslus bei apibrėžti paciento vaidmenį ir užduotis, siekiant užsibrėžtų tikslų;
10.7. suprasti psichoterapinių santykių prigimtį ir gebėti užmegzti ir palaikyti psichoterapinius santykius (tiek individualiai, tiek grupėse);
10.8. gebėti kritiškai vertinti asmeninius trūkumus ir resursus bei gebėti atpažinti asmeninių jausmų, nuostatų, veiksmų poveikį pacientui ir terapiniam procesui;
11. Dailės terapeutas turi turėti šias specialiąsias kompetencijas:
11.2. žinoti pasaulio dailės istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių dailės kūrinius ir gebėti parinkti, pritaikyti ir integruoti šias žinias dailės terapijos proceso metu;
11.3. gebėti naudoti skirtingas vizualinio meno formas (tapyba, piešimas, grafika, skulptūra, keramika, fotografija ir medija, tekstilė, hepeningas, instaliacija ir kitos tarpdisciplininio meno formos), technologijas ir priemones komponuoti dvimatėje, trimatėje vaizdo erdvėje, naudodamas skirtingas vizualines technologijas, bei tinkamai pateikti šias žinias pacientui;
11.4. išmanyti dailės terapijos istoriją, skirtingų dailės terapijos krypčių teorinius pagrindus, jų taikymo metodologiją;
11.6. žinoti naujausias psichosocialinės reabilitacijos krypties, psichikos sveikatos krypties mokslo teorijas ir metodus, gebėti juos pritaikyti dailės terapijos praktinėje ir tiriamojoje veikloje;
11.7. parinkdamas metodus, technikas, formas, priemones, vertinimo įrankius pagal taikomą dailės terapijos modelį ir, atsižvelgdamas į paciento sveikatos poreikius, gebėti savarankiškai taikyti dailės terapiją,
11.9. gebėti taikyti dailės terapiją skirtingoms pacientų grupėms pagal jų poreikius ir tikslus, sudaryti psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros planą;
11.10. gebėti taikyti įvairias vizualinio meno formas ir priemones kaip būklės vertinimo ir intervencijos priemones;
11.11. gebėti dailės kūrybos procese pažinti ir suprasti asmens biopsichosocialinės raidos ir identiteto ypatumus;
11.12. gebėti vertinti biopsichosocialines funkcijas, emocijas, psichologinio elgesio modelius, veiklą ir socialinį dalyvumą bei kitus sveikatos rodiklius, juos teoriškai analizuoti ir pagrįstai modeliuoti dailės terapijos procesą bei, vykdydamas psichosocialinę reabilitaciją, psichikos sveikatos priežiūrą parinkti atitinkamas dailės terapijos technikas;
11.13. gebėti sistemiškai ištirti fizinius, psichologinius, socialinius, kultūrinius veiksnius, galinčius turėti įtakos paciento sveikatai ir (ar) funkcionavimui dailės terapijos proceso metu;
11.14. gebėti analizuoti biopsichosocialinio ištyrimo duomenis ir juos interpretuoti, kad galėtų nustatyti dailės terapijos reikalingumą, problemas ir galimybes pozityviai keisti paciento funkcionavimo, veiklos ar socialinio dalyvumo lygį;
11.15. naudodamas dailės terapijos tyrimų ir vertinimo metodikas, gebėti įvertinti skirtumus bei sąsajas su kitomis įvertinimo (diagnostinėmis) formomis;
11.16. taikydamas dailės terapiją, žinoti psichosocialinės reabilitacijos proceso, psichikos sveikatos priežiūros proceso dokumentavimo ir archyvavimo principus bei standartus, atitinkamus normatyvinių aktų reikalavimus;
11.17. gebėti kritiškai analizuoti mokslinę literatūrą, savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus dailės terapijos srityje, gebėti taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus, mokėti įvertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus bei nustatyti jų patikimumą;
11.18. gebėti analizuoti savo kūrybinius gebėjimus asmeninės kūrybos veikloje ir taikyti juos dailės terapijos profesinėje veikloje nuolatinei savirefleksijai ir tobulėjimo procesui;
12. Muzikos terapeutas turi turėti šias specialiąsias kompetencijas:
12.1. žinoti muzikos istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, išmanyti skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių muziką ir gebėti ją parinkti, atlikti ar pritaikyti muzikos terapijos seanso metu;
12.2. gebėti aktyviai muzikuoti su pacientais: komponuoti, aranžuoti, instrumentuoti muzikines kompozicijas, improvizuoti ir kurti dainas ar trumpas pjeses; pritaikyti akompanimentą; pritarti balsu bei įvairiais tradiciniais ir netradiciniais muzikos instrumentais;
12.3. išmanyti muzikos terapijos istoriją, skirtingų muzikos terapijos krypčių teorinius pagrindus, jų taikymo metodologiją;
12.5. žinoti naujausias psichosocialinės reabilitacijos krypties, psichikos sveikatos krypties mokslo teorijas ir metodus, gebėti juos pritaikyti muzikos terapijos praktinėje ir tiriamojoje veikloje;
12.6. parinkdamas metodus, technikas, formas, priemones, vertinimo įrankius pagal taikomą muzikos terapijos modelį, gebėti savarankiškai taikyti muzikos terapiją;
12.7. vadovauti grupiniams ir individualiems muzikos terapijos užsiėmimams bei užtikrinti užsiėmimų kokybę;
12.8. gebėti taikyti muzikos terapiją psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros procese skirtingoms pacientų grupėms pagal jų poreikius ir tikslus, sudaryti psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros planą;
12.9. gebėti taikyti įvairias muzikavimo bei muzikos potyrio formas kaip intervencijos ir būklės vertinimo priemones;
12.10. gebėti organizuoti muzikos terapijos veiklą sveikatos priežiūros, specialiojo ugdymo, globos ar psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros įstaigose ir bendruomenėje;
12.11. gebėti rengti ir vykdyti muzikos projektus, įtraukiant pacientus į muzikavimą ir didinant jų kūrybiškumą ir atsakomybę už savo sveikatą;
12.12. gebėti muzikinės kūrybos proceso metu pažinti ir suprasti asmens biopsichosocialinės raidos bei identiteto ypatumus;
12.13. gebėti vertinti biopsichosocialines funkcijas, emocijas, psichologinio elgesio modelius, veiklą ir socialinį dalyvumą bei kitus sveikatos rodiklius, juos teoriškai analizuoti ir pagrįstai modeliuoti muzikos terapijos procesą bei parinkti atitinkamas muzikos terapijos technikas psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros proceso metu;
12.14. gebėti sistemiškai ištirti fizinius, psichologinius, socialinius bei kultūrinius veiksnius, galinčius turėti įtakos paciento sveikatai ir (ar) elgsenai muzikos terapijos proceso metu;
12.15. siekdamas nustatyti muzikos terapijos reikalingumą, problemas ir galimybes pozityviai keisti paciento funkcionavimą, veiklą ir dalyvumą, gebėti analizuoti biopsichosocialinio ištyrimo duomenis ir juos interpretuoti;
12.16. gebėti, naudodamas muzikos terapijos tyrimo / vertinimo metodikas, vertinti paciento sveikatos pokytį, įvykusį muzikos terapijos proceso metu, bei analizuoti skirtumus ir sąsajas su kitomis įvertinimo (diagnostinėmis) formomis;
12.17. žinoti psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros proceso, taikant muzikos terapiją, dokumentavimo ir archyvavimo principus bei standartus, atitinkamus normatyvinių aktų reikalavimus;
12.18. gebėti kritiškai analizuoti mokslinę literatūrą, savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus muzikos terapijos srityje, gebėti taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus, mokėti įvertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus bei nustatyti jų patikimumą;