LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2012 M. RUGSĖJO 25 D. ĮSAKYMO NR. D1-767 „DĖL ŽUVŲ IŠTEKLIŲ TYRIMŲ VIDAUS VANDENYSE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. spalio 24 d. Nr. D1-698
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. D1-767 „Dėl Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu
Nr. D1-767
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2016 m. spalio 24 d. įsakymo
Nr. D1-698 redakcija)
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ TYRIMŲ VIDAUS VANDENYSE TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) reglamentuoja mokslinių tyrimų, kurių reikia žuvų išteklių būklei įvertinti, žvejybos limitams, limituotos žvejybos sąlygoms ir kitoms žvejybos reglamentavimo, žuvų išteklių apsaugos, kontrolės ir atkūrimo priemonėms nustatyti (toliau – žuvų išteklių tyrimai), organizavimą ir atlikimą, tyrimų periodiškumą ir rezultatų pateikimą.
2. Tvarkos aprašas netaikomas:
2.1. vykdant užkrečiamų ligų laboratorinius ir susirgimų įvairiomis ligomis diagnostinius žuvų tyrimus, kurie atliekami Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo nustatyta tvarka;
2.2. vykdant žuvų išteklių stebėseną, kuri atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka;
II SKYRIUS
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ TYRIMŲ ORGANIZAVIMAS IR ATLIKIMAS
4. Žuvų išteklių tyrimus vidaus vandens telkiniuose organizuoja:
III SKYRIUS
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ TYRIMŲ PERIODIŠKUMAS
6. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandens telkiniuose atliekami Žuvininkystės įstatymo 6
straipsnio 6 dalyje nustatytu periodiškumu, išskyrus tvarkos aprašo 7 punktą.
7. Žuvų išteklių tyrimai vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, atliekami paskutiniaisiais leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo metais.
IV SKYRIUS
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ PATEIKIMAS
9. Atliekant žuvų išteklių tyrimus, turi būti vadovaujamasi Žuvų išteklių tyrimų metodika, (tvarkos aprašo priedas). Turint specialią žuvų išteklių tyrimų užduotį, suderinus su specialiosios žvejybos leidimus išduodančia Aplinkos apsaugos agentūra, gali būti taikomos kitos metodikos.
10. Žuvų išteklių tyrimus atlikę asmenys Aplinkos ministerijai ir žuvų išteklių tyrimų organizatoriui pateikia vandens telkinio fizinę ir biologinę charakteristiką, žuvų išteklių gausumo (atskirai įvertinant plėšrių ir menkaverčių žuvų santykinį gausumą), biomasės, matmeninės (amžinės) ir rūšinės struktūros duomenis ir kitą informaciją žvejybos reglamentavimo priemonėms, vandens telkinių žuvininkystės vystymo kryptims nustatyti, žvejybos limitui pagrįsti arba limituotos žvejybos sąlygoms nustatyti, taip pat rekomendacijas, kaip tame vandens telkinyje išsaugoti ar atkurti žuvų išteklius. Žuvų išteklių tyrimų ataskaitoje turi būti pateiktas žuvų išteklių būklės palyginimas su tame vandens telkinyje per paskutinius 7 metus atliktais žuvų išteklių tyrimais ir pateiktos žuvų išteklių būklės kitimo tendencijos ir galimos to priežastys. Žuvų išteklių tyrimų išvados ir rekomendacijos turi būti argumentuotai pagristos tyrimo metu sukauptais duomenimis.
11. Aplinkos ministerija, nustačiusi, kad žuvų išteklių tyrimai atlikti nesilaikant Žuvų išteklių tyrimų metodikoje, darbų atlikimo sutartyse ar jų techninėse užduotyse nurodytų reikalavimų arba darbai atlikti nekvalifikuotai, arba žuvų išteklių tyrimų ataskaitoje pateiktos išvados ir rekomendacijos nepagrįstos tyrimo metu sukauptais duomenimis ar prieštarauja tausojančio žuvų išteklių naudojimo ir žuvų išteklių išsaugojimo principams, į tokių tyrimų duomenis ir rekomendacijas rengiant žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planus, žuvų sugavimo limitus ar kitus teisės aktus neatsižvelgia.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Žuvų išteklių tyrimų vidaus
vandenyse tvarkos aprašo priedas
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ TYRIMŲ METODIKA
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši Žuvų išteklių tyrimų metodika (toliau – metodika) reglamentuoja žuvų išteklių tyrimus, reikalingus žuvų išteklių būklei, žuvininkystės vystymo kryptims, žvejybos limitams nustatyti ir kitoms žvejybos reglamentavimo priemonėms parinkti.
