Administracinė byla Nr. eA-2724-629/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04856-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės, ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. K. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja S. S. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 24S189083 (pagal bylos duomenis 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas) (toliau – ir Sprendimas) perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini) Respublikai.
Pareiškėja skunde nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) Respublikos išvyko dėl jai gresiančio pavojaus. Kai pareiškėja kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, atsakovas gavo duomenų, kad jai išduota (duomenys neskelbtini) Respublikos nacionalinė viza (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta. Atsakovas 2024 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 24S139305 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti ją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. birželio 27 d. Pareiškėja 2024 m. birželio 27 d. pateikė prieglobsčio prašymą ir apskundė Migracijos departamento 2024 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 24S139305. Migracijos departamentas kreipėsi į atsakingas (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijas su prašymu perimti pareiškėją savo žinion, tačiau nenurodė, kad pareiškėja tuo metu laukėsi. (duomenys neskelbtini) agentūra 2024 m. rugpjūčio 7 d. raštu sutiko perimti prieglobsčio prašytoją pareiškėją. Atsakovas priėmė Sprendimą, o perdavimo vykdymą pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT).
Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti, t. y. panaikinti Migracijos departamento Sprendimą perduoti pareiškėją ir jos kūdikį L. L. N. (duomenys neskelbtini) Respublikai.
Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą ir uždrausti perduoti pareiškėją ir jos kūdikį tol, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 139 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu, ir nurodo, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjai ir jos kūdikiui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjos psichinė būklė gali pablogėti, jos kūdikiui dar nebuvo suteiktos privalomos vakcinos, kurios naudojamos vaikams skiepyti. Pareiškėja teigia, kad atsakovui nepriėmus individualios garantijos dėl jos ir jos kūdikio, tikėtinas jų orumą žeminantis elgesys.
Pareiškėja prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad tokiu būdu būtų tinkamai išnagrinėtos bylos aplinkybės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos S. S. K. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą ir uždrausti perduoti pareiškėją bei jos kūdikį tol, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla, bei dėl pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo
Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).
Sprendžiant dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-575/2024).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Pareiškėja siekia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikytų ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą atlikti tam tikrus veiksmus bei ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą, tokį savo prašymą motyvuodama neatitaisoma žala, t. y. pablogėsiančia pareiškėjos psichine būkle, patirtu orumą žeminančiu elgesiu, argumentu, jog jos kūdikiui dar nesuteiktos privalomos vakcinos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos argumentus, kuriais ji grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Vien tai, kad egzistuoja tikimybė pareiškėjai patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Šiuo aspektu pareiškėjos argumentai dėl galbūt pablogėsiančios pareiškėjos psichinės būklės, patirto orumo žeminančio elgesio yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, patirtų pareiškėja, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjos įvardinta priežastis dėl jos kūdikiui nesuteiktos privalomosios vakcinos yra išsprendžiamos kitomis, ne reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, todėl pareiškėja iš šiuo aspektu nepateikia tokių argumentų, kurie atskleistų, kad Sprendimo vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo metu nebūtų proporcingas, nes pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, įvertinusi pareiškėjos prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nurodytas priežastis, dėl kurių jos turi būti taikomos, atsižvelgusi į keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl pareiškėjos prašymas netenkinamas.
Dėl pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Aptartoje įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Dory prieš Švediją (pareiškimo Nr. 28394/95).
Pareiškėja prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka argumentavo tuo, kad tokiu būdu būtų tinkamai išnagrinėtos bylos aplinkybės.
Įvertinusi administracinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje („Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti“) nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir operatyvumo tikslai. Pareiškėja nenurodė, kokias faktines aplinkybes nori patikslinti, dėl kokių argumentų papildomai pasisakyti. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga. Pabrėžtina, kad pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos dalyvauti teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, suteikta galimybė žodžiu išdėstyti poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, tačiau pareiškėja nepasinaudojo šia teise (Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, 137 straipsniu, 141 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija