Išrašas iš LAA VNS 2016-04-29 d. posėdžio protokolo Nr. 1/16

 

LIETUVOS ARBITRAŽO ASOCIACIJOS (LAA) VISUOTINIO NARIŲ SUSIRINKIMO (VNS)

SPRENDIMAS

 

DĖL VIDINIO (NACIONALINIO) VERSLO GINČŲ SPRENDIMO VšĮ VILNIAUS TARPTAUTINIO IR NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO (VTNKA) BENDROS  KOMPETENCIJOS NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO TEISME TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2016 m. balandžio 29 d. Nr. 1/16-7

Vilnius

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo I skyriaus 5 str. 4 d. (Žin., 2012, 76-3932) nuostatomis bei remiantis LAA Įstatų 7.2.6 punkto taisyklėmis, Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) Visuotinis narių susirinkimas (VNS) nusprendžia:

1. Patvirtinti pridedamą „Vidaus (nacionalinio) verslo ginčų sprendimo VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (VTNKA) bendros kompetencijos Nacionalinio komercinio arbitražo teisme Tvarkos aprašą“ (toliau – Tvarkos aprašas).

2. Pateikti šį Tvarkos aprašą paskelbti LR Seimo kanceliarijos Teisės aktų registre ir interneto tinklalapyje.

3. Nustatyti, kad šis Tvarkos aprašas įsigalioja nuo jo paskelbimo LR Seimo kanceliarijos Teisės aktų registre dienos.

 

Sprendimas priimtas vienbalsiai.

 

LAA Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas                                                                                                         Juozas Šatas     

 

LAA Visuotinio narių susirinkimo sekretorė                                                                                                              Aurelija Maldutytė   

 


 

 

 

VIDAUS (NACIONALINIO) VERSLO GINČŲ SPRENDIMO VšĮ VILNIAUS TARPTAUTINIO IR NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO (VTNKA) BENDROS KOMPETENCIJOS NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO TEISME

TVARKOS APRAŠAS

(LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento esminių nuostatų išklotinė)

 

Patvirtinta
Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA)
Visuotinio narių susirinkimo (VNS)
2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr.1/16-
7

 

1. Tai žinotina kiekvienam verslininkui!

 

Sudarydamos komercinius sandorius ir pasirašydamos tarptautinius kontraktus ar vidaus verslo sutartis, jų šalys, pasikliaudamos sąžiningumo prezumpcija, paprastai neabejoja, kad prisiimami pagal juos/jas įsipareigojimai bus įvykdyti sutartu laiku, nustatyta tvarka, tiksliai pagal aptartas (šalių suderintas) sąlygas. Tačiau realiame gyvenime, sandorių vykdymo praktikoje, neretai būna kitaip. Ūkio subjektams veikiant net ir normaliomis verslo plėtrai sąlygomis neretai dėl įvairių priežasčių ir aplinkybių kuri nors šalis neįvykdo savo prisiimtus įsipareigojimus arba įvykdo juos netinkamai – pateikia nekokybišką ar nesukomplektuotą produkciją, pažeidžia tiekimo, paslaugos suteikimo ar atsiskaitymo terminus arba kitaip netinkamai atlieka savo prievoles. Sutartinių įsipareigojimų pažeidimų (o kartu ir verslo nesutarimų) ženkliai padaugėja veikiant ūkio subjektams įvairiomis ekstremaliomis sąlygomis: ekonominių krizių, recesijų, prekybos embargo, force majeure (nenugalimos jėgos) įvykių ir kitokių verslo plėtrai destruktyvių veiksnių įtakojamose rinkose. Visais atvejais, kai šalims nepavyksta sureguliuoti (pašalinti) verslo nesutarimo savitarpiu sutarimu, mediacijos ar kitokiu neteisminiu būdu, suinteresuotam asmeniui (ieškovui) tenka kreiptis į teisminę instituciją (teismą arba arbitražą), kuriai valstybės deleguota teisė (funkcija) priimti dėl tokio ginčo privalomojo vykdymo sprendimą. Kadangi tarptautinio komercinio arbitražo teismo sprendimų įvykdytinumas užtikrinamas ne tik nacionalinių įstatymų, bet ir tarptautinės teisės aktų (ypač Jungtinių Tautų (Niujorko) 1958 m. konvencijos „Dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo“ nuostatų imperatyva – jų įpareigojančia prievoline-teisine galia), patikimiausias tarptautinio verslo ginčų sprendimo būdas ir vieta yra tarptautinio komercinio arbitražo teismas, o vidaus (nacionalinio) verslo ginčų atvejais – vidaus (nacionalinio) komercinio arbitražo teismas. Lietuvoje arbitražines-teismines paslaugas teikia pačių ginčo šalių sudaromi ir VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (VTNKA) administruojami bendros kompetencijos ir specializuoti Tarptautinio komercinio arbitražo ir Nacionalinio komercinio arbitražo teismai.

 

2. Verslo ginčų sprendimo arbitražiniu būdu savitumai ir privalumai

 

Patikimumas: arbitrus (teisėjus) konkretiems ginčams išspręsti pasirenka ir skiria pačios ginčo šalys. Pagal LR Komercinio arbitražo įstatymo 14 str. 3 d. „Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai: 1) kai arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, o šie abu skiria trečią arbitrą – arbitražo teismo pirmininką; 2) kai arbitražo teismas sudaromas iš vieno arbitro ir šalys negali susitarti dėl jo paskyrimo, arbitrą bet kurios iš šalių prašymu paskiria nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas“. Preziumuojama, kad taip pačių ginčo šalių arbitro pasirinkimo ir skyrimo būdu sudarytas arbitražo teismas mažiausiai gali būti įtakojamas korupcijos veiksnių, todėl neturėtų kelti šalims abejonių dėl teisėjais (arbitrais) jų pasirinktų specialistų moralinio (dorovinio) patikimumo (nešališkumo, nekorumpuotumo prasme) ir jų profesinės (dalykinės) kompetencijos.

Skaidrumas: betarpiškas abiejų labiausiai suinteresuotų asmenų (ieškovo ir atsakovo) dalyvavimas arbitražo teismo sudaryme ir bylos nagrinėjimo posėdžiuose, taip pat LAA Arbitrų-ekspertų kolegijai ir LAA Arbitro etikos komisijai deleguotos kontrolės funkcijos maksimaliai užtikrina VTNKA administruojamų arbitražo teismų priimtų sprendimų teisingumą ir skaidrumą.

Lygiateisiškumas: arbitraže, kaip ir valstybiniame teisme, ginčo šalims užtikrinamos lygios teisės ir praktinės galimybės (be jokios diskriminacijos) ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Operatyvumas: verslo ginčai arbitražiniu būdu išsprendžiami per optimaliai trumpiausią laiką. Turint galvoje principo time is money (laikas – pinigai) svarbą komerciniuose santykiuose, bylai išnagrinėti bendrąja arbitražinio proceso tvarka (kai nereikia atlikti techninių ar kitokių ekspertizių) VTNKA administruojamame arbitražo teisme nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitražo teismui dienos. Esant abiejų ginčo šalių pageidavimui, byla gali būti išnagrinėta pagreitinta tvarka (per vieną mėnesį), o pareiškimui dėl vidaus piniginio įsiskolinimo ginčo išsprendimo supaprastintu (pagreitintu) arbitražinio proceso būdu (pagal LR CPK XXIII skyriaus nuostatas) išnagrinėti nustatytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitražo teismui dienos.

Konfidencialumas: arbitražo teisme, skirtingai nei valstybiniame, civilinių bylų nagrinėjime netaikomas viešumo principas. Visos bylos VTNKA administruojamuose arbitražo teismuose nagrinėjamos uždaruose teismo posėdžiuose, o asmens sutikimas būti arbitru, jo kompetentingumo, nešališkumo bei nepriklausomumo nuo ginčo šalių būsena ir įsipareigojimas išsaugoti šalių komercines paslaptis, patvirtinama kiekvieno arbitro asmeniškai pasirašomoje „Arbitro nepriekaištingos reputacijos atitikties deklaracijoje“.

Lankstumas: pagal LR Komercinio arbitražo įstatymo 28 str. 2 d. „Nepažeisdamos šio įstatymo imperatyvių nuostatų, ginčo šalys gali susitarti dėl tvarkos, kokia bus nagrinėjami jų ginčai arbitraže“. Esant bylą nagrinėjančio teismo pritarimui, arbitraže galimas šalių pageidaujamos teismo posėdžiavimo vietos, datos ir laiko pasirinkimas, o tarptautinio verslo ginčo atveju dar ir proceso kalbos bei jam išspręsti taikytinos teisės (tam tikros valstybės materialinės teisės) pasirinkimas. Bylos nagrinėjimas (įrodymų ir argumentų svarstymas) arbitražo teismo posėdyje vyksta „apvalaus stalo“ būdu, laisvoje, griežtų įstatyminių formalumų nevaržomoje, kompromisų paieškai palankioje, ginčo šalių susitaikymą nuteikiančioje ir net skatinančioje aplinkoje. Be to, esant ginčo šalių pavedimui, tarptautinio verslo ginčas arbitražo teisme gali būti išsprendžiamas vadovaujantis lex mercatoria (prekybos papročiais), ex aequo et bono (lygaus teisingumo ir geranoriškumo), amiable compositeur (bičiuliško tarpininkavimo) principais. Visa tai nepraktikuojama, kai verslo ginčas sprendžiamas valstybiniame teisme.

Betarpiškumas: savo teises ir interesus arbitražo teisme, skirtingai nei valstybiniame, gali ginti asmeniškai pačios ginčo šalys (be advokato ar kito atstovo tarpininkavimo). Tai sudaro ginčo šalims prielaidas ženkliam sumažinimui išlaidų, susidarančių neretai dėl nebūtinų tarpininkavimo paslaugų samdos.

Baigtinumas: pagal LR Komercinio arbitražo įstatymo 41 str. 1 d., arbitražo teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo momento ir turi būti vykdomas. Tai reiškia, kad arbitražo teismo sprendimas yra galutinis, neskundžiamas dėl ginčo esmės valstybės teismams. Apeliavimas galimas tik dėl akivaizdaus įstatyme išvardintų konkrečių esminių procedūros taisyklių pažeidimų (dėl ginčo šalies neveiksnumo, arbitražinio susitarimo negaliojimo, netinkamo šalies informavimo apie arbitro paskyrimą ar bylos nagrinėjimą, teismo sudėties ar proceso neatitikimo šalių susitarimui, sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai). Arbitražo teismo sprendimo skundimo apribojimai sudaro ginčo šalims prielaidas apsidrausti nuo priimto sprendimo įvykdymo vilkinimo, greitesnio kreditorinių reikalavimų patenkinimo, ženkliam bylinėjimosi išlaidų sumažinimui.

Partnerystės tęstinumas: arbitražas yra sudėtinė dalis priemonių, užtikrinančių teisingumą, komercinę riziką, taigi, ir šalių dalykinio bendradarbiavimo tvarumą verslo santykiuose. Šio ginčų sprendimo būdo privalumai (patikimumas, skaidrumas, konfidencialumas, betarpiškumas, lankstumas ir kt.) sudaro šalims prielaidas išspręsti (pašalinti) bet kokius komercinius nesutarimus be ženklaus jų susipriešinimo, taigi ir nepakenkiant partnerystės santykių stabilumui. Tuo tarpu žinoma, kad po paprastai ilgai trunkančių bylinėjimosi procedūrų valstybiniuose teismuose, dažnai užsibaigia ir bet koks šalių bendradarbiavimas.

Sprendimų įvykdytinumas: Nacionalinio komercinio arbitražo teismų sprendimų, priimtų dėl išspręstų vidaus verslo ginčų, vykdytinoji (juridinė-prievolinė) galia iš esmės prilygsta valstybinių teismų sprendimams (žr. LR CPK 584 str. ir 587 str.). VTNKA administruojamų Tarptautinio komercinio arbitražo teismų sprendimai šiuo metu pripažįstami ir privalomai vykdytini 155 valstybėse – Jungtinių Tautų (Niujorko) 1958 m. konvencijos „Dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo“ dalyvėse (LR Seimo ratifikuota 1995-01-17 d.). Tuo tarpu analogiški Lietuvos valstybinių teismų sprendimai privalomai vykdytini tik keliolikoje užsienio šalių, su kuriomis Lietuva yra sudariusi savitarpės pagalbos sutartis civilinėse ir komercinėse bylose.

Žinotina, kad mediacija, kaip verslo ginčų (nesutarimų) sureguliavimo, tarpininkaujant tretiesiems asmenims būdas, skirtingai nuo arbitražinio-teisminio, nesukelia ginčo šalims esminių juridinių (prievolinių-teisinių) pasekmių. Tačiau šio būdo taikymo išdavoje neretai pasiekiami kompromisai, o šalių pasirašyti sutaikinimo (taikos) susitarimai (ypač patvirtinti mediatoriaus parašu ir ginčo šalių duoto „garbės žodžio“ moraline galia) tampa toms šalims doroviniu imperatyvu – savita priesaika (garantija), kuri savo veiksmingumu ir pragmatiškumu verslo santykiuose neretai pranoksta privalomojo vykdymo (teismų ir arbitražų) sprendimų lūkesčius (išsamiai žiūrėti LAA-VTNKA svetainės www.vilniausarbitrazas.lt skirsnyje: „Mediacija“).

 

3. VTNKA bendros kompetencijos Nacionalinio komercinio arbitražo teismo statusas ir veiklos pagrindai

 

3.1. VTNKA bendros kompetencijos Nacionalinio komercinio arbitražo teismas yra visiškai nuo nieko nepriklausomai pačių ūkio subjektų – konkretaus vidinio-komercinio sandorio ir iš jo kilusio ginčo šalių arbitražiniu susitarimu ad hoc (tam kartui) sudarytas ir nuolatinio arbitražo institucijos VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (sutrumpintai – VTNKA arba Vilniaus arbitražas) administruojamas trečiųjų tipo teismas-tribunolas (angl. arbitral tribunal of general competence), vykdantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – LR KAĮ), kitų teisės aktų nustatytas ir sprendžiamo ginčo šalių arbitražiniu susitarimu deleguotas arbitravimo-teismines funkcijas, reikiamas tam kilusiam tarp jų ginčui išnagrinėti ir išspręsti tame jų sudarytame bendros kompetencijos Nacionalinio komercinio arbitražo teisme.  

3.2. Vidaus (nacionalinio) verslo ginču laikomas esminis (pačių šalių pastangomis neišsprendžiamas) nesutarimas, kilęs iš šalies viduje ūkinei veiklai sudaromo sandorio (komercinės sutarties) arba iš vidinio nesutartinio (deliktinės atsakomybės ar kt.) civilinio-teisinio santykio, kurio visos šalys (ieškovas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo) yra Lietuvos ūkio (teisės) subjektai – juridiniai arba fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, arba ginčo dalykas (objektas) yra pavaldus Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.

3.3. Organizuojant ir administruojant bylų išnagrinėjimo procedūras ir aptarnaujant arbitražo teismus, sudaromus konkretiems nacionalinio verslo (komerciniams) ginčams išspręsti, VTNKA vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) ir LR KAĮ (Žin., 2012, Nr.76-3932 ) nuostatomis, taip pat jų pagrindu parengto, nustatyta tvarka patvirtinto ir taikytino vidinio verslo (komerciniams) ginčams išspręsti LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento ir jo priedų taisyklėmis (aktualiąją jų redakciją žr. LAA-VTNKA svetainės www.vilniausarbitrazas.lt skirsnyje „Arbitražo reglamentai“).

3.4. VTNKA administruojami arbitražo teismai (vienasmeniai ir kolegialūs), sudaryti (paskirti) konkretiems nacionalinio verslo (komerciniams) ginčams išspręsti, savo arbitražinėje-teisminėje veikloje vadovaujasi, be aukščiau (3.3 p.) nurodytų teisės aktų, dar ir ginčijamo sandorio (sutarties) ir jam reguliuoti taikytinomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK), kitų Lietuvos nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių nacionalinius komercinius teisinius santykius, materialinės teisės nuostatomis tiek, kiek jos taikytinos sprendžiamo ginčo atvejui ir suderinamos su įstatyminiais (LR CK 1.5 str., LR CPK 3 str.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

 

3.5. Šalims pasirinkus vidaus verslo ginčui išspręsti arbitražo ad hoc tvarką pagal UNCITRAL Arbitražo reglamentą ir esant jų pavedimui VTNKA veikti arbitrus skiriančiosios institucijos teisėmis arba bet kuriai iš ginčo šalių pasirinkus šią instituciją atstovauti jos interesams ir/arba teikti pagalbą to Reglamento 5-6 str. nustatytais teisiniais pagrindais, VTNKA kompetentingas suteikti reikiamas arbitražo procedūros organizavimo ir arbitražo teismo ad hoc aptarnavimo paslaugas (veikiant minėto UNCITRAL Arbitražo reglamento ir jo “A“ ir „B“ prieduose nustatytų teisinių galimybių ribose) ir siūlo pasinaudoti kompetencija specialistų, įrašytų į LAA patvirtintus verslo ginčams išspręsti rekomenduojamų arbitrų sąrašus (personalijas žiūrėti LAA-VTNKA svetainės www.vilniausarbitrazas.lt skirsnyje „Arbitrai“ ).

3.6. Esant bet kurios ginčo šalies arba abipusiam jų suinteresuotumui sureguliuoti (pašalinti) bet kokį komercinį nesutarimą mediacijos ar kitokios tarpininkavimo-taikinimo procedūros būdu (be arbitražo ir valstybinių teismų privalomojo vykdymo jurisdikcijos), VTNKA kompetentingas suteikti mediacijos (sutaikinimo) procedūros organizavimo paslaugas (pagal LAA Verslo ginčų mediacijos centro arba UNCITRAL patvirtintas taikinamųjų procedūrų taisykles) ir siūlo pasinaudoti kompetencija specialistų, įrašytų į LAA patvirtintus verslo nesutarimams sureguliuoti rekomenduojamų mediatorių sąrašus (personalijas žiūrėti LAA-VTNKA svetainės www.vilniausarbitrazas.lt skirsnyje „Mediacija“).

 

 

4. Vidaus (nacionalinio) verslo ginčai, teismingi VTNKA administruojamiems Nacionalinio komercinio arbitražo teismams

 

4.1. VTNKA administruojamiems Nacionalinio komercinio arbitražo teismams teismingi verslo ginčai, kilę iš ūkio subjektų sudaromų šiose ūkinės veiklos srityse vidinių komercinių sandorių (sutarčių) ir iš nesutartinių (deliktinės atsakomybės ar kt.) civilinių-teisinių santykių:

1) vidaus prekyboje ‑ ginčai, kilę iš vidinių pirkimo-pardavimo sandorių, įskaitant nesutarimus dėl prekių tiekimo, jų paskirstymo (distribucijos), franšizės ir iš kitų su vidine prekių ir paslaugų apyvarta susijusių sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

2) vidinių pramoninių (gamybinių) verslų srityse – ginčai, kilę iš įmonių vidinio pramoninio bendradarbiavimo, įskaitant bendrų įmonių ir kitokių jungtinių ūkinių darinių (susivienijimų) steigimo, jų jungtinės veiklos, bendrų gamybinių užsakymų vykdymo ir iš kitokių bendros gamybinės-komercinės veiklos sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

3) vidinių statybinių verslų srityse – ginčai, kilę iš statybų projektavimo, rangos, subrangos ir iš kitų su statybiniais-inžineriniais darbais bei paslaugomis susijusių vidinių sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

4) vidinių pervežimų verslų srityse – ginčai, kilę iš krovinių ir keleivių pervežimų sausumos (kelių, geležinkelių), vandens (jūrų, upių) ir oro transporto priemonėmis, krovinių ekspedijavimo, agentavimo, logistikos ir iš kitų su vidiniais pervežimais susijusių sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

5) vidinių kreditavimo-finansavimo verslų srityse – ginčai, kilę iš bankinių, draudiminių ir kitokių vidinių finansinių paslaugų teikimo, vidinių atsiskaitymų, investavimų, disponavimų vertybiniais popieriais ir kitomis finansinėmis vertybėmis vidinių sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

6) vidinių energetinių verslų srityse – ginčai, kilę iš energetinių išteklių (elektros energijos, naftos, dujų ir kt.) pirkimo-pardavimo, tiekimo ir kitokių su energetika susijusių vidinių sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

7) vidinių medicininių-farmacinių verslų srityse – ginčai, kilę iš medicininės ir veterinarinės  įrangos, medikamentų, farmacijos produkcijos gamybos, pirkimo-pardavimo, tiekimo, panaudojimo ir kitų su sveikatos apsauga ir veterinarija susijusių vidinių sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

8) pramoninės-intelektinės nuosavybės apsaugos srityse – ginčai, kilę iš vidinių mokslinio tyrimo, projektavimo-konstravimo darbų ir kitokios inžinerinės-kūrybinės veiklos sandorių, taip pat iš meno, literatūros, muzikos ir kitokia intelektine veikla sukurtų vertybių panaudojimo ir jų autorių teisių apsaugos vidinių civilinių-teisinių santykių;

9) vidinių elektroninių informacinių-komunikacinių technologijų verslų srityse – ginčai, kilę iš informacinių technologijų, e.telekomunikacijų, e.komercijos ir kitų e.technologinių priemonių diegimo ir jomis teikiamų paslaugų vidinių sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

10) vidinių agrarinių verslų srityse – ginčai, kilę iš žemės, miškų, vandens ir kituose su gamtinių išteklių eksploatacija susijusiuose ūkinės veiklos sektoriuose sudaromų vidinių sandorių ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių;

11) kitose vidinės ūkinės-komercinės veiklos srityse – ginčai, kurių išsprendimo teisė pagal sandorio šalių arbitražinius susitarimus deleguojama VTNKA administruojamiems Nacionalinio komercinio arbitražo teismams.

4.2. VTNKA Sekretoriatui neteiktini ieškiniai išspręsti vidinio verslo ginčus, kurių sprendimo teisė pagal Lietuvos įstatymus, tarptautinės privatinės teisės aktus arba sandorių šalių sudarytus susitarimus priskirta valstybinių teismų arba kitų (ne arbitražo) institucijų kompetencijai ir jurisdikcijai.

 

5. Ieškinio nagrinėjimui VTNKA administruojamame bendros kompetencijos Nacionalinio komercinio arbitražo teisme teisinė prielaida

 

5.1. Būtina ieškinio nagrinėjimui bet kuriame VTNKA administruojamame arbitražo teisme teisinė prielaida bet kokiam tarptautinio ar vidinio (nacionalinio) verslo (komerciniam) ginčui išspręsti yra arbitražinis susitarimas, kuris gali būti įforminamas komercinėje sutartyje (kontrakte) ar kitame su sandoriu susijusiame dokumente įrašyta arbitražo išlyga, arba atskirai nuo pagrindinės verslo (komercinės) sutarties sudarytu arbitražiniu susitarimu, arba kitokia šalių valios išraiškos rašytine forma, arba atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas VTNKA administruojamame arbitražo teisme.

 

5.2. Ūkio subjektams – vidinio verslo (komercinių) sandorių dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų pasirašomų su vietiniais verslo partneriais sutarčių kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota VTNKA administruojamam bendros kompetencijos Nacionalinio komercinio arbitražo teismui, siūloma įrašyti jose vidiniams verslo sandoriams taikytiną šią tipinę to arbitražo teismo išlygą:

 

"Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, mediacijos ar kitokio tarpininkavimo būdu, bus perduotas bendros kompetencijos Nacionalinio komercinio arbitražo teismui, administruojamam VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo, galutinai išspręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme ir Lietuvos arbitražo asociacijos patvirtintame LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamente nustatyta tvarka".

5.3. Esant bet kurios sandorio šalies pageidavimui ir abipusiam sutarimui, vietoje aukščiau nurodytos tipinės išlygos, deleguojančios ginčo išsprendimo teisę vien tik VTNKA administruojamam arbitražo teismui, vidinio verslo sandorį įforminančioje sutartyje gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios (ieškovo pasirenkamos) teisminės institucijos išlyga:

Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, mediacijos ar kitokio tarpininkavimo būdu, bus perduotas išspręsti ieškovo pasirinktai teisminei institucijai: kompetentingam valstybės teismui arba bendros kompetencijos Nacionalinio komercinio arbitražo teismui, administruojamam VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo, galutinai išspręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme ir Lietuvos arbitražo asociacijos patvirtintame LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamente nustatyta tvarka“.

5.4. VTNKA administruojamų specializuotų arbitražo teismų išlygų pavyzdines formas (lietuvių, anglų ir rusų kalbomis) ir arbitražo išlygų, įrašomų į vidines verslo sutartis pavyzdines formas (lietuvių kalba) žiūrėti LAA-VTNKA svetainės www.vilniausarbitrazas.lt skirsnyje „Arbitražo išlygos“.

 

6. Bylos iškėlimo, nagrinėjimo ir sprendimo įvykdymo tvarka

 

6.1. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo VTNKA administruojamame bendros kompetencijos Nacionalinio komercinio arbitražo teisme sąlygos vidaus verslo (komerciniam) ginčui išspręsti bendrąja arbitražinio proceso tvarka aptartos minėto NKA Reglamento II skirsnyje (žr. Svetainės www.vilniausarbitrazas.lt skirsnyje „Arbitražo reglamentai“).

6.2. VTNKA administruojamų specialios kompetencijos (specializuotų) arbitražo teismų veiklos pagrindai, nagrinėjant ir sprendžiant juose vidinio verslo ginčus, aptarti minėto NKA Reglamento atitinkamuose prieduose (žr. LAA-VINKA svetainės www.vilniausarbitrazas.lt skirsnyje „Specializuoti arbitražai“).

6.3. VTNKA teikiamų paslaugų specifika sprendžiant vidinio verslo ginčus arbitražo ad hoc tvarka pagal UNCITRAL Arbitražo reglamentą yra aptarta to Reglamento 5-6 str. ir jo „A“ ir „B“ prieduose (žr.LAA-VTNKA svetainės www.vilniausarbitrazas.lt skirsnyje „Arbitražo reglamentai“).

6.4. Tarptautinio ir vidinio verslo ginčų sureguliavimo galimybės mediacijos ar kitokio tarpininkavimo-sutaikinimo būdu aptartos LAA Tarpininkavimo‑sutaikinimo procedūros reglamente (Žin., 2007, Nr.101‑4143), LAA Verslo ginčų mediacijos centro veiklos taisyklėse, UNCITRAL Sutaikinimo reglamente (žr. LAA-VTNKA svetainės www.vilniausarbitrazas.lt skirsnyje „Mediacija“).

6.5. VTNKA administruojamų arbitražo teismų (bendros kompetencijos ir specializuotų) sprendimai, priimti dėl išspręstų vidinio (nacionalinio) verslo ginčų, privalomai įvykdytini Lietuvoje LR CPK ir LR KAĮ nustatyta tvarka.

 

7. Arbitražiniai mokesčiai

 

7.1. Įteikiant VTNKA Sekretoriatui ieškinį tarptautinio verslo ginčui išspręsti ieškovas įmoka į VTNKA a. s. Nr. LT59 7044 0600 0100 2695, atidarytą AB SEB banke, 400 eurų negrąžinamą ieškinio įregistravimo mokestį, o įteikiant ieškinį vidiniam verslo ginčui išspręsti ieškovas ten pat įmoka 200 eurų negražinamą ieškinio įregistravimo mokestį, kuris sumažinamas 50% jauniems (iki 30 metų amžiaus) ir savarankišką verslą pradedantiems (per 2 pirmuosius įmonės veiklos metus) verslininkams. Kartu su ieškinio pareiškimo įregistravimo mokesčiu arba vėliau, tačiau iki bylos perdavimo arbitražo teismui, sumokamas arbitravimo-administravimo mokestis, kurio suma apskaičiuojama pagal žemiau pateiktą lentelę:

 

Ieškinio suma eurais (toliau €)

Arbitravimo-administravimo mokestis eurais (toliau €), kai ginčą išspręsti pavedama vienasmeniam arbitražo teismui

Iki 15‘000      

1‘000 €

nuo 15‘001 iki 50‘000

1‘000  € + 2.5% nuo ieškinio sumos, viršijančios 15‘000 €

nuo 50‘001 iki 100‘000

2‘000 € + 1.5% nuo ieškinio sumos, viršijančios 50‘000 €

nuo 100‘001 iki 300‘000

3‘000 € + 1% nuo ieškinio sumos, viršijančios 100‘000  

nuo 300‘001 iki 500‘000

5‘500 € + 0.7% nuo ieškinio  sumos, viršijančios 300‘000 €

nuo 500‘001 iki 1‘000‘000 

7‘000 € + 0,3 % nuo ieškinio sumos, viršijančios 500‘000 €

nuo 1‘000‘001 viršijančios sumos

 

10‘000 € + 0,1% nuo ieškinio sumos, viršijančios 1‘000‘000 €

 

7.2. Įteikiant VTNKA Sekretoriatui pareiškimą dėl piniginio-skolinio ginčo išsprendimo supaprastinta-pagreitinta arbitražinio proceso tvarka pagal LR CPK XXIII skyriaus ir LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento VI skirsnio nuostatas (skolai išieškoti arbitražo teismo išduodamo įsakymo pagrindu), ieškovas-pareiškėjas įmoka į 7.1 punkte nurodytą sąskaitą 100 eurų negražinamą pareiškimo įregistravimo mokestį ir kartu (t.y. tuo pačiu bendru-neskaidomu mokėjimu) sumokamas arbitravimo-administravimo mokestis, kuris sudaro ketvirtadalį (25%) nuo gautos sumos, apskaičiuotos pagal 7.1 punkte nurodytą lentelę.

7.3. Kiekvienas papildomas arba padidintas ieškovo reikalavimas, pareikštas bylos nagrinėjimo metu, arba atsakovo pateiktas priešieškinio pareiškimas (įskaitant skolos įskaitymo prašymą), taip pat trečiojo asmens, pateikiančio savarankišką reikalavimą pareiškimas dėl to paties ginčo dalyko, apmokestinami arbitravimo-administravimo mokesčiu, apskaičiuojamu pagal 7.1. punkte nurodytą lentelę ir įmokamu į tame punkte nurodytą VTNKA sąskaitą.

7.4. Arbitravimo-administravimo mokestis, apskaičiuotas pagal 7.1 punkte pateiktą lentelę, yra dvigubinamas, kai bylai išnagrinėti (ginčui išspręsti) sudaromas kolegialus (trijų arbitrų) arbitražo teismas.

7.5. Ypatingais atvejais, pvz. kai dėl padidinto nagrinėjamos bylos sudėtingumo arba analitiniam įvertinimui pateiktos neįprastai didelės įrodomųjų dokumentų apimties, arba dėl didelių laiko sąnaudų, reikalingų taikytinos ginčui išspręsti užsienio šalies teisės įsisavinimui, arba dėl šalių pageidavimo išspręsti ginčą skubos tvarka ir pan., dėl ko arbitras ar visa jų kolegija reikalauja didesnio honoraro nei tas, kurio tarifai nustatyti 7.1 punkte pateiktoje arbitravimo-administravimo mokesčių lentelėje, trūkstamą honorarinio mokesčio dalį (skirtumą) primoka arbitrą paskyrusi ginčo šalis arba, bendru sutarimu, abi ginčo šalys.

7.6. Jeigu arbitražinis bylos nagrinėjimas susijęs su ženkliai mažesnėmis arbitravimo-administravimo išlaidomis, nei tam reikalui numatytos įmokos, apskaičiuotos pagal 7.1 punkte pateiktą lentelę, jų sumažinimas galimas VTNKA pirmininko nutartimi, priimtoje pagal suinteresuotos ginčo šalies pateiktą argumentuotą rašytinį prašymą.

7.7. Išsami informacija arbitražinių mokesčių ir išlaidų klausimais pateikta LAA Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklėse (aktualiąją jų redakciją žr. www.vilniausarbitrazas.lt skirsnyje „Arbitražiniai mokesčiai“).

 

Kontaktai: Gedimino pr. 64-63, LT-01111 Vilnius

Tel.: 8618 59797; 8687 72500

El. paštas: info@vilniausarbitrazas.lt

www.vilniausarbitrazas.lt