LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ IR BENDRUOMENINĖS VEIKLOS STIPRINIMO 2020 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2019 m. rugsėjo 5 d. Nr. A1-493
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.13 papunkčiu bei Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, 4.3.5 papunkčiu ir įgyvendindamas 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, 2 prioriteto „Veikli ir solidari visuomenė“ 2.2 tikslą „Didinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmenį“:
1. T v i r t i n u pridedamą Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2020 metų veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas).
2. R e k o m e n d u o j u savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Veiksmų planą ir iš savivaldybių biudžetų skirti lėšų jo priemonėms įgyvendinti.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministro
2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. A1-493
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ IR BENDRUOMENINĖS VEIKLOS STIPRINIMO 2020 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2020 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) tikslas – sudaryti ilgalaikės nevyriausybinio sektoriaus (toliau – NVO sektorius) plėtros sąlygas, skatinti nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) vienijimąsi ir jų bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi, NVO finansinį savarankiškumą, verslumą, savanoriškos veiklos plėtrą, užtikrinti informacijos apie NVO sektorių sklaidą, stiprinti bendruomeninę veiklą.
II SKYRIUS
NVO SEKTORIAUS PADĖTIES APŽVALGA
2. Nevyriausybinis, arba trečiasis, sektorius yra labai svarbus visuomenei. NVO yra laikomos valstybės pilietinio, socialinio ir iš dalies ekonominio gyvenimo rodikliu, atspindinčiu visuomenės raidos ypatybes ir problemas tam tikru laikotarpiu, lanksčiai ir operatyviai reaguojančiu į kintančius visuomenės poreikius. Piliečių telkimasis į NVO, aktyvus dalyvavimas jų veikloje, tankus stiprių NVO tinklas yra esminė demokratijos išlikimo ir jos tolesnės raidos sąlyga. Dalyvavimas NVO veikloje skatina asmenis imtis iniciatyvos, bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę už bendruosius valstybės reikalus.
3. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2018 m. Lietuvoje buvo apie 32 000 NVO, kurios įregistruotos kaip labdaros ir paramos fondai, asociacijos ar viešosios įstaigos, tačiau iš jų veiklą vykdo apie 16 000. Daugiau kaip 2 000 NVO yra laikytinos ir bendruomeninėmis organizacijomis. NVO veiklos sritys ir vykdomos funkcijos yra labai įvairios – nuo paslaugų teikimo socialinėje, švietimo, kultūros srityse, naujų iniciatyvų propagavimo iki pagalbos neįgaliesiems, žmogaus teisių apsaugos ir t. t.
4. Jungtinių Amerikos Valstijų Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) apskaičiuojamas bendras pilietinių visuomenės organizacijų (toliau – PVO) tvarumo indeksas Lietuvoje nekinta jau nuo 2012 m. Nurodoma, kad 2017 m. Lietuvos teisinėje sistemoje buvo tiek teigiamų, tiek neigiamų pokyčių, griežtas teisinis reguliavimas dažnai ribojo PVO galimybes gauti pakankamą finansavimą PVO veikloms įgyvendinti.
5. PVO tvarumo indekse nurodoma, kad organizaciniai PVO pajėgumai išlieka stabilūs. PVO nevienodai sėkmingai atliepė visuomenės ir įvairių jos grupių poreikius. Tam tikrais atvejais nacionalinės PVO, PVO asociacijos, koalicijos ir skėtinės organizacijos, taip pat Nevyriausybinių organizacijų taryba ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybos buvo kritikuojamos dėl to, kad nepateisino savo narių ir visuomenės lūkesčių. Didesnės, ilgiau veikiančios PVO yra aiškiai apsibrėžusios veiklos tikslus, ją planuoja ir veikia strategiškai, o mažosios organizacijos veikia ne taip strategiškai ir kryptingai. PVO personalas ir toliau yra didžiausias iššūkis. Ekonomikos augimas ir masinė emigracija labai sumažino galimybes PVO pritraukti darbuotojus ir savanorius, didžiulė PVO darbuotojų kaita ir jų trūkumas verčia PVO pirkti paslaugas iš išorės.
