Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2975
2015 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 836
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 1.12 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2975 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte siūloma mokesčio lengvata neatitinka 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 372) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/22/ES (OL 2013 L 158, p. 356) (toliau – Direktyva 1999/62/EB), nuostatų. Direktyvos 1999/62/EB 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Valstybės narės gali taikyti sumažintus tarifus arba atleisti nuo mokesčių, imamų už:
a) transporto priemones, naudojamas valstybės arba civilinės gynybos tikslams, priešgaisrinės bei kitų avarinių tarnybų, policijos ir kelių priežiūros transporto priemones; b) transporto priemones, kuriomis tik retkarčiais važiuojama jas įregistravusios valstybės narės viešaisiais keliais ir kurias naudoja fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių pagrindinis verslas nėra krovinių gabenimas tik tada, jei šiomis transporto priemonėmis atliekamos transporto operacijos neiškreipia konkurencijos ir atitinka susitarimą su Komisija“.
Direktyvos 1999/62EB 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Komisijos siūlymu Taryba, vieningai balsuodama, gali leisti, kad valstybė narė ir toliau atleistų nuo mokesčių arba mažintų mokesčius, imamus už transporto priemones, remiantis konkrečia socialinio ekonominio pobūdžio politika arba atsižvelgiant į tos valstybės infrastruktūrą“. Atsižvelgiant į esamą kelių infrastruktūros būklę ir jos finansavimą, kreiptis į Komisiją su prašymu atleisti nuo naudotojo mokesčio mažiau kaip 3,5 tonos sveriančias transporto priemones, kurių valdytojai neįregistruoti PVM mokėtojais, netikslinga.
Be to, šiuo metu Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nustatytas valstybinės reikšmės magistralinių kelių apmokestinimas (kelių naudotojo mokestis) atitinka Europos Sąjungoje transporto sektoriuje visų rūšių transportui taikomą principą „naudotojas moka“, taip pat plėtojamą ir įgyvendinamą principą „teršėjas moka“.
2. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėjimas nesusijęs su kelių naudotojo mokesčio mokėjimu. Kelių naudotojo mokestis – transporto priemonės valdytojo mokestis už naudojimąsi keliais ir jų statiniais. Šis mokestis – vienas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltinių. Šios programos lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytoms reikmėms (automobilių keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams projektuoti, statyti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti). PVM mokestis – vienas iš netiesioginių mokesčių, kurie įtraukiami į prekės ar paslaugos kainas ir kuriuos realiai sumoka faktinis prekės ar paslaugos pirkėjas, todėl Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktas argumentas, kad juridiniai asmenys gali tam tikrais atvejais susigrąžinti PVM, negali būti pagrindas siekti, kad neįregistruoti PVM mokėtojais asmenys, kurie neturi galimybių susigrąžinti PVM, būtų atleisti nuo kelių naudotojo mokesčio.
3. Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „renkant rinkliavas ir naudotojo mokesčius negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama dėl vežėjo pilietybės, vežėjo įsisteigimo ar transporto priemonės registracijos valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, kelionės maršruto pradžios ar paskirties vietos“. Taigi Įstatymo projekte siūlomos lengvatos turėtų būti taikomos ir ne Lietuvos Respublikoje registruotoms transporto priemonėms. Tuo atveju nebūtų įmanoma užtikrinti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo kontrolės.
4. Priėmus įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas kasmet netektų apie 7 mln. eurų pajamų, kurios skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti siekiant naudoti lėšas automobilių kelių tinklui (21 281 km) plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų. Intensyvėjant magistraliniuose keliuose transporto priemonių eismui, didėja kelių išlaikymo išlaidos. Kelių priežiūros ir plėtros programa – vienas iš svarbiausių magistralinių kelių finansavimo šaltinių, ir sumažintas finansavimas neigiamai veiks šių kelių ir jų statinių būklę: blogės kelių dangos lygumo rodikliai, formuosis vėžės, atsiras dangos nuovargio plyšių, spartės kelio konstrukcijos irimo procesas, didės eismo įvykių rizika. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, iš ko būtų kompensuojamos lėšos, prarastos atsisakius mažiau kaip 3,5 tonos sveriančioms transporto priemonėms, kurių valdytojai neįregistruoti PVM mokėtojais, taikomų naudotojo mokesčių.