LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2016 M. KOVO 8 D. ĮSAKYMO NR. D1-169 „DĖL ŠIRVINTOS VALSTYBINIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2024 m. gruodžio 5 d. Nr. D1-431

Vilnius

Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. D1‑169 „Dėl Širvintos valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ŠIRVINTOS VALSTYBINIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 6 punktu:

1. Tvirtinu Širvintos valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planą (pridedama).

2. Pavedu Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją organizuoti Širvintos valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano įgyvendinimą.“

Laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Simonas Gentvilas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. D1‑169

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. D1-431

redakcija)

ŠIRVINTOS VALSTYBINIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI SPRENDINIAI 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Širvintos valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planą (toliau – Tvarkymo planas) sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai sprendiniai) ir grafinė dalis (Tvarkymo plano brėžinys).

2. Tvarkymo plano tikslai:

2.1. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas;

2.2. nustatyti gamtos apsaugos ir tvarkymo priemones;

2.3. numatyti teritorijos pažintinio turizmo plėtrą.

II SKYRIUS

TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS

3. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinį apsaugos reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento patvirtinimo“, nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona; gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona; ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3.2. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.4.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona:

3.4.1.1. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4.2. pramoninės-komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų (NFn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4.3. komunikacinės-inžinerinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyviai technogenizuotos aplinkos komunikacinių-inžinerinių sklypų (NTn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.5. vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona; ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona.

III SKYRIUS

APSAUGOS IR TVARKYMO PRIEMONĖS

4. Siekiant išsaugoti ir atskleisti raiškų erozinį Širvintos upės slėnio ir jos intakų kraštovaizdį, vertingus gamtinius ir kultūrinius kompleksus, natūralių paslėnio pievų intarpus, išsaugoti ir atidengti piliakalnius, ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo agrarinėse teritorijose (ŽEk) išskirti Tvarkymo plano brėžinyje pažymėti arealai, kuriuose skatinama formuoti atvirą kraštovaizdį, rekomenduojama atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus.

5. Siekiant atkurti gerą Europos Bendrijos svarbos natūralios 3260 Upių sraunumų su kurklių bendrijomis buveinės būklę, numatoma:

5.1. nenaudoti upės vandens pramoniniu būdu, įskaitant jos intakus, maitinančius šaltinius arba požeminį vandenį, nekeisti hidrologinio režimo, jeigu tai pablogintų buveinės būklę;

5.2. netiesinti ir negilinti upės vagos saugomame ruože bei jo intakuose;

5.3. nearti užliejamoje upės slėnio dalyje pievų, natūralių pievų neversti kultūrinėmis, tręšiamomis pievomis;

5.4. vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje neįrengti poilsiaviečių ir stovyklaviečių;

5.5. neišleisti nutekamųjų vandenų saugomame upės ruože ir aukščiau jo;

5.6. nuo birželio 15 d. iki spalio 1 d., kai vandens lygis yra žemesnis už vidutinį daugiametį, riboti plaukiojimo intensyvumą savaeigėmis ar nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis;

5.7. neįveisti svetimžemių, invazinių ir Širvintos upės baseinui nebūdingų žuvų.

6. Siekiant išsaugoti ar atkurti gerą Europos Bendrijos svarbos natūralių 6210 Stepinių pievų, 6270 *Rūšių turtingų smilgynų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveinių būklę, numatoma:

6.1. nearti pievų, nepersėti jų kultūrinėmis žolėmis, netręšti mineralinėmis ir (arba) organinėmis trąšomis (išskyrus gyvulių ganymą);

6.2. nekeisti hidrologinio režimo, neįrengti naujų drenažo, laistymo ir drėkinimo sistemų;

6.3. šalinti invazines rūšis ir sumedėjusius augalus;

6.4. reguliariai šienauti ir (arba) ganyti laikantis Europos Bendrijos svarbos pievų buveinių tvarkymo reikalavimų;

6.5. skatinti nenaudoti cheminių augalų apsaugos produktų.

7. Siekiant išsaugoti arba atkurti gerą Europos Bendrijos svarbos natūralių 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buveinių būklę, numatoma:

7.1. vykdyti tik specialiuosius miško kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė;

7.2. neardyti miško paklotės, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių dangos (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklotės suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą ar miško atkūrimo darbus);

7.3. 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų buveinėse nekirsti brandžių plačialapių rūšių medžių, nešalinti negyvos medienos (stambesnės kaip 30 cm skersmens);

7.4. skatinti reguliuoti bebrų skaičių, šalinti naujas bebrų patvankas.

8. Siekiant palaikyti ar atkurti gerą Europos Bendrijos svarbos natūralių 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 7220 *Šaltinių su besiformuojančiais tufais buveinių būklę, numatoma:

8.1. nenaudoti pramoniniu būdu šaltinių ir požeminių vandenų, nekeisti hidrologinio režimo;

8.2. netręšti ir nenaudoti augalų apsaugos produktų teritorijose, hidrologiniais ryšiais susijusiose su saugomomis buveinėmis;

8.3. į buveines ar su jomis susijusius vandens telkinius neišleisti nutekamųjų ar drenažo vandenų.

9. Siekiant išsaugoti purpurinio plokščiavabalio (Cucujus cinnaberinus) populiaciją ir jo buveines, numatoma didinti negyvos medienos kiekį, paliekant didesnius kaip 20 cm skersmens džiūstančius ar nudžiūvusius medžius, dalį nuvirtusių medžių, nulūžusias dideles šakas.

10. Siekiant išsaugoti pleištinių žirgelių (Ophiogomphus cecilia) populiaciją ir jos buveines, numatoma:

10.1. nekeisti hidrologinio režimo;

10.2. skatinti nenaudoti trąšų ir cheminių augalų apsaugos produktų teritorijose, hidrologiniais ryšiais susijusiose su saugomos rūšies buveine.

11. Siekiant išsaugoti melsvojo gencijono (Gentiana cruciata) buveines, numatoma šalinti sumedėjusią augaliją, šienauti išvežant biomasę arba ganyti.

12. Siekiant išsaugoti ūdros (Lutra lutra) populiaciją, numatoma Nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo aplinkosaugos ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 „Dėl Nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo aplinkosaugos ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka teikiant išvadas dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo supažindinti žemės sklypų savininkus (valdytojus) su ūdrų apsaugos tikslais.

13. Veiklą draustinyje esančiose Europos Bendrijos svarbos upinių nėgių (Lampetra fluviatilis), mažųjų nėgių (Lampetra planeri), paprastųjų kirtiklių (Cobitis taenia) ir auksaspalvių kirtiklių (Sabanejewia aurata), kartuolių (Rhodeus sericeus amarus), ūdrų buveinėse reglamentuoja Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“.

14. Saugant ir tvarkant kultūros paveldą:

14.1. siekiant užtikrinti draustinio kultūros paveldo objektų apsaugą, jų teritorijose išskiriamos reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

14.2. saugojimo priemonės apima tvarkybos darbus ir tausojamą kultūros paveldo išteklių naudojimą, pritaikymą, įveiklinimą, tikslingą pažinimą. Pirmenybė teikiama nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijų vertingųjų savybių ir jų formuojamų saugomų kultūrinių kraštovaizdžių atskleidimui, pritaikymui, pažinimui ir eksponavimui;

14.3. kultūros paveldo objektų lankymas įtraukiamas į draustinio pažintinę rekreacinę sistemą.

15. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, Tvarkymo plane:

15.1. numatomas pažintinis pėsčiųjų takas;

15.2. numatomos stovyklavietės, maudymosi vietos, poilsiavietės, atokvėpio vietos, apžvalgos aikštelė, automobilių stovėjimo aikštelė, informaciniai stendai, informacinės rodyklės. Įgyvendinant Tvarkymo planą, informacinių stendų, rodyklių vietos, skaičius gali kisti pagal vietos sąlygas;

15.3. numatoma turizmo infrastruktūra miško žemėje gali būti įrengiama tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo reikalavimais.

IV SKYRIUS

GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS

16. Naujų sodybų statyba draustinyje nenumatoma.

17. Buvusios sodybos atstatomos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytais atvejais.

18. Kai į draustinį patenka dalis žemės sklypo, sodyba statoma už draustinio ribos esančioje žemės sklypo dalyje, jei tokia galimybė numatyta savivaldybės teritorijos bendrajame plane.

19. Esamas sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.

20. Rekonstruojant esamus inžinerinius tinklus ar prijungiant naujus, pirmenybė teikiama inžineriniams tinklams, kuo mažiau keičiantiems esamą kraštovaizdžio pobūdį, darantiems neigiamą poveikį gamtinei aplinkai.

__________________