VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2002 M. SPALIO 22 D. ĮSAKYMO NR. 485/550 „DĖL VETERINARINĖS PRIEŽIŪROS MEDŽIOKLĖJE REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. rugsėjo 26 d. Nr. B1-814/D1-853
Vilnius
1. P a k e i č i a m e Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“ ir jį išdėstome nauja redakcija:
„VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VETERINARINĖS PRIEŽIŪROS MEDŽIOKLĖJE REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktorius Darius Remeika
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550
(Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 26d. įsakymo
Nr. B1-814/D1-853 redakcija)
Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato reikalavimus medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėms, medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpoms, gyvūninių atliekų duobėms ir sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų apdorojimui.
2. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
2.1. biologinio saugumo priemonės – veterinarinės sanitarijos priemonės, kuriomis užkrečiamosios ligos sukėlėjui užkertamas kelias patekti į gyvūnų laikymo vietą ar medžioklės plotų vienetą arba būti perneštam iš užkrėstos gyvūnų laikymo vietos ar medžioklės plotų vieneto į kitas gyvūnų laikymo vietas ar medžioklės plotų vienetus ir sukelti užkrečiamąją ligą;
2.2. medžiojamųjų gyvūnų mėsos naudojimas savo reikmėms (toliau – naudojimas savo reikmėms) – medžiojamųjų gyvūnų mėsos naudojimas asmeniniams ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine veikla, tenkinti;
2.3. medžiojamųjų gyvūnų mėsos tiekimas rinkai (toliau – tiekimas rinkai) – medžiojamųjų gyvūnų mėsos pardavimas, laikymas turint tikslą parduoti, siūlymas parduoti ar kitaip perduoti atlygintinai ar neatlygintinai, paskirstymas ir kitoks perdavimas tretiesiems asmenims;
2.4. medžiojamųjų gyvūnų pirminis apdorojimas – medžiojamųjų gyvūnų kailio nulupimas ir (ar) galvos nupjovimas, krūtinės ląstos ir pilvo ertmės atvėrimas, skrandžio, žarnų ir kitų vidaus organų pašalinimas;
2.5. medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelė (toliau – aikštelė) – medžioklės plotų vienete esanti aikštelė, kurioje po atviru dangumi yra atliekamas medžiojamųjų gyvūnų pirminis apdorojimas;
2.6. medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpa (toliau – apdorojimo patalpa) – patalpa, kurioje yra įrengta vieta medžiojamųjų gyvūnų pirminiam apdorojimui ir (ar) skerdenoms dalyti;
2.7. kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Medžioklės taisyklės).
II SKYRIUS
REIKALAVIMAI aikštelėMs, APDOROJIMO PATALPOMS ir gyvūninių atliekų duobėms IR JŲ VERTINIMAS
4. Medžioklės plotų naudotojai šiame skyriuje nustatyta tvarka savo medžioklės plotų vienete turi įrengti aikštelę ar apdorojimo patalpą ir gyvūninių atliekų duobę. Aikštelių, apdorojimo patalpų ir gyvūninių atliekų duobių skaičius medžioklės plotų vienete nėra ribojamas. Medžioklės plotų naudotojai turi turėti vietą (veikiančią šaldymo patalpą, šaldytuvą ar šaldiklį, įrengtą apdorojimo patalpoje arba kitoje su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) teritoriniu padaliniu suderintoje vietoje, esančioje tame pačiame medžioklės plotų vienete), kurioje būtų galima saugoti išdorotų sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsą tol, kol bus atlikti privalomi laboratoriniai gyvūnų ligų tyrimai.
5. Medžioklės plotų naudotojai savo medžioklės plotų vienete gali neturėti aikštelės ar apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės, jeigu jie turi rašytinę sutartį, kuria patvirtinama, kad jie:
5.1. naudojasi kitų medžioklės plotų naudotojų aikštele ar apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobe, įrengtomis teritorijoje, kuri ribojasi su jų medžioklės plotų vienetu; arba
5.2. naudojasi aikštele ar apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobe, įrengtomis medžioklės plotų naudotojams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, kuri ribojasi su jų medžioklės plotų vienetu; arba
6. Aikštelė turi būti:
6.2. aptverta ne žemesne kaip 1,2 metro aukščio tvora su rakinamais vartais, kuriais aikštelė būtų apsaugota nuo šernų ir (ar) pašalinių asmenų patekimo;
6.3. įrengta taip, kad prieš įeinant ir išeinant iš jos būtų galima dezinfekuoti medžioklės plotų naudotojų ir kitų asmenų avimą avalynę, naudojant purkštuvus, arba aikštelėje turi būti įrengtas dezinfekcinis barjeras, kuris, prieš įeinant medžioklės plotų naudotojams ir kitiems asmenims į aikštelę, būtų užpildomas autorizuotais veterinariniais biocidiniais produktais, veikiančiais bendrų ūkinių ir laukinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų (klasikinio kiaulių maro, afrikinio kiaulių maro ir snukio ir nagų ligos) sukėlėjus (toliau – dezinfekcinės medžiagos);
7. Aikštelėje turi būti įranga ir įrenginiai sumedžiotiems medžiojamiesiems gyvūnams doroti bei dezinfekcinių medžiagų. Jei dezinfekcinės medžiagos laikomos ne aikštelėje, jų medžioklės vadovai arba medžioklės vadovų įgalioti asmenys turi kiekvieną kartą atsigabenti į aikštelę.
8. Apdorojimo patalpa turi:
8.1. būti įrengta taip, kad nebūtų galimybės į ją patekti šernams ir (ar) pašaliniams asmenims. Medžioklės vadovai arba jų įgalioti asmenys turi užtikrinti, kad kiti gyvūnai (pvz., medžioklėje naudoti šunys) neturės kontakto su dorojamais sumedžiotais medžiojamaisiais gyvūnais, iš jų gauta mėsa, dorojimo atliekomis ir skysčiais;
8.2. būti įrengta taip, kad joje būtų galima įrengti vietą sumedžiotiems medžiojamiesiems gyvūnams doroti. Šios vietos sienų ir grindų danga turi būti tokia, kad ją būtų galima plauti ir dezinfekuoti (pvz., betonuota, tinkuota, dažyta, išklota plytelėmis, linoleumu, apkalta plastiko lentelėmis ar kitomis medžiagomis), ir joje turi būti:
8.2.2. įrengta nuotekų surinkimo sistema (vietinė arba centralizuota), kuria užtikrinama, kad susidariusių nuotekų nepateks į paviršinius vandenis. Jeigu nėra nuotekų surinkimo sistemos, nuotekoms surinkti gali būti naudojamos sandarios talpos,
8.3. būti įrengta taip, kad asmenys į ją įeitų ir iš jos išeitų tik per dezinfekcinius barjerus (kilimėlius), įrengtus prie įėjimo ir išėjimo ir užpildytus dezinfekcinėms medžiagomis. Apdorojimo patalpoje taip pat turi būti įrengta vieta Reikalavimų 8.2.5 papunktyje nurodytoms talpoms plauti ir dezinfekuoti.
9. Teritorijoje, kurioje yra apdorojimo patalpa, turi būti įrengta gyvūninių atliekų duobė, atitinkanti Reikalavimų 11–13 punktus ir aptverta ne žemesne kaip 1,2 metro aukščio tvora su rakinamais vartais, kuriais gyvūninių atliekų duobė būtų apsaugota nuo šernų ir (ar) pašalinių asmenų patekimo.
10. Jeigu teritorijoje, kurioje yra apdorojimo patalpa, nėra vietos gyvūninių atliekų duobei, atitinkančiai Reikalavimų 11–13 punktus, įrengti, ji turi būti įrengta medžioklės plotų naudotojų, kuriems priklauso apdorojimo patalpa, medžioklės plotų vienete ir atitikti Reikalavimų 11–13 punktų nuostatas bei būti aptverta ne žemesne kaip 1,2 metro aukščio tvora su rakinamais vartais, kuriais gyvūninių atliekų duobė būtų apsaugota nuo šernų ir (ar) pašalinių asmenų patekimo.
11. Gyvūninių atliekų duobė turi būti ne mažiau kaip 3 m gylio ir turėti sandarų dangtį, kuriuo gyvūninių atliekų duobė būtų apsaugota nuo graužikų ir didesnių už juos kitų gyvūnų patekimo. Gyvūninių atliekų duobė gali būti atrakinta ir atidengta tik tuo metu, kai į ją yra talpinami šalutiniai gyvūniniai produktai.
12. Gyvūninių atliekų duobė gali būti iškasama žemėje, sutvirtinant jos sienas, arba gali būti į žemę įkasama daugkartinio naudojimo sandari talpa su užrakinamu sandariu dangčiu.
13. Gyvūninių atliekų duobę, pripildytą 1,5–1 m iki žemės paviršiaus, galima užkasti arba, išėmus atliekas ir atlikus dezinfekciją, naudoti pakartotinai. Jei gyvūninių atliekų duobė, pripildyta 1,5–1 m iki žemės paviršiaus, užkasama, apie tai privaloma informuoti VMVT teritorinį padalinį. Tais atvejais, kai naudojama daugkartinio naudojimo talpa su rakinamu sandariu dangčiu, ją galima pripildyti tiek, kad į išorę nesisunktų skysčiai.
14. Iš gyvūninių atliekų duobės išimti atliekas leidžiama, tik gavus VMVT teritorinio padalinio leidimą, kuriame nurodomos atliekų tvarkymo sąlygos, išskyrus atvejus, kai, atliekant medžioklės kontrolės veiksmus, atliekos išimamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nurodymu. Atlikus medžioklės kontrolės veiksmus, atliekas galima grąžinti atgal į gyvūninių atliekų duobę arba tvarkyti Reikalavimų 15 punkte nustatyta tvarka.
15. Išimtos atliekos užkasamos tame pačiame medžioklės plotų vienete, kuriame yra įrengta gyvūninių atliekų duobė, tokiame gylyje, kad ant užkasamų atliekų būtų galima užpilti ne mažiau kaip 1,5 m storio žemės sluoksnį. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, VMVT teritorinis padalinys gali leisti iš gyvūninių atliekų duobės išimtas atliekas tvarkyti pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr.1385/2013 (OL 2013 L 354, p. 86), 12 straipsnį kaip I kategorijos šalutinius gyvūninius produktus.
16. Medžioklės plotų naudotojai, įrengę aikštelę su gyvūninių atliekų duobe, apdorojimo patalpą su gyvūninių atliekų duobe ar papildomą gyvūninių atliekų duobę, turi raštu kreiptis į VMVT teritorinį padalinį, kurio kontroliuojamojoje teritorijoje yra aikštelė, apdorojimo patalpa ar gyvūninių atliekų duobė, ir jam pateikti laisvos formos prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės, apdorojimo patalpos ar gyvūninių atliekų duobės atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimo (toliau – prašymas). Prašymai VMVT teritoriniams padaliniams teikiami ir nagrinėjami, vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. B1-790 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės). Prašyme, be Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatytų duomenų, turi būti nurodytos aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės koordinatės WGS formatu pagal Visuotinę padėties nustatymo sistemą (GPS), medžioklės plotų naudotojų, kurie bendrai naudosis aikštele, apdorojimo patalpa ar gyvūninių atliekų duobe, duomenys (jeigu pareiškėjai numato, kad aikštele, apdorojimo patalpa ir (ar) gyvūninių atliekų duobe naudosis bendrai keli medžioklės plotų naudotojai, pateikiami medžioklės ploto naudotojų vardai ir pavardės ar pavadinimai, adresai, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai). Kartu su prašymu turi būti pateikiama dokumento, kuriuo patvirtinamas medžioklės plotų vieneto ribų nustatymas arba jo ribų pakeitimas, kopija (pateikiama tik tuo atveju, jeigu medžioklės plotų naudotojai šio dokumento VMVT teritoriniam padaliniui nebuvo pateikę anksčiau), ir dokumento, kuriuo patvirtinamas valstybės rinkliavos už aikštelės, apdorojimo patalpos ir (ar) gyvūninių atliekų duobės vertinimą sumokėjimas, kopija.
17. Per prašymui nagrinėti nustatytą terminą VMVT teritorinis padalinys, suderinęs su medžioklės plotų naudotojais aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės apžiūros datą, turi atlikti aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės apžiūrą.
18. Jei VMVT teritorinis padalinys, atlikęs aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės apžiūrą, nustato, kad aikštelė, apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobė atitinka Reikalavimų 6–13 punktų nuostatas, išduoda pažymą apie aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės atitiktį teisės aktų reikalavimams (toliau – pažyma) ir apie tai raštu informuoja Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, kuris medžioklės plotų naudotojams yra išdavęs leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.
19. Jei VMVT teritorinis padalinys, atlikęs aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės apžiūrą, nustato, kad aikštelė, apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobė neatitinka Reikalavimų 6–13 punktų nuostatų, nustato medžioklės plotų naudotojams ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Medžioklės plotų naudotojai gali pakartotinai kreiptis į VMVT teritorinį padalinį dėl pažymos išdavimo, tik pašalinę VMVT teritorinio padalinio nustatytus trūkumus.
21. VMVT teritorinio padalinio vadovo įsakymu pažymos galiojimas sustabdomas:
22. Jeigu pažymos galiojimas buvo sustabdytas, atsižvelgus į medžioklės plotų naudotojų prašymą, pasibaigus medžioklės plotų naudotojų prašyme nurodytam laikotarpiui, atskiras VMVT teritorinio padalinio vadovo sprendimas dėl pažymos sustabdymo panaikinimo nepriimamas.
23. Jeigu pažymos galiojimas buvo sustabdytas dėl Reikalavimų 21.2 papunktyje nurodytų priežasčių, medžioklės plotų naudotojai per VMVT teritorinio padalinio nustatytą trūkumų šalinimo terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 14 dienų, turi pašalinti trūkumus ir apie tai informuoti VMVT teritorinį padalinį. VMVT teritorinis padalinys, atlikęs aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės apžiūrą ir nustatęs, kad aikštelė, apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobė atitinka Reikalavimus, VMVT teritorinio padalinio vadovo sprendimu panaikina pažymos galiojimo sustabdymą.
24. Pažymos galiojimo sustabdymo laikotarpiu draudžiama naudotis aikštele, apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobe.
25. VMVT teritorinio padalinio vadovo sprendimu pažymos galiojimas panaikinamas:
25.2. jeigu medžioklės plotų naudotojai pažymos galiojimo sustabdymo laikotarpiu naudojasi aikštele, apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobe;
26. VMVT teritorinis padalinys raštu informuoja Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, kuris medžioklės plotų naudotojams yra išdavęs leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, apie pažymos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo.
III SKYRIUS
SUMEDŽIOTŲ MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ APDOROJIMAS
27. Aikštelėje arba apdorojimo patalpoje turi būti atliekamas sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų, kurie pagal Medžioklės taisyklių 3 punktą priskiriami prie stambiosios medžiojamosios faunos (toliau – stambieji medžiojamieji gyvūnai), pirminis apdorojimas (nepriklausomai nuo to, ar jų mėsa bus naudojama maistui, ar ne), išskyrus sumedžiotus elninius gyvūnus (briedžius, tauriuosius elnius, dėmėtuosius elnius, danielius, muflonus, stirnas) ir paukščius, kuriems galima nuleisti kraują, pašalinti skrandį, žarnas ir kitus vidaus organus sumedžiojimo ar radimo (kai medžioklės metu sužeistas elninis gyvūnas pabėga iš sumedžiojimo vietos ir žūsta kitoje vietoje arba randamas nušautas medžiojamasis paukštis) vietoje (toliau – sumedžiojimo ar radimo vieta).
28. Jeigu sumedžiotų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų (įskaitant sumedžiotus elninius gyvūnus, kuriems sumedžiojimo ar radimo vietoje buvo nuleistas kraujas, pašalintas skrandis, žarnos ir kiti vidaus organai) mėsą ketinama naudoti savo reikmėms, šie gyvūnai turi būti apdorojami aikštelėje arba apdorojimo patalpoje, atskiriant maistui, trofėjams, iškamšoms ar kitokiam perdirbimui nenaudojamas dalis ir sumetant jas į gyvūninių atliekų duobę, išskyrus atvejus, kai sumedžiotų elninių gyvūnų sumedžiojimo ar radimo vieta yra sunkiai prieinamoje vietovėje (pvz., pelkėje), iš kurios neįmanoma paimti nepadalinto sumedžioto elninio gyvūno kūno (tokiu atveju skerdenų dalijimas, trofėjų ir kitų numatomų perdirbti dalių atskyrimas gali būti atliekami elninių gyvūnų sumedžiojimo ar radimo vietoje).
29. Jeigu sumedžiotų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų mėsą ketinama tiekti rinkai, aikštelėje ar apdorojimo patalpoje (sumedžiotiems elniniams gyvūnams ir paukščiams – sumedžiojimo ar radimo vietoje) iš šių gyvūnų turi būti pašalinami skrandis, žarnos ir kiti vidaus organai. Vidaus organai, išskyrus žarnas ir skrandį, kartu su nepadalinta skerdena (su kailiu arba be jo) turi būti vežami į sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsos tvarkymo patalpas, patvirtintas ar registruotas, vadovaujantis Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738 „Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, arba Laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veterinarijos reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. B1-725 „Dėl Laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veterinarijos reikalavimai).
30. Sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų, kurie pagal Medžioklės taisyklių 3 punktą priskiriami prie smulkiosios medžiojamosios faunos (toliau – smulkieji medžiojamieji gyvūnai), pirminis apdorojimas gali būti atliekamas aikštelėje, apdorojimo patalpoje arba sumedžiojimo ar radimo vietoje. Sumedžioti smulkieji medžiojamieji gyvūnai, kurių mėsą ketinama tiekti rinkai, į sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsai tvarkymo patalpas gali būti vežami, neatlikus pirminio jų apdorojimo. Šiame punkte nurodytų gyvūnų, kurių mėsą ketinama naudoti savo reikmėms, pirminio apdorojimo neprivaloma atlikti aikštelėje ar apdorojimo patalpoje, tačiau dorojimo atliekos turi būti užkasamos arba gali būti naudojamos vilkų, lapių, usūrinių šunų, paprastųjų meškėnų jaukui ar masalui.
31. Kai ketinama sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsą tiekti rinkai, aikštelėje ar apdorojimo patalpoje (elniniams gyvūnams ir paukščiams – sumedžiojimo ar radimo vietoje) turi būti atliktas pirminis sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų tikrinimas ir surašytas Sumedžioto laukinio gyvūno pirminio tikrinimo patvirtinimas, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. B1-385 „Dėl sumedžiotų laukinių gyvūnų pirminio tikrinimo“. Tokiu atveju į sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsai tvarkymo patalpas kartu su sumedžioto medžiojamojo gyvūno skerdena neprivaloma vežti kitų vidaus organų, išskyrus atvejus, kai kyla įtarimas dėl sumedžioto medžiojamojo gyvūno mėsos saugumo. Sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsa sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsos tvarkymo patalpose tvarkoma, vadovaujantis Laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veterinarijos reikalavimais arba 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 14), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/355 (OL 2016 L 67, p. 22), III priedo IV skirsnio II ir III skyrių reikalavimais. Jeigu apdorojimo patalpa atitinka Laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veterinarijos reikalavimus, joje apdorota sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsa gali būti tiekiama rinkai. Atliekant sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų, kurių mėsą ketinama tiekti rinkai, apdorojimą, jų galvas galima atskirti ir panaudoti trofėjams ruošti.
32. Atliekant sumedžiotų šernų, kurių mėsą ketinama naudoti maistui, pirminį apdorojimą, aikštelėje ar apdorojimo patalpoje privaloma paimti jų diafragmos mėginius ir teisės aktuose nustatyta tvarka juos pristatyti trichinelių lervų tyrimams atlikti.
33. Sumedžioti medžiojamieji gyvūnai, kurių mėsa nenaudojama maistui ir kurie nenaudojami trofėjams, iškamšoms ruošti ar kitaip perdirbti, turi būti sumetami į gyvūninių atliekų duobę.
34. Jeigu sumedžiotų smulkiųjų medžiojamųjų gyvūnų, kurių mėsa nenaudojama maistui, dalys naudojamos trofėjams, iškamšoms ruošti ar kitaip perdirbti, jos atskiriamos sumedžiojimo ar radimo vietoje, o likusios sumedžiotų smulkiųjų medžiojamųjų gyvūnų dalys sumetamos į gyvūninių atliekų duobę arba naudojamos vilkų, lapių, usūrinių šunų, paprastųjų meškėnų jaukui ar masalui.
35. Jeigu sumedžiotų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų mėsa nenaudojama maistui, aikštelėje ar apdorojimo patalpoje atskyrus dalis, naudojamas trofėjams ir iškamšoms ruošti ar kitaip perdirbti, likusios sumedžiotų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų dalys sumetamos į gyvūninių atliekų duobę arba naudojamos vilkų, lapių, usūrinių šunų, paprastųjų meškėnų jaukui ar masalui.
36. Sumedžioti medžiojamieji gyvūnai, kurių pirminis apdorojimas bus atliekamas aikštelėje ar apdorojimo patalpoje, po sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų pagerbimo į aikšteles ar apdorojimo patalpas vežami, laikantis biologinio saugumo priemonių reikalavimų, t. y. vežami taip, kad būtų išvengta šių gyvūnų skysčių ištekėjimo ir nebūtų užteršta aplinka.
37. Prieš įeinant į aikštelę, į kurią atvežamas sumedžiotas medžiojamasis gyvūnas, ir išeinant iš aikštelės po sumedžioto medžiojamojo gyvūno apdorojimo, turi būti dezinfekuojama visų į aikštelę įeinančių ir išeinančių asmenų avima avalynė, naudojant purkštuvus, užpildytus dezinfekcinėmis medžiagomis. Jei prie įėjimo į aikštelę yra įrengtas dezinfekcinis barjeras, pirmas į aikštelę įėjęs asmuo turi jį užpildyti dezinfekcinėmis medžiagomis, kad kiti į aikštelę įeinantys ir išeinantys asmenys, pereidami tokį naujai dezinfekcinėmis medžiagomis užpildytą dezinfekcinį barjerą, dezinfekuotų avimą avalynę.
38. Atlikus sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų apdorojimą aikštelėje, dorojimo atliekos sumetamos į gyvūninių atliekų duobę.
39. Prieš pradedant doroti sumedžiotus medžiojamuosius gyvūnus apdorojimo patalpoje, kurioje nėra vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų ar šios sistemos neveikia, turi būti iš anksto pasirūpinta vandeniu, kuris reikalingas sumedžiotiems medžiojamiesiems gyvūnams doroti. Sumedžioti medžiojamieji gyvūnai turi būti dorojami taip, kad visi jų dorojimo metu susidarę skysčiai būtų surinkti į sandarias talpas arba nuotekų sistemą. Atlikus sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų dorojimą apdorojimo patalpoje, dorojimo atliekos sumetamos į Reikalavimų 8.2.5 papunktyje nurodytas talpas ar gyvūninių atliekų duobę, esančią prie apdorojimo patalpos, kurios koordinates medžioklės plotų naudotojas nurodė, pateikdamas VMVT teritoriniam padaliniui prašymą. Sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų dorojimo atliekos iš apdorojimo patalpos į gyvūninių atliekų duobę turi būti vežamos taip, kad būtų išvengta skysčių ištekėjimo ir nebūtų užteršta aplinka.
40. Atlikus sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų apdorojimą, aikštelė ar apdorojimo patalpa, naudota įranga, talpos ir įrenginiai turi būti dezinfekuojami dezinfekcinėmis medžiagomis. Transporto priemonės, kuriomis į aikštelę ar apdorojimo patalpą buvo atvežti sumedžioti medžiojamieji gyvūnai, turi būti išvalomos ir, jei yra ištekėjusių skysčių, dezinfekuojamos.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41. Eismo įvykių metu žuvę ar rasti sumedžioti medžiojamieji gyvūnai, kurių medžiotojai nėra žinomi, tvarkomi, vadovaujantis Reikalavimų III skyriaus nuostatomis. Tokių gyvūnų mėsa, jei tinka naudoti maistui, gali būti naudojama tik savo reikmėms.
42. VMVT, atsižvelgdama į epizootinę situaciją, gali nustatyti papildomus specialiuosius reikalavimus sumedžiotiems medžiojamiesiems gyvūnams doroti, kurių laikymąsi turi užtikrinti medžioklės plotų naudotojai.
43. Asmenys, reguliuojantys medžiojamųjų gyvūnų gausą pagal Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“, reikalavimus, sumedžiotus medžiojamuosius gyvūnus tvarko, vadovaudamiesi Reikalavimais. Šiame punkte nurodyti asmenys, sudarę sutartį su medžioklės plotų naudotojais, kurių medžioklės plotų vienete yra teritorija, kurioje bus reguliuojama medžiojamųjų gyvūnų gausa, arba su kurių medžioklės plotų vienetu ribojasi teritorija, kurioje bus reguliuojama medžiojamųjų gyvūnų gausa, gali naudotis jų įrengta aikštele, apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobe.
44. Medžioklės plotų naudotojai gali taikyti griežtesnius biologinio saugumo priemonių reikalavimus, nei nustatyta Reikalavimuose.