6. PVO tvarumo indekse akcentuojama, kad vietos PVO yra labai priklausomos nuo vietos valdžios skiriamo finansavimo. Statistikos departamento 2017 m. duomenimis, fizinių asmenų parama PVO išaugo nuo 12,8 milijono eurų 2015 metais iki 14,4 milijono eurų 2016 metais. PVO pajamos iš paskirto 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio buvo 16,8 milijono eurų 2015 metais ir 17 milijonų eurų 2016 metais. Per interneto svetainę Aukok.lt 2016 metais PVO surinko 354 000 eurų, o 2017 metais – 378 000 eurų.
7. Jungtinių Amerikos Valstijų Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, PVO vis dažniau reiškė nuomonę įvairiais viešosios politikos klausimais ir dalyvavo valdžiai priimant sprendimus. PVO skėtinės organizacijos kartu su valstybės institucijomis ir įstaigomis bei 60 Lietuvos savivaldybių rengė Lietuvos pažangos strategiją ir veiksmų planą, kuriuose numatyta, jog iki 2020 metų PVO perims mažiausiai 15 procentų visų viešųjų paslaugų. Kitas svarbus pasiekimas buvo PVO pasiūlytų veiksmų įvairiose srityse, tarp jų socialinio verslo plėtros, PVO įtraukimo į Vyriausybės sprendimų priėmimą, mokymosi per visą gyvenimą sąlygų sudarymo ir skatinimo, pilietinio ugdymo ir pilietinio aktyvumo skatinimo srityse, įtraukimas į Vyriausybės programą.
8. Kaip ir 2017–2018 metais, PVO dažniausiai teikė socialines paslaugas. Šių paslaugų apimtis ir įvairovė išaugo, taip pat PVO teikė daugiau sveikatos, sporto, švietimo ir gyvūnų gerovės užtikrinimo paslaugų. Išaugo vaikų dienos centrų skaičius ir jų finansavimas, taip pat išplėstos paslaugos vyresnio amžiaus, neįgaliems ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Bendruomeninės organizacijos toliau plėtė paslaugas turistams ir prekybą vietos produktais. 2017 m. duris atvėrė keletas vaikų darželių ir mokyklų, registruotų kaip PVO.
9. Pažymėtina, kad Lietuvoje gyventojai menkai dalyvauja savanoriškoje veikloje. 2017 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atliktas NVO sektoriaus raidos tyrimas (toliau – NVO sektoriaus raidos tyrimas) atskleidė, kad gyventojams trūksta informacijos apie savanorišką veiklą ir organizacijas, į kurių veiklą galėtų įsitraukti. Ši problema aktualiausia regionuose ir mažesniuose miesteliuose. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2018 m. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad savanoriškoje veikloje dalyvauja 11 proc. Lietuvos gyventojų (2012 m. – 9 proc.); yra dalyvavę 16 proc. (2012 m. – 9 proc.); nedalyvauja, bet norėtų dalyvauti 16 proc. (2012 m. – 22 proc.); nedalyvauja ir neketina dalyvauti 50 proc. (2012 m. – 48 proc.).
10. NVO sektoriaus raidos tyrimo duomenimis, Lietuvoje yra nedaug finansiškai savarankiškų NVO. Daugumos NVO pagrindiniai lėšų šaltiniai veiklai vykdyti yra valstybės ir savivaldybių organizuojamų projektų atrankos konkursams skiriamos lėšos. Daugumos projektinę veiklą vykdančių NVO atstovai teigia, kad tokia veikla epizodinė ir pajamos iš šios veiklos nėra nuolatinės. Nors dalis NVO suvokia savo veiklos galimybes, pradeda verslumo iniciatyvas ir stengiasi užsidirbti, šios iniciatyvos yra pavienės ir neretai orientuotos į organizacijos išlikimą.
Nedaug NVO dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nes, turėdamos daug mažesnį metinį biudžetą, negali prilygti privataus ir (ar) viešojo sektoriaus subjektams teikiamų paslaugų kokybe ir mastu. PVO tvarumo indekso tyrimo duomenimis, NVO uždirbtos lėšos, parduodant savo teikiamas paslaugas, sudaro tik iki 10 proc. bendro jų metinio biudžeto. NVO darbuotojų kompetencijų stoka, mažas darbuotojų skaičius tampa didele tolesnės NVO paslaugų teikimo plėtros kliūtimi.
NVO sektoriaus tyrimo duomenimis, didesnis NVO verslumas paskatintų ir pačių NVO konkurenciją, o tai ilgainiui turėtų teigiamų pasekmių, nes tokia konkurencija padėtų susiformuoti mažiau priklausomam nuo projektinio ar valstybinio finansavimo NVO sektoriui, stiprintų NVO institucinius gebėjimus, sudarytų palankesnes sąlygas NVO plėtrai ir kartu netiesiogiai skatintų pilietinės visuomenės kūrimąsi.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2018 m. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad gyventojų pasitikėjimas NVO sektoriumi išaugo net 20 procentų: 2012 metais buvo 32 proc., o 2018 metais – 52 proc.
11. 2014–2020 metų nacionalinėje pažangos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, numatyta, kad iki 2020 m. 15 proc. viešųjų paslaugų savivaldybėse turėtų teikti NVO. NVO sektoriaus raidos tyrimo duomenimis, Lietuvoje nėra pakankamai išnaudotos viešojo administravimo institucijų ir NVO socialinės partnerystės galimybės teikiant viešąsias paslaugas (socialinės, švietimo, kultūrinės ir kt.) gyventojams, sprendžiant socialines, švietimo ir kt. problemas. To paties tyrimo duomenimis, Lietuvoje viešųjų paslaugų teikimas monopolizuotas ir savivaldybės linkusios steigti savo institucijas (įstaigas) viešosioms paslaugoms teikti, taip pat nėra linkusios keisti paslaugų teikėjus ir daugiau paslaugų teikimo perduoti NVO.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. Lietuvos Respublikos Seimui pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3623, kuriuo siūloma patikslinti nevyriausybinės organizacijos sąvoką, numatyti nevyriausybinės organizacijos statuso registravimo Juridinių asmenų registre galimybę, Nevyriausybinių organizacijų tarybos (taip pat ir savivaldybės lygiu) sudarymo ir jos veiklos principus, sudaryti sąlygas instituciniam nevyriausybinių organizacijų stiprinimui, sukuriant Nevyriausybinių organizacijų fondą ir numatant reikalingą teisinį reguliavimą nevyriausybinių organizacijų finansavimui iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų užtikrinti. Priėmus nurodytą įstatymą, bus būtina imtis veiksmų, siekiant užtikrinti sklandų Nevyriausybinių organizacijų fondo veikimą ir tikslingą bei efektyvų jo skiriamų lėšų panaudojimą.
13. Keturiolikai nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų, vienijančių įvairiose viešosios politikos srityse veikiančias NVO, sudarančias Nacionalinę NVO koaliciją, iš viso priklauso daugiau nei 3 000 NVO. Jos į savo veiklas įtraukia per 500 tūkst. šalies gyventojų. Lietuvos NVO tinklai (skėtinės NVO) teikia informaciją savo nariams ir atstovauja jų interesams įvairiose viešosios politikos srityse. Šių organizacijų veiklą stiprina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, iš dalies finansuodamos jų veiklos projektus.
14. Lietuvoje gana žemi asmenų, vyresnių nei 55 metai, dalyvavimo visuomeninėje veikloje rodikliai – 2018 m. Europos Komisijos aktyvaus senėjimo indeksas rodo, kad Lietuva pagal vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą visuomeninėje veikloje užima 18 vietą tarp 27 Europos Sąjungos valstybių narių. Siekiant paskatinti vyresnio amžiaus asmenis įsitraukti į NVO veiklą ir dalyvauti visuomeninėje veikloje, tikslinga stiprinti vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančias ir juos vienijančias NVO, finansuojant jų vykdomus projektus.
15. Bendruomenė – tai pilietinės visuomenės pagrindas, todėl, siekiant ilgalaikio bendruomeniškumo ir aktyvesnio gyventojų įsitraukimo į organizuotą veiklą sprendžiant gyvenamosios vietos bendruomenėms svarbius klausimus, svarbu daugiau dėmesio skirti bendruomeninėms organizacijoms, įsteigtoms ir valdomoms pačių jų narių, savarankiškai priimančioms sprendimus ir įgyvendinančioms gyvenamosios vietos bendruomenių poreikius tenkinančias veiklas, remti bendruomeninių organizacijų iniciatyvas. Siekdamas skatinti bendruomeninių organizacijų plėtrą Lietuvoje, 2018 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymą, įsigaliojusį 2019 m. kovo 1 d.
16. Nepriklausomybės gynėjus ir kitus nukentėjusius nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenis vienijančių organizacijų veikla yra teigiamas pilietiškumo ugdymo ir istorinės atminties išlaikymo pavyzdys visai visuomenei, todėl tikslinga stiprinti šias organizacijas, finansuojant jų vykdomus projektus.
III SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
17. Veiksmų plano tikslas – sudaryti ilgalaikės NVO ir bendruomeninių organizacijų plėtros sąlygas, stiprinant jų institucinius gebėjimus ir didinant visuomenės informuotumą apie NVO sektorių ir savanorišką veiklą, stiprinti bendruomeninę veiklą.
18. Uždaviniai šiam tikslui įgyvendinti:
18.1. gerinti NVO ir bendruomeninių organizacijų, jas vienijančių asociacijų plėtros sąlygas, stiprinti jų institucinius gebėjimus, bendruomeninę veiklą;
IV SKYRIUS
LAUKIAMI REZULTATAI
20. Veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai:
20.1. sustiprinti NVO ir bendruomeninių organizacijų, jas vienijančių asociacijų instituciniai gebėjimai ir sudarytos palankesnės jų plėtros sąlygos, sustiprinta bendruomeninė veikla;
20.2. sustiprintas viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimas, teikiant viešąsias paslaugas, taip pat sudaryta palankesnė aplinka (sąlygos) informacijos apie NVO sektorių ir savanorišką veiklą sklaidai;
V SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
22. Veiksmų plano įgyvendinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių.
VI SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2020 metų veiksmų plano
1 priedas
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ IR BENDRUOMENINĖS VEIKLOS STIPRINIMO
2020 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR NUMATOMOS LĖŠOS
| Eil. Nr. |
Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas |
2020 metų asignavimai, tūkst. Eur |
Atsakingi vykdytojai |
| 1. |
Tikslas: didinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) vaidmenį |
4 192 |
|
| 1.1. |
Uždavinys: gerinti NVO ir bendruomeninių organizacijų plėtros sąlygas, stiprinti jų institucinius gebėjimus, bendruomeninę veiklą |
4 144 |
|
| 1.1.1. |
Priemonė: finansuoti konkurso būdu atrinktus NVO vienijančių asociacijų ir nacionalinių NVO institucinio stiprinimo projektus |
1 500 |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
Priemonės veikla: bus finansuojami konkurso būdu atrinkti NVO vienijančių asociacijų ir nacionalinių NVO institucinio stiprinimo projektai |
||
| 1.1.2. |
Priemonė: stiprinti NVO gebėjimus teikti viešąsias paslaugas ir vykdyti socialinį verslą |
500 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
Priemonės veikla: bus finansuojami konkurso būdu atrinkti NVO projektai, skirti jų gebėjimams teikti viešąsias paslaugas ir vykdyti socialinį verslą stiprinti |
||
| 1.1.3. |
Priemonė: padidinti paramą vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklai |
123 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
Priemonės veikla: bus finansuojami konkurso būdu atrinkti vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių NVO projektai, skirti šių NVO plėtrai, patriotinei, švietėjiškai ir socialinei vyresnio amžiaus žmonių veiklai skatinti |
||
| 1.1.4. |
Priemonė: stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse |
2 000 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
Priemonės veikla: bus finansuojami konkurso būdu atrinkti bendruomeninių organizacijų ir NVO projektai, skirti bendruomeninei veiklai ir bendruomeniškumui stiprinti |
||
| 1.1.5. |
Priemonė: stiprinti NVO, vienijančias Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjus ir kitus nukentėjusius nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenis, skatinti jų veiklą ir ugdyti visuomenės pilietiškumą |
21 |
|
|
|
Priemonės veiklos: bus finansuojami konkurso būdu atrinkti NVO, vienijančių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjus ir kitus nukentėjusius nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenis, projektai, skirti joms stiprinti, jų veiklai skatinti ir visuomenės pilietiškumui ugdyti |
||
| 1.2.
|
Uždavinys: tobulinti NVO veiklos teisinį reguliavimą, sukuriant palankią aplinką NVO sektoriui, skatinti viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimą, teikiant viešąsias paslaugas, didinti visuomenės informuotumą apie NVO sektorių ir savanorišką veiklą |
48 |
|
| 1.2.1. |
Priemonė: rengti projektų, skirtų tikslinių grupių diskusijoms, forumams, mokymams ir kitiems renginiams, skirtiems NVO įtraukimui į viešųjų paslaugų teikimą didinti, NVO bendradarbiavimui ir plėtrai aptarti, NVO gerajai patirčiai skleisti, NVO problemoms bei aktualijoms viešinti, NVO kompetencijoms atskaitomybės ir skaidrumo klausimais ugdyti, organizuoti, atrankos konkursą |
48 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
Priemonės veikla: bus finansuojami konkurso būdu atrinkti projektai, skirti tikslinių grupių diskusijoms, forumams, mokymams ir kitiems renginiams organizuoti |
||
| 1.2.2. |
Priemonė: išanalizuoti NVO veiklą ir finansavimą reguliuojančius teisės aktus ir, esant poreikiui, parengti teisės aktų projektus, kurie padės sukurti palankesnes sąlygas NVO veiklai vykdyti ir finansavimui užtikrinti |
0
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
Priemonės veiklos: išanalizavus NVO veiklą ir finansavimą reguliuojančius teisės aktus, bus parengti teisės aktų projektai, kurie padės sukurti palankesnes sąlygas NVO veiklai vykdyti ir finansavimui užtikrinti |
||
| 2. |
Iš viso finansavimo lėšų: |
4 192 |
|
| 2.1. |
bendrojo finansavimo lėšos |
0 |
|
| 2.2. |
Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
0 |
|
| 2.3. |
tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos |
0 |
|
____________________________
Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės
veiklos stiprinimo 2020 metų veiksmų plano
2 priedas
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ IR BENDRUOMENINĖS VEIKLOS STIPRINIMO
2020 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJŲ IR JŲ REIKŠMIŲ SĄRAŠAS
| Vertinimo kriteri-jaus kodas |
Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai |
2020 metų vertinimo kriterijaus reikšmė |
Atsakingi vykdytojai |
| 1 tikslas: didinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) vaidmenį |
|
|
|
|
|
1 uždavinys: gerinti NVO ir bendruomeninių organizacijų plėtros sąlygas, stiprinti jų institucinius gebėjimus, bendruomeninę veiklą |
|
|
| P-1-1-1 |
Instituciškai sustiprėjusių NVO dalis nuo NVO, įgyvendinančių projektus, skaičiaus (procentais) |
38 |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| P-1-1-2 |
NVO projektų, skirtų NVO gebėjimams teikti viešąsias paslaugas ir vykdyti socialinį verslą stiprinti, kuriems skirtas finansavimas, skaičius |
10 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| P-1-1-3 |
Vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių NVO, kurių projektams, skirtiems šių NVO plėtrai, patriotinei, švietėjiškai ir socialinei vyresnio amžiaus žmonių veiklai skatinti, skirtas finansavimas, skaičius |
8 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| P-1-1-4 |
Savivaldybių, kuriose sustiprinta bendruomeninių organizacijų veikla, dalis (procentais) |
95 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| P-1-1-5 |
NVO, vienijančių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjus ir kitus nukentėjusius nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenis, projektų, skirtų joms stiprinti, jų veiklai skatinti ir visuomenės pilietiškumui ugdyti, kuriems skirtas finansavimas, skaičius |
2 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
2 uždavinys: tobulinti NVO veiklos teisinį reguliavimą, sukuriant palankią aplinką NVO sektoriui, skatinti viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimą, teikiant viešąsias paslaugas, didinti visuomenės informuotumą apie NVO sektorių ir savanorišką veiklą |
|
|
| P-1-2-1 |
Suorganizuotų renginių, skirtų NVO įtraukimui į viešųjų paslaugų teikimą didinti, NVO bendradarbiavimui ir plėtrai aptarti, NVO gerajai patirčiai skleisti, NVO problemoms bei aktualijoms viešinti, skaičius |
6 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| P-1-2-1 |
Suorganizuotų mokymų, skirtų NVO kompetencijoms atskaitomybės ir skaidrumo klausimais ugdyti, skaičius |
10 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| P-1-2-2 |
Parengtų teisės aktų projektų, kurie padės sukurti palankesnes sąlygas NVO veiklai vykdyti ir finansavimui užtikrinti, skaičius |
1 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
____________________________