Administracinė byla Nr. eA-153-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00003-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 58.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Visagino savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pareiškimą atsakovui Visagino savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) ištirti, ar atsakovo Visagino savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. TS-59 „Dėl Visagino savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktu patvirtinto Visagino savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.2 punktas, kuriame nustatyta, kad „Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Aprašo 5.1 papunktyje nurodytiems subjektams“, atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. XIII-2398 redakcija), kurioje nustatyta, jog „Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos“; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) reglamentuotą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, reiškiantį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra „sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas <...>“; Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija), kurioje nustatyta, kad „Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba“; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 8 punkte (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) reglamentuotą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų, pažeidimu; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.957 straipsnio (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr.VIII-1864 redakcija) nuostatą, kad „Patikėjimo teisės steigėju (patikėtoju) gali būti turto savininkas arba kitas įstatymo nustatytas tokią teisę turintis asmuo“.
2) Ištirti, ar Aprašo 6.2. punktas ta apimtimi, kiek tai susiję su turto perdavimu patikėjimo teise savivaldybės įstaigoms, atitinka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 7 dalies (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-666 redakcija) nuostatą, kad „Savivaldybės biudžetinei įstaigai patikėjimo teise perduotas turtas savivaldybių funkcijoms gyvendinti gali būti savivaldybės tarybos sprendimu perduotas kitai biudžetinei įstaigai pagal įstatymus valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise“; VAĮ 3 straipsnio 9 dalyje (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) įtvirtintą objektyvumo principą, reiškiantį, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
3) Nustačius, kad Aprašo 6.2 punkto nuostata neatitinka Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto, 16 straipsnio 2 dalies 26 punkto, 48 straipsnio 2 dalies, Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 7 dalies, CK 6.957 straipsnio, pripažinti ją prieštaraujančia nurodytų Lietuvos Respublikos teisės aktų atitinkamoms nuostatoms.
4) Pripažinus Aprašo 6.2 punkto nuostatą prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktams, pripažinti neatitinkančiais nurodytų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų bei joms prieštaraujančiais Aprašo 13 punktą, 14.2 punktą ir 15 punktą ta apimtimi, kuria numatytas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projekto rengimas dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, bei Aprašo 17 punktą ta apimtimi, kuria numatytas turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymas per 15 darbo dienų nuo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo išleidimo dienos.
2. Pareiškėjas nurodė, jog Taryba 2020 m. balandžio 16 d. priėmė Sprendimą, kurio 1 punktu patvirtino Aprašą. Aprašo 6.2 punktas pažeidžia aukštesnės teisinės galios teisės aktus. Pareiškėjas pabrėžė, jog teisinis reguliavimas nenustato, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėjimo teisės steigėju galėtų būti ne Taryba, kuri įgyvendina Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, be to, teisinis reguliavimas nenustato ir kito asmens, turinčio teisę būti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėjimo teisės steigėju (patikėtoju). Dėl to sprendimus dėl turto patikėjimo priima (patikėtoju gali būti) turto savininkas, o šiuo atveju Aprašo 6.2 punktu pavedus Savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti turto savininkui įstatymuose nustatytą funkciją buvo pažeistas teisinis reguliavimas dėl to, koks subjektas priima sprendimus dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo patikėjimo teise. Šiuo atveju Taryba, perduodama savo išimtinei kompetencijai priimti sprendimus dėl disponavimo Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto priėmimo, priskirtą funkciją Savivaldybės administracijos direktoriui, pažeidė nurodytą teisinį reguliavimą.
3. Atsiliepimas į pareiškimą grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nepagrįsta pareiškėjo pozicija, jog Aprašo 6.2 punktas prieštarauja Įstatymo 12 straipsnio 1 daliai ir Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 daliai. Sistemiškai vertinant visą Įstatymo 12 straipsnį, darytina išvada, kad savivaldybės taryba turi teisę nustatyti, kokia tvarka savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo ir nustatyti savivaldybių institucijų, įstaigų ir organizacijų, savivaldybių įmonių savivaldybių turto patikėjimo teise valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką. Šią poziciją taip pat pagrindžia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymo projekto lydintis aiškinamasis raštas (toliau – ir Aiškinamasis raštas), iš kurio matyti, jog kiekvienas tarybos sprendimas dėl turto perdavimo patikėjimo teise gali nustatyti atskirą perduodamo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką.
3.2. Aprašo 6.2 punktas neprieštarauja CK 6.957 straipsniui, nes šiuo atveju Taryba Aprašo 6.2 punktu suteikė viešojo administravimo įgaliojimus savivaldos institucijai – Savivaldybės administracijos direktoriui, o įstatymų leidėjas nuo 2019 m. spalio 1 d. papildė Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, suteikdamas galimybę savivaldybės tarybai nustatyti savo teisės aktu bendrą turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir šioje tvarkoje nustatyti savivaldybės instituciją, kuri įvardyta Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, ir kuri valdo, naudoja ir disponuoja savivaldybės turtu jos nustatyta tvarka.
3.3. Nesutiktina su argumentais dėl Aprašo 6.2 punkto prieštaravimo Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms. Taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu, patvirtino Aprašą ir priėmė sprendimą dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir nustatė šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisykles. Taryba neatsisakė savo išimtinės kompetencijos ir jos niekam neperdavė, nustatydama bendrą tvarką.
3.4. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog Aprašo 6.2 punktas prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatai, nes Savivaldybės administracijos direktorius pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies punktą yra savivaldybės vykdomoji institucija, turinti viešojo administravimo teises ir pareigas ir priimanti sprendimus, atitinkančius Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus principus. Savivaldybės administracijos direktorius gali priimti sprendimus tik dėl Aprašo 5.1 papunktyje nurodytų subjektų – savivaldybės įstaigų ir organizacijų ir savivaldybės įmonių, kurios vykdo savivaldybės funkcijas. Taryba, priimdama Sprendimą, taikė Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, bet ne Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 7 dalį.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. spalio 21 d. sprendimu pripažino, kad Aprašo 6.2 punktas, 13 ir 14.2 punktai ta apimtimi, kuria numatytas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projekto rengimas dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, Aprašo 15 punktas ta apimtimi, kuria numatyta Savivaldybės administracijos direktoriaus rengiamo įsakymo projekto dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise turinys, ir Aprašo 17 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, jog Savivaldybės turto perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 15 darbo dienų nuo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo išleidimo dienos, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) įtvirtintam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui; Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkto (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) nuostatai, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, ir 48 straipsnio 2 dalies (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) nuostatai „Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba“; Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. XIII-2398 redakcija) nuostatai „Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos“; CK 6.957 straipsnio (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr.VIII-1864 redakcija) nuostatai „Patikėjimo teisės steigėju (patikėtoju) gali būti turto savininkas arba kitas įstatymo nustatytas tokią teisę turintis asmuo“; nurodė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, jis skelbtinas Teisės aktų registre.
5. Teismas, įvertinęs Aprašo turinį, pažymėjo, jog Taryba Aprašo 6.2 punkte įtvirtino Savivaldybės administracijos direktoriaus teisę savo priimamu įsakymu Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Savivaldybės institucijoms, įstaigoms, savivaldybės įmonėms ir organizacijoms. Taip pat teismas nurodė, kad, įvertinus Aprašo 13, 14.2, 15 ir 17 punktų turinį, darytina išvada, kad juose Taryba įtvirtino nuostatas, reglamentuojančias Aprašo 6.2 punkte nurodyto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise rengimo, nurodytų aktų turinį, turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise patikėtiniui procedūrinį pobūdį turinčias taisykles.
