Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2589
2019 m. sausio 30 d. Nr. 95
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-991 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2589 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Nustačius lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą maisto produktams, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas per metus netektų iki 337 mln. eurų pajamų iš PVM. Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) nuostatos reikalauja siekti perteklinio valdžios sektoriaus. 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL L306 2011, p. 12), taip pat reikalauja laikytis Lietuvos stabilumo 2018 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 387 „Dėl Lietuvos stabilumo 2018 metų programos“, nustatytų fiskalinių tikslų, t. y. 2019–2021 metais siekti perteklinio valdžios sektoriaus. Todėl nėra finansinių galimybių priimti sprendimus, kurie vidutiniu laikotarpiu mažintų valstybės biudžeto pajamas. Pajamų iš PVM netekimai dėl PVM lengvatos maisto produktams, šių netekimų nekompensuojant kitomis pajamas didinančiomis ar išlaidas mažinančiomis priemonėmis (pvz., naujo mokesčio įvedimu, mokesčio bazės išplėtimu, kitų ilgalaikių išlaidų mažinimu ir panašiai), lemtų valdžios sektoriaus balanso blogėjimą ir dar labiau apsunkintų fiskalinių tikslų pasiekimą. Dėl to būtų pažeidžiamos Įgyvendinimo įstatymu ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės – kiltų grėsmė vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui.
2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad PVM lengvatos maisto produktams nustatymas padidintų pajamų iš PVM surinkimą dėl padidėjusio maisto produktų vartojimo, tačiau tam, kad būtų kompensuoti dėl lengvatinio PVM tarifo nustatymo susidarę valstybės biudžeto pajamų netekimai, maisto produktų vartojimas turėtų padidėti bent du kartus, o tai nėra tikėtina, nes bendras šalyje suvartojamų maisto produktų kiekis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos demografinius rodiklius, per metus negali tiek kartų padidėti.