16. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su savivaldybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitų Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose, atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Kaišiadorių rajono savivaldybės mero potvarkiais, Kaišiadorių rajono savivaldybės vykdomosios institucijos įsakymais, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
II SKYRIUS
MOKYKLOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS
17. Mokyklos veiklos sritis – švietimas, kodas 85.
18. Pagrindinė Mokyklos švietimo veiklos rūšis – pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10.
19. Kitos švietimo veiklos rūšys:
19.1. ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.10;
19.2. priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20;
19.3. pradinis ugdymas, kodas 85.20;
19.4. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;
19.5. kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59.
20. Kita ne švietimo veiklos rūšis – vaikų dienos priežiūros veikla, kodas 88.91.
21. Mokyklos veiklos tikslas – kurti besimokančią, atvirą kaitai organizaciją, siekiančią nuolatinio tobulėjimo, plėtojančią bendrąsias mokytojų ir mokinių kompetencijas, kuriant pozityvų ugdomąjį mokinių ir mokytojo santykį, ugdant pilietiškai aktyvią, emociškai ir fiziškai sveiką, savarankišką ir brandžią asmenybę.
22. Mokyklos uždaviniai:
22.1. vykdant ikimokyklinio ugdymo programą, padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninius, socialinius, pažintinius poreikius;
22.2. priešmokyklinio ugdymo grupėje padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
22.3. ugdant pagal pradinio ugdymo programą, suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros ir etninius pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą;
22.4. ugdant pagal pagrindinio ugdymo programą, suteikti asmeniui sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau;
22.5. užtikrinti sveiką ir saugią mokymo(si) aplinką.
23. Mokyklos funkcijos:
23.1. vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintomis bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais, atsižvelgdama į vietos ir Mokyklos bendruomenės reikmes, taip pat mokinių poreikius ir interesus, konkretina ir individualizuoja ugdymo turinį;
23.2. rengia pagrindinio ugdymo antrosios dalies ugdymo programas papildančius bei mokinių poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programas;
23.3. vykdo ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo programas, mokymo sutartyse sutartus įsipareigojimus, užtikrina geros kokybės švietimą;
23.4. parengia ir tobulina ugdymo organizavimo sistemą;
23.5. vykdo nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
23.6. organizuoja mokinių neformalųjį švietimą, integruoja jį į bendrąjį ugdymą;
23.7. objektyviai ir nešališkai vertina mokinių ugdymosi pasiekimus;
23.8. teikia tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie mokinio ugdymosi sąlygas;
23.9. skatina mokinius už nepriekaištingą pareigų vykdymą, laimėjimus, nuolat kontroliuoja mokinių lankomumą, reikalauja drausmingumo ir taiko vaikui už švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus drausmines auklėjamojo poveikio priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
23.10. sudaro palankias sąlygas veikti mokinių organizacijoms, skatinančioms mokinių dorovinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėjančioms kultūrinę ir socialinę brandą, padedančioms tenkinti saviugdos ir saviraiškos poreikius;
23.11. teikia informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, vykdo profesinį orientavimą bei taiko minimalios priežiūros priemones;
23.12. organizuoja tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu jų apmokamas papildomas paslaugas (klubus, būrelius, stovyklas, ekskursijas ir kita) teisės aktų nustatyta tvarka;
23.13. sudaro sąlygas darbuotojams profesiškai tobulėti;
23.14. užtikrina higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią mokymosi ir darbo aplinką;
23.15. kuria ugdymo turinio reikalavimams įgyvendinti reikiamą materialinę bazę;
23.16. organizuoja mokinių maitinimą Mokykloje;
23.17. organizuoja mokinių vežiojimą į Mokyklą ir atgal teisės aktų nustatyta tvarka;
23.18. viešai skelbia informaciją apie Mokyklos veiklą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
23.19. įvertina mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, skiria švietimo pagalbą teisės aktų nustatyta tvarka;
23.20. atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas.
24. Mokiniams išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
MOKYKLOS SAVIVALDA
31. Mokyklos savivalda grindžiama švietimo tikslais, Mokykloje vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis. Mokykloje veikia šios savivaldos institucijos: Mokyklos taryba, mokytojų taryba, mokinių taryba, tėvų taryba.
32. Savivaldos institucijos kolegialiai svarsto Mokyklos veiklos ir finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą Mokyklos nuostatuose, priima rekomendacinius sprendimus, daro įtaką direktoriaus priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę Mokyklos valdymo priežiūrą, teikia pasiūlymus direktoriui.
33. Mokyklos taryba yra aukščiausia Mokyklos savivaldos institucija. Taryba telkia Mokyklos mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) bendruomenę, vietos bendruomenę demokratiniam Mokyklos valdymui, padeda spręsti Mokyklai aktualius klausimus, direktoriui atstovauti teisėtiems Mokyklos interesams.
34. Mokyklos taryba sudaroma dvejų metų kadencijai iš 3 mokytojų, 3 Mokykloje nedirbančių tėvų (globėjų, rūpintojų), 3 mokinių ir 2 vietos bendruomenės atstovų. Vietos bendruomenės atstovus, kurie sutinka dalyvauti tarybos veikloje ir nėra Mokyklos bendruomenės nariai, išrenka ir deleguoja Kaišiadorių r. Kruonio seniūnijos išplėstinė seniūnaičių sueiga. Direktorius negali būti Mokyklos tarybos narys.
35. Į Mokyklos tarybą 3 tėvus (globėjus, rūpintojus) renka visuotinis tėvų susirinkimas, 3 mokytojus – mokytojų taryba, 3 mokinius – mokinių taryba.
36. Mokyklos tarybos narys gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
37. Naujas Mokyklos tarybos narys paskiriamas, nutrūkus Mokyklos tarybos nario įgaliojimams pirma laiko:
37.1. jeigu jis dėl svarbių priežasčių (mokinys išvyko mokytis į kitą mokyklą; tėvų, kurių sūnus / dukra išvyko į kitą mokyklą ar sūnus / dukra baigė mokyklą, daugiau vaikų nesimoko; darbuotojas nutraukė darbo sutartį; pareiškė norą atsistatydinti; dėl ligos ir kt.) negali eiti savo pareigų;
37.2. jeigu be pateisinamos priežasties nedalyvauja trijuose iš eilės Mokyklos tarybos posėdžiuose ir praranda Mokyklos tarybos nario įgaliojimus.
38. Nutrūkus Mokyklos tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, Mokyklos tarybos narys paskiriamas (per 1 mėn.) vadovaujantis šių nuostatų 34–36 punktais.
39. Mokyklos tarybos pirmininkas iš tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojų atstovų renkamas atviru balsavimu pirmajame naujai išrinktos Mokyklos tarybos posėdyje. Pirmininkas išrenkamas, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių.
40. Mokyklos tarybos posėdžius šaukia Mokyklos tarybos pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus pirmininkas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios elektroniniu paštu.
41. Mokyklos tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 Mokyklos tarybos narių. Sprendimai priimami tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia Mokyklos tarybos pirmininko balsas.
42. Mokyklos tarybos posėdžiuose gali dalyvauti direktorius ir jo pavaduotojas ugdymui. Kiti Mokyklos bendruomenės nariai gali būti kviečiami, atsižvelgiant į sprendžiamus klausimus (sprendimą dėl kvietimo priima Mokyklos tarybos pirmininkas arba Mokyklos taryba).
43. Mokyklos taryba:
43.1. teikia pasiūlymus direktoriui dėl Mokyklos strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių;
43.2. pasirenka Mokyklos veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką, analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo;
43.3. pritaria Mokyklos strateginiam planui, Mokyklos metiniam veiklos planui, Mokyklos ugdymo planui ir kitiems Mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, kuriuos teikia direktorius;
43.4. svarsto Mokyklos lėšų naudojimo klausimus;
43.5. teikia pasiūlymus Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai dėl Mokyklos materialinio aprūpinimo, veiklos tobulinimo;
43.6. teikia pasiūlymus direktoriui dėl Mokyklos nuostatų pakeitimo, dėl Mokyklos darbo tvarkos, organizacinės ir valdymo struktūros tobulinimo, saugių mokinių ugdymo ir darbo sąlygų sudarymo, talkina formuojant Mokyklos materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;
43.7. svarsto direktoriaus metų veiklos ataskaitą ir teikia siūlymų direktoriui dėl Mokyklos veiklos tobulinimo;
43.8. priima sprendimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais bendraisiais ugdymo planais, šiais nuostatais ir kitais norminiais dokumentais, kuriuose Mokyklos tarybai deleguojamas sprendimų priėmimas;
43.9. svarsto kitų Mokyklos savivaldos institucijų (mokinių tarybos, mokytojų tarybos, klasių tėvų komitetų) ir direktoriaus teikiamus svarstyti klausimus.
44. Mokyklos taryba veikia pagal jos patvirtintą darbo reglamentą.
45. Mokytojų taryba – nuolat veikianti Mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti.
46. Mokytojų taryba sudaroma dvejų metų kadencijai iš 7 pedagogų, kuriuos renka visuotinis pedagogų susirinkimas. Direktorius negali būti mokytojų tarybos nariu.
47. Mokytojų tarybos narys gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
48. Naujas mokytojų tarybos narys paskiriamas, nutrūkus mokytojų tarybos nario įgaliojimams pirma laiko:
48.1. jeigu jis dėl svarbių priežasčių (darbuotojas nutraukė darbo sutartį; pareiškė norą atsistatydinti; dėl ligos ir kt.) negali eiti savo pareigų;
48.2. jeigu be pateisinamos priežasties nedalyvauja trijuose iš eilės mokytojų tarybos posėdžiuose ir praranda mokytojų tarybos nario įgaliojimus.
49. Nutrūkus mokytojų tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, mokytojų tarybos narys paskiriamas (per 1 mėn.) vadovaujantis šių nuostatų 46 ir 47 punktais.
50. Mokytojų tarybos pirmininkas renkamas atviru balsavimu pirmajame naujai išrinktos mokytojų tarybos posėdyje. Pirmininkas išrenkamas, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių.
51. Mokytojų tarybos posėdžius šaukia mokytojų tarybos pirmininkas. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 mokytojų tarybos narių. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia mokytojų tarybos pirmininko balsas.
52. Mokytojų tarybos pirmininkas apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios elektroniniu paštu.
53. Mokytojų tarybos posėdžiuose gali dalyvauti direktorius ir jo pavaduotojas ugdymui. Kiti Mokyklos bendruomenės nariai gali būti kviečiami, atsižvelgiant į sprendžiamus klausimus (sprendimą dėl kvietimo priima mokytojų tarybos pirmininkas arba mokytojų taryba).
54. Mokytojų taryba:
54.1. priima sprendimus dėl ugdymo turinio planavimo principų;
54.2. analizuoja ir svarsto ugdomojo proceso rezultatus, Mokyklos metinį veiklos planą, strateginį planą, ugdymo planą, pedagoginių darbuotojų, mokinių, savivaldos institucijų pasiūlymus, pareiškimus ir informaciją, susijusią su mokymo tvarka ir ugdymo procesu, numato konkrečius bendruomenei iškeltų uždavinių įgyvendinimo būdus;
54.3. organizuoja ir koordinuoja mokytojų veiklą, siekdama ugdymo dermės, tęstinumo ir kokybės užtikrinimo;
54.4. aptaria mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, nustato jos prioritetus;
54.5. inicijuoja mokytojų bendradarbiavimą, gerosios pedagoginės patirties sklaidą;
54.6. svarsto Mokyklos sanitarinio-higieninio režimo, mokinių sveikatos, darbo saugos ir pedagoginės etikos klausimus ir teikia pasiūlymus direktoriui;
54.7. teikia pasiūlymus Mokyklos tarybai, direktoriui dėl ugdymo kokybės, ugdymo proceso organizavimo tobulinimo ir kitais klausimais;
54.8. renka atstovus į Mokyklos tarybą ir mokytojų atestacijos komisiją.
55. Mokytojų taryba veikia pagal jos patvirtintą darbo reglamentą.
56. Mokykloje nuolat veikia Mokyklos mokinių savivaldos institucija – mokinių taryba.
57. Mokinių taryba sudaroma dvejų metų kadencijai, ją sudaro 5–10 klasių seniūnai, kurie išrenkami klasių visuotiniuose mokinių susirinkimuose. Klasių atstovų skaičius mokinių taryboje priklauso nuo tais metais Mokykloje sudarytų klasių skaičiaus.
58. Mokinių tarybos narys gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
59. Mokinių tarybai vadovauja Mokyklos mokinių tarybos pirmininkas, renkamas atviru balsavimu pirmajame naujai išrinktos Mokyklos mokinių tarybos posėdyje vieniems metams. Tas pats asmuo renkamas pirmininku vienai kadencijai.
60. Mokinių tarybos posėdžius šaukia mokinių tarybos pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus pirmininkas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios elektroniniu paštu.
61. Mokinių tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja 2/3 narių. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia mokinių tarybos pirmininko balsas.
62. Mokinių tarybos posėdžiuose gali dalyvauti direktorius ir jo pavaduotojas ugdymui. Kiti Mokyklos bendruomenės nariai gali būti kviečiami, atsižvelgiant į sprendžiamus klausimus (sprendimą dėl kvietimo priima mokinių taryba).
63. Naujas mokinių tarybos narys paskiriamas, nutrūkus mokinių tarybos nario įgaliojimams pirma laiko:
63.1. jeigu jis dėl svarbių priežasčių (išvyko mokytis į kitą mokyklą arba ją baigė; pareiškė norą atsistatydinti; dėl ligos ir kt.) negali eiti savo pareigų;
63.2. jeigu be pateisinamos priežasties nedalyvauja trijuose iš eilės mokinių tarybos posėdžiuose ir praranda mokinių tarybos nario įgaliojimus.
64. Nutrūkus mokinių tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, mokinių tarybos narys paskiriamas (per 1 mėn.) vadovaujantis šių nuostatų 57 punktu.
65. Mokinių taryba:
65.1. bendradarbiauja su Mokyklos administracija, Mokyklos savivaldos institucijomis;
65.2. teikia pasiūlymus direktoriui dėl mokymo organizavimo, formaliojo ir neformaliojo ugdymo organizavimo;
65.3. inicijuoja ir padeda organizuoti Mokyklos renginius, akcijas, vykdyti prevencines programas, palaiko ryšius su kitomis mokyklomis, užsienio partneriais;
65.4. renka atstovus į Mokyklos tarybą;
65.5. už savo veiklą atsiskaito 5–10 klasių mokiniams mokslo metų pabaigoje.
66. Mokinių taryba veikia pagal jos patvirtintą darbo reglamentą.
67. Tėvų taryba – tėvams (globėjams, rūpintojams) atstovaujanti Mokyklos savivaldos institucija, kurią sudaro klasių tėvų komitetų pirmininkai, išrinkti klasių tėvų susirinkimuose. Ją sudaro 14 narių.
68. Tėvų taryba sudaroma dvejų metų kadencijai. Tėvų tarybos nariais tėvai gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
69. Naujas tėvų tarybos narys paskiriamas, nutrūkus tėvų tarybos nario įgaliojimams pirma laiko:
69.1. jeigu jis dėl svarbių priežasčių (sūnus / dukra išvyko į kitą mokyklą arba ją baigė; pareiškė norą atsistatydinti; dėl ligos ir kt.) negali eiti savo pareigų;
69.2. jeigu be pateisinamos priežasties nedalyvauja trijuose iš eilės tėvų tarybos posėdžiuose ir praranda tėvų tarybos nario įgaliojimus.
70. Nutrūkus tėvų tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, tėvų tarybos narys paskiriamas (per 1 mėn.) vadovaujantis šių nuostatų 67 ir 68 punktais.
71. Tėvų tarybos pirmininkas renkamas atviru balsavimu pirmajame naujai išrinktos tėvų tarybos posėdyje. Pirmininkas išrenkamas, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių.
72. Tėvų tarybos posėdžius šaukia tėvų tarybos pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus pirmininkas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios elektroniniu paštu.
73. Tėvų tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 tėvų tarybos narių. Sprendimai priimami dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia tėvų tarybos pirmininko balsas.
74. Tėvų taryba:
74.1. telkia Mokyklos tėvų bendruomenę demokratiškam bendravimui ir bendradarbiavimui, bendradarbiauja su kitų mokyklų tėvų savivaldos institucijomis;
74.2. bendradarbiauja su mokytojais ir direktoriumi ugdymo kokybės gerinimo, ugdymo proceso tobulinimo, mokinių saugumo, sveikatingumo, mokinių skatinimo, mokinių elgesio taisyklių laikymosi, gimnazijos, šalies ir tarptautinių projektų rengimo ir įgyvendinimo klausimais, sprendžiant ūkinius, finansinius ir kitus direktoriaus ir Mokyklos tarybos teikiamus svarstyti klausimus;
74.3. teikia pasiūlymus Mokyklos tarybai, direktoriui dėl ugdymo kokybės, ugdymo proceso organizavimo tobulinimo ir kitais klausimais.
75. Tėvų taryba veikia pagal jos patvirtintą darbo reglamentą.
76. Mokyklos savivaldos institucijų sprendimai yra teisėti, jei jie neprieštarauja teisės aktams.
VII SKYRIUS
MOKYKLOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA
81. Mokykla valdo patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą, naudoja jį ir disponuoja juo pagal įstatymus Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
82. Mokyklos lėšos:
82.1. mokymo lėšos – valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui skirtos lėšos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas;
82.2. pajamos už teikiamas papildomas paslaugas;
82.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus;
82.4. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.
83. Mokykla yra paramos gavėja. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
84. Mokykla buhalterinę apskaitą tvarko centralizuotai. Metinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita rengiami, teikiami ir skelbiami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
85. Mokyklos finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.
86. Mokyklos veiklos priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Kaišiadorių rajono savivaldybės vykdomoji institucija ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.