2. Pagal šią metodiką nustatomas žuvų gausumas, biomasė, amžinė ir ilginė struktūra, plėšrių ir menkaverčių žuvų santykinis gausumas. Norint ištirti kitus žuvų išteklių įvertinimo parametrus ar turint specialią žuvų išteklių tyrimų užduotį, tyrimai gali būti vykdomi kitu metų laikotarpiu, gali būti taikomos kitos metodikos ir kitokie nei šioje metodikoje nurodyti žvejybos įrankiai.
3. Žuvų išteklių tyrimai gali būti atliekami bet kuriame vandens telkinyje, vadovaujantis Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-331 „Dėl Specialiosios žvejybos vidau vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“.
II SKYRIUS
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ TYRIMŲ VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE (IŠSKYRUS UPES) METODIKA
4. Žuvų išteklių tyrimai ežeruose bei vandens talpyklose vykdomi nuo birželio mėn. 1 d. (pasibaigus intensyvaus žuvų neršto periodui) iki spalio mėn. 31 d., Kauno mariose – nuo birželio 1 d. iki spalio 31 d., Kuršių mariose – ištisus metus. Žuvų išteklių tyrimai atskirų rūšių žuvų neršto įvertinimui atliekami tų rūšių žuvų neršto laikotarpiu. Žuvų išteklių tyrimų ežeruose ir vandens talpyklose pradžia gali būti paankstinta arba pavėlinta, atsižvelgiant į klimatines sąlygas atitinkamais metais.
5. Žuvų išteklių tyrimams Kuršių mariose, ežeruose bei vandens talpyklose (toliau – Vandens telkiniai) naudojami:
5.1. selektyvių (atrankinių) statomųjų įvairiaakių tinklų komplektas nuo 14 iki 70 mm akytumo, kiekvienas tinklas (arba skirtingo akytumo tinklo segmentas) po 2,5 ar 5 m ilgio, 1,5-3 m aukščio, bendras komplekto ilgis - iki 40 m. Monitoringo vykdymui papildomai gali būti naudojami 5-14 mm akytumo tinklai;
5.2. statomųjų tinklų komplektas nuo 40 iki 140 mm akytumo (Kuršių mariose – nuo 5 iki 140 mm akytumo), kiekvienas tinklas (arba skirtingo akytumo tinklo segmentas) po 5–60 m ilgio, bendras komplekto ilgis - iki 300 m;
5.3. seliavinių tinklų komplektas nuo 18 iki 30 mm akytumo, kiekvienas tinklas (arba skirtingo akytumo tinklo segmentas) po 30–60 m ilgio, 6–12 m aukščio, bendras komplekto ilgis - iki 120 m;
5.4. stintinių tinklų komplektas nuo 8 iki 14 mm akytumo, kiekvienas tinklas (arba skirtingo akytumo tinklo segmentas) po 15–30 m ilgio, 6–12 m aukščio, bendras komplekto ilgis - iki 60 m, išskyrus Kuršių marias, kur stintinių tinklų komplektas nuo 8 iki 22 mm akytumo, kiekvienas tinklas (arba skirtingo akytumo tinklo segmentas) po 15–30 m ilgio, 1,8–12 m aukščio, bendras komplekto ilgis - iki 240 m;
6. Žuvų išteklių tyrimams papildomai gali būti naudojami:
6.2. smulkiaakis jauniklių tralas: ertmės dydis – iki 8 m, akių dydis sparnuose 20–30 mm, maiše – 2–8 mm, ilgis - iki 20 m;
7. Iki 50 ha Vandens telkiniuose naudojami 4 selektyvių (atrankinių) tinklų komplektai ir vienas statomųjų tinklų komplektas.
8. Vandens telkiniuose nuo 50 iki 100 ha naudojami 6 - 8 selektyvių (atrankinių) tinklų komplektai bei vienas statomųjų tinklų komplektas. Jeigu tokiame vandens telkinyje gyvena seliavos, papildomai naudojamas 1 seliavinių tinklų komplektas.
9. Vandens telkiniuose nuo 100 iki 300 ha ploto naudojami 8 - 12 selektyvių (atrankinių) tinklų komplektai bei 1-2 statomųjų tinklų komplektai. Jeigu tokiame vandens telkinyje gyvena seliavos, papildomai naudojami 1-2 seliavinių tinklų komplektai, jeigu gyvena ežerinės stintos – 1 stintinių tinklų komplektas.
10. Vandens telkiniuose nuo 300 iki 600 ha ploto naudojami 12 – 16 selektyvių (atrankinių) tinklų komplektai bei 2-3 statomųjų tinklų komplektai. Jeigu tokiame vandens telkinyje gyvena seliavos, papildomai naudojami 1-2 seliavinių tinklų komplektai, jeigu gyvena ežerinės stintos, 1-2 stintinių tinklų komplektai.
11. Vandens telkiniuose nuo 300 iki 600 ha ploto naudojami 12 – 16 selektyvių (atrankinių) tinklų komplektai bei 2-3 statomųjų tinklų komplektai. Jeigu tokiame vandens telkinyje gyvena seliavos – papildomai naudojami 1-2 seliavinių tinklų komplektai, jeigu gyvena ežerinės stintos – 1-2 stintinių tinklų komplektai.
12. Vandens telkiniuose nuo 600 iki 1200 ha ploto naudojami 16-20 selektyvių (atrankinių) tinklų komplektai bei 3-4 statomųjų tinklų komplektai. Jeigu tokiame vandens telkinyje gyvena seliavos – papildomai naudojami 2-3 seliavinių tinklų komplektai, jeigu gyvena ežerinės stintos – 2 stintinių tinklų komplektai.
13. Vandens telkiniuose, didesniuose kaip 1200 ha ploto (išskyrus Kuršių marias ir Kauno marias), naudojami 20–24 selektyvių (atrankinių) tinklų komplektai ir 3-4 statomųjų tinklų komplektai. Jeigu tokiame vandens telkinyje gyvena seliavos, papildomai naudojami 3-4 seliavinių tinklų komplektai, jeigu gyvena ežerinės stintos – 2-3 stintinių tinklų komplektai.
14. Kuršių mariose ir Kauno mariose vienos žvejybos metu naudojami ne daugiau kaip 6 selektyvių (atrankinių) tinklų komplektai bei 6 statomųjų tinklų komplektai.
15. Tinklai statomi litoralinėje, sublitoralinėje ir profundalinėje vandens telkinių zonoje. Tinklų stovėjimo vandenyje trukmė vienos žvejybos metu – 10–14 valandų (Kuršių mariose – 10-18 valandų).
16. Vandens telkiniuose (išskyrus Kuršių marias ir Kauno marias) žvejojama 1-2 kartus. Jeigu žvejybų metu kiekvieno (ar kurio nors) iš naudojamų žvejybos įrankių bendras skaičius yra mažesnis nei nurodytas 7-12 punktuose, žvejybos kartų skaičius didinamas tol, kol bendras kiekvieno iš žvejybų metu naudotų įrankių skaičius atitiks 7-12 punktuose nurodytą įrankių skaičių.
Kuršių mariose ir Kauno mariose 13 punkte nurodytais įrankiais žvejojama ne dažniau kaip 4 kartus per mėnesį.
17. Žuvų išteklių tyrimams gali būti naudojamas ir žvejų verslininkų laimikis. Tokiu atveju žuvų išteklių tyrimai neturi trukdyti verslinei žvejybai ir nepakenkti sugautų žuvų kokybei.
18. Žuvų išteklių tyrimų ataskaitoje turi būti nurodomas bendras tyrimų metu naudotas konkretaus akytumo tinklų (tinklų segmentų) ilgis bei konkrečiu segmentu sugautų vertingų (verslinės ar mėgėjiškos žūklės objektų) žuvų rūšių amžius bei konkretaus amžiaus individų skaičius. Laimikis skirtingo tipo bei akytumo tinklų segmentuose išrūšiuojamas pagal žuvų rūšis, kiekvienos rūšies žuvys suskirstomos ilgio grupėmis, suskaičiuojamos, pasveriamos ir užpildoma lentelė:
| Tinklo akies diametras |
Tinklo (ar tinklo segmento) akies diametras, mm (pvz., 14 mm) |
... |
|||||||||
| Tinklo ilgis |
Nurodyto akies diametro tinklų (ar segmentų) bendras ilgis, m (pvz., 60 m) |
... |
|||||||||
| Tinklo aukštis |
Tinklo (ar tinklo segmento) aukštis, m (pvz., 3 m) |
... |
|||||||||
| 19 punkte išvardintų rūšių žuvys* |
Amžius, metais |
1 |
2 |
3 |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
| Skaičius, vnt. |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
|
| Svoris, g |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
|
| ... |
Amžius, metais |
1 |
2 |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
| Skaičius, vnt. |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
|
| Svoris, g |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
|
| Kitų rūšių žuvys* |
Skaičius, vnt. |
žuvų skaičius, vnt. |
... |
||||||||
| Svoris, g |
žuvų svoris, g |
... |
|||||||||
| ... |
Skaičius, vnt. |
... |
... |
||||||||
| Svoris, g |
... |
... |
|||||||||
* Kiekvienai žuvų rūšiai duomenys pildomi atskirai
Iš kiekvienos ilgio grupės imama po 10 žuvų. Kiekviena iš šių žuvų pasveriama (bendras svoris – q) bei išmatuojami žuvies ilgiai: L – matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, l – matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos vidurinių spindulių pagrindo.
19. Vertingos žuvų rūšys, pasirinktos žūklės įtakos įvertinimui: ešerys, sterkas, lydeka, šamas, seliava, sykas, salatis, lynas, karšis, karosas.
20. Žuvų biomasė B (kg/ha) apskaičiuojama pagal formulę:
B = q /(p x k),
čia: B – tam tikros rūšies žuvų biomasė (kg/ha);
q – tam tikros rūšies sužvejotų žuvų biomasė (g);
p – apžvejotas vandens telkinio plotas (ha);
k – žvejojimo efektyvumo koeficientas (0,1–0,3).
21. Žuvų gausumas N (vnt./ha) apskaičiuojamas pagal formulę:
N = n /(p x k),
čia: N – tam tikros rūšies žuvų gausumas hektare;
n – tam tikros rūšies sužvejotų žuvų kiekis vienetais;
p – išžvejotas vandens telkinio plotas (ha);
k – žvejojimo efektyvumo koeficientas (0,1–0,3).
23. Perskaičiuojant žuvų gausumą ir biomasę ploto vienete į žuvų gausumą ir biomasę visame vandens telkinyje, turi būti naudojami papildomi korekcijos koeficientai, kurie parenkami atsižvelgiant į telkinio morfologines bei fizikines-chemines charakteristikas, galinčias turėti įtakos įvairių rūšių žuvų pasiskirstymui skirtingose vandens telkinio dalyse.
III SKYRIUS
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ TYRIMŲ METODIKA UPĖSE
24. Žuvų išteklių tyrimams upėse naudojami:
24.2. selektyvių (atrankinių) statomųjų įvairiaakių tinklų komplektas nuo 5 iki 70 mm akytumo, kiekvienas tinklas (arba skirtingo akytumo tinklo segmentas) po 2,5 ar 5 m ilgio, 1,5-3 m aukščio, bendras komplekto ilgis iki 40 m. Tyrimams naudojami 2–6 tinklaičių komplektai;
24.3. statomųjų tinklų komplektas nuo 40 iki 140 mm akytumo, kiekvienas tinklas (arba skirtingo akytumo tinklo segmentas) po 30–60 m ilgio, bendras komplekto ilgis - iki 250 m;
25. Žuvų išteklių tyrimus atliekant elektros žūklės aparatu, pasirinktose upių atkarpose žvejojama 1 ar 2 kartus iš eilės.
Žvejojant 1 kartą, mažesnio nei 10 m pločio upėse pasirenkamos ne mažiau kaip 100 m ilgio atkarpos. Didesnio kaip 10 m vagos pločio upėse bendras tyrimui pasirinktų ruožų ilgis turi būti ne mažiau kaip 10 kartų didesnis nei vagos plotis. Trumpesnės nei nurodyta atkarpos gali būti pasirinktos, jeigu atliekami specializuoti, tik tam tikruose biotopuose gyvenančių žuvų rūšių (pvz., lašišinių žuvų) išteklių tyrimai, arba tyrimuose naudojami ir kiti 23.2 ir 23.3 papunkčiuose nurodyti žvejybos įrankiai.
Žvejojant 2 kartus iš eilės, tyrimams pasirinktų atkarpų ilgis gali būti iki 1,3 karto mažesnis, nei žvejojant 1 kartą..
26. Sugautos žuvys suskirstomos rūšimis, kiekvienos rūšies žuvys suskirstomos ilgio grupėmis, suskaičiuojamos ir pasveriamos. Iš kiekvienos ilgio grupės imama po 10 žuvų. Kiekviena iš šių žuvų pasveriama (q) ir išmatuojami ilgiai (L) ir (l).
27. Žuvų gausumas N (vnt.) ir biomasė B (kg) ploto vienete (ha arba 100 m2) apskaičiuojamas pagal formulę:
N, B = y/s,
čia: y – sugautų žuvų skaičius arba svoris;
s – ištirtas upės plotas.
28. Ištirtas upės plotas s žvejojant elektros žūklės aparatu apskaičiuojamas atkarpos, kurioje žvejota, ilgį dauginant iš pločio. Žvejojant tinklais, ištirtas upės plotas (ha) apskaičiuojamas bendrą tinklų ilgį dauginant iš 3.
29. Naudojant dviejų išgaudymų metodą, žuvų skaičius arba svoris (y) apskaičiuojami pagal formulę:
y = c12/c1-c2,
čia: y – skaičius arba svoris;
c1 – pirmojo gaudymo metu sugautų žuvų kiekis;
c2 – antrojo gaudymo metu sugautų žuvų kiekis.
30. Žuvų išteklių tyrimams toje pačioje upės atkarpoje naudojant elektros žūklės aparatą ir tinklus, skirtingais įrankiais sugautų žuvų laimikiai bei ištirti upės plotai yra sumuojami.
IV skyrius
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS