LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ARCHEOLOGIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. lapkričio 3 d. Nr. V-1991
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Archeologijos studijų krypties aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir
sporto ministro
2021 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1991
ARCHEOLOGIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Archeologijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami Archeologijos studijų krypties (N09), kuri priklauso humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei (N), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas archeologijos studijų kryptį (toliau – archeologijos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Aprašas skirtas universitetinėms pirmosios ir antrosios pakopų studijų programoms, vykdomoms nuolatine ar ištęstine studijų forma, reglamentuoti.
3. Baigus archeologijos krypties studijas įgyjamas humanitarinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
4. Studijos vykdomos pasitelkiant praktinius ir teorinius metodus, kurie geriausiai leidžia pasiekti numatytus studijų rezultatus.
5. Pirmosios pakopos studijų programos apimtis yra 240 studijų kreditų, krypties studijų (įskaitant praktiką ir baigiamojo darbo rengimą) rezultatams pasiekti skiriant ne mažiau kaip 180 studijų kreditų.
6. Antrosios pakopos studijų programos apimtis yra 120 studijų kreditų, krypties studijų (neįskaitant baigiamojo darbo rengimo) rezultatams pasiekti skiriant ne mažiau kaip 90 studijų kreditų.
8. Stojantiesiems į archeologijos pirmosios pakopos studijas aprašas specialių reikalavimų nenustato.
9. Į antrosios pakopos studijų programas priimami asmenys, baigę archeologijos krypties studijas ir įgiję ne žemesnį kaip humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį, taip pat baigę kitų humanitarinių mokslų krypčių arba socialinių mokslų krypčių studijas ir įgiję atitinkamą bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
10. Tais atvejais, kai stojantieji į antrosios pakopos studijų programas yra baigę ne archeologijos krypties, o kitų studijų krypčių pirmosios pakopos studijų programas ir jų pasiekti studijų rezultatai netenkina priėmimo sąlygų, stojantieji turi baigti papildomąsias studijas, kurių turinį ir apimtį nustato aukštoji mokykla.
11. Archeologijos krypties tikslas – sudaryti galimybes įgyti kompetencijų, reikalingų suprasti, tyrinėti ir perteikti praeitį (objektus, reiškinius ir procesus) bei žmonių gyvensenos raidą (apimant kultūrinius, socialinius, technologinius, biologinius, gamtinius aspektus), pasitelkus archeologijos mokslo metodus.
12. Baigęs Archeologijos krypties studijas, absolventas įgis teorinių žinių ir praktinių įgūdžių savarankiškam darbui archeologinių tyrimų, archeologinio paveldo apsaugos ir perteikimo visuomenei srityse, Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka gebės vykdyti taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
13. Archeologijos studijų objektas – praeities visuomenė ir jos sąveika su gamtine aplinka, kuri pažįstama sistemiškai tyrinėjant materialinę kultūrą. Chronologiškai archeologija tyrinėja žmoniją nuo jos atsiradimo iki šiandienos. Skirtingos žmonijos praeities epochos ir artefaktų bei ekofaktų išlikimo sąlygos lemia archeologijos mokslo šaltinių pobūdį bei specifiką.
14. Archeologijos studijos turi būti paremtos moksliniais tyrimais, kurie taikomi rengiant ir perteikiant dėstomus dalykus (modulius). Archeologiniai moksliniai tyrimai remiasi archeologinių šaltinių (žmogaus sukurtų ar liudijančių žmogaus būtį objektų, organinių liekanų, archeologinių vietovių bei jų aplinkos, kitų šaltinių, padedančių pažinti žmonijos praeitį, gyvensenos raidą bei ryšį su gamtine aplinka) analize, istoriografijos interpretavimu, taip pat metodologinėmis, teorinėmis bei ideologinėmis praeities aiškinimo sampratomis. Šios sampratos, ypač ideologinės, Aprašu nereglamentuojamos. Tai aukštųjų mokyklų apsisprendimas ir atsakomybė.
15. Archeologijos studjų turinys yra tarpdalykinis, glaudžiai susijęs su istorijos, kultūros, paveldo, gamtos, medicinos technologijos ir įvairių kitų mokslų ir disciplinų tyrimais, kurių pasiekimais rekomenduotina remtis rengiant ir vykdant archeologijos krypties programas.
16. Archeologiniai tyrimai apima fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus. Jie atliekami laikantis archeologijos mokslo reikalavimų, atsižvelgiant į skirtingus istoriografinius ir metodologinius kontekstus, suvokiant dabarties socialinius, politinius ir kultūros procesus istorinėje perspektyvoje. Studentai taip pat turėtų būti įtraukiami į mokslinius tyrimus, mokslinę projektinę veiklą.
17. Archeologo profesinė veikla, susijusi su taikomaisiais moksliniais ardomaisiais tyrimais, yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais. Šiai veiklai taikomi kokybės bei etikos reikalavimai, kurių laikymasis lemia specifinius archeologijos programų turinio reikalavimus.
18. Studijų procese turi būti diegiami sąžiningo bei profesionalaus šaltinių, skelbtų darbų panaudojimo ir citavimo, asmens duomenų apsaugos ir pagarbos žmogaus palaikams principai.
19. Archeologijos studijos turi sieti teorines žinias, empirinius ir lauko tyrimus. Studijose ne tik turi būti įgyjama žinių apie įvarius archeologinių tyrimų metodus, bet ir gebėjimų juos taikyti praktiškai.
20. Archeologijos krypties studijų programose turi atsispindėti šie turinio elementai:
20.3. chronologijos ir periodizacijos kriterijai, svarbiausių Lietuvos archeologijos epochų (proistorės, istorinių laikų archeologijos) sisteminės žinios ir tyrimų problemos iš lyginamosios Europos ir pasaulio archeologijos perspektyvos;
21. Archeologija yra svarbi formuojant asmens vertybines nuostatas, pilietiškumą, savęs ir kitų suvokimą visuomenėje. Archeologija gali būti studijuojama bendram humanitariniam išsilavinimui įgyti, nesiejant savo karjeros su archeologijos mokslu ar ardomaisiais archeologiniais tyrimais.
22. Archeologijos krypties studijų programose turi būti išugdomi įvairūs bendrieji gebėjimai, kurie yra vieni svarbiausių archeologo profesinėje veikloje: gebėjimas kritiškai mąstyti, analizuoti ir vertinti; sugebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu profesinei auditorijai ir plačiajai visuomenei; savarankiškai dirbti, mokytis ir tobulėti; bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje; kritiškai, savikritiškai ir kūrybiškai mąstyti; kryptingai ir tikslingai organizuoti savo profesinę veiklą, tinkamai reaguoti į profesinės veiklos pokyčius bei problemas; suvokti moralinę atsakomybę už savo veiklą ir priimamus sprendimus.
23. Baigtos Archeologijos krypties studijos sudaro galimybę plėtoti karjerą archeologinių tyrimų, paveldosaugos, kultūros, švietimo, viešojo administravimo srityse valstybiniame ir privačiame sektoriuose bei tose srityse, kuriose reikalingas istorinių reiškinių ir procesų išmanymas, duomenų rinkimo, sisteminimo ir analizės gebėjimai. Baigusieji archeologijos krypties antrosios pakopos studijų programas gali tęsti doktorantūros studijas, dirbti ekspertinį darbą, susijusį su valstybės istorinės atminties, paveldo išsaugojimu bei reprezentacija Lietuvoje ir užsienyje.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
24. Archeologijos krypties pirmosios studijų pakopos studijų tikslas – parengti plataus humanitarinio išsilavinimo archeologijos specialistus, kurie išmano praeities epochų šaltinius, bruožus, procesus ir geba atlikti nesudėtingą mokslinį tyrimą, išmano reikalavimus, keliamus ardomiesiems archeologiniams tyrimams ir geba taikyti lauko tyrimų metodus, suvokia archeologinių tyrimų ir archeologinio paveldo aktualumą dabarties visuomenei ir geba prisidėti prie šio paveldo išsaugojimo, perteikimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams, supranta archeologo viešosios atsakomybės sritis.
25. Asmuo, baigęs pirmosios pakopos archeologijos krypties universitetines studijas, turi būti pasiekęs šių studijų rezultatų:
25.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
25.1.1. turi bendriausių žinių apie žmonijos praeitį ir jos raidą, išmano Lietuvos archeologijos raidą, periodizaciją bei tyrimų problematiką;
25.1.2. išmano archeologinių lauko tyrimų metodus ir pagrindines archeologinių duomenų aiškinimo teorines prieigas;
25.1.3. turi žinių ir kontekstinį supratimą apie susijusių mokslų ir disciplinų tyrimo principus ir metodus;
25.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo:
25.2.1. geba suprasti mokslinę problemą, įvertinti jos sprendimui pasirinktų metodų tinkamumą, savarankiškai atlikti nesudėtingą mokslinį tyrimą;
25.2.2. geba konsultuodamasis rinkti informaciją įvairiose duomenų saugyklose ir šaltinių bazėse, ją sisteminti, klasifikuoti bei kritiškai vertinti;
25.2.3. geba konsultuojantis analizuoti archeologinius reiškinius ar procesus bendrame epochos kontekste ar iš lyginamosios perspektyvos;
25.2.4. geba konsultuodamasis suprasti įvairių susijusių mokslų ar disciplinų (pavyzdžiui, istorijos, kultūros antropologijos, bioarcheologijos, geoarcheologijos ir kitų) tyrimų metodus, rezultatus bei juos taikyti archeologiniuose tyrimuose;
25.2.5. geba pasirinkti ir taikyti pagrindinius archeologinių lauko tyrimų metodus, moka naudotis skaitmenine fiksavimo technika, išmano archeologinės medžiagos dokumentavimo metodus;
25.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
25.3.2. geba pritaikyti pagrindinius archeologinius tyrimo metodus tiriant įvairius archeologinius šaltinius, objektus;
25.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
25.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
25.5.1. geba savarankiškai mokytis, apsibrėžti mokymosi tikslus ir uždavinius, spręsti problemas, planuoti laiką, skirti prioritetus;
26. Archeologijos krypties antrosios studijų pakopos studijų tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos ir plačios erudicijos archeologijos specialistus ir tyrėjus, kurie geba savarankiškai formuluoti mokslinę problemą ir atlikti mokslinį tyrimą, integruojantį kitų mokslų laimėjimus, geba kritiškai vertinti istoriografiją, analizuoti atskiras epochas, objektus, reiškinius ir procesus, suvokti jų prielaidas, raidą ir pasekmes, savo veikloje vadovaujasi humanistiniais principais, bendrosiomis ir profesinės etikos nuostatomis.
27. Asmuo, baigęs antrosios pakopos archeologijos krypties universitetines studijas, turi būti pasiekęs šių studijų rezultatų:
27.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
27.1.1. suvokia Lietuvos ir regiono archeologijos (proistorės, istorinių laikų archeologijos) procesus, reiškinius ir įvykius, geba juos kontekstualizuoti Europos ir pasaulio archeologijoje;
27.1.2. supranta specialius archeologinių lauko tyrimų metodus, įvairias teorines ir metodologines archeologinių tyrimų sampratas ir prieigas;
27.1.3. išmano šiuolaikinius laboratorinius archeologinių tyrimo metodus ir juos taiko moksliniuose tyrimuose;
27.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo:
27.2.1. geba savarankiškai formuluoti mokslinę problemą ir pasirinkti jos sprendimui reikalingus būdus ir metodus;
27.2.2. geba savarankiškai rinkti, sisteminti, klasifikuoti bei kritiškai vertinti informaciją iš įvairių duomenų saugyklų ir šaltinių bazių;
27.2.3. geba savarankiškai analizuoti archeologinius reiškinius ir procesus bendrame epochos kontekste;
27.2.4. geba naudotis susijusių mokslų ir disciplinų metodais ir rezultatais archeologinių tyrimų (fundamentinių ir taikomųjų) problemoms spręsti;
27.2.6. geba savarankiškai analizuoti ir interpretuoti archeologinius šaltinius, kritiškai vertinti istoriografiją, taikyti šiuolaikinius tyrimo metodus ir pateikti originalų mokslinį tyrimą;
27.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
27.3.1. turi detalių žinių ir supratimą apie tam tikrą archeologinį laikotarpį ar temą, jiems tirti reikalingus metodus;
27.3.2. geba savarankiškai pasirinkti ir pritaikyti archeologinius tyrimo metodus rinkdamas ir tirdamas tam tikro laikotarpio archeologinius šaltinius ir objektus;
27.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
27.4.1. geba aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti tyrimo grupių veikloje ir spręsti įvairialypes problemas kintant veiklos sąlygoms;
27.4.2. geba rinkti ir sisteminti įvairialypę informaciją, ją pritaikyti akademiniams ir visuomeniniams poreikiams;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
28. Studijų programose turi būti taikomi studijų ir vertinimo metodai, kurie geriausiai padėtų pasiekti Apraše ir konkrečiose studijų programose numatytus studijų rezultatus, integruotų teorinius ir praktinius aspektus ir prasmingai derėtų su naujausiomis didaktinėmis tendencijomis.
29. Dėstymas turi būti paremtas fundamentaliomis archeologijos mokslo žiniomis ir naujausiais pasiekimais. Dėstytojas privalo ne tik išmanyti dėstomą dalyką (modulį), bet ir perprasti ryšius su kitomis studijų ir mokslo kryptimis (pavyzdžiui, istorija, kultūros antropologija, bioarcheologija, geoarcheologija ir kitomis), išnaudoti šių ryšių teikiamas galimybes. Dėstymas turi būti paremtas nuolatiniu naujausių mokslo laimėjimų integravimu į studijų procesą.
30. Studijų programose turi būti vadovaujamasi kompetencijomis grįsta ir į studentus orientuotų studijų įgyvendinimo nuostatomis paremta sistema, apimančia studijavimo, dėstymo ir vertinimo metodus.
31. Taikomi studijų ir vertinimo metodai turi derėti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija, todėl studentams turėtų būti ugdomas gebėjimas kritiškai mąstyti, savarankiškai mokytis, atnaujinti žinias ir lanksčiai reaguoti į aplinkos pokyčius. Studentai turi būti skatinami jausti atsakomybę už savo studijų rezultatus, mokymosi procesą ir nuolatinį tobulėjimą.
32. Studijų metodai ir būdai turi motyvuoti studentus ir padėti jiems racionaliai planuoti laiką bei naudotis materialiaisiais ištekliais, kurie yra ne tik aukštojoje mokykloje, bet ir kitose institucijose (bibliotekose, muziejuose, archyvuose ir kitur).
33. Studijų procese turi būti taikomi ir lanksčiai derinami skirtingi studijų organizavimo būdai ir metodai, atsižvelgiant į norimus pasiekti studijų rezultatus. Pasirinkti studijų organizavimo būdai ir metodai turi skatinanti studentų įsitraukimą į mokymosi procesą, tarpusavio bendradarbiavimą, leisti jiems reflektuoti savo žinias ir gebėjimus, įsivertinti pasiekimus ir pažangą bei racionaliai išnaudoti turimus resursus (bibliotekas, įrangą, mokslines elektronines duomenų bazes ir kitus informacijos šaltinius).
34. Visi studijų organizavimo būdai (pavyzdžiui, paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai, konsultacijos, savarankiškas darbas, grupinis darbas, pažintinės ekskursijos, praktika ir kita) ir metodai (pavyzdžiui, teorinės medžiagos pateikimas, aiškinimas, iliustravimas ir komentavimas; praktikos pavyzdžių pristatymas, analizavimas, aptarimas, apibendrinimas; atvejų studijos; „minčių lietus“; diskusijos; savarankiška studijų medžiagos analizė; savarankiškas individualių ar grupinių užduočių atlikimas ir pristatymas; ekspertų metodas; minčių, sąvokų, koncepcijų žemėlapių sudarymas; projektinis mokymas; probleminis mokymas; reflektavimo dienoraščiai; mokomosios išvykos; lauko tyrimai; studijos in situ; virtualūs mokymo metodai ir kita) privalo sudaryti galimybę studijuojantiesiems išsiugdyti numatytus gebėjimus ir užtikrinti efektyvų mokymosi procesą.
35. Aukštosios mokyklos gali naudoti įvairius studijų organizavimo būdus, jų pasirinkimas turi derėti su konkrečios programos deklaruojamais tikslais ir studijų rezultatais. Skirtingų studijų pakopų studijų programose gali būti taikomi tie patys studijų būdai ir metodai, tačiau turi skirtis pateikiamų užduočių turinys, sudėtingumas ar studento savarankiškumo raiška.
36. Studijų programose turi būti numatyti tiriamieji darbai, lavinantys analitinius ir kritinius įgūdžius, ir praktika, skatinanti praktinių gebėjimų ugdymą ir teorinių žinių taikymą.
37. Dėstymo ir studijavimo dermė turi užtikrinti archeologijos specialistų, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, parengimą. Studentai turi būti supažindinami su archeologų profesiniais lūkesčiais bei pasiekimais: skaityti paskaitas gali būti kviečiami savo srities profesionalai ir socialiniai partneriai, profesine patirtimi gali dalytis archeologinių tyrimų grupių, muziejų, turinčių archeologinius rinkinius, darbuotojai, paveldosaugos srities specialistai ir kiti su studijų programoje ugdomomis kompetencijomis susiję specialistai.
38. Studijų pasiekimų vertinimo sistema bei tvarka turi būti grindžiama šiais pagrindiniais principais:
38.2. nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems;
38.3. aiškumo – vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems;
39. Studentų studijų pasiekimams vertinti gali būti naudojamas kaupiamasis (studijų pasiekimai vertinami per tarpinius atsiskaitymus), kolegialusis (studentus egzaminuoja kompetentinga archeologijos, istorijos ir (ar) kitų sričių specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, kitų socialinių partnerių atstovų – komisija), taip pat diagnostinis (atliekamas, norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį) vertinimas ir kiti.
40. Vertinimas gali būti grindžiamas įvairiais metodais, leidžiančiais stebėti studentų pasiekimus ir kartu vertinti studento įgytas teorines žinias bei praktinius gebėjimus. Vertinimo metodai gali būti egzaminas raštu ir žodžiu, individuali ar grupės apklausa žodžiu, testas, koliokviumas, savarankiško darbo pristatymas, baigiamasis darbas ir jo gynimas, praktikos ataskaita ir jos gynimas ir kita.
41. Turi būti siekiama integruotų žinių ir gebėjimų vertinimo būdų, kurie studentus skatintų sisteminti ir interpretuoti sukauptą empirinę medžiagą (pavyzdžiui, esančią bibliotekose, archyvuose ir muziejuose, kitose specializuotose duomenų saugyklose) bei atlikti tyrimą pagal archeologijos mokslo reikalavimus. Visos studijų rezultatuose aprašytos žinios ir gebėjimai turi būti formaliai įvertinti būdu, įrodančiu, jog studentai šias žinias ir gebėjimus yra įgiję.
42. Studentai turi laiku gauti tinkamą grįžtamąją informaciją apie atliktus darbus. Atliktų darbų ir studijavimo rezultatų įvertinimas turi būti papildomas konstruktyviais komentarais, grindžiamas aiškiais vertinimo kriterijais, turi užtikrinti studijų proceso kokybę, nuolatinį mokymąsi ir partnerystės santykį.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
43. Sėkmingo studijų programų vykdymo pagrindas yra kvalifikuoti dėstytojai, gebantys perteikti studentams dalykines žinias ir išugdyti gebėjimus, reikalingus būsimai archeologo profesinei veiklai. Krypties dalykus (modulius) turėtų dėstyti dėstytojai, kurių mokslinės veiklos patirtis yra susijusi su dėstomuoju dalyku (moduliu).
45. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų archeologijos krypties studijos baigiamos viešai ginamu individualiu baigiamuoju darbu.
46. Baigiamasis darbas turi atskleisti per studijas įgytas žinias ir gebėjimus, mokslo tiriamąsias ir savarankiško darbo kompetencijas. Baigiamuoju darbu studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties darbus, atlikti tyrimus, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų rezultatus ir pateikti juos pagal aukštosios mokyklos reikalavimus. Baigiamasis darbas gali būti parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos studijų rezultatus atitinkančias kompetencijas. Baigiamojo darbo (bakalauro ir (ar) magistro) reikalavimai gali būti išdėstomi aukštosios mokyklos patvirtintoje tvarkoje.
47. Pirmosios ir antrosios studijų pakopos baigiamųjų darbų gynimo ir vertinimo komisijos sudaromos pagal aukštosios mokyklos patvirtintą baigiamųjų darbų gynimo ir vertinimo komisijų sudarymo tvarką. Komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų specialistų – dėstytojų, mokslininkų ir socialinių partnerių. Baigiamųjų darbų vertinimo komisijos nariai, išskyrus socialinius partnerius, turi turėti mokslo daktaro laipsnį. Bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos institucijos.
49. Archeologo profesinė veikla apima taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, todėl archeologijos krypties studijų programose didelis dėmesys turi būti skiriamas atitinkamų praktinių kompetencijų ugdymui. Archeologinės lauko tyrimų praktikos Lietuvoje arba užsienyje atlikimas yra integrali archeologijos krypties studijų programos dalis, kuri turi būti tinkamai orientuota į optimalų studijų rezultatų pasiekimą. Praktikų atlikimas leidžia pasirengti savarankiškai atlikti archeologinius tyrimus, padeda atsiskleisti specialiesiems ir bendriesiems studentų gebėjimams, padeda numatyti karjeros perspektyvą. Studentų praktinis mokymas (lauko tyrimų praktikos atlikimas bei kitas praktinis mokymas, praktikos užduočių parengimas, praktikos ataskaitų įvertinimas ir kita) yra sudėtinė šio proceso dalis.
50. Mokomoji lauko tyrimų praktika privaloma pirmosios pakopos archeologijos krypties studijų programų dalis. Antrosios pakopos archeologijos krypties studijų programose turi būti numatyta profesinė taikomoji ir (arba) mokslinė praktika.
51. Praktika turi būti organizuojama pagal aukštosios mokyklos parengtą praktikos organizavimo tvarką. Konkrečios studijų programos praktikos turinys turi būti aprašytas pagal aukštojoje mokykloje galiojančią tvarką. Savanoriškos praktikos ar kitos praktinės veiklos formos įskaitymo galimybė ir reglamentavimas yra aukštųjų mokyklų kompetencija. Studentai prieš praktiką turi būti supažindinami su praktikos organizavimo tvarka, tikslais, užduotimis, pasiekimų vertinimo sistema, kriterijais.
52. Aukštoji mokykla, atsižvelgdama į planuojamus praktikos rezultatus ir ugdomas kompetencijas, organizuoja ir vykdo praktiką arba gali pasiūlyti studentams praktikos vietų sąrašą. Antrosios pakopos studijų programoje turi būti numatyta galimybė studentui savarankiškai susirasti praktikos vietą numatytai praktikai atlikti. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos. Praktikos vietoje studentui turi būti paskirtas praktikos vadovas, patyręs savo srities specialistas.
53. Siekdami užtikrinti praktikos galimybę, aukštosios mokyklos arba jų padaliniai, vykdantys archeologijos krypties studijų programas, gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis su archeologinius tyrimus arba archeologinių šaltinių komplektavimą ar klasifikavimą atliekančiomis institucijomis (pavyzdžiui, nacionaliniais, respublikiniais ar savivaldybių muziejais, mokslinių tyrimų institutais, privačiomis archeologinėmis įmonėmis ir panašiai). Dirbantis studentas pagal individualią praktikos programą praktiką gali atlikti savo darbo vietoje, jei ji atitinka studijų kryptį.
54. Materialinė ir metodinė bazė, būtina studijų procesui vykti, turi tenkinti šiuos minimalius reikalavimus ir būti nuolat atnaujinama:
54.1. auditorijos, kitos mokymo ir savarankiško darbo patalpos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus;
54.2. auditorijos, kitos mokymo ir savarankiško darbo patalpos turi būti įrengtos pagal konkrečios studijų programos poreikius, su studijų procesui organizuoti ir studijų rezultatams pasiekti reikalinga įranga. Jei studijas vykdanti institucija negali aprūpinti studentų specifine tyrimams reikalinga įranga ar užtikrinti prieigos prie artefaktų, ekofaktų ar kitų specializuotų šaltinių kolekcijų, turi būti sudaromos sutartys su tokią įrangą ar prieigas galinčiais suteikti socialiniais partneriais (mokslo ir studijų institucijomis, viešojo sektoriaus įstaigomis, verslo įmonėmis ir kitomis);
55. Studentams turi būti suteikiama galimybė studijuoti pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų jų studijų kryptį atitinkančias studijų programas ir taip sukaupti dalį programos studijų kreditų. Studijų programose gali būti sudaromi mobilumo „langai“.
56. Studentams turi būti sudaromos galimybės prisidėti prie aukštosios mokyklos padalinio, kuriame vykdoma studijų programa, vykdomos mokslo tiriamosios, eksperimentinės ar mokslo sklaidos veiklos.
57. Studentai turi būti periodiškai konsultuojami dėl karjeros galimybių. Studijų programos vykdytojai, periodiškai komunikuodami su mokslo ir socialiniais partneriais, turėtų padėti studentams įsidarbinti pagal savo specialybę.