KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2014 m. spalio 16 d.  Nr. T-467

Kaunas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi ir Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“, Kauno miesto savivaldybės taryba  nusprendžia:

1. Patvirtinti Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. šis sprendimas įsigalioja nuo 2014 m. gruodžio 1 d.;

2.2. 1 punkte nurodytų taisyklių 45.1., 45.2., 93.5.3.1 ir 93.5.3.2 papunkčiai pradedami taikyti, kai individualioje valdoje pastatomi rūšiavimo konteineriai.

3. Pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių vykdymo kontrolę.

4. Pripažinti netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. T-142 „Dėl Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktą su visais pakeitimais ir papildymais.

Savivaldybės meras                                                                        Andrius Kupčinskas

PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės tarybos

2014 m. spalio 16 d.

sprendimu Nr. T-467

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio12 d. nutarimu Nr. 519, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857, Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-950, Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150.

2. Taisyklės reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje komunalinių atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo, šalinimo, saugojimo, apskaitos tvarką, atliekų turėtojų ir atliekų tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę, atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų teikimą ir yra skirtos Savivaldybės ir Kauno regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimui užtikrinti.

3. Taisyklės galioja Kauno mieste ir yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams – fiziniams ir juridiniams asmenims – ir Savivaldybės teritorijoje veikiantiems atliekų tvarkytojams. Taisyklių reikalavimai, nustatyti juridiniams asmenims, taikomi ir jų filialams, atstovybėms ir bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams padaliniams.

4. Kitos Savivaldybės teritorijoje susidarančios atliekos yra tvarkomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

5. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:

5.1. Alyvos atliekos – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal pirminę paskirtį, pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

5.2. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.

5.3. Apmokestinamųjų gaminių atliekos – pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) apmokestinami gaminiai (netinkamos naudoti padangos, akumuliatoriai, galvaniniai elementai, vidaus degimo variklių degalų ir (ar) tepalų filtrai, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai, automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai ir kt.).

5.4. Atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti ar privalo atsikratyti.

5.5. Atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.

5.6. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba juridinis ar fizinis asmuo (individualios namų valdos savininkas, daugiabučio namo buto savininkas (arba daugiabučių namų savininkų bendrija bei būsto eksploatavimo įmonė (daugiabučių namų administratorius), sodo ir garažo valdos savininkas (arba sodų ir garažų bendrija), įmonė, įstaiga ir organizacija), kuris turi atliekų.

5.7. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.

5.8. Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

5.9. Atliekų susikaupimo norma – atliekų kiekis, kurį per metus sukaupia atliekų turėtojas. Metines susikaupimo normas tvirtina Savivaldybės taryba.

5.10. Bešeimininkės atliekos – atliekos, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja.

5.11. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ir anaerobiniu būdu, t. y. žaliosios atliekos (šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė), užterštas arba netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant arba realizuojant maistą ir panašiai.

5.12. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos – namų ūkyje, smulkiose įmonėse ir organizacijose, ūkininkų ūkiuose susidarančios atliekos, atitinkančios pavojingų atliekų apibrėžimą.

5.13. Didžiagabaritės atliekos – dideli buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai ir kt.

5.14. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė (toliau – DGASA) – įrenginys, kuriame iš komunalinių atliekų turėtojų laikinai laikyti priimamos atskirai surinktos naudoti, apdoroti ir atskirai šalinti skirtos atliekos (antrinės žaliavos, pakuotės ir pakuočių atliekos, didžiosios atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, pavojingos buities atliekos, žaliosios atliekos, statybos ir griovimo atliekos) ir kuriame iš komunalinių atliekų turėtojo (fizinio asmens) šios atliekos priimamos be papildomo mokesčio.

5.15. Eksploatuoti netinkama transporto priemonė – transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme.

5.16. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga, kurios turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos dalis.

5.17. Farmacinės atliekos – naikintini vaistai ir netinkami naudoti chemikalai (pasibaigusio galiojimo laiko ar nekokybiški farmacinėje veikloje naudoti reagentai ir cheminės medžiagos).

5.18. Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

5.19. Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris užsiima bent viena iš šių veiklų:

5.19.1. Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir (ar) gaminius pakuoja;

5.19.2. pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones;

5.19.3. gamina arba užsako projektuoti ar pagaminti elektros ir elektroninę įrangą ir savo vardu ar paženklintą savo ženklu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones; arba iš kitų tiekėjų gautą ir savo vardu ar paženklintą savo ženklu įrangą atlygintinai perleidžia kitam asmeniui naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones (perpardavėjas nėra laikomas gamintoju, jeigu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui įrangą, paženklintą kito gamintojo ženklu);

5.19.4. gamina transporto priemones ar verslo tikslais importuoja į valstybę narę.

5.20. Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris užsiima bent viena iš šių veiklų:

5.20.1. importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir gaminių pripildytas pakuotes į Lietuvos Respublikos teritoriją;

5.20.2. importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones;

5.20.3. iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pirmą kartą verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones;

5.20.4. yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir kuris, naudodamas nuotolinio ryšio priemones, Lietuvos Respublikos buitinės ar ne buitinės elektros ir elektroninės įrangos vartotojams tiesiogiai parduoda elektros ir elektroninę įrangą;

5.20.5. iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones;

5.20.6. iš lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyja į Lietuvos Respublikos teritoriją importuotus ir (ar) įvežtus 5.20.1–5.20.5 papunkčiuose išvardytus gaminius ir (ar) gaminių pripildytas pakuotes. Šiuo atveju lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga nelaikoma importuotoju. Jeigu lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama, šiuo Įstatymu gaminių importuotojui nustatytas pareigas, atsiradusias po sutarties nutraukimo ir turto susigrąžinimo iš buvusio lizingo (finansinės nuomos) gavėjo, perima lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga.

5.21. Individualus konteineris – neišrūšiuotų arba mišrių komunalinių atliekų, pakuočių ir pakuočių atliekų, žaliųjų atliekų surinkimo konteineris, kuriuo Taisyklėse nustatytais atvejais naudojasi vieno individualaus namo (ar jame esančio buto) gyventojai (atliekų turėtojai) arba vienas juridinis asmuo (išskyrus bendrijas ir administratorius).

5.22. Įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą (toliau – įmoka) – Savivaldybės tarybos nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Taisyklėse nustatyta tvarka.

5.23. Kauno RATC – VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras.

5.24. Kolektyvinis konteineris – neišrūšiuotų arba mišrių komunalinių atliekų, pakuočių ir pakuočių atliekų, žaliųjų atliekų surinkimo konteineris, esantis konteinerių aikštelėje, kuriuo naudojasi daugiau negu vienas komunalinių atliekų turėtojas.

5.25. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

5.26. Komunalinių atliekų turėtojas – asmuo (fizinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialas ar atstovybė) yra komunalinių atliekų turėtojas, nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio.

5.27. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.

5.28. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

5.29. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (papildanti atliekų surinkimo sistema) – atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, supakuotus gaminius, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius), tvarkymui ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti, gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos diegiama papildanti atliekų surinkimo sistema, kurioje taikomi gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo būdai ir priemonės, papildantys savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

5.30. Komunalinių atliekų tvarkymo tarifas – Savivaldybės tarybos nustatyta įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą, kuri padengia visas Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir Savivaldybei tenkančias regioninės atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir eksploatavimo išlaidas ir kurią komunalinių atliekų turėtojai moka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui.

5.31. Komunalinių atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir veža, ir (ar) naudoja, ir šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.

5.32. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.

5.33. Konteinerių aikštelė – nustatyta tvarka įrengta vieta komunalinių atliekų surinkimo konteineriams pastatyti. Konteinerių aikštele taip pat laikoma vieta, įrengta pastato viduje ar išorėje ant pastatui priklausančių konstrukcijų, neatsiejamai susijusių su pastatu, tačiau tokia aikštele galima naudotis tik tuomet, jei pastatui nėra įrengta kita, ne pastate esanti konteinerių aikštelė. Konteinerių aikštelėje kartu ar atskirai gali būti statomi kolektyviniai konteineriai, skirti neišrūšiuotoms arba mišrioms komunalinėms atliekoms, pakuotėms ir pakuočių atliekoms, žaliosioms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti.

5.34. Leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, rengiami ir išduodami teisės aktų nustatyta tvarka.

5.35. Naikintini vaistai – pasibaigusio galiojimo laiko, nekokybiški, konfiskuoti arba iš gyventojų surinkti vaistai, kurie negali būti vartojami sveikatos priežiūros ir veterinarijos tikslais.

5.36. Neišrūšiuotos arba mišrios komunalinės atliekos (toliau – mišrios komunalinės atliekos) – po rūšiavimo likusios komunalinės atliekos.

5.37. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, kurios pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

5.38. Pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede. Pagrindinės šių atliekų grupės: galvaniniai elementai, akumuliatoriai; pasenę vaistai; buitinės chemijos produktai; lakų, dažų, skiediklių atliekos; cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė; naudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos; gyvsidabrio turinčios atliekos; dalis buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų; kitos atliekos.