6. Teismas, išanalizavęs ginčui reikšmingas CK nuostatas dėl nuosavybės ir turto patikėjimo teisės institutų, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą ir 48 straipsnį, Įstatymo 8 ir 12 straipsnius, padarė išvadą, jog Vietos savivaldos įstatyme ir Įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, vadovaudamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, priimdama sprendimus; sprendimų disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu klausimais priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.
7. Teismas, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi, 16 straipsnio 6 dalimi ir konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. vasario 11 d. sprendimas; 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas), akcentavo, jog Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte ir 48 straipsnio 2 dalyje, Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje bei 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas nėra įstatymu suteikęs savivaldybių taryboms įgaliojimų sprendimų dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise priėmimo teisę perduoti savivaldybės administracijos direktoriui. Be to, teismas padarė išvadą, kad įstatymų leidėjas nėra įstatymu, kaip tai numatyta CK 6.957 straipsnyje, nustatęs atvejų, kai patikėjimo teisės steigėju (patikėtoju) gali būti ne tik savivaldybių tarybos, įgyvendinančios įstatymu pavestas savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, bet ir kiti asmenys, šiuo atveju – savivaldybės administracijos direktorius.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pagal Aprašo 6.2 punktą Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas Aprašo 5.1 punkte nurodytiems subjektams perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o ne Tarybos sprendimu, sprendė, kad toks Aprašo 6.2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu išimtinei vietos savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtą funkciją Taryba perleido Savivaldybės administracijos direktoriui, Savivaldybės turto patikėjimo teisės steigėju (patikėtoju) tampa Savivaldybės administracijos direktorius, o ne Taryba, įgyvendinanti įstatymu pavestas savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, ar kitas įstatymo nustatytas tokią teisę turintis asmuo.
9. Teismas nurodė, jog Taryba, nustatydama Aprašo 6.2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, neatsižvelgė į Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje pateiktą išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos sąvokos aiškinimą ir nepaisė to paties įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinto imperatyvaus draudimo, nustatančio, jog išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Dėl to teismas atmetė atsakovo argumentus, kad Taryba išimtinės teisės neatsisakė ir jos niekam (Savivaldybės administracijos direktoriui) neperdavė, o tik nustatė bendrą savivaldybės institucijų priimamų sprendimų savivaldybės turto klausimais tvarką.
10. Teismas konstatavo, jog Aprašo 6.2, 13, 14.2, 15 ir 17 punktai prieštarauja CK 6.957 straipsnyje, Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte ir šio įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms nuostatoms bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui. Teismas, pripažinęs tai, nebetyrė Aprašo 6.2, 13, 14.2, 15 ir 17 punktų atitikties Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 7 daliai ir VAĮ 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintam objektyvumo principui.
III.
11. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo Vyriausybės atstovo pareiškimą.
12. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl Vietos savivaldos įstatymo, Įstatymo ir CK nuostatų aiškinimo ginčo situacijoje yra nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Aiškinamąjį raštą. Atsakovas akcentuoja, jog įstatymų leidėjas, priėmęs Pakeitimo įstatymą, suteikė teisę savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, savivaldybių įmonėms priimti sprendimus dėl turto disponavimo savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju Taryba nustatė efektyviausią, racionalią, visuomenės naudą ir viešosios teisės principus atitinkančią turto patikėjimo teisės perdavimo tvarką ir suteikė savivaldybės vykdomajai institucijai, turinčiai viešojo administravimo įgaliojimus, pavaldžiai ir atskaitingai Tarybai, Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu savivaldybės institucijoms, įstaigoms, savivaldybės įmonėms ir organizacijoms. Šis sprendimas, atsakovo vertinimu, įtvirtintas Aprašo 6.2 punkte, be kita ko atitinka Konstitucinio Teismo 2022 m. gruodžio 24 d. nutarime įvardytus reikalavimus.
13. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalies nuostatą bei netinkamai vertino atsakovo motyvus, nepasisakydamas dėl Įstatymo projekto lydimųjų dokumentų.
14. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
15. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu teisės aktų aiškinimu. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog įstatymų leidėjas Pakeitimo įstatymu suteikė teisę savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, savivaldybių įmonėms priimti sprendimus dėl turto disponavimo savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. Šiuo aspektu pareiškėjas laikosi pareiškime išdėstytos pozicijos ir akcentuoja, jog tai, kad Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, nereiškia, kad savivaldybės taryba, nustatydama šią tvarką, gali suteikti administracijos direktoriui ir (ar) turto valdytojui tokius įgaliojimus ar teises. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog patikėtoju gali būti ne tik savivaldybės taryba, nes šioje normoje yra nurodyta, kam savivaldybės turtas gali būti perduotas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti, t. y. nustato, kas gali būti patikėtiniais, o ne patikėtojais. Pareiškėjas teigia, jog pagal Įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo ir CK nuostatas turtą patikėjimo teise perduoda patikėjimo teisės steigėja (patikėtoja) savivaldybės taryba, įgyvendinanti turto savininko funkcijas.
16. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis pareiškime nekėlė turto patikėtinio teisių, nustatytų Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo teisėtumo klausimo, o byloje sprendžiamas turto savininko (savininko funkcijas įgyvendinančios institucijos) savivaldybės tarybos funkcijų, susijusių su patikėjimo teisės steigimu, įgyvendinimo ir jų (ne)galimo perdavimo kitam subjektui, kuris nėra nustatytas įstatymuose, klausimas.
17. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino Aiškinamojo rašto, nes šiame rašte Lietuvos Respublikos finansų ministerija pažymėjo tai, kas iš esmės yra nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, o Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinių galimos teisės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pasisakyti dėl klausimų, kurių teisėtumo pareiškėjas pareiškime nekėlė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad Aprašo 6.2 punktas, 13 ir 14.2 punktai ta apimtimi, kuria numatytas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projekto rengimas dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, Aprašo 15 punktas ta apimtimi, kuria numatyta Savivaldybės administracijos direktoriaus rengiamo įsakymo projekto dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise turinys, ir Aprašo 17 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, jog Savivaldybės turto perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 15 darbo dienų nuo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo išleidimo dienos, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui; Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkto nuostatai, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, ir 48 straipsnio 2 dalies nuostatai „Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba“; Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatai „Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos“; CK 6.957 straipsnio nuostatai „Patikėjimo teisės steigėju (patikėtoju) gali būti turto savininkas arba kitas įstatymo nustatytas tokią teisę turintis asmuo“, pagrįstumas ir teisėtumas.
19. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo pareiškimas būtų atmestas, vadovaujasi Aiškinamuoju raštu ir teigia, kad Įstatymo leidėjas, pakeisdamas Įstatymo 12 straipsnio (2019 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. XIII-2398 redakcija) 1 ir 2 dalis, būtent ir suteikė teisę savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, savivaldybių įmonėms priimti sprendimus dėl turto disponavimo savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka, todėl Apraše pagrįstai ir teisėtai buvo nustatyta efektyviausia, racionali, visuomenės naudą ir viešosios teisės principus atitinkanti turto patikėjimo teisės perdavimo tvarka ir suteikta Savivaldybės vykdomajai institucijai Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Savivaldybės institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms dėl ginčo esmės ir prašo sprendimą palikti galioti nepakeistą.
20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir pareiškėjo atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog savivaldybės nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos; savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka; šioje dalyje nurodyti savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su šio turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
21. Atsakovo akcentuojamame Aiškinamajame rašte dėl Įstatymo pakeitimo nurodyta, kad „Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į STT rekomendacijas dėl savivaldybių turto patikėjimo teisės reguliavimo, Turto valdymo įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamas įstatymo 12 straipsnis papildomas nuostatomis, kad savivaldybių turto perdavimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato savivaldybės taryba. Savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektams (savivaldybių įstaigoms, institucijos, įmonėms) suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus dėl savivaldybių turto perdavimo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perdavimu kitų subjektų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu įstatymai (pvz., Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas) nenustato ko kita. <...> Siekiant vienodų teisinių santykių dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, atitinkamai keičiama Turto valdymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis“.
