Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2021 M. BALANDŽIO 28 D. NUTARIMO NR. 292 „DĖL STRATEGINIO VALDYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. rugsėjo 13 d. Nr. 735
Vilnius
1. Pakeisti Strateginio valdymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“:
1.1. Pakeisti 2.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„2.1. Administruojančioji institucija – strateginio valdymo sistemos dalyvis, kuris vykdo Europos Sąjungos, kitos tarptautinės paramos ir (ar) valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų ir jų vykdytojų atranką, konsultuoja ir informuoja projektų vykdytojus apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus, administruoja atrinktų projektų įgyvendinimą, atlieka projektų įgyvendinimo priežiūrą ir stebėseną, jų rezultatų vertinimą, organizuoja projektų vykdytojų atsiskaitymą už pasiektus rezultatus ir atlieka kitas funkcijas, nustatytas Europos Sąjungos, tarptautiniuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose tam tikrą finansavimo šaltinį ar jo programavimo dokumentą.“
1.2. Papildyti 81 punktu:
„81. Rengdami planavimo būdu atrenkamus projektus, išskyrus Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 6 punkte nurodytos valstybės veiklos srities projektus, Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3 ir 7 punktuose nurodyti strateginio valdymo sistemos dalyviai gali kreiptis į viešąją įstaigą Europos socialinio fondo agentūrą, kuri projektų rengimo klausimais teikia jiems metodinę pagalbą, rekomendacijas ir konsultacijas. Rengdami planavimo būdu atrenkamus Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 6 punkte nurodytos valstybės veiklos srities projektus, minėti strateginio valdymo sistemos dalyviai gali kreiptis į viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą, kuri šių projektų rengimo klausimais teikia jiems metodinę pagalbą, rekomendacijas ir konsultacijas.“
1.3. Pakeisti 9.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„9.2. RPP valdytojo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – RPP valdytojas), kuris teikia konsultacijas dėl RPPl atitikties nacionalinės regioninės politikos tikslams ir uždaviniams, dėl integruotų teritorinių investicijų, kurios suprantamos taip, kaip 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, su visais pakeitimais, nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo teritorijose, pagal kompetenciją ir dėl kitų RPPl rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos klausimų;“.
1.4. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra konsultuoja strateginio valdymo sistemos dalyvius dėl savivaldybių strateginių plėtros planų ir savivaldybių strateginių veiklos planų rengimo ir, koordinuodama konsultavimo planus su Vidaus reikalų ministerija bei vadovaudamasi jos nustatyta tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarka, – dėl tvarios miestų plėtros, kuri suprantama taip, kaip 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, ir funkcinių zonų vystymo veiksmų planavimo bei įgyvendinimo.“
1.5. Papildyti I skyrių 161 punktu:
„161. Metodikos 5, 8, 81, 10, 15, 16, 1331, 1332, 1333, 254 ir 260 punktuose, 9.1 papunktyje nurodytoms viešosioms įstaigoms už šiuose punktuose ir papunktyje nustatytų funkcijų atlikimą ir Metodikos 8 priede nurodytoms viešosioms įstaigoms už Metodikos 134.2 papunktyje nurodytų funkcijų atlikimą gali būti skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto.“
1.6. Pakeisti 88.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„88.2. pažangos priemonės veiksmingumo, naudos ir socialinio-ekonominio poveikio analizės (toliau – alternatyvų analizė) rezultatai, įskaitant Metodikos 89.5 papunktyje nurodytą skaičiuoklę, ir aprašomas geriausias pažangos priemonės įgyvendinimo būdas (toliau – geriausia alternatyva). Tais atvejais, kai PP pažangos priemonės apraše yra numatyta įgyvendinti Metodikos 134.2 papunktyje numatytą jungtinį projektą, taip pat pagrindžiama, kodėl pasirinktas toks projekto įgyvendinimo būdas. Jei rengiant pažangos priemonę dėl objektyvių priežasčių neįmanoma įsitikinti, kad jungtinio projekto projektų įgyvendinimas bus efektyvus ir (ar) sukurs didžiausią naudą, PP pažangos priemonės apraše arba projektų finansavimo sąlygų apraše (kai jis rengiamas Metodikos 139 punkte nustatyta tvarka) jungtinio projekto vykdytojui nustatomas reikalavimas parengti jungtinio projekto investicijų projektą Metodikos 140.5 papunktyje nustatyta tvarka.“
1.7. Pakeisti 132 punktą ir jį išdėstyti taip:
„132. Pažangos priemonės įgyvendinamos vykdant pažangos veiklas, kurios gali būti investicinės, reguliacinės, komunikacinės, analitinės arba mišrios. Jeigu veiklai įgyvendinti reikia pažangos lėšų, ši veikla įgyvendinama vykdant projektus. Pažangos priemonių veiklos gali būti įgyvendinamos nevykdant projektų, kai:
132.1. planuojama veikla, skirta išmokoms arba kompensacijoms apmokėti, o išmokų arba kompensacijų gavėjai ir mokėjimo procesas yra nustatyti įstatymuose;
132.2. planuojama veikla, finansuojama skiriant valstybės biudžeto dotacijas, kurių skyrimo sąlygos ir tvarka nustatomos įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose arba jas nustato asignavimų valdytojas, įskaitant ir kitas lėšas, kurios skiriamos vadovaujantis tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka;
132.3. planuojama veikla, skirta stojimui į tarptautinę organizaciją arba jungimuisi į ES ar tarptautinę iniciatyvą (įgyvendinant šią veiklą, finansuojami stojimo, pirmų metų ir (arba) ribotos trukmės narystės įnašai);
132.4. planuojama analitinė veikla, jeigu tokia išimtis numatyta finansavimo šaltinį reglamentuojančiuose teisės aktuose;
1.8. Pakeisti 133 punktą ir jį išdėstyti taip:
„133. Visos pažangos veiklos, nesvarbu, koks jų finansavimo šaltinis, planuojamos, administruojamos ir įgyvendinamos vadovaujantis šio Metodikos skirsnio nuostatomis. Pažangos veikloms įgyvendinti skirtų projektų finansavimo, įgyvendinimo ir administravimo tvarką, įskaitant investicijų tęstinumo reikalavimus, ES ir (ar) kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamiems projektams detalizuoja vadovaujančiosios institucijos. Jeigu projektų finansavimui kartu su ES ir (ar) kitos tarptautinės paramos lėšomis daliai projekto veiklų finansuoti papildomai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, visam projektui taikomi reikalavimai, skirti ES ir (ar) kitos tarptautinės paramos finansuojamiems projektams ir jų finansavimui skirtoms lėšoms. Kai įgyvendinami projektai, apimantys finansines priemones, taikomi reikalavimai, nustatyti Skatinamųjų finansinių priemonių, finansuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo įgyvendinimo“, ir finansų ministro tvirtinamose finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse (toliau kartu – Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklės). Kai projektai įgyvendinami viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, papildomai taikomi reikalavimai, nustatyti Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ (toliau – Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės). Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų finansavimui, įgyvendinimui ir administravimui PP valdytojas ir (ar) pažangos priemonės koordinatorius, kai koordinatorius paskirtas, taiko savo arba kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintą tvarką, kuri turi atitikti šiuos reikalavimus:
133.1. užtikrintas projekto įgyvendinimo ir administravimo funkcijų atskyrimas, kai PP valdytojas arba pažangos priemonės koordinatorius yra ir projekto vykdytojas;
133.2. užtikrintas sprendimų priėmimo nešališkumas, organizuojant ir vykdant projektų atranką ir administravimą;
133.3. užtikrinta projektų atitiktis bendriesiems projektų atrankos kriterijams, nurodytiems Metodikos 136 ir137 punktuose;
133.4. užtikrintas specialiųjų ir prioritetinių projektų atrankos kriterijų derinimas su socialiniais ir ekonominiais partneriais;
133.5. užtikrintas projektų atsekamumas (sąsajos su pažangos priemone, patirtų išlaidų ir pasiektų rezultatų apskaita);
133.6. įgyvendintas reikalavimas rengti investicijų projektą, kaip nurodyta Metodikos 140.5 papunktyje;
133.7. užtikrintas sprendimo dėl finansavimo priėmimas (kaip nurodyta Metodikos 144 punkte), papildomai nustatant, kad sprendimą dėl projekto finansavimo gali priimti ir PP valdytojui pavaldi biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga, jeigu jai tokia funkcija pavesta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka;
1.9. Pakeisti 133 punktą ir jį išdėstyti taip:
„133. Visos pažangos veiklos, nesvarbu, koks jų finansavimo šaltinis, planuojamos, administruojamos ir įgyvendinamos vadovaujantis šio Metodikos skirsnio nuostatomis. Pažangos veikloms įgyvendinti skirtų projektų finansavimo, įgyvendinimo ir administravimo tvarką, įskaitant investicijų tęstinumo reikalavimus, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems projektams detalizuoja Portfelio valdytojas, o ES ir (ar) kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamiems projektams – vadovaujančiosios institucijos. Jeigu projektų finansavimui kartu su ES ir (ar) kitos tarptautinės paramos lėšomis daliai projekto veiklų finansuoti papildomai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, visam projektui taikomi reikalavimai, skirti ES ir (ar) kitos tarptautinės paramos finansuojamiems projektams ir jų finansavimui skirtoms lėšoms. Kai įgyvendinami projektai, apimantys finansines priemones, taikomi reikalavimai, nustatyti Skatinamųjų finansinių priemonių, finansuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo įgyvendinimo“, ir finansų ministro tvirtinamose finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse (toliau kartu – Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklės). Kai projektai įgyvendinami viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, papildomai taikomi reikalavimai, nustatyti Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ (toliau – Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės).“
1.10. Papildyti 1331 punktu:
„1331. Kai valstybės biudžeto lėšomis finansuojami projektai pagal PP pažangos priemonės aprašą atrenkami planavimo būdu, tokių projektų administruojančiosios institucijos funkcijas Metodikos 133 punkte nustatyta tvarka atlieka PP valdytojas, o jeigu yra paskirtas pažangos priemonės koordinatorius – pažangos priemonės koordinatorius, arba jų pasirinkimu – vienas iš šių strateginio valdymo sistemos dalyvių (jei administruojančiosios institucijos funkcijas gali atlikti keli šio punkto 1331.1–1331.8 papunkčiuose nurodyti strateginio valdymo sistemos dalyviai, PP valdytojas arba, jei yra paskirtas pažangos priemonės koordinatorius, – pažangos priemonės koordinatorius gali pasirinkti, kuris strateginio valdymo sistemos dalyvis atliks šias funkcijas, išskyrus atvejus, kai įgyvendinant projektus planuojama įsigyti valstybės informacinių išteklių, juos kurti, modernizuoti ar vykdyti su tuo susijusias veiklas, – tokiu atveju administruojančiosios institucijos funkcijas turi atlikti šio punkto 1331.1 papunktyje nurodytas strateginio valdymo sistemos dalyvis):
1331.1. viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarime Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (toliau – Nutarimas Nr. 330) finansų ministrui, krašto apsaugos ministrui, kultūros ministrui, susisiekimo ministrui, teisingumo ministrui, užsienio reikalų ministrui pavestose valdymo srityse, Nutarimo Nr. 330 1.11.3 papunktyje ekonomikos ir inovacijų ministrui pavestoje valdymo srityje, Nutarimo Nr. 330 1.13.1, 1.13.3, 1.13.5, 1.13.6 ir 1.13.9 papunkčiuose vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse, o kai vadovaujantis Metodikos 140.5 papunkčiu turi būti rengiamas investicijų projektas, – taip pat ir Metodikos 1331.2 papunktyje nustatytose ministrų valdymo srityse;
1331.2. viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra – Nutarime Nr. 330 socialinės apsaugos ir darbo ministrui ir sveikatos apsaugos ministrui pavestose valdymo srityse, Nutarimo Nr. 330 1.9.1 ir 1.9.2 papunkčiuose švietimo, mokslo ir sporto ministrui pavestose valdymo srityse, Nutarimo Nr. 330 1.13.2, 1.13.4, 1.13.7 ir 1.13.8 papunkčiuose vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse, išskyrus atvejus visose paminėtose srityse, kai vadovaujantis Metodikos 140.5 papunkčiu turi būti rengiamas investicijų projektas;
1331.3. viešoji įstaiga Inovacijų agentūra ir viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ – Nutarimo Nr. 330 1.11.1 ir 1.11.2 papunkčiuose ekonomikos ir inovacijų ministrui pavestose valdymo srityse;
1331.4. Lietuvos mokslo taryba – Nutarimo Nr. 330 1.9.2 papunktyje švietimo, mokslo ir sporto ministrui pavestoje valdymo srityje;
1331.5. Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos – Nutarimo Nr. 330 1.9.3 papunktyje švietimo, mokslo ir sporto ministrui pavestoje valdymo srityje;
1331.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra – Nutarime Nr. 330 aplinkos ministrui, energetikos ministrui ir susisiekimo ministrui pavestose valdymo srityse;
1331.7. viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra – Nutarime Nr. 330 energetikos ministrui pavestose valdymo srityse;
1.11. Papildyti 1332 punktu:
„1332. Kai valstybės biudžeto lėšomis finansuojami projektai pagal PP pažangos priemonės aprašą atrenkami konkurso arba tęstinės atrankos būdu, administruojančiosios institucijos funkcijas Metodikos 133 punkte nustatyta tvarka atlieka įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, jai pavaldi biudžetinė įstaiga arba, minėtų įstaigų pasirinkimu, viena iš šių viešųjų įstaigų:
1.12. Papildyti 1333 punktu:
1.13. Pakeisti 134.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„134.2. jungtiniam projektui – jungtinio projekto vykdytojo įgyvendinama grupė projektų, kuriais siekiama šiuos projektus jungiančio projekto tikslų ir kuriuos įgyvendinant jungtinio projekto būdu būtų pasiektas geresnis rezultatas ir investicijų kokybė, nei įgyvendinant pavienį projektą. Jungtinius projektus vykdo Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3, 7 ir 12 punktuose nurodyti strateginio valdymo sistemos dalyviai ir Metodikos 8 priede nurodytos viešosios įstaigos. Jungtinio projekto vykdytojas, vadovaudamasis finansavimo šaltinį reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, atlieka jungtinio projekto projektų atranką, vertina paraiškas finansuoti jungtinio projekto projektus, atsako už jungtinio projekto įgyvendinimą ir stebėsenos rodiklių pasiekimą (prižiūri jungtinio projekto projektų įgyvendinimą ir jungtinio projekto projektų rezultatų pasiekimą), saugo su jungtinio projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus (įskaitant elektroninius dokumentus, pateiktus informacinių technologijų priemonėmis ir elektroninėse laikmenose) ir kitą aktualią informaciją, kurios reikia auditui atlikti, užtikrina šių dokumentų ir informacijos prieinamumą finansavimo šaltinį reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytiems subjektams. Jungtinio projekto vykdytojas turi teisę gauti iš jungtinio projekto projektų vykdytojų visą informaciją, kurios reikia jungtiniam projektui tinkamai įgyvendinti, teikia administruojančiajai institucijai su jungtinio projekto įgyvendinimu susijusią informaciją.“
1.14. Pakeisti 140.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„140.5. investicijų projektas kartu su investicijų skaičiuokle rengiamas, jeigu įgyvendinant pavienį projektą planuojama investicijų į ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, reikalingo viešosioms paslaugoms, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme, teikti ir (arba) viešojo administravimo funkcijoms vykdyti ir (arba) teisingumo vykdymo funkcijai vykdyti, sukūrimą, įsigijimą arba jo vertės padidinimą ir šių investicijų suma, išskyrus (atėmus) jai tenkantį pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestį, viršija vieną milijoną eurų. Investicijų projektas nerengiamas jungtiniams projektams, išskyrus Metodikos 88.2 papunktyje numatytus atvejus. Investicijų projektas rengiamas vadovaujantis investicijų projektų rengimo metodika, patvirtinta viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus (dokumentas skelbiamas Finansų ministerijos interneto svetainėje). Vadovaujantis šia metodika, gali būti rengiamas vienas investicijų projektas keliems į RPPl įtrauktų projektų įgyvendinimo planams. Projektams, kuriais įsigyjami ginklai ir karinė įranga, naudojami tik kariniams tikslams, investicijų projektas ar jam prilyginamas dokumentas rengiamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
1.15. Pakeisti 142 punktą ir jį išdėstyti taip:
„142. Projektų atranką organizuoja administruojančioji institucija, nurodyta PP pažangos priemonės apraše, arba kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra – vietos veiklos grupės, kurios suprantamos taip, kaip Reglamente (ES) Nr. 2021/1060. Kai rengiami RPPl, projektų atranką organizuoja RPPl administruojančioji institucija. Kai planuojama įgyvendinti finansines priemones, investavimo strategijos vertinimas atliekamas vadovaujantis Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėmis.“
1.16. Pakeisti 143 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.17. Pakeisti 147.2.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„147.2.2. įgyvendinant projektą per 5 metus nuo projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos bus sukurta ne mažiau kaip 50 darbo vietų, kurias užimtų darbuotojai, su kuriais būtų sudarytos viso darbo laiko darbo sutartys, ir sukurtas darbo vietų skaičius išlaikomas ne trumpiau kaip 5 metus nuo darbuotojų pirmojo priėmimo į visas šias darbo vietas dienos. Sukurtoms darbo vietoms skiriamo darbo užmokesčio mediana bus didesnė kaip Valstybės duomenų agentūros paskelbtas paskutinių metų šalies ūkio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio, įskaitant individualias įmones, dydis apskrityje ir investuota ne mažiau kaip 2 milijonai eurų privačių kapitalo investicijų;“.
1.18. Pakeisti 178 punktą ir jį išdėstyti taip:
„178. Funkcijų vykdymo programoje nurodomi tik tie pažangos uždaviniai, pažangos priemonės, regioninės pažangos priemonės, taip pat pažangos priemonėms ir regioninėms pažangos priemonėms įgyvendinti numatomos pažangos lėšos (asignavimai ir (arba) kitos lėšos), kurie yra suplanuoti nacionalinėje PP. Į funkcijų vykdymo programą pažangos priemonės ir jų rezultato rodikliai perkeliami iš PP pažangos priemonės aprašo (gali būti perkeliami tik tie rezultato rodikliai, kurie geriausiai parodo pažangos priemonės įgyvendinimo naudą), regioninės pažangos priemonės ir su jomis susiję NPP pažangos uždavinių poveikio rodikliai perkeliami iš RPP. Pažangos priemonių veiklos ir jų produkto rodikliai į SVP neperkeliami (prireikus gali būti perkelti į metinį veiklos planą).“
1.19. Pakeisti 217.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„217.4. Valstybės duomenų agentūra – dalyvauja vykdant NPP ir (arba) kitų planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną (renka duomenis apie poveikio rodiklių pasiekimą, konsultuoja kitus strateginio valdymo sistemos dalyvius dėl duomenų apie poveikio rodiklių pasiekimą apskaičiavimo ir (arba) kitų surinkimo galimybių). PP valdytojai arba pažangos priemonės koordinatorius, nustatęs, kad reikia pradėti rinkti, sisteminti ir reguliariai atnaujinti statistinius duomenis apie poveikio rodiklių pasiekimą, gali kreiptis į Valstybės duomenų agentūrą dėl šių duomenų rinkimo, sisteminimo ir reguliaraus atnaujinimo galimybių, pateikdami informaciją, numatytą stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo gairėse. Duomenys apie poveikio rodiklių pasiekimą gali būti pradėti rinkti tik po planavimo dokumentų, kuriuose nustatomi šie poveikio rodikliai, patvirtinimo;“.
1.20. Pakeisti 246 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.22. Pakeisti 11 priedo VIII skyriaus antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
1.25. Papildyti 12 priedą 6.5 papunkčiu:
1.26. Papildyti 15 priedo skyrių „Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos institucijos ir įstaigos“ 21 punktu:
1.29. Papildyti 15 priedo skyrių „Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos institucijos ir įstaigos“ 22 punktu:
2. Nustatyti, kad: