KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMO
PIRMININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISME TAISYKLIŲ III SKYRIAUS PAKEITIMO
2019 m. sausio 25 d. Nr. V-14
Klaipėda
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnio 10–11 dalimis, Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu, patvirtintu Teisėjų tarybos 2015-09-25 nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) (su vėlesniais pakeitimais), atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. teisėjų susirinkime bendru sutarimu pateiktą nuomonę bei siekdamas tobulinti civilinių bylų paskirstymą teisėjams:
1. P a k e i č i u Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Klaipėdos apygardos teisme taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V–1 „Dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Klaipėdos apygardos teisme taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. V–22 redakcija (paskelbta TAR, 2018-03-30, Nr. 4819)) III skyrių ir jį išdėstau taip:
„III SKYRIUS
CIVILINIŲ BYLŲ SKIRSTYMO TVARKA
45. Teisėjo teisėto nebuvimo darbe (šiame punkte ir toliau šiame skyriuje tai – teisėjo nedarbingumas, atostogos, komandiruotė ir pan.) laikotarpiu, trunkančiu ilgiau nei 2 darbo dienas iš eilės, pirmosios instancijos civilinės bylos jam neskiriamos.
46. Teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu, trunkančiu iki 2 darbo dienų iš eilės, esant galimybei, neskiriamos pirmosios instancijos civilinės bylos:
46.1. kai civilinę bylą inicijuojančiame procesiniame dokumente prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
47. Civilinės bylos taip pat neskiriamos (t. y. nustatomas „saugus“ laikotarpis):
47.1. kai teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpis trunka nuo 3 darbo dienų iš eilės iki 14 kalendorinių dienų – 1 darbo dieną prieš ir 1 darbo dieną po teisėto nebuvimo darbe laikotarpio;
47.2. kai teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpis trunka ilgiau nei 14 kalendorinių dienų – 3 darbo diena prieš ir 2 darbo diena po teisėto nebuvimo darbe laikotarpio;
47.3. tais atvejais, kai iki teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpio liko 3 darbo dienos ir mažiau, o civilinę bylą inicijuojančiame procesiniame dokumente prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
48. Per vieną darbo dieną teisėjui gali būti skiriama ne daugiau kaip 5 pirmosios instancijos civilinės bylos. Šiame punkte numatytas maksimalus skiriamų bylų kiekis gali būti didinamas dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, dėl teisėjų teisėto nebuvimo darbe nėra galimybės skirti bylų kitiems teisėjams), taip pat skiriant civilines bylas, kurias teisėjas privalo nagrinėti (pavyzdžiui, Taisyklių 62.1.–62.4. papunkčiuose numatytais atvejais).
49. Teisėjams ieškiniai dėl viešųjų pirkimų skiriami užtikrinant tikimybinio (atsitiktinio) bylos paskyrimo konkrečiam teisėjui principo laikymąsi ir:
49.1. atsižvelgiant į gautą tokių ieškinių skaičių einamaisiais kalendoriniais metais (šiose Taisyklėse einamieji kalendoriniai metai skaičiuojami nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) ir vadovaujantis tikimybės (atsitiktinio) bylos paskyrimo konkrečiam teisėjui principu;
49.2. antras (ir paskesnis) ieškinys dėl viešųjų pirkimų teisėjui skiriamas, kai visiems skyriaus teisėjams (išskyrus skyriaus pirmininką), dirbantiems einamaisiais metais nuo sausio 1 d., yra paskirta po tiek pat ieškinių dėl viešųjų pirkimų. Kitais kalendoriniais metais duomenys apie ieškinius dėl viešųjų pirkimų fiksuojami iš naujo, t. y. neatsižvelgiama į praėjusiais metais gautų tokių ieškinių skaičių;
49.3. esant galimybei, teisėjams, turintiems tokį patį skaičių gautų ieškinių dėl viešųjų pirkimų, antras (ir paskesnis) ieškinys dėl viešųjų pirkimų tam pačiam teisėjui skiriamas ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo paskutinio ieškinio dėl viešųjų pirkimų teisėjui paskyrimo dienos;
50. Einamaisiais metais paskirtų ieškinių dėl viešųjų pirkimų teisėjams skaičius fiksuojamas lentelėje (1 priedas). Sujungus kelis ieškinius dėl viešųjų pirkimų į vieną bylą (Civilinio proceso kodekso 136 str. 4 d.), paskirtas ieškinys lentelėje fiksuojamas tik teisėjui, kuriam perduotos nagrinėti sujungtos bylos.
Teisėjui, kuris einamaisiais metais Civilinių bylų skyriuje pradėjo dirbti vėliau nei sausio 1 d., ieškiniai dėl viešųjų pirkimų skiriami vadovaujantis Taisyklių 49 punkte nustatyta tvarka bei atsižvelgiant į jo dirbtų darbo dienų skaičių šiame skyriuje ir kitiems skyriaus teisėjams paskirtų tokių ieškinių skaičių einamaisiais metais.
51. Teisėjui teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu paskirtų ieškinių, pareiškimų priėmimo klausimai bei kiti prašymai, gauti nesančio darbe teisėjo nagrinėjamose ar išnagrinėtose bylose, atsižvelgiant į privalomus išnagrinėjimo terminus, Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymu perduodami spręsti kitiems pagal teisėjų kodų sąrašo eiliškumą einantiems teisėjams. Esant galimybei, šiame punkte nurodyti Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymai neskiriami teisėjams, kuriems nustatytas Taisyklių 47 punkte numatytas „saugus“ laikotarpis.
Dėl teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpių išsibalansavus teisėjų darbo krūviui, sprendžiant šiame punkte nustatyta tvarka paskirtų ieškinių, pareiškimų priėmimo klausimus bei kitus prašymus, Civilinių bylų skyriaus pirmininko motyvuotu sprendimu nuo šio punkto pirmoje dalyje nurodyto eiliškumo gali būti nukrypstama.
52. Apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos neskiriamos nagrinėti teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu. Taip pat civilinės bylos apeliacine tvarka neskiriamos nagrinėti vieną kartą per metus prieš teisėjo pagrindines kasmetines atostogas, atsižvelgiant į „saugų“ laikotarpį, kurį teisėjui pranešėjui sudaro dvi savaitės, o teisėjų kolegijos nariui trys savaitės iki kasmetinių atostogų pradžios. Šiame punkte nurodytas „saugus“ laikotarpis, sutampantis su Taisyklių 55 punkto 1 dalyje numatytomis savaitėmis, nepratęsiamas.
53. Bylas skirstantis asmuo turi teisę netvirtinti civilinei bylai Modulio parinkto teisėjo ne tik tais atvejais, kai teisėjas negali nagrinėti bylos dėl objektyvių priežasčių, bet ir tada, kai teisėjui yra paskirtas maksimalus tą pačią savaitę apeliacine tvarka nagrinėjamų bylų su apeliaciniais ir atskiraisiais skundais skaičius, numatytas Taisyklių 54 punkte. Ši taisyklė visais atvejais taikoma užtikrinant atsitiktinį bylos skyrimą iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų.
54. Teisėjo pranešėjo darbo krūvis, nagrinėjant bylas apeliacine tvarka, reguliuojamas Teismo pirmininko įsakymu nustatant einamųjų kalendorinių metų bylų skirstymo savaites:
54.1. pirma bylų skirstymo savaitė – skiriama 1 byla pagal apeliacinį skundą ir 2 bylos pagal atskiruosius skundus;
55. Į Taisyklių 54 punkte numatytas einamųjų kalendorinių metų bylų skirstymo savaites neįtraukiamos savaitės, kuriomis trečiadienis ir (arba) ketvirtadienis yra šventinės dienos, taip pat kas šešta savaitė, skirta atidėtoms visoms apeliacinėms byloms nagrinėti. Esant šiame punkte nurodytų savaičių sutapčiai arba šioms savaitėms esant iš eilės, savaitė, skirta atidėtoms apeliacinėms byloms nagrinėti, nenustatoma.
Teismo pirmininko įsakymu nenustatytomis einamųjų kalendorinių metų bylų skirstymo savaitėmis gali būti skiriamos nagrinėti Taisyklių 58.2, 58.6, 58.7 papunkčiuose nurodytos apeliacinės bylos, jeigu šių bylų paskyrimas nustatytomis bylų skirstymo savaitėmis būtų nesuderinamas su įstatymuose nustatytais bylų nagrinėjimo terminais ar (ir) pažeistų viešąjį interesą.
56. Skiriant nagrinėti Taisyklių 58.1, 58.2, 58.6, 58.7 papunkčiuose nurodytas bylas, Taisyklių 54 punkte numatytas maksimalus skiriamų bylų skaičius gali būti didinamas skiriant papildomai 1 bylą pagal apeliacinį skundą ir (arba) 1 bylą pagal atskirąjį skundą, išskyrus atvejus, kai toks teisėjo pranešėjo darbo krūvio reguliavimas būtų nesuderinamas su civilinio proceso tikslais bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisėjui pranešėjui, kuriam paskirtos papildomos apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos (išskyrus Taisyklių 58.4 papunktyje nurodytas bylas), taip pat ir Taisyklių 55 punkto 2 dalyje nurodytu atveju jo pasirinktą bylų skirstymo savaitę atitinkamai mažinamas Taisyklių 54 punkte numatytas maksimalus skiriamų bylų skaičius.
57. Apeliacine tvarka skiriamose nagrinėti civilinėse bylose teismo posėdžio datą ir laiką nustato bylas skirstantis asmuo po bylos paskyrimo teisėjui ar teisėjų kolegijai. Paskirtų bylų nagrinėjimo teismo posėdyje data įprastai nustatoma taip, kad byla, kuri LITEKO suformuota anksčiau, būtų paskirta nagrinėti posėdyje anksčiau nei paskirtos bylos, kuri LITEKO suformuota vėliau, nustatyta posėdžio data. Nustatoma posėdžio data turi nesutapti su teisėjo (teisėjų kolegijos narių) teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu. Apeliacine tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose teismo posėdžiai įprastai skiriami trečiadieniais ir (arba) ketvirtadieniais.
58. Bylos teisėjams skirstomos pagal pagrindo skirti bylą nagrinėti atsiradimo eiliškumą, tačiau atsižvelgiant į nustatytą bylos tipą, potipį, bylos skirstymo grupę ir suteiktą numerio šabloną. Eiliškumo kriterijaus konkrečios eilės viduje nesilaikoma (t. y. bylos skiriamos nagrinėti skubos tvarka), kai yra bent viena iš šių sąlygų:
58.1. vienarūšes bylas (pavyzdžiui, esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai; dėl bankroto bylos iškėlimo tam pačiam atsakovui; toje pačioje byloje skundžiami keli procesiniai sprendimai; skundžiama nutartis, dėl kurios apskundimo jau vyksta nagrinėjimas) yra tikslinga skirti nagrinėti vienu metu ir (arba) tam tikriems teisėjams;
58.4. apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gaunamas prašymas patvirtinti taikos sutartį arba skundo atsisakymas;
58.5. byla Teisme apeliacine tvarka nagrinėjama nebe pirmą kartą, t. y. bylos, kurias Teismui iš naujo nagrinėti perdavė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir bylos, kuriose pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai buvo panaikinti ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, gavus šias bylas pakartotinai nagrinėti apeliacine tvarka;
58.6. Civilinių bylų skyriaus pirmininko sprendimu, įforminamu rezoliucija, patenkinus byloje dalyvaujančio asmens prašymą dėl bylos skyrimo nagrinėti skubos tvarka tais atvejais, kai bylos, kurioje ginami asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, paskyrimas eilės tvarka pažeistų viešąjį interesą;
59. Jeigu prašymas, kuris turi būti išnagrinėtas per įstatymuose nustatytus terminus ar kuris skubiai nagrinėtinu rezoliucija pripažintas Civilinių bylų skyriaus pirmininko, gaunamas nepaskirtoje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, tokia byla naudojantis Moduliu paskiriama teisėjui (teisėjų kolegijai). Šiuo atveju paskirtas teisėjas (teisėjų kolegija) įprastai nagrinėja ir skundą, kuriuo remiantis užvesta byla, jam (kolegijai) perduodami nagrinėti vėliau toje byloje gauti kiti prašymai.
60. Esant galimybei, per vieną bylų skirstymo savaitę vienam teisėjui skiriama nagrinėti ne daugiau kaip po 1 skubiai nagrinėtiną apeliacinę bylą pagal apeliacinį skundą ir po 1 skubiai nagrinėtiną bylą pagal atskirąjį skundą.
61. Taisyklių 58.4 papunktyje nurodytos apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos, kuriose gaunamas prašymas patvirtinti taikos sutartį arba skundo atsisakymas:
61.1. neįtraukiamos į Taisyklių 54, 56 ir 60 punktuose nurodytą teisėjui skiriamų bylų maksimalų skaičių bei nesudaro pagrindo atitinkamai mažinti Taisyklių 54 punkte numatytą maksimalų skiriamų bylų skaičių;
62. Tikimybinio bylų skirstymo kriterijaus (naudojamas požymis „Privalo nagrinėti“) apie tai nurodant Modulyje gali būti nesilaikoma:
62.2. skiriant civilines bylas, atsiųstas / perduotas pagal teismingumą iš apylinkių / apygardų teismų pridėti prie Teisme nagrinėjamų bankroto bylų (byla skiriama bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui);
62.3. skiriant civilines bylas, kuriose pareikšti reikalavimai bankrutuojančiai įmonei (byla skiriama bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui);
62.4. vykdymo procese gautus prašymus, pareiškimus skiriant teisėjui, priėmusiam byloje galutinį procesinį sprendimą;
62.5. bylos pagal prašymus dėl bylų sujungimo, teismingumo, taip pat bylos pagal pareiškimus dėl apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir kitais Civilinio proceso kodekse nurodytais atvejais, kai šių klausimų sprendimas priskirtas Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai, skiriamos nagrinėti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Tokia pačia tvarka Teismo pirmininkui skiriamos bylos pagal prašymus dėl antstolio veiklos teritorijos pakeitimo;
62.6. išsibalansavus teisėjų darbo krūviui, t. y. civilinių bylų kiekiui, tenkančiam vienam teisėjui nuo kalendorinių metų pradžios esant 20 ar daugiau procentų mažesniam nei kitų teisėjų, dirbusių tokį patį laiko tarpą, vidutiniam gautam tos pačios kategorijos bylų kiekiui, Teismo pirmininko įsakymu teisėjų darbo krūvis gali būti koreguojamas.
63. Paskirtoje pirmosios instancijos byloje teisėjui nusišalinus ar jį nušalinus nuo bylos nagrinėjimo, taip pat esant kitų aplinkybių, kai teisėjas negali nagrinėti paskirtos bylos, jis pakeičiamas kitu automatizuotos atrankos būdu parinktu teisėju.
64. Kai paskirtoje apeliacine tvarka nagrinėti byloje teisėjas pranešėjas nusišalina ar jį nušalinus nuo bylos nagrinėjimo, taip pat esant kitų aplinkybių, kai teisėjas pranešėjas negali nagrinėti paskirtos bylos, jis pakeičiamas kitu automatizuotu atrankos būdu parinktu teisėju. Jeigu, keičiant teisėją pranešėją kolegialiai nagrinėjamoje civilinėje byloje, Modulis parenka teisėją, esantį kolegijos nariu, jis ir skiriamas pranešėju, o kitu teisėjų kolegijos nariu eilės tvarka skiriamas teisėjas, kurio kodas eina po teisėjo pranešėjo ir jis gali nagrinėti bylą. Teisėjui pranešėjui, nusišalinusiam ar nušalintam nuo civilinės bylos nagrinėjimo, jo pasirinktą bylų skirstymo savaitę skiriama nagrinėti papildoma byla.
65. Paskirtoje byloje teisėjų kolegijos nariui (ne pranešėjui) nusišalinus ar jį nušalinus nuo bylos nagrinėjimo, taip pat esant kitų aplinkybių, kai kolegijos narys negali nagrinėti paskirtos bylos, jis keičiamas kitu teisėju. Vietoje negalinčio nagrinėti bylų teisėjų kolegijos nario eilės tvarka skiriamas vis kitas teisėjas pagal teisėjų kodus. Esant galimybei, teisėjas į teisėjų kolegijos narius skiriamas ne daugiau kaip penkiose apeliacine tvarka per savaitę nagrinėjamose bylose.“