22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo argumentus dėl Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų aiškinimo ir taikymo ir spręsdama, ar pagrįstos Sprendimu patvirtintos Aprašo dalys, kuriose numatytas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projekto rengimas dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise (6.2, 13 ir 14.2 p.), numatytas Savivaldybės administracijos direktoriaus rengiamo įsakymo projekto dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise turinys (15 p.), numatyta, jog Savivaldybės turto perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 15 darbo dienų nuo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo išleidimo dienos (17 p.), remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-863-662/2023, kurioje buvo nagrinėjamas iš esmės analogiško pobūdžio ginčas dėl savivaldybės tarybos teisės perleisti teisę dėl sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, įskaitant ir teisę savo priimtose taisyklėse perleisti teisę dėl savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise, priėmimo, suformuota praktika, aiškinant ir taikant ir šiai bylai aktualias teisės aktų nuostatas.
23. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
24. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....>. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksto) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko) žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“.
25. Paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
26. Atsižvelgus į minėtą Konstitucinio Teismo doktriną dėl jurisprudencijos tęstinumo, konstatuotina, kad nagrinėjamu yra faktinis ir teisinis pagrindai vadovautis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškoje byloje suformuota praktika.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d. ir 2004 m. vasario 11 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, susijusiais su savivaldybių veiklos laisve ir savarankiškumu, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi, 16 straipsnio 3 dalimi, išaiškino, kad įstatymų leidėjas Vietos savivaldos įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustatė subjektą, turintį teisę priimti sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu – savivaldybės tarybą, taip pat imperatyviai nurodė, kad ši teisė negali būti perleista jokiems kitiems savivaldybės subjektams. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek CK 4.106 straipsnio 1 dalies, tiek Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies normos savo pobūdžiu yra definityvinės normos. Šiose normose nėra tiesiogiai išreikštų elgesio taisyklių. Šių normų paskirtis – apibrėžti teisinę turto patikėjimo teisės sąvoką, CK ir Įstatyme vartojamų turto patikėjimo teisės juridinių terminų prasmę. Šių sąvokų svarbiausias tikslas – apibrėžimuose išryškinti ir patikslinti turto patikėjimo teisės terminų esmę, nurodant specifinius požymius, kurie leidžia atriboti reiškinius tarpusavyje, atskleisti tai, kaip šios sąvokos yra suprantamos aptariamuose teisės aktuose. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalis, kaip ir Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, įtvirtina savivaldybės tarybos teisę, vadovaujantis įstatymais, įgyvendinti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas. Tai iš esmės dera su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkto reglamentavimu, pagal kurį išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas. Nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Įstatymas nenustato kito subjekto, galinčio įgyvendinti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas. Taip pat šiuose įstatymuose nėra nustatyti savivaldybės tarybos įgaliojimai teisę dėl sprendimų, susijusių su disponavimu savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, įskaitant ir turto perdavimą patikėjimo teise, priėmimo perduoti savivaldybės taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams.
28. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkto ir Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies normos savo turiniu yra panašios ir iš esmės nustato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, inter alia perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo tvarką nustato savivaldybės taryba. Pagal teisės normų išdėstymo būdą šios teisės normos yra blanketinės, nukreipiančios būtent į savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką. Šiose teisės normose elgesio taisyklės yra nustatomos pačia bendriausia forma, o konkrečios elgesio taisyklės dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, inter alia perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo yra detalizuojamos savivaldybės tarybos patvirtintoje tvarkoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisykles apima tam tikros procedūros, detalizuojančios, kokiomis sąlygomis yra valdomas, naudojamas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas ir kaip juo disponuojama, nustatymą, tačiau Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas ir Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinami, kaip suponuojantys savivaldybės tarybos teisę savo priimtose taisyklėse perleisti teisę dėl sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, įskaitant ir teisę dėl savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise, priėmimo. Savivaldybės tarybos kompetencija yra apribota tik savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių, realizuojančių Įstatymo normas ir detalizuojančių, kaip savivaldybės taryba perduoda savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą patikėjimo teise, kokiomis sąlygomis savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis turi teisę valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotą turtą ir juo disponuoti, nustatymu.
29. Išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodė, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje minima savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektų teisė priimti sprendimus, susijusius su savivaldybių turto disponavimu, negali būti aiškinama kaip savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektams suponuojanti įgaliojimus priimti sprendimus dėl savivaldybių turto perdavimo patikėjimo teise. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta disponavimo turtu sąvoka savo pobūdžiu yra definityvinė teisės norma, tiesiogiai neišreiškianti jokių elgesio taisyklių, tačiau apibrėžianti teisinę disponavimo turtu sąvoką ir Įstatyme vartojamo disponavimo turtu termino juridinę prasmę. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodyta, kad savivaldybės turtą savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir savivaldybių įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise. Šioje dalyje yra tik išvardyti subjektai, kuriems patikėjimo teise gali būti perduodamas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, bet ne tai, kad šie subjektai gali savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perduoti patikėjimo teise. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reglamentavimas apriboja savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektų teisę priimti sprendimus, susijusius su savivaldybių turto disponavimu, kiek tai susiję su šio turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, t. y. patikėjimo teisės subjektai neturi absoliučios disponavimo jiems perduotu turtu teisės, kokią turi turto savininkas. Todėl savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektų teisė disponuoti turtu negali būti aiškinama nuosavybės teisės turinio prasme, kaip apimanti tokias pat teises, kaip ir savininko teisė disponuoti turtu. Savivaldybių tarybų teisė priimti sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo patikėjimo teise turėtų būti expressis verbis nustatyta įstatyme, o ne išvedama iš kitų teisių ar numanoma. Jeigu įstatymų leidėjas būtų turėjęs tokį tikslą, jis būtų nustatęs aiškų ir vienareikšmišką teisinį reguliavimą, įgalinantį savivaldybės vykdomąją instituciją priimti sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo patikėjimo teise.
30. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, jog Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos šioje dalyje nurodytiems savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektams teisę priimti sprendimus, susijusius su savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, suteikia tik po to, kai jiems toks turtas prieš tai perduodamas patikėjimo teise. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Aiškinamajame rašte nurodyti argumentai, kad „Savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektams (savivaldybių įstaigoms, institucijos, įmonėms) suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus dėl savivaldybių turto perdavimo“, nepatvirtina, jog 2019 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. XIII-2398, galiojančio nuo 2019 m. spalio 1 d., pakeitimais buvo siekiama išplėsti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas įgyvendinančių subjektų ratą. Šioje Aiškinamojo rašto dalyje yra kalbama apie turto patikėjimo teisės subjektus ir jų teises, o ne turto patikėtojo teises.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Sprendimu patvirtintų šioje byloje pareiškėjo ginčijamų Aprašo nuostatų teisėtumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl šių nuostatų neteisėtumo, nes iš tiesų nustatytas reguliavimas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui; Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkto nuostatai, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, ir 48 straipsnio 2 dalies nuostatai „Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba“; Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatai „Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos“; CK 6.957 straipsnio nuostatai „Patikėjimo teisės steigėju (patikėtoju) gali būti turto savininkas arba kitas įstatymo nustatytas tokią teisę turintis asmuo“.
32. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas neturėjo teisės suteikti Savivaldybės vykdomajai institucijai, turinčiai viešojo administravimo įgaliojimus, pavaldžiai ir atskaitingai Tarybai, atitinkamus įgaliojimus dėl šioje byloje aptariamų sprendimų priėmimo.
33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Atsakovo Visagino savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Iveta Pelienė
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė