LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS
PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS 2009 M. SAUSIO 12 D. ĮSAKYMO NR. V-16 „DĖL AUTOMOBILIŲ KELIŲ DANGOS KONSTRUKCIJOS ASFALTO SLUOKSNIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ ĮT ASFALTAS 08 PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. liepos 5 d. Nr. V-153
Vilnius
1. P a k e i č i u Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisykles ĮT ASFALTAS 08, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-16 „Dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 patvirtinimo“:
1.1. Papildau 6.14 papunkčiu ir jį išdėstau taip:
1.2. Papildau 6.15 papunkčiu ir jį išdėstau taip:
1.4. Pakeičiu 66 punktą ir jį išdėstau taip:
„66. Kiekvieno iš asfalto mišinio paimto ėminio rišiklio kiekis negali būti mažesnis už projektinę vertę daugiau, nei 6 lentelėje nurodyta leistinojo nuokrypio vertė.
Ėminiai iš pakloto sluoksnio gali būti imami tik tuo atveju, kai tikslinama defektams priskiriamo ploto dalis.
Nustatomas ir vertinamas kiekvieno ėminio rišiklio kiekis.“
1.5. Pakeičiu 6 lentelę ir ją išdėstau taip:
1.6. Pakeičiu 67 punktą ir jį išdėstau taip:
„67. Kiekvieno iš asfalto mišinio paimto ėminio granuliometrinė sudėtis negali nukrypti nuo projektinės vertės daugiau, nei 7, 8 ir 10–12 lentelėse nurodytos nuokrypių ribinės vertės. Ribinės vertės viršijimo atveju rangovas turi įvardyti ir paaiškinti šį viršijimą lėmusias priežastis ir pateikti informaciją apie atliktus korekcinius veiksmus.
Ėminiai iš pakloto sluoksnio gali būti imami tik tuo atveju, kai tikslinama defektams priskiriamo ploto dalis.“
1.7. Pakeičiu 68 punktą ir jį išdėstau taip:
„68. Jeigu pagal XII skyriaus IV skirsnį paimtų asfalto mišinių ėminių granuliometrinėje sudėtyje nustatoma:
– dalelių, prabyrančių pro sietą, kurio akutės dydis 0,063 mm, kiekis masės %,
– dalelių, prabyrančių pro sietą, kurio akutės dydis 0,125 mm, kiekis masės %,
– dalelių, prabyrančių pro sietą, kurio akutės dydis 2 mm, kiekis masės %,
– dalelių, prabyrančių pro sietą, kurio akutės dydis D/2 arba kitas charakteringasis dydis (> D/2), kiekis masės %,
– dalelių, prabyrančių pro sietą, kurio akutės dydis D, kiekis masės %,
tai nei vienas šių ėminių rezultatas negali viršyti 7, 8 ir 10–12 lentelėse nurodytų nuokrypių ribinių verčių.
Taip pat medžiagos turi atitikti stambiajai ir smulkiajai mineralinei medžiagai bei mikroužpildui keliamus reikalavimus.“
1.9. Pakeičiu 71 punktą ir jį išdėstau taip:
1.10. Pakeičiu 7 lentelę ir ją išdėstau taip:
1.11. Pakeičiu 8 lentelę ir ją išdėstau taip:
„8 lentelė. Dalelių, prabyrančių pro sietą, kurio akutės dydis 0,125 mm, kiekio nuokrypių ribinės vertės
| Asfalto mišinio rūšis |
Nuokrypių ribinės vertės, masės % |
| AC V AC A AC PS |
±4,1 |
| AC PN AC PL AC PD |
5,1“ |
1.13. Pakeičiu 10 lentelę ir ją išdėstau taip:
1.14. Pakeičiu 11 lentelę ir ją išdėstau taip:
1.15. Pakeičiu 12 lentelę ir ją išdėstau taip:
1.16. Pakeičiu 72 punktą ir jį išdėstau taip:
„72. Kiekvieno iš asfalto mišinio paimto ėminio Maršalo bandinio oro tuštymių kiekis neturi nukrypti nuo projektinės vertės daugiau kaip (absoliut.):
– ±3,0 tūrio % – PA mišiniuose;
– ±2,0 tūrio % – AC P, AC PD ir AC A mišiniuose;
– ±1,5 tūrio % – AC V ir SMA mišiniuose.
Ėminiai iš pakloto sluoksnio gali būti imami tik tuo atveju, kai tikslinama defektams priskiriamo ploto dalis.
Nustatomas ir vertinamas kiekvieno ėminio Maršalo bandinio oro tuštymių kiekis.“
1.17. Pakeičiu 73 punktą ir jį išdėstau taip:
„73. Kiekvieno iš mastikos asfalto (MA) mišinio ar išimties atveju iš pakloto sluoksnio paimto ėminio kubelio bandymo įspaudo dydis neturi viršyti apraše TRA ASFALTAS 08 mastikos asfaltui nurodytos didžiausios įspaudo vertės daugiau kaip 1,0 mm. Įspaudo dydis negali būti daugiau kaip 0,4 mm mažesnis už nurodytą mažiausią įspaudo vertę.“
1.18. Pakeičiu 13 lentelę ir ją išdėstau taip:
„13 lentelė. Sluoksnių, paklotų mechanizuotai klotuvu1), lygumo ribinės vertės
|
|
Lygumas, matuojant prošvaisas 3 m liniuote, mm |
|||
| Posluoksnis, ant kurio klojama |
Asfalto pagrindo sluoksniai, asfalto pagrindo-dangos sluoksniai |
Asfalto apatiniai sluoksniai |
Asfalto viršutiniai sluoksniai iš |
|
| AC, SMA, MA |
PA |
|||
| 1. Sluoksnis be rišiklių |
10 |
– |
– |
– |
| 2. Rišikliais surištas pagrindo sluoksnis, asfalto pagrindo sluoksnis |
10 |
6 |
6 |
– |
| 3. Asfalto apatinis sluoksnis |
– |
– |
4 |
3 |
1) kitais atvejais, kai nėra įmanoma sluoksnius pakloti mechanizuotai, matuojant dangos paviršiaus lygumą, prošvaisos po 3 m ilgio liniuote asfalto pagrindo-dangos sluoksniams, asfalto apatiniams ir viršutiniams sluoksniams gali būti ne didesnės kaip 10 mm. Tai turi būti numatoma techninėse specifikacijose.“
1.19. Pakeičiu 76 punktą ir jį išdėstau taip:
„76. Dangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus, darbų priėmimo metu neturi viršyti šių ribinių verčių:
− automagistralių ir greitkelių – 1,0 m/km;
− kitų magistralinių kelių – 1,5 m/km;
− krašto kelių – 2,0 m/km;
− rajoninių kelių – 3,0 m/km;
− priklausomai nuo panaudotų technologijų ar klojamų sluoksnių kiekio – kitokių verčių, kurios nurodomos techninėse specifikacijose.
Garantinio termino metu pagal IRI reikalavimus nustatytų dangos nelygumų vertės neturi viršyti šiame punkte nurodytų ribinių verčių daugiau kaip 0,5 m/km. Tose vietose, kur viršijama, 3 m ilgio liniuote matuojamos prošvaisos išilgine kryptimi ir vertinama, ar tenkinamas šių taisyklių 75 punkte nustatytas reikalavimas.“
1.20. Pakeičiu 77 punktą ir jį išdėstau taip:
„77. Darbų priėmimo metu kelio dangos paviršiaus atsparumo slydimui rodiklio (pagrindinis metodas) vertės, priklausomai nuo kelio reikšmės, matuojant 60 km/h greičiu kontroliuojamo išilginio slydimo įtaisu (pagal CEN/TS 15901-14), turi būti ne mažesnės už šias ribines vertes:
– automagistralių ir greitkelių – 0,55;
– kitų magistralinių kelių – 0,50;
– krašto ir rajoninių kelių – 0,45.
Darbų priėmimo metu išilginio trinties koeficiento (alternatyvus metodas) vertės, priklausomai nuo kelio reikšmės, turi būti ne mažesnės už šias ribines vertes:
– automagistralių ir greitkelių – 0,45;
– kitų magistralinių kelių – 0,40;
– krašto ir rajoninių kelių – 0,35.“
1.21. Pakeičiu 78 punktą ir jį išdėstau taip:
„78. Rekomenduojamos kelio dangos paviršiaus makrotekstūros vertės (papildomas rodiklis), priklausomai nuo kelio reikšmės, matuojant vidutinį profilio gylį (MPD – angl. mean profile depth) pagal standartą LST EN ISO 13473-1, ne mažesnės už šias:
– automagistralių ir greitkelių – 0,45;
– kitų magistralinių kelių – 0,40;
– krašto ir rajoninių kelių – 0,35.“
1.22. Pakeičiu 79 punktą ir jį išdėstau taip:
1.23. Pakeičiu 80 punktą ir jį išdėstau taip:
„80. Pakloto sluoksnio mažesnio storio nuokrypis negali viršyti 14 lentelėje nurodytų ribinių verčių.
Nustatant sluoksnio storio vidurkio vertę vertinamas visas dangos sluoksnio plotas, darbų kiekio žiniaraštyje (sutartyje) pateiktas atskira pozicija. Tačiau užsakovas (statytojas) ar techninis prižiūrėtojas, vykdydamas kontrolę, turi teisę vertinti ir atskiras ploto dalis.
Sluoksnio storis yra viso ploto atskirųjų sluoksnio storio verčių aritmetinis vidurkis.
Mažesnis pakloto sluoksnio storis gali būti kompensuojamas didesniu virš jo klojamo sluoksnio storiu. Tokiu atveju pakloto sluoksnio mažesniam storiui kompensuoti priimamos virš jo klojamo sluoksnio storio didesnės vertės, tačiau ne daugiau kaip:
– 2,0 cm, kai pakloto asfalto pagrindo sluoksnio mažesnis storis kompensuojamas asfalto apatinio sluoksnio didesniu storiu;
– 1,0 cm, kai pakloto asfalto pagrindo sluoksnio mažesnis storis kompensuojamas asfalto viršutinio sluoksnio didesniu storiu (taikoma tik tuo atveju, kai įrengiamas asfalto pagrindo ir asfalto viršutinis sluoksniai);
– 0,5 cm, kai pakloto asfalto apatinio sluoksnio mažesnis storis kompensuojamas asfalto viršutinio sluoksnio didesniu storiu.
Trijų asfalto sluoksnių struktūroje (t. y. asfalto viršutinis sluoksnis, asfalto apatinis sluoksnis ir asfalto pagrindo sluoksnis) asfalto apatinio sluoksnio didesnis storis gali būti taikomas tik asfalto pagrindo sluoksnio mažesniam storiui kompensuoti, o asfalto viršutinio sluoksnio didesnis storis – tik asfalto apatinio sluoksnio mažesniam storiui kompensuoti.
Sluoksnių storio atskirosios ir vidurkio vertės negali viršyti nuokrypių ribinių verčių, nurodytų 14 lentelėje.“
1.24. Pakeičiu 81 punktą ir jį išdėstau taip:
1.25. Pakeičiu 84 punktą ir jį išdėstau taip:
„84. Asfalto pagrindo sluoksnio viršaus aukščio nuokrypiai nuo projekte (sutartyje) nurodyto aukščio neturi skirtis daugiau kaip ±2,0 cm. Po betono danga taikomi griežtesni nuokrypių nuo projekte (sutartyje) nurodyto aukščio reikalavimai, kurie nurodomi techninėse specifikacijose.
Jei dėl asfalto pagrindo sluoksnio ar žemiau esančių sluoksnių pakloto didesnio storio asfalto pagrindo sluoksnio viršaus aukštis yra didesnis kaip +2,0 cm už projekte (sutartyje) nurodytą aukštį, tai nėra laikoma defektu.“
1.26. Pakeičiu 203 punktą ir jį išdėstau taip:
„203. Užsakovas turi teisę, remdamasis priedu ir rangovui sutikus, padaryti išskaitas, kai yra nesilaikoma ribinių verčių ar leistinųjų nuokrypių:
– rišiklio kiekio;
– sutankinimo laipsnio;
– lygumo;
– skersinio nuolydžio;
– sluoksnio pločio;
– paviršiaus atsparumo slydimui.
Jei rangovas nepateikia sutikimo, jis turi pašalinti defektus.
Jei nuokrypiai yra didesni už nuokrypius, pagal kuriuos remiantis priedu, galima skaičiuoti išskaitas, tai darbai ar jų dalis nepriimami tol, kol defektai nebus pašalinti. Defektai turi būti šalinami rangovo lėšomis, perklojant sluoksnius arba atliekant kitus užsakovo nurodytus darbus, jei kitaip nesutariama su užsakovu (pailgintas garantinis terminas, sumažinta kaina).“
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas nuo jo įsigaliojimo dienos taikomas sutartims, kurios buvo pasirašytos po viešųjų pirkimų, įvykdytų įsigaliojus šiam įsakymui, ir kurias vykdant privaloma vadovautis Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš asfalto sluoksnių įrengimo taisyklėmis ĮT ASFALTAS 08, patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-16 „Dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 patvirtinimo“.
Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklių
ĮT ASFALTAS 08
priedas (privalomasis)
PINIGINĖS IŠSKAITOS UŽ RIBINIŲ VERČIŲ IR LEISTINŲJŲ NUOKRYPIŲ NESILAIKYMĄ
Bendrosios nuostatos
1. Jeigu užsakovas pagal šių taisyklių XIII skyriaus IV skirsnį už jame nurodytus rišiklio kiekio, granuliometrinės sudėties, sutankinimo laipsnio, lygumo, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga defektus taiko pinigines išskaitas, tai jų dydis apskaičiuojamas pagal šiame priede pateiktas formules.
Jeigu viename ruože yra nustatomi keli defektai, už kuriuos taikomos piniginės išskaitos, tai šios išskaitos yra sumuojamos. Atitinkamo defektų ploto visų piniginių iškaitų suma neturi viršyti 70 % to ploto atitinkamos pozicijos bendros kainos. Taip pat šiuo atveju rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad išskaitų dydis atitiktų nuostolius dėl sumažėjusio naudojimo laikotarpio.
Rišiklio kiekis
Mažesnis rišiklio kiekis
3. Jeigu rišiklio kiekis yra mažesnis už tinkamumo bandymais nustatytą projektinį rišiklio kiekį daugiau kaip leistinasis nuokrypis, nurodytas 6 lentelėje, o tuo atveju, kai tinkamumo bandymų duomenų nėra – mažesnis už apraše TRA ASFALTAS 08 nurodytą mažiausio rišiklio kiekio vertę, tai piniginės išskaitos apskaičiuojamos pagal formulę:
kur:
Ab – piniginės išskaitos (Eur);
p – leistinuosius nuokrypius viršijantis mažesnis rišiklio kiekis (absoliut.) (masės %), nustatomas imant skirtumą tarp nustatyto rišiklio kiekio nuokrypio nuo projektinės vertės ir leistinojo nuokrypio arba tuo atveju, kai nėra tinkamumo bandymų duomenų, imant skirtumą tarp nustatyto rišiklio kiekio ir apraše TRA ASFALTAS 08 arba kitame normatyviniame techniniame dokumente nurodytos mažiausio rišiklio kiekio vertės;
P – pagal 226 punktą perskaičiuota vienetinė atsiskaitymo kaina (Eur/m2);
F – išskaitoms apskaičiuoti nustatytas plotas (m2).
4. Piniginės išskaitos už mažesnį rišiklio kiekį gali būti skaičiuojamos, kai p reikšmė yra nuo 0,01 iki 0,29.
Pavyzdys:
Paklotas asfalto viršutinis iš asfaltbetonio (AC V), kurio vienetinė atsiskaitymo kaina P = 20 Eur/m2
Išskaitoms apskaičiuoti nustatytas plotas F = 3500 m2.
Rišiklio kiekio projektinė vertė – 5,8 (masės %).
Nustatyta rišiklio kiekio vertė – 5,35 (masės %).
Rišiklio kiekio nuokrypis nuo projektinės vertės – 0,45 (masės %), leistinasis nuokrypis – 0,3 (masės %), todėl p = 0,15 (masės %).
Sutankinimo laipsnis
Mažesnis sutankinimo laipsnis
5. Jeigu sutankinimo laipsnis yra mažesnis už 18–22 ir 24 lentelėse pateiktas ribines vertes, tai piniginės išskaitos apskaičiuojamos pagal formulę:
kur:
Asut – piniginės išskaitos (Eur);
p – sutankinimo laipsnio ribinės vertės nepasiekimas (absoliut.) (%), nustatomas imant skirtumą tarp nustatyto sutankinimo laipsnio ir taisyklių 18–22, 24 lentelėje arba kitame normatyviniame techniniame dokumente nurodytos sutankinimo laipsnio ribinės vertės;
P – pagal 226 punktą perskaičiuota vienetinė atsiskaitymo kaina (Eur/m2);
F – išskaitoms apskaičiuoti nustatytas plotas (m2).
6. Piniginės išskaitos už mažesnį sutankinimo laipsnį gali būti skaičiuojamos, kai p reikšmė yra nuo 0,1 iki 1,4 nepriklausomai nuo asfalto mišinio rūšies.
Pavyzdys:
Paklotas asfalto viršutinis sluoksnis iš skaldos ir mastikos asfalto (SMA), kurio vienetinė atsiskaitymo kaina P = 30 Eur/m2.
Išskaitoms apskaičiuoti nustatytas plotas F = 6000 m2.
Sutankinimo laipsnio ribinė vertė – 97,0 %.
Nustatyta sutankinimo laipsnio vertė – 96,0 %.
Sutankinimo laipsnio ribinės vertės nepasiekimas p = 1,0 %.
Lygumas
7. Lygumui matuoti yra taikomi du metodai, t. y. dangos nelygumų matavimas pagal IRI reikalavimus ir lygumo matavimas 3 m ilgio liniuote. Jei viršijamos ribinės vertės pagal abu metodus, tai piniginės išskaitos skaičiuojamos abiem atvejams. Vertinant lygumą išilgine kryptimi 3 m ilgio liniuote ir pagal IRI, taikoma tik apskaičiuota didesnė piniginė išskaita. Vertinant lygumą išilgine kryptimi pagal IRI ir skersine kryptimi 3 m ilgio liniuote, piniginės išskaitos sumuojamos.
Dangos nelygumų, išmatuotų pagal IRI reikalavimus, ribinių verčių viršijimas
8. Jeigu dangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus, viršija 76 punkte pateiktas ribines vertes, tai piniginės išskaitos apskaičiuojamos pagal formulę:
kur:
Al – piniginės išskaitos (Eur);
pi – dangos nelygumų, išmatuotų pagal IRI reikalavimus, ribinės vertės viršijimas matavimo ruožuose i (m/km), nustatomas imant skirtumą tarp išmatuotos vertės ir taisyklių 76 punkte ar kitame normatyviniame techniniame dokumente nurodytos ribinės vertės;
P – pagal 226 punktą perskaičiuota vienetinė atsiskaitymo kaina (Eur/m2);
F – išskaitoms apskaičiuoti nustatytas plotas (m2).
9. Piniginės išskaitos už dangos nelygumų, išmatuotų pagal IRI reikalavimus, ribinių verčių viršijimą gali būti skaičiuojamos, kai pi reikšmė priklausomai nuo kelio reikšmės patenka į 1.1 lentelėje nurodytą intervalą.
1.1 lentelė. Skaičiuojant pinigines išskaitas taikomos pi reikšmės
| Kelio reikšmė |
pi, (m/km) |
| Automagistralės, greitkeliai ir kiti magistraliniai keliai |
nuo 0,01 iki 0,19 |
| Krašto ir rajoniniai keliai |
nuo 0,01 iki 0,49 |
Pavyzdys:
Rajoniniame kelyje rekonstruota kelio danga, kurios plotis kiekviena eismo kryptimi B = 3,5 m.
Asfalto danga įrengta iš asfaltbetonio (AC V), kurio vienetinė atsiskaitymo kaina P = 20 Eur/m2.
Dangos lygumas matuotas apytiksliai kas 50 m.
Dangos nelygumų, išmatuotų pagal IRI reikalavimus, ribinė vertė – 3,0 m/km.
Išmatuotos lygumo vertės ribines vertes viršija pirmoje juostoje matavimo ruožuose: 15,50−15,55 km, 15,85−15,90 km, 16,10−16,15 km, 16,70−16,75 km, 17,05−17,10 km, 17,10−17,15 ir 17,40−17,45.
| Matavimo vieta i |
15,50−15,55 |
15,85−15,90 |
16,10−16,15 |
16,70−16,75 |
17,05−17,10 |
17,10−17,15 |
17,40−17,45 |
| Matavimo vietai priskirtas plotas F, m2 |
F = 3,50 × 50 = 175 |
175 |
175 |
175 |
175 |
175 |
175 |
| Išmatuota vertė, m/km |
3,15 |
3,07 |
3,22 |
3,10 |
3,32 |
3,39 |
3,08 |
| Ribinė vertė, m/km |
3,0 |
||||||
| Lygumo vertės viršijimas pi,, m/km |
0,15 |
0,07 |
0,22 |
0,10 |
0,32 |
0,39 |
0,08 |
Lygumo, išmatuoto 3 m ilgio liniuote, ribinių verčių viršijimas
10. Jeigu prošvaisos po 3 m ilgio liniuote viršija 13 lentelėje pateiktas ribines vertes, tai piniginės išskaitos apskaičiuojamos pagal formulę:
kur:
Al – piniginės išskaitos (Eur);
pi – lygumo ribinės vertės viršijimas matavimo vietoje i (absoliut.) (mm), nustatomas imant skirtumą tarp išmatuotos lygumo vertės ir taisyklių 13 lentelėje ar kitame normatyviniame techniniame dokumente nurodytos lygumo ribinės vertės;
P – pagal 226 punktą perskaičiuota vienetinė atsiskaitymo kaina (Eur/m2);
B – matavimo vietai priklausančio ruožo plotis (m).
11. Skaičiuojant pinigines išskaitas, reikšmės pi pirmiausiai pakeliamos kvadratu, o iš gautų rezultatų apskaičiuojama galutinė suma pi2.
12. Piniginės išskaitos už lygumo ribinių verčių viršijimą gali būti skaičiuojamos, kai p reikšmė yra nuo 1 iki 5.
Pavyzdys:
Automagistralėje įrengta sustojimo juosta, kurios plotis B = 2,5 m.
Sustojimo juosta įrengta iš skaldos ir mastikos asfalto (SMA), kurio vienetinė atsiskaitymo kaina P = 30 Eur/m2.
Dangos lygumas matuotas apytiksliai kas 50 m.
Lygumo, matuojant prošvaisas 3 m ilgio liniuote, ribinė vertė – 4 mm.
Išmatuotos lygumo vertės ribines vertes viršija matavimo vietose: 4,65 km, 4,80 km, 5,15 km, 5,30 km, 5,60 km, 5,90 ir 5,95 km.
| Matavimo vieta i |
4,65 km |
4,80 km |
5,15 km |
5,30 km |
5,60 km |
5,90 km |
5,95 km |
|
| Išmatuota lygumo vertė matavimo vietoje i, mm |
10 |
8 |
7 |
9 |
7 |
7 |
10 |
|
| Lygumo ribinė vertė, mm |
4 |
|||||||
| Lygumo vertės viršijimas pi, mm |
5 |
4 |
3 |
5 |
3 |
|
5 |
|
| pi2, mm2 |
25 |
16 |
9 |
25 |
9 |
9 |
25 |
pi2 = 118 |
Skersinis nuolydis
Dangos skersinio nuolydžio leistinojo nuokrypio viršijimas
13. Jeigu dangos skersinis nuolydis yra mažesnis arba didesnis už projekte (sutartyje) nurodytą nuolydį daugiau, kaip 85 punkte nurodyta atitinkamai ±0,5 ar ±0,3 leistinojo nuokrypio vertė, tai piniginės išskaitos apskaičiuojamos pagal formulę:
kur:
An – piniginės išskaitos (Eur);
pi – leistinuosius nuokrypius viršijantis dangos skersinis nuolydis matavimo vietoje i (absoliut.) (%), nustatomas imant skirtumą tarp nustatyto dangos skersinio nuolydžio nuokrypio nuo projekte (sutartyje) nurodytos vertės ir taisyklių 85 punkte ar kitame normatyviniame techniniame dokumente nurodytos skersinio nuolydžio leistinojo nuokrypio vertės;
ki – koeficientas, nustatytas matavimo vietoje i, priklausantis nuo leistinojo nuokrypio viršijimo, pateiktas 1.2 lentelėje;
P – pagal 226 punktą perskaičiuota vienetinė atsiskaitymo kaina (Eur/m2);
F – išskaitoms apskaičiuoti nustatytas plotas (m2).
14. Piniginės išskaitos už dangos skersinio nuolydžio leistinojo nuokrypio viršijimą gali būti skaičiuojamos, kai pi reikšmė yra nuo 0,01 iki 0,49.
1.2 lentelė. Skaičiuojant pinigines išskaitas taikomos pi reikšmės ir priskirti koeficientai ki
| Dangos skersinio nuolydžio viršijimas pi (%) |
nuo 0,01 iki 0,10 |
nuo 0,11 iki 0,20 |
nuo 0,21 iki 0,30 |
nuo 0,31 iki 0,40 |
nuo 0,41 iki 0,49 |
| Koeficientas ki |
0,02 |
0,04 |
0,08 |
0,14 |
0,20 |
Pavyzdys:
Kelio vienoje eismo juostoje, kurios plotis B = 3,50 m ir ilgis L = 1000 m, įrengtas asfalto viršutinis sluoksnis, kurio vienetinė atsiskaitymo kaina P = 30 Eur/m2.
Dangos skersinis nuolydis matuotas apytiksliai kas 100 m.
Skersinio nuolydžio ribinė vertė – 1,5 %.
Išmatuotos skersinio nuolydžio vertės ribines vertes viršija matavimo vietose: 0,2 km, 0,5 km, 0,8 km ir 0,9 km.
| Matavimo vieta i |
0,2 km |
0,5 km |
0,8 km |
0,9 km |
| Matavimo vietai priskirtas plotas F, m2 |
F = 3,50 × 100 = 350 |
350 |
350 |
350 |
| Išmatuota skersinio nuolydžio vertė matavimo vietoje i, % |
1,27 |
1,83 |
1,36 |
1,74 |
| Skersinio nuolydžio ribinė vertė, % |
1,5 |
|||
| Skersinio nuolydžio vertės viršijimas pi, % |
0,23 |
0,33 |
0,14 |
0,24 |
| Koeficientas ki |
0,08 |
0,14 |
0,04 |
0,08 |
.
Sluoksnio plotis
Dangos pločio leistinojo nuokrypio viršijimas
15. Jeigu dangos plotis yra mažesnis arba didesnis už projekte (sutartyje) nurodytą plotį daugiau kaip 79 punkte nurodytos –5 cm ir +5 cm leistinojo nuokrypio vertės, tai piniginės išskaitos apskaičiuojamos pagal formulę:
kur:
Ap – piniginės išskaitos (Eur);
pi – dangos pločio leistinojo nuokrypio viršijimas matavimo vietoje i (absoliut.) (cm), nustatomas imant skirtumą tarp nustatyto dangos pločio nuokrypio nuo projekte (sutartyje) nurodytos vertės ir taisyklių 79 punkte ar kitame normatyviniame techniniame dokumente nurodytos dangos pločio leistinojo nuokrypio vertės;
ki – koeficientas, nustatytas matavimo vietoje i, priklausantis nuo leistinojo nuokrypio viršijimo, pateiktas 1.3 lentelėje;
P – pagal 226 punktą perskaičiuota vienetinė atsiskaitymo kaina (Eur/m2);
F – išskaitoms apskaičiuoti nustatytas plotas (m2).
16. Piniginės išskaitos už dangos pločio leistinojo nuokrypio viršijimą gali būti skaičiuojamos, kai pi reikšmė yra nuo 1 iki 5.
1.3 lentelė. Skaičiuojant pinigines išskaitas taikomos pi reikšmės ir priskirti koeficientai ki
| Dangos pločio leistinojo nuokrypio viršijimas pi (cm) |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| Koeficientas ki |
0,02 |
0,04 |
0,06 |
0,08 |
0,10 |
Pavyzdys:
Kelio ruože, kurio plotis B = 6 m (projekte (sutartyje) nurodytas dangos plotis) ir ilgis L = 2000 m, įrengtas asfalto viršutinis sluoksnis, kurio vienetinė atsiskaitymo kaina P = 30 Eur/m2.
Dangos plotis matuotas apytiksliai kas 100 m.
Dangos pločio leistinoji nuokrypio vertė – ±5 cm.
Išmatuotos dangos pločio vertės leistinąsias nuokrypio vertes viršija matavimo vietose: 1,1 km, 1,3 km, 1,6 km, 1,8 km ir 1,9 km.
| Matavimo vieta i |
1,1 km |
1,3 km |
1,6 km |
1,8 km |
1,9 km |
| Matavimo vietai priskirtas plotas F, m2 |
F = 6,00 × 100 = 600 |
600 |
600 |
600 |
600 |
| Išmatuota dangos pločio vertė matavimo vietoje i, cm |
608 |
593 |
591 |
606 |
608 |
| Projekte (sutartyje) nurodytas dangos plotis, cm |
600 |
||||
| Dangos pločio leistinasis nuokrypis, cm |
5 |
||||
| Dangos pločio leistinojo nuokrypio viršijimas pi, cm |
3 |
2 |
4 |
1 |
3 |
| Koeficientas ki |
0,06 |
0,04 |
0,08 |
0,02 |
0,06 |
.
Rato sukibimas su danga
Mažesnis dangos paviršiaus atsparumas slydimui
17. Jeigu dangos paviršiaus atsparumas slydimui yra mažesnis už 77 punkte pateiktas ribines reikšmes, tai piniginės išskaitos apskaičiuojamos pagal formulę:
kur:
As – piniginės išskaitos (Eur);
ki – koeficientas, priklausantis nuo ribinės vertės viršijimo matavimo ruože i, pateiktas 1.4 lentelėje;
pi – paviršiaus atsparumo slydimui ribinės vertės viršijimas matavimo ruože i (absoliut.), nustatomas imant skirtumą tarp išmatuoto paviršiaus atsparumo slydimui vertės ir taisyklių 77 punkte ar kitame normatyviniame techniniame dokumente nurodytos paviršiaus atsparumo slydimui ribinės vertės;
P – pagal 226 punktą perskaičiuota vienetinė atsiskaitymo kaina (Eur/m2);
F – išskaitoms apskaičiuoti nustatytas plotas (m2).
18. Piniginės išskaitos už paviršiaus atsparumo slydimui ribinių verčių viršijimą gali būti skaičiuojamos, kai pi reikšmė yra nuo 0,01 iki 0,04.
1.4 lentelė. Skaičiuojant pinigines išskaitas taikomos pi reikšmės ir priskirti koeficientai ki
| Paviršiaus atsparumo slydimui ribinės vertės viršijimas pi |
0,01 |
0,02 |
0,03 |
0,04 |
| Koeficientas ki |
0,01 |
0,03 |
0,05 |
0,10 |
Pavyzdys:
Magistralinės reikšmės kelio vienoje eismo juostoje, kurios plotis B = 3,5 m ir ilgis L = 3000 m, įrengtas asfalto viršutinis sluoksnis, kurio vienetinė atsiskaitymo kaina P = 30 Eur/m2.
Paviršiaus atsparumo slydimui vertės pateiktos apytiksliai kiekvienam 20 m ilgio ruožui.
Paviršiaus atsparumo slydimui ribinė vertė – 0,50.
Išmatuotos paviršiaus atsparumo slydimui vertės ribines vertes viršija matavimo ruožuose: 10,00–10,05 km, 10,45–10,50 km, 10,50–10,55 km, 10,90–10,95 km, 11,20–11,25 km, 12,20–12,25 km ir 12,65–12,70 km.
| Matavimo ruožas i |
10,00–10,05 |
10,45–10,50 |
10,50–10,55 |
10,90–10,95 |
11,20–11,25 |
12,20–12,25 |
12,65–12,70 |
| Matavimo vietai priskirtas plotas F, m2 |
F = 3,50 × 20 = 70 |
70 |
70 |
70 |
70 |
70 |
70 |
| Išmatuota paviršiaus atsparumo slydimui vertė matavimo ruože i |
0,52 |
0,54 |
0,53 |
0,51 |
0,52 |
0,53 |
0,51 |
| Paviršiaus atsparumo slydimui ribinė vertė |
0,50 |
||||||
| Paviršiaus atsparumo slydimui ribinės vertės viršijimas pi, |
0,02 |
0,04 |
0,03 |
0,01 |
0,02 |
0,03 |
0,01 |
| Koeficientas ki |
0,03 |
0,10 |
0,05 |
0,01 |
0,03 |
0,05 |
0,01 |
.