TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS Varnių PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO ĮSTATŲ PATVIRTINIMO
2021 m. spalio 28 d. Nr. T1-402
Telšiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, 28 straipsnio 1 punktu ir atsižvelgdama į Telšių rajono savivaldybės viešosios įstaigos Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro 2021 m. spalio 7 d. raštą Nr. S-266 „Dėl įstatų pakeitimo“, Telšių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Įgalioti viešosios įstaigos Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorių Alfredą Maželį pasirašyti šio sprendimo 1 punktu patvirtintus įstatus ir įregistruoti juos valstybės įmonės Registrų centro Telšių padalinyje.
3. Pripažinti netekusiu galios Telšių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. T1-235 „Dėl viešosios įstaigos Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro įstatų tvirtinimo“.
4. Nustatyti, kad šio sprendimo 3 punktas įsigalioja nuo šio sprendimo 1 punktu patvirtintų įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.
PATVIRTINTA
Telšių rajono savivaldybės tarybos
2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T1-402
Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro
Į S T A T A I
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Varnių pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – Įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – viešoji įstaiga. Pagal sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo klasifikaciją įstaiga yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš savivaldybės turto ir lėšų įsteigta asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, teikianti jos įstatuose nustatytas sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais.
2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais ir šiais įstatais.
4. Įstaiga turi ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.
5. Įstaigos steigėja, savininkė (dalininkė) – Telšių rajono savivaldybė. Savininko (dalininko) teises ir pareigos įgyvendinanti institucija – Telšių rajono savivaldybės taryba (jeigu įstatymai nenustato kitaip).
6. Įstaigos buveinė – Ligoninės g. 3, LT – 88319 Varniai, Telšių rajono savivaldybė, Lietuvos Respublika.
8. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaiga neatsako pagal dalininko (savininko) prievoles, o dalininkas (savininkas) neatsako pagal Įstaigos prievoles, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
II. ĮSTAIGOS DALININKAI (SAVININKAS), JŲ TEISĖS IR PAREIGOS, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMAS, DALININKŲ TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA, DALININKO ĮNAŠŲ PERDAVIMO TVARKA
11. Įstaigos dalininku gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių Įstatų nustatyta tvarka yra perdavę Įstaigai įnašus, ar asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatymų ir šių Įstatų nustatyta tvarka, ir turi Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių Įstatų nustatytas dalininko teises.
12. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi Įstaigos dokumentuose, o kiekvienam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.
13. Jeigu dalininkas perduoda Įstaigai papildomus įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai Įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.
14. Įstaigos dalininkas turi tokias neturtines teises:
14.2. susipažinti su Įstaigos dokumentais ir gauti visą Įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą Įstaigos buveinėje per 7 darbo dienas nuo rašytinio prašymo pateikimo Įstaigos vadovui dienos;
14.3. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų Įstaigos organų sprendimus ir veiksmus, jeigu jie prieštarauja norminiams teisės aktams, Įstatams ir Įstaigos veiklos tikslams, taip pat pripažinti negaliojančiais Įstaigos valdymo organų sudarytus sandorius;
14.4. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti Įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius Įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius jos valdymo organo kompetenciją;
15. Įstaigos dalininkas turi tokias turtines teises:
15.1. gauti likviduojamos Įstaigos turto dalį, kurios vertė negali būti didesnė, nei nurodyta jo įnašų vertę patvirtinančiame dokumente;
15.2. perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė; Valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais;
15.3. parduoti ar kitokiu būdu perleisti savo turto dalį kitiems asmenims; apie savo ketinimą perleisti ar kitokiu būdu suvaržyti savo teises į Įstaigos turto dalis dalininkas turi raštu pranešti Įstaigos vadovui. Šiame pranešime turi būti nurodomi duomenys apie asmenį (juridinio asmens (pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, o taip pat – perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą ir kainą. Apie gautą dalininko pranešimą Įstaigos vadovas per 10 dienų turi informuoti kitus dalininkus;
15.4. pirmenybės teisę įsigyti kitų dalininkų teises. Jeigu norą įsigyti šias turto dalis pareiškia daugiau nei vienas Įstaigos dalininkas, ketinamos parduoti turto dalys paskirstomos proporcingai norą pareiškusių Įstaigos dalininkų valdomoms Įstaigos turto dalims, jeigu šie Įstaigos dalininkai nesusitarė kitaip; ši tvarka netaikoma esant paveldėjimo santykiams bei kitiems įstatymų numatytiems atvejams.
17. Asmuo, pageidaujantis tapti nauju Įstaigos dalininku, pateikia raštišką prašymą Įstaigos vadovui. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti Įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Be to, prašyme turi būti pareikštas pritarimas Įstaigos veiklos tikslams. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įnešti materialųjį ar nematerialųjį turtą.
18. Įstaigos vadovas, gavęs asmens, pageidaujančio tapti Įstaigos dalininku, prašymą, turi per 30 dienų sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą naujam dalininkui priimti. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Nauju dalininku asmuo taip pat gali tapti įgijęs visą ar dalį įstatymu tvarka perleidžiamo Įstaigos dalininko turto (įnašo). Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, Įstaigos vadovas per 5 dienas turi juos informuoti apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų dalininkų.
19. Visuotiniam dalininkų susirinkimui nusprendus priimti naują dalininką, juo tapti pageidavęs asmuo tampa Įstaigos dalininku, kai per 30 dienų nuo visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos perduoda Įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą.
20. Asmuo, įsigijęs dalininko teises, tampa Įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo Įstaigos dokumentuose. Įstaigos vadovas, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą, per 3 darbo dienas turi atlikti naujo dalininko registravimą. Šio dalininko turimų balsų skaičius, įgyvendinant jo teisę balsuoti visuotiniame dalininkų susirinkime, lygus jam teises perleidusio dalininko turėtam balsų skaičiui.
21. Apie tai, kad yra įregistruotas naujas Įstaigos dalininkas, Įstaigos vadovas per 5 dienas raštu turi informuoti Įstaigos dalininkus.
22. Dalininkų įnašai sudaro dalininkų kapitalą. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas Įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.
23. Dalininkų įnašai Įstaigai perduodami tokia tvarka:
23.2. turtas Įstaigai perduodamas surašant turto perdavimo – priėmimo aktą arba kitais įstatymų nustatytais būdais.
24. Lėšos, iš kurių buvo suformuotas dalininkų kapitalas, naudojamas Įstaigos pagrindinei veiklai ir jos tikslams pasiekti.
III. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, SRITYS IR RŪŠYS
26. Pagrindinis Įstaigos veiklos tikslas – gerinti žmonių sveikatą, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, siekti kokybiškai teikti medicinos paslaugas.
27. Įstaigos veiklos sritys: organizuoti ir teikti nespecializuotas kvalifikuotas ambulatorines pirminės sveikatos priežiūros paslaugas Telšių rajono gyventojams. Paslaugos teikiamos Įstaigoje ir pacientų namuose. Teikti gyventojams pirmo lygio stacionarines palaikomojo gydymo, slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugas. Slaugos (globos) skyriuje teikti stacionarinę pagyvenusių ir neįgaliųjų asmenų globos paslaugas.
28. Kiti Įstaigos tikslai:
28.1. nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, įsitikinus, kad pacientas turi teisę tokias paslaugas gauti;
28.2. mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, įsitikinus, kad pacientas neturi teisės gauti nemokamas tokias paslaugas;
29. Pagrindines Įstaigos veiklos apimtis nustato:
29.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami Lietuvos Nacionalinės Sveikatos Sistemos įstaigų tinklo išdėstymo ir struktūros minimalūs normatyvai;
29.2. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai, reglamentuojantys asmens sveikatos priežiūros apimtis;
29.4. Įstaigos ir Teritorinių ligonių kasų sutartys dėl Įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo;
30. Siekdama savo tikslų įstaiga verčiasi įstatymų nedraudžiama šių rūšių ūkine komercine veikla:
30.8. nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo veikla su pagyvenusiais ir neįgaliaisiais asmenimis veikla (kodas 88.10);
31. Įstatymų nustatytais atvejais įstaiga gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavusi įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją ar leidimą. Įstaiga privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jos veiklos sąlygos.
32. Įstaigos uždaviniai:
32.2. įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
32.3. teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos Įstaigai išduotoje licencijoje;
32.4. naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. Medicinos gaminiai turi būti įtraukti į Medicinos gaminių registrą, kurio nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija;
32.5. pildyti ir saugoti pacientų asmens sveikatos istorijas, kitus medicininės statistikos ir buhalterinės apskaitos dokumentus ir informaciją elektroninėse laikmenose bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
32.8. saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai Įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas duoda raštišką sutikimą skelbti informaciją apie jo sveikatos būklę;
IV. ĮSTAIGOS ORGANAI, VALDYMO ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA
33. Įstaigos organai yra:
33.1. visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – Įstaigos vadovas – direktorius. Įstaigos savininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.
34. Visuotiniame dalininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo dieną esantys įstaigos dalininkais. Jei visų dalininkų įnašų dydžiai lygūs, tai kiekvienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą. Jei dalininkų įnašų dydžiai skirtingi, tai mažiausios vertės dalininko įnašas suteikia dalininkui vieną balsą, o kitų dalininkų balsai apskaičiuojami, jų įnašo vertę dalinant iš mažiausios vertės dalininko įnašo.
35. Visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija:
35.7. įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas;
35.8. nustatyti Įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui normatyvus, ar pavesti juos patvirtinti pačiai įstaigai;
35.9. organizuoti viešą konkursą Įstaigos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus, skirti ir atšaukti Įstaigos vadovą, nustatyti jo darbo sutarties sąlygas, sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;
35.10. detalizuoti Įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
35.11. priimti sprendimą dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, pardavimo, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
35.14. nustatyti informaciją apie Įstaigos veiklą, kuri pateikiama visuomenei ir visuomeninėms organizacijoms;
35.16. nustatyti Įstaigos vadovo atlyginimą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 str. 11 dalies nuostatas;
35.20. skirti ir atšaukti likvidatorių, kai sprendimą likviduoti Įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas (savininkas);
35.22. priimti sprendimą dėl Įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir rinkti auditorių ar audito įmonę;
35.24. nustatyti Įstaigos veiklos vertinimo kriterijus, kad Įstaigos veiklos ataskaitoje būtų vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir pagal Įstaigos veiklos tikslus poveikis;
36. Įstaigos savininkui (dalininkui) perdavus teises ar priėmus naują dalininką turi būti pakeisti Įstaigos įstatai.
37. Šių įstatų 35.17 – 35.19 punktuose nurodyti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta dalyvaujančiųjų susirinkime balsų dauguma.
38. Įstaigos vadovas ir kitų Įstaigos organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.
39. Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako Įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos turi raštu pranešti kiekvienam dalininkui. Susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio termino, jei su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai. Dalininkų rašytiniai sutikimai turi būti pridėti kaip priedas prie visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo ir saugomi Įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka.
40. Jeigu visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo pakeista, apie jos pakeitimus dalininkams turi būti pranešta tokiu pat būdu kaip apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip likus 10 (dešimčiai) dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo.
41. Kasmet per keturis mėnesius nuo Įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų Įstaigos veiklos ataskaitą.
42. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi Įstaigos dalininkas ar vadovas.
43. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateikiami dalininkams. Protokole turi būti nurodyta: visuotinio dalininkų susirinkimo vieta ir laikas, dalininkų skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedamas jame dalyvavusių dalininkų sąrašas ir informacija apie susirinkimo sušaukimą. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi būti aptarti. Protokolas nerašomas, jei protokolinį sprendimą pasirašo visi dalininkai.
44. Jei Įstaigos dalininkas (savininkas) yra vienas asmuo, jo raštiški protokoliniai sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.
45. Įstaigos vadovas – direktorius – yra vienasmenis Įstaigos valdymo organas. Įstaigos direktorius į darbą priimamas viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina Įstaigos savininkas.
46. Įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo paskyrimo dienos, jeigu sprendime dėl vadovo paskyrimo nenustatyta kitaip. Apie Įstaigos vadovo paskyrimą ar atleidimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais įstaigos savininkas ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
47. Įstaigos vadovo kvalifikacija turi atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Įstaigos vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Visuotiniam dalininkų susirinkimui (savininkui) priėmus sprendimą atšaukti Įstaigos vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp Įstaigos vadovo ir Įstaigos nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Įstaigos vadovas atšaukiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.
48. Įstaigos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo (savininko) rašytiniais sprendimais ir pareiginiais nuostatais.
49. Įstaigos vadovas veikia Įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su Įstaigos darbuotojais. Įstaigos vadovas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės Įstaigos veiklai, dalininkų registravimą, informacijos apie Įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, kitus veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose bei šiuose įstatuose.
51. Įstaigos vadovo kompetencijai priskiriama:
51.6. užtikrinti Įstaigai naudojimui perduoto turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą, pasirašyti sutartis dėl Įstaigos ilgalaikio turto pardavimo, perleidimo, mainų, išnuomojimo, įkeitimo, garantavimo ar laidavimo juo, kitų subjektų prievolių vykdymo;
51.7. nustatyti darbuotojų etatus, atlyginimus, priimti ir atleisti iš darbo Įstaigos darbuotojus, filialų, padalinių vadovus, savo pavaduotojus, skirti darbuotojams paskatinimus ir drausmines nuobaudas;
51.8. tvirtinti Įstaigos filialų nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareigybių nuostatus, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;
51.9. organizuoti viešąjį konkursą Įstaigos vadovo pavaduotojo, padalinių, filialų vadovų ir Įstaigos vyriausiojo buhalterio (buhalterio), o jeigu Įstaigos buhalterinę apskaitą tvarko Įstaigos apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) – apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovo pareigoms užimti ir tvirtina šio konkurso organizavimo aprašą;
51.10. sukurti ir prižiūrėti Įstaigos vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sistemą. Jei Įstaiga valdo, naudoja valstybei ir/ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoja, vidaus kontrolės sistema turi būti kuriama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas;
51.11. atstovauti Įstaigai teisme, valstybės ir savivaldybių valdymo organuose ir santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
51.13. kreiptis į dalininkus (savininką) dėl neefektyviai dirbančių Įstaigos padalinių reorganizavimo ar likvidavimo;
51.14. suderinus su Įstaigos stebėtojų taryba, tvirtinti Įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, neviršijant patvirtinto darbo užmokesčio fondo;
52. Įstaigos vadovo atšaukimo pagrindai:
52.1. asmuo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
52.2. asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
52.3. asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo (atleidimo nuo atsakomybės) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
52.4. asmuo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
52.5. asmuo yra atleistas iš skiriamų ar renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
52.7. asmuo yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, atleistas iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos statuto nustatyta tvarka, arba atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos ar pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
52.8. asmens padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas, t. y. darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius interesus ir nuo sprendimo dėl darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo padarymo nepraėję 3 metai;
52.9. asmuo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai;
53. Buhalterinę Įstaigos apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris. Šių pareigų negali eiti asmuo, susijęs giminystės ar svainystės ryšiais (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, taip pat sutuoktinio tėvai, vaikai, broliai, seserys) su viešosios Įstaigos vadovu. Vyriausiojo buhalterio funkcijas pagal sutartį gali atlikti ir kitas juridinis asmuo.
54. Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams įstaigos veiklos viešumui užtikrinti. Stebėtojų tarybos tikslai yra:
55. Įstaigos stebėtojų taryba sudaroma iš penkių narių: dviejų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos paskirtų asmenų; dviejų savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaigos buveinė, tarybos paskirtų asmenų ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas.
56. Į 55 punkte nurodytų institucijų vadovus Įstaigos vadovas raštu kreipiasi prašydamas deleguoti savo atstovą į stebėtojų tarybą. Gavęs atsakymus, per 30 dienų Įstaigos vadovas turi pateikti visuotiniam dalininkų susirinkimui kandidatus stebėtojų tarybai sudaryti.
57. Stebėtojų taryba savo veiklą pradeda pasibaigus ją sudariusiam visuotiniam dalininkų susirinkimui ir atlieka savo funkcijas iki bus išrinkta nauja stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš savo narių renka stebėtojų taryba. Pirmininkas privalo sušaukti stebėtojų tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Posėdis laikomas įvykusiu ir gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų stebėtojų tarybos narių. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato dalininkų (savininko) sprendimu patvirtintas jos darbo reglamentas.
58. Visuotinis dalininkų susirinkimas (savininkas) gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti stebėtojų tarybos kadencijai nesibaigus. Stebėtojų tarybos narį atšaukus ar jam atsistatydinus, stebėtojų tarybos nariu šių įstatų nustatyta tvarka gali tapti kitas asmuo, kurį šių įstatų nustatyta tvarka deleguoja 57 punkte nurodytos institucijos vadovas, delegavęs atšauktą ar atsistatydinusį stebėtojų tarybos narį.
59. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę dalyvauti visuotiniuose dalininkų susirinkimuose be balso teisės bei gauti informaciją apie įstaigos vykdomą veiklą. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams neatlyginama.
60. Į stebėtojų tarybą negali būti paskirti asmenys, kurie dirba Įstaigos vadovu, vadovo pavaduotoju, padalinių ir filialų vadovais, vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais), dirba institucijose, vykdančiose privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
61. Stebėtojų tarybos kompetencija:
61.3. stebėtojo teisėmis dalyvauti Įstaigos vadovo organizuotame konkurse padalinių vadovų pareigoms užimti ir pareikšti savo nuomonę dalininkams;
62. Įstaigos slaugos taryba sudaroma visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu 5 (penkeriems) metams iš 5 (penkių) Įstaigos slaugos specialistų.
63. Slaugos tarybai vadovauja slaugos tarybos pirmininkas. Slaugos tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir slaugos tarybos sekretorius išrenkamas iš slaugos tarybos narių pirmo posėdžio metu. Slaugos tarybai pirmininkauti negali Įstaigos direktorius, direktoriaus pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas.
64. Slaugos tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Už slaugos tarybos posėdžio sušaukimą atsakingas jos pirmininkas. Visi slaugos tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia slaugos tarybos pirmininko balsas.
65. Slaugos tarybos kompetencija:
65.2. periodiškai rengia mokymus ir kitus kvalifikacijos kėlimo užsiėmimus įstaigos padaliniuose ir filialuose;
65.3. svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jeigu Įstaigos vadovas nesutinka su pasiūlymu, slaugos taryba pasiūlymą gali pateikti įstaigos steigėjui (savininkui);
66. Slaugos tarybos teisės:
66.1. gauti iš įstaigos administracijos, struktūrinių padalinių informaciją, reikalingą numatytoms funkcijoms vykdyti;
66.2. į posėdžius kviesti tam tikrų sričių specialistus, jeigu tinkamam slaugos tarybos funkcijų vykdymui reikalinga specialisto konsultacija;
67. Slaugos tarybos pareigos:
68. Slaugos tarybos narių teisės:
69. Slaugos tarybos narių pareigos:
70. Slaugos tarybos nariai asmeniškai atsako už slaugos tarybos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą ir sprendimų priėmimo nešališkumą.
72. Įstaigos gydymo taryba (toliau – gydymo taryba) sudaroma visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu iš 3 (trijų) įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. Atsistatydinus gydymo tarybos nariui ar nutrūkus jo darbo santykiams direktoriaus įsakymu vietoj jo paskiriamas kitas asmuo.
73. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus.
74. Gydymo taryba sudaroma 5 metams. Gydymo tarybai vadovauja gydymo tarybos pirmininkas. Gydymo tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir gydymo tarybos sekretorius išrenkamas iš gydymo tarybos narių pirmo posėdžio metu. Gydymo tarybai pirmininkauti negali Įstaigos direktorius, direktoriaus pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas.
75. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus, siūlo Įstaigos vadovui sudaryti įstaigoje gydytų pacientų mirčių, epidemiologijos klausimų nagrinėjimo ir kitas su asmens sveikatos priežiūra susijusias komisijas, analizuoja įstaigos struktūrinių padalinių bei atskirų darbuotojų pasiūlymus ir rekomendacijas dėl įstaigos veiklos organizavimo ir tobulinimo.
76. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus Įstaigos direktoriui. Jeigu įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
77. Gydymo tarybos teisės:
77.1. gauti iš Įstaigos administracijos, struktūrinių padalinių informaciją, reikalingą numatytoms funkcijoms vykdyti;
78. Gydymo tarybos pareigos:
79. Gydymo tarybos narių teisės:
80. Gydymo tarybos narių pareigos:
81. Gydymo tarybos nariai asmeniškai atsako už gydymo tarybos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą ir sprendimų priėmimo nešališkumą.
83. Įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri Įstaigoje nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimus, kontroliuoja, kaip įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Įstaigos medicinos etikos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos pavyzdiniai nuostatai.
V. ĮSTAIGOS FILIALŲ STEIGIMO IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA
84. Filialas yra struktūrinis Įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį įstaigos funkcijų.
86. Filialo nuostatus tvirtina, sprendimus dėl jų teisinio statuso priima, darbo sutartį su filialo vadovu sudaro ir nutraukia Įstaigos vadovas.
VI. ĮSTAIGOS LĖŠOS, DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA
89. Įstaigos lėšų šaltiniai:
89.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su teritorine ligonių kasa ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;
89.3. valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti;
89.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis, už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;
90. Įstaiga turi teisę gauti Lietuvos Respublikos valstybės ir Telšių rajono savivaldybės biudžeto lėšų paslaugoms teikti pagal sveikatos priežiūros sutartis su Sveikatos apsaugos ministerija, Telšių rajono savivaldybės administracija.
91. Įstaigos nepaprastosios lėšos gali būti finansuojamos iš valstybės ir Telšių rajono savivaldybės biudžeto, valstybės investicijų programų.
92. Kiekvienais metais Įstaiga sudaro iš valstybės ir Telšių rajono savivaldybės biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo bei valstybės ir Telšių rajono savivaldybės sveikatos fondų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.
93. Lėšas, gautas kaip labdarą ar paramą, taip pat pagal testamentą, Įstaiga naudoja labdaros (paramos) teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš valstybės ir savivaldybių, laikomos atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.
94. Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų prekių, darbų ir paslaugų pirkimus Įstaiga vykdo vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu.
95. Įstaigos pajamos skirstomos tokia tvarka:
97. Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas su Įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.
98. Savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – savivaldybės turtas) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, kurių savininkas (dalininkas) yra savivaldybė (toliau – savivaldybės viešoji įstaiga), perduoda patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti savivaldybės turto patikėjimo sutartį. Savivaldybių viešosios įstaigos negali šio savivaldybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.
99. Įstaiga ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus dalininkams (savininkui) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
100. Įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.
VII. ĮSTAIGOS VEIKLOS KONTROLĖ
102. Įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arbo jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo.
104. Įstaigos finansinei veiklai kontroliuoti Įstaigos finansinei veiklai kontroliuoti dalininkų (savininko) sprendimu renkama audito įmonė (auditorius). Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą nustatyta tvarka.
105. Įstaigos teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka Sveikatos priežiūros įstaigų ir kituose įstatymuose nurodytos institucijos.
VIII. ĮSTAIGOS PADALINIŲ, FILIALŲ VADOVŲ, SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ
107. Įstaigos padalinių, filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešąjį konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina Įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių, filialų vadovų atestaciją.
108. Įstaigos padalinių, filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.
IX. INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO TVARKA
110. Įstaigos vadovas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų Įstaigos veiklos ataskaitą, Įstaigos finansinę ataskaitą. Visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtinto metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenys, pagal nustatytą formatą, finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą, auditoriaus išvadas (jei buvo atliktas auditas) ir veiklos ataskaitą pateikia į VSAKIS einamųjų metų Konsolidavimo kalendoriuje nustatytais terminais. Ši ataskaita yra vieša. Ji skelbiama interneto tinklapyje.
111. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:
111.1. informacija apie viešosios įstaigos veiklos tikslus ir pobūdį, veiklos tikslų įgyvendinimą ir veiklos rezultatus per finansinius metus, veiklos planus ir prognozes ateinantiems finansiniams metams;
111.2. viešosios įstaigos dalininkai ir kiekvieno jų įnašų vertė finansinių metų pradžioje ir pabaigoje, dalininkų kapitalo dydis finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;
111.3. viešosios įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus ir šių lėšų panaudojimas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius;
111.8. duomenys apie Įstaigos vadovą, Įstaigos išlaidos vadovo darbo užmokesčiui ir kitoms Įstaigos vadovo išmokoms;
111.9. Įstaigos išlaidos kolegialių organų kiekvieno nario darbo užmokesčiui ir kitoms Įstaigos kolegialių organų narių išmokoms;
112. Viešosios Įstaigos veiklos ataskaita yra viešas dokumentas. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo viešosios įstaigos veiklos ataskaita turi būti pateikta Juridinių asmenų registrui kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu su auditoriaus išvada (jei auditas buvo atliktas).
113. Susipažinti su Įstaigos dokumentais gali dalininkas ar dalininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip ½ Įstaigos turto dalį ir pateikę Įstaigos jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties.
114. Jeigu visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo pakeista, apie jos pakeitimus dalininkams turi būti pranešta tokiu pat būdu kaip apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip likus 10 (dešimčiai) dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo.
115. Dalininkai turi teisę Įstaigos buveinėje susipažinti su Įstaigos turimais dokumentais, susijusiais su dalininkų susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus bei visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateiktą paraišką.
116. Už dokumentų ir informacijos pateikimą dalininkams reikiamu laiku atsako Įstaigos vadovas. Visi dokumentai ir informacija siunčiami registruotu laišku arba įteikiami asmeniškai pasirašytinai.
X. ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMO, ATSKYRIMO, PERTVARKYMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ TVARKA
118. Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka Įstaiga dalininkų (savininko) sprendimu gali būti reorganizuota, atskirta, pertvarkyta ar likviduota.
119. Visi vieši Įstaigos pranešimai yra skelbiami Juridinių asmenų registro leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti arba dienraštyje „Lietuvos žinios”. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas.
XI. ĮSTAIGOS ĮSTATŲ KEITIMAS