LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS SUSISIEKIMO PLĖTROS PROGRAMOS REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS

NR. 10-001-05-03-07 (RE) „GERINTI EISMO SAUGĄ VIETINĖS REIKŠMĖS KELIUOSE IR GATVĖSE“ FINANSAVIMO GAIRIŲ

PATVIRTINIMO

2023 m. sausio 30 d. Nr. 3-37

Vilnius

Vadovaudamasis 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 105 punktu ir įgyvendindamas 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 245 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susiekimo plėtros programos patvirtinimo“, regioninę pažangos priemonę Nr. 10-001-05-03-07 (RE) „Gerinti eismo saugą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse“,

t v i r t i n u 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-05-03-07 (RE) „Gerinti eismo saugą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse“ finansavimo gaires (pridedama).

Susisiekimo ministras                                                                                     Marius Skuodis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2023 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3-37

2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

SUSISIEKIMO PLĖTROS PROGRAMOS REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 10-001-05-03-07 (RE) „GERINTI EISMO SAUGĄ VIETINĖS REIKŠMĖS KELIUOSE IR GATVĖSE“ FINANSAVIMO GAIRĖS

I SKYRIUS

INFORMACIJA APIE REGIONINĘ PAŽANGOS PRIEMONĘ

Regioninė pažangos priemonė	2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) pažangos uždavinio kodas	Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas	Regioninei pažangos priemonei įgyvendinti skiriamos lėšos (tūkst. Eur)	Regioninės pažangos priemonės finansavimo šaltinis	Išankstinės sąlygos	NPP poveikio rodiklis (matavimo vienetai)	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.)	Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.)
10-001-05-03-07 (RE) „Gerinti eismo saugą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse“ (toliau – regioninė pažangos priemonė)	5.3	Susisiekimo ministerija	23 529,4 Iš jų: 20 000,0 (2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – Investicijų programa), 3 529,4 nacionalinės lėšos (savivaldybių prisidėjimas)	Investicijų programa, nacionalinės lėšos (savivaldybių prisidėjimas).	Pagal Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr.3‑51 „Dėl Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytos juodosios dėmės ir avaringos vietos vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse	Žuvusiųjų keliuose skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų	63 (2020 m.)	45	30
						Sunkiai sužeistų eismo dalyvių keliuose skaičiaus pokytis, palyginti su pradine situacija, procentai (pagal MAIS3+ metodiką)	649 (2020 m.)	–25	–50

II SKYRIUS

PAGRINDINĖ 2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS INFORMACIJA

Prioritetas	Uždavinys	Fondas	Pagal uždavinį skiriama Europos Sąjungos finansavimo suma	Skiriamo nacionalinio bendrojo finansavimo suma	Didžiausias galimas finansavimo intensyvu-mas	Intervenci-nės priemonės kodas	Pagrindinės teritorinės srities kodas	„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai	Ekonominės veiklos kodas	Lyčių lygybės matmens kodas
3. Geriau sujungta Lietuva	3.2. Plėtoti ir stiprinti tvarų, klimato kaitai atsparų, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regioninį ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą	Europos regioninės plėtros fondas (toliau –ERPF)	20 000 000 Eur	3 529 400 Eur	85 proc.	083 – Dviračių infrastruktūra 093 – Kiti rekonstruoti ar modernizuoti keliai (greitkeliai, nacionaliniai, regioniniai ar vietos keliai)	02 – Miestai, miesteliai ir priemiesčiai 08 – Kitų rūšių tikslinės teritorijos 33 – Nesiorientuojant į teritoriškumą	-	10 – Statyba 14 – Transportas ir sandėliavimas	03 – Neutralu-mas lyties požiūriu

III SKYRIUS

FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant regionų plėtros plano pažangos priemonę, rengiant ir vertinant regioninės pažangos priemonės lėšomis finansuojamo regionų plėtros plano įgyvendinimo projekto įgyvendinimo planą, priimant sprendimą dėl regionų plėtros plano projekto finansavimo, sudarant projektų sutartį ir įgyvendinant regionų plėtros plano projektą, finansuojamą pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-05-03-07 (RE) „Gerinti eismo saugą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse“ finansavimo gaires (toliau – Gairės):

1.1. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas;

1.2. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“;

1.3. 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – NPP);

1.4. Investicijų programa, patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742;

1.5. 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 245 „Dėl 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ministerijos susisiekimo plėtros programos, patvirtinimo“ (toliau – Susisiekimo plėtros programa);

1.6. 2022–2030 m. regionų plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022–2030 metų regionų plėtros programos patvirtinimo“;

1.7. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“;

1.8. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – PAFT);

1.9. Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-51 „Dėl Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Juodųjų dėmių nustatymo tvarkos aprašas);

1.10. Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. rugpjūčio 28 d. sakymu Nr. 3-487 „Dėl Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių patvirtinimo“;

1.11. Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijos R PDTP 12, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų R PDTP 12 patvirtinimo“.

2. Reikalavimai projektams, finansuojamiems pagal regioninę pažangos priemonę

2.1. Kiekvienas projektas turi atitikti:

2.1.1. bendruosius atrankos kriterijus, išdėstytus PAFT 2 priede;

2.1.2. Investicijų programos 3 prioriteto „Geriau sujungta Lietuva“ 3.2 konkretų uždavinį „Plėtoti klimato kaitai atsparų, pažangų, saugų, tvarų ir įvairiarūšį TEN-T“; laikoma, kad projektas atitinka šį kriterijų, jeigu projektu prisidedama prie NPP 5 tikslo „Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą“ 5.3 uždavinio „Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą“ įgyvendinimo.

2.2. Projekto veiklos turi būti vykdomos Vakarų ir vidurio Lietuvos regiono (toliau – VVL regionas) savivaldybėms priklausančiuose keliuose (gatvėse).

2.3. Projektu turi būti siekiama Gairėse nustatytų stebėsenos rodiklių, kurių skaičiavimo aprašai skelbiami Europos Sąjungos fondų investicijų interneto svetainėje esinvesticijos.lt.

2.4. Projekto išankstinė sąlyga – identifikuota, pateikta viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai ir paskelbta juodoji dėmė arba avaringa vieta (toliau – juodoji dėmė) pagal Juodųjų dėmių nustatymo tvarkos aprašą. Išankstinė sąlyga laikoma įvykdyta, kai projektų, kuriais įgyvendinamos regionų plėtros plano pažangos priemonės, administruojančioji institucija vertindama projekto įgyvendinimo planą, nustato, kad projektu yra įgyvendinami juodosios dėmės pase siūlomi inžinerinių kelio arba gatvės infrastruktūros saugumo trūkumų šalinimo sprendiniai; projekto vykdytojas regionų plėtros plano administruojančiajai institucijai teikiamame projekto įgyvendinimo plane pateikia nuorodą į internete paskelbtą juodosios dėmės pasą.

2.5. Juodosios dėmės turi būti šalinamos vadovaujantis kelių (gatvių) savininkų ar valdytojų sudarytu juodųjų dėmių šalinimo pirmumo sąrašu.

2.6. Juodojoje dėmėje nustatytų inžinerinių kelio arba gatvės infrastruktūros eismo saugumo trūkumų šalinimas apima inžinerinių priemonių, tiesiogiai susijusių su juodąją dėme, projektavimo ir statybos procesus, išskyrus juodųjų dėmių nustatymo paslaugas.

2.7. Projekto vykdytojas privalo įgyvendinti privalomas matomumo ir informavimo apie projektą veiksmų priemones, numatytas Projektų taisyklių VIII skyriaus pirmajame skirsnyje.

2.8. Įgyvendinant projektą, kurio vertė viršija 10 000 000 (dešimt milijonų) eurų, papildomai pareiškėjas turi surengti ne mažiau kaip vieną komunikacinį renginį ar įgyvendinti laiku (rekomenduojama prieš 2–3 mėnesius) kitą komunikacinę veiklą, į kurią kviečiami (ar įtraukiami) dalyvauti Europos Komisijos ir vadovaujančiosios institucijos atstovai.

2.9. Penkerius metus po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas Projektų taisyklių IV skyriaus dešimtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

2.1. Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai

2.1.1. Finansuojama veikla – juodosios dėmės pase siūlomų eismo saugumo inžinerinių ar kitų inžinerinių sprendinių, kurie užtikrintų juodojoje dėmėje nustatytų inžinerinių kelio arba gatvės infrastruktūros saugumo trūkumų šalinimą, įgyvendinimas.

2.1.2. Regioninė pažangos priemonė kartu su kitomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgyvendinamomis pažangos priemonėmis prisideda prie NPP nurodytų rodiklių „Žuvusiųjų keliuose skaičius“ ir „Sunkiai sužeistų eismo dalyvių keliuose skaičiaus pokytis, palyginti su pradine situacija“ pasiekimo, tačiau regioninės pažangos priemonės projektų vykdytojai neturi skaičiuoti savo projektų prisidėjimo prie šių NPP rodiklių pasiekimo.

2.1.3. Regioninės pažangos priemonės stebėsenos rodikliai:

2.1.3.1. „Įdiegtos saugų eismą gerinančios priemonės vietinės reikšmės keliuose (gatvėse)“ yra juodosios dėmės pase nustatytų inžinerinių kelio arba gatvės infrastruktūros saugumo trūkumų, siūlomų eismo saugumo priemonių diegimo veiklų, reikalingų juodajai dėmei panaikinti, visuma, t. y. 1 vnt. „Įdiegtos saugų eismą gerinančios priemonės vietinės reikšmės keliuose (gatvėse)“ – vienos juodosios dėmės panaikinimo veiklų rinkinys, siekiantis 1 vnt. rodiklio „Panaikintos juodosios dėmės ar avaringos vietos vietinės reikšmės keliuose (gatvėse)“.

2.1.3.2. Rodiklis „Panaikintos juodosios dėmės ar avaringos vietos vietinės reikšmės keliuose (gatvėse)“ laikomas pasiektu, kai yra įdiegtos visos juodosios dėmės pase numatytos saugų eismą gerinančios inžinerinės priemonės (t. y. juodoji dėmė nebeaktuali, tačiau gali būti besitęsianti, atliekant jos stebėseną).

Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas regionas, rengdamas pažangos priemones, identifikuos aktualiausias regiono problemas ir pasirinks priemones joms spręsti, Susisiekimo ministerija neskirstys finansavimo ir rodiklių pasiekimo kvotų regionams.

Eil. Nr.	Finansuojamos veiklos	Tikslinės grupės
1.	Juodosios dėmės pase siūlomų eismo saugumo inžinerinių ar kitų inžinerinių sprendinių, kurie užtikrintų juodojoje dėmėje nustatytų inžinerinių kelio arba gatvės infrastruktūros saugumo trūkumų šalinimą, įgyvendinimas.	VVL regiono gyventojai, kuriems naudojantis tvaresne ir saugesne infrastruktūra bus lengviau pasiekiami ekonominiai centrai bei viešosios paslaugos.

Rodiklio pavadinimas	Rodiklio identifikavimo numeris	Matavimo vienetai	Siektina reikšmė	Veiklų, kurias vykdant turi būti siekiama rodiklio, numeriai	Rodiklio skaičiavimo aprašo nuoroda
Įdiegtos saugų eismą gerinančios priemonės vietinės reikšmės keliuose (gatvėse)	P.S.2.1023	Skaičius	3 (2024 m.) 14 (2029 m.)	1	*
Panaikintos juodosios dėmės ar avaringos vietos vietinės reikšmės keliuose (gatvėse)	R.S.2.3024	Skaičius	14 (2029 m.)	1	*
Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama**	P.S.2.1038	Indėlis į strategijas	0 (2024 m.) 2 (2029 m.)	1	*
Gyventojai, kuriems taikomi projektai, vykdomi pagal integruotas teritorinio vystymo programas**	P.S.2.1037	Asmenys	0 (2024 m.) 189 906 (2029 m.)	1	*

*Bus papildyta, kai bus patvirtinta Stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų suvestinė.

**Prie rodiklių pasiekimo prisideda projektai, kuriais įgyvendinama tvarios miesto plėtros strategija ar funkcinės zonos strategija; šių rodiklių siekiama ne projekto, o Investicijų programos uždavinio lygiu; regionų plėtros plano pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šių rodiklių neturi būti planuojamas.

3. Horizontaliųjų principų laikymosi reikalavimai

3.1. Įgyvendinant projektą neturi būti pažeidžiami horizontalieji principai (toliau – HP): darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.) bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Neturi būti numatyta projekto įgyvendinimo veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant HP.

3.2. Laikantis darnaus vystymosi HP, projekto įgyvendinimo metu turi būti laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą. Jokia projekto veikla neturi būti daroma reikšmingos žalos 6 aplinkos tikslams (klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo), nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje.

3.3. Laikantis lygių galimybių ir nediskriminavimo HP ir užtikrinant prieinamumo visiems reikalavimą, įgyvendinant projektą, turi būti laikomasi universalaus produkto (gaminių, paslaugų, transporto, fizinės ar e. aplinkos, infrastruktūros), kuriais gali naudotis visi žmonės kuo platesniu mastu, dizaino, neatsižvelgiant į šių produktų funkcijas. Ypač turi būti atsižvelgiama į prieinamumo (įskaitant informacines ir ryšių technologijas) užtikrinimą negalią turintiems asmenims Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje nurodytomis priemonėmis.

3.4. Siekiant užtikrinti geriausius ir patogiausius sprendimus naudoti judėjimo, regos, klausos ar kitą negalią turintiems asmenims, visi įgyvendinami sprendimai, diegiant universalaus dizaino ir kitas inžinerines priemones, rengiant statinio projektą turi būti suderinti su neįgaliųjų organizacijomis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3.1. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) laikymosi reikalavimai

Priemonės veiklos nepažeidžia Chartijos pagrindinių teisių: orumo; privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.

Įgyvendinant projektų veiklas negali būti pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę (žemę, kilnojamąjį turtą, materialųjį ir nematerialųjį turtą).

Priemonės veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą.

4. Reikalavimai valstybės pagalbai

Valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje, ir de minimis pagalba, kuri atitinka 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su vėlesniais pakeitimais nuostatas, neteikiama.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

5. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

5.1. Bendrieji išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai išdėstyti 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 63 ir 64 straipsniuose.

5.2. Projekto išlaidos turi atitikti PAFT VII skyriuje išdėstytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus.

5.3. Projektų išlaidos gali būti patirtos iki projekto sutarties pasirašymo, neprieštaraujant Projektų taisyklių nuostatoms.

5.4. Pagal Gaires kryžminis finansavimas gali būti taikomas PAFT VII skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka, aiškiai ir nedviprasmiškai atskiriant veiklas ir reikalingas išlaidas (atskyrimas turi būti nurodytas ir sąmatoje).

6. Projekto veiklų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Finansuojamos veiklos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas	Papildoma informacija
Juodosios dėmės pase siūlomų eismo saugumo inžinerinių ar kitų inžinerinių sprendinių, kurie užtikrintų juodojoje dėmėje nustatytų inžinerinių kelio arba gatvės infrastruktūros saugumo trūkumų šalinimą, įgyvendinimas	FN-1	7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma	Netiesioginės projekto išlaidos skaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų.
Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos	FS-01-03	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie Europos Sąjungos fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM Fiksuotoji suma yra 1121,56 Eur be PVM	Fiksuotąją sumą sudaro visų antrojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos, kai: a) projekto įgyvendinimo pradžioje projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbiamas trumpas veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymas, proporcingas paramos dydžiui, ir informacija apie iš Europos Sąjungos gaunamą finansinę paramą; b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusioje su veiksmo įgyvendinimu, pateikiamas gerai matomas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama Europos Sąjungos parama; c) pradedami fiziškai vykdyti veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis, arba sumontuojama nupirkta įranga, visuomenei gerai matomoje vietoje iškabinamos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su Europos Sąjungos emblema.
	FS-01-04	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie Europos Sąjungos fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio fiksuotoji suma su PVM Fiksuotoji suma yra 1357,09 Eur su PVM

________________