5.39. Regioninė komunalinių atliekų tvarkymo sistema – techninių, organizacinių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje ir įdiegta Kauno regiono savivaldybių administruojamose teritorijose.

5.40. Regioniniai viešieji atliekų tvarkymo įrenginiai – atliekų perkrovimo stotis, regioninis sąvartynas, regioniniai atliekų priėmimo punktai, kompostavimo aikštelės, statybos ir griovimo atliekų tvarkymo aikštelės ir kiti regioniniai atliekų tvarkymo įrenginiai, nuosavybės teise priklausantys VšĮ Kauno regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir reikalingi Taisyklėse nurodytoms regioninėms komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms teikti.

5.41. Regioninis sąvartynas – Kauno regiono savivaldybių administruojamoje teritorijoje esantis komunalinių atliekų šalinimo įrenginys, atitinkantis Europos Sąjungos direktyvų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus arba po žeme.

5.42. Sąvartyno vartų mokestis – regioninį sąvartyną eksploatuojančio juridinio asmens nustatytas užmokestis už priimamų šalinti į sąvartyną komunalinių atliekų svorio vienetą. Į šį mokestį yra įskaičiuotos visos regioninės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo dalies, tenkančios Savivaldybei, sąnaudos, įskaitant sąvartynų uždarymo ir priežiūros po uždarymo, regioninių viešųjų atliekų tvarkymo įrenginių, esančių Savivaldybės teritorijoje, eksploatavimo sąnaudos, surinktų atskirų atliekų srautų (buityje susidarančių pavojingų atliekų, didžiųjų atliekų, biologiškai skaidžių atliekų) tvarkymo, visuomenės informavimo ir švietimo, regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, investicijų, reikalingų regioninei atliekų tvarkymo sistemai plėtoti, ir kitos sąnaudos.

5.43. Savivaldybės viešieji atliekų tvarkymo įrenginiai – atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo priemonės, konteinerių aikštelės, atliekų priėmimo punktai, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo įrenginiai (punktai), kompostavimo aikštelės ir kiti atliekų tvarkymo įrenginiai, nuosavybės teise priklausantys Savivaldybei ar komunalinių atliekų tvarkytojui ir reikalingi Taisyklėse nurodytoms Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms teikti.

5.44. Specifinės atliekos – iš komunalinių atliekų turėtojų atskirai surenkamos ir tvarkomos atliekos (antrinės žaliavos, didžiosios atliekos, pavojingos buities atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, biologiškai skaidžios (žaliosios), naudotos padangos ir kitos atskirai surenkamos atliekos).

5.45. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius.

5.46. Žaliosios atliekos – žaliųjų teritorijų, parkų bei sodų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė) ir kitos panašios kilmės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

6. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

III SKYRIUS

komunalinių atliekų tvarkymo SISTEMOS organizavimas

7. Savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tos sistemos funkcionavimą.

8. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, naudojimo ir šalinimo paslaugas, kurios teikiamos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims).

9. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visų šiame punkte išvardytų komunalinių atliekų ir atliekų, kurios netvarkomos gamybos atliekų tvarkymo sistemose, tvarkymą:

9.1. mišrių komunalinių atliekų (po rūšiavimo likusios atliekos);

9.2. antrinių žaliavų (pakuočių ir pakuočių atliekų bei kitų stiklo, plastiko, metalo, popieriaus ir kartono atliekų, tekstilės ir galanterijos);

9.3. biologiškai skaidžių atliekų;

9.4. didžiųjų atliekų;

9.5. statybos ir griovimo atliekų;

9.6. elektros ir elektroninės įrangos atliekų;

9.7. alyvų atliekų;

9.8. buityje susidarančių pavojingų atliekų;

9.9. apmokestinamųjų gaminių atliekų;

9.10. bešeimininkių atliekų;

9.11. gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavų ir kitų atliekų srautų, kurie išskiriami pagal poreikį Lietuvos Respublikos ar Savivaldybės teisės aktais.

10. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:

10.1. atliekų, kurių tvarkymo nereglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas;

10.2. juridinių asmenų, kurie patys tvarko savo atliekas pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų sąlygas, atliekų;

10.3. atliekų, už kurias surenkantys ar priimantys atliekas asmenys sumoka atliekų turėtojams;

10.4. netinkamų eksploatuoti transporto priemonių;

10.5. farmacinių atliekų;

10.6. medicininių atliekų;

10.7. gyvūninės kilmės atliekų;

10.8. fekalijų, srutų, nuotekų, kitų skystų atliekų;

10.9. atliekų, kurios surenkamos pagal teisės aktus, nustatančius papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų derinimo su savivaldybėmis tvarką.

11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti visų Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą taip, kad nekiltų pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai.

12. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti kokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas už mažiausią galimą kainą.

13. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būklė, organizavimo ir plėtros tikslai ir priemonės aprašyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo plane, parengtame atsižvelgiant į Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą ir Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą.

14. Savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymą administruoja ir organizuoja Savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktais. Dalį komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdyti Savivaldybės taryba gali pavesti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui. Daliai komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdyti Savivaldybė kartu su kitomis Kauno regiono savivaldybėmis yra įsteigusi Kauno RATC, kuris vykdo veiklą pagal Kauno RATC įstatus ir kitus dokumentus.

15. Savivaldybė organizuoja Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų surinkimą ir nuo jų atskirtų antrinių žaliavų (taip pat pakuočių ir pakuočių atliekų), didžiųjų atliekų, buityje susidarančių pavojingų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir kitų naudoti tinkančių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, specialiais konteineriais ir DGASA, įstatymų numatyta tvarka parenka komunalinių atliekų tvarkytojus, vykdo visuomenės informavimą ir švietimą. Savivaldybės taryba tvirtina atliekų tvarkymo taisykles ir atliekų tvarkymo planą, nustato komunalinių atliekų tvarkymo tarifą, atliekų susikaupimo normas.

16. Kauno RATC, eksploatuodamas regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, organizuoja Savivaldybės teritorijoje esančių regioninių atliekų priėmimo punktų, regioninio sąvartyno ir kitų regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros įrenginių įrengimą ir eksploatavimą, įskaitant DGASA surenkamų antrinių žaliavų (taip pat pakuočių ir pakuočių atliekų), buityje susidarančių pavojingų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, žaliųjų bei didžiųjų ir kitų naudoti tinkamų atliekų išvežimą perdirbti ar saugoti, rengia ir vykdo regionines visuomenės informavimo ir švietimo programas, teikia Savivaldybei pagalbą atliekų tvarkymo klausimais, vykdo kitas funkcijas, kurias paveda Savivaldybė.

17. Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, naudojasi tiek Savivaldybės, tiek regioninės atliekų tvarkymo sistemos viešaisiais atliekų tvarkymo įrenginiais.

18. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra vykdoma palaipsniui, vadovaujantis Savivaldybės atliekų tvarkymo planu, atitinkamais Savivaldybės tarybos sprendimais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir sutartyse su Kauno RATC, atliekų tvarkytojais ir gamintojais ir importuotojais arba jų įsteigtomis organizacijomis nurodyta investicijų apimtimi ir terminais.

19. Apmokestinamųjų gaminių, pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą organizuoja gamintojai ir importuotojai arba jų įsteigtos licencijuotos organizacijos (toliau – organizacijos), vadovaudamosi Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planu, Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais ir su Savivaldybe sudarytų bendradarbiavimo sutarčių sąlygomis.

20. Siekiant pagerinti atskirų atliekų srautų (pakuočių ir pakuočių atliekų, antrinių žaliavų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir kitų panašių atliekų) atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto ir vykdyti Vyriausybės nustatytas užduotis, gamintojai ir importuotojai ar jų įsteigtos licencijuotos organizacijos gali diegti Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas. Savivaldybės gyventojai nemokamai naudojasi šių sistemų teikiamomis paslaugomis.

21. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius, specialiuosius planus), techninius projektus ir vykdant daugiabučių namų ar visuomeninės paskirties statinių rekonstrukcijos ar statybos darbus, būtina numatyti ir įrengti komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų (įskaitant antrines žaliavas) surinkimo aikšteles.

IV SKYRIUS

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimas

22. Savivaldybė organizuoja, administruoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“, t. y., visas komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų komunalinių atliekų turėtojai. Mokestis už atliekų tvarkymą skaičiuojamas pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ir nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo metines normas.

23. Komunalinių atliekų tvarkymo tarifą sudaro Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir Savivaldybei tenkančios regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir eksploatavimo sąnaudos.

24. Komunalinių atliekų tvarkymo tarifo dydžiai nustatomi taip, kad surenkamos lėšos padengtų visas Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir Savivaldybei tenkančios regioninės komunalinių atliekų sistemos administravimo ir eksploatavimo sąnaudas.

25. Savivaldybės taryba nustato komunalinių atliekų tvarkymo tarifą, atsižvelgdama į komunalinių atliekų surinkimo Savivaldybės teritorijoje, antrinių žaliavų surinkimo (išskyrus sąnaudas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus privalo padengti gamintojai ir importuotojai), kitų atliekų srautų tvarkymo sąnaudos ir Kauno RATC pateiktus regioninės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo sąnaudų apskaičiavimus.

26. Nustatydama komunalinių atliekų tvarkymo tarifus atliekų turėtojams, Savivaldybės taryba turi atsižvelgti ne tik į Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkytojų išlaidas, patiriamas tvarkant atliekas, bet ir į jų pajamas, gautas realizavus antrines žaliavas.

27. Visos lėšos, gautos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, naudojamos tik regioninei ir Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai finansuoti: paskoloms, skirtoms regiono ir Savivaldybės atliekų tvarkymo infrastruktūrai ir sąvartynams uždaryti, grąžinti, atsiskaitymams pagal sutartis tarp Savivaldybės ir atliekų tvarkytojų už atliekų surinkimą, už infrastruktūros įrenginių eksploatavimą, priežiūrą bei plėtrą, Kauno RATC išlaidoms, kurios yra susijusios su Savivaldybės paskirtų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir organizavimo užduočių vykdymu ir visuomenės informavimu, Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimui užtikrinti bei jos plėtrai ir kitoms komunalinių atliekų tvarkymo išlaidoms, numatytoms komunalinių atliekų tvarkymo planuose, apmokėti.

28. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą visiškai finansuoja organizacijos pagal joms tenkančią rinkos dalį. Pakuočių atliekų ir apmokestinamųjų gaminių surinkimo ir jų tvarkymo sąnaudos neįtraukiamos į gyventojų mokamą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

29. Komunalinių atliekų tvarkytojui ir atliekų turėtojui susitarus, atliekų turėtojo sukauptos Taisyklių 9.2–9.9 papunkčiuose nurodytos atliekos gali būti surenkamos už šalių sutartą mokestį apvažiavimo būdu ne pagal grafiką, t. y. papildomais apvažiavimais, arba komunalinių atliekų tvarkytojo atliekų turėtojui pateiktais konteineriais, kuriuos komunalinių atliekų tvarkytojas ištuština sutartyje su atliekų turėtoju nustatytu dažnumu.

V SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS

30. Savivaldybės teritorijoje komunalines atliekas surenka įstatymų nustatyta tvarka parinktas komunalinių atliekų tvarkytojas, kuris teikia paslaugas pagal komunalinių atliekų tvarkymo Kauno mieste paslaugų teikimo sutartyje (toliau – Sutartis) su Savivaldybe nustatytas sąlygas.

31. Savivaldybės teritorijoje mišrios komunalinės atliekos surenkamos antžeminiais ir požeminiais standartiniais įvairios talpos konteineriais. Komunalinių atliekų turėtojai naudojasi individualiais konteineriais arba kolektyviniais konteineriais, išdėstytais konteinerių aikštelėse.

32. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyviniai konteineriai išdėstomi pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemą. Aikštelių, kuriose įrengtas kietas pagrindas ar kita infrastruktūra, vietos nekeičiamos. Jei aikštelės neįrengtos, atliekų tvarkytojas kartu su seniūnijos atstovu parenka tinkamas vietas ir konteinerius pastato vietose, suderintose su Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriumi (toliau – Aplinkos apsaugos skyrius), daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkais, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotais atstovais arba daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriais, taip, kad gyventojams būtų patogu į juos išpilti atliekas, o šiukšliavežei – privažiuoti. Konteineriai nestatomi žaliuosiuose plotuose.

Atliekų tvarkytojui kartu su seniūnijos atstovu nesuderinus su daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkais, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotais atstovais arba daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriais kolektyvinio konteinerio pastatymo vietos, šį klausimą sprendžia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.

33. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, įsikūrusios gyvenamuosiuose namuose ar daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose ir neturinčios savo kiemų:

33.1. gali naudotis kolektyviniais atliekų surinkimo konteineriais, kuriais naudojasi to namo gyventojai tik gavusios daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkų, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotų atstovų arba daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių sutikimą;

33.2. gali naudotis individualiu atliekų surinkimo konteineriu, ant kurio nurodytas juo besinaudojančios įmonės, įstaigos ir organizacijos pavadinimas ir adresas. Konteineris turi būti rakinamas;

33.3. privalo 33.1. ir 33.2 papunkčiuose nurodytais atvejais su daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkais, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotais atstovais arba daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriais pasirašyti susitarimą dėl tvarkos ir švaros aplink konteinerius palaikymo.

34. Individualiose valdose gyvenantys fiziniai asmenys naudojasi individualiais konteineriais, kurie statomi individualios valdos teritorijoje, nepažeidžiant kaimyninių valdų savininkų interesų. Konteinerių pastatymo atstumas nuo kaimyninio namo langų ir durų turi būti ne mažesnis nei 5 metrai, o nuo sklypo ribos – ne mažesnis nei 3 metrai (arčiau galima statyti tik gavus kaimyninio sklypo savininko raštišką sutikimą). Atliekų išvežimo dieną konteineriai turi būti nuvežti į šiukšliavežei privažiuoti patogią vietą, kuri turi būti suderinta su atliekų tvarkytoju.

35. Sodų ir garažų bendrijose konteinerių statymo vietos pagal susitarimą su bendrijų atstovais parenkamos prie įvažiuojamųjų kelių taip, kad būtų patogu privažiuoti šiukšliavežėms.

36. Daugiabučių namų savininkų bendrijos, turinčios suformuotą ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą sklypą, atliekų surinkimo konteinerius privalo statyti savo valdoje.

37. Buityje susidarančias antrines žaliavas, pakuotes ir pakuočių atliekas, didžiąsias atliekas, biologiškai skaidžias atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, alyvų atliekas, pavojingas atliekas ir kitas atskirai surenkamas atliekas Savivaldybės teritorijoje surenka ir tvarko įstatymų numatyta tvarka parinktas atliekų tvarkytojas, pagal Sutartyje su Savivaldybe nustatytas sąlygas.

38. Savivaldybės gyventojai nemokamai naudojasi papildančių atliekų surinkimo sistemų (pakuočių atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir baterijų, akumuliatorių ir kitų atliekų surinkimo sistemų) teikiamomis paslaugomis. Sistemos diegėjai paslaugas teikia vadovaudamiesi su Savivaldybe suderintų diegimo sąlygų nuostatomis. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas sistemos diegėjai informuoja gyventojus vietinėje spaudoje, reklaminėse skrajutėse ar kitomis informavimo priemonėmis.

39. Antrinės žaliavos, pakuotės ir pakuočių atliekos, didžiosios atliekos, biologiškai skaidžios atliekos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, statybos ir griovimo atliekos, alyvų atliekos, buityje susidarančios pavojingos atliekos surenkamos iš komunalinių atliekų turėtojų (fizinių asmenų) nemokamai priimamos DGASA.

40. Didžiagabaritės atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos ir buityje susidarančios pavojingos atliekos iš komunalinių atliekų turėtojų ne rečiau kaip du kartus per metus surenkamos nemokamai apvažiavimo būdu. Apie apvažiavimo grafiką ir minėtas atliekas priimančios transporto priemonės sustojimo vietas skelbiama vietinėje spaudoje, reklaminėse skrajutėse, per televiziją ir kitomis informavimo priemonėmis.

41. Komunalinės atliekos, patekusios į Savivaldybės atliekų surinkimo priemones, tampa Savivaldybės organizuojamos atliekų tvarkymo sistemos sudėtine dalimi.

42. Savivaldybės teritorijoje surinktas ir tinkamas naudoti apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekas komunalinių atliekų tvarkytojas naudoja pats (jei jis turi teisę verstis šia veikla) ar pagal sutartis perduoda jas naudojančioms arba eksportuojančioms įmonėms, turinčioms teisę išduoti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pagal galiojančius teisės aktus, kitos tinkamos naudoti komunalinės atliekos perduodamos atliekų tvarkymo įmonėms, atitinkančioms Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

VI SKYRIUS

PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ANTRINES ŽALIAVAS, TVARKYMAS

43. Atliekų, kurias galima mesti į pakuočių ir pakuočių atliekų, įskaitant antrinių žaliavų (toliau – Pakuočių atliekos) surinkimo konteinerius, sąrašas pateikiamas Taisyklių 1 priede.

44. Pakuočių atliekas Savivaldybės teritorijoje tvarko įstatymų nustatyta tvarka parinktas atliekų tvarkytojas, kuris teikia paslaugas pagal Sutarties su Savivaldybe sąlygas.

45. Pakuočių atliekos iš individualių valdų surenkamos specialiais pakuočių atliekoms surinkti skirtais konteineriais:

45.1. Pakuočių atliekos (išskyrus stiklo atliekas) individualių namų valdose metamos į tam skirtus 0,24 kub. m talpos žalios spalvos mėlynu dangčiu konteinerius. Jeigu pakuočių atliekų matmenys netinka pakuočių atliekų surinkimo konteineriams, jas reikia susmulkinti arba tvarkyti kaip didžiagabarites atliekas. Šie konteineriai tuštinami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį pagal nustatytą grafiką.

45.2. Stiklo pakuočių atliekos individualių namų valdose metamos į tam skirtus 0,12 kub. m talpos žalios spalvos pilku dangčiu konteinerius. Šie konteineriai tuštinami ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.

45.3. Individualių namų valdų gyventojai gali papildomai naudotis bendrojo naudojimo pakuočių atliekų surinkimo aikštelėmis ir DGASA.

46. Pakuočių atliekos, išskyrus individualias valdas, surenkamos specialiais pakuočių atliekoms surinkti skirtais konteineriais:

46.1. Daugiabučių namų gyventojai ir juridiniai asmenys pakuočių atliekas turi išmesti į pakuočių atliekų surinkimo aikštelėse pastatytus kolektyvinius pakuočių atliekų surinkimo konteinerius. Vieną kolektyvinių konteinerių komplektą sudaro trys konteineriai, skirti pakuočių atliekoms rinkti:

46.1.1. stiklo atliekoms rinkti (žalios spalvos konteineris su užrašu „Stiklas“);

46.1.2. popieriaus ir kartono atliekoms rinkti (mėlynos spalvos konteineris su užrašu „Popierius“);

46.1.3. plastiko, plastiko pakuočių ir metalo atliekoms rinkti (geltonos spalvos konteineris su užrašu „Plastikas, metalas“). Pakuočių atliekų surinkimo konteinerių komplektą gali sudaryti ir vienas konteineris, kuriame yra kelios atskiros talpyklos.

46.2. Prireikus gali būti naudojami ir kitokios talpos, požeminiai arba pusiau požeminiai, antžeminiai pakuočių atliekų surinkimo konteineriai. Jeigu pakuočių atliekų matmenys netinka pakuočių atliekų surinkimo konteineriams, jas reikia susmulkinti arba tvarkyti kaip didžiagabarites atliekas.

46.3 Pakuočių atliekų surinkimo konteineriai statomi aikštelėse šalia mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių ir kitose gyventojams patogiose vietose, kurias parenka atliekų tvarkytojas kartu su seniūnijos atstovu ir suderina su Aplinkos apsaugos skyriumi.

47. Pakuočių atliekų surinkimo konteineriai tuštinimo grafikas skelbiamas Savivaldybės ir atliekų tvarkytojo interneto svetainėse.

48. Fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama:

48.1. kolektyviniuose ir individualiuose pakuočių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas;

48.2. palikti maišuose ar pilti atliekas šalia kolektyvinių pakuočių atliekų surinkimo konteinerių;

48.3. šalia pakuočių atliekų surinkimo konteinerių palikti kitas atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti;

48.4. deginti atliekas.

49. Atliekų turėtojai (juridiniai asmenys) pakuočių atliekoms surinkti gali naudotis kolektyviniais pakuočių atliekų surinkimo konteineriais arba sutartyje su komunalinių atliekų tvarkytoju nustatytomis sąlygomis naudoti nuosavus pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.

50. Pakuočių atliekos iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) nemokamai priimamos DGASA.

51. Gali būti taikomos kitos pakuočių atliekų surinkimo iš komunalinių atliekų turėtojų priemonės. Informacija apie papildomas pakuočių atliekų surinkimo priemones ir būdus skelbiama Savivaldybės ir atliekų tvarkytojo interneto svetainėse.

VII SKYRIUS

BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

52. Komunalinių atliekų turėtojai žaliąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje:

52.1. Komunalinių atliekų turėtojai gali žaliąsias atliekas, išvardytas Taisyklių 2 priede, kompostuoti kompostavimo įrenginyje, savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje ar bendruose kelių individualių namų valdų kompostavimo įrenginiuose kartu su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis.

52.2. Komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių kompostuoti atliekų individualių namų valdų teritorijose, atskirtas žaliąsias atliekas:

52.2.1. pristato į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę (iš komunalinių atliekų turėtojų (fizinių asmenų) kompostuoti tinkamos atliekos priimamos nemokamai);

52.2.2. pristato į artimiausią DGASA (nemokamai iš vieno atliekų turėtojo (fizinio asmens) priimama ne daugiau kaip 0,5 kub. m);

52.2.3. atskirai surinktas žaliąsias atliekas meta į tam skirtus surinkimo konteinerius, kuriuos už papildomą mokestį išveža atliekų tvarkytojas sutartyje su atliekų turėtoju nustatyta tvarka.

53. Miesto daugiabučių namų ir kitų bendrojo naudojimo teritorijų priežiūros metu susidarančias žaliąsias atliekas daugiabučių teritorijas ir miestą tvarkančios įmonės gali pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę arba už papildomą mokestį perduoti atliekų tvarkytojui.

54. Griežtai draudžiama žaliąsias atliekas mesti į komunalinių atliekų ar kitus tam nepritaikytus konteinerius.

55. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekų ar netinkamų naudoti maisto produktų (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), šias atliekas privalo mesti į specialius šių atliekų tvarkymo įrenginius arba pagal sutartis perduoti šias atliekas jas tvarkančioms arba naudojančioms įmonėms. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Maisto ir virtuvės atliekoms skirti konteineriai turi stovėti ant kietos dangos. Maisto atliekų surinkimo konteineriai turi turėti užrašą „Maisto atliekos“.

VIII SKYRIUS

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS

56. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas, išvardytas Taisyklių 3 priede, privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

57. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo:

57.1. pristatyti į artimiausią DGASA;

57.2. atiduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai šis vykdo elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką (grafikas skelbiamas Savivaldybės ir atliekų tvarkytojo interneto svetainėse);

57.3. pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (mokyklose, kitose įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje;

57.4. perduoti elektros ir elektroninės įrangos platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga;

57.5. perduoti elektros ir elektroninės įrangos gamintojams (importuotojams), jei Savivaldybės teritorijoje įdiegta papildanti šių atliekų surinkimo sistema. Informacija apie šios sistemos operatorius skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje.

58. Griežtai draudžiama buityje susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas mesti į komunalinių atliekų ir kitus tam nepritaikytus konteinerius ar palikti šalia šių įrenginių.

IX SKYRIUS

ALYVŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

59. Komunalinių atliekų turėtojai alyvas ir alyvų atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

60. Komunalinių atliekų turėtojai alyvas ir alyvų atliekas privalo:

60.1. pristatyti į artimiausią DGASA arba kitas vietas, kuriose tokios atliekos yra priimamos, arba atiduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai šis vykdo alyvų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką (grafikas skelbiamas Savivaldybės ir atliekų tvarkytojo interneto svetainėse). Alyvų atliekos iš juridinių asmenų priimamos ir tvarkomos už papildomą mokestį;

60.2. perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas.

61. Griežtai draudžiama buityje susidariusias alyvų atliekas mesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, išpilti ant dirvožemio, išleisti alyvos atliekas į paviršinio ar požeminio vandens telkinius, drenažo ir kanalizacijos sistemas, maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, deginti neturint specialių leidimų.

X SKYRIUS

APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

62. Komunalinių atliekų turėtojai apmokestinamųjų gaminių atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

63. Komunalinių atliekų turėtojai apmokestinamųjų gaminių atliekas privalo:

63.1. pristatyti į artimiausią DGASA arba kitas vietas, kuriose tokios atliekos yra priimamos;

63.2. atiduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai šis vykdo apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką (grafikas skelbiamas Savivaldybės ir atliekų tvarkytojo interneto svetainėse);

63.3. perduoti apmokestinamųjų gaminių atliekų gamintojams (importuotojams), jeigu Savivaldybės teritorijoje įdiegta papildanti šių atliekų surinkimo sistema. Informacija apie šios sistemos operatorius skelbiame Savivaldybės interneto svetainėje.

64. Griežtai draudžiama buityje susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas mesti į komunalinių atliekų ar kitus tam nepritaikytus konteinerius.

XI SKYRIUS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

65. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingas atliekas, išvardytas Taisyklių 4 priede, privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

66 Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidariusias pavojingas atliekas privalo:

66.1. pristatyti į artimiausią DGASA;

66.2. atiduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai šis vykdo pavojingų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką (grafikas skelbiamas Savivaldybės ir atliekų tvarkytojo interneto svetainėse);

66.3. perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas.

67. Komunalinių atliekų turėtojai nenaudojamus ar senus vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

68. Komunalinių atliekų turėtojai nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas gali pristatyti į nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietas (mokyklose, kitose įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Savivaldybės internetiniame tinklalapyje, arba perduoti nešiojamų baterijų ir akumuliatorių platintojams (pardavėjams), kurie turi priimti šias atliekas nemokamai ir nereikalaudami pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.

69. Griežtai draudžiama buityje susidariusias pavojingas atliekas mesti į komunalinių atliekų ar kitus tam nepritaikytus konteinerius.

XII SKYRIUS

STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS

70. Taisyklės reglamentuoja statybos ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius gyvenamojo būsto ar patalpų statybos (griovimo), remonto darbus, kuriems vykdyti nėra privalomas statybos leidimas, tvarkymą.

71. Statybos ir griovimo atliekos surenkamos šiais būdais:

71.1. Iš atliekų turėtojų nemokamai priimamos DGASA (ne daugiau kaip 200 kg vienam fiziniam asmeniui).

71.2. Atliekų turėtojų prašymu atliekų tvarkytojas pateikia specialius statybinių atliekų konteinerius, už kurio išvežimą atliekų turėtojas sumoka šalių susitarimu pagal sutartį.

71.3. Statybos darbų metu susidarančias pavojingas atliekas (įvairūs dažai, lakai, tirpikliai, medžiagos, kuriose yra ar atliekų turėtojo nuomone gali būti asbesto ar gyvsidabrio) atliekų turėtojas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į artimiausią DGASA.

71.4. Statybos ir griovimo atliekas, susidarančias statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybos leidimas, tvarko atliekų tvarkytojai, nustatyta tvarka turintys teisę teikti tokių atliekų tvarkymo paslaugas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, pagal individualias sutartis.

72. Statybos ir griovimo atliekų surinkimas ir tvarkymas nėra įskaičiuotas į komunalinių atliekų tvarkymo tarifą. Šios atliekos surenkamos ir (ar) apdorojamos sutartiniais pagrindais už papildomą mokestį.

73. Atliekų turėtojai, mesdami statybos ir griovimo atliekas į tam skirtus konteinerius, privalo užtikrinti, kad pastato aplinka nebūtų veikiama triukšmo ir dulkių.

74. Griežtai draudžiama statybos ir griovimo atliekas mesti į komunalinių atliekų ir kitus tam nepritaikytus konteinerius ar palikti šalia šių įrenginių, išmesti pakelėse ar kitose tam nepritaikytose vietose.

XIII SKYRIUS

GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS

75. Gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos tvarkomos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatyta tvarka.

76. Fiziniai asmenys, įmonės, atliekančios gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymą ir priežiūrą, gatvių valymo sąšlavas deda į specialiai tam skirtus konteinerius.

77. Griežtai draudžiama šias atliekas dėti į komunalinių atliekų ir kitus tam nepritaikytus konteinerius.

XIV SKYRIUS

ATLIEKŲ TVARKYMAS DGASA

78. DGASA turi būti užtikrintas šių atliekų nemokamas surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams:

78.1. didžiųjų komunalinių atliekų (baldai, dviračiai, kiti dideli namų apyvokos daiktai);

78.2. pakuočių atliekų, įskaitant antrines žaliavas (popieriaus (kartono), plastiko, metalo, tekstilės atliekų);

78.3. elektros ir elektroninės įrangos atliekų;

78.4. naudotų padangų (ne daugiau kaip 5 padangos vienam fiziniam asmeniui);

78.5. buityje susidarančių pavojingų atliekų (baterijų, akumuliatorių, transporto priemonių pavojingų atliekų, buitinės chemijos atliekų ir kita);

78.6. žaliųjų atliekų (ne daugiau kaip 0,5 kub. m vienam fiziniam asmeniui);

78.7. statybos ir griovimo atliekų (ne daugiau kaip 200 kg vienam fiziniam asmeniui) ir ne daugiau kaip 10 lapų arba ne daugiau kaip 100 kg asbesto vienam fiziniam asmeniui).

79. Apie DGASA vietas, darbo laiką ir atliekų priėmimo tvarką skelbiama Savivaldybės, atliekų tvarkytojo, Kauno RATC interneto svetainėse, vietinėje spaudoje, reklaminėse skrajutėse, per televiziją ir kitoje žiniasklaidoje.

80. Komunalinių atliekų priėmimas ir tvarkymas DGASA, buityje susidarančių pavojingų atliekų priėmimo vietose, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje ir kituose įrenginiuose vykdomas pagal atliekų naudojimo ar šalinimo techninius reglamentus.

XV SKYRIUS

REGIONINIS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNAS

81. Savivaldybės teritorijoje surinktos mišrios komunalinės atliekos šalinamos Kauno regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne.

XVI SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

82. Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:

82.1. gauti Taisyklėse nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;

82.2. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu;

82.3. teikti pasiūlymus paslaugos teikėjui, Savivaldybei, Kauno RATC ir gamintojų importuotojų organizacijoms dėl atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo;

82.4. informuoti paslaugos teikėjus, Savivaldybę, Kauno RATC ir gamintojų importuotojų organizacijas apie Taisyklių reikalavimų nevykdymą.

83. Komunalinių atliekų turėtojai privalo:

83.1. laikydamiesi atliekų hierarchijos, vengti komunalinių atliekų susidarymo. Susidariusias komunalines atliekas rūšiuoti susidarymo vietoje, išskiriant atliekas į šias frakcijas: žaliąsias atliekas; pakuočių atliekas (įskaitant antrines žaliavas); pavojingas atliekas; elektros ir elektroninės įrangos atliekas; didžiagabarites atliekas; statybos ir griovimo atliekas; mišrias (likusias po rūšiavimo) atliekas; visas šiame punkte nurodytas ir išrūšiuotas atliekas tvarkyti vadovaujantis Taisyklėmis;

83.2. vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgaliotas asmuo privalo mokėti nustatytą įmoką arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu, sudaryti sutartis su komunalinių atliekų tvarkytoju ir visiškai ir laiku atsiskaityti už atliekų tvarkymą. Atliekų turėtojai (nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys), nesudarę sutarčių su komunalinių atliekų tvarkytoju, privalo mokėti Savivaldybės tarybos patvirtintą įmoką už atliekų tvarkymą pagal atliekų susikaupimo normą, susietą su naudingo būsto ploto kvadratūra;

83.3. naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų, su kuriais Savivaldybė sudaro sutartis, paslaugomis. Apie šiuos komunalinių atliekų tvarkytojus atliekų turėtojams teikiama informacija skelbimais žiniasklaidoje ir Savivaldybės interneto svetainėje;

83.4. naudotis tik jiems priskirtomis komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelėmis arba atliekų surinkimo įrenginiais, kurie nurodyti atliekų tvarkytojo ir komunalinių atliekų turėtojo sudarytose sutartyse. Daugiabučių namų gyventojus apie jiems skirtus konteinerius informaciniais pranešimais privalo informuoti daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioti atstovai arba daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai. Gyventojus, sudariusius sutartį su atliekų tvarkytoju, apie jiems priskirtų konteinerių aikštelių buvimo vietą informuoja atliekų tvarkytojas;

83.5. laikytis naudojimosi konteineriais ir rūšiavimo instrukcijų ir mesti į konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti;

83.6. užtikrinti, kad atliekų surinkimo transporto priemonės netrukdomos privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal komunalinių atliekų tvarkytojo viešai paskelbtą grafiką. Komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi su komunalinių atliekų tvarkytoju suderintose vietose, prie kurių galėtų laisvai privažiuoti šiukšliavežės. Jei nevykdoma šio punkto sąlyga, atliekų tvarkytojas veikia Taisyklių 92 punkte nustatyta tvarka;

83.7. neperpildyti atliekų surinkimo konteinerių, t. y. konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių turi būti užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto. Jei konteineriai perpildomi daugiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką), atliekų tvarkytojas turi teisę pareikalauti iš atliekų turėtojo atitinkamai koreguoti sutartį dėl atliekų išvežimo dažnumo arba komunalinių atliekų surinkimo konteinerio pakeitimo į tokio dydžio konteinerį, kuris atitinka realų susidarančių atliekų kiekį. Jei atliekų turėtojas neatvyksta koreguoti sutarties per 14 kalendorinių dienų, mokestis už atliekų tvarkymą skaičiuojamas pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ir nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo metines normas.

83.8. informuoti Savivaldybę apie aplinkos teršimą atliekomis ir Taisyklių nesilaikymą.

84. Juridiniai asmenys ir juridinių asmenų padaliniai, kurių ūkinėje-komercinėje veikloje susidaro komunalinių atliekų, privalo tvarkyti komunalines atliekas pagal šias Taisykles.

85. Juridiniai asmenys ir daugiabučių namų gyventojai (bendrijos), kurie naudojasi kolektyvinėmis komunalinių atliekų surinkimo aikštelėmis, moka už paslaugas pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ir nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo metines normas, kurios yra susietos su naudingo būsto ploto kvadratūra. Norintys sudaryti sutartį pagal faktinį išvežimą privalo įsirengti uždarą rakinamą aikštelę ir užtikrinti, kad aikštele naudosis tik to namo gyventojai. Sprendimai dėl aikštelių įsirengimo turi būti priimti butų savininkų balsų dauguma arba vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais reikalavimais.

86. Komunalinių atliekų turėtojai, daugiabučių namų savininkų bendrijos ir būsto eksploatavimo įmonės (daugiabučių namų administratoriai) privalo Savivaldybės administracijai pareikalavus pateikti informaciją apie gyventojų skaičių ir butų skaičių (būsto plotą), o juridiniai asmenys – apie darbuotojų arba atitinkamai mokinių, vaikų, vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams nustatyti ir mokesčio (įmokos) už atliekų tvarkymą dydžiui apskaičiuoti.

87. Fiziniai (individualių valdų savininkai) ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų ir jų padalinių vadovai atsako už jų valdomoje teritorijoje esančių visų komunalinių atliekų konteinerių švarą ir tvarką aplink šiuos konteinerius.

88. Daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioti atstovai arba daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai atsako už jų naudojamų komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietos (aikštelės) švarą ir tvarką aplink konteinerius.

89. Atliekų turėtojas, sugadinęs ar sunaikinęs atliekų surinkimo įrangą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

90. Komunalinių atliekų turėtojams griežtai draudžiama:

90.1. deginti visas komunalines atliekas;

90.2. raustis bendro naudojimo konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) pakuočių atliekas įskaitant antrines žaliavas;

90.3. išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitur, palikti mišrias komunalines, buityje susidarančias pavojingas, elektros ir elektronines įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, didžiagabarites atliekas, naudotas padangas, antrines žaliavas ir žaliąsias atliekas šalia konteinerių;

90.4. maišyti komunalines atliekas su gamybinės ir kitos ūkinės veiklos atliekomis;

90.5. savavališkai pakeisti konteinerio stovėjimo vietą;

90.6. užstatyti autotransporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų priežiūros zonas;

90.7. aprašinėti ar kitaip terlioti, gadinti konteinerius, piešti, klijuoti lipdukus ant konteinerių;

90.8. į komunalinių atliekų konteinerius pilti žemės gruntą, statybos ir griovimo atliekas, chemines medžiagas, skystas atliekas, degančias ar karštas atliekas, antrines žaliavas, žaliąsias atliekas, pavojingas atliekas, gatvių valymo atliekas.

XVII SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

91. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę:

91.1. tikrinti prižiūrimų komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę;

91.2. įspėti atliekų turėtojus, kurie nesilaiko Taisyklių reikalavimų;

91.3. atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:

91.3.1. jei atliekų turėtojai neišstumia ir nepastato individualių konteinerių ar patalpose ir uždarose teritorijose esančių kolektyvinių konteinerių jų ištuštinimo dieną į su atliekų tvarkytoju suderintą vietą;

91.3.2. jei žiemos metu nuo konteinerių stovėjimo vietos ar konteinerių aikštelės nėra nuvalytas sniegas;

91.3.3. jei konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės užstatytos autotransporto priemonėmis;

91.3.4. jei komunalinių atliekų turėtojai žaliąsias atliekas, pakuočių atliekas (įskaitant antrines žaliavas), pavojingas atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, didžiagabarites atliekas, statybos ir griovimo atliekas, mišrias (likusias po rūšiavimo) atliekas meta į tam neskirtus atliekų surinkimo konteinerius.

92. Jeigu atliekų tvarkytojas dėl atliekų turėtojo kaltės negali ištuštinti konteinerio (-ių), atliekų tvarkytojas šį faktą užregistruoja komunalinių atliekų tvarkytojo reglamentuota tvarka ir apie tai informuoja atliekų turėtoją. Tai traktuojama kaip suteikta paslauga, už kurią atliekų turėtojas privalo sumokėti.

93. Komunalinių atliekų tvarkytojai privalo:

93.1. teikti paslaugas pagal Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo reikalavimus kokybės, paslaugos kokybės, kitų teisės aktų reikalavimus ir Sutarties sąlygas;

93.2. registruoti komunalinių atliekų turėtojus Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka;

93.3. savo lėšomis įrengti atliekų surinkimo konteinerių aikšteles pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemą (specialųjį planą). Reikalavimus konteinerių aikštelėms nustato Savivaldybės administracija, o jų įrengimą organizuoja atliekų tvarkytojas. Konkrečias vietas konteinerių aikštelėms įrengti ir konteinerių, kuriuos galima statyti tokiose aikštelėse, tipą parenka paskirti Savivaldybės administracijos specialistai, atsižvelgdami į Savivaldybės atliekų tvarkytojo rekomendacijas. Konteinerių aikštelių skaičius ir vietos yra nustatomos konteinerių aikštelių išdėstymo schemoje. Atliekų tvarkytojas informuoja atliekų turėtojus (tiesiogiai arba per bendrijas ar administratorius) apie jiems priskirtų konteinerių aikštelių buvimo vietą, jose esančių ar numatytų pastatyti kolektyvinių konteinerių kiekį;

93.4. nemokamai aprūpinti komunalinių atliekų turėtojus konteineriais mišrioms komunalinėms atliekoms ir pakuočių atliekoms, įskaitant antrines žaliavas. Komunalinių atliekų surinkimo konteinerių dydį parenka komunalinių atliekų tvarkytojas pagal susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir konteinerių ištuštinimo dažnumą, taip pat atsižvelgdamas į atliekų turėtojų kreipimąsi raštu. Konteineriai pakuočių atliekoms, įskaitant antrines žaliavas, surinkti statomi konteinerių aikštelėse arba kitose gyventojams patogiose vietose. Naudojami konteineriai turi atitikti Europos Sąjungos ir kitus standartus, taikomus mišrių komunalinių atliekų, pakuočių ir pakuočių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, surinkimo konteineriams;

93.5. užtikrinti atliekų išvežimą tokiu dažnumu, kad konteineriai nebūtų perpildyti. Konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti; jei konteineriai perpildomi daugiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką), vykdyti Taisyklių 83.7 papunkčio reikalavimus. Konteineriai ištuštinami tokiu dažnumu:

93.5.1. mišrių komunalinių atliekų kolektyviniai konteineriai, skirti daugiabučių namų gyventojams, – ne rečiau kaip tris kartus per savaitę;

93.5.2. pakuočių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, surinkimo konteineriai, skirti daugiabučiams namams, – ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

93.5.3. individualiose valdose esantys atliekų surinkimo konteineriai:

93.5.3.1. skirti stiklo pakuotei surinkti – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius;

93.5.3.2. skirti pakuotei (išskyrus stiklo pakuotę) surinkti – ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

93.5.3.3. skirti mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti – ne rečiau kaip kartą per dvi savaites;

93.5.4. mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, esantys juridiniams asmenims priklausančiose nuosavose teritorijose, – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį;

93.5.5. mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, skirti lopšeliams-darželiams, mokykloms, ligoninėms, sanatorijoms, poliklinikoms ir ambulatorijoms, turi būti ištuštinami ne rečiau kaip kartą per dvi savaites.

94. Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo:

94.1. pakėlęs atliekų surinkimo konteinerį, surinkti visas po juo esančias atliekas ir ne mažesniu kaip 2 m spinduliu aplink šį konteinerį tuštinimo metu iškritusias atliekas;

94.2. laikytis konteinerių ištuštinimo periodiškumo, nustatyto sutartyje tarp komunalinių atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkytojo. Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo ant konteinerių nurodyti savo duomenis, kad konteinerių perpildymo atveju komunalinių atliekų turėtojai galėtų apie tai pranešti komunalinių atliekų tvarkytojui. Konteinerių ištuštinimo grafikas skelbiamas viešai. Apie konteinerių tuštinimo grafiko pakeitimą komunalinių atliekų tvarkytojas raštu praneša komunalinių atliekų turėtojams ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų;

94.3. laikytis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešosiose vietose taisyklių, tuštindamas mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ir kitų atliekų surinkimo konteinerius;

94.4. uždaryti ištuštintų konteinerių dangčius ir užtikrinti, kad konteineriai būtų pastatyti į nustatytą konteinerių stovėjimo vietą ar aikštelę;

94.5. ištuštinti per 48 val. ne pagal grafiką, o pagal Savivaldybės ar seniūnijos atstovų nurodymą, ar pagal komunalinių atliekų turėtojo pranešimą daugiau kaip 80 proc. tūrio užpildytus kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų konteinerius;

94.6. pakeisti pagal atliekų turėtojo motyvuotą kreipimąsi raštu anksčiau skirtą konteinerį per 15 kalendorinių dienų kito dydžio konteineriu, naudojamu Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir atitinkamai pakoreguoti sutartį;

94.7. pateikti pagal atliekų turėtojo prašymus atliekų turėtojams atskirus konteinerius žaliosioms atliekoms, statybos ir griovimo atliekoms surinkti. Už šias paslaugas atliekų turėtojas moka pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius;

94.8. tikrinti, ar komunalinių atliekų turėtojai tinkamai rūšiuoja pakuočių atliekas. Nustatęs, kad atliekos konteineriuose rūšiuojamos pažeidžiant Taisyklių reikalavimus, atliekų tvarkytojas palieka pranešimą apie netinkamą rūšiavimą ir neišveža konteinerio. Šis faktas fiksuojamas atliekų tvarkytojo kontrolės dokumentuose. Pasikartojus pažeidimui, atliekų tvarkytojas netinkamai išrūšiuotą konteinerį išveža specialiuoju transportu ir apie tai pažymi kontrolės dokumentuose, o komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti kaip už komunalinių atliekų sutvarkymą, padengdamas papildomo transportavimo išlaidas;

94.9. ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, kai vidutinė paros temperatūra aukštesnė negu +8 C, plauti ir dezinfekuoti bendrojo naudojimo mišrių komunalinių ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerius pagal atliekų tvarkytojo sudarytą ir su Aplinkos apsaugos skyriumi suderintą grafiką, vadovaudamasis higienos reikalavimai. Konteineriam dezinfekuoti naudojami biocidai turi atitikti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Individualius mišrių komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerius turi plauti ir dezinfekuoti atliekų turėtojai;

94.10. atliekoms surinkti naudoti tik techniškai tvarkingus (neapdegusius, nesurūdijusius, nesulaužytus, nesulankstytus ar kitaip pažeistus) konteinerius; be papildomo mokesčio pakeisti netinkamus naudoti konteinerius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas komunalinių atliekų surinkimo paslaugos teikimas; jei konteineris tapo netinkamas naudoti dėl konkretaus atliekų turėtojo kaltės, konteineris keičiamas konteinerio panaudos sutartyje nustatyta tvarka;

94.11. nukelti, išvežti ir savo teritorijoje 30 kalendorinių dienų saugoti nelegaliai pastatytus konteinerius, skirtus komunaliniame sraute susidarančioms atliekoms rinkti, ir apie tai raštu informuoti Aplinkos apsaugos skyrių (šio skyriaus specialistai nustato konteinerio savininką ir teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl administracinės ar kitos nuobaudos taikymo); jei neatsiranda nelegaliai pastatyto konteinerio savininkas – po 30 kalendorinių dienų sutvarkyti konteinerį kaip bešeimininkę atlieką;

94.12. ne rečiau nei kartą per pusmetį, t. y. kiekvienais metais iki birželio 15 dienos ir iki gruodžio 15 dienos, informuoti atliekų turėtojus apie atliekų, surenkamų apvažiuojant atliekų turėtojus, surinkimo ir išvežimo grafikus. Grafikus būtina suderinti su Aplinkos apsaugos skyriumi ir skelbti Savivaldybės, atliekų tvarkytojo ir Kauno RATC interneto svetainėse, vietinėje spaudoje, reklaminėse skrajutėse ir kitomis informavimo priemonėmis. Atliekų surinkimo ir išvežimo grafikuose turi būti nurodyta šių atliekų surinkimo vieta, data ir laikas;

94.13. tvarkyti bešeimininkes komunalines atliekas gavęs Aplinkos apsaugos skyriaus užsakymą;

94.14. registruoti visus komunalinių atliekų turėtojų prašymus ir skundus (žodinius ir raštiškus), nurodydamas datą, pareiškėjo vardą, gyvenamąją vietą, išsamų skundo ar prašymo aprašymą, planuojamas priemones trūkumams pašalinti ar prašymui patenkinti ir preliminarią įvykdymo datą. Apie priimtą sprendimą komunalinių atliekų turėtojas informuojamas raštu;

94.15. teikti Aplinkos apsaugos skyriui duomenis apie gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurie naudojasi atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis, taip pat duomenis, reikalingus susidarančių atliekų kiekiui ir teikiamų atliekų surinkimo paslaugų mastui nustatyti, tarp jų – duomenis apie darbuotojų, tarnautojų, studentų, moksleivių skaičių, gamybos ar teikiamų paslaugų mastą ir panašiai.

XVIII SKYRIUS

KOMUNALINIŲ Atliekų apskaitos duomenų surinkimas ir kaupimas

95. Aplinkos apsaugos skyrius renka ir kaupia duomenis apie komunalinių atliekų susidarymą įvairiuose šaltiniuose Savivaldybės teritorijoje, jų surinkimą, vežimą ir perdavimą šalinti ir naudoti, apie šių atliekų tvarkymo įrenginius, apie paslaugas pagal sutartis su komunalinių atliekų tvarkytojais ir kitus komunalinių atliekų tvarkymui planuoti, priemonėms įgyvendinti ir kontrolei vykdyti reikalingus duomenis.

96. Du kartus per metus (iki liepos 1 d. ir iki sausio 25 d.) Savivaldybės teritorijoje veikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai ir papildančiųjų atliekų surinkimo sistemų operatoriai Aplinkos apsaugos skyriui pateikia duomenis raštu ir skaitmeninėje laikmenoje apie Savivaldybės teritorijoje surinktų ir (ar) sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį, nurodydami konkretų atliekų kodą ir kiekį tonomis.

97. Du kartus per metus (iki liepos 1 d. ir iki sausio 25 d.) Kauno RATC teikia Aplinkos apsaugos skyriui duomenis apie neišrūšiuotų komunalinių ir kitų nuo jų atskirtų atliekų tvarkymą regioniniuose tvarkymo įrenginiuose sutartyje tarp Savivaldybės ir Kauno RATC nustatyta tvarka.

XIX SKYRIUS

Visuomenės informavimas

98. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti teisės aktų nustatyta tvarka.

99. Komunalinių atliekų tvarkytojas (-ai), pasinaudodamas (-i) įvairiais jam (jiems) prieinamais būdais, privalo periodiškai informuoti atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atskyrimo būdus ir ypatumus, siekdamas surinkti geros kokybės antrines žaliavas, atliekų pavojingumą ir pavojingų atliekų surinkimo galimybes ir kita.

XX SKYRIUS

PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

100. Komunalinių atliekų turėtojų prašymus ir skundus dėl šių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiantis  komunalinių atliekų tvarkytojas ir Savivaldybė.

101. Prašymai ar skundai gali būti pateikiami raštu ar žodžiu.

102. Nagrinėjami tokie rašytiniai prašymai ir skundai, kurie yra įskaitomai parašyti valstybine kalba, yra pareiškėjo arba jo įgalioto atstovo pasirašyti, nurodyti jo vardas, pavardė, tikslus adresas, kuriuo jis pageidautų gauti atsakymą, ir telefono numeris (jeigu pareiškėjas jį turi). Neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti prašymai ir skundai grąžinami pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastį. Rašytiniai prašymai ir skundai, kuriuose nenurodyti pareiškėjo vardas, pavardė, adresas arba kurie pareiškėjo nepasirašyti, komunalinių atliekų tvarkytojo įgalioto asmens sprendimu gali būti paliekami nenagrinėti.

103. Nagrinėjami tokie žodiniai prašymai ir skundai, kuriuos pateikiantis asmuo nurodo savo vardą, pavardę, tikslų adresą ir telefono numerį (jeigu pareiškėjas jį turi) ir kuriuos galima išnagrinėti tuoj pat, nepažeidžiant kitų asmenų interesų.

104. Prašymai ir skundai, gauti raštu ar žodžiu tiesiogiai iš asmens ar atsiųsti paštu, faksu ir elektroniniu paštu, registruojami specialiame žurnale. Ant rašytinio prašymo ar skundo dedama registracijos žyma, joje įrašoma prašymo ar skundo gavimo data ir registracijos numeris.

105. Jei atliekų turėtojas kreipiasi raštu (ir elektroniniu paštu) Atliekų tvarkytojas privalo atsakyti, pateikdamas atsakymus į visus kreipimesi keliamus klausimus, susijusius su teikiama paslauga, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atliekų turėtojo kreipimosi gavimo dienos tokiu pat būdu, kokiu atliekų turėtojas pateikė kreipimąsi. Kreipusis žodžiu (telefonu) atsakoma kiek galima skubiau, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei nėra galimybės pateikti atsakymo atliekų turėtojui per nustatytą terminą, atsakymo pateikimas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų, tačiau Atliekų tvarkytojas privalo apie tai informuoti atliekų turėtoją tokiu pat būdu, kokiu atliekų turėtojas kreipėsi, ir nurodyti pratęsimo priežastis.

106. Gavęs to paties komunalinių atliekų turėtojo pakartotinį skundą tuo pačiu klausimu, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo apie tai pranešti Savivaldybei. Savivaldybė sprendžia, ar skundas pagrįstas, ir imasi atitinkamų priemonių. Pagrįsto skundo atveju komunalinių atliekų tvarkytojas privalo pašalinti trūkumus savo lėšomis.

107. Kai trūkumas (pažeidimas) negali būti pašalintas nedelsiant, pareiškėjas registruotu laišku informuojamas apie terminą, per kurį trūkumas (pažeidimas) bus pašalintas, o jei trūkumo (pažeidimo) pašalinti neįmanoma arba atsisakoma jį šalinti, pateikiamas motyvuotas paaiškinimas.

108. Atliekų turėtojas turi teisę raštiškai kreiptis tiesiai į Savivaldybę su skundu dėl atliekų tvarkytojo neveikimo ar netinkamo veikimo. Tokie skundai yra nagrinėjami Savivaldybės nustatyta bendrąja tvarka.

XXI SKYRIUS

taisyklių VYKDYMO užtikrinimas ir atsakomybė už jų pažeidimus

109. Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybė. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už Taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti specialistai ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyti pareigūnai.

110. Atliekų turėtojas ar atliekų tvarkytojas, pažeidęs Taisykles, yra baudžiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka.

111. Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis Taisyklių, pašalinti pažeidimo pasekmes ir atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

____________________________________

Kauno miesto savivaldybės

komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių

1 priedas

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ANTRINES ŽALIAVAS, KURIAS GALIMA MESTI Į PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, SĄRAŠAS

Pakuočių atliekų rūšys	Atliekos, kurias galima mesti į konteinerius	Atliekos, kurių negalima mesti į konteinerius
1	2	3
Stiklas	Stikliniai buteliai, stiklainiai; Stikliniai indai, stiklinė pakuotė; įvairaus dydžio stiklo duženos. Buteliai ir stiklainiai turi būti visiškai ištuštinti, popierinių etikečių pašalinti nebūtina	Porcelianas, krištolas, keramika; veidrodžiai; visų rūšių elektros lemputės; dažais, tepalais ar kita chemine medžiaga užteršta pakuotė; medicininės ampulės, stikliniai vaistų buteliukai; armuotas stiklas bei stiklo lakštai; automobilių langų stiklai
Popierius ir kartonas	Žurnalai, laikraščiai ir kiti spaudiniai (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele); knygos be kietų viršelių; kartoninės dėžutės, gofruoto kartono dėžės, popieriniai krepšiai; lankstinukai, vokai, skrajutės, spaudos ir rašomasis popierius, knygos be kietų viršelių; kita neužteršta popierinė pakuotė ir pakavimo popierius. Popieriaus ir kartono atliekos neturi būti riebaluotos ir užterštos maisto likučiai	Riebalais suteptas popierius (picos dėžutės, sviesto pakeliai, pakeliai nuo traškučių); popierinės nosinaitės, servetėlės ir rankšluosčiai, tualetinis popierius ir sauskelnės; kalkinis, parafinuotas, vaškuotas, tepaluotas popierius; popierius, padengtas plastiku, celofanu, folija, bitumu; panaudoti tapetai

1	2	3
Plastikai ir metalas	Plastikiniai buteliai (nuo gėrimų ir kitų maisto produktų); buitinių priemonių plastikinė tara (nuo indų ploviklio, šampūno ir pan.); plastikiniai maišeliai; plastikiniai indai, plastikiniai indeliai ir dėžutės nuo padažų, majonezo ir kitų maisto produktų; plėvelė nuo maisto produktų, kita plastikinė pakuotė, kurioje yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP, PS ženklai; plastikiniai žaislai; kartoninės gėrimų pakuotės („Tetrapak“, „Elopak“ ir pan.); skardinės nuo gėrimų, konservų dėžutės; metaliniai dangteliai, dėžutės, aliuminio folija, kitos metalinės pakuotės atliekos. Pakuotės turi būti visiškai ištuštintos, pašalinti maisto likučiai, buteliai ir pakeliai suspausti, užsukti kamšteliai	Riebalais, dažais, tepalais ar kita chemine medžiaga sutepta plastikinė ar metalinė tara; plastikiniai žaislai su elektroniniais įtaisais; plastikinės medicinos priemonės ir gaminiai; vaizdo kasetės, fotojuostelės, CD, DVD ir LP plokštelės; skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai ir kiti higienos reikmenys, aerozoliniai flakonai

PASTABA.  Pakuočių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

________________________________________

Kauno miesto savivaldybės

komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių

2 priedas

REKOMENDUOJAMŲ KOMPOSTUOTI NAMŲ ŪKIO SĄLYGOMIS BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ŽALIĄSIAS ATLIEKAS, SUSIDARANČIAS BENDRO NAUDOJIMO IR PRAMONĖS TERITORIJOSE, SĄRAŠAS

Kompostuoti tinkamos atliekos		Kompostuoti netinkamos atliekos
Buities atliekos	Sodo atliekos
Maisto atliekos (negyvūninės kilmės) – vaisių ir daržovių gabaliukai; vaisių ir  daržovių žievės; kiaušinių lukštai; arbatos pakeliai; kavos tirščiai bei jų filtrai. Kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai. Naminių graužikų (žiurkėnų, jūros kiaulyčių) natūralūs pakratai	Sodo atliekos – augalų lapai; nupjauta žolė; smulkios šakos; piktžolės (be subrendusių sėklų); sena vazonų žemė; kitos atliekos – triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas	Mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, sergantys augalai, šunų bei kačių ekskrementai, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai

PASTABA.  Rekomenduojamų kompostuoti namų ūkio sąlygomis atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

________________________________________

Kauno miesto savivaldybės

komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių

3 priedas

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ SĄRAŠAS

Kategorijos	Elektros ir elektroninės įrangos atliekos
Stambių namų apyvokos prietaisų atliekos	Nebenaudojami ar sugedę šaldytuvai ir šaldikliai, skalbimo mašinos ir drabužių džiovintuvai, indaplovės, elektrinės viryklės ir viryklėlės, mikrobangų krosnelės, elektriniai šildymo prietaisai (elektriniai radiatoriai), elektriniai ventiliatoriai, oro kondicionavimo prietaisai
Smulkių namų apyvokos prietaisų atliekos	Nebenaudojami ar sugedę dulkių siurbliai, siuvimo, mezgimo, audimo ir kitokie tekstilės gaminių apdorojimo prietaisai, lygintuvai, skrudintuvai, keptuvės, smulkintuvai, kavamalės ir talpyklų ar pakuočių atidarymo ar sandarinimo įranga, elektriniai peiliai, plaukų kirpimo, džiovinimo, dantų valymo, skutimosi ir masažavimo prietaisai bei kiti kūno priežiūros prietaisai, rankiniai ir staliniai laikrodžiai bei laiko matavimo, rodymo ar fiksavimo įranga, svarstyklės
Informacinių technologijų ir telekomunikacinės įrangos atliekos	Nebenaudojami ar sugedę asmeniniai kompiuteriai (kartu su centriniu procesoriumi, pele, monitoriumi ir klaviatūra), nešiojamieji kompiuteriai, kompiuterinės užrašų knygelės, delniniai kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, elektrinės ir elektroninės rašomosios mašinėlės, kišeninės ir stalinės skaičiavimo mašinėlės, fakso aparatai, telefonai, mobilieji telefonai, atsakiklių sistemos
Vartojimo įrangos atliekos	Nebenaudojami ar sugedę radijo aparatai, televizoriai, vaizdo kameros, vaizdo grotuvai, garso grotuvai, garso stiprintuvai, muzikos instrumentai, fotoaparatai
Apšvietimo įrangos atliekos	Perdegusios lempos, nebenaudojama ar sugedusi kita apšvietimo įranga
Elektrinių ir elektroninių įrankių atliekos	Nebenaudojami ar sugedę  vejos pjovimo ar kitų sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, tekinimo, malimo, šlifavimo, smulkinimo, pjovimo, kapojimo, kirpimo, gręžimo, skylių darymo, perforavimo, lankstymo, lenkimo ar panašaus medžio, metalo ar kitų medžiagų apdorojimo įranga, kniedijimo, kalimo, veržimo arba kniedžių, vinių, varžtų ištraukimo ar panašios paskirties įrankiai, virinimo, litavimo ar panašios paskirties įrankiai, skystų ar dujinių medžiagų purškimo, skleidimo, paskirstymo ar kitokio apdorojimo kitomis priemonėmis įranga
Žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos atliekos	Nebenaudojami ar sugedę elektriniai traukinukai ar lenktyninių automobilių komplektai, rankiniai vaizdo žaidimų pultai, vaizdo žaidimai, elektrinių ar elektroninių komponentų turinti sporto įranga

PASTABA. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

________________________________________

Kauno miesto savivaldybės

komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių

4 priedas

PAVOJINGŲ BUITIES ATLIEKŲ SĄRAŠAS

Pavojingos buities atliekos:

1. Išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai

2. Pasenę vaistai

3. Pasenę buities chemijos produktai

4. Lakų, dažų, klijų, tirpiklių, skiediklių atliekos

5. Dažų, ploviklių, cheminių medžiagų tara (pakuotės)

6. Panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos

7. Gyvsidabrio turinčios atliekos (termometrai, liuminescensinės lempos)

8. Trąšų, augalų apsaugos priemonių, agrochemijos atliekos

9. Pasenę gesintuvai, aerozolių balionėliai

10. Kitos pavojingos buities atliekos

PASTABA. Pavojingų buities atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

________________________________________