Paveikslėlis, kuriame yra logotipas Automatiškai sugeneruotas aprašymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“

PAKEITIMO

2023 m. kovo 22 d. Nr. 1K-95

Vilnius

P a k e i č i u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu I skyrių „Bendrieji rezultato stebėsenos rodikliai“:

1.1. Pakeičiu rodiklio R.B.024 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.024

„Neaktyvūs asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo“

Skaičius

Priskiriamas neaktyvus asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo neaktyvus ir neieškojo darbo.

ESF – Europos socialinis fondas.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių.

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Pradėjęs ieškoti darbo asmuo – asmuo, kuris:

1) viešųjų įdarbinimo tarnybų buvo naujai užregistruotas kaip ieškantis darbo; 2) pasirašė sutartį dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo srityje arba 3) pats aktyviai ieško darbo, t. y. yra paskelbęs savo gyvenimo aprašymą bent vienoje įdarbinimo tarnybos interneto svetainėje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami neaktyvūs asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

1.2. Pakeičiu rodiklio R.B.027 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.027

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Procentai

Priskiriamas bedarbis arba neaktyvus asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių.

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu).

Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

Savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, kuris užsiima šia pagal savo pobūdį ir turinį neturinčia darbo santykiams ar darbo santykiams prilyginamiems teisiniams santykiams būdingo darbą atliekančio asmens pavaldumo asmeniui, kurio naudai yra atliekamas darbas, požymio veikla, kuriai būdingas tęstinumas ir (ar) kartotinumas bei galimybė tokią veiklą vykdyti ateityje:

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

3) veikla pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose veiklose pagal tą patį projektą, skaičiuojamas vieną kartą.

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, įgyvendinančioji institucija stebėsenos rodiklio reikšmę patikrina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) duomenų bazėje ir (ar) kituose registruose, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojas yra Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Jei tokios galimybės nėra, įgyvendinančiosios institucijos prašymu projekto vykdytojas stebėsenos rodikliui pagrįsti pateikia dokumentus:

dalyvių sąrašų suvestines, darbo sutarčių, verslo liudijimų, individualios veiklos pažymų kopijas, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijas; SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašus ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis arba neaktyvus asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos bedarbis arba neaktyvus asmuo pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.027-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal stebėsenos rodiklio P.B.001 „Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“ pasiekimus.

R.B.027-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

1.3. Pakeičiu rodiklio R.B.028 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.028

„Dalyviai, kurių padėtis yra nepalanki, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Dalyviai, kurių padėtis yra nepalanki, – asmenys, kurie priskirti prie šių produkto stebėsenos rodiklių:

- P.B.015 „Migrantai, užsienio kilmės dalyviai, mažumos (įskaitant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romus), dalyvavę ESF veiklose“;

- P.B.016 „Neįgalieji, dalyvavę ESF veiklose“;

- P.B.017 „Kiti asmenys, kurių padėtis yra nepalanki, dalyvavę ESF veiklose“.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Pradėjęs ieškoti darbo asmuo – asmuo, kuris:

Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymo sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 kalendorines dienas po asmens baigimo dalyvauti ESF veiklose dienos). Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.

Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencija, įgyti ir pripažinti dalyvaujant ESF veiklose, kai atsakinga institucija formaliai įvertina ir nustato, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund), skelbiamas interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en).

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu).

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių.

Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami dalyviai, kurių padėtis yra nepalanki ir kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai neaktyvus asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo ieškoti darbo, pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

1.4. Pakeičiu rodiklio R.B.029 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.029

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Priskiriamas bedarbis arba neaktyvus asmuo, kuris praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus.

Skaičiuojami 15 metų ir vyresni asmenys.

6 mėnesiai po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka ne ilgiau kaip 6 mėnesius (180 kalendorinių dienų) nuo asmens paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių.

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu).

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą, naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu.

Pirminiai šaltiniai:

VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS duomenų bazės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenų bazės ir (ar) kitų registrų.

Jei tokios galimybės nėra, duomenys renkami apklausos būdu.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos už 2018 m. ir 2023 m. (kurios Europos Komisijai teikiamos 2019 m. ir 2025 m. atitinkamai),

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2018 m. ir 2023 m. pabaigoje atliekant tyrimą, kurio metu asmuo deklaruoja arba remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos jis pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą atliekant tyrimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).“

1.5. Pakeičiu rodiklio R.B.031 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.031

„Vyresni negu 54 metų dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Priskiriamas 55 metų ar vyresnis asmuo, kuris praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus.

Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.

6 mėnesiai po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka iki 6 mėnesių (180 kalendorinių dienų) nuo asmens paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių..

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio R.B.029 „Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ pogrupis, t. y. šiam stebėsenos rodikliui priskirtas asmuo taip pat įskaičiuojamas ir į bendrą dalyvių, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose po 6 mėnesių pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, skaičių.

Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą, naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu.

Pirminiai šaltiniai: VšĮ Europos socialinio fondo agentūros atlikto tyrimo ataskaita. Tyrimo duomenys gaunami iš SODROS, VMI duomenų bazių ir (ar) kitų registrų.

Jei tokios galimybės nėra, duomenys renkami apklausos būdu.

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos už 2018 ir 2023 m. (kurios Europos Komisijai teikiamos 2019 ir 2025 m. atitinkamai),

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2018 m. ir 2023 m. pabaigoje atliekant tyrimą, kurio metu 55 metų ar vyresnis asmuo deklaruoja arba remiantis duomenų bazių ir (ar) registrų duomenimis nustatoma, kad praėjus 6 mėnesiams (180 kalendorinių dienų) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos jis pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

1.6. Pakeičiu rodiklio R.B.033 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.033

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

Procentai

Priskiriamas asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją, kurios neturėjo pradėdamas dalyvauti ESF veiklose ir kuri buvo įgyta dėl dalyvavimo ESF veiklose.

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, dalyvis yra suprantamas kaip 55 metų ir vyresnis asmuo, kuris yra bedarbis, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvus nesimokantis asmuo.

Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių.

Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą.

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, taip pat pateikiami dokumentai:

dalyvių sąrašų suvestinės,

pažymėjimų, kuriais patvirtinamas kvalifikacijos įgijimas ar patobulinimas ir kompetencijos atitiktis nustatytiems standartams, kopijos.

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvis deklaruoja, kad baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos įgijo kvalifikaciją.

Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos asmuo gauna pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.033-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal stebėsenos rodiklio P.B.008 „Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“ pasiekimus.

R.B.033-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“

Skaičius

Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

1.7. Pakeičiu rodiklio R.B.034 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.034

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Procentai

Priskiriamas bedarbis arba neaktyvus asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus.

Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių.

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai), neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą.

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, įgyvendinančioji institucija stebėsenos rodiklio reikšmę patikrina SODROS duomenų bazėje ir (ar) kituose registruose, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojas yra Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Jei tokios galimybės nėra, įgyvendinančiosios institucijos prašymu projekto vykdytojas stebėsenos rodikliui pagrįsti pateikia dokumentus:

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.034-1

B – bazinis rodiklis (susietasis):

„Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

R.B.034-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

1.8. Pakeičiu rodiklio R.B.107 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.107

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Procentai

Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių.

Neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis dalyvis – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, individualūs veiklos planai.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis paskutinį kartą baigia dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.107-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.

Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.107-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, dalyvavęs JUI lėšomis finansuojamose veiklose pagal nustatytą dalyvavimo šiose veiklose grafiką iki paskutinės grafike numatytos dienos (sesijos).

Neįskaičiuojamas dalyvis, kuris pasitraukė dar iki intervencijos įgyvendinimo pabaigos arba nesilaikė nustatyto grafiko. Nesilaikyti grafiko galima tik tuo atveju, kai yra pateisinama priežastis (pavyzdžiui, liga) ir kai tai trunka ne ilgiau kaip 10 proc. viso dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose laiko (turi būti tenkinamos abi sąlygos).

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

1.9. Pakeičiu rodiklio R.B.108 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.108	„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“	Procentai	Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių. Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Neaktyviu dalyviu taip pat laikomas neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, pasiūlymo dirbti, mokytis, mokytis pameistrystės būdu, atlikti stažuotę (praktiką) gavimo įrodymo dokumentas: darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių, stažuotės (praktikos) atlikimo sutarčių, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, gauna pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos), kuris yra įrodomas patvirtinimo dokumentais, nurodytais prie pirminių šaltinių.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“
R.B.108-1	B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“	Skaičius	Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus. Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013). JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.		Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
R.B.108-2	P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“	Skaičius	Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų). Pasiūlymas – savanoriškas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus siūlymas dirbti, mokytis ar atlikti stažuotę (praktiką), kuris konkrečiam dalyviui leidžia suprasti, kad priimdamas pasiūlymą jis kartu prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus. Pasiūlymas gali būti įforminamas sutartimi ar kitu dokumentu, kuriame aiškiai išreikštas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus sutikimas priimti konkretų dalyvį. Pasiūlymas gali būti subsidijuojamas ir nesubsidijuojamas. Subsidijuojamu pasiūlymu laikomas pasiūlymas dalyvauti atliekant savanorišką stažuotę (praktiką) ar įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Visi kiti pasiūlymai laikomi nesubsidijuojamais. Pasiūlymas dėl darbo – pasiūlymas tapti darbuotoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalimi turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Taip pat įskaičiuojamas pasiūlymas tapti valstybės tarnautoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas). Teorinis mokymas gali būti vykdomas mokymo įstaigoje ir darbo vietoje, jei tam sudarytos sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. sutarties, kadangi pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti. Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo. sutarties, kadangi pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti.		Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos) (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
			Stažuotės (praktikos) tipai: 1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu). 2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.). 3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis. 4) Stažuotė (praktika), dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika). 5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.

1.10. Pakeičiu rodiklio R.B.109 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.109

Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Procentai

Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).

Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių.

Neaktyviu dalyviu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

Skaičiuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose nesimokė ar nedirbo.

Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymo sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus. Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.

Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija, atlikusi formalųjį vertinimą, pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7884&langId=en).

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

1) individualia veikla;

2) veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo programas ar neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo, darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.109-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.109-2

Pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI (ESF) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

2. Pakeičiu II skyrių „Specialieji rezultato stebėsenos rodikliai“:

2.1. Pakeičiu rodiklio R.S.302 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.302

„Verslo sektoriaus išlaidos MTEP, tenkančios vienam gyventojui“

Eur

Verslo sektorius – visų nuosavybės formų ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba arba paslaugų teikimas rinkai, parduodant jas visuomenei ekonomiškai pagrįsta kaina (šaltinis: Valstybės duomenų agentūros leidinys „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje 2013“: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3308).

Ūkio subjektai apima visas ekonominės veiklos rūšis pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7.

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.

Verslo sektoriaus išlaidos MTEP – visos ūkio subjektų, t. y. verslo, valdžios, aukštojo mokslo, ar privataus ne pelno siekiančio sektoriaus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirtos išlaidos, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/rd_esms.htm.

Pirminiai šaltiniai: Eurostato interneto svetainė.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Eurostatas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.“

2.2. Pakeičiu rodiklio R.S.304 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.304

„Ūkio subjektų finansuota mokslo ir studijų institucijų MTEP išlaidų dalis nuo visų išlaidų“

Procentai

Ūkio subjektai – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą.

Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojama ūkio subjektų finansuota mokslo ir studijų institucijų MTEP išlaidų dalis (procentais) nuo visų mokslo ir studijų institucijų išlaidų.

Skaičiuojamas pagal Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. DĮ-32 „Dėl Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto svetainėje http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/MTEP_metodikos_priedas_20140122.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros duomenys, kurie skelbiami Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje:

osp.stat.gov.lt

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“

2.3. Pakeičiu rodiklio R.S.305 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.305

„Namų ūkių, esančių 30 Mbps ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu padengtoje šalies teritorijoje, dalis“

Procentai

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė kartu tame pačiame būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas, įskaitant bendrą apsirūpinimą gyvenimui būtinomis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. DĮ-179 „Dėl Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/IT_NU_metodika.pdf/4952d1a7-3d54-45ff-bc77-d99b0d571889).

Plačiajuostis ryšys – skaitmeninių ryšių technologijų paslauga, gebanti dideliu greičiu perduoti didelį duomenų kiekį ir galinti teikti įvairias skaitmenines paslaugas vienu metu (šaltinis: Valstybės duomenų agentūros leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje 2013“:

http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=834).

Įvedamasis

Skaičiuojama namų ūkių, esančių sparčiojo plačiajuosčio ryšio (30 Mbps ir didesnės spartos) veikimo teritorijoje, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos namų ūkių skaičiaus.

Skaičiavimus atlieka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, remdamasi produkto stebėsenos rodiklio P.B.210 „Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“ pasiekimais ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikto tyrimo ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie privačių paslaugų teikėjų nuosavomis lėšomis plėtojamą plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūrą.

Pirminiai šaltiniai: produkto stebėsenos rodiklio Nr. P.B.210 „Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“ pasiekimai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikto tyrimo ataskaita.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai per dvejus metus po projektų užbaigimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, remdamasi produkto stebėsenos rodiklio P.B.210 „Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“ pasiekimais ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikto tyrimo ataskaita, apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.“

2.4. Pakeičiu rodiklio R.S.307 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.307

„Įmonių, kurios panaudoja viešojo sektoriaus informaciją savo komercinei veiklai, dalis“

Procentai

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymas).

Viešasis sektorius – visuma institucijų, išlaikomų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir teikiančių viešąsias gėrybes, dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam individui.

Komercinė veikla – civilinės teisės subjekto produktų (prekių ir (ar) paslaugų) gamyba ir pardavimas, siekiant pelno.

Pakartotinis informacijos panaudojimas – asmenų naudojimasis informacija komerciniams arba nekomerciniams tikslams.

Įvedamasis

Skaičiuojama įmonių, kurios panaudoja viešojo sektoriaus informaciją savo komercinei veiklai, dalis (procentais) nuo visų įmonių.

Pirminiai šaltiniai:

Valstybės duomenų agentūros leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje“, kuris skelbiamas interneto svetainėje.

https://osp.stat.gov.lt/skaitmenine-ekonomika-ir-visuomene-lietuvoje-2022/izanga.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia leidinį „Informacinės technologijos Lietuvoje“, kuriame pateikiama informacija apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.“

2.5. Pakeičiu rodiklio R.S.308 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.308

„Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis“

Procentai

Gyventojai – visi 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

Internetas – visuotinis (globalus) kompiuterių tinklas, suteikiantis galimybę keistis ir rasti reikiamą informaciją (šaltinis: Valstybės duomenų agentūros leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje 2013“:

http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=834).

Nuolatinis naudojimasis – naudojimasis internetu per paskutinius 3 mėnesius, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę (šaltinis: reguliariai skelbiama Valstybės duomenų agentūros informacija apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/1141984/IT_NU_PS_20130830.pdf/05b4ada4-7280-494b-a114-a6088632cf15?version=1.0).

Įvedamasis

Skaičiuojama gyventojų, kurie per paskutinius 3 mėnesius, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę, naudojosi internetu, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos gyventojų.

Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. DĮ-179 „Dėl Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“:

http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/Metodika.pdf.

Pirminiai šaltiniai:

Valstybės duomenų agentūros duomenys:

http://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai/?articleId=2767392.

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra paskelbia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.“

2.6. Pakeičiu rodiklio R.S.309 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.309

„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“

Procentai

Gyventojai – visi 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).

Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).

Naudojimasis elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis – informacijos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių gavimas, oficialių formų parsisiuntimas, oficialių formų užpildymas ir (arba) siuntimas institucijoms internetu (šaltinis: Informacinės visuomenės plėtros vertinimo kriterijų reikšmių surinkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. T-229 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros vertinimo kriterijų reikšmių surinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

Įvedamasis

Skaičiuojama gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos gyventojų.

https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/IT_NU_metodika.pdf/4952d1a7-3d54-45ff-bc77-d99b0d571889.

Pirminiai šaltiniai:

Valstybės duomenų agentūros duomenys:

http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1976&status=A.

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.“

2.7. Pakeičiu rodiklio R.S.312 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.312

„MVĮ lietuviškos kilmės prekių eksporto dalis nuo BVP“

Procentai

MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

Lietuviškos kilmės prekė – prekė, pagaminta Lietuvoje. Prekės kilmės įrodymo dokumentas yra prekės kilmės sertifikatas.

Prekės kilmės sertifikatas – tarptautinis prekės kilmės patvirtinimo dokumentas, kurio išdavimas pagrįstas kilmės įrodymo dokumentų ar gamybinių operacijų atlikimo analize ir medžiagų sąnaudomis, darbo ir kt. išlaidų tikrumu.

Eksportas – lietuviškos kilmės prekių eksportas, laikinai įvežtų perdirbti prekių ir iš jų pagamintų kompensacinių produktų eksportas, laisvai cirkuliuojančių anksčiau importuotų prekių reeksportas ir prekių eksportas iš muitinės sandėlių (šaltinis: Valstybės duomenų agentūros 2014 m. išleistas leidinys „Mažų, vidutinių ir didelių įmonių rodikliai 2012“ http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3508).

BVP – bendrasis vidaus produktas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Valstybės duomenų agentūros metodiką, skelbiamą Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas?publication=3508.

Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: skaičiuojamas iš bendro eksporto išskaičiuojant MVĮ ir lietuviškos kilmės prekių eksportą.

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros duomenys, teikiami pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atskirą užklausą.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais pagal atskirą užklausą pateikia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.“

2.8. Pakeičiu rodiklio R.S.313 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.313

„Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, sukurta MVĮ, tenkanti vienam darbuotojui“

Eur per metus

Pridėtinė vertė (gamybos sąnaudomis) – produkcijos vertės ir tarpinio vartojimo skirtumas, pridėjus subsidijas ir atėmus gamybos mokesčius.

Produkcijos vertė – faktiškai pagamintos produkcijos kiekis, atsižvelgiant į pardavimą, įskaitant atsargų pokyčius ir prekių bei paslaugų perpardavimą.

Tarpinis vartojimas – prekės ir paslaugos, naudojamos gamyboje kaip gamybos priemonės (išskyrus pagrindines priemones).

Subsidijos – iš valdžios institucijų arba Europos Sąjungos institucijų gautos ir ataskaitiniu laikotarpiu panaudotos veiklai subsidijos.

Gamybos mokestis – pinigų suma, kuri mokama nuo gamybos veiklos rezultatų.

MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Skaičiuojamos visos MVĮ, išskyrus finansų ir draudimo srities įmones.

Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įvedamasis

Rodiklio reikšmė apskaičiuojama pagal tų metų, kurių rodiklis yra skaičiuojamas, kainas remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostato metodika, skelbiama interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/sbs_esms.htm.

Analogiška metodika taip pat skelbiama Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/975940/Pridetine_verte_gamybos_sanaudomis_RKA_2011.pdf/7d661db4-6920-461f-8dca-0df5444d1c4e.

Pirminiai šaltiniai: Eurostato duomenys, skelbiami interneto svetainėje:

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.“

2.9. Pakeičiu rodiklio R.S.315 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.315

„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“

Procentai

Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas).

Galutinis energijos balansas suprantamas kaip bendrasis galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiamų energijos produktų suvartojimas, įskaitant elektros ir šilumos energijos, kurią elektros ir šilumos energijos gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir elektros bei šilumos energijos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal

Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos

statistikos departamento generalinio

direktoriaus

2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė

http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=5821&status=A.

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra oficialiai paskelbia stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.“

2.10. Pakeičiu rodiklio R.S.317 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.317

„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“

Tūkst. tne

Galutinė energija – energija, patiekta galutiniams vartotojams: pramonės, statybos, žemės ūkio, kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėms ir namų ūkiams. Kuras taip pat laikomas energija.

Galutinės energijos suvartojimas – visas galutinės energijos, išskyrus tiekiamai energijai transformuoti ir energetikos veiklai skirtą energiją, kiekis.

Sunaudota paslaugų sektoriuje – kuras ir energija, sunaudoti švietimo, sveikatos įstaigų, prekybos, komunalinių, komercinių, administracinių ir kitų įmonių patalpoms šildyti ir apšviesti (šaltinis: Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf).

Sunaudota namų ūkiuose – kuras ir energija, tiekiami gyventojams šildymo, apšvietimo, maisto gaminimo reikmėms (šaltinis: Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodika).

Įvedamasis

Skaičiuojamas sumuojant paslaugų ir namų ūkių sektoriuose sunaudotos galutinės energijos kiekį, tūkst. tne (tūkst. tonų naftos ekvivalentu), kuris skaičiuojamas pagal Valstybės duomenų agentūros metodiką, skelbiamą Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.

Pirminiai šaltiniai:

Valstybės duomenų agentūros oficialus leidinys „Kuro ir energijos balansas“, kuris skelbiamas interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas.

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia oficialų leidinį „Kuro ir energijos balansas“, kuriame pateikiama informacija apie iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektas stebėsenos rodikliui apskaičiuoti reikalingas sudedamąsias dalis.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose uždavinio lygmeniu yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; priemonių lygmeniu – Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pagal administruojamas priemones.“

2.11. Pakeičiu rodiklio R.S.318 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.318

„Transportavimo bei paskirstymo nuostoliai šilumos tinkluose“

Tūkst. tne

Šilumos tinklas – šilumos tiekimo tinklas, kuris suprantamas kaip įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (šaltinis: Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas).

Transportavimo ir paskirstymo nuostoliai suprantami kaip šilumos nuostoliai, kurie apibrėžiami kaip šiluma, iš šilumos tiekimo vamzdynais tekančio šilumnešio arba karšto vandens buitinėms reikmėms patekusi į tuos vamzdynus supančią aplinką, kai ji tam specialiai neskirta. (šaltinis: Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1-26 „Dėl šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio

direktoriaus

2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra (interneto svetainė).

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.“

2.12. Pakeičiu rodiklio R.S.319 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.319

„Energijos suvartojimas namų ūkiuose (neprijungtuose prie centralizuotų šilumos tinklų)“

Tūkst. tne

Energija – elektros energija ir (ar) šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo tikslais energijai priskiriamos gamtinės dujos ir centralizuotai tiekiamos suskystintos naftos dujos (šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas).

Namų ūkis – asmuo, gyvenantis vienas, arba grupė kartu tame pačiame privačiame būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas, įskaitant bendrą apsirūpinimą gyvenimui būtinomis priemonėmis (šaltinis:2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas).

Suvartota namų ūkiuose – kuras ir energija, tiekiami gyventojams šildymo, apšvietimo, maisto gaminimo reikmėms (šaltinis: Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama interneto tinklalapyje https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf).

Energijos suvartojimas namų ūkiuose (neprijungtuose prie centralizuotų šilumos tinklų) mažėja, kai įdiegus naujus ir efektyvesnius energijos gamybos įrenginius (katilus), kurie šilumos gamybai naudoja atsinaujinančių išteklių energiją, mažėja pirminės energijos (biomasės – malkų, kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekų) suvartojimas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus

2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. DĮ-222 „Dėl Kuro ir energijos metinio statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, kuri skelbiama Valstybės duomenų agentūros interneto tinklalapyje https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros duomenys, kurie skelbiami Valstybės duomenų agentūros interneto tinklalapyje https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/

(arba http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas).

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Valstybės duomenų agentūra kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki užpraėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie stebėsenos rodiklio pasiekimą gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.“

2.13. Pakeičiu rodiklio R.S.321 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.321

„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“

Tūkst. tonų

Anglies dioksidas – atmosferos dujos, susidedančios iš vieno anglies ir dviejų deguonies atomų.

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

Transporto veikla – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Į orą išmetamų teršalų sąskaitų sudarymo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. DĮ-248 „Dėl Į orą išmetamų teršalų sąskaitų sudarymo metodikos patvirtinimo“, skelbiamą interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/I_ora_ismetamu_tersalu_metodika.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S1R058#/.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), išskyrus priemonę Nr. 04.5.1-FM-F-520.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pagal priemonę Nr. 04.5.1-FM-F-520 gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.“

2.14. Pakeičiu rodiklio R.S.322 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.322

„Viešuoju miesto transportu vežamų keleivių skaičius“

Skaičius

Viešasis transportas – keleivių ir krovinių vežimo nustatytais maršrutais paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas).

Miestas – kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse (šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas).

Keleivis – asmuo, vykstantis viešuoju transportu ir atsiskaitantis už šias paslaugas.

Keleivių skaičius – per metus pervežtų keleivių apimtis.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-349 „Dėl Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, skelbiamą interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/273590/Vezimo_autobusais_metodika.pdf, ir Elektrinio transporto statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-350 „Dėl Elektrinio transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, skelbiama interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/273590/El_transporto_veiklos_metodika.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S5R033#/.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

2.15. Pakeičiu rodiklio R.S.328 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.328

„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“

Procentai

Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas suprantamas kaip nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas.

Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojama asmenų, gyvenančių namų ūkyje ir sudariusių sutartį su savivaldybių įmonėmis, teikiančiomis savivaldybėms įstatymais priskirtas geriamojo vandens tiekimo paslaugas, dėl geriamojo vandens tiekimo, ir prijungtų prie geriamojo vandens tiekimo sistemos, dalis nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus (remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis).

Namų ūkis čia suprantamas kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinio, atsakingo už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, duomenys.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinys, atsakingas už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.“

2.16. Pakeičiu rodiklio R.S.329 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.329

„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“

Procentai

Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas suprantamas kaip nepertraukiamas nuotekų tvarkymas.

Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų. (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Viešųjų nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas yra neatsiejama geriamojo vandens tiekimo paslaugų dalis. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi surinkti abonentų (vartotojų) išleidžiamas nuotekas, kurios susidaro teisėtai naudojant vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį ir kurių užterštumas atitinka vandens tiekėjo ir abonento sudarytoje sutartyje nustatytą užterštumo lygį (šaltinis: Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 įsakymu Nr. D1-639 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“.

Įvedamasis

Skaičiuojama asmenų, gyvenančių namų ūkyje ir sudariusių sutartį su savivaldybių įmonėmis, teikiančiomis savivaldybėms įstatymais priskirtas nuotekų tvarkymo paslaugas, dėl nuotekų tvarkymo, ir prijungtų prie nuotekų tvarkymo sistemos, dalis nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus (remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis).

Namų ūkis čia suprantamas kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

Pirminiai šaltiniai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinio, atsakingo už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, duomenys.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.“

2.17. Pakeičiu rodiklio R.S.332 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.332

„Turistų (užsienio ir vietos) skaičius prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose“

Skaičius

Turistų (užsienio ir vietos) skaičius – asmenų, kurie kelionės Lietuvoje metu apsistoja bent vienai nakčiai, savivaldybėse, patenkančiose į prioritetinius turizmo plėtros regionus, skaičius.

Prioritetiniai turizmo plėtros regionai – daugiausia turistinių išteklių turinčios Lietuvos teritorijos, palankiausios plėtoti prioritetiniams turizmo produktams, kurie yra nustatyti Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 238 „Dėl Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamą rodiklį „Turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose“.

Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: skaičiuojamas iš turistų skaičiaus apgyvendinimo įstaigose išskaičiuojant turistų (užsienio ir vietos) skaičių apgyvendinimo įstaigose prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose.

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus einamiesiems kalendoriniams metams Valstybės duomenų agentūra savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.“

2.18. Pakeičiu rodiklio R.S.336 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.336

„Vežta intermodalinių transporto vienetų“

Skaičius

Intermodaliniai transporto vienetai (intermodaliniai kroviniai) – kroviniai, kurie vežami viename ir tame pačiame krovimo vienete (konteineryje) ar transporto priemonėje, kuri naudoja paeiliui keletą transporto rūšių, o patys kroviniai, keičiant transporto rūšį, nėra perkraunami.

Vežta intermodalinių transporto vienetų – per metus pervežtų intermodalinių transporto vienetų skaičius.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-279 „Dėl Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, skelbiamą interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Gelezinkeliu_metodika_2007.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S5R093#/.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

2.19. Pakeičiu rodiklio R.S.343 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.343

„Vidaus vandenų transportu vežtų krovinių kiekis“

Tonos per metus

Vidaus vandenų transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta laivybai, žmonėms, bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis (šaltinis: Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas).

Krovinys – kiekviena prekė, kurią transporto įmonė remdamasi sutartimi su siuntėju perima pervežti (šaltinis: Transporto žodynas)

Vežtų krovinių kiekis – per metus pervežtų krovinių kiekis tonomis.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. DĮ-128 „Dėl Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, skelbiamą interneto svetainėje: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Vidaus_vandenu_metodika_2007.pdf.

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S5R044#/

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

2.20. Pakeičiu rodiklio R.S.347 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.347

„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“

Tūkst. Eur

Materialinės investicijos (angl. investments in tangible fixed assets) – investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti (jo vertei padidinti). Įskaitomas finansinės (išperkamosios) nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas (šaltinis: Investicijų statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu nr. DĮ-194 „Dėl Investicijų statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/677335/Metodika_2013DI59.pdf).

Ilgalaikis materialusis turtas – 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“, 7 straipsnyje nustatyta, kad materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:

1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienus metus;

2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais;

3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei;

5. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika

(šaltinis: 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“).

Tikslinės teritorijos – pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos (miestų dalys), kuriose įgyvendinami 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006, 7 straipsnyje nurodyti tvarios miestų plėtros veiksmai; savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)).

Įvedamasis

Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas dvejus metus atliekant tyrimą, remiantis Valstybės duomenų agentūros teikiama informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas dvejus metus atliekamo tyrimo ataskaita.

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus dvejiems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu, remiantis Valstybės duomenų agentūros paskelbta informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus, apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“

2.21. Pakeičiu rodiklio R.S.348 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.348

„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“

Procentai

Dirbantis asmuo suprantamas kaip darbuotojas – pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnį fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.

Įvedamasis

Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas metus atliekant tyrimą, remiantis Valstybės duomenų agentūros teikiamais verslo struktūros tyrimo duomenimis.

Statistinis tyrimas atliekamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos (EB) reglamento Nr. 295/2008 dėl verslo struktūros statistikos (nauja redakcija) reikalavimus.

Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas metus atliekamo tyrimo ataskaita.

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu, remiantis Valstybės duomenų agentūros teikiamais verslo struktūros tyrimo duomenimis, apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“

2.22. Pakeičiu rodiklio R.S.356 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.356

„Neįgalių asmenų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, dalis nuo visų neįgaliųjų, gaunančių socialines paslaugas“

Procentai

Neįgalus asmuo – asmuo, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai neįgijęs jo amžių atitinkančio savarankiškumo arba netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar kurio galimybės ugdytis dėl to yra ribotos (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).

Socialinės paslaugos – paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).

Socialinės paslaugos apima paslaugas bendruomenėje ir institucinės globos paslaugas.

Paslaugos bendruomenėje apima paslaugas, teikiamas nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose (dienos centruose, savarankiško gyvenimo namuose ar pan.), grupinio gyvenimo namuose, socialines paslaugas į namus bei pagalbą pinigais.

Institucinė globa – neįgaliųjų apgyvendinimas stacionariose socialinės globos įstaigose, kuriose nuolat gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų asmenų, kurių socialiniai ryšiai su bendruomene dėl šių įstaigų specifikos yra riboti, socialiniai įgūdžiai silpni, galimybės integruotis į visuomenę – minimalios. Šioms įstaigoms būdinga grupinė, o ne individuali asmens priežiūra, institucinė kultūra (griežta tvarka, taisyklės ir pan.) (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“).

Įvedamasis

Skaičiuojama neįgaliųjų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, dalis (procentais) nuo bendro neįgaliųjų, gaunančių socialines paslaugas, skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros svetainėje osp.stat.gov.lt skelbiama informacija apie bendrą neįgaliųjų, gaunančių socialines paslaugas, ir neįgaliųjų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, skaičių šalyje pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi Valstybės duomenų agentūros kasmet skelbiama informacija, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio

reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“

2.23. Pakeičiu rodiklio R.S.358 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.358

„Asmenų (šeimų), kuriems išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, dalis nuo visų socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų (šeimų)“

Procentai

Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).

Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).

Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).

Socialinio būsto laukiantis asmuo (šeima) – asmuo (šeima), 2012 metais įtrauktas į sąrašus socialiniam būstui nuomoti, t. y. 30484 asmenys (šeimos).

Įvedamasis

Skaičiuojama asmenų (šeimų), kuriems nuo programavimo laikotarpio pradžios iki ataskaitinių metų pabaigos buvo išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, dalis (procentais) nuo visų socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus šalyje 2012 m. (t. y. 30484 asmenys (šeimos).

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje stat.gov.lt skelbiama informacija ir (arba) savivaldybių teikiami duomenys apie asmenų (šeimų), kuriems buvo išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, skaičių šalyje pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi kasmet Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje skelbiama informacija ir (arba) iš savivaldybių surinkta informacija, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio

reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“

2.24. Pakeičiu rodiklio R.S.365 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.365

„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“

Tūkst. Eur

Materialinės investicijos (angl. investments in tangible fixed assets) – investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti (jo vertei padidinti). Įskaitomas finansinės (išperkamosios) nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas (šaltinis: Investicijų statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. DĮ-164 „Dėl Investicijų statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/677335/Metodika_2013DI59.pdf).

1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienus metus;

2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais;

3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei;

5. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika

Tikslinės teritorijos – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (šaltinis: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“).

Įvedamasis

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas dvejus metus atliekamo tyrimo ataskaita.

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus dvejiems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu, remiantis Valstybės duomenų agentūroje paskelbta informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus, apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“

2.25. Pakeičiu rodiklio R.S.379 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.379

„Studentų, studijuojančių aukštosiose mokyklose, kuriose bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta koncentruota studijų infrastruktūra, dalis“

Procentai

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Aukštoji mokykla – universitetas ir kolegija (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Koncentruota studijų infrastruktūra – pastatai, jų dalis ir (arba) įranga, kuria naudotis yra sudarytos sąlygos daugiau nei vienai aukštajai mokyklai.

Atnaujinimas – pastatų ar jų dalies rekonstrukcija, remontas, aprūpinimas ugdymo procesui reikalinga įranga ir (arba) baldais.

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas studentų, studijuojančių bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintoje koncentruotoje studijų infrastruktūroje, skaičių dalijant iš bendro studentų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.377 „Aukštosios mokyklos, kuriose bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta koncentruota studijų infrastruktūra“ pasiekimą),

Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą studentų skaičių Lietuvoje).

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, ir mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.377 „Aukštosios mokyklos, kuriose bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta koncentruota studijų infrastruktūra“ pasiekimą) ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis (apie bendrą studentų skaičių Lietuvoje), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

2.26. Pakeičiu rodiklio R.S.380 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.380

„Profesinio mokymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis“

Procentai

Profesinis mokymas – mokymas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas profesinio mokymo programas ar jų modulius. Mokomas asmuo įgyja kvalifikaciją (arba jos dalį), atitinkančią profesinį standartą, ar ją tobulina, keičia arba įgyja kompetenciją, reikalingą įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Atnaujinimas – pastatų ar jų dalies rekonstrukcija, remontas, aprūpinimas ugdymo procesui reikalinga įranga ir (arba) baldais.

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas profesinio mokymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, skaičių dalijant iš bendro profesinio mokymo mokinių skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.378 „Bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos“ pasiekimą),

Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą mokinių skaičių Lietuvoje).

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.378 „Bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos“ pasiekimą) ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis (apie bendrą mokinių skaičių Lietuvoje), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

2.27. Pakeičiu rodiklio R.S.381 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.381

„Bendrojo ugdymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis“

Procentai

Bendrasis ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

Įstaigų atnaujinimas apima įgyvendinant projekto veiklas atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus, ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą.

Įvedamasis

Skaičiuojamas įgyvendinant projekto veiklas bent už 289 tūkst. eurų atnaujintų bendrojo ugdymo įstaigų mokinių skaičių dalijant iš bendro bendrojo ugdymo mokinių skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: įgyvendinančiosios institucijos pateikti apibendrinti duomenys apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.722 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos bendrojo ugdymo mokyklos“ pasiekimą atsižvelgiant į atnaujinimui skirtą lėšų sumą, Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą bendrojo ugdymo mokinių skaičių Lietuvoje).

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi įgyvendinančiosios institucijos pateiktais duomenimis ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Skaičiuojant rodiklio pasiekimą uždavinio lygmeniu prie priemonės (-ių) pasiekimo (-ų) pridedama 36,14 procentinių punktų (nustatyta Veiksmų programoje, 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio pradinė rodiklio reikšmė).

2.28. Pakeičiu rodiklio R.S.382 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.382

„1–6 metų vaikų, ugdomų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, dalis“

Procentai

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos – mokyklos, vykdančios ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.

Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas. Ikimokyklinio ugdymo programą, parengtą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai (gali būti teikiamas ir 5 metų vaikams). Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-2306 „Dėl Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Atnaujinimas – pastatų ar jų dalies rekonstrukcija, remontas, aprūpinimas ugdymo procesui reikalinga įranga ir (arba) baldais.

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas 1-6 metų vaikų, ugdomų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, skaičių dalijant iš bendro visose Lietuvos mokyklose ugdomų 1–6 metų vaikų skaičiaus ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.717 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos“ pasiekimą),

Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą visose Lietuvos mokyklose ugdomų 1–6 metų vaikų skaičių).

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.717 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos“ pasiekimą) ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis (apie bendrą visose Lietuvos mokyklose ugdomų 1-6 metų vaikų skaičių), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.“

2.29. Pakeičiu rodiklio R.S.385 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.385

„Studentų, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose, dalis“

Procentai

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ESF – Europos socialinis fondas.

Užsienio aukštoji mokykla – ne Lietuvoje registruota ir ne Lietuvoje veikianti aukštoji mokykla.

Įvedamasis

Skaičiuojamas studentų, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose, skaičių dalijant iš bendro aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

projektų (produkto stebėsenos rodiklio P.S.385 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose“ pasiekimai) duomenys,

Valstybės duomenų agentūros

duomenys (apie bendrą aukštųjų mokyklų studentų skaičių Lietuvoje).

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi informacija apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.385 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose“ pasiekimais ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis apie bendrą aukštųjų mokyklų studentų skaičių apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

2.30. Pakeičiu rodiklio R.S.386 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.386

„Studentų, pagal veiksmų programą ESF lėšomis atlikusių praktiką įmonėse ir organizacijose, dalis“

Procentai

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Praktika – savarankiška darbo patirtis Lietuvos ar užsienio įmonėse ar kitose organizacijose, siekiant įgyti studijų programoje numatytų praktinių įgūdžių ir (arba) žinių.

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo.

(šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Organizacija – organizuotą struktūrą turintis žmonių ar visuomeninių grupių susivienijimas (pavyzdžiui, institucija, įstaiga, visuomeninė organizacija ar pan.).

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ESF – Europos socialinis fondas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas studentų, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliko praktiką įmonėse ir organizacijose, skaičių dalijant iš bendro studentų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.386 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliko praktiką įmonėse ir organizacijose“ pasiekimą), Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą studentų skaičių Lietuvoje).

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.386 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliko praktiką įmonėse ir organizacijose“ pasiekimą) ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis (apie bendrą studentų skaičių Lietuvoje), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

2.31. Pakeičiu rodiklio R.S.387 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.387

„Aukštųjų mokyklų, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo atliktas išorinis vertinimas, dalis“

Procentai

Aukštoji mokykla – universitetas ir kolegija (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ESF – Europos socialinis fondas.

Aukštųjų mokyklų veiklos išorinis vertinimas apima visas jų statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytas veiklos sritis ir remiasi šiais kriterijais: veiklos atitiktimi statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitiktimi nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo, valstybės biudžeto lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais ir veiklos atitiktimi teisės aktų nustatytiems reikalavimams (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. V-1529 „Dėl Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo, vertinamųjų sričių ir rodiklių patvirtinimo“).

Išorinio vertinimo tvarka nustatyta Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-32 „Dėl Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos patvirtinimo“.

Įvedamasis

Skaičiuojamas aukštųjų mokyklų, kurių pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo atliktas išorinis vertinimas, skaičių dalijant iš bendro aukštųjų mokyklų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

projektų (produkto stebėsenos rodiklis P.S.390 „Aukštosios mokyklos, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliktas išorinis vertinimas“

pasiekimai) duomenys,

Valstybės duomenų agentūros

duomenys (apie bendrą aukštųjų mokyklų skaičiaus Lietuvoje).

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi informacija apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.390 „Aukštosios mokyklos, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliktas išorinis vertinimas“ pasiekimais ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis apie bendrą aukštųjų mokyklų skaičių Lietuvoje, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

2.32. Pakeičiu rodiklio R.S.389 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.389

„Mokinių, kurie mokėsi pagal veiksmų programą ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas, dalis“

Procentai

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Profesinio mokymo programa – formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

Modulinė profesinio mokymo programa – profesinio mokymo programa, susidedanti iš savarankiškų ir tarpusavyje suderintų mokymo turinio elementų – modulių.

Profesinio mokymo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška profesinio mokymo programos dalis.

Modulinės profesinio mokymo programos rengiamos ir (arba) atnaujinamos vadovaujantis Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro parengta Modulinio profesinio mokymo sistemos koncepcija, kuri skelbiama interneto svetainėje:

https://www.kpmpc.lt/kpmpc/wp-content/uploads/2015/11/Modulinio_PM_sistemos_kurimo_koncepcija.pdf.

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ESF – Europos socialinis fondas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas mokinių, kurie mokėsi pagal veiksmų programą ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas, skaičių dalijant iš bendro profesinio mokymo mokyklų mokinių skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

projektų duomenys (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.399 „Mokiniai, kurie mokėsi pagal veiksmų programą ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas“ pasiekimą),

Valstybės duomenų agentūros duomenys (apie bendrą profesinio mokymo mokyklų mokinių skaičių Lietuvoje).

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi projektų duomenimis (apie produkto stebėsenos rodiklio P.S.399 „Mokiniai, kurie mokėsi pagal veiksmų programą ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas“ pasiekimą) ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis (apie bendrą profesinio mokymo mokyklų mokinių skaičių Lietuvoje), apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

2.33. Pakeičiu rodiklio R.S.412 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.412

„Įmonių, diegusių aplinkosaugos inovacijas, dalis“

Procentai

Įmonių, diegusių aplinkosaugos inovacijas, dalis – įmonių, investavusių į aplinkosaugos inovacijas, dalis, palyginti su visomis įmonėmis.

Aplinkosaugos inovacija – naujas ar reikšmingai patobulintas produktas (prekė arba paslauga), procesas, organizacinis ar rinkodaros metodas, kuris, palyginti su alternatyvomis, sukuria naudą aplinkai (šaltinis: Valstybės duomenų agentūros leidinys „Inovacinės veiklos plėtra 2014–2016 m.“ https://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas?publication=29662).

Inovacijos nauda aplinkai gali būti pagrindinis inovacijos tikslas arba kitų tikslų pasekmė.

Inovacijos nauda aplinkai gali būti sukuriama ar apskaičiuojama, kai gaminama prekė ar kuriama paslauga arba kai preke ar paslauga naudojasi produkto tiesioginis vartotojas. Tiesioginis vartotojas gali būti asmuo, kita įmonė, Vyriausybė ir t. t.

Inovacija – technologijų ir metodų komercinis pritaikymas patiekiant rinkai naujus arba patobulintus produktus (prekes ar paslaugas), įdiegiant naujus (patobulintus) gamybos (paslaugų teikimo) ar veiklos organizavimo, rinkodaros procesus (šaltinis: Valstybės duomenų agentūros leidinys „Inovacinės veiklos plėtra 2014–2016 m.“ https://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas?publication=29662).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Valstybės duomenų agentūros metodiką, skelbiamą Valstybės duomenų agentūros interneto svetainėje https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/

temose: Šiuolaikinė Lietuva 1991-dabar > Mokslas ir technologijos > Įmonių inovacinė veikla > Įmonės, diegusios inovacijas > Įmonės, diegusios aplinkosaugos inovacijas.

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra (interneto svetainė).

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2022 m. ir 2024 m., kai Valstybės duomenų agentūra 2021 m. ir 2023 m. atlieka įmonių inovacinės veiklos statistinį tyrimą, kurio metu apklausos būdu nustatomas įmonių, 2018–2020 m. ir 2020–2022 m. diegusių aplinkosaugos inovacijas, skaičius, ir savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą 2018–2020 m. ir 2020–2022 m.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.“

2.34. Pakeičiu rodiklio R.S.416 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.416

„Sėkmingai veikiančių naujų įmonių, pasinaudoju-sių finansine priemone verslo pradžiai, dalis 12 mėn. po paskolos suteikimo“

Procentai

Įmonės, pasinaudojusios finansine priemone verslo pradžiai, t. y. paskolos gavėjai – labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys (verslininkai), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) dokumentuose, pradedantys ar plėtojantys savo verslą ir veikiantys ne ilgiau kaip vienus metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos arba verslininko ekonominės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo datos).

Sėkmingai veikianti nauja įmonė, pasinaudojusi finansine priemone verslo pradžiai – paskolą verslui pradėti gavęs juridinis arba fizinis asmuo (verslininkas) arba paskolos gavėjo pagal finansinės priemonės valdytojo ir paskolos gavėjo sudarytą paskolos sutartį įsteigta labai maža ar maža įmonė, perėmusi paskolos gavėjo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, praėjus 12 mėnesių po paskolos suteikimo dienos neturinti bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduojamos įmonės statuso ir nevėluojanti vykdyti įsipareigojimų pagal paskolos sutartį daugiau nei 90 dienų.

Paskolos suteikimo data – paskolos sutarties tarp įmonės, pasinaudojusios finansine priemone verslo pradžiai, ir finansinės priemonės valdytojo sudarymo data.

Finansinės priemonės, finansinės priemonės valdytojo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“.

Įvedamasis

Skaičiuojama sėkmingai veikiančių naujai įsteigtų įmonių, pasinaudojusių finansine priemone verslo pradžiai, dalis 12 mėnesių po paskolos suteikimo nuo visų įmonių, pasinaudojusių finansine priemone verslo pradžiai, skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai:

finansinės priemonės valdytojo ataskaita projekto vykdytojui,

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų bazė bankrotodep.lt

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus 12 mėnesių po paskolos suteikimo dienos projekto vykdytojas užfiksuoja, kad nauja įmonė, pasinaudojusi finansine priemone verslo pradžiai, tos dienos duomenimis, neturi bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduojamos įmonės statuso ir nevėluoja vykdyti įsipareigojimų pagal paskolos sutartį daugiau nei 90 dienų (dėl paskolos grąžinimo).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemyje (SFMIS2014) yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.“

“

2.35. Pakeičiu rodiklio R.S.421 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.421

„Kultūros sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis, palyginti su visa sukuriama verte“

Procentai

Kultūros sektorius – sektorius, pagal Europos kultūros statistikos sistemos tinklo (ESSnet-Culture) rekomendacijose „ESSnet-Culture Final Report, European Commission, 2012“ (http://ec.europa.eu/assets/eac/culture/library/reports/ess-net-report_en.pdf) pateiktą apibūdinimą apimantis su kultūra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias veiklos rūšis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakciją), kuriančias pridėtinę vertę.

Kultūros sektoriaus bendroji pridėtinė vertė – rinkos ir ne rinkos sektoriuose naujai sukurta vertė.

Apskaičiuota kultūros sektoriaus sukurta bendroji pridėtinė vertė palyginama su bendra šalies pridėtine verte.

Įvedamasis uždavinio lygmeniu

Apskaičiuojamas pagal Valstybės duomenų agentūros metodiką ir skelbiamas Oficialiosios statistikos portale osp.stat.gov.lt.

Pirminiai šaltiniai: Valstybės duomenų agentūros interneto svetainė.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.“

3. Pakeičiu III skyrių „Bendrieji produkto stebėsenos rodikliai“:

3.1. Pakeičiu rodiklio P.B.003 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.003

Neaktyvūs asmenys, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių.

Jei asmuo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami neaktyvūs asmenys, kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

Antriniai šaltiniai:

apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS), taip pat nurodydamas asmens lytį.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvių apklausos anketoje (kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą) asmuo deklaruoja apie savo priskyrimą šiam stebėsenos rodikliui.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.2. Pakeičiu rodiklio P.B.004 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.004

Neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių.

Neaktyvus nesimokantis asmuo – asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio P.B.003 „Neaktyvūs asmenys, dalyvavę ESF veiklose“ pogrupis, t. y. neaktyvus nesimokantis asmuo yra įskaičiuojamas į bendrą neaktyvių asmenų skaičių.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami neaktyvūs nesimokantys asmenys, kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

Antriniai šaltiniai:

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.3. Pakeičiu rodiklio P.B.008 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.008

Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris yra 55 metų arba vyresnis.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstatymų nustatyta tvarka.

Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas).

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių.

Neaktyvus nesimokantis asmuo – asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos

apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio P.B.007 „Vyresni negu 54 metų asmenys, dalyvavę ESF veiklose“ pogrupis, t. y. 55 metų ar vyresnis bedarbis arba neaktyvus nesimokantis asmuo yra įskaičiuojamas į bendrą vyresnių negu 54 metų asmenų skaičių.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys ir kurie pradėjo dalyvauti ESF veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, taip pat pateikiami dokumentai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

Antriniai šaltiniai:

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme, išskaidant duomenis pagal lytis.

Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, jis laikomas pasiektu, kai remiantis pirminiais šaltiniais patvirtinama, kad asmuo atitinka šiam stebėsenos rodikliui keliamus reikalavimus ir todėl yra įtrauktas į dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.4. Pakeičiu rodiklio P.B.012 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.012

ESF veiklose dalyvavę asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo“

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris pradėdamas dalyvauti ESF veiklose gyvena namų ūkyje, kuriame nė vienas narys nedalyvauja darbo rinkoje, t. y. visi nariai yra bedarbiai arba neaktyvūs.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Namų ūkiais nėra laikomi kolektyviniai namų ūkiai arba instituciniai namų ūkiai, pavyzdžiui, ligoninės, senelių namai, kalėjimai, kariniai barakai, religinės bendruomenės, darbuotojų bendrabučiai ir pan.

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami ESF veiklose pradėję dalyvauti asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

Antriniai šaltiniai:

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.5. Pakeičiu rodiklio P.B.013 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.013

ESF veiklose dalyvavę asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo ir kuriuose yra išlaikomų vaikų“

Skaičius

Priskiriamas asmuo, kuris pradėdamas dalyvauti ESF veiklose gyvena namų ūkyje, kuriame nė vienas narys nedalyvauja darbo rinkoje, t. y. visi nariai yra bedarbiai arba neaktyvūs, ir kuriame yra išlaikomų vaikų.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtųjų, nei prie bedarbių.

Išlaikomas vaikas – asmuo, kuris yra 17 metų ar jaunesnis, o jei neaktyvus, tai asmuo gali būti 18–24 metų ir gyvenantis su bent vienu iš tėvų (arba globėjų).

Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio P.B.012 „ESF veiklose dalyvavę asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo“ pogrupis.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami ESF veiklose pradėję dalyvauti asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose niekas neturi darbo ir kuriuose yra išlaikomų vaikų (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

Antriniai šaltiniai:

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.6. Pakeičiu rodiklio P.B.201 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.201

„Investicijas gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Nauja įmonė – įmonė, sukurta ne anksčiau kaip prieš trejus metus (imtinai) iki projekto sutarties tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos ar paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutarties (kai įgyvendinamos finansinės priemonės) tarp įmonės ir finansinės priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas, pasirašymo dienos. Nauja įmone nelaikoma įmonė, jei pasikeitė tik jos teisinė forma.

Skaičiuojant rodiklių reikšmes, prie įmonių skaičiaus pridedamas ir verslininkų skaičius. Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Investicijos – bet kokios formos parama iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne).

Valstybės pagalba – valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikiama pagalba, dėl kurios, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma konkurencija arba galima ją iškraipyti ir kuri yra nesuderinama su vidaus rinka, kai daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus tuos atvejus, kai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. nustato kitaip.

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas automatiškai sumuojant pasiektas toliau nurodytų stebėsenos rodiklių reikšmes:

- Stebėsenos rodiklis P.B.202 „Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.203 „Kitos formos nei subsidija finansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.204 „Nefinansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.205 „Naujų įmonių, gavusių investicijų, skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.228 „Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų rinkos produktų, skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.229 „Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų, skaičius“.

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės ir (ar) verslininkai.

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir įgyvendinančiosios institucijos); paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas); paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, konsultacijas gavusių įmonių ir (ar) verslininkų sąrašai ar kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įmonė ir (ar) verslininkas pasinaudojo nefinansine parama.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma projekto sutartis (įmonė ir (ar) verslininkas gali būti tiek projekto vykdytojai, tiek partneriai).

Kai įmonė ir (ar) verslininkas gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis ir kai jai (jam) pagal sutartį nors kartą išmokėta bent dalis lėšų.

Kai įmonė ir (ar) verslininkas gauna nefinansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įmonė ir (ar) verslininkas gauna nefinansinę paramą ir dokumentą, kuriuo tai patvirtinama.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.7. Pakeičiu rodiklio P.B.203 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.203

„Kitos formos nei subsidija finansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms ir (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

Finansinė priemonė – veiksmų programoje nustatytiems tikslams siekti skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojama priemonė, įgyvendinama teikiant paskolas, garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą arba kitokias rizikos pasidalijimo priemones. Paskola, garantija, investicija į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, rizikos pasidalijimo priemonė apibrėžtos 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 2 straipsnyje (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“).

Taip pat įskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones ir (ar) verslininkus, kurie gavo kitos formos nei subsidija finansinę paramą.

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės ir (ar) verslininkai.

Pirminiai šaltiniai: paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas) (kopija).

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas, fizinių asmenų – individualios veiklos pažymos ir (arba) verslo liudijimo numeris.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis ir kai jai (jam) pagal sutartį nors kartą išmokėta bent dalis lėšų.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.8. Pakeičiu rodiklio P.B.205 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.205

„Naujų įmonių, gavusių investicijas, skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Nauja įmonė – įmonė, sukurta ne anksčiau kaip prieš trejus metus (imtinai) iki projekto sutarties tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos ar paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutarties (kai įgyvendinamos finansinės priemonės) tarp įmonės ir finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei

fondų fondas nesteigiamas, pasirašymo dienos. Nauja įmone nelaikoma įmonė, jei pasikeitė tik jos teisinė forma.

Investicijos – bet kokios formos parama iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne), siekiant palaikyti arba sukurti naujas įmones ir (ar) palaikyti verslininkus arba skatinti juos pradėti veiklą.

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms ir (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant naujas įmones ir (ar) verslininkus, kurie gavo investicijas.

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės ir (ar) verslininkai.

Pirminiai šaltiniai:

įmonės steigimo dokumentai arba išrašai iš VĮ Registro centro; verslo liudijimo, individualios veiklos įregistravimo, ūkininko ūkio įregistravimo išrašai arba kopijos;

projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir įgyvendinančiosios institucijos); paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp

įmonės ir (ar) verslininko ir finansinės priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas); paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros (kopijos), konsultacijas gavusių įmonių ir (ar) verslininkų sąrašai ar kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įmonė ir (ar) verslininkas pasinaudojo nefinansine parama.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai; kai įgyvendinant visuotinės dotacijos priemones neteikiami mokėjimo prašymai, – trečiųjų šalių ataskaitos, kiti dokumentai, nurodantys investicijas gaunančių naujų įmonių skaičių ir (ar) verslininkų, kai įgyvendinamos finansinės priemonės, –mokėjimo prašymai.

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas (fizinių asmenų – individualios veiklos pažymos ir (arba) verslo liudijimo numeris) ir sukūrimo data.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma projekto sutartis (įmonė gali būti tiek projekto vykdytoja, tiek partnerė). Kai įgyvendinama visuotinės dotacijos priemonė, pagal pasirašytą projekto finansavimo sutartį įmonei ir (ar) verslininkui yra išmokėta dalis ar visa sutartyje numatyta projekto finansavimo suma.

Kai įmonė ir (ar) verslininkas gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą,

stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis ir kai jai (jam) pagal sutartį nors kartą išmokėta bent dalis lėšų.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.9. Pakeičiu rodiklio P.B.207 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.207

„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (ne subsidijos)“

Eur

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms ir (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

Privačios investicijos – finansinių priemonių valdytojų ir (ar) finansinės priemonės valdytojo, jei fondų fondas nesteigiamas, privačiomis lėšomis galutiniams naudos gavėjams išmokėtos sumos pagal sudarytas paskolų (finansinės nuomos (lizingo) ar pan.) sutartis, investicijų dalis, kurią sudaro finansinių priemonių valdytojų ir (ar) finansinės priemonės valdytojo, jei fondų fondas nesteigiamas, ir privačių investuotojų privačios lėšos, investuotos į įmonių akcinį kapitalą arba iš dalies akcinį kapitalą, arba išmokėtos paskolos, už kurias suteiktos garantijos.

Įskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas pritrauktų privačių investicijų suma.

Pirminiai šaltiniai:

finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas, teikiamos ataskaitos.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamos privačios investicijos į projektą, pagal kurį įmonės ir (ar) verslininkai gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.10. Pakeičiu rodiklio P.B.225 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.225

„Tyrėjų, dirbančių pagerintoje tyrimų infrastruktūros bazėje, skaičius“

Visos darbo dienos ekvivalentai

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Tyrimų infrastruktūra – visuma viešų arba privačių išteklių, kurie reikalingi atliekant MTEP veiklą.

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

Pagerinta tyrimų infrastruktūra – tyrimų infrastruktūra, kurios kokybė buvo pagerinta įgyvendinant projekto veiklas. Neįskaičiuojama tyrimų infrastruktūra, kuri įgyvendinant projekto veiklas buvo pakeista arba atnaujinta be kokybės pagerėjimo.

Pagerinta tyrimų infrastruktūra besinaudojantys tyrėjai – tyrėjai, kurių darbo vietos yra skirtos tiesioginėms MTEP veikloms vykdyti ir kurioms tiesioginį poveikį daro projekto veiklų įgyvendinimas.

Pagalbinis MTEP veiklų personalas (t. y. darbo vietos, kurios nėra skirtos tiesioginėms MTEP veikloms vykdyti) nėra skaičiuojamas.

Jei dėl įgyvendintų projekto veiklų yra įdarbinama daugiau tyrėjų, tai tyrimams skirtų darbo vietų skaičius turi būti padidintas, įskaičiuojant naujas darbo vietas.

Darbo vietos turi būti užimtos (tuščios darbo vietos nėra skaičiuojamos).

Darbo vietos gali būti visos darbo dienos, ne visos darbo dienos arba sezoninės. Ne visos darbo dienos arba sezoninės darbo vietos turi būti konvertuojamos į visos darbo dienos ekvivalentus.

Visos darbo dienos ekvivalentas – sąlyginis tyrėjų skaičius (visą darbo dieną dirbančių tyrėjų ekvivalentas), gaunamas perskaičiavus asmenis, dirbančius tiriamąjį darbą ne visą darbo dieną, į asmenų, dirbančių tiriamąjį darbą visą darbo dieną, skaičių (šaltinis: Valstybės duomenų agentūros leidinys „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje 2013“: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3308).

Darbo laiko trukmė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio nuostatomis.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant tyrėjus, besinaudojančius įgyvendinant projekto veiklas pagerinta tyrimų infrastruktūra (visos darbo dienos ekvivalentais).

Pirminiai šaltiniai:

darbo sutartys, įsakymai dėl darbuotojų paskyrimo MTEP veikloms vykdyti ir (arba) kiti dokumentai (kopijos), kuriais patvirtinamas pagerinta tyrimų infrastruktūra besinaudojančių tyrėjų skaičius (visos darbo dienos ekvivalentais).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje nustatomas įgyvendinant projekto veiklas pagerinta tyrimų infrastruktūra besinaudojančių tyrėjų skaičius (naudojant visos darbo dienos ekvivalentus).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.11. Pakeičiu rodiklio P.B.231 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.231

„Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius“

Namų ūkiai

Namų ūkis, priskirtas geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei – namų ūkis, kuris yra aukštesnės energijos vartojimo efektyvumo klasės pastate.

Būstas – vieno buto namas, butas gyvenamajame name ar negyvenamajame pastate, atskiras (-i) kambarys (-iai) su bendrojo naudojimo patalpomis ar patalpa, kuri neskirta žmogui gyventi, tačiau surašymo momentu buvo nors vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Būstas turi turėti atskirą įėjimą iš lauko arba pastato bendrosios erdvės (laiptinės, koridoriaus) ar kitos bendrojo naudojimo patalpos (šaltinis: Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metodologija, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-11 „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo eigos aprašo patvirtinimo“).

Energijos vartojimo efektyvumas – darbo, paslaugų, prekių, gautos energijos ir pirminės arba galutinės energijos sąnaudų santykis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė – pagal kvalifikacinio rodiklio vertę ir statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ reikalavimus nustatyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. D1-674 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“).

Klasių sistema yra reglamentuota statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant namų ūkius, kurie įgyvendinus projekto veiklas buvo priskirti geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei.

Skaičiuojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę 1 būstas = 1 butas = 1 namų ūkis.

Skaičiuojama suma butų, esančių daugiabučiame name, kuris po projekto užbaigimo dienos priskiriamas geresnei energijos vartojimo klasei, lyginant energijos vartojimo klasę pagal energinio naudingumo sertifikatą, išduotą prieš įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones ir jas įgyvendinus (pavyzdžiui, nuo E pagerinta iki C klasės). Geresnė energijos vartojimo klasė turi būti tiesioginė įgyvendinto projekto pasekmė.

Pirminiai šaltiniai:

Būsto energijos taupymo agentūros išvadų dėl pastatų (ir butų skaičių), priskirtų geresnei efektyvumo klasei, sąvadas, parengtas pagal pastatų energinio efektyvumo sertifikatus prieš įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) priemones ir jas įgyvendinus.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu gaunamas pastato energinio efektyvumo sertifikatas, kuriuo įrodoma atnaujinto (modernizuoto) pastato aukštesnė energinio efektyvumo klasė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.12. Pakeičiu rodiklio P.B.232 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.232

„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“

kWh/metai

Pirminė energija – gamtinių išteklių energija: organiniame kure (naftoje, durpėse, biomasėje ir kt.) sukaupta energija, branduolinė energija, vandens potencinė energija, vėjo, saulės, geoterminė, cheminių procesų energija.

Pirminės energijos suvartojimas – bendrosios energijos vidaus sąnaudos, išskyrus suvartojimą ne energetikos reikmėms.

Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

Viešasis pastatas – visuomeninės paskirties pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui (šaltinis: Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“).

Stebėsenos rodiklis skaičiuojamas tais atvejais, kai viešųjų pastatų bendras naudojamas plotas viršija 250 m².

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas per metus suvartojamos pirminės energijos kiekio skirtumas, palyginti prieš viešojo pastato atnaujinimą ir po jo.

Metinis pirminės suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal pastatų energinio naudingumo sertifikatų, išduotų prieš pastato atnaujinimą ir po atnaujinimo, duomenis, sumuojant neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudas (kWh /(m2 x metai)) ir atsinaujinančias pirminės energijos sąnaudas (kWh /(m2 x metai)) ir gautą suminį rezultatą padauginus iš pastato (jo dalies) šildomo ploto.

Pirminė energija skaičiuojama pagal statybos techninį reglamentą

STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“.

Pirminiai šaltiniai:

energinio naudingumo sertifikatai, išduoti prieš pastato atnaujinimą ir po jo (kopijos); kai įgyvendinamos finansinės priemonės projekto vykdytojo –kartu su mokėjimo prašymu teikiama pažyma ar raštas, kuriame nurodyta suvestinė informacija: galutinis naudos gavėjas, sutarties su galutiniu naudos gavėju numeris, energinio naudingumo sertifikate nurodytas pirminės energijos kiekis „prieš“ ir „po“ bei apskaičiuotas skirtumas; mokėjimo prašymo, kuriame pateiktas energinio naudingumo sertifikatuose nurodytas pirminės energijos kiekis „prieš“ ir „po“, numeris.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje remiantis po pastato atnaujinimo licencijuotos įmonės išduotu pastato energinio naudingumo sertifikatu yra apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.13. Pakeičiu rodiklio P.B.234 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas“

Tonos CO2 ekvivalentu

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (išmetamieji teršalai) – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6) (šaltinis: Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas).

Stebėsenos rodiklis turi rodyti bendrą pasiektą, įgyvendinus visus projektus, metinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, o ne bendrą sumažėjimą per visą projektų įgyvendinimo laikotarpį.

Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus stebėsenos rodiklis turi rodyti per vienus kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos naudojant modernizuotą ir (ar) naują infrastruktūrą pasiektą metinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą. Atsinaujinančių išteklių energijos poveikis turėtų būti neutralus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui arba pakeisti neatsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Neatsinaujinančių išteklių energijos poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui yra matuojamas valstybėje narėje, bendrą išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padalijus vienam neatsinaujinančių išteklių energijos gamybos vienetui.

Įgyvendinant energijos efektyvumo projektus stebėsenos rodiklis turi rodyti per vienus metus po projekto veiklų užbaigimo dienos dėl įgyvendinto projekto sutaupytos pirminės energijos kiekį. Sutaupyta energija turėtų pakeisti neatsinaujinančių išteklių energijos gamybą.

Neatsinaujinančių išteklių energijos poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui yra matuojamas valstybėje narėje, bendrą išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padalijus vienam neatsinaujinančių išteklių energijos gamybos vienetui.

Automatiškai apskaičiuojamas

Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus sumuojamas bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas (CO2 ekvivalentu metiniai išmetimo skaičiavimai atliekami pagal Europos investicijų banko parengtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos įvertinimo metodiką (http://www.eib.org/attachments/strategies/eib_project_carbon_footprint_methodologies_en.pdf), naudojant visuotinio atšilimo potencialo vertes, kaip nurodyta 2014 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 666/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 nustatomi esminiai Sąjungos apskaitos sistemos reikalavimai ir atsižvelgiama į visuotinio atšilimo potencialo pokyčius ir tarptautiniu mastu sutartų apskaitos ataskaitų rengimo gairių pakeitimus, 7 straipsnyje, ir Lietuvai taikomą regioninį išmetamo CO2kiekio koeficientą, kaip nurodyta 2012 m. birželio 5 d. Europos Komisijos komunikato 2012/C 158/04 IV priede.

Įgyvendinant energijos efektyvumo

projektus skaičiuojamas metinis pastato į aplinką išmetamo CO2 kiekio skirtumas energijos efektyvumo priemonėmis atnaujintuose pastatuose. Metinis pastato į aplinką išmetamo CO2 kiekis nustatomas pastatų energinio naudingumo sertifikate (išduotame prieš atnaujinant pastatą ir jį atnaujinus) nurodytą CO2 kiekį kg CO2 / (m2 per metus) padauginus iš pastato ploto ir paverčiant jį tonomis.

CO2 kiekis skaičiuojamas pagal statybos techninį reglamentą

STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.

Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus:

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo skaičiavimai pagal nurodytą skaičiavimo būdą (remiantis faktiniais kuro sunaudojimo ir kitais duomenimis).

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Įgyvendinant energijos efektyvumo projektus:

Pirminiai šaltiniai:

energinio naudingumo sertifikatai (kopijos), kuriuos išduoda pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai prieš įgyvendinant

projekto veiklas (atnaujinant pastatą) ir jas įgyvendinus.

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos;

kai įgyvendinamos finansinės priemonės – mokėjimo prašymai.

Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai per vienus kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos pateikiami skaičiavimai, nurodyti pirminiuose šaltiniuose.

Įgyvendinant energijos efektyvumo projektus stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos arba per vienus metus atnaujinus pastatą (kai įgyvendinamos finansinės priemonės) išduodamas

energinio naudingumo sertifikatas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.14. Pakeičiu rodiklio P.B.237 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.237

„Gyventojai, gyvenantys vietovėse, kuriose įgyvendinamos integruotos miestų plėtros strategijos“

Asmenys

Gyventojai, gyvenantys vietovėse, kuriose įgyvendinamos integruotos miestų plėtros strategijos, suprantami taip, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006, 7 straipsnyje ir Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. Nr. C(2014)4234 sprendimu, 3.1.3 dalyje. Kiekviena vietovė gali būti įskaičiuota tik vieną kartą.

Integruota miesto plėtros strategija suprantama kaip Integruota teritorijos vystymo programa, t. y. dokumentas, kuriame pateikiama tikslinės (-ių) teritorijos (-ų) ir su ja (jomis) susietų teritorijų, kuriose naudojamos integruotos teritorinės investicijos pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 36 straipsnį, situacijos analizė, vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodomos priemonės, kurių įgyvendinimą numatoma finansuoti tik iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (arba) nacionalinių lėšų, veiksmų planas ir planuojami pasiekti rezultatai (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal 2011 m. atlikto visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenis Valstybės duomenų agentūros pateikiamoje detaliosios surašymo statistikos žemėlapio aplikacijoje, apibrėžiant kiekvieno iš 5 didžiųjų miestų integruotos teritorijos vystymo programos tikslinės teritorijos ribas.

Duomenys perskaičiuojami visuotinį gyventojų surašymą atlikus 2021 m.

Gyventojų skaičius perskaičiuojamas kasmet, įvertinus tikslinių teritorijų ribų pasikeitimus.

Pirminiai šaltiniai:

Valstybės duomenų agentūros duomenų bazė ir Integruota teritorijų vystymo programa.

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, remdamasi Valstybės duomenų agentūros duomenų bazėje ir Integruotoje teritorijų vystymo programoje pateikta informacija, apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“

4. Pakeičiu IV skyrių „Specialieji produkto stebėsenos rodikliai“:

4.1. Pakeičiu rodiklio P.S.333 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.333

„Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis“

Vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklų rekonstravimui priskiriama:

1) vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklo ar jo dalies (arba tarp dviejų gretimų šulinių) keitimas (nekeičiant trasos) kito tipo ir kito skersmens vamzdynais;

2) įvadų į pastatus, išvadų iš pastatų pakeitimas, keičiant įvadų trasą, vamzdžių tipą, skersmenį;

3) esamuose tinkluose papildomų šulinių, kamerų įrengimas ir armatūros juose (jose) sumontavimas;

4) vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklo atskirų vamzdynų ruožų panaikinimas;

5) vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklo dalies trasos keitimas

(šaltinis: statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“).

Vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklų rekonstravimui taip pat priskiriama naujų vandentiekio ir nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklų (išskyrus drenažo tinklus) statyba, kai vietoje esamų tinklų dėl pagrįstų priežasčių tiesiami nauji vandentiekio ir nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklai ir tai yra vienintelis galimas techninis sprendinys.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas rekonstruotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklų (išskyrus drenažo tinklus) ir (ar) naujų (sąvokose nurodytu atveju) vandentiekio ir nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklų (išskyrus drenažo tinklus) ilgį kilometrais.

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai; kai įgyvendinamos finansinės priemonės – projekto vykdytojo teikiama pažyma ar raštas, kuriame nurodomas galutinis naudos gavėjas, sutarties su galutiniu naudos gavėju numeris, statybos užbaigimo akto numeris ir data, mokėjimo prašymo, su kuriuo teikiami išlaidų pagrindimo dokumentai, numeris ir data.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.2. Pakeičiu rodiklio P.S.352 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.352

„Asmenys ir įmonės, pasinaudoję finansine priemone verslo pradžiai“

Skaičius

Asmenys ir įmonės, pasinaudoję finansine priemone verslo pradžiai, t. y. paskolos gavėjai, – labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys (verslininkai), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) dokumentuose, pradedantys ar plėtojantys savo verslą ir veikiantys ne ilgiau kaip vienus metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos arba verslininko ūkinės komercinės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo datos).

Finansinės priemonės, finansinės priemonės valdytojo sąvoka suprantama taip, kaip yra apibrėžta Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant asmenis ir įmones, kurie pasinaudojo finansine priemone verslo pradžiai, t. y. sudarė paskolos sutartį su finansinės priemonės valdytoju, ir kuriems finansinės priemonės valdytojas pagal sudarytą paskolos sutartį nors kartą išmokėjo bet kokio dydžio lėšų dalį.

Pirminiai šaltiniai: finansinės priemonės valdytojo ataskaita projekto vykdytojui apie suteiktas paskolas.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu finansinės priemonės valdytojas sudaro paskolos sutartį su paskolos gavėju ir pagal sudarytą paskolos sutartį išmoka bent dalį lėšų.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.3. Pakeičiu rodiklio P.S.353 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.353

„Asmenys ir įmonės, pasinaudoję finansine priemone verslo pradžiai, iš kurių: su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys ir įmonės“

Skaičius

Su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys – pvz., jaunimas, neįgalūs asmenys, pagyvenę asmenys, bedarbiai ir kiti su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys, kurie atitinka finansavimo sutarties tarp ministerijos, vadovaujančiosios institucijos ir projekto vykdytojo, skirtos projektui, apimančiam finansines priemones, įgyvendinti, nuostatas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant su sunkumais darbo rinkoje susiduriančius asmenis ir įmones, kurie pasinaudojo finansine priemone verslo pradžiai, t. y. sudarė paskolos sutartį su finansinės priemonės valdytoju, ir kuriems finansinės priemonės valdytojas pagal sudarytą paskolos sutartį nors kartą išmokėjo bet kokio dydžio lėšų dalį.

Pirminiai šaltiniai: finansinės priemonės valdytojo ataskaita projekto vykdytojui apie suteiktas paskolas ir kiti dokumentai.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas..“

4.4. Pakeičiu rodiklio P.S.354 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.354

„Sukurtų naujų darbo vietų skaičius naujai įsteigtose įmonėse (versluose)“

Skaičius

Naujos darbo vietos sukūrimas – paskolos gavėjo sudarytos materialinės ir teisinės sąlygos naujai darbo vietai sukurti ir naujo darbuotojo priėmimas į sukurtą darbo vietą.

Paskolos gavėjas – labai maža, maža įmonė, fizinis asmuo (verslininkas), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) dokumentuose, pradedantis ar plėtojantis savo verslą ir veikiantis ne ilgiau kaip vienus metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos arba verslininko ūkinės komercinės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo datos).

Naujai įsteigta įmonė (verslas) – paskolos gavėjas arba paskolos gavėjo įmonė (verslas), įsteigta (-s) po finansinės priemonės valdytojo paskolos sutarties su paskolos gavėju sudarymo dienos, įmonei perimant paskolos gavėjo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant naujas darbo vietas, kurios buvo sukurtos naujai įsteigtose įmonėse (versle).

Pirminiai šaltiniai: finansinės priemonės valdytojo ataskaita projekto vykdytojui apie suteiktas paskolas, SODROS darbdavių ir darbuotojų duomenų bazė.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu paskolos gavėjo sukurta nauja ir užimta darbo vieta fiksuojama SODROS duomenų bazėje.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.5. Pakeičiu rodiklio P.S.355 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.355

„Sukurtų naujų darbo vietų skaičius naujai įsteigtose įmonėse (versluose), iš kurių: su sunkumais darbo rinkoje susiduriančių asmenų naujai įsteigtose įmonėse, versluose“

Skaičius

Naujos darbo vietos sukūrimas – paskolos gavėjo sudarytos materialinės ir teisinės sąlygos naujai darbo vietai sukurti ir naujo darbuotojo priėmimas į sukurtą darbo vietą.

Su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys – jaunimas, neįgalūs asmenys, pagyvenę asmenys, bedarbiai ar kiti su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys, kurie atitinka finansavimo sutarties tarp ministerijos, vadovaujančiosios institucijos ir projekto vykdytojo, skirtos projektui, apimančiam finansines priemones, įgyvendinti, nuostatas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant naujas darbo vietas, kurios buvo sukurtos su sunkumais darbo rinkoje susiduriančių asmenų naujai įsteigtose įmonėse (versle).

Pirminiai šaltiniai: finansinio tarpininko ataskaita projekto vykdytojui apie suteiktas paskolas, SODROS darbdavių ir darbuotojų duomenų bazė.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu paskolos gavėjo sukurta nauja ir užimta darbo vieta fiksuojama SODROS duomenų bazėje.

Už stebėsenos Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.6. Pakeičiu rodiklio P.S.357 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.357

„15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių.

15–29 metų asmuo – 15 metų ir vyresnis, bet ne daugiau kaip 29 metų, asmuo. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo jo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose.

JUI remiama intervencija – visuma „Jaunimo užimtumo iniciatyvos“ (ESF) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistema) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant 15–29 metų nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius asmenis, kurie dalyvavo JUI lėšomis finansuojamose veiklose, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 15–29 metų nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į JUI remiamos intervencijos dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

4.7. Pakeičiu rodiklio P.S.358 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.358

„15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių.

Automatiškai apskaičiuojamas

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.8. Pakeičiu rodiklio P.S.359 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.359

„15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje, iš kurių: 25–29 metų asmenys“

Skaičius

Bedarbis – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių.

25–29 metų asmuo – 25 metų ir vyresnis, bet ne daugiau kaip 29 metų, asmuo. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo jo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant 25–29 metų nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius asmenis, kurie dalyvavo JUI lėšomis finansuojamoje veikloje, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 25–29 metų nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į JUI lėšomis finansuojamų veiklų dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.9. Pakeičiu rodiklio P.S.360 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.360

„15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje, iš kurių: 25–29 metų asmenys“

Skaičius

Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių.

Automatiškai apskaičiuojamas

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 25–29 metų nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į ESF lėšomis finansuojamos JUI remiamos intervencijos dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.10. Pakeičiu rodiklio P.S.390 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.390

„Aukštosios mokyklos, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliktas išorinis vertinimas“

Skaičius

Aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ESF – Europos socialinis fondas.

Išorinio vertinimo tvarka nustatyta Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-32 „Dėl Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos patvirtinimo“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos aukštosios mokyklos, kurioms įgyvendinant projekto veiklas, finansuojamas ESF lėšomis, pagal veiksmų programą buvo atliktas išorinis vertinimas.

Pirminiai šaltiniai: Studijų kokybės vertinimo centro raštas aukštajai mokyklai dėl sprendimo dėl atlikto išorinio vertinimo (kopija).

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu aukštoji mokykla gauna sprendimą dėl atlikto išorinio vertinimo.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. “

4.11. Pakeičiu rodiklio P.S.425 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.425

„Apmokyti valstybės tarnautojai ir darbuotojai“

Skaičius

Darbuotojai – institucijų, kurios yra techninės paramos gavėjos, darbuotojai, kurie atlieka Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo funkcijas.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimas – veiksmų programos administravimo projekto, kaip jis apibrėžtas Techninės paramos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl Techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“, veiklos.

Apmokytas valstybės tarnautojas ir darbuotojas – darbuotojas, kuris baigė dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose). Vykdant tęstinius mokymus stebėsenos rodiklis skaičiuojamas tais metais, kuriais mokymai buvo baigti.

Kvalifikacijos kėlimo renginys (mokymai) – renginys (mokymai, konferencija, simpoziumas ar kitas renginys, kuriame keliama kvalifikacija, išskyrus dalyvavimą darbo grupėse, darbo susitikimuose, posėdžiuose), kuriame įgyta kvalifikacija prisidedama prie geresnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo ir kurio išlaidos apmokamos vadovaujantis Techninės paramos taisyklių 125.2 papunkčiu (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“).

- Į stebėsenos rodiklio reikšmę įskaičiuojami:

- valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo rengininiuose (mokymuose), už kuriuos patirtos išlaidos buvo ar bus deklaruotos (iš dalies deklaruotos) teikiant mokėjimo prašymus, kartai;

- valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose) kartai pagal dalyvių sąrašą, pateiktą tos institucijos, kuri organizuoja mokymus, pavyzdžiui, centralizuoti mokymai, organizuoti vadovaujančiosios institucijos, metodinės pagalbos centro organizuoti mokymai, kitų institucijų organizuoti kvalifikacijos kėlimo, administracinių gebėjimų stiprinimo ir (ar) bendradarbiavimo mokymai.

- Valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dalyvavusių tęstiniuose mokymuose, skaičius į stebėsenos rodiklio reikšmę įskaičiuojamas tais metais, kai mokymai buvo baigti.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos apmokytus valstybės tarnautojus ir darbuotojus (neunikalių dalyvių skaičius).

Neunikalių dalyvių

skaičius – darbuotojų ir valstybės tarnautojų dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose) kartai.

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama ir pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu valstybės tarnautojas ar darbuotojas gauna dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginyje (mokymuose) patvirtinimo dokumentą (pažymėjimą), kai pažymėjimas neišduodamas, dalyvavimą renginyje patvirtina renginio dalyvių sąrašas.

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.12. Pakeičiu rodiklio P.S.426 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.426

„Apmokyti socialiniai ekonominiai partneriai“

Skaičius

Ekonominiai ir socialiniai partneriai – 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos administravimo proceso kompetentingos regioninės, vietos savivaldos ir kitos institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir atitinkami subjektai, atstovaujantys pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas ir asociacijas, taip pat subjektai, atsakingi už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

Apmokyti ekonominiai ir socialiniai partneriai – partneriai, dalyvavę vadovaujančiosios institucijos organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose).

Kvalifikacijos kėlimo renginys (mokymai) – vadovaujančiosios institucijos renginys, kuriame įgyta kvalifikacija prisidedama prie geresnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo

(šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos apmokytus ekonominius ir socialinius partnerius (neunikalių dalyvių skaičius).

Neunikalių dalyvių skaičius – ekonominių ir socialinių partnerių dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose) kartai.

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama ir pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu ekonominis ar socialinis partneris gauna dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginyje (mokymuose) patvirtinimo dokumentą (pažymėjimą) arba, kai pažymėjimas neišduodamas, dalyvavimą renginyje patvirtina renginio dalyvių sąrašas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.13. Pakeičiu rodiklio P.S.427 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.427

„Įdiegta ES Reglamentų reikalavimus atitinkanti kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema“

Skaičius

Įdiegta Europos Sąjungos reglamentų reikalavimus atitinkanti kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema – 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis, kuris atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatytus reikalavimus ir veikia pagal juos.

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis – Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos dalis, skirta rinkti ir saugoti statistiniams ir finansiniams duomenims, reikalingiems 2014–2020 metų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams įgyvendinti pagal veiksmų programą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų nacionalinių lėšų panaudojimui stebėti ir valdyti

(šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įdiegta Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema.

Pirminiai šaltiniai:

valstybės informacinės sistemos perdavimo–priėmimo aktas (kopija).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas Valstybės informacinės sistemos perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo patvirtinama, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis yra sukurtas ir atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatytus reikalavimus.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. “

4.14. Pakeičiu rodiklio P.S.436 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.436

„Modernizuotų šviestuvų skaičius“

Šviestuvai

Modernizavimas – turto modernizavimas, kuris suprantamas kaip investicija į ilgalaikį turtą, siekiant pailginti jo tarnavimo laiką ir (arba) pagerinanti jo kokybines savybes, pritaikant (įdiegiant) naujas technologijas (šaltinis: Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).

Šviestuvas – dirbtinės šviesos šaltinis.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant modernizuotus šviestuvus

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros, darbų perdavimo–priėmimo aktai ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad miesto apšvietimas buvo modernizuotas (atnaujintas).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra modernizuotas (atnaujintas) šviestuvas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.15. Pakeičiu rodiklio P.S.439 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.439

„Mokiniai, kuriems pagal veiksmų programą ESF lėšomis suteiktos neformaliojo vaikų švietimo paslaugos“

Skaičius

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ESF – Europos socialinis fondas.

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Neformaliojo vaikų švietimo paslaugos – paslaugos, apmokamos vadovaujantis Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-46 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Mokinių registras – registras, įsteigtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. ISAK-353 „Dėl Mokinių registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“.

Įvedamasis

Imamos nacionalinio produkto stebėsenos rodiklio P.N.740 reikšmės.

Pirminiai šaltiniai:

asmenų, kurie mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programą, sąrašai (kopijos ar suvestinės), gauti iš Mokinių registro ir patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo įtraukiamas į Mokinių registrą kaip asmuo, kuris mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programą.

4.16. Pakeičiu rodiklio P.S.440 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.440

„Kitos formos nei subsidija finansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Skaičiuojant rodiklių reikšmes, prie įmonių skaičiaus pridedamas ir verslininkų skaičius.

Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms ir (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinė priemonė – veiksmų programoje nustatytiems tikslams siekti skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojama priemonė, įgyvendinama teikiant paskolas, garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą arba kitokias rizikos pasidalijimo priemones. Paskola, garantija, investicija į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, rizikos pasidalijimo priemonė apibrėžtos 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, 2 straipsnyje (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“).

Taip pat įskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Šis rodiklis taikomas Sanglaudos fondui.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones ir (ar) verslininkus, kurie gavo kitos formos nei subsidija finansinę paramą.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Nurodant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas, fizinių asmenų – individualios veiklos pažymos ir (arba) verslo liudijimo numeris.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

Finansų ministrė Gintarė Skaistė