VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

 

 

SPRENDIMAS

DĖL TARYBOS 2011-04-06 SPRENDIMO NR. 1-2070 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2020 m. gruodžio 23 d.   Nr. 1-792

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą:

1.1. išdėstyti 2 straipsnio 4 dalį taip:

4. Bendriems tikslams pasiekti Savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis, regionų plėtros taryba ir (arba) kitomis savivaldybėmis.“;

1.2. išdėstyti 2 straipsnio 5 dalį taip:

5. Savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu. Savivaldybė taip pat gali Tarybos sprendimu perduoti regiono plėtros tarybai konkrečius viešųjų paslaugų teikimo administravimo įgaliojimus, kurių įgyvendinimo tvarka detalizuojama Savivaldybės ir regiono plėtros tarybos sutartyje. Už Savivaldybės funkcijų, perduotų kitai savivaldybei ar regiono plėtros tarybai, įgyvendinimą yra atsakinga Savivaldybė.“;

1.3 išdėstyti 2 straipsnio 6 dalį taip:

6. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama Savivaldybės institucija privalo nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame Tarybos posėdyje. Jeigu seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Administracijos direktorius kompetencija, direktorius juos vertina ir priima sprendimą dėl jų ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Savivaldybės institucijos, įvertinusios seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus, privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus, o įvertinus išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus – ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi. Taryba seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus įvertina Reglamente nustatyta sprendimų projektų svarstymo ir priėmimo tvarka.

Sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų skelbimo lentose, o sprendimai dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos – laikantis Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“;

1.4. išdėstyti 5 straipsnio 2.13 papunktį taip:

2.13. jungtis į Tarybos narių frakcijas ir Tarybos narių grupes šio Reglamento nustatyta tvarka;“

1.5. išdėstyti 5 straipsnio 2.15 papunktį taip:

2.15. savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių padėjėjų, kurie Tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti Savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos – negali viršyti trijų. Informacija apie asmenį, Tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.“;

1.6. išdėstyti 6 straipsnio 4 dalį taip:

4. Tarybos ir Kolegijos, komitetų, komisijų posėdžių laiku, taip pat kitais šio Reglamento nustatytais atvejais Tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą.“;

1.7. išdėstyti 6 straipsnio 13 dalį taip:

13. Tarybos sekretoriato paskirtas atsakingas specialistas žiniaraštį ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio trečios dienos pateikia Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui.“;

1.8. išdėstyti 10 straipsnio 6 dalį taip:

6. Savo rinkimų programos tikslams įgyvendinti Tarybos nariai gali jungtis į frakcijas ir (ar) grupes Reglamento nustatyta tvarka.

Tarybos frakcijų vadovų sueiga sudaroma ir veikia Reglamento nustatyta tvarka.“;

1.9. išdėstyti 11 straipsnio 1 dalį taip:

1. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi pateikti Savivaldybės bendruomenei Savivaldybės veiklos ataskaitą, kurios sudedamoji dalis yra mero veiklos ataskaita. Savivaldybės veiklos ataskaitą, Tarybai pritarus, Tarybos vardu pateikia meras ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Savivaldybės veiklos ataskaita skelbiama laikantis Vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“;

1.10. išdėstyti 17 straipsnio 1 dalies 1.3 papunktį taip:

1.3. atstovauja Savivaldybei Regiono plėtros tarybos kolegijoje;“

1.11. pripažinti netekusiu galios 17 straipsnio 1 dalies 1.12 papunktį;

1.12. išdėstyti 17 straipsnio 1 dalies 1.16 papunktį taip:

1.16. priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus. Meras įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis Tarybos narys;“

1.13. išdėstyti 17 straipsnio 1 dalies 1.17 papunktį taip:

1.17. priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė) vadovus. Meras įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis Tarybos narys. Tarybos sekretoriatas apie mero vienasmeniškai priimtus sprendimus personalijų klausimais informuoja Tarybos frakcijas elektroniniu paštu;“

1.14. pripažinti netekusiu galios 17 straipsnio 1 dalies 1.20 papunktį;

1.15. išdėstyti 17 straipsnio 1 dalies 1.22 papunktį taip:

1.22. Reglamento nustatyta tvarka skelbia vietos gyventojų apklausą, kontroliuoja jos organizavimą ir vykdymą;“

1.16. pripažinti netekusiu galios 17 straipsnio 1 dalies 1.24 papunktį;

1.17. išdėstyti 17 straipsnio 2 dalies 2.1 papunktį taip:

2.1. Savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama Regionų plėtros tarybos kolegijoje ir šios kolegijos priimami sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami Savivaldybėje;“

1.18. išdėstyti 17 straipsnio 2 dalies 2.3 papunktį taip:

2.3. būtų sudarytos tinkamos vietos gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius Savivaldybės reikalus sąlygos, nustatytos Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamento XII skyriuje;“

1.19. išdėstyti 17 straipsnio 10 dalį taip:

10. Meras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie mero prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Mero visuomeniniu konsultantu gali būti pilnametis asmuo. Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat esantis įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu. Informacija apie asmenį, mero paskirtą jo visuomeniniu konsultantu (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.“;

1.20. išdėstyti 17 straipsnio 22 dalies 5 punktą taip:

5. Mero potvarkiai įforminami jų pasirašymo dieną ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną perduodami Tarybai, Administracijos direktoriui, Savivaldybės kontrolieriui bei kitiems adresatams pagal Klientų aptarnavimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio darbuotojo sudarytą sąrašą. Potvarkiui suteikiamas eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos.“;

1.21. išdėstyti 30 straipsnio 3 dalį taip:

3. Kolegijos posėdžiai rengiami prireikus, paprastai kartą per savaitę, ketvirtadieniais. Kolegijos posėdžiai vyksta valstybine kalba. Jos nemokantys svečiai ar ekspertai turi teisę kalbėti kita kalba. Šiuo atveju Klientų aptarnavimo skyrius kartu su Užsienio ryšių ir turizmo skyriumi turi užtikrinti vertimą į lietuvių kalbą.“;

1.22. išdėstyti 30 straipsnio 5 dalį taip:

5. Kolegijos posėdyje svarstytini protokolinių nutarimų projektai turi būti tinkamai parengti ir suderinti. Projektą ir teikiamus protokolinio nutarimo priedėlius vizuoja rengėjas, kalbininkas, projektą rengusio Savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio vadovas, kitų suinteresuotų struktūrinių padalinių vadovai – jei klausimas susijęs su jų veiklos sritimi, Teisės grupės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, Tarybos komiteto (kuruojančio svarstomą klausimą) pirmininkas.

Jeigu šio straipsnio 5 punkte nurodytas pareigūnas pateikia pastabų dėl projekto, rengėjas, įvertinęs pastabas, atitinkamai jas pataiso. Jei rengėjas nesutinka pataisyti projektą pagal nurodytas pastabas, tada pastabą pateikęs pareigūnas gali vizuoti su pastaba arba atsisakyti vizuoti ir parengti motyvuotą raštą su savo siūlymais, kuris pridedamas prie projekto.“;

1.23. išdėstyti 30 straipsnio 8 dalį taip:

8. Tarybos sekretoriatas apie Kolegijos posėdžio darbotvarkę, protokolinių nutarimų projektus bei pasikeitusį Kolegijos posėdžio laiką ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki posėdžio informuoja per Savivaldybės informacinę valdymo sistemą „Avilys“ Kolegijos narius, Savivaldybės kontrolierių, Administracijos direktorių, Administracijos direktoriaus pavaduotojus, Administracijos struktūrinių padalinių vadovus ir frakcijas. Išimtiniais atvejais Kolegijos posėdžio medžiaga gali būti pateikiama raštu. Vyriausybės atstovo pageidavimu, posėdžio darbotvarkė ar protokolinių nutarimų projektai pateikiami raštu. Informacija apie Kolegijos posėdžius skelbiama Savivaldybės interneto tinklapyje.“;

1.24. išdėstyti 30 straipsnio 11 dalį taip:

11. Kolegijos posėdžiuose, be Kolegijos narių, dalyvauja Administracijos direktorius, Tarybos sekretorius, Teisės grupės vadovas, Savivaldybės atstovas spaudai, Tarybos sekretoriato darbuotojas (kuris protokoluoja posėdį), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų įgalioti pareigūnai.

Kolegijos posėdžiuose turi teisę dalyvauti Tarybos nariai.

Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, seniūnai, kiti pareigūnai turi dalyvauti Kolegijos posėdžiuose, jei svarstomi klausimai, kuriuos rengiant jie dalyvavo, arba kiti su jais tiesiogiai susiję klausimai.“;

1.25. išdėstyti 30 straipsnio 20 dalį taip:

20. Kolegijos posėdžiai yra vieši. Juose gali dalyvauti žiniasklaidos atstovai, iš anksto apie tai pranešę Rinkodaros ir komunikacijos skyriui. Kai kurie klausimai Kolegijos nutarimu gali būti svarstomi uždarame posėdyje, kuriame be Kolegijos narių ir Tarybos sekretoriaus dalyvauja tik posėdį aptarnaujantys ir mero kviesti Administracijos darbuotojai, frakcijų vadovai.“;

1.26. išdėstyti 30 straipsnio 21 dalį taip:

21. Jeigu svarstant protokolinių nutarimų projektus Kolegijos posėdyje buvo pateikta pastabų, papildymų ir pakeitimų, remdamiesi priimtu posėdyje protokoliniu nutarimu, projektus baigia redaguoti jų rengėjai kartu su suinteresuotais padaliniais.

Šiuos patikslintus protokolinių nutarimų projektus ir jų priedus vizuoja rengėjas, Teisės grupės vadovas ir už atitinkamą sritį atsakingas komiteto pirmininkas.“;

1.27. išdėstyti 32 straipsnio 1 dalį taip:

1. Komitetai sudaromi per du mėnesius nuo pirmojo Tarybos posėdžio arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos iš Tarybos narių Tarybos sprendimu. Komitetus, išskyrus Kontrolės komitetą, sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 11 Tarybos narių. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų Tarybos narių frakcijų ir Tarybos narių grupių, jeigu jas sudaro ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Tarybos narių frakcijų ar Tarybos narių grupių ar jų skaičiaus pasikeitimo.  Kiti komitetai sudaromi laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

Komitetų skaičių ir pavadinimus (išskyrus Kontrolės komiteto), jų narių skaičių ir sudėtį Tarybai siūlo meras, atsižvelgęs į Tarybos narių pageidavimus ir jų kompetenciją bei frakcijų pasiūlymus. Komitetų sudėtį bei komitetų (išskyrus Kontrolės komitetą) įgaliojimus tvirtina Taryba, balsuodama už visą komiteto narių sąrašą.“;

1.28. išdėstyti 32 straipsnio 2 dalį taip:

2. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių mero siūlymu skiria komitetai. Komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas gali būti perrenkami, merui raštu pasiūlius naują komiteto pirmininko ar jo pavaduotojo kandidatūrą iš komiteto narių iki komiteto posėdžio pradžios. Komiteto posėdyje balsuojama dėl naujos komiteto pirmininko ar jo pavaduotojo kandidatūros. Komiteto posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, pritarus mero pasiūlytai pirmininko ar jo pavaduotojo kandidatūrai, esamas komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas netenka pirmininko ar pavaduotojo įgaliojimų. Kontrolės komiteto pirmininką iš komiteto narių deleguoja Tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu Tarybos posėdžio pirmininkui. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria Taryba. Jeigu Tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Kontrolės komiteto pirmininko arba deleguoja Tarybos narį, neatitinkantį Reglamento 32straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta Tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką skiria Taryba iš komiteto narių mero siūlymu. Kontrolės komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi paskirti, jeigu už juos balsuoja posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.

Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu neatitinka Reglamento 321 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu Tarybos sprendimu, o jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas Tarybos opozicijos, – jį opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio Tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame Tarybos posėdyje Tarybos opozicija neatšaukia savo deleguoto Kontrolės komiteto pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito Tarybos nario ar deleguoja Tarybos narį, neatitinkantį Reglamento 32straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo mero siūlymu priima Taryba.

Iki komiteto pirmininko, išskyrus Kontrolės komiteto pirmininką, išrinkimo, pirmajam komiteto posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių komiteto narys. Komiteto pirmininku ir pavaduotoju negali būti meras ir jo pavaduotojai.“;

1.29. išdėstyti 32 straipsnio 4 dalies 4.4 papunktį taip:

4.4. Miesto plėtros;“;

1.30. išdėstyti 32 straipsnio 4 dalies 4.8 papunktį taip:

4.8. Sveikatos ir sporto;“

1.31. išdėstyti 321 straipsnį taip:

321 straipsnis. Tarybos nario nepriekaištinga reputacija

1. Tarybos narys, pretenduojantis tapti Tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per pastaruosius 3 metus buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, taip pat jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;

5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.

2. Tarybos narys, pretenduojantis tapti komiteto ar komisijos pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.

Deklaracija pateikiama merui. Už deklaracijos paskelbimą Savivaldybės interneto svetainėje atsako Tarybos ir mero sekretoriatas. Deklaracija turi būti paskelbta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įteikimo merui ir skelbiama tol, kol Tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos  reikalavimai.“;

1.32. papildyti 33 straipsnio 6 dalį 6.11 papunkčiu:

 

6.11. komiteto pirmininkas turi teisę gauti komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar Savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių.“;

1.33. išdėstyti 33 straipsnio 7 dalį taip:

7. Komitetų posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį arba per du mėnesius nuo paskutinio posėdžio atostogų metu. Komiteto pirmininkas šaukia posėdžius savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių siūlymu. Komiteto pirmininkas turi sušaukti posėdį, jeigu tai raštu (elektroniniu paštu) siūlo ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių. Jeigu komiteto pirmininkas per 7 dienas komiteto posėdžio nesušaukia, jį gali sušaukti ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių.“;

1.34. išdėstyti 33 straipsnio 14 dalį taip:

14. Komiteto darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti suinteresuoti asmenys, kai komitetas nusprendžia, kad šių asmenų dalyvavimas yra reikalingas sprendžiant svarstomus klausimus. Komiteto posėdyje, esant poreikiui, gali dalyvauti kitų komitetų nariai. Visuomenės atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai ‒ gali dalyvauti Komiteto posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų sprendimo variantus. Organizacijoms nepriklausantys asmenys gali dalyvauti komiteto posėdyje, jeigu svarstomi su jais susiję darbotvarkės klausimai.

Komitetas gali prašyti suinteresuotų asmenų komiteto posėdyje pateikti nuomonę svarstomais klausimais. Komiteto posėdžio pirmininkui sutikus, posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems asmenims gali būti leidžiama kalbėti svarstomais su jų veikla susijusiais klausimais.

Dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis kviečia Komiteto pirmininkas. Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti suinteresuoti asmenys privalo ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki posėdžio pradžios pateikti raštu Komitetui prašymą. Jame turi būti nurodyta posėdyje pageidaujančio dalyvauti asmens (asmenų) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jį (juos) delegavusi organizacija ir kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti. Prie prašymo pridedama organizacijos registravimo pažymėjimo kopija (jeigu Komitetui ji nebuvo pateikta anksčiau), įgaliojimas dalyvauti posėdyje ir pasiūlymai dėl konkretaus darbotvarkės klausimo. Komiteto atsakingas darbuotojas apie svarstytinus klausimus ir kvietimą į komiteto posėdį turi pranešti (elektroniniu paštu) kviečiamiems asmenims ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki komiteto posėdžio dienos.

Komitetas gali riboti posėdyje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų skaičių.“;

1.35. išdėstyti 34 straipsnio 3 dalies 3.2 papunktį taip:

3.2. prižiūri Savivaldybės administracijos Bendrojo ugdymo, Ikimokyklinio ugdymo, Švietimo aplinkos, Kultūros ir Jaunimo skyrių ir jų reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, analizuoja, kaip juose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;“

1.36. Išdėstyti 34 straipsnio 8 dalies 8.2 papunktį taip:

8.2. kontroliuoja Savivaldybės sveikatos įstaigų, taip pat Sporto ir sveikatingumo skyriaus reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;“

1.37. išdėstyti 34 straipsnio 9 dalies 9.9 papunktį taip:

9.9. nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie Savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus Savivaldybės administracijai ir Tarybai arba persiunčia juos nagrinėti kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms.“;

1.38. išdėstyti 35 straipsnio 1 dalį taip:

1. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Šios komisijos sudaromos laikantis proporcinio Tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijų sudėtis, išlaikant proporcinio Tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininką iš šių komisijų narių – Tarybos narių – deleguoja Tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu Tarybos posėdžio pirmininkui. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojus mero siūlymu iš šių komisijų narių – Tarybos narių – skiria Taryba. Jeigu Tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų arba deleguoja Tarybos narius, neatitinkančius Reglamento 321 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta Tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus Taryba mero siūlymu skiria iš šių komisijų narių – Tarybos narių. 

Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka Administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybių aprašymus.“;

1.39. papildyti 35 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu:

5) korupcijos prevencijos tikslais analizuoja Savivaldybės administracijos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra Savivaldybė, ir Savivaldybės valdomų įmonių atliktus viešuosius pirkimus ir apie galimus korupcijos atvejus informuoja Tarybą ir kompetentingas institucijas ar įstaigas. Šios komisijos pirmininkas ir nariai turi teisę susipažinti su visa analizuojamų viešųjų pirkimų informacija;“

1.40. buvusį 35 straipsnio 2 dalies 5 punktą laikyti 6 punktu;

1.41. išdėstyti 35 straipsnio 3 dalies 3.1 papunktį taip:

3.1. prižiūri, kaip Tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;“

1.42. išdėstyti 35 straipsnio 3 dalies 3.3 papunktį taip:

3.3. tiria ir priima sprendimus dėl Tarybos narių veiklos atitikties Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;“

1.43. išdėstyti 35 straipsnio 3 dalies 3.6 papunktį taip:

3.6. Tarybos narių, mero, savo iniciatyva teikia Tarybos nariams rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo.“;

1.44. išdėstyti 35 straipsnio 61 dalį taip:

61. Tarybos sudaromos komisijos pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Reglamento 321 straipsnyje, Tarybos narys. Komisijos pirmininkas (išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) mero siūlymu komisijos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka šio Reglamento 321 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu Tarybos sprendimu, o jeigu Etikos komisijos pirmininkas ar Antikorupcijos komisijos pirmininkas buvo deleguotas Tarybos opozicijos, – jį opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio Tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame Tarybos posėdyje Tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito atitinkamos komisijos pirmininko ar deleguoja Tarybos narį, neatitinkantį Reglamento 32straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo atitinkamos komisijos pirmininko skyrimo mero siūlymu priima Taryba.“;

1.45. papildyti 35 straipsnį nauja 141 dalimi:

141. Komisijos pirmininkas turi teisę gauti komisijos įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių.“;

1.46. išdėstyti 35 straipsnio 15 dalį taip:

15. Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti Tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar Savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti Savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.

Tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra Tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą. Už darbą Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje šių komisijų nariams, kurie nėra Tarybos nariai, apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“;

1.47. išdėstyti 36 straipsnio 2 dalies 2.2 papunktį taip:

2.2. gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl Tarybos narių vienijimosi į frakcijas ir (ar grupes), dėl Tarybos daugumos ir Tarybos opozicijos sudarymo;“

1.48. išdėstyti 36 straipsnio 2 dalies 2.3 papunktį taip:

2.3. atleidžiamas iš pareigų Administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas), nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jeigu meras neišrinktas, – jo pareigas laikinai einančio Tarybos nario siūlymu buvęs Administracijos direktorius skiriamas į Administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas Administracijos direktorius naujai kadencijai arba pavedama Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti Administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas Administracijos direktorius naujai kadencijai;“

1.49. papildyti 36 straipsnio 2 dalį nauju 2.5 papunkčiu:

2.5. gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys Savivaldybės institucijų ir Tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą.“;

1.50. išdėstyti 37 straipsnio 6 dalį taip:

6. Tarybos posėdžiai yra atviri. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, Taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims leidžiama pasisakyti Reglamento nustatyta tvarka. Tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai tiesiogiai transliuojami interneto svetainėje.“;

1.51. išdėstyti 37 straipsnio 7 dalį taip:

7. Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai, gyventojai, žiniasklaidos priemonių atstovai. Jiems, taip pat Tarybos posėdžio svečiams bei Savivaldybės administracijos tarnautojams (darbuotojams), kuriems būtina dalyvauti posėdyje svarstant tam tikrus klausimus, posėdžio salėje skiriamas atitinkamas vietų skaičius. Gyventojai, valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų bei žiniasklaidos priemonių atstovai, pageidaujantys dalyvauti posėdyje, turi užsiregistruoti Tarybos sekretoriate. Tarybos nario tarpininkavimu gyventojai, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai gali kalbėti svarstomais Taryboje klausimais, jei tam pritaria posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma. Vietų skaičių gyventojams, įmonių, įstaigų, organizacijų bei žiniasklaidos priemonių atstovams ir Tarybos posėdžio dalyvių registravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles nustato meras.

Vykstant Tarybos posėdžiams Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vadovai ar jų pavaduotojai turi būti pasiekiami mobiliojo ryšio priemonėmis ir esant būtinybei atvykti į Tarybos posėdžių salę. Prireikus Tarybos posėdžiuose taip pat turi dalyvauti Administracijos struktūrinių padalinių ir Savivaldybės įmonių vadovai.“;

1.52. išdėstyti 38 straipsnio 1 dalį taip:

1. Posėdžių, išskyrus pirmąjį, rengimą organizuoja meras. Jis, atsižvelgdamas į frakcijų ir jų vadovų sueigos, Tarybos narių grupių, Tarybos narių, komitetų, komisijų, Savivaldybės kontrolieriaus ir Administracijos direktoriaus pasiūlymus, sudaro Tarybos posėdžio darbotvarkę. Į darbotvarkę gali būti įtraukiami tik tie sprendimų projektai, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių ar Tarybos frakcija) ir įregistruoti dokumentų valdymo sistemoje „Avilys. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia Taryba. Dėl neįtrauktų klausimų, taip pat dėl siūlymų išbraukti klausimus iš Tarybos darbotvarkės sprendžiama prieš tvirtinant posėdžio darbotvarkę. Tarybos posėdžio pradžioje pirmininkas žodžiu informuoja Tarybos narius apie klausimų neįtraukimo priežastis. Konkretūs klausimai į darbotvarkę įtraukiami posėdyje dalyvaujančiųjų Tarybos narių balsų dauguma.

Tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Tarybos posėdžio paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

Posėdžių darbotvarkė, pasiūlius komitetui, komisijai, frakcijai, frakcijų vadovų sueigai ar 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu, tačiau dėl šių siūlymų sprendimų projektai turi būti užregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki Tarybos posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo (pavaduotojų), Administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų), Kontrolės komiteto ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), Administracijos direktoriumi, Administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais), Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu. Posėdį šaukiant šio Reglamento 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka posėdžio darbotvarkėje svarstomi tik posėdžio sušaukimo iniciatorių pasiūlyti svarstyti klausimai.“;

1.53. išdėstyti 39 straipsnio 1 dalį taip:

1. Tarybos, jos komitetų ir komisijų posėdžiai vyksta valstybine kalba. Valstybinės kalbos nemokantys svečiai, ekspertai turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 24 valandas apie tai pranešama Tarybos sekretoriatui ir Užsienio ryšių ir turizmo skyriui, kurie turi pasirūpinti vertimu.“;

1.54. išdėstyti 41 straipsnio 4 dalį taip:

4. Tarybos sprendimus ir dokumentus meras pasirašo per 5 darbo dienas po Tarybos posėdžio. Priimti Tarybos sprendimai ir dokumentai Tarybos posėdžio pirmininkui pasirašyti teikiami su projekto rengėjo, Teisės grupės, kalbininko ir pagrindinio komiteto pirmininko vizomis.

Tarybos posėdžio pirmininkas, pasirašęs sprendimą ar dokumentą, perduoda jį Tarybos sekretoriatui paskelbti.“;

1.55. išdėstyti 42 straipsnio 1 dalį taip:

1. Tarybos sprendimų, rezoliucijų projektus ir pasiūlymus dėl jų priėmimo Tarybai svarstyti pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Reglamentą turi teisę teikti klausimus į Tarybos posėdį. Teikiamą projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai ar jų atstovai. Tarybos sprendimo projekto rengėjas Tarybos sprendimo projektą rengia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių arba Tarybos frakcija.)

Kartu su sprendimų projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyta:

1.1. parengto projekto tikslai ir uždaviniai;

1.2. kaip šiuo metu yra sureguliuoti projekte aptarti klausimai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos;

1.3. kokių rezultatų laukiama;

1.4. lėšų poreikis ir šaltiniai;

1.5. galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;

1.6. kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą;

1.7. jeigu sprendimui įgyvendinti reikia Kolegijos ar Administracijos direktoriaus priimamų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys;

1.8. projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados;

1.9. projekto autorius ar autorių grupė;

1.10. reikšminiai projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą;

1.11. kiti, autorių nuomone, reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ir paaiškinimai.

Jeigu projekto iniciatoriai negali pateikti aiškinamojo rašto, jie gali kreiptis į Administracijos direktorių prašydami, kad tokį raštą padėtų parengti Savivaldybės administracijos Teisės grupė.

Kartu su projektu paprastai pateikiami projektai dėl kitų sprendimų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą sprendimo projektą.

Kartu su Tarybos sprendimo, kuriuo tvirtinama sutartis ar susitarimas, projektu turi būti pateikiama tvirtinti sutartis ar susitarimas su Finansų ir ekonomikos skyriaus ir Teisės grupės išvadomis. Tarybos sprendimu tvirtinama sutartis ar susitarimas turi būti apsvarstyta Ekonomikos ir finansų komitete.

Tarybos sprendimų, kuriais tvirtinamos sutartys ir susitarimai, projektuose turi būti nurodytas skyrius ar kitas Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, atsakingas už sutarties vykdymą. Jei sutarties ar susitarimo projekte numatytų Savivaldybės įsipareigojimų vykdymas ir kitos šalies įsipareigojimų vykdymo kontrolė yra daugiau nei vieno Savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio kompetencija, atsakingu už sutarties ar susitarimo vykdymą turi būti nurodytas Administracijos direktorius arba jo pavaduotojas.“;

1.56. išdėstyti 42 straipsnio 2 dalį taip:

2. Visi teikiami projektai, parengti remiantis šio Reglamento nuostatomis, registruojami Tarybos sekretoriato gautų projektų registre ir ne vėliau kaip per artimiausią darbo dieną po registracijos skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.

Tarybos komitetų, komisijų, frakcijų, Tarybos narių grupių, Tarybos narių, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos rengti sprendimų bei jų priedų ar priedėlių projektai teikiami Klientų aptarnavimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio kalbininkui redaguoti. Suredaguoti projektai kartu su jų rengimo medžiaga perduodami susipažinti Tarybos sekretoriui ir registruojami gautų projektų registre. Mero pavedimu derinti ir vizuoti teikiami Teisės grupės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Užregistruoti projektai perduodami komitetams, frakcijoms, Kolegijai. Pagrindinį komitetą projektui nagrinėti paskiria Taryba arba meras.“;

1.57. išdėstyti 42 straipsnio 8 dalį taip:

8. Projekto iniciatoriai iki svarstymo Tarybos posėdyje turi teisę projektą atšaukti arba prašyti atidėti jo svarstymą. Apie šį sprendimą jie raštu praneša Tarybos sekretoriatui.

Jei iniciatorius projektą atsiima Tarybos posėdžio dieną, bet jam oficialiai pritaria ir jį pateikia kitas subjektas, turintis teisę teikti klausimus į Tarybos posėdžio darbotvarkę, toks klausimas turi būti įtrauktas į artimiausio Tarybos posėdžio darbotvarkę ir projekto svarstymo procedūra tęsiama toliau.“;

1.58. Išdėstyti 43 straipsnio 1 dalį taip:

1. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai Reglamento nustatyta tvarka. Ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.

Projektą Tarybos posėdyje pateikia projekto iniciatorius arba pagrindinio komiteto atstovas, trumpai (ne ilgiau kaip 10 minučių) apibūdindamas projektą ir atsakydamas į Tarybos narių klausimus (ne ilgiau kaip 10 minučių). Po to posėdžio pirmininkas supažindina su Savivaldybės administracijos Teisės grupės, komitetų ar Kolegijos išvadomis, jeigu jos yra, ir teikia siūlymus balsuoti.

Dėl pateikto projekto Taryba priima vieną iš šių sprendimų:

1.1. pradėti projekto svarstymo procedūrą;

1.2. atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki kartotinio projekto pateikimo Taryboje;

1.3. atmesti projektą;

1.4. pradėti projekto svarstymo procedūrą skubos tvarka (svarstymo skubos tvarka aprašyta Reglamento 47 straipsnyje).“;

1.59. išdėstyti 43 straipsnio 4 dalį taip:

4. Jeigu projektui įgyvendinti reikės Savivaldybės biudžeto lėšų, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai ir Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių išvados dėl galimų reikalingų lėšų šaltinių.“;

1.60. išdėstyti 45 straipsnio 1 dalį taip:

1. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai, apsvarstyti pagrindiniame komitete. Sprendimų projektų svarstymas komitete nėra privalomas Reglamento 38 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju. Svarstymo Tarybos posėdyje metu aptariamas projekto tikslingumas, pagrindiniai projekto teiginiai ir principai, taip pat pateikiamos visos gautos pataisos ir papildymai. Tarybos posėdyje projektas svarstomas tokia tvarka:

1.1. pagrindinio projektą nagrinėjančio komiteto pranešimas. Komiteto pranešimą pristato komiteto pirmininkas ar komiteto įgaliotas atstovas;

1.2. balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti jo iniciatoriams arba atmesti;

1.3. alternatyvių projektų, jeigu jų yra, iniciatorių atstovų pranešimai;

1.4. kitų komitetų papildomi pranešimai;

1.5. bendroji diskusija projekto esminiams teiginiams aptarti – Kolegijos, kitų komitetų, frakcijų ir atskirų Tarybos narių kalbos;

1.6. baigiamasis pagrindinio pranešėjo ir alternatyvių projektų iniciatorių atstovų žodis.

Tarybos posėdžio darbotvarkėje bendrajai diskusijai skirtas laikas dalijamas perpus pritariančiųjų ir prieštaraujančiųjų projektui atstovams. Jeigu pritariančiųjų arba prieštaraujančiųjų projektui atstovai iki galo neišnaudoja savo diskusijų laiko, diskusija užbaigiama anksčiau numatyto laiko.“;

1.61. išdėstyti 47 straipsnio 4 dalį taip:

4. Tarybos rezoliucijos, kreipimaisi, pareiškimai, sprendimai dėl seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimo ir kiti panašaus pobūdžio dokumentai paprastai pateikiami ir priimami tame pačiame posėdyje.“;

1.62. pripažinti netekusia galios 47 straipsnio 5 dalį;

1.63. išdėstyti 48 straipsnio 10 dalį taip:

10. Tarybos sprendimo projektas dėl Savivaldybės biudžeto tvirtinimo skelbiamas viešai, laikantis Vietos savivaldos įstatyme nustatytų reikalavimų. Gyventojams svarstyti teikiamas Tarybos sprendimo projektas turi būti suderintas su Klientų aptarnavimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyriu, Finansų ir ekonomikos skyriumi ir Ekonomikos ir finansų komitetu.

Gyventojų pastabos ir pasiūlymai priimami per 7 dienas nuo Tarybos sprendimo projekto dėl Savivaldybės biudžeto tvirtinimo viešo paskelbimo. Per nustatytą laiką gautus gyventojų atsiliepimus apibendrina Savivaldybės administracija ir pateikia Ekonomikos ir finansų komitetui.

Ekonomikos ir finansų komitetas, gavęs frakcijų, komitetų išvadas bei gyventojų atsiliepimus, apsvarsto biudžeto projektą ir pateikia apie jį išvadą Administracijos direktoriui. Išvadoje turi būti nurodomos frakcijų, komitetų pastabos ir pagrindinės išvados.

Po to, kai biudžeto projektą apsvarstė komitetai ir įvyko viešas biudžeto projekto svarstymas, Administracijos direktorius teikia biudžeto projektą šio Reglamento nustatyta tvarka svarstyti Tarybai.“;

1.64. išdėstyti 50 straipsnio 13 dalį taip:

13. Merui, mero pavaduotojams netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas ir lengvatas, nurodytas šio straipsnio 14 dalyje, žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą.“;

1.65. išdėstyti 50 straipsnio 14 dalį taip:

14. Merui ir mero pavaduotojams kasmetinės ir tikslinės atostogos suteikiamos mero potvarkiu. Savivaldybės administracijos padalinys ar skyrius, atsakingas už personalo klausimus, gavęs mero ar mero pavaduotojo prašymą dėl atostogų suteikimo, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas parengia mero potvarkio projektą, jį Tarybos nustatyta tvarka suderina ir pateikia merui pasirašyti. Potvarkyje dėl mero atostogų turi būti nurodomas mero pavaduotojas, kuriam pavedama pavaduoti merą, ir pavadavimo terminas.

Meras ir mero pavaduotojai turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus, ir į lengvatas neįgaliems darbuotojams. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojai neatlieka mero ir mero pavaduotojų pareigų, tačiau gali atlikti Tarybos nario pareigas.“;

1.66. išdėstyti 52 straipsnio 9 dalį taip:

9. Administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu Tarybos sprendimu Tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tol, kol Administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, Administracijos direktoriaus pareigas gali eiti  mero ar laikinai mero pareigas einančio Tarybos nario siūlymu Tarybos paskirtas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) Administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu Tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės. Administracijos direktorius yra pavaldus Tarybai, atskaitingas Tarybai ir merui.

Tarnybines nuobaudas Administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui) už tarnybinius nusižengimus skiria Taryba. Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra ar tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedami mero iniciatyva. Meras šias procedūras gali inicijuoti, o gavęs ne mažiau kaip 1/2 visų Tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo Administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) motyvus ar oficialią informaciją apie Administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) galimą tarnybinį nusižengimą privalo inicijuoti Administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūrą ar tarnybinio nusižengimo tyrimą.“;

1.67. išdėstyti 55 straipsnio 6 dalį taip:

6. Pasibaigus kadencijai meras, mero pavaduotojai, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriami mero pavaduotojais arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 1 dalies 1.1 ir 1.3 papunkčių nustatyta tvarka arba netenka Tarybos nario įgaliojimų Tarybos sprendimu pagal šio Reglamento 551 straipsnį), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo Tarybos nariais eitas valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas). Taip pat meras ar mero pavaduotojai turi teisę grįžti į iki išrinkimo Tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės valdomoje įmonėje. Jeigu iki išrinkimo Tarybos nariais šie asmenys ėjo pareigas Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės valdomoje įmonėje, kurioms buvo nustatyta kadencija, kai yra tokia galimybė, jie turi teisę grįžti į šias pareigas likusiam kadencijos laikui. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo Tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnių arba kitų pareigų Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės valdomoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išmoka išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo trumpiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“;

1.68. išdėstyti XII skyrių taip:

XII SKYRIUS.  VIETOS GYVENTOJŲ DALYVAVIMAS TVARKANT VIEŠUOSIUS SAVIVALDYBĖS REIKALUS

61 straipsnis. Vietos gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius Savivaldybės reikalus

1. Savivaldybė, sudarydama sąlygas vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius Savivaldybės reikalus: informuoja vietos gyventojus; konsultuojasi su vietos gyventojais; vertina ir viešina konsultavimosi su vietos gyventojais rezultatus; įtraukia vietos gyventojus į sprendimų priėmimą.

2. Vietos gyventojai informuojami, laikantis Vietos savivaldos įstatyme nustatytų reikalavimų.

3. Konsultavimosi su vietos gyventojais formą, vietą, laiką, trukmę pasiūlo konsultavimąsi inicijuojantys subjektai, įvertinę konsultavimuisi keliamus reikalavimus, nustatytus Vietos savivaldos įstatyme. Su vietos gyventojais konsultuojamasi šiomis formomis: vietos gyventojų apklausa (toliau – apklausa); vieši svarstymai, susirinkimai, forumai, diskusijos; konsultavimasis elektroninių ryšių priemonėmis Savivaldybės interneto svetainėje.

4. Apklausos rezultatai sprendimą priimančiam Savivaldybės administravimo subjektui yra patariamojo pobūdžio.

5. Apklausą inicijuoti ir joje dalyvauti gali asmenys, kuriems apklausos dieną yra suėję 18 metų ir kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Savivaldybės teritorijoje arba kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Savivaldybėje.

6. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos Savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas.

7. Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. 

8. Apklausos būdą (tiesioginį vietos gyventojų nuomonės įrašymą į apklausos dalyvių sąrašo lapus arba apklausą elektroninių ryšių priemonėmis Savivaldybės interneto svetainėje) ir apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo, laiko, vietos, trukmės ir apklausos teritorijos priima meras, skelbdamas apklausą.

9. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Savivaldybės gyventojams, Tarybai, merui ir seniūnui. Savivaldybės gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka. Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 Tarybos narių grupės reikalavimu. Taryba, meras ir seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina Tarybos nustatyta tvarka.

10. Meras privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teisės aktų nustatyta tvarka iniciatyvinės grupės parašų rinkimo lapų perdavimo Administracijos direktoriui arba ne mažesnės kaip 1/4 Tarybos narių grupės reikalavimo, arba seniūno iniciatyvos gavimo paskelbti apklausą.

11. Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, apklausos teritorija, būdas, data, vieta, trukmė, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą (atstovus). Mero potvarkis paskelbti apklausą ir informacija gyventojams apie numatomą konsultavimąsi turi būti paskelbti laikantis Vietos savivaldos įstatymo nustatytų reikalavimų.

12. Meras informuoja Savivaldybės gyventojus apie apklausos rezultatus laikydamasis Vietos savivaldos įstatyme nustatytų reikalavimų.

13. Apklausos rezultatai turi būti svarstomi artimiausiame Tarybos posėdyje, jeigu savo nuomonę pateiktu klausimu pareiškė ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Tarybos sprendime dėl apklausai pateikto klausimo turi būti nurodyti apklausos rezultatai ir Tarybos sprendimo motyvai. Tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto klausimo turi būti paskelbtas laikantis Vietos savivaldos įstatyme nustatytų reikalavimų.“

2. Nustatyti, kad šis sprendimas, išskyrus 1.1, 1.2, 1.10, 1.12, 1.13 ir 1.17 papunkčius, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

 

 

Meras                                                                                                                         Remigijus Šimašius