Administracinė byla Nr. eA-41-492/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04543-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 17.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Žemaitijos pieno investicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Žemaitijos pieno investicija“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos Eltika“) dėl statybos leidimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Žemaitijos pieno investicija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2022 m. rugsėjo 15 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir SLD) rekonstruoti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), išduotą statytojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Lietuvos Eltika“ (toliau – ir Statytojas) statinio projektui „Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas. SLD išdavimas pažeidžia pareiškėjo, kaip gretimo sklypo (esančio (duomenys neskelbtini)) savininko teises ir teisėtus interesus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad SLD naikintinas, kadangi išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 2.02.02:2004 3 priedo 1.1 papunkčio bei STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 ir 8 papunkčių reikalavimus, nustatančius Statytojui pareigą gauti pareiškėjo sutikimą administracinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), statybai, kadangi Pastatas, kuriam išduotas SLD, yra suprojektuotas neišlaikant privalomų atstumų iki Bendrovės sklypo ribos ir nesant pareiškėjo sutikimo dėl Pastato statybos neišlaikant privalomų atstumų. Taip pat SLD išduotas nevykdant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimo bei neištaisius Projektą tikrinančių subjektų sprendimuose nurodytų Projekto trūkumų. Teikdamas skundą pareiškėjas siekia apginti savo teisę, kad Pastato rekonstrukcija būtų vykdoma išlaikant privalomus norminius atstumus iki pareiškėjo žemės sklypo ribos.
4. Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. gruodžio 10 d. atsakovo internetiniame puslapyje, siekiant visuomenę informuoti apie statinio projektavimą, buvo paskelbta informacija apie numatomą administracinio pastato (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, rekonstravimo projektavimą. Skelbime nurodyta, kad numatoma administracinio pastato rekonstrukcija, o faktiškai numatoma rekonstruoti pastatą – garažų paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 564,56 kv. m, į administracinės paskirties pastatą, kurio plotas bus 2 935,34 kv. m. Tokiu būdu visuomenei susipažinti buvo pateikti projektuotojo mažosios bendrijos „De architectura“ (toliau – ir Projektuotojas) parengti Pastato projektiniai pasiūlymai (toliau – ir PP).
5. Pareiškėjo nuomone, Administracija, neteisėtai išduodama SLD, pažeidė Bendrovės nuosavybės teises, kadangi SLD buvo išduotas nesant pareiškėjo sutikimo statyti Pastatą mažesniais, negu norminiai, atstumais iki Žemės sklypo ribos. Kadangi SLD išduotas neteisėtai, todėl turi būti panaikintas, o Statytojas privalo užtikrinti imperatyvių teisės aktų reikalavimų dėl privalomų norminių atstumų nuo statinių iki pareiškėjo žemės sklypo ribos laikymąsi.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei atsakovas, nei Statytojas neneigia, jog numatomas rekonstruoti Pastatas yra suprojektuotas nesilaikant STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1 papunkčio reikalavimų. Kaip matyti iš Pastato projektinės dokumentacijos, 1 aukšto pastatas (garažas) rekonstruojamas į 5-ių aukštų, 19,80 m aukščio pastatą (administracinį), yra ant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Tačiau Pastato nauji aukštai suprojektuoti visiškai nesilaikant reikalavimo išlaikyti privalomą atstumą iki žemės sklypo ribos. Privalomų atstumų nuo Pastato iki pareiškėjo žemės sklypo ribos mažinimas buvo galimas tik gavus pareiškėjo rašytinį sutikimą, tačiau pareiškėjas sutikimo nėra davęs, taip pat nėra jokių teisės aktuose numatytų išimčių, kurios nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomos.
7. Pareiškėjas dėl Statytojo pareigos gauti Bendrovės sutikimą ir SLD išdavimo pažeidžiant pareigą gauti sutikimą nurodo, kad atsakovas galėjo išduoti SLD tik tokiu atveju, jeigu Statytojas būtų pateikęs pareiškėjo sutikimą vykdyti Pastato rekonstrukciją neišlaikant privalomų atitraukimų nuo Pastato naujų konstrukcijų iki pareiškėjo žemės sklypo ribos. Be to, šį sutikimą Statytojas privalėjo pateikti dar PP viešinimo stadijoje, tačiau nei tvirtinant PP, nei išduodant SLD atsakovas nereikalavo pateikti pareiškėjo sutikimo.
8. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija, atlikusi pritarimo PP teisėtumo patikrinimą, konstatavo, jog pareiškėjo sutikimą Statytojas privalėjo atsakovui pateikti kartu su prašymu informuoti visuomenę apie numatomą Pastato projektavimą. Neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovas, patvirtindamas PP, padarė pažeidimą.
9. Projektinių pasiūlymų viešinimo ir patvirtinimo metu (2022 m. vasario 10 d.) galiojo teisės aktai, nustatantys pareigą gauti pareiškėjo sutikimą statybai neišlaikant minimalių atstumų nuo statinio iki pareiškėjo sklypo ribos. 2022 m. vasario 10 d. sprendimu PP buvo patvirtinti negavus pareiškėjo sutikimo, tai reiškia, kad Administracija, priimdama sprendimą dėl Pastato PP patvirtinimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Tai konstatuota ir Inspekcijos 2022 m. liepos 22 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Patikrinimo aktas Nr. 2), kuris yra galiojantis ir privalomas atsakovui.
10. Pareiškėjas pažymėjo, kad, kaip nurodyta Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendime atsakovui, Inspekcija nepateikė Administracijai privalomojo nurodymo pašalinti šį pažeidimą tik dėl to, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja STR 1.04.04:2017 redakcija, kurios 60 punkte neliko reikalavimo statytojui su prašymu informuoti visuomenę apie parengtus statinio projektinius pasiūlymus teikti dokumentus, pagrindžiančius, kad projektiniai pasiūlymai suderinti su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis. Dėl to Inspekcija vertino, kad šio sutikimo nepateikimas nuo 2022 m. gegužės 1 d. nekvalifikuotinas kaip pažeidimas. Tačiau tai nepaneigia pažeidimo fakto pritarimo PP metu (2022 m. vasario 10 d.).
11. Pareiškėjas teigė, kad išduodama SLD, Administracija taip pat neatsižvelgė ir į Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, kuriame nurodyta, jog, nagrinėjant prašymą išduoti SLD rekonstruoti Pastatą, privaloma vadovautis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, STR 2.02.02:2004 3 priedo 1 punkto 1.1 papunkčiu, STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 ir 8 punktais. Taigi, šiuo sprendimu Inspekcija nurodė atsakovui išduoti SLD tik gavus pareiškėjo sutikimą dėl statybos neišlaikant privalomų atitraukimų.
12. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad SLD išduotas neteisėtai, kadangi atsakovas nepagrįstai pritaikė STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4. punkte nustatytą išimtį, sudarančią pagrindą netaikyti STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1 papunktyje nustatytų privalomų mažiausių atstumų nuo statinių iki gretimo sklypo ribos. Teigė, kad, priešingai atsakovo ir Statytojo pozicijai, STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkte nustatytą išimtis nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog Žemės sklype yra būtent istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Pagrindą teigti, kad išimtis dėl pareiškėjo sutikimo negalėjo būti taikoma, patvirtina Inspekcijos 2022 m. balandžio 4 d. Pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 1), išvada.
13. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nuo pat pradžių vadovavosi klaidinga prielaida, jog Žemės sklype yra susiklostęs perimetrinis užstatymas, kadangi neteisingai identifikavo, kuriai Vilniaus miesto centrinės dalies vad. Naujamiesčių teritorijos (unikalus kodas 33653), kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) daliai priskirtinas šis sklypas. Išduodant SLD, nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, kad Žemės sklype yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, kadangi toks užstatymo tipas Žemės sklype niekada nebuvo susiklostęs. Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, apibrėžtų teritorijos ribų plane pažymėta, kad kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) perimetrinis užstatymas užima tik nežymią dalį šio kvartalo, o Žemės sklype yra susiklostęs pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas.
14. Teigė, kad nėra ginčo dėl to, jog privalomi atstumai skaičiuojami ir nustatinėjami nuo statinių iki konkrečių sklypų ribų, bet ne tam tikrų miesto dalių. Atsakovas, išduodamas SLD, nepagrįstai išplėtė STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 papunktyje nustatytos išimties taikymą.
15. Pareiškėjas nurodė, kad pareigos gauti sutikimą nepanaikina taip pat ir Vilniaus miesto bendrojo plano ir Žemės sklypui patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys Žemės sklype perimetrinį užstatymo tipą. Šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai nepaneigia pareigos gauti pareiškėjo sutikimą Pastato rekonstrukcijai neišlaikant privalomų norminių atstumų nuo pareiškėjo sklypo ribos, nesudaro pagrindo taikyti šios pareigos išimčių
16. Pareiškėjas akcentavo, kad perimetrinio užstatymo tipo nustatymas Žemės sklype projektuojamiems statiniams savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks užstatymo tipas Žemės sklype yra susiformavęs istoriškai, ar, kad toks užstatymo tipas savaime leidžia projektuoti statinį nesilaikant teisės aktuose nustatytų minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos.
17. Nurodė, kad Žemės sklypas patenka į Vilniaus m. teritorijos bendrojo plano zoną NJM (duomenys neskelbtini), kuriai nurodyti užstatymo tipai „pr_u“ ir „pr_a“. Šio bendrojo plano aiškinamojo rašo priede Nr. 1 pateikti užstatymo tipų aprašymai: „pr_u“ – savo išorės perimetru pilnai uždara reguliaraus plano užstatymo struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę; pastatų ilgiesiems fasadams formuojant gatvės išklotinę galimas ir pastatų atsitraukimo nuo šoninių sklypo ribų variantas; „pr_a“ – savo išorės perimetru dalinai uždara reguliaraus plano užstatymo struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę; pastatų ilgiesiems fasadams formuojant gatvės išklotinę galimas ir pastatų atsitraukimo nuo šoninių sklypo ribų variantas. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija Patikrinimo akte Nr. 1 konstatavo, kad pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, tiek „pr_u“, tiek ir „pr_a“ užstatymo tipo atvejais atsitraukimas nuo šoninių sklypo ribų galimas.
18. Atsakovo ir Statytojo įsitikinimu, pagrindą išduoti SLD be pareiškėjo sutikimo sudaro ir tai, kad Žemės sklypui galiojančiu detaliuoju planu nustatytas perimetrinis užstatymas. Tokį savo vertinimą Statytojas yra deklaravęs 2022 m. rugpjūčio 30 d. Projekto vadovės paaiškinimuose. Atsakovas savo 2022 m. vasario 8 d. atsakyme į pareiškėjo prašymą, rėmėsi ir tuo, kad Žemės sklypui detaliuoju planu nustatytas perimetrinis užstatymas. Detaliojo plano patvirtinimas nesudaro pagrindo statytojui, projektuojant statinius tokiame sklype, nesivadovauti teisės aktuose nustatytais privalomais minimaliais atstumas nuo statinio iki gretimo žemės sklypo ribos. Be to, Statytojui atliekant Žemės sklypui galiojančio detaliojo plano korektūrą, korektūros sprendiniams nebuvo gautas pareiškėjo pritarimas. Detaliajame plane numatytas įpareigojimas, rengiant konkretaus užstatymo projektinius pasiūlymus arba techninį projektą, vadovautis statybos techninių reglamentų reikalavimais dėl atitraukimo nuo sklypo ribų.
19. Pareiškėjo teigimu, pagrindą išvadai, kad SLD išduoti būtinas pareiškėjo sutikimas, patvirtina ir byloje pateikta Lietuvos Respublikos teismo eksperto, konsultanto dr. G. T. 2022 m. gegužės 30 d. konsultacija (toliau – ir Konsultacija).
20. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo argumentus dėl SLD išdavimo pažeidžiant Projektą tikrinančių institucijų pastabas, nurodė, kad Administracija, išduodama SLD, vadovaudamasi Statybos įstatymo 271 straipsnio 1 dalies 3 punktu, privalėjo patikrinti, ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės administracija), vadovaudamasi šio straipsnio 12 punktu, atsakovas privalėjo patikrinti, ar statinio projekto sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju atsakovas išdavė SLD neatsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pašalintos Projektą tikrinančių subjektų pastabos, dėl kurių Statytojui anksčiau buvo atsisakyta išduoti SLD.
21. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl SLD išdavimo Statytojas į atsakovą kreipėsi 3 kartus. Pagal Statytojo 2022 m. birželio 13 d. prašymą SLD išdavimui nepritarė Kultūros paveldo departamento (toliau – ir KPD) Vilniaus teritorinis skyrius; pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. prašymą SLD išdavimui nepritarė Administracijos Statybos reglamentavimo skyrius. KPD Vilniaus teritorinis skyrius, patikrinęs Statytojo Projektą, konstatavo, kad Projekte klaidingai nurodoma, jog projektuojamoje teritorijoje saugomas perimetrinis užstatymo tipas, kadangi Žemės sklypui, kuris yra nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 33653) – (duomenys neskelbtini) kvartale, yra nustatytas pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas. Administracijos Statybos reglamentavimo skyrius nepritarė Projektui dėl to, kad nebuvo gautas pareiškėjo sutikimas.
22. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą šiuos Projektą tikrinusių subjektų sprendimus laikyti panaikintais, o nurodytus Projekto trūkumus – pašalintais. Taigi SLD buvo išduotas pažeidžiant nurodytus Projektą tikrinusių subjektų sprendimus. Be to, pati Administracija buvo atsisakiusi išduoti SLD dėl to, kad Inspekcija konstatavo STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.1 papunkčio, STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 ir 8 punktų, Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto pažeidimą.
24. Atsakovas, atsikirsdamas į skundo argumentus dėl Inspekcijos raštų ir Patikrinimo akto Nr. 2 įtakos išduodant SLD, nurodė, kad nors Inspekcija ir atliko pritarimo PP teisėtumo patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir surašė Patikrinimo aktą Nr. 2, tačiau nesurašė privalomojo nurodymo. Be to, prie Patikrinimo akto Nr. 2 nebuvo pridėti jokie įrodymai, patvirtinantys jame padarytų išvadų pagrįstumą, t. y. argumentų, kurie paneigtų Inspekcijos argumentus dėl to, kodėl teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, nėra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Patikrinimo aktas Nr. 2, kuris yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, nesudarė kliūčių išduoti SLD. Pagrindas pašalinti nustatytus pažeidimus ar neišduoti SLD yra tik privalomasis nurodymas, kitu atveju nėra pagrindo stabdyti SLD išdavimo procedūrą. Trečią kartą pateikdamas prašymą išduoti SLD, Statytojas pašalino trūkumus, dėl kurių ankstesni prašymai buvo atmesti. Pažymėjo, kad Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 9 d. raštas yra informacinio pobūdžio. Inspekcija 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 2D-16456 Administracijai jokių nurodymų nepateikė, šiame Inspekcijos rašte pasisakyta tik dėl to, kad Inspekcija Administracijai privalomojo nurodymo neteiks, ir atkreiptas dėmesys į teisės aktus ir jų reikalavimus.
25. Atsakovas dėl SLD išdavimo nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė UAB „Lietuvos Eltika“ 2022 m. rugpjūčio 30 d. Administracijai pateikė naują prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Kartu pateiktame 2022 m. rugpjūčio 30 d. rašte „Atsakymai į tikrinimo pastabas“ UAB „Lietuvos Eltika“ atstovai pagrindė, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai neprivalomi.
26. Inspekcija pateikė pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 2D-16827, kurio kopija buvo pateikta ir Administracijai, kuriame taip pat nurodė, kad Patikrinimo akte Nr. 2 konstatuotas pažeidimas nuo 2022 m. gegužės 1 d. nebekvalifikuojamas kaip pažeidimas ir, jog prašymas dėl SLD išdavimo turi būti nagrinėjamas pagal teisės aktų reikalavimus. Šiame rašte taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, paneigiantys pirminę Administracijos išvadą, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, istoriškai susiklostė perimetrinis užstatymas. Nei Inspekcija, nei pareiškėjas įrodymų, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, istoriškai susiklostė ne perimetrinis užstatymas, per visą laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėn. iki SLD išdavimo nepateikė.
27. Atsakovo teigimu, Pastato PP atitiko detaliojo plano sprendinius, vertinant tai, kad PP sprendiniai nepažeidė trečiųjų asmenų interesų (sudaroma galimybė sklype (duomenys neskelbtini) užstatymą projektuoti vienodomis sąlygomis) ir kadangi miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, besiribojančių sklypų savininkų sutikimai dėl neišlaikomų norminių atstumų nėra reikalingi, PP pritarta. Neturėdama abejonių dėl istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo, Administracija 2022 m. rugsėjo 15 d. išdavė SLD.
28. Administracija dėl istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo nustatymo tvarkos paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad SLD nebuvo galima išduoti be pareiškėjo, kaip besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko, sutikimo, o teritorijoje, kurioje bus vystomas Projektas, istoriškai yra susiklostęs pramonės ir infrastruktūros, o ne perimetrinis, užstatymo tipas.
29. Teigė, kad byloje nėra ginčo, jog SLD yra išduotas visuomeninės paskirties pastato rekonstrukcijos Projektui. Svarstant prašymą dėl SLD išdavimo buvo iškilęs klausimas, ar nėra reikalingas pareiškėjo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, sutikimas, kadangi Projektas įgyvendinamas ant sklypo ribos, t. y. nesilaikant minimalių atstumų iki kaimyninio sklypo ribos. Administracija atkreipė dėmesį, kad egzistuoja išimtis, nustatanti atvejį, kuomet nėra privaloma gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo, t. y. kai teritorijoje, kurioje vystomas projektas, istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymo tipas. Nagrinėjamu atveju Statytojas pateikė išsamius argumentus ir pagrindė, kad nagrinėjama faktinė situacija atitiko nustatytą išimtį, ir dėl to pareiškėjo, kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, sutikimo gavimas nebuvo privalomas.
30. Atsakovas nurodė, jog faktą, kad miesto dalyje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymo tipas, nustato atitinkamos savivaldybės administracija ir jos vyriausiasis architektas. Būtent savivaldybės administracija išduoda SLD, ji atsakinga už miesto teritorijos planavimą, o jos vyriausiasis architektas sprendžia su architektūra ir užstatymo morfotipais susijusius klausimus. Tokią poziciją pagrindžia teisės aktų nuostatos. Teisės aktai nenustato taisyklių, kaip nustatoma, ar atitinkamoje teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Teisės aktai įtvirtina reglamentavimą, kad perimetrinis užstatymas turi būti vertinamas ne pavienio sklypo, o kvartalo arba teritorijos atžvilgiu ir jų kontekste. Tai reiškia, kad ši aplinkybė (susiklostęs užstatymo tipas) turi būti įvertinama (nustatoma) analizuojant turimus objektyvius duomenis, išduodant atitinkamą SLD. Savivaldybės administracija turi įvertinti, ar perimetrinis užstatymas teritorijoje yra susiklostęs istoriškai. Įvertinus ginčo situacijai taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad įstatymo leidėjas šią funkciją patikėjo savivaldybės administracijai, nes objektyviai būtent savivaldybės administracija planuoja savivaldybės teritoriją ir geriausiai išmano savo savivaldybės teritorijų planavimo sprendinius, įskaitant užstatymo tipus. Taigi Administracija, įgyvendindama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, nustatė, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymo tipas. Administracijos vyriausiasis architektas pritarė, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas.
31. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju aktualus yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“, kurio 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.1 papunktyje nustatyta, jog statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai – visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m.; aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui; atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios visuomeninės paskirties statinio dalies; šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Tačiau išimtis taikoma miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Ši išimtis nustatyta STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4 papunktyje, kuriame nustatyta, kad šio priedo 1.1 punkto reikalavimai netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba. Taigi, teisės aktas nereglamentuoja atvejo ar šios išimties taikymo konkrečiam vienam žemės sklypui; priešingai, teisės aktas nustato, kad reikalavimai netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse. Ši nuostata yra aktuali vertintinant miesto dalies, nagrinėjamu atveju – kvartalo, atžvilgiu, tačiau ne išimtinai ir tik konkrečiai pareiškėjo žemės sklypo ir (ar) Žemės sklypo atveju.
32. Administracija akcentavo, kad pagal STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4 papunktį, perimetrinis užstatymas turi būti istoriškai susiformavęs miesto dalyse, o ne atskiruose sklypuose. Šiuo atveju perimetrinis užstatymas nustatytas kaip viena iš miesto dalies, kurioje projektuojama, vertingųjų savybių, todėl perimetrinis užstatymas yra istoriškai susiklostęs miesto dalyje, kurioje projektuojama ir projektuojant perimetrinio užstatymo apibrėžimą atitinkantį užstatymą Žemės sklype, gali būti taikoma STR 2.02.02:2004 1.4. papunktyje nustatyta išimtis. STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4 papunktyje nenurodyta, jog siekiant pritaikyti šio papunkčio išimtį, turi būti pateikiami architektūriniai tyrimai, tad PP vertinimo metu priimant sprendimą dėl sutikimų privalomumo remiamasi vyriausiojo miesto architekto kompetencija įvertinti miesto dalyje susiformavusį užstatymo tipą.
33. Atsakovas pažymėjo, kad ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas (toliau – ir STR Nr. 1.05.01:2017) 7 priedo 9.3 papunktyje įtvirtinta, jog rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams, atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas <...> ir (ar) statybos linija yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose <...>. Taigi ir šis teisės aktas nustato, jog išimtis taikoma atsižvelgus, ar būtent teritorijoje, o ne pavieniame žemės sklype yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas visiškai neteisus vertindamas situaciją tik pavienio žemės sklypo atžvilgiu.
34. Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų galima pasinaudoti teisės aktuose nustatytomis išimtimis, kada nereikalingas besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas, pakanka konstatuoti, jog teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Iš Kultūros paveldo centro rašto Nr. (6.1.)2-103 priedo Nr. 1 Apibrėžtų teritorijos ribų plano matyti, kad Vilniaus miesto istorinėje dalyje, vad. Naujamiesčiu, yra susiklostęs perimetrinis užstatymas. Atsižvelgiant į tai bei remiantis viena iš miesto dalies, kurioje projektuojama, vertingųjų savybių – perimetrinis XIX a.-XX a. I p. su XX a. II p.- XXI a. pr. intarpais užstatymas, ir siekiant Naujamiestyje formuoti kokybišką, miesto centrinei daliai būdingą užstatymą, STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4. punkte nurodyta išimtis galėjo būti taikoma.
35. Administracija nurodė, kad Žemės sklypo faktinis užstatymas atitinka perimetrinį užstatymo tipą, kuris būdingas didžiajai kvartalo, kuriame yra žemės sklypas, daliai. Užstatytų Vilniaus teritorijų tankinimo metodikos, patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 497V „Užstatytų teritorijų tankinimo metodikos“ (toliau – ir Metodika) 7 punkte numatytas teritorijos užstatymo tipo (morfotipo) nustatymas. Metodikos 7.1 papunktyje reglamentuota, kad nustatomas vyraujantis užstatymo tipas struktūriniame miesto elemente (kvartale, rajone), kuriame yra planuojama teritorija, o 7.2 papunktyje konkretizuojami konkretūs teritorijos užstatymo tipai. Pagal Metodikos 7.3 papunktį užstatymo tipas planuojamoje teritorijoje privalo atitikti miesto struktūrinio elemento (kvartalo, rajono), kuriame yra planuojama teritorija, tipą, išskyrus 7.4 papunktyje paminėtus atvejus. Žemės sklype esantys statiniai blokuoti ant žemės sklypo ribų palei gatvę su kitais statiniais arba pastatyti ant sklypo ribų palei gatvę. Kvartale, kuriame yra Žemės sklypas, vyrauja perimetrinis užstatymas.
36. Atsakovas, remdamasis Metodikos 7.3 ir 7.4 papunkčiais, teigė, kad Žemės sklypo faktinis užstatymas atitinka perimetrinį užstatymo tipą, kuris būdingas didžiajai kvartalo, kuriame yra Žemės sklypas, daliai. Perimetrinis užstatymo tipas yra numatytas ir galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose – Vilniaus miesto bendrajame plane, kuris patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 (toliau – ir Bendrasis planas) detaliuosiuose planuose. Taigi, Žemės sklypas gali būti vystomas tik pagal perimetrinį užstatymo tipą.
37. Administracija dėl perimetrinio užstatymo istorinio susiklostymo žemės sklypo teritorijoje, nurodė, kad pagal esamą teisinį reguliavimą miesto dalyje (teritorijoje), kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, statyba ant žemės sklypo ribos galima be kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo. Nagrinėjamu atveju teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, perimetrinis užstatymas yra susiklostęs istoriškai.
38. Teigė, kad teisės aktai nenustato, kaip yra vertinama, ar perimetrinis užstatymas yra susiklostęs istoriškai. Nėra nustatyta nei kokie duomenys naudojami jam nustatyti, nei koks laikotarpis jau reiškia, kad teritorijoje esantis perimetrinis užstatymo tipas yra laikomas istoriškai susiklosčiusiu, prieš kiek laiko užstatymo tipas turėjo susiformuoti, ar galėjo keistis ir pan. Todėl tai kiekvienu atveju nustatoma ir vertinama individualiai, atsižvelgus į konkrečią teritoriją bei jos ypatumus. Administracijos įsitikinimu, vertinant, ar perimetrinis užstatymas yra susiklostęs istoriškai, reikia vertinti: 1) Nustatytą esamą teritorijos užstatymo tipą pagal: i) savivaldybės lygmens bendrąjį planą; ii) vietovės lygmens bendrąjį planą (jeigu jis parengtas); iii) detalųjį planą (jeigu jis parengtas). Nagrinėjamu atveju teritorijai, kurioje yra Žemės sklypas, tiek Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, tiek patvirtintu Žemės sklypo detaliuoju planu, yra nustatytas perimetrinis užstatymo tipas. Šis užstatymo tipas buvo nustatytas ir seniau galiojusiu detaliuoju planu. Tai reiškia, kad Žemės sklypas gali būti vystomas tik pagal perimetrinį užstatymo tipą; 2) Užstatymo tipą, kurį atitinka faktinis statinių išdėstymas teritorijoje (jei teritorijoje yra statinių). Teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, vyrauja perimetrinis užstatymo tipas. Dauguma pastatų kvartale išdėstyti palei gatvę, taip pat pagal perimetrinio formavimo principus jie formuojami didžiojoje kvartalo dalyje. Žemės sklype esančių garažo ir administracinio pastato faktinis išdėstymas atitinka perimetrinį užstatymo tipą – jie pastatyti palei gatvės liniją, kaip ir kiti vidurio vakarų/šiaurės vakarų kvartalo dalyje esantys pastatai; 3) Istorinę teritorijos analizę. Istoriniai Žemės sklypo teritorijos žemėlapiai patvirtina, kad tiek Žemės sklype, tiek kvartalo dalyje, kurioje yra Žemės sklypas, jau daug metų vyrauja perimetrinis užstatymo tipas. Šias aplinkybes patvirtina ir pateikta atestuoto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto A. G. pateikta ataskaita.
39. Atsakovas nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentais nustatytas esamas teritorijos užstatymo tipas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, įskaitant Žemės sklypą, perspektyviai gali būti vystoma tik pagal perimetrinį užstatymo tipą. Žemės sklypo vystymas tik pagal perimetrinį užstatymo tipą nustatytas tiek galiojančiu, tiek nuo 2005 m. galiojusiu detaliuoju planu. Taigi, paskutinius septyniolika metų Žemės sklypas galėjo būti vystomas išimtinai pagal perimetrinį užstatymo tipą. Žemės sklypas yra Centrų zonoje – miesto dalies centro funkcinėje zonoje ((duomenys neskelbtini) kvartalas). Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą (duomenys neskelbtini) kvartale nustatyti perimetrinio reguliaraus (uždaro plano kvartalai) ir perimetrinio reguliarus (nepilnai uždari kvartalai) užstatymo tipai. Žemės sklypo Projektu planuojamas užstatymo tipas atitinka miesto struktūrinio elemento (tiek (duomenys neskelbtini) kvartalo, tiek Naujamiesčio mikrorajono), kuriame yra Žemės sklypas, užstatymo tipą. Žemės sklypo detaliuoju planu nustatytas perimetrinis reguliarus (uždaro plano kvartalai) užstatymo tipas. Tai patvirtina Administracijos 2021 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 sprendinių koregavimo teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu tvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas).
40. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad vadovaujantis Vilniaus senamiesčio (nekilnojamosios kultūros vertybės unikalus kodas 16073, buvęs kodas U1P) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – paveldotvarkos projekto koncepcija, kurioje planuojamai teritorijai (kaip ir visai rytinei Naujamiesčio u. k. 33656 daliai) rekomenduojamas „perimetrinis“ ir „miesto (duomenys neskelbtini)“ morfotipai, detaliojo plano koregavimo sprendiniais nekeičiamas detaliuoju planu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytas perimetrinis užstatymo tipas, tinkamai papildantis (duomenys neskelbtini) išklotinę, pratęsiantis urbanistinį vientisumą su gretimame sklype (duomenys neskelbtini) esamu ir sklypuose (duomenys neskelbtini) suplanuotu perimetriniu užstatymu - piečiau esamai teritorijai, kuriai pagal Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu u. k. 33653, vertingąsias savybes identifikuotas „pramonės ir infrastruktūros“ užstatymo tipas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame „Sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) reglamentuotas „perimetrinis“ užstatymas“. Žemės sklypui nustatytą perimetrinį užstatymo tipą patvirtina detaliojo plano pagrindinis brėžinys. Perimetrinis užstatymo tipas buvo nustatytas ir Administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano ir jo sprendinių tvirtinimo“. Pagal sklypams (duomenys neskelbtini) (t. y. pareiškėjo sklypui) galiojančio detaliojo plano sprendinius, šiems sklypams taip pat numatytas perimetrinis, o ne laisvas užstatymas.
41. Atsakovas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti, jog Žemės sklype užstatymas būtų projektuojamas perimetrinio užstatymo principu, detaliajame plane sklypui nustatytas papildomas reglamentas „ugniasienė“, todėl atitraukiant pastatą nuo pietinės sklypo ribos, būtų pažeidžiamas detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendinys „ugniasienė“.
42. Siekiant nepažeisti teisėtų trečiųjų asmenų interesų bei sudaryti sąlygas sklype užstatymą projektuoti vienodomis sąlygomis, projektuotojai PP papildė informacija, kad ugniasienė yra projektuojama, ir nurodė, jog gretimame sklype sudaroma galimybė blokuoti ant sklypo ribos.
43. Administracija nurodė, kad Žemės sklype esantys statiniai – administracinis pastatas ir garažas (Pastatas) – išdėstyti pagal perimetrinį užstatymą, atitinkamai pastatyti 1952 ir 1994 metais. Taigi, perimetrinis užstatymas pačiame Žemės sklype jau egzistuoja mažiausiai šių pastatų buvimo laikotarpiu – atitinkamai 70 ir 30 metų.
44. Žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) administracinis pastatas (esantis Žemės sklypo šiaurinėje dalyje) ir garažas (esantis pietvakarinėje Žemės sklypo dalyje) suformuoti palei tą pačią gatvės liniją kartu su kvartale esančiais pastatais, kurių adresai: (duomenys neskelbtini). Tik pareiškėjo sklype esantys pastatai ir (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini) atitraukti nuo gatvės linijos. Taigi laikytina, kad ir pačiame Žemės sklype esantys statiniai jau yra pastatyti vadovaujantis perimetriniam užstatymo tipui būdingais principais.
45. Teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, istoriškai susiklostė perimetrinis užstatymo tipas, t. y. toks užstatymo tipas yra numatytas pagal 17 metų galiojančius teritorijų planavimo dokumentus; taip pat jis yra susiformavęs bent 30–70 metų laikotarpyje, pagal faktinį teritorijoje esančių pastatų išdėstymą. Šią išvadą patvirtina ir istorinė žemėlapių medžiaga, kurią Administracija nagrinėja remdamasi viešai prieinamomis www.regia.lt ir www.geoportal.lt duomenų bazėmis, kitais prieinamais šaltiniais. Atitinkamos Naujamiesčio dalies analizė parodė, kad šioje miesto dalyje istoriškai buvo pereita prie perimetrinio užstatymo tipo. Tai patvirtina ir 2022 m. spalio 22 d. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto A. G. vertinimas (toliau – ir Specialisto ataskaita). Specialisto ataskaitoje išsamiu istoriniu tyrimu pagrindžiamas tiek teritorijos, kurioje yra Žemės sklypas, tiek Žemės sklypo užstatymo tipas, susiklostęs istoriškai. Specialisto ataskaitoje padarytos šios pagrindinės išvados:1) teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, vyrauja perimetrinis užstatymo tipas; 2) šis užstatymo tipas yra susiklostęs istoriškai; 3) esamas statinių išdėstymas Žemės sklype atitinka perimetrinį užstatymo tipą. Specialisto ataskaitoje nurodoma, kad Vilniaus miesto istorinei daliai, kurioje yra Žemės sklypas – perimetrinis reguliarus užstatymo tipas nustatytas ir remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. rugsėjo 9 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais). Nors KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2020 m. spalio 6 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) – kvartalo daliai, kurioje yra Žemės sklypas, nurodytas pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas, tačiau jis nepaneigia istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo. Įvertinęs taikomus teisės aktus ir atlikęs istorinę užstatymo tipo analizę, A. G. konstatavo, kad Žemės sklypas neginčijamai patenka į teritoriją – kvartalą bei miesto dalį, kurioje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas.
46. Administracija akcentavo, kad dauguma iš pareiškėjos pateiktų dokumentų Administracijai pateikti tik su skundu ir negalėjo būti įvertinti iki SLD išdavimo dienos. Nepaisant to, jie nepaneigia Administracijos išvados, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas.
47. Atsakovas dėl Kultūros paveldo centro 2022 m. vasario 17 d. rašto Nr. (6.1)2-103, kuriuo remiasi pareiškėjas, ir kuriame nurodyta, kad Žemės sklypui nustatytas „pramonės ir infrastruktūros užstatymas, kuris yra susiklostęs istoriškai“, nurodo, kad raštas niekaip nepaneigia, jog teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra susiklostęs perimetrinis užstatymas, nes: 1) rašte buvo vertintas Žemės sklypo, o ne teritorijos, kurioje yra Žemės sklypas, užstatymo tipas; 2) konkretūs duomenys, kuriais toks Žemės sklypo užstatymo tipas nustatytas, pateikti kartu su raštu nebuvo – Apibrėžtų teritorijų ribų planas pats savaime nepatvirtina rašte nurodytų argumentų; vien tai, kad Žemės sklype ar greta jo kažkada stovėjo pramonės paskirties pastatai, nepatvirtina, kad toks užstatymas yra istoriškai susiklostęs; 3) nurodomi laikotarpiai tik iki 1944 m., po to buvo dar beveik 70 metų istorinis laikotarpis užstatymo tipui susiformuoti; 4) Žemės sklypo ir teritorijos, kurioje yra Žemės sklypas, faktinis užstatymas neatitinka Teritorijų planavimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 (toliau – ir Teritorijų planavimo normos) 31.7 papunkčio, apibūdinančio pramonės ir inžinerinės infrastruktūros užstatymo tipą; nagrinėjamu atveju Žemės sklype nėra jokių dominuojančių didelio tūrio pastatų, Žemės sklypas nėra uždaras nuo aplinkinių teritorijų, Žemės sklype faktiškai esančių statinių išdėstymas atitinka perimetrinį užstatymo tipą; tik dalyje pietvakarinėje dalyje, kurioje veiklą vykdo pareiškėja, faktinis užstatymas iš dalies atitinka pramonės ir infrastruktūros užstatymą.
48. Atsakovas paaiškino, kad analogiški argumentai taikyti ir dėl KPD Vilniaus teritorinio skyriaus 2022 m. birželio 3 d. rašto vertinimo. Šis raštas nepatvirtina, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra istoriškai susiklostęs pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos duomenys patvirtina, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra įvairaus užstatymo tipo žemės sklypų, tačiau tai nepakeičia aplinkybės, jog šioje teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas.
49. Administracija pažymėjo, kad byloje pateikta Lietuvos Respublikos teismo eksperto, konsultanto dr. G. T. 2022 m. gegužės 30 d. konsultacija jokios įrodomos reikšmės neturi. Šiame dokumente nebuvo nustatinėjamas istoriškai susiklostęs užstatymo tipas teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, ar net pačiame Žemės sklype. Rengiant Konsultaciją nebuvo remtasi jokiais istoriniais šaltiniais ar žemėlapiais. Konsultacija Administracijai buvo pateikta tik kartu su skundu. G. T. iš esmės rėmėsi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. rugsėjo 9 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kad pagal jį Žemės sklypui nustatytas pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas. Tačiau Specialisto ataskaitoje aiškiai nurodyta, jog Žemės sklypas atitinka kvartale vyraujantį perimetrinį užstatymo tipą, nepaisant tos aplinkybės, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. rugsėjo 9 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypui numatytas kitoks užstatymo tipas. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos duomenys patvirtina, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra įvairaus užstatymo tipo žemės sklypų, tačiau tai nepakeičia aplinkybės, kad šioje teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. G. T., vertindamas teritorijos, kurioje yra Žemės sklypas, užstatymo tipą, nagrinėjo faktiškai tik pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi jo išvada yra selektyvi, pasirinkus nedidelę kvartalo, kuriame yra Žemės sklypas, dalį, ir vienintelę kvartalo dalį, kurioje yra pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipo bruožų.
50. Trečiasis suinteresuotas asmuo KPD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
51. Paaiškino, kad Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės - Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33653), teritoriją. KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau ir NKPVT) 2019 m. rugsėjo 17 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2.2.2 papunktyje yra nustatyta Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingoji savybė – užstatymo tipas: <...> pramonės ir infrastruktūros užstatymas, sudarytas iš bendrovei (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) priklausiusių ir 1939 m. pastatytų šaldytuvų ir administracinio pastatų kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) PVdalyje <...> (aukštis iki karnizo nuo 2,5 m iki 18,2 m, iki kraigo – nuo 3,0 m iki 25,0 m). Ši vertingoji savybė yra pažymėta Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, Apibrėžtų teritorijos ribų plano 46 lape, iš kurio matyti, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas.
52. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 2 straipsnio 40 dalį, vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Paaiškino, jog pagal Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (33653, UV70), Urbanizuotų vietovių užstatymo tipus, pramonės ir infrastruktūros teritorijų užstatymas - gamybos ir technologinių procesų nulemtas, dažnai uždaras nuo aplinkinių teritorijų, aiškių užstatymo principų neturintis pramonės (sandėliavimo) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas, kuriame dažnai dominuoja didelio tūrio halės tipo pastatai. Aukštingumas – iki 5 a. su pastoge. Sklypo užstatymo procentas - 20-80. Taikomas valdai (sklypui) ir kvartalui ir jų daliai. Šią informaciją KPD Vilniaus teritorinis skyrius 2022 m. birželio 3 d. raštu Nr. (1.29-V E)2V-1426 „Dėl tarnybinės pagalbos ((duomenys neskelbtini))“ pateikė ir Inspekcijai. Kultūros vertybių registro duomenys (įskaitant KPD PNKPVT 2019 m. rugsėjo 17 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedus) yra vieši ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt.
53. Teigė, kad KPD paaiškino, jog Projektas buvo patikslintas pagal KPD Vilniaus teritorinio skyriaus pastabas, todėl jam skyrius 2022 m. rugpjūčio 22 d. pritarė. Paveldosauginiu požiūriu pramonės ir infrastruktūros užstatymui perimetru projektuojamas pastatas neturi įtakos, nes pats pramonės ir infrastruktūros morfotipas nereglamentuoja pastatų išdėstymo žemės sklype principų. Pramonės ir infrastruktūros užstatymo morfotipas neįpareigoja žemės sklype toliau vystyti pramonės užstatymo (galima užstatymo konversija morfotipui nustatytose ribose), o daugiau yra susijęs su saugomais užstatymo bruožais. Formuojamas užstatymas atitinka pramonės ir infrastruktūros užstatymui KPD PNKPVT 2019 m. rugsėjo 17 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytus reglamentus - aukštį metrais, architektūrinę išraišką; šio akto 7.2.3 papunktyje yra nustatyta Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingoji savybė - užstatymo bruožai: <...> Pramonės ir infrastruktūros užstatymas pasižymi konstruktyviomis, funkciškai tikslingomis ir lakoniškomis architektūrinėmis formomis, industriniais statybos būdais ir modernių statybinių medžiagų naudojimu. Išsiskirtini (duomenys neskelbtini) administraciniai pastatai, bendrovės (duomenys neskelbtini) ir administracinis pastatai.
54. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad, kaip 2022 m. vasario 17 d. rašte nurodė Kultūros paveldo centras, žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nustatytas pramonės ir infrastruktūros užstatymas, kuris yra susiklostęs istoriškai; rašte paaiškinta, jog istoriškai susiklostęs užstatymo tipas nustatomas remiantis teritorijos istoriniais planais, 1943–1944 m. aerofoto LCVA skaitmeninių aerofotografijų kolekcija iš JAV nacionalinio archyvo, Vilniaus Naujamiesčio istoriniais tyrimais.
55. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad Inspekcijoje 2022 m. kovo 7 d. buvo gautas pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. skundas „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-02-10 sprendimo Nr. A51-19135/22(3.3.2.26-MPA) pasiūlymams“, kuriuo buvo prašoma patikrinti Administracijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimo A51-19135/22(3.3.2.26-MPA) pritarti garažo pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo PP teisėtumą. Inspekcija 2022 m. balandžio 4 d. atliko pritarimo PP Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimą bei surašė pritarimo projektiniams pasiūlymams teisėtumo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad projektiniams pasiūlymams Nr. ISP-100-211207-05954 pritarta teisėtai.
56. Inspekcijoje 2022 m. gegužės 5 d. gautas pareiškėjos pakartotinis 2022 m. gegužės 4 d. skundas. Nagrinėdama pareiškėjo skundą, Inspekcija kreipėsi į KPD Vilniaus teritorinį skyrių, kuris 2022 m. birželio 3 d. atsakyme nurodė, kad Žemės sklypui, kuris yra nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 33653) – (duomenys neskelbtini) kvartale, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2020 m. spalio 6 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais yra nustatytas pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas, t. y., gamybos ir technologinių procesų nulemtas, dažnai uždaras nuo aplinkinių teritorijų, aiškių užstatymo principų neturintis pramonės (sandėliavimo) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas, kuriame dažnai dominuoja didelio tūrio halės tipo pastatai; aukštingumas – iki 5 a su pastoge ((duomenys neskelbtini) kvartale aukštis iki karnizo nuo 2,5 m iki 18,2 m, iki kraigo - nuo 3,0 m iki 25,0 m); sklypo užstatymo procentas – 20-80%, taikomas valdai (sklypui) ir kvartalui ir jų daliai.
57. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. gegužės 4 d. skundą, 2022 m. liepos 11 d. potvarkiu dėl Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. balandžio 15 d. rašto Nr. 2D-6956 ir pritarimo projektiniams pasiūlymams teisėtumo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo Nr. P1-55 panaikino Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. balandžio 15 d. raštą Nr. 2D-6956 „Dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams teisėtumo patikrinimo“ (toliau ir – 2022 m. balandžio 15 d. raštas) ir IS „Infostatyba“ 2022 m. balandžio 4 d. registruotą Pritarimo projektiniams pasiūlymams teisėtumo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. gegužės 4 d. skunde nurodytas aplinkybes, 2022 m. liepos 22 d. surašytas pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad PP patvirtinti nustačius pažeidimų (su prašymu informuoti visuomenę apie numatomą statinio projektavimą nepateiktas besiribojančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), savininko sutikimas). Inspekcija 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 2D-16456 Administraciją informavo, kad neteiks privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus, bet atkreipė dėmesį, jog: nagrinėjant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą administracinio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimui privaloma vadovautis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, STR 2.02.02:2004 3 priedo 1 punkto 1.1. papunkčiu, STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktu ir 8 punktu.
58. Inspekcijoje 2022 m. rugsėjo 21 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma patikrinti Administracijos 2022 m. rugsėjo 15 d. išduoto statybos leidimo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį, (duomenys neskelbtini), teisėtumą bei nustačius, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai – kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo. Inspekcija pažymėjo, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skundai, pateikti Inspekcijai pagal kompetenciją, nenagrinėjami inter alia (be kita ko) ir tuo atveju, kai teismas nagrinėja ar yra išnagrinėjęs skundą tuo pačiu klausimu. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, jei nurodomos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama. Inspekcija, susipažinusi su informacija apie teisme iškeltą bylą tuo pačiu klausimu, dėl kurio pradėta administracinė procedūra Inspekcijoje gavus pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 20 d. skundą, skundo nagrinėjimą nutraukė Inspekcijos 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 2D-20389.
59. Inspekcija teigė, kad pareiškėjo nurodomi argumentai dėl teisinio suinteresuotumo byloje yra siejami su pareiškėjo nuosavybės teisės įgyvendinimu, sprendžiant, ar pareiškėjas laikytinas tinkamu subjektu reikšti skundą dėl SLD panaikinimo, vertintina, ar pareiškėjo nurodomi argumentai, kuriais grindžiamas teisinis suinteresuotumas byloje, įrodo realų pareiškėjo teisių pažeidimą išdavus nagrinėjamoje byloje ginčijamą SLD. Pareiškėjo skundo dalykas yra reikalavimas panaikinti SLD, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio reikalavimą, visų pirma turėtų įvertinti ginčijamo SLD atitiktį viešosios teisės aktams, reglamentuojantiems statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą. Statybą leidžiančių dokumentų rūšis, jų išdavimo tvarką, apskaitų ir statistinių ataskaitų tvarkymą, galiojimo panaikinimą ir kitus klausimus reglamentuoja Statybos įstatymas ir STR 1.05.01:2017.
60. Kadangi Žemės sklype planuojamas statyti visuomeninės paskirties statinys, nagrinėjamu atveju taikytinas STR 2.02.02:2004. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Vilniaus miesto centrinės dalies, vad. Naujamiesčių, teritoriją. Žemės sklypas ribojasi su gretimu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat su kitais sklypais. Kultūros vertybių registro duomenimis Žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto centrinės dalies, vad. Naujamiesčių, teritorijos (unikalus kodas 33653), kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: perimetrinis užstatymo tipas yra kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) ŠV ir ŠR dalyse; miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) centrinėje dalyje; atskirai stovintys pastatai: pramonės ir infrastruktūros užstatymas, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) PV dalyje. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra pietvakarinėje kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, arčiau centro, šioje dalyje vyrauja pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas. Pagal STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4 papunktį, STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.1 papunkčio reikalavimai netaikoma miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba, tačiau šiuo atveju perimetrinis užstatymas Žemės sklypo užstatymo tipas yra kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) ŠV ir ŠR dalyse, tačiau pietvakarinėje kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, arčiau centro, vyrauja pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas.
61. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos Eltika“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
62. Nurodė, kad Pastatas yra visuomeninės paskirties, todėl jis gali būti statomas ant besiribojančio sklypo ribos be pareiškėjos sutikimo, remiantis STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4 punkto išimtimi, kuri taikoma, nes Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas: 1) tik Administracija turėjo diskreciją nustatyti, ar taikoma išimtis dėl Pastato rekonstravimo ant besiribojančio sklypo ribos be pareiškėjos sutikimo; 2) vertindama išimties taikymą, Administracija pagrįstai vertino teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, o ne tik Žemės sklype, istoriškai susiklosčiusį užstatymą; 3) vertinant istoriškai susiklosčiusį užstatymą, atsižvelgiama į (i) galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, (ii) faktinį statinių išdėstymą teritorijoje ir (iii) aplinkybę, ar toks išdėstymas, jei jis yra perimetrinis, yra naujas ar susiklostęs istoriškai. Įvertinus šiuos duomenis, Žemės sklypas neabejotinai patenka į teritoriją, kurioje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas: (1) teritorijų planavimo dokumentais teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, įskaitant patį Žemės sklypą ir besiribojantį sklypą, nustatytas išimtinai perimetrinis užstatymo tipas (Vilniaus miesto teritorijos bendruoju planu ir žemės sklypų detaliaisiais planais); (2) pastatai Žemės sklype ir teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, faktiškai išdėstyti pagal perimetrinį užstatymo tipą (pastatyti palei gatvės liniją); (3) istoriniai žemėlapiai, Žemės sklype esančių pastatų statybos metai (vienas pastatas stovi pagal perimetrinį užstatymą dar nuo 1952 m., kitas – 1994 m.) įrodo, kad perimetrinis užstatymas susiklostė istoriškai.
63. Teigė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, nėra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas – pareiškėjo pateikti dokumentai apsiriboja prielaidomis, juose nevertinamas susiklostęs užstatymas visoje teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas.
64. Dėl Pastato rekonstravimo ant besiribojančio sklypo ribos nėra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo: pareiškėjo besiribojančio sklypo dalyje šalia pastato numatytas servitutas, besiribojančio žemės sklypo detaliajame plane numatytas perimetrinis užstatymas, o Statytojo pastato dalis, besiribojanti su besiribojančiu sklypu, sudaryta iš ugniasienės. Todėl pareiškėjas veiklos atitinkamoje Žemės sklypo dalyje negalės vykdyti dėl servitutų, o net jį panaikinus – turėtų visas galimybes įgyvendinti savo teisę į perimetrinį užstatymą.
II.
66. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo AB „Žemaitijos pieno investicija“ skundą atmetė. Priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Lietuvos Eltika“ iš pareiškėjo AB „Žemaitijos pieno investicija“ 5 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
67. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Lietuvos Eltika“.
68. Administracijos interneto puslapyje 2021 m. gruodžio 10 d. paviešinti administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstravimo projektiniai pasiūlymai, kuriuos parengė projektuotojas MB „De architectura“; nurodyta, kad garažų paskirties pastatus ketinama rekonstruoti į administracinės paskirties pastatus.
69. Pareiškėjas, kaip gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, 2021 m. gruodžio 13 d. pateikė pranešimą Nr. ZPI-SR-21-00013, kuriuo informavo Statytoją, Administraciją, jog neteiks sutikimo dėl Pastato rekonstravimo ir siūlo atitolinti užstatymo zoną taip, kad, remiantis STR reikalavimais, planuojamo statinio rekonstrukcijai Žemės sklype nereikėtų pareiškėjo, kaip besiribojančio žemės sklypo savininko, sutikimo. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimu Nr. ZPI-SR-21-00013 informavo Administraciją ir Projektuotoją, kad pareiškėjas, kaip besiribojančio sklypo savininkas, nėra davęs ir neduos sutikimo Statytojui dėl Pastato rekonstravimo Žemės sklype nesilaikant teisės aktuose nustatytų minimalių norminių atstumų iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
71. Projektuotojas 2021 m. gruodžio 30 d. raštu atsakydamas į 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimą pareiškėjui atsakė, kad jo sutikimo Pastato rekonstravimui nereikia, nes Žemės sklype yra susiklostęs perimetrinis užstatymas, jog, vadovaujantis STR 2.02.02:2004 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.4 papunkčiu, šio priedo 1.1 papunkčio reikalavimai netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas <...>. Taip pat Projektuotojas informavo, kad atmeta siūlymą koreguoti užstatymo zoną.
72. Pareiškėjas Administracijai 2022 m. sausio 21 d. pateikė prašymą „Nepritarti garažo pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektiniams pasiūlymams“. Paaiškino, kad PP nėra duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog Žemės sklype numatytas perimetrinis užstatymas yra susiformavęs istoriškai; jog perimetrinio užstatymo tipo nustatymas Žemės sklype savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks užstatymo tipas tame žemės sklype yra susiformavęs istoriškai, ar kad nereikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas siekiant nustatyti minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos; jog iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar Žemės sklypas patenka į kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje yra perimetrinis užstatymas (ŠV ir ŠR dalys); kad nepašalinus abejonių, jog Žemės sklype yra susiklostęs perimetrinis užstatymas, PP negali būti tvirtinami nesant pareiškėjo sutikimo. Pareiškėjas prašyme prašė nepritarti PP, nurodyti Statytojui atlikti architektūrinius tyrimus, tikslu nustatyti, ar Žemės sklype yra istoriškai susiformavęs perimetrinis užstatymas.
73. Administracija 2022 m. vasario 8 d. raštu Nr. A51-17952/22(3.3.2.26-MPA) „Dėl prašymo nepritarti pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektiniams pasiūlymams“ informavo pareiškėją, kad jo sutikimas PP neprivalomas; taikoma STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4 punkte nustatyta išimtis, pagal kurią perimetrinis užstatymas turi būti istoriškai susiformavęs miesto dalyse, o ne atskiruose sklypuose. Administracijos nuomone, Žemės sklypas priskirtinas atitinkamai Naujamiesčio daliai ((duomenys neskelbtini) kvartalo ŠV daliai), kurioje išskirtas perimetrinis užstatymas. Perimetrinis užstatymo tipas nustatytas Žemės sklypo detaliuoju planu, patvirtintu Administracijos 2021 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 sprendinių koregavimo teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu tvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas). Perimetrinis užstatymas nustatytas ir šalia esantiems žemės sklypams – (duomenys neskelbtini). Tai nustatyta šių žemės sklypų detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano tvirtinimo“ sprendiniais (toliau – ir Pareiškėjo žemės sklypo detalusis planas).
75. Pareiškėjas Inspekcijai 2022 m. kovo 4 d. pateikė skundą, prašydamas patikrinti Administracijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. A51-19135/22(3.3.2.26-MPA) teisėtumą. Inspekcija, 2022 m. balandžio 4 d. atlikusi minėto Administracijos sprendimo pritarti PP teisėtumo patikrinimą, surašė Pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad PP patvirtinti teisėtai, teisės aktų pažeidimų Inspekcija nenustatė.
76. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 4 d. pateikė Inspekcijai skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Inspekcijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 2D-6956, kuriame konstatuota, jog PP pritarta teisėtai. Pareiškėjo nuomone, Administracijos sprendimu PP patvirtinti pažeidžiant STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.1 papunktyje nustatytus privalomus norminius atstumus iki pareiškėjo sklypo ribos ir negavus pareiškėjo rašytinio sutikimo dėl šių atstumų nesilaikymo; Inspekcija, atlikdama patikrinimą, tinkamai neįvertino visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir dėl jų 2022 m. balandžio 15 d. sprendime, Patikrinimo akte Nr. 1 nepasisakė. Pareiškėjas paaiškino, kad Žemės sklype, kuriame pagal PP numatomi statybos darbai, istoriškai yra susiklostęs pramonės ir infrastruktūros užstatymas; tai konstatavo Kultūros paveldo centras 2022 m. vasario 17 d. atsakyme Nr.(6.1.)2-103; STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4 papunktyje nustatyta, jog tik istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas leidžia netaikyti atstumo iki sklypo ribos reikalavimo; Kultūros paveldo centras nustatė, kad Vilniaus miesto istorinės dalies, Naujamiesčio, Apibrėžtų teritorijos ribų plane (2019 m. lapkričio 5 d.) užstatymo tipai, aiškiai matyti, jog teritorija su Žemės sklypu patenka į pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipo teritoriją.
77. Inspekcija 2022 m. gegužės 24 d. raštu kreipėsi į KPD Vilniaus teritorinį skyrių, prašydama paaiškinti, ar teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. KPD Vilniaus teritorinis skyrius 2022 m. birželio 3 d. raštu atsakė Inspekcijai, kad Žemės sklypui, kuris yra nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 33653) – (duomenys neskelbtini) kvartale, KPD PNKPVT 2020 m. spalio 6 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais yra nustatytas pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas, t. y., gamybos ir technologinių procesų nulemtas, dažnai uždaras nuo aplinkinių teritorijų, aiškių užstatymo principų neturintis pramonės (sandėliavimo) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas, kuriame dažnai dominuoja didelio tūrio halės tipo pastatai; aukštingumas – iki 5 a. su pastoge ((duomenys neskelbtini) kvartale aukštis iki karnizo nuo 2,5 m iki 18,2 m, iki kraigo – nuo 3,0 m iki 25,0 m); sklypo užstatymo procentas – 20-80, taikomas valdai (sklypui) ir kvartalui ir jų daliai.
78. Inspekcija 2022 m. liepos 11 d. potvarkiu panaikino Inspekcijos 2022 m. balandžio 15 d. raštą Nr. 2D-6956 „Dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams teisėtumo patikrinimo“ ir IS „Infostatyba“ 2022 m. balandžio 4 d. registruotą Patikrinimo aktą Nr. 1.
79. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. gegužės 4 d. skundą, atliko pritarimų PP patikrinimą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar pritarimas PP atitinka Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, STR 1.05.01:2017 ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatas, ir 2022 m. liepos 22 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. 2, kuriame konstatavo, kad PP patvirtinti nustačius pažeidimų – su prašymu informuoti visuomenę apie numatomą statinio projektavimą nepateiktas besiribojančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko, t. y. pareiškėjo, sutikimas, taigi pažeisti STR 1.05.01:2017 7 priedo 4, 8 punktai, Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas; STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1 papunktis.
80. Inspekcija 2022 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 2D-16456 „Dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams teisėtumo patikrinimo“ Administracijai paaiškino, kad pakartotinai atliko pritarimo PP teisėtumo patikrinimą ir Patikrinimo akte Nr. 2 konstatavo, jog PP patvirtinti nustačius pažeidimų (su prašymu informuoti visuomenę apie numatomą statinio projektavimą nepateiktas besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas). Kadangi STR 1.04.04:2017 VIII skyriaus 60 punkte neliko reikalavimo statytojui su prašymu informuoti visuomenę apie parengtus statinio projektinius pasiūlymus teikti dokumentus, pagrindžiančius, kad projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, Inspekcija nurodė, kad nagrinėjamas atvejis nuo 2022 m. gegužės 1 d. nekvalifikuotinas kaip pažeidimas, todėl neteiks Administracijai privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant prašymą išduoti SLD Pastato rekonstravimui, privaloma vadovautis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 3 priedo 1 punkto 1.1 papunkčiu, STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktu ir 8 punktu.
81. Administracijai adresuotame 2022 m. rugsėjo 9 d. rašte pateiktą informaciją Inspekcija 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu pateikė ir pareiškėjui.
82. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 20 d. pateikė Inspekcijai skundą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 15 d. išduoto statybos leidimo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį, (duomenys neskelbtini)“, kuriame prašė Inspekcijos atlikti patikrinimą dėl SLD išdavimo teisėtumo; skunde nurodė, kad SLD buvo išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo ir STR reikalavimus, kadangi išduotas statiniui, (duomenys neskelbtini), neišlaikant privalomų norminių atstumų iki pareiškėjo sklypo ribos ir negavus pareiškėjo rašytinio sutikimo dėl šių atstumų nesilaikymo, nors toks sutikimas privalėjo būti gautas. Inspekcija 2022 m. lapkričio 11 d. raštu informavo pareiškėją, kad skundo nenagrinės, nes skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja teismas.
83. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas Kultūros paveldo centro 2022 m. vasario 17 d. raštas Nr. (6.1.12-103) „Dėl informacijos pateikimo pagal kompetenciją“, adresuotas pareiškėjui, taip pat ir KPD, kuriame paaiškinta, jog Žemės sklypui nustatytas ne perimetrinis užstatymas, o pramonės ir infrastruktūros užstatymas, kuris yra susiklostęs istoriškai. Taip pat byloje pateikta Lietuvos Respublikos teismo eksperto, konsultanto dr. G. T. 2022 m. gegužės 30 d. išvada (konsultacija), kurioje nurodyta, kad: Administracijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. A51- 19135/22(3.3.2.26-MPA) patvirtintuose garažo paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektiniuose pasiūlymuose, projektuojant administracinį pastatą, nėra išlaikytas privalomas atstumas nuo statinių iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, numatytas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1 punkte; 2) Kultūros vertybių registro (kpd.kvr.lt) duomenimis, sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į Vilniaus miesto centrinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritoriją (unikalus kodas 33653), kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: perimetrinis užstatymo tipas yra kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) ŠV ir ŠR dalyse; miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) centrinėje dalyje; atskirai stovintys pastatai: <...> pramonės ir infrastruktūros užstatymas, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) PV dalyje. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra pietvakarinėje kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, arčiau centro, šioje dalyje vyrauja pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas; 3) nėra įvertinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 ir 8 punktų reikalavimai.
84. Teismas taip pat nurodė, kad KPD pateikė KPD PNKPVT 2019 m. rugsėjo 17 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą, jo 7 priedo kopiją, Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, apibrėžtų teritorijos ribų plano 46 lapo kopiją. Projekto vadovės 2022 m. liepos 18 d. atsakymų į tikrinimo pastabas kopiją ir IS „Infostatyba“ KPD Vilniaus teritoriniam skyriui 2022 m. birželio 13 d. pateikto Projekto aiškinamojo rašto 19 lapo kopiją. KPD Vilniaus teritorinis skyrius dėl administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto, buvo pateikęs tokią pastabą: „Projekto sprendiniai projektuojami pagal perimetrinio užstatymo principus. Klaidingai nurodoma, kad projektuojamoje teritorijoje saugomas perimetrinis užstatymo tipas. Žemės sklypui, kuris yra nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 33653) – (duomenys neskelbtini) kvartale, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2022 m. gegužės 10 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais yra nustatytas pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas, t. y., gamybos ir technologinių procesų nulemtas, dažnai uždaras nuo aplinkinių teritorijų, aiškių užstatymo principų neturintis pramonės (sandėliavimo) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas, kuriame dažnai dominuoja didelio tūrio halės tipo pastatai; aukštingumas - iki 5 a. su pastoge ((duomenys neskelbtini) kvartale aukštis iki karnizo nuo 2,5 m iki 18,2 m, iki kraigo – nuo 3,0 m iki 25,0 m); sklypo užstatymo procentas – 20-80 proc., taikomas valdai (sklypui) ir kvartalui ir jų daliai. Įvertinti projekto sprendinių poveikį vietovės vertingajai savybei.“ Projekto vadovė 2022 m. liepos 18 d. paaiškino, kad „pastaba priimta“ ir paaiškino, jog „TP sprendiniais planuojamas didelio tūrio pavienis statinys. Planuojamas pastatas 19,8 m aukščio, 5 aukštų, didelio tūrio, su požeminiu parkingu, kuris nepažeidžia sklypui nustatyto užstatymo tipo – pramonės ir infrastruktūros užstatymas, t. y., gamybos ir technologinių procesų nulemtas, dažnai uždaras nuo aplinkinių teritorijų, aiškių užstatymo principų neturintis pramonės (sandėliavimo) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas, kuriame dažnai dominuoja didelio tūrio halės tipo pastatai; aukštingumas – iki 5 a. su pastoge ((duomenys neskelbtini) kvartale aukštis iki karnizo nuo 2,5 m iki 18,2 m, iki kraigo – nuo 3,0 m iki 25,0 m)“. Taip pat KPD pateikė išrašą iš IS „Infostatyba“, iš kurio matyti, kad KPD 2022 m. rugpjūčio 9 d. gavo paraišką patikrinti Projektą, ir išrašą iš IS „Infostatyba“, iš kurio matyti, jog KPD 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Projekto patikrinimo išvadą „pritarta“.
85. Teismas nustatė, kad IS „Infostatyba“ išrašas patvirtina, jog Administracijos Statybos reglamentavimo skyrius 2022 m. rugsėjo 3 d. pateikė Projekto patikrinimo išvadą „pritarta“.
86. Teismas nurodė, kad byloje yra pateiktas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto 2002 m. spalio 12 d. susiklosčiusio užstatymo tipo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vertinimas, kuriame nurodyta, jog išanalizavus, be kita ko, teisinį reguliavimą, teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, užstatymo raidą, vyraujantį teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, užstatymo tipą, galima daryti tokias išvadas: 1) Žemės sklypas yra miesto dalies (rajonų) centro zonoje, (duomenys neskelbtini) kvartale; 2) teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, vyrauja perimetrinis užstatymo tipas; 3) esamas statinių išdėstymas Žemės sklype atitinka perimetrinį užstatymo tipą; 4) teritorijų planavimo dokumentais Žemės sklypui taip pat nustatytas perimetrinis užstatymo tipas; 5) perimetrinis užstatymo tipas teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra susiklostęs istoriškai; 6) tam, kad būtų galima pasinaudoti II skyriuje numatytomis išimtinis užtenka konstatuoti, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Pažymėta, kad vertinimo medžiaga parengta remiantis KPD skelbiama informacija, Vilniaus miesto bendruoju planu, Žemės sklypo detaliuoju planu, naudojantis REGIA duomenų baze bei kitais viešai skelbiamais dokumentais.
87. Administracija 2022 m. rugsėjo 15 d. išdavė SLD – rekonstruoti garažų paskirties (negyvenamosios paskirties pastatą) statinį į administracinės (negyvenamosios paskirties pastatą) paskirties statinį adresu: (duomenys neskelbtini), esantį kultūros paveldo vietovėje – Vilniaus miesto istorinėje dalyje, vad. Naujamiesčiu (33653), kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje – Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinėje vietovėje ((duomenys neskelbtini)).
88. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktų, 27 straipsnio 5 dalies 6 ir 8 punktų, 271straipsnio 1 ir 3 dalių, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 40 dalies, 8 straipsnio 5 dalies, Lietuvos respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 41 dalies, Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 81straipsnio 1 dalies, 6 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto, STR 1.05.01:2017, STR 2.02.02:2004, STR 1.01.03:2017, Teritorijų planavimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 31 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
89. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto pažeidimu, teismas nurodė, kad įvertinus paminėtų teisės aktų nuostatas bei byloje esančius įrodymus, nagrinėjamu atveju, siekiant rekonstruoti garažų paskirties statinį į administracinės paskirties statinį, reikėjo gauti SLD. Ginčo dėl to byloje nėra. Todėl pareiškėjo argumentą dėl Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto pažeidimo atmetė kaip nepagrįstą.
90. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad SLD išduotas nevykdant Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimo bei neištaisius Pastato Projekto trūkumų, nurodė, jog Administracija 2022 m. rugsėjo 15 d. išdavė SLD Statytojui, 2022 m. rugpjūčio mėn. KPD Vilniaus teritorinis skyrius pritarė Statytojo prašymui išduoti SLD.
91. Teismas pažymėjo, kad KPD atsiliepime teismui paaiškino, jog priešingai nei nurodoma pareiškėjos skunde, KPD Vilniaus teritoriniam skyriui per IS „Infostatyba“ 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo pateikta paraiška patikrinti Projektą, kuriam KPD Vilniaus teritorinis skyrius pritarė; kad kartu su Projektu buvo pateikti Projekto vadovės 2022 m. liepos 18 d. atsakymai į tikrinimo pastabas, kuriose nurodyta, jog KPD Vilniaus teritorinio skyriaus 2022 m. birželio 28 d. pastaba (pagal 2022 m. birželio 13 d. IS „Infostatyba“ pateiktą patikrinti Projektą), kuria remiantis KPD Vilniaus teritorinis skyrius Projektui nepritarė 2022 m. birželio 28 d., buvo priimta. Byloje esantis išrašas iš IS „Infostatyba“ patvirtina, kad Administracijos Statybos reglamentavimo skyrius 2022 m. rugsėjo 3 d. pritarė Statytojo prašymui išduoti SLD.
92. Vertindamas Inspekcijos Patikrinimo aktą Nr. 2, 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, Inspekcijos teismui pateiktame atsiliepime pateiktus paaiškinimus ir atsižvelgdamas į Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, 81 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas sutiko su Administracijos ir UAB „Lietuvos Eltika“ pozicija, kad Inspekcija privalomojo nurodymo, draudžiančio išduoti SLD, nebuvo surašiusi, o Patikrinimo aktas Nr. 2 nesudarė teisinių kliūčių išduoti Statytojui SLD.
93. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 9 d. rašte nurodyta, jog Kultūros vertybių registro duomenimis, Žemės sklypas patenka Vilniaus miesto centrinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritoriją, kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini), kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog perimetrinis užstatymo tipas yra kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) ŠV ir ŠR dalyse, miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) centrinėje dalyje; atskirai stovintys pastatai: <...> pramonės ir infrastruktūros užstatymas, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) PV dalyje; Žemės sklypas yra pietvakarinėje kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, arčiau centro, šioje dalyje vyrauja pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas; PP aiškinamojo rašto teiginys, kad Pastatas atitinka teritorijoje susiklosčiusią užstatymo tipologiją ir jai būdinus rodiklius, perimetrinio užstatymo principus yra neteisingas.
94. Inspekcija Patikrinimo akte Nr. 1 konstatavo, kad Administracija PP pritarė teisėtai, o Patikrinimo akte Nr. 2 konstatavo, jog PP patvirtinti nustačius pažeidimą. Įvertinęs bylos medžiagą, Inspekcijos atsiliepimą, teismas nurodė, kad Patikrinimo aktas Nr. 2 buvo surašytas po to, kai Inspekcija kreipėsi tarnybinės pagalbos į KPD ir gavo jo atsakymą. Vertindamas Patikrinimo aktą Nr. 1, Patikrinimo aktą Nr. 2, su patikrinimų aktų surašymu susijusias aplinkybes (kada ir dėl kokios informacijos Inspekcija kreipėsi į KPD, kokią informaciją KPD pateikė, koks yra Patikrinimo akto Nr. 2 turinys, kokią informaciją Inspekcija pateikė atsiliepime teismui), teismas nurodė, kad Inspekcijos Patikrinimo akto Nr. 2 ir Inspekcijos 2022 m. rugsėjo 9 d. rašto turiniui esminės įtakos turėjo KPD atsakymas į Inspekcijos paklausimą prieš surašant Patikrinimo aktą Nr. 2.
95. Teismas nurodė, kad KPD dėl Projekto buvo pateikusi pastabą, jog Projekto sprendiniai projektuojami pagal perimetrinio užstatymo principus; klaidingai nurodoma, kad projektuojamoje teritorijoje saugomas perimetrinis užstatymo tipas; jog Žemės sklypui, kuris yra nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu – (duomenys neskelbtini) kvartale, KPD PNKPVT 2022 m. gegužės 10 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais yra nustatytas pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas. KPD nurodė Statytojui įvertinti Projekto sprendinių poveikį vietovės vertingajai savybei.
96. Projekto vadovė 2022 m. liepos 18 d. pateikė KPD atsakymus į tikrinimo pastabas, kuriose nurodė, kad minėta KPD pastaba priimta, jog Projekto sprendiniai atitinka KPD nurodytą vertingąją savybę „pramonės ir infrastruktūros užstatymas“, paaiškino, kaip planuojamas statinys ją atitinka.
97. KPD, įvertinęs Projektą, pateiktus paaiškinimus dėl vertingosios savybės išsaugojimo, konstatavo, kad į KPD pastabas atsižvelgta ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Projekto patikrinimo išvadą „pritarta“.
98. Teismas nurodė, kad KPD atsiliepime paaiškino, jog paveldosauginiu požiūriu pramonės ir infrastruktūros užstatymui perimetru projektuojamas pastatas neturi įtakos, nes pats pramonės ir infrastruktūros morfotipas nereglamentuoja pastatų išdėstymo žemės sklype principų; pramonės ir infrastruktūros užstatymo morfotipas neįpareigoja žemės sklype toliau vystyti pramonės užstatymo (galima užstatymo konversija morfotipui nustatytose ribose), o daugiau yra susijęs su saugomais užstatymo bruožais.
99. Inspekcija atsiliepime nenurodė, kad išduodant SLD nebuvo atsižvelgta į jos Patikrinimo aktą Nr. 2 ir 2022 m. rugsėjo 9 d. rašte pateiktą informaciją; Inspekcija atsiliepime konkrečiai nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su tuo, kas, kokiu būdu, kokiais dokumentais remdamasis nustato, ar tam tikroje teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis ar kitoks užstatymo tipas.
100. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atmetė pareiškėjo argumentus, kad Administracija SLD išdavė neatsižvelgusi į Projektą tikrinusių institucijų pastabas, neatsižvelgusi į Inspekcijos Patikrinimo akto Nr. 2 išvadas ir 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, bei neištaisius KPD Vilniaus teritorinio skyriaus bei Administracijos Statybos reglamentavimo skyriaus nurodytų trūkumų.
101. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad išduodant SLD buvo pažeisti STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.1 papunkčio bei STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 ir 8 papunkčių reikalavimai, STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4 papunkčio išimtis nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra būtent istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, teismas nurodė, kad Kultūros vertybių registro duomenimis, Žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto centrinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritoriją (unikalus kodas 33653), kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos medžiaga (Kultūros paveldo centro 2022 m. vasario 17 d. raštu Nr. (6.1)2-103 „Dėl informacijos pateikimo pagal kompetenciją,“, KPD 2022 m. birželio 3 d. raštu Nr. (1.29-V E)2V-1426 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo (duomenys neskelbtini)“, dr. G. T. konsultacija, A. G. vertinimu, KPD ir Inspekcijos atsiliepimais) Žemės sklypas yra pietvakarinėje kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje.
102. KPD, įvertinę Projektą, Projekto vadovės pateiktus paaiškinimus dėl vertingosios savybės (pramonės ir infrastruktūros užstatymas) išsaugojimo, konstatavo, kad ji išsaugoma ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Projekto patikrinimo išvadą „pritarta“. Be to, KPD atsiliepime paaiškino, jog paveldosauginiu požiūriu pramonės ir infrastruktūros užstatymui perimetru projektuojamas pastatas neturi įtakos, nes pats pramonės ir infrastruktūros morfotipas nereglamentuoja pastatų išdėstymo žemės sklype principų; pramonės ir infrastruktūros užstatymo morfotipas neįpareigoja žemės sklype toliau vystyti pramonės užstatymo (galima užstatymo konversija morfotipui nustatytose ribose), o daugiau yra susijęs su saugomais užstatymo bruožais. Akcentavo jog formuojamas užstatymas atitinka pramonės ir infrastruktūros užstatymui KPD pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. rugsėjo 17 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus reglamentus – aukštį metrais, architektūrinę išraišką; šio akto 7.2.3 punkte yra nustatyta Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingoji savybė – užstatymo bruožai: <...> Pramonės ir infrastruktūros užstatymas pasižymi konstruktyviomis, funkciškai tikslingomis ir lakoniškomis architektūrinėmis formomis, industriniais statybos būdais ir modernių statybinių medžiagų naudojimu. Išsiskirtini (duomenys neskelbtini) administraciniai pastatai, bendrovės (duomenys neskelbtini) ir administracinis pastatai.
103. Teismas nurodė, kad Kultūros paveldo centro nuostatų, patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Į-003, 9 punkte nustatyta, jog Kultūros paveldo centras renka materialią kultūros paveldo išraišką apibūdinančią, fiksuojančią dabartį ir praeitį informaciją, ją kaupia, tikslina ir sistemina; atlieka istorinius ir fizinius tyrimus (išskyrus žvalgomuosius ir detaliuosius archeologinius tyrimus), susijusius su kultūros paveldu, bei kaupia, tvarko ir rengia su tuo susijusius dokumentus ir informaciją; teikia sukauptus duomenis KPD; vykdo specialiosios paveldosaugos bibliotekos veiklą. Kultūros paveldo centrui nėra suteikta teisė nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje užstatymo tipus. Vertinant NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalyje, Statybos įstatymo 271 straipsnio 1 dalyje, kituose aptartuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, KPD atsiliepime pateiktus paaiškinimus, nėra pagrindo spręsti, kad KPD PNKPVT 2019 m. rugsėjo 7 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu – 7.2.2.2 punkte kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) pietvakarinėje dalyje saugoma vertingoji savybė „pramonės ir infrastruktūros užstatymas“ Projektu buvo pažeista.
104. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą (duomenys neskelbtini) kvartale nustatyti perimetrinis reguliarus (uždaro plano kvartalai) ir perimetrinis reguliarus (nepilnai uždari kvartalai) užstatymo tipai. Perimetrinis užstatymo tipas nustatytas Žemės sklypo Detaliuoju planu, perimetrinis užstatymas nustatytas ir šalia esantiems žemės sklypams – (duomenys neskelbtini); tai nustatyta šių žemės sklypų detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, sprendiniais. Ginčo dėl Vilniaus miesto bendrojo plano ir ginčui aktualių žemės sklypų detaliųjų planų sprendinių dėl perimetrinio užstatymo byloje nėra.
105. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kyla dėl to, ar Vilniaus miesto dalyje, kurioje yra Žemės sklypas, yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Teismas, vertindamas STR 1.05.01:2017 ir STR 2.02.02:2004 nuostatas, sutiko su Administracijos pozicija, jog perimetrinis užstatymas turi būti istoriškai susiformavęs miesto dalyse, o ne atskiruose žemės sklypuose.
106. Vertindamas G. T. konsultaciją, teismas atkreipė dėmesį į šias aplinkybes: 1) konsultacijoje nurodyta, kad nagrinėjimo tikslas išnagrinėti teisės aktus, advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ pateiktą dokumentaciją ir atsakyti į klausimą, ar pagal Administracijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. A51-19135/22 (3.3.2.26-MPA) patvirtintus garažo paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektinius pasiūlymus projektuojant statinius yra išlaikytas privalomas atstumas nuo statinių iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, įvertinant STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo reikalavimus ir užstatymo tipą, susiklosčiusį Naujamiesčio Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte numatytame kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 ir 8 dalių reikalavimus; 2) G. T. konsultacijoje nagrinėja STR 2.02.02:2004 ir STR 1.05.01:2017, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2020 m. spalio 6 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto bendrąjį planą, Žemės sklypo Detalųjį planą; 3) G. T. konsultacijoje nėra keliamas tikslas pateikti išvadą dėl istorinio užstatymo tipo susiformavimo, neanalizuojami istoriniai šaltiniai.
107. Teismas taip pat nurodė, jog parengtame A. G. vertinime padarytos išvados, kad: 1) Žemės sklypas yra miesto dalies (rajonų) centro zonoje, (duomenys neskelbtini) kvartale; 2) teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, vyrauja perimetrinis užstatymo tipas; 3) esamas statinių išdėstymas Žemės sklype atitinka perimetrinj užstatymo tipą; 4) teritorijų planavimo dokumentais Žemės sklypui taip pat nustatytas perimetrinis užstatymo tipas; 5) perimetrinis užstatymo tipas teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra susiklostęs istoriškai; 6) tam, kad būtų galima pasinaudoti II skyriuje numatytomis išimtimis užtenka konstatuoti, jog teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas.
108. Vertindamas A. G. vertinimą, teismas atkreipė dėmesį į šias aplinkybes: 1) vertinimo uždavinius: a) nustatyti Žemės sklypo vietą; b) identifikuoti teisinį reguliavimą; c) nustatyti Žemės sklypui nustatytą užstatymo tipą; d) nustatyti istoriškai susiklosčiusį Žemės sklypo bei teritorijos užstatymo tipą; 2) A. G. vertinime nagrinėja Teritorijų planavimo įstatymo, Teritorijų planavimo normų, STR 1.05.01:2017 ir STR 2.02.02:2004, KPD PNKPVT 2020 m. spalio 6 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. rugsėjo 9 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, Vilniaus miesto bendrąjį planą, Žemės sklypo Detalųjį planą; vertinime pažymėta, kad vertinimo medžiaga parengta, be kita ko, naudojantis REGIA duomenų baze bei kitais viešai skelbiamais dokumentais; 3) vertinime pateikta trumpa teritorijos, kurioje yra Žemės sklypas, užstatymo raida, vyraujantis teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, užstatymo tipą.
109. Teismas, palyginęs G. T. konsultaciją ir A. G. vertinimą, pažymėjo, kad A. G. vertinime vienas iš keliamų tikslų yra nustatyti istoriškai susiklosčiusį Žemės sklypo ir teritorijos užstatymo tipą, viena iš išvadų yra apie tai, koks užstatymo tipas yra istoriškai susiklostęs teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas.
110. Teismas, vertindamas proceso dalyvių paaiškinimus, pateiktus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodė, kad Administracija pagrįstai konstatavo, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, perimetrinis užstatymas yra susiklostęs istoriškai; kad Administracija, vertindama, ar perimetrinis užstatymas yra susiklostęs istoriškai, pagrįstai vertino nustatytą esamą teritorijos užstatymo tipą pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus, ginčui aktualių žemės sklypų detaliuosius planus, užstatymo tipą, kurį atitinka faktinis statinių išdėstymas teritorijoje, istorinę teritorijos analizę, atsižvelgė į A. G. vertinimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl to, jog teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, nėra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, yra gana bendro, abstraktaus pobūdžio.
111. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad Administracija, išduodama SLD, pažeidė STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.1 papunkčio bei STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 ir 8 papunkčių reikalavimus, jog STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4 papunkčio išimtis negalėjo būti taikoma.
112. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jo skunde bei teismo posėdžio metu pateiktais argumentai, todėl skundą atmetė.
113. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lietuvos Eltika“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
114. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lietuvos Eltika“ prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 5 300 Eur.
III.
115. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
116. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių apsaugą, pagrindą nesilaikyti privalomų norminių atstumų nuo statinio ir gretimo sklypo ribos, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla.
117. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4. punkte numatytą išimtį, sudarančią pagrindą netaikyti 1.1. p. nustatytų atstumų nuo statinių iki gretimo sklypo ribos. Išdavus SLD, buvo pažeistas Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. rugsėjo 17 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant pakeitimus), kuriuo nustatytos teritorijos vertingosios savybės, t. y. istoriškai susiklostęs užstatymo tipas. Administracija neturi suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos nustatyti istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo. Teismas nepagrįstai sutiko su Administracijos argumentais, kad istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas turi būti nustatytinas ne žemės sklype, kurio atžvilgiu taikoma išimtis ir specialus teisinis reglamentavimas, o tam tikroje didesnėje teritorijoje, taip pat, jog vertinamos gretimai esančios teritorijos ir nustatomas „dominuojantis“ užstatymo tipas. Teismas netyrė ir nevertino Administracijos teiginių, kuriais Administracija įrodinėjo istoriškai susiklosčiusį perimetrinį užstatymą, pagrįstumo, dėl to nepagrįstai sutiko su Administracijos vertinimu. Teismas nepagrįstai sutapatino sąvokas „istorinis“ ir „faktiškai“ teritorijoje esantis užstatymas. Sprendimas priimtas neatsižvelgus į tai, kad išdavus skundžiamą SLD, buvo neteisėtai apribotos pareiškėjo nuosavybės teisės.
118. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į STR 2.02.02:2004, numatančios bendros taisyklės išimtį, tikruosius tikslus ir paskirtį. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi išimtinai atsakovo subjektyviu vertinimu, kad ginčo atveju nurodyta išimtis galėjo būti taikoma, tačiau nevertino, ar jos taikymas atitinka tikruosius šios išimties taikymo tikslus ir paskirtį.
119. Teigia, kad atsakovas ir Statytojas neneigia, jog numatomas rekonstruoti Pastatas yra suprojektuotas neišlaikant privalomų atstumų iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su Žemės sklypu. Pareiškėjas skunde nurodė teisinį reglamentavimą, numatantį Statytojui pareigą gauti pareiškėjo sutikimą rekonstruoti pastatą neišlaikant šių norminių atstumų.
120. Pareiškėjas nurodo, kad SLD išdavimas ginčo atveju neatitiko STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4. punkto išimties taikymo tikslo ir paskirties, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos Eltika“ pats nusprendė, jog nori rekonstruoti pastatą Žemės sklype nesilaikant privalomų norminių atstumų iki pareiškėjo žemės sklypo ribos. UAB „Lietuvos Eltika“ nėra įpareigota teisės aktų rekonstruoti statinį tokiu būdu, kad nebūtų išlaikomi STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.1. p. nustatyti minimalūs atstumai. Akivaizdu, kad tokiu būdu Statytojas siekė pastatyti Žemės sklype didesnio ploto pastatą nei tuo atveju, jeigu būtų išlaikyti privalomi norminiai atstumai iki pareiškėjo sklypo ribos. Išlaikant privalomus atitraukimus, sumažėtų rekonstruojamo Pastato plotas. Išduodant SLD nebuvo poreikio saugoti istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo ir rekonstruoti (o iš esmės statyti naujo) Pastatą nesilaikant privalomų atitraukimų nuo statinio iki sklypo ribos. Be to, atsakovas nepagrįstai laikė, kad Žemės sklype susiklostė istorinis perimetrinis užstatymas.
121. Pareiškėjas nurodo, kad net ir statant pagal perimetrinį užstatymo tipą, Statytojas gali suprojektuoti statinį neblokuojant Pastato ant sklypo ribos, o išlaikant atitraukimus nuo pareiškėjo sklypo ribos, kadangi yra leistinas atsitraukimas nuo šoninių sklypo ribų bei dalinai uždarų užstatymo struktūrų formavimas. Žemės sklypui patvirtintas detalusis planas nesudaro teisinio pagrindo Statytojui projektuoti statinio neišlaikant privalomų norminių atstumų iki pareiškėjo sklypo ribos.
122. Nurodyti argumentai patvirtina, kad išduodant SLD, nebuvo jokio objektyvus poreikio ar pareigos Statytojui Žemės sklype vykdyti rekonstrukciją neišlaikant norminių atstumų iki pareiškėjo sklypo ribos. Taigi SLD išdavimas be pareiškėjo sutikimo, remiantis STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4. punktu, buvo neteisėtas. Sprendimu palikus galioti SLD, nepagrįstai prioritetas suteikiamas Statytojo interesui statyti didesnį statinį neišlaikant privalomų atstumų. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai plečiamai aiškino ir taikė STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4. punkte numatytą išimtį, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
123. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai pritarė atsakovo argumentams, jog Administracija gali nustatinėti istoriškai susiklosčiusį užstatymą bei juo labiau, kad kvartale istoriškai susiklostė būtent perimetrinis užstatymas. Priešingai atsakovo ir Statytojo teiginiams, nei kvartale, nei Žemės sklype istoriškai nesusiklostė perimetrinis užstatymas. Be to, ginčo atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo atsakovui nustatinėti istorinį užstatymo tipą. Istoriškai susiklostęs užstatymo tipas kvartale, į kurį patenka Žemės sklypas ir pareiškėjo žemės sklypas, yra nustatytas administraciniu aktu – KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. rugsėjo 17 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini).
124. Pareiškėjas, remdamasis aktualiomis NKPAĮ nuostatomis, nurodo, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo vietovių vertingąsias savybes nustato vertinimo tarybos; vertybėms, įskaitant užstatymo tipą, atskleisti atliekami tyrimai, o būtent, nekilnojamosios kultūros vertybės istorinę raidą patvirtinančių faktų nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas; kultūros paveldo vietovės (ar kito objekto) vertingosios savybės patvirtinamos vertinimo tarybos aktu. Nagrinėjamu atveju vertinimo tarybos aktas iš esmės atlieka dvi funkcijas: konstatuoja koks užstatymo tipas buvo tam tikroje teritorijoje susiklostęs, o tuomet nuostato, ar konkrečioje teritorijoje susiklostęs užstatymo tipas yra saugotinas. Net vertinimo tarybai atsisakius tam tikrą užstatymo tipą tam tikroje teritorijoje pripažinti saugotinu, tai nepaneigia vertinimo tarybos atliktų istorinių tyrimų rezultate nustatyto užstatymo tipo. Istorinio užstatymo tipo nustatymas ir nustatyto tipo pripažinimas/ nepripažinimas saugotinu tai dvi atskiros vertinimo tarybos funkcijos. Taip pat leidimas naujai statybai (rekonstrukcijai) pasirinkti kitą, o ne istorinį užstatymo būdą, nepaneigia ir nepakeičia nustatyto istorinio užstatymo būdo. Be to, KPD pritarė Pastato rekonstrukcijos projektui, nes vertino, kad paveldosauginiu požiūriu pramonės ir infrastruktūros užstatymui perimetru projektuojamas pastatas neturi įtakos, o pramonės ir infrastruktūros užstatymo morfotipas neįpareigoja žemės sklype toliau vystyti pramonės užstatymo (galima užstatymo konversija morfotipui nustatytose ribose). Tačiau KPD pritarimas savaime nereiškia patvirtinimo, kad Žemės sklype istoriškai susiklostė perimetrinis užstatymas. Be to, pareiškėjas ir nereikalauja žemės sklype toliau vystyti pramonės užstatymo.
125. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atsiliepime nurodomi argumentai dėl kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) neva istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo negalėjo sudaryti teisinio pagrindo išduoti SLD be pareiškėjo sutikimo, kadangi atsakovas neturi nei įgaliojimų, nei kompetencijos nustatinėti istoriškai susiklosčiusį užstatymo tipą. Atsakovo byloje pateikti argumentai dėl istorinio užstatymo negali pakeisti administraciniu aktu nustatyto istorinio užstatymo tipo.
126. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai Administraciją laikė institucija, galinčia nustatyti istoriškai susiklosčiusį perimetrinį užstatymo tipą. Teismas tik konstatavo, kad Kultūros paveldo centrui nėra suteikta teisė nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje užstatymo tipus. Teismas, priimdamas sprendimą, nenagrinėjo ir nevertino, ar Administracija turi kompetenciją nustatyti būtent istoriškai susiklosčiusį perimetrinį užstatymą tikslu pritaikyti STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4. punkte numatytą išimtį.
127. Pareiškėjas vertina, kad Administracijos funkcijos išduodant statybos leidimą ir teritorijų planavime nesuteikia Administracijai viešojo administravimo įgaliojimų konstatuoti istoriškai susiklosčiusį perimetrinį užstatymą, suteikiantį teisę taikyti STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4. punkte numatytą išimtį. Atsakovas nenurodė jokių teisės aktų, kurių pagrindu Administracija galėtų atlikti istorinius tyrimus, teritorijos istorinę raidą patvirtinančių faktų nustatymą, apibendrinimą ir dokumentavimą, įskaitant istorinį užstatymo tipą ir dėl to priimti atitinkamą administracinį aktą. Atsakovas nepriėmė ir nepateikė jokio administracinio sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad kvartale istoriškai susiklostė perimetrinis užstatymas. Įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Atsakovo argumentai, neva kvartale istoriškai susiklostė perimetrinis užstatymas, yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo teisėmis, kadangi lėmė jo nuosavybės teisių ribojimą leidžiant statyti neišlaikant privalomų atstumų iki pareiškėjo sklypo ribos. Administracija ne tik neturėjo įgaliojimų, bet ir kompetencijos atlikti istorinę raidą patvirtinančių faktų vertinimą, nustatyti istorinį perimetrinį užstatymą. Todėl išdavus SLD be pareiškėjo sutikimo, buvo pažeisti viešojo administravimo principai ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, dėl to SLD išdavimas laikytinas neteisėtu.
128. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo atveju į bylą nėra pateikta duomenų, koks Administracijos specialistas tariamai atliko istorinio užstatymo nustatymą ir koks jo išsilavinimas. Į bylą nėra pateiktas ir joks istorinio užstatymo nustatymo dokumentas, kokį priima vertinimo tarybos, nenurodyti šaltiniai ir vertinimo dokumentas, kurių pagrindu Administracijos specialistas nustatė, kad kvartale istoriškai susiklostė perimetrinis užstatymas. Tai patvirtina, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo išduodamas SLD iš naujo nustatinėti istorinį užstatymą, o atsakovo teiginiai dėl kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) susiklosčiusio užstatyto tipo negali pakeisti administracinių aktų nustatytų vertingųjų savybių, įskaitant istorinio užstatymo tipo. Priešingas vertinimas reikštų, kad vienoje vietoje skirtingų institucijų gali būti nustatyti net keli skirtingi istoriniai užstatymo tipai.
129. Pareiškėjas teigia, kad sprendime teisingai konstatuota, jog kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) yra susiklostę 3 užstatymo tipai, o Žemės sklypas yra pietvakarinėje kvartalo dalyje, kur yra pramonės ir infrastruktūros užstatymas. Pareiškėjo vertinimu, istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4. punkto išimties taikymo tikslu, turi būti nustatinėjamas konkrečioje teritorijoje (žemės sklype), kurios atžvilgiu norima taikyti trečiųjų asmenų teises ribojančią išimtį. Tačiau net ir nagrinėjant kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo konstatuoti, kad jame istoriškai susiklostė būtent perimetrinis užstatymo tipas.
130. Teismas konstatavo, kad Kultūros paveldo centrui nėra suteikta teisė nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje užstatymo tipus. Kultūros paveldo centras ir KPD į bylą pateiktuose minėtuose raštuose tik konstatavo vertinimo tarybos aktu vertinimo tarybos jau nustatytą istorinį užstatymo tipą ir nenustatinėjo naujo užstatymo tipo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Teismas, priimdamas sprendimą, klaidingai sutapatino vertingąją savybę – istoriškai susiklosčiusį perimetrinį užstatymą – su teritorijų planavimo dokumentuose numatytu užstatymo tipu (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 41 d.).
131. Teismas nepagrįstai sutiko su Administracijos argumentais, kad istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas nustatytinas ne Žemės sklype, kuriam taikoma išimtis, o kitoje teritorijoje. Nepagrįstas Administracijos vertinimas, jog turi būti vertinama ne specialų teisinį režimą (teisė statyti sklype netaikant atsitraukimo reikalavimų) turinti teritorija (žemės sklypas) ir šios konkrečios teritorijos ypatybės (istorinis perimetrinis užstatymas), o besiribojančių ir kitų greta esančių teritorijų (žemės sklypų) ypatybės ir nustatomos „dominuojančios“ ypatybės. Teismas pritarė Administracijos nuomonei, jog „istorinį“ užstatymo tipą konkrečioje teritorijoje (žemės sklype) Administracija turi teisę nustatyti pagal tariamą „dominuojantį“ užstatymo tipą gretimose teritorijose.
132. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo išvada, jog perimetrinis užstatymas turi būti istoriškai susiformavęs miesto dalyse, teritorijose, o ne atskiruose sklypuose, kurių atžvilgiu yra taikoma išimtis, yra nepagrįsta ir prieštarauja STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1 punkto paskirčiai, t. y., kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai.
133. Teismas, padarydamas išvadą, kad istorinis užstatymas nustatomas ne sklype, o teritorijai (miesto daliai), rėmėsi tik pažodiniu STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4. punkte suformuluotos nuostatos aiškinimu, tačiau neatsižvelgė į jos paskirtį ir tikslą. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1 punkte nurodytas atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos reikalavimas turi užtikrinti besiribojančių sklypų savininkų, o ginčo atveju – pareiškėjo teises. Atsižvelgiant į nurodytą teisės normos paskirtį, akivaizdu, kad bet kokių šios normos išimčių taikymas galimas tik laikantis nurodyto tikslo. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4. punkte numatyta išimtis privalo būti taikoma nepagrįstai neišplečiant atvejų, kai šia išimtimi gali būti remiamasi, sąrašo.
134. Pareiškėjo vertinimu, pagrindą abejoti sprendimo išvada sudaro taip pat STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatos, numatančios analogišką išimtį.
135. Akcentuoja, kad pati Inspekcija savo konsultacijoje, pasisakydama dėl statinių statybos sklypuose, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, vertino užstatymą sklype. Be to, nors vietovės lygmens bendruosiuose planuose pagal tam tikrą užstatymo tipą gali būti numatyta vysti tam tikras teritorijos dalis, tačiau detaliuosiuose planuose užstatymo tipas nustatomas jau konkretiems sklypams. SLD išduotas dėl rekonstrukcijos Žemės sklype, byloje sprendžiamas ginčas to, kad Statytojui nepagrįstai leista neišlaikyti atstumų iki pareiškėjo sklypo ribos, t. y. apriboti pareiškėjo nuosavybės teises.
136. Kaip patvirtina Administracijos argumentai atsiliepime į skundą, kuriems teismas pritarė, Administracija iš esmės nagrinėjo žemės sklypo, kuriam numatoma taikyti išimtį, teritoriją, ir besiribojančių teritorijų (žemės sklypų) savybes (istorinį užstatymą), ir pagal tai nustatė „dominuojantį“ užstatymo tipą. Toks tariamo istorinio užstatymo vertinimo būdas yra nepagrįstas ir neatspindi tikrojo istoriškai susiklosčiusio užstatymo tipo konkretaus žemės sklypo teritorijoje. Pažymi, kad atsakovas sąmoningai siekia, jog perimetrinis užstatymas ginčo atveju būtų nustatinėjamas ne konkrečiame sklype, kuria taikoma išimtis, o tam tikroje didelėje neapibrėžtoje teritorijoje, kadangi akivaizdu, kad pastaruoju atveju, didėja tikimybė, jog bendrai toje didelėje teritorijoje bus daugiau pastatų, pastatytų pagal perimetrinį užstatymo tipą. Tačiau toks vertinimas reikštų, kad privalomų atstumų iki gretimo sklypo ribos galėtų būti nesilaikoma neapibrėžtoje teritorijoje ir tai nepagrįstai suvaržytų trečiųjų asmenų teises.
137. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi vien tik Administracijos argumentais ir visiškai netyrė bei nevertino pareiškėjo nurodytų argumentų ir į bylą pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad nei Statytojo Žemės sklype, nei teritorijoje, į kurią patenka Žemės sklypas, nėra istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo, o Administracija apskritai neturi teisės nustatinėti istorinio užstatymo tipo. Nurodyti Administracijos pasirinkti ir teisės aktuose nenustatyti kriterijai ginčo atveju nesudarė pagrindo konstatuoti istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo. Faktas, koks istoriškai sklype susiklostė užstatymo tipas, negali būti nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus, kadangi jie nustato reikalavimus numatomam teritorijos vystymui į ateitį ir nekonstatuoja istorinio užstatymo. Nei bendrasis, nei detalusis planas nenustato, koks istoriškai buvo užstatymo tipas Žemės sklype iki šių teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo. Tad istorinis užstatymo tipas negali būti nustatomas pagal atsakovo numatytą viziją, kaip miestas turėtų vystytis ateityje.
138. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo teiginiai dėl istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo yra bendro pobūdžio, neturintys jokio faktinio ir dokumentinio pagrindimo. Be to, pagal atsakovo poziciją, visas Naujamiestis turi būti vystomas pagal perimetrinį užstatymą. Atsakovas nurodo, kad istoriniai Žemės sklypo teritorijos žemėlapiai patvirtina, jog tiek Žemