PATVIRTINTA

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos

2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-260

STRATEGINIO PLANAVIMO MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE ORGANIZAVIMO tvarkos aprašAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Strateginio planavimo Mažeikių rajono savivaldybėje organizavimo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) strateginio planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimą detalizuojančių planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, tvirtinimo, įgyvendinimo stebėsenos, numatytų pasiekti rezultatų vertinimo, ataskaitų dėl planavimo dokumentų įgyvendinimo rengimo ir svarstymo, savivaldybės gyventojų įtraukimo į jų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą viešinimo tvarką.

2. Pagrindinės tvarkos aprašo sąvokos:

2.1. Maksimalių asignavimų limitai – finansavimo iš savivaldybės biudžeto prognozė ateinantiems trejiems metams (kiekvieniems metams atskirai) savivaldybės strateginio veiklos plano programų projektams parengti (koreguoti).

2.2. Mažeikių rajono savivaldybės Strateginio planavimo grupė (toliau – SPG) –savivaldybės mero potvarkiu iš savivaldybės administracijos vadovų, skyrių vedėjų, valstybės tarnautojų, vyriausiųjų specialistų sudaryta darbo grupė, veikianti pagal savivaldybės mero potvarkiu patvirtintus SPG veiklos nuostatus. SPG vadovauja savivaldybės administracijos direktorius.

2.3. Mažeikių rajono savivaldybės strateginio planavimo priežiūros darbo grupė (toliau – SPK) – savivaldybės mero sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja savivaldybės meras, kurią gali sudaryti vicemerai, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai, pavaduotojai, tarybos nariai. SPK veiklos nuostatai Savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui tvirtinami savivaldybės mero potvarkiu. Į SPK posėdžius gali būti kviečiami, atsižvelgiant į svarstomų klausimų problematiką, savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius, darbuotojai, savivaldybei pavaldžių įstaigų ar įmonių atstovai.

2.4. Metinis veiklos planas (toliau – MVP) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu rengiami vienų metų laikotarpio planavimo dokumentai (jeigu jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai), kuriuose planuojama strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla.

2.5. Pažangos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti pažangos plane nustatytų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimui finansuoti planavimo dokumentuose nustatytu laikotarpiu.

2.6. Pažangos priemonė – strateginio valdymo sistemos dalyvių kryptingų veiksmų, kuriais nustatomas tam tikro pažangos uždavinio įgyvendinimo būdas, rinkinys.

2.7. Pažangos uždavinys – strateginio lygmens planavimo dokumentuose įtvirtintas tam tikros valstybės veiklos srities pokytis, kurio siekiama įgyvendinant strateginį tikslą.

2.8. Pažangos veikla – įgyvendinant pažangos uždavinius, strateginio valdymo sistemos dalyvių vykdoma veikla naujam produktui sukurti ar geresnėms tęstinės veiklos vykdymo sąlygoms sudaryti.

2.9. Planavimo dokumentas – strateginio valdymo sistemos elementas, skirtas ilgalaikei ir darniai savivaldybės pažangai ir jos įgyvendinimui suplanuoti.

2.10. Poveikio rodiklis – kiekybiškai ir (arba) kokybiškai išreiškiamas dydis matuoti esamos būklės pokyčiui, kurio siekiama įgyvendinant savivaldybės vystymosi kryptį, strateginį ir (arba) veiklos tikslą ir pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždavinį.

2.11. Priemonė – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas (veiklų grupė), kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai.

2.12. Priemonės vykdytojas – savivaldybės administracijos skyrius / seniūnija / darbuotojas / strateginio valdymo sistemos dalyvis, atsakingas už tam tikros SPP / SVP / MVP nurodytos priemonės planavimą, koordinavimą, įgyvendinimo stebėseną, vertinimą, planinių ir įvykdymo duomenų (lėšų ir finansavimo šaltinių, vertinimo kriterijų, rodiklių ir jų reikšmių) surinkimą ir pateikimą SPP / SVP / MVP ir jų ataskaitų rengėjui.

2.13. Produkto rodiklis – kiekybiškai išreiškiamas dydis, kuriuo matuojami vykdant projektą ir (arba) tęstinės veiklos priemonę sukurti produktai (jų kiekis, mastas ir pan.).

2.14. Projektas – laikina, aiškią pradžią ir pabaigą bei ribotus išteklius turinti pažangos veikla, skirta naujam produktui sukurti, siekiant įgyvendinti pažangos priemonę. Projektai apima investicines veiklas, teisinio reguliavimo iniciatyvas, struktūrinių reformų ir viešojo sektoriaus pertvarkų iniciatyvas, taip pat kitą pažangos veiklą, kurią vykdant įgyvendinami pažangos uždaviniai.

2.15. Projektinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma vykdant projektus.

2.16. Regionų plėtros planas – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nustatomi strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo būdai ir sąlygos (nustatomos pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtos pažangos priemonės, preliminarus pažangos lėšų poreikis ir kita). Regiono plėtros planai rengiami, keičiami, tvirtinami ir jų įgyvendinimo stebėsena ir priežiūra atliekama vadovaujantis Regioninės plėtros įstatymo, Strateginio valdymo metodika, Regionų plėtros planų rengimo metodika.

2.17. Rezultato rodiklis – kiekybiškai ir (arba) kokybiškai išreiškiamas dydis, kuriuo matuojama įgyvendinant pažangos ar tęstinės veiklos priemones ar projektus sukurtų produktų nauda tikslinei grupei, institucijai, sektoriaus ar teritorijos plėtrai ir pan., panaudojimo mastas ir (arba) kokybės pagerėjimas.

2.18. Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos – ilgesnio laikotarpio (daugiau kaip 3 metų) planavimo dokumentai, rengiami tais atvejais, kai tokių planavimo dokumentų rengimas numatytas įstatyme.

2.19. Savivaldybės bendrieji planai – vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu rengiami savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriais įgyvendinami ir detalizuojami savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybės strateginiais plėtros planais.

2.20. Savivaldybės vizija – savivaldybės saugumo, socialinė, ekonominė ir aplinkos būklė, kurią norima pasiekti ilguoju (7–10 metų) laikotarpiu.

2.21. Savivaldybės strateginis plėtros planas (toliau – SPP) – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas, skirtas aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiamas atsižvelgiant į kitus strateginio planavimo dokumentus. Šis planas turi derėti su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir regionų plėtros planais.

2.22. Savivaldybės strateginis tikslas – strateginio lygmens planavimo dokumentuose įtvirtintas esamos būklės pokytis, kurio siekiama įgyvendinant savivaldybė viziją ir vystymosi kryptis.

2.23. Savivaldybės vystymosi kryptis – ilgalaikiai (7–10 metų trukmės) – savivaldybės raidos prioritetai, skirti savivaldybės vizijai įgyvendinti.

2.24. Strateginio valdymo sistema – visuma planavimo dokumentų, strateginio valdymo sistemos dalyvių ir strateginio valdymo procesų, skirtų ilgalaikei ir darniai savivaldybės pažangai užtikrinti.

2.25. Strateginis veiklos planas (toliau – SVP) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu ir Strateginio valdymo metodika rengiamas savivaldybės 3 metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame nurodoma strateginio valdymo sistemos dalyvio misija, veiklos prioritetai, veiklos tikslai ir suplanuojamos savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų programos. Šiose programose planuojami 3 metų asignavimai, skirti regionų plėtros plane ir (arba) SPP nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus, ir (arba) nurodomi tęstinės veiklos uždaviniai, tęstinės veiklos priemonės ir joms planuojami 3 metų asignavimai. Šiose programose taip pat nustatomi poveikio, rezultato, produkto ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai.

2.26. Strateginio veiklos plano programa – esminė SVP dalis, skirta strateginiam tikslui pasiekti, kurioje nustatomi programos tikslai, uždaviniai, priemonės (projektai), vertinimo kriterijai, jų reikšmės ir asignavimai.

2.27. Strateginio veiklos plano programos koordinatorius – savivaldybės mero potvarkiu paskirtas Administracijos darbuotojas, atsakingas už tam tikros SVP programos projekto rengimą, įgyvendinimo koordinavimą, priemonių vykdytojų pateiktos informacijos sisteminimą, programos stebėseną, vertinimą ir atsiskaitymą už rezultatus.

2.28. Strateginio veiklos plano programos vykdytojas – Administracijos skyriai, į Administracijos skyrių sudėtį neįeinantys vyriausieji specialistai (koordinatoriai, asmenys), seniūnijos, biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, įmonės, atsakingos už tam tikros programos ar jos dalies, konkrečių priemonių planavimą, įgyvendinimą, vertinimą, stebėseną ir atsiskaitymą už rezultatus. Programų vykdytojai dalyvauja strateginio planavimo procese atlikdami jiems paskirtas užduotis bei teikdami informaciją Programų koordinatoriams.

2.29. Strateginis tikslas – strateginio planavimo dokumentuose įtvirtintas esamos būklės pokytis, kurio siekiama įgyvendinant savivaldybės viziją ir vystymosi kryptis.

2.30. Strateginis valdymas – visuma principų ir savivaldybės pažangai užtikrinti skirtų procesų, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus.

2.31. Suinteresuotoji šalis – viešasis juridinis asmuo arba kita juridinio asmens statuso neturinti institucija, suinteresuoti jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais.

2.32. Tęstinė veikla – strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuria tiesiogiai neįgyvendinami strateginiai tikslai, tačiau ja galima prisidėti prie strateginių tikslų įgyvendinimo.

2.33. Tęstinės veiklos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai.

2.34. Tęstinės veiklos priemonės – veiksmai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai vykdyti.

2.35. Tęstinės veiklos uždavinys – rezultatas, kurio siekia strateginio valdymo sistemos dalyvis, vykdydamas tęstinę veiklą.

2.36. Uždavinys – per nustatytą laikotarpį planuojama veikla, užtikrinanti planavimo dokumente nustatyto tikslo įgyvendinimą.

2.37. Veiklos efektyvumo rodiklis – kiekybiškai išreiškiamas dydis, kuriuo matuojamas strateginio valdymo sistemos dalyvio atliekamų funkcijų efektyvumas.

2.38. Veiksmų planai – vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu rengiami neprivalomi įvairaus laikotarpio planavimo dokumentai, kurie rengiami prireikus nustatyti vieno ar kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus, skirtus pažangos ir (arba) tęstinės veiklos priemonių, nustatytų strateginiame veiklos plane, projektų ir (arba) kitų susijusių įsipareigojimų įgyvendinimui detaliau suplanuoti.

2.39. Vertinimo kriterijus – rodiklis, suteikiantis informaciją apie tikslo, uždavinio ir priemonės įgyvendinimą.

2.40. Viešųjų įstaigų ir Savivaldybės valdomų įmonių veiklos planai (toliau – ĮVP) – dokumentai, kuriuose pateikiama misija, veiklos analizė, strateginiai tikslai, uždaviniai, priemonės, veiklos vertinimo kriterijai ir finansiniai rodikliai.

3. Kitos šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kt. teisės aktuose.

II SKYRIUS

STRATEGINIO VALDYMO SAVIVALDYBĖJE SISTEMA

4. Strateginis valdymas įgyvendinamas rengiant Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme nustatytus planavimo dokumentus, organizuojant strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą ir priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo ir juose nustatomų ateities įžvalgomis ir aplinkos analize grindžiamų savivaldybės vizijos, vystymosi krypčių, strateginių tikslų, uždavinių ir kitų elementų tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus.

5. Savivaldybės strateginio valdymo sistemą sudaro programavimo ir veiklos lygmens strateginio planavimo dokumentai, strateginio valdymo sistemos dalyviai, atsakingi už planavimo dokumentų parengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, vertinimą, stebėseną ir atsiskaitymą už pasiektus rezultatus, viešinimą.

6. Savivaldybės valdymo dokumentų sistemą sudaro:

6.1. Programavimo lygmens planavimo dokumentai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nustatomi strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimo būdai ir sąlygos (nustatomos pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtos pažangos priemonės, preliminarus pažangos lėšų poreikis ir kita) – SPP, savivaldybės bendrieji planai;

6.2. Veiklos lygmens strateginio planavimo dokumentai – planavimo dokumentai, kuriuose detalizuojamas programavimo lygmens planavimo dokumentuose nustatytų pažangos priemonių ir (arba) projektų įgyvendinimas, nurodomos tęstinės veiklos priemonės ir tam reikalingos lėšos – SVP, MVP, veiksmų planai.

7. Strateginio valdymo sistemos dalyviai, susiję su strateginiu valdymu savivaldybėje – subjektai, dalyvaujantys strateginio valdymo procesuose:

7.1. Regionų plėtros taryba;

7.1.1. savivaldybės taryba;

7.1.2. įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme (toliau – asignavimų valdytojai), ir kitos savivaldybės tarybos įsteigtos biudžetinės įstaigos;

7.1.3. juridiniai asmenys ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, jų padaliniai ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones.

8. Strateginio valdymo sistemos principai:

8.1. darnumo ir integralumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais, o jų visuma turi sudaryti sąlygas pasiekti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą, užtikrinti veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir naudojimą;

8.2. veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus – priimant viešojo valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas strateginiams tikslams, pažangos uždaviniams ir tęstinės veiklos uždaviniams nustatyti ir jiems įgyvendinti laiku, pasirenkant tam tinkamiausius būdus ir atsisakant vertės nekuriančios veiklos ar funkcijų;

8.3. įrodymais grindžiamo valdymo – viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu;

8.4. efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus;

8.5. bendradarbiavimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, siekiant racionaliai naudoti jų turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti;

8.6. atvirumo ir įtraukimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami į sprendimų priėmimo procesus įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis ir konsultuojantis su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais. Informacija apie pasiektą pažangą ir panaudotas lėšas turi būti aiški, suprantama ir viešai prieinama;

8.7. lyčių lygybės ir nediskriminavimo – rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių lygybės, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ir kitų diskriminacinių motyvų) aspektų integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, siekiant užkirsti kelią susidaryti kliūtims arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams, taip pat visuomenės grupėms, galinčioms patirti diskriminaciją;

8.8. ateities vertinimo – strateginis valdymas turi būti grindžiamas ateities įžvalgomis, tai yra rengiant planavimo dokumentus turi būti sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities galimybės ir jų įtaka, o vertinimo rezultatai pateikiami kartu su planavimo dokumentais juos tvirtinantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Strateginiai tikslai turi būti formuluojami vertinant savivaldybės pažangos scenarijų įtaką atskiroms savivaldybės veiklos sritims.

9. Planavimo dokumentai rengiami atsižvelgiant į valstybės, regiono, savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, taip pat užtikrinant jų tarpusavio suderinamumą ir integralumą.

10. Rengiant savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, jų projektai teikiami svarstyti savivaldybės kolegijai. Savivaldybės kolegija dėl savivaldybės planavimo dokumentų rengimo gali teikti siūlymus savivaldybės merui.

III SKYRIUS

PLANAVIMO DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMO FINANSAVIMAS

11. Savivaldybės pažangai reikalingos lėšos planuojamos strateginio planavimo dokumentuose, laikantis nustatytais strateginio valdymo sistemos principais.

12. Pažangos lėšos planuojamos savivaldybės pažangos priemonėms regionų plėtros planuose, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, Strateginio valdymo metodika ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis.

13. Tęstinės veiklos lėšos planuojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles ir Strateginio valdymo metodiką. Planuojant tęstinės veiklos lėšas, vertinamas išlaidų tęstinei veiklai panaudojimo efektyvumas. Tęstinei veiklai vykdyti reikalingos papildomos lėšos laikomos tęstinės veiklos lėšomis.

14. Planuodami pažangos ir tęstinės veiklos priemones ir lėšas, savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai vadovaujasi pažangos ir tęstinės veiklos išlaidų atskyrimo gairėmis, nurodytomis Strateginio valdymo metodikoje. Pažangos priemonės ir tęstinės veiklos priemonės gali būti finansinės, kai priemonei planuojami asignavimai ir (arba) kitos lėšos, ir nefinansinės, kai priemonei įgyvendinti asignavimai ir (arba) kitos lėšos atskirai neišskiriami. Ar reikia SVP išskirti nefinansines priemones, sprendžia savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas.

15. Pažangos priemonėmis laikomos priemonės, kurios atitinka šiuos kriterijus:

15.1. priemonės, skirtos regiono plėtros programos uždaviniams įgyvendinti;

15.2. įgyvendinant priemones patiriama bent vieno iš nurodytų tipų pažangos išlaidų:

15.2.1. naujos viešosios paslaugos sukūrimo išlaidų;

15.2.2. esamos viešosios paslaugos efektyvumo ir (arba) prieinamumo didinimo ir (arba) jos kokybės gerinimo išlaidų;

15.2.3. viešosios paslaugos perkėlimo į elektroninę erdvę išlaidų;

15.2.4. naujos įstaigos vykdomos funkcijos, kai ji susijusi su pažangos uždavinių įgyvendinimu, sukūrimo išlaidų;

15.2.5. įstaigos vykdomos funkcijos reorganizavimo, optimizavimo ir (arba) jos teikimo kokybės tobulinimo išlaidų;

15.2.6. įstaigos vykdomos funkcijos perkėlimo į elektroninę erdvę išlaidų;

15.2.7. naujų išmokų ar lengvatų formų tam tikrai paslaugos gavėjų grupei įvedimo išlaidų;

15.2.8. esamų išmokų ar lengvatų tam tikrai paslaugų gavėjų grupei didinimo (kai jis nesusijęs su teisės aktuose nustatytu indeksavimu ar natūraliais tikslinės grupės dydžio pokyčiais) išlaidų;

15.2.9. vienkartinių stojimo į tarptautinę organizaciją ar kitų panašių tarptautinių įsipareigojimų vykdymo išlaidų (išskyrus narystės ir kitas periodines įmokas);

15.2.10. investicijų išlaidų (išskyrus valstybės saugumo ir gynybos valstybės veiklos srityje);

15.2.11. įgyvendinant priemones patiriama vienkartinių, nenuolatinio pobūdžio, išlaidų arba pirmų metų nuolatinio pobūdžio išlaidų (kurios vėlesniais metais jau laikomos tęstinės veiklos išlaidomis).

16. Tęstinės veiklos priemonėmis laikomos priemonės, kurios atitinka šiuos kriterijus:

16.1. priemonės neskirtos pažangos uždaviniams įgyvendinti. Tęstinės veiklos priemonėmis galima prisidėti prie nustatytų strateginių tikslų įgyvendinimo, pavyzdžiui, užtikrinant esamos situacijos palaikymą, tačiau įgyvendinant tęstinės veiklos priemones negalima užtikrinti numatytų tikslų pasiekimo, t. y. strateginio lygmens dokumente apibrėžtos esamos situacijos gerėjimo tuo mastu, kuriuo ją pagerinti siekiama konkrečiame strateginio lygmens dokumente;

16.2. įgyvendinant priemones patiriama bent vieno iš nurodytų tipų tęstinės veiklos išlaidų:

16.2.1. esamos viešųjų paslaugų kokybės ir apimties užtikrinimui palaikyti reikalingų išlaidų;

16.2.2. esamų įstaigos atliekamų funkcijų vykdymo užtikrinimo išlaidų;

16.2.3. esamų išmokų ir (arba) lengvatų tam tikroms paslaugų gavėjų grupėms palaikymo išlaidų;

16.2.4. dotacijų užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms, periodinių narystės ar kitų įmokų;

16.2.5. išlaidų, kurios skiriamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, mobilizacijos, karo padėties ir force majeure sąlygų suvaldymui;

16.2.6. įgyvendinant priemones patiriama nuolatinio, kartotinio pobūdžio, išlaidų.

IV SKYRIUS

SPP RENGIMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS

17. SPP rengia savivaldybės administracija, tvirtina savivaldybės taryba.

18. SPP įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą ir ataskaitų rengimą organizuoja savivaldybės merai.

19. SPP rengiamas pagal šią struktūrą:

19.1. bendroji informacija – nurodomas SPP planavimo laikotarpis, planavimo dokumentai, kuriais vadovautasi rengiant SPP, pateikiama kita SPP rengėjo nuožiūra svarbi informacija;

19.2. savivaldybės esamos situacijos analizė:

19.2.1. pateikiama savivaldybės pagrindinių vidinių ir išorinių veiksnių analizė, jos pagrindu nustatomos pagrindinės savivaldybės problemos ir esminės jų priežastys;

19.2.2. nurodomos savivaldybės stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės ir įvertinami jų tarpusavio ryšiai;

19.2.3. aprašoma ir pagrindžiama savivaldybės nustatyta (-os) pagrindinė (-s) problema (-os), kurią (-ias) tikslinga spręsti bendrais savivaldybių veiksmais;

19.3. savivaldybės plėtros vizija – nurodomas savivaldybės socialinės, ekonominės ir aplinkos plėtros ateities pokytis, kurio bus siekiama įgyvendinant SPP. Vizijos formuluotė turėtų atskleisti savivaldybės išskirtinumą;

19.4. savivaldybės plėtros tikslai ir uždaviniai – nurodomi savivaldybės plėtros tikslai ir jų poveikio rodikliai, plėtros uždaviniai ir jų rezultato rodikliai;

19.5. priemonių planas – nurodomos plėtros tikslus ir uždavinius įgyvendinančios priemonės, atsakingi vykdytojai, įgyvendinimo laikotarpis ir stebėsenos rodikliai;

19.6. finansavimo planas – nurodomas preliminarus plėtros uždaviniams įgyvendinti reikalingų lėšų poreikis ir galimi finansavimo šaltiniai;

19.7. svarbiausi savivaldybės investiciniai projektai – nurodomi savivaldybės įgyvendinami ir (arba) planuojami įgyvendinti investiciniai projektai, pateikiant informaciją apie jų sąsajas su Telšių regiono plėtros plano pažangos priemonėmis, projektų vykdytojus, įgyvendinimo terminus ir projektams įgyvendinti planuojamas ir (arba) skirtas pažangos lėšas, taip pat nurodant, ar šie projektai įgyvendinami ir (arba) planuojami įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu;

19.8. SPP įgyvendinimo ir stebėsenos nuostatos.

20. Rengdama SPP, savivaldybės administracija turi siekti kuo aktyvesnio visų suinteresuotų strateginio valdymo sistemos dalyvių dalyvavimo, pagrįsto bendradarbiavimu ir partneryste su socialiniais ir ekonominiais partneriais, suinteresuotosiomis šalimis.

21. Parengtas SPP projektas paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje, pateikiamas konsultacijoms su vietos gyventojais pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, sudarant galimybes susipažinti su parengtu dokumentu ir pateikti pastabas bei pasiūlymus. Susipažinimui, pasiūlymų ir pastabų teikimui skiriamos ne mažiau kaip 7 kalendorinės dienos nuo viešo paskelbimo. Savivaldybės gyventojai šiuo laikotarpiu gali teikti pastabas ir pasiūlymus Savivaldybės elektroniniu paštu savivaldybe@mazeikiai.lt, Savivaldybės interneto tinklalapyje, Administracijos priimamajame „Vienas langelis“ ar kitais Savivaldybės nurodytais būdais. Savivaldybės administracijos skyrius, atsakingas už strateginį planavimą, apibendrina gautas pastabas ir (ar) pasiūlymus ir teikia juos įvertinti SPG, SPK. Jei reikia, SPP projektas patikslinamas, teikiamas svartyti Savivaldybės kolegijai, pristatomas Savivaldybės tarybos komitetuose, tvirtinamas Savivaldybės taryboje.

Patvirtintas SPP paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo.

22. SPP uždaviniai ir priemonės gali būti peržiūrimi ir keičiami pagal poreikį. Pasiūlymai dėl SPP pateikiami raštu savivaldybės merui. SPP pakeitimai ar papildymai tvirtinami Savivaldybės tarybos sprendimu.

23. SPP įgyvendinimo priežiūra atliekama pagal savivaldybės 2021–2030 metų strateginio plėtros plano įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašą. Šis aprašas apibrėžia SPP įgyvendinimo institucinę struktūrą, įgyvendinimo darbų ciklą, įgyvendinimo rodiklių sistemą.

V SKYRIUS

ATSKIRŲ ŪKIO ŠAKŲ (SEKTORIŲ) PLĖTROS PROGRAMŲ RENGIMAS, SVARSTYMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS

24. Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programose, kai tokias programas rengti numatyta įstatyme, pateikiamos aplinkos analizės išvados, nustatomi tikslai, uždaviniai, jų vertinimo kriterijai ir siekiamos reikšmės. Atsižvelgiant į poreikius, savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) programoms taikoma savivaldybės SPP arba savivaldybės SVP programos struktūra.

25. Atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas rengia savivaldybės tarybos sprendimu ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė ar savivaldybės administracijos padalinys, biudžetinė įstaiga, viešoji įstaiga, įmonė, kurių viena iš dalininkių yra savivaldybė. Taip pat atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos gali būti rengiamos pasitelkus išorinį konsultacinių paslaugų teikėją.

26. Nauja atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programa turėtų būti parengta ir tvirtinama iki SVP projekto parengimo, kad būtų galima suplanuoti SVP įgyvendinimą.

27. Atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas rekomenduojama rengti SPP rengimo etapais.

28. Patvirtinta atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programa paskelbiama savivaldybės tinklalapyje.

29. Atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų įgyvendinimo ataskaita turi būti rengiama kartu su savivaldybės SPP ataskaita.

30. Už atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų rengimą, įgyvendinimo stebėseną ir atsiskaitymą už pasiektus rezultatus atsakingas savivaldybės meras, atitinkamas ūkio šakas (sektorius) kuruojantys savivaldybės administracijos skyriai arba biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų, seniūnijų, įmonių, kurių viena iš dalininkių yra savivaldybė, vadovai.

VI SKYRIUS

SVP RENGIMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, REZULTATŲ VERTINIMAS IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS

31. SVP rengia Savivaldybės administracija, tvirtina savivaldybės taryba.

32. SVP projekto rengimą, svarstymą savivaldybės taryboje, viešinimą ir įgyvendinimą organizuoja savivaldybės meras.

33. SVP įgyvendinimą koordinuoja ir įgyvendinimo stebėseną atlieka Savivaldybės administracija.

34. SVP rengiamas kasmet, numatant savivaldybės veiklą ateinantiems trejiems metams. Pirmieji metai yra detalūs, o antrieji ir tretieji planuojami pagal prognozę, maksimalių asignavimų limitus. Savivaldybės SVP rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir atsiskaitymo už įgyvendinimo rezultatus ciklas pavaizduotas tvarkos aprašo priede.

35. Savivaldybės SVP rengiamas siekiant suplanuoti savivaldybės asignavimus, skirtus regionų plėtros plano ir (arba) SPP nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, taip pat asignavimus savivaldybės tęstinei veiklai vykdyti.

36. Administracijos Finansų skyrius Savivaldybės SVP rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir atsiskaitymo už įgyvendinimo rezultatus cikle nustatytais terminais pateikia maksimalių asignavimų limitų prognozę.

37. SVP pateikiama ši informacija:

37.1. savivaldybės misija ir veiklos prioritetai;

37.2. SPP nurodyti savivaldybės plėtros prioritetai, tikslai, uždaviniai ir jų stebėsenos rodikliai;

37.3. planuojami 3 metų asignavimai, skirti SPP tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonėms ir (ar) projektams įgyvendinti;

37.4. planuojami pasiekti rezultatai;

37.5. SVP programos;

37.6. savivaldybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė arba kai savivaldybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai;

37.7. kita svarbi susijusi informacija;

37.8. valstybės biudžeto dotacijos ir jų vertinimo ir stebėsenos;

37.9. rodikliai.

38. Savivaldybės veiklos prioritetai gali būti planuojami metams arba savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui, susiejant juos su savivaldybės tarybos veiklos programa. Kiekvienais metais rengiant SVP veiklos prioritetai ir siekiami rezultatai peržiūrimi, patikslinami ir suplanuojami svarbiausi darbai.

39. SVP programa apima pažangos ir tęstinę veiklą.

40. Į SVP programą perkeliamos SPP nustatytos pažangos ir tęstinės veiklos priemonės, regionų plėtros plane suplanuoti įgyvendinti projektai ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojami projektai.

41. Savivaldybės SVP ir programose suformuluojami nuolatinių funkcijų ir teikiamų paslaugų tęstinės veiklos uždaviniai ir veiklos efektyvumo rodikliai.

42. Savivaldybė SVP savo atliekamoms funkcijoms vertinti taiko pasirinktus veiklos efektyvumo vertinimo rodiklius.

43. Planuojami šie SVP stebėsenos rodikliai:

43.1. Poveikio (efekto) rodikliu parodoma nauda, kurią, pasiekus tam tikrą strateginį tikslą arba veiklos tikslą, gauna ne tik tiesioginiai programos naudos gavėjai, bet ir visuomenė.

43.2. Rezultato rodikliu parodoma nauda, kurią gauna tiesioginiai programos naudos gavėjai įgyvendinus pažangos uždavinį, pažangos priemonę, tęstinės veiklos uždavinį ir (arba) tęstinės veiklos priemonę. Rezultato rodikliu parodomas atitinkamo uždavinio arba priemonės turinys ir tiesioginiai rezultatai. Rezultato vertinimo rodikliais matuojami svarbiausi veiksniai, kurie daro įtaką poveikio vertinimo rodiklių pasiekimui.

43.3. Produkto rodikliu arba kelių produkto rodiklių visuma įvertinama, ar įgyvendintas projektas ir (arba) jo veiklos. Produkto rodiklis gali būti nustatomas ir pažangos arba tęstinės veiklos priemonėms, kai siekiama įvertinti veiklos apimtis.

43.4. Veiklos efektyvumo rodikliais galima įvertinti, kaip efektyviai panaudoti ištekliai sukuriant tam tikrus produktus ar siekiant rezultatų, t. y. nurodo išteklių (finansinių, žmogiškųjų, laiko ir kitų) ir sukurtų produktų ar pasiektų rezultatų santykį.

44. Stebėsenos rodikliai, išskyrus veiklos efektyvumo rodiklius, nustatomi vadovaujantis šiais principais:

44.1. specifiškumas – stebėsenos rodikliu galima įvertinti institucijos konkrečių tikslų pasiekimą ir uždavinių įgyvendinimą ir matuoti tai, ko siekiama finansuojant konkrečią priemonę arba projektą;

44.2. priežastingumas – skirtingų lygmenų stebėsenos rodikliai siejasi loginiais ryšiais – poveikio (efekto) rodiklių įvykdymas priklauso nuo rezultato rodiklių įvykdymo, o pastarųjų – nuo produkto rodiklių įvykdymo;

44.3. išmatuojamumas – stebėsenos rodiklių reikšmės yra pamatuojamos ir apskaičiuojamos, jų pasiekimo momentas yra vienareikšmiškai nustatytas;

44.4. patikimumas – stebėsenos rodiklių apskaičiavimo metodas (būdas) yra vienareikšmiškai nustatytas ir nekintantis visą stebėsenos laikotarpį – kelis kartus apskaičiuojant stebėsenos rodiklio reikšmę vadovaujamasi ta pačia metodologija. Stebėsenos rodiklio reikšmei apskaičiuoti naudojami patikimi duomenų šaltiniai;

44.5. pasiekiamumas – stebėsenos rodiklio planuojamos reikšmės dydis yra realistiškas, pagrįstas, juo siekiama esamos situacijos gerėjimo;

44.6. periodiškumas – informacija apie stebėsenos rodiklio reikšmės dydį renkama, apdorojama ir pateikiama institucijos vadovams ir kitoms atsakingoms institucijoms nuolat, nustatytais laiko intervalais;

44.7. stabilumas – prireikus stebėsenos rodikliai keičiami keičiantis strateginiams ir (arba) veiklos tikslams, pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždaviniams ir priemonėms. Jiems nesikeičiant, stebėsenos rodikliai išlieka nekintantys visą stebėsenos laikotarpį.

45. Veiklos efektyvumo rodikliai nustatomi vadovaujantis šiais principais:

45.1. specifiškumas – veiklos efektyvumo rodikliu galima įvertinti konkrečiam institucijos sukurtam ar gautam produkto ar rezultato vienetui panaudotų išteklių kiekį;

45.2. išmatuojamumas – veiklos efektyvumo rodiklio reikšmės yra pamatuojamos ir apskaičiuojamos, jų pasiekimo momentas yra vienareikšmiškai nustatytas;

45.3. patikimumas – veiklos efektyvumo rodiklių apskaičiavimo metodas (būdas) yra vienareikšmiškai nustatytas ir nekintantis visą stebėsenos laikotarpį – kelis kartus apskaičiuojant veiklos efektyvumo rodiklio reikšmę vadovaujamasi ta pačia metodologija. Veiklos efektyvumo rodiklio reikšmei apskaičiuoti naudojami patikimi duomenų šaltiniai;

45.4. pasiekiamumas – veiklos efektyvumo rodiklio planuojamos reikšmės dydis yra realistiškas, pagrįstas ir juo siekiama esamos situacijos gerėjimo;

45.5. periodiškumas – informacija apie veiklos efektyvumo rodiklio reikšmės dydį renkama, apdorojama ir pateikiama institucijos vadovams ir kitoms atsakingoms institucijoms nuolat, nustatytais laiko intervalais;

45.6. stabilumas – prireikus veiklos efektyvumo rodikliai keičiami keičiantis įstaigos tęstinės veiklos priemonėms. Tęstinės veiklos priemonėms nesikeičiant, joms stebėti pasirinkti veiklos efektyvumo rodikliai išlieka nekintantys visą stebėsenos laikotarpį.

46. Į SVP programų projektus integruojami Savivaldybės kontroliuojamų viešųjų įstaigų, įmonių, akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių ĮVP dalys, kurioms įgyvendinti reikalingos lėšos iš Savivaldybės biudžeto ar kitų nuo Savivaldybės priklausančių finansavimo šaltinių.

47. SVP projektas yra savivaldybės biudžeto projekto planavimo pagrindas. Savivaldybės biudžeto projekte asignavimai planuojami SVP programoms įgyvendinti ir šiose programose nustatytiems stebėsenos rodikliams pasiekti.

48. SVP projektas po savivaldybės kolegijos svarstymo pristatomas savivaldybės tarybos komitetuose, daugiausia dėmesio skiriant SVP programų projektams pagal jų kuruojamas sritis svarstyti. Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose, kuriuose pristatomi SVP programų projektai, turi dalyvauti ir juos pateikti SVP programų koordinatoriai. Komitetai teikia pastabas ir pasiūlymus dėl SVP projekto tikslinimo ar papildymo;

49. Parengtas SVP projektas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje. Gali būti organizuojamas viešas SVP projekto aptarimas.

50. Savivaldybės SVP tvirtina savivaldybės taryba.

51. SVP projektas yra savivaldybės biudžeto projekto planavimo pagrindas. Savivaldybės biudžeto projekte asignavimai planuojami SVP programoms įgyvendinti ir šios programose nustatytiems stebėsenos rodikliams pasiekti.

52. Tvirtinant SVP, SVP programoms įgyvendinti numatyti asignavimai turi atitikti savivaldybės biudžeto projekte numatytus asignavimus. Biudžetiniais metais tikslinant savivaldybės biudžetą, turi būti įvertintas šių tikslinimų poveikis SVP programų įgyvendinimui ir šios programose nustatytų stebėsenos rodiklių pasiekimui.

53. Jei dėl lėšų paskirstymo atsiranda būtinybė keisti esmines SVP nuostatas (keičiant programų pavadinimus, tikslus, uždavinius, išbraukiant arba įrašant naujas priemones, keičiant asignavimų valdytojus, programos finansavimo apimtis), SVP ir (ar) jo programos keičiamos savivaldybės tarybos sprendimu.

54. Pasiūlymus dėl SVP koregavimo gali teikti savivaldybės tarybos nariai, Administracijos vadovai, Administracijos padalinių vadovai, į Administracijos skyrių sudėtį neįeinantys vyriausieji specialistai, kiti suinteresuoti juridiniai ir fiziniai asmenys.

55. Pasiūlymai dėl SVP keitimo teikiami raštu ar elektroniniu paštu savivaldybės merui, savivaldybės administracijos direktoriui, Savivaldybės administracijos skyriui, atsakingam už strateginį planavimą.

56. Už SVP įgyvendinimą atsiskaito savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.

57. Savivaldybės tarybai patvirtinus SVP ir savivaldybės biudžetą, pradedamas SVP įgyvendinimas, pažangos ir tęstinės veiklos rezultatų stebėsena.

58. Už SVP įgyvendinimo stebėseną ir informacijos pateikimą atsakingi SVP programų koordinatoriai ir priemonių vykdytojai. Stebėsenos tikslas – nuolat stebėti SVP įgyvendinimo rezultatus ir laiku priimti sprendimus, siekiant pagerinti Savivaldybės veiklą ir rezultatus.

59. Pasibaigus kalendoriniams metams, SVP programų koordinatoriai pagal Administracijos direktoriaus patvirtintą įsakymą Administracijos skyriui, atsakingam už strateginį planavimą, pateikia apibendrintas SVP programų įvykdymo ataskaitas.

60. Savivaldybės SVP įgyvendinimo rezultatų stebėsena:

60.1. Pasibaigus kalendoriniams metams, savivaldybės biudžetinės įstaigos ir įmonės pateikia jų veiklą kuruojantiems savivaldybės administracijos padaliniams informaciją apie priskirtų vykdyti SVP dalių įgyvendinimo rezultatus.

60.2. Savivaldybės administracijos skyriui, atsakingam už strateginį planavimą, SVP programos koordinatorius pateikia SVP programos įgyvendinimo ataskaitą au apibendrintais vykdymo duomenimis ir vertinimo kriterijų rezultatais.

60.3. Savivaldybės administracijos skyrius, atsakingas už strateginį planavimą, išanalizavęs gautus duomenis parengia SVP įgyvendinimo galutinę ataskaitą ir teikia susipažinti savivaldybės merui.

60.4. SVP įgyvendinimo galutinės ataskaitos duomenys integruojami į Savivaldybės veiklos ataskaitos projektą.

VII SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANŲ IR MVP RENGIMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, REZULTATŲ VERTINIMAS IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS

61. Veiksmų planus rengia ir tvirtina strateginio valdymo sistemos dalyviai.

62. Metinius veiklos planus rengia ir tvirtina strateginio valdymo sistemos dalyviai, vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais įstatymais.

63. Veiksmų planus ir metinius veiklos planus įgyvendina, šių planų įgyvendinimo stebėseną, rezultatų vertinimą atlieka ir už pasiektus rezultatus atsiskaito strateginio valdymo sistemos dalyviai.

64. Veiksmų planai rengiami strateginio valdymo sistemos dalyvio pasirinkta forma. Veiksmų plano trukmė nustatoma atsižvelgiant į numatomą detalizuojamų pažangos priemonių, tęstinės veiklos priemonių, projektų ir (arba) kitų įsipareigojimų įgyvendinimo trukmę ir (arba) kol yra poreikis suderinti, detalizuoti ir (arba) koordinuoti strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus.

65. Veiksmų planai, suderinti su suinteresuotais strateginio valdymo sistemos dalyviais, gali būti tvirtinami strateginio valdymo sistemos dalyvio ar prireikus kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių bendru sprendimu.

66. Vadovaujantis patvirtintu savivaldybės SVP, savivaldybės biudžetu, savivaldybės administracija, seniūnijos ir savivaldybės biudžetinės įstaigos, rengia savo MVP. Savivaldybės MVP rengimo, tvirtinimo ir atsiskaitymo už įgyvendinimo rezultatus ciklas pavaizduotas priede.

67. Savivaldybės biudžetinių įstaigų MVP rengia įstaigų vadovai, darbuotojai, atsakingi už strateginį planavimą.

68. Savivaldybės administracijos MVP rengia skyrius, atsakingas už strateginį planavimą. Rengiant savivaldybės administracijos MVP projektą, informaciją ir duomenis privalo teikti visi savivaldybės administracijos skyriai, į skyrių sudėtis neįeinantys darbuotojai.

69. Seniūnijų MVP rengia seniūnai, seniūnijų darbuotojai, įtraukdami ir seniūnaičius, bendruomeninių organizacijų atstovus, seniūnijos teritorijoje veikiančių įstaigų ir organizacijų atstovus bei gyventojus. Seniūnijos MVP turi būti tiesiogiai skirtas vietos gyventojų problemoms spręsti, o dėl jame numatytų veiklų ir skiriamų išteklių turi būti aptarta su bendruomeninių organizacijų atstovais.

70. MVP detalizuojami SVP planuojamų programų pažangos ir tęstinės veiklos uždaviniai ir priemonės. MVP turi užtikrinti SVP pirmųjų planuojamų metų įgyvendinimą.

71. MVP nustatomais rodikliais turi būti siekiama SVP nustatytų veiklos tikslų ir pažangos ir tęstinės veiklos uždavinių įgyvendinimo.

72. MVP formą nustato asignavimų valdytojas, o tuo atveju, kai strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla finansuojama daugiau nei vieno asignavimų valdytojo lėšomis, – strateginio valdymo sistemos dalyvio steigėjas (-ai) (dalyvio (-ių) teises ir pareigas įgyvendinantis (-ys) subjektas (-ai)), jeigu kitaip nenustatyta strateginio valdymo sistemos dalyvio veiklą reglamentuojančiais įstatymais.

73. Savivaldybės administracijos ir seniūnijų MVP formą įsakymu tvirtina Administracijos direktorius.

74. MVP struktūra:

74.1. tikslai ir uždaviniai – iš SVP gali būti perkeliami atitinkamos programos tikslai ir uždaviniai ir / arba nustatomi siauresni, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios savivaldybės institucijos ar įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant savivaldybės SVP programas, indėlį;

74.2. priemonės – perkeliamos atitinkamiems metams aktualios savivaldybės SVP priemonės;

74.3. veiklos – priemonių įgyvendinimas detalizuojamas nurodant konkrečius jų įgyvendinimo būdus – veiklas; veiklos gali būti nustatomos numatomų vykdyti projektų ar veiksmų pagrindu;

74.4. asignavimai – priemonių ar veiklų įgyvendinimui užtikrinti reikalingos savivaldybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių lėšos; savivaldybės biudžeto asignavimų suma turi atitikti savivaldybės biudžete atitinkamam asignavimų valdytojui skirtus asignavimus;

74.5. indėlio ir proceso vertinimo kriterijai – MVP rezultatai išreiškiami ir atitinkamai priemonių įgyvendinimo pažanga matuojama indėlio ir proceso vertinimo kriterijais, kurie matuoja vidinius savivaldybės administracijos, seniūnijos ir savivaldybės biudžetinės įstaigos procesus (veiksmus) ar išteklius (finansinius, žmogiškuosius, materialinius ar kitokius), reikalingus produktams sukurti, paslaugoms teikti ar kitoms funkcijoms atlikti;

74.6. atsakingi vykdytojai – prie veiklų nurodomi už jų vykdymą atsakingi vykdytojai; kaip vykdytojai gali būti nurodomi savivaldybės administracijos, savivaldybės institucijos ar įstaigos struktūriniai padaliniai arba darbuotojai.

75. MVP struktūra gali būti pritaikoma pagal savivaldybės institucijos ar įstaigos poreikius. Svarbu užtikrinti, kad ji būti priimtina ir naudinga planuojant metų darbus ir organizuojant kasdienę veiklą. MVP gali būti sudaromas savivaldybės skyrių, seniūnijų ar biudžetinės įstaigos atskirų veiklos planų pagrindu.

76. Metinių veiklos planų visuma turi užtikrinti savivaldybės strateginio veiklos plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, planuotų rezultatų pasiekimą.

77. Savivaldybės administracijos ir seniūnijų metiniai veiklos planai per Administracijos direktoriaus nustatytus terminus teikiami tvirtinti Administracijos direktoriui.

78. Savivaldybės biudžetinių įstaigų MVP, suderinus su jų veiklą kuruojančiais savivaldybės administracijos skyriais, per Administracijos direktoriaus nustatytą terminą patvirtina biudžetinės įstaigos vadovas.

79. Patvirtinti MVP paskelbiami įstaigų interneto svetainėse.

80. Per Administracijos direktoriaus nustatytus terminus informaciją apie MVP įgyvendinimą ir kitą svarbią susijusią informaciją savivaldybės administracijos padaliniui, atsakingam už strateginį planavimą teikia savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai teikia. Kartu pateikiama vertinamojo pobūdžio informacija apie pasiektą pažangą, kylančias problemas ir galimus iššūkius, daugiausia dėmesio skiriant pasiektiems rezultatams, o ne vykdytai veiklai ar atliktoms funkcijoms.

81. Seniūnijų MVP ataskaitas teikiamos už praėjusius biudžetinius metus, kurias rengia seniūnai, seniūnijų darbuotojai.

82. Seniūnijų MVP ataskaitos aptariamos su vietos gyventojais, bendruomeninių organizacijų atstovais.

83. Savivaldybės administracijos ir seniūnijų MVP ataskaitos teikiamos tvirtinti Administracijos direktoriui.

84. Savivaldybės biudžetinių įstaigų MVP ataskaitas tvirtina įstaigų vadovai. Patvirtintos metinės veiklos ataskaitos paskelbiamos įstaigų interneto svetainėse.

85. MVP numatytos veiklos ir siekiami rezultatai turi būti naudojami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų, seniūnijų ir savivaldybės biudžetinių įstaigų specialistų veiklos užduotims nustatyti ir jų veiklos rezultatams vertinti.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

86. Tvarkos aprašas, kiti savivaldybės strateginio planavimo dokumentai ir jų įgyvendinimą detalizuojantys planavimo dokumentai, taip pat ataskaitos dėl šių dokumentų įgyvendinimo yra vieši ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

87. Savivaldybės meras organizuoja savivaldybės strateginio planavimo procesą, atsako už patvirtintų savivaldybės planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimo ataskaitų viešinimą.

88. Visuomenė ir suinteresuotos šalys bet kuriame savivaldybės strateginio planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, įgyvendinimo, stebėsenos, numatytų pasiekti rezultatų vertinimo etape gali teikti siūlymus raštu, elektroniniu paštu savivaldybės merui, savivaldybės administracijos direktoriui, skyriui, atsakingam už strateginį planavimą.

89. Teritorijų planavimas savivaldybėje atliekamas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

90. Tai, kas nereglamentuota tvarkos apraše, sprendžiama taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

91. Šis Tvarkos aprašas gali būti keičiamas, papildomas ir atnaujinamas savivaldybės tarybos sprendimu.

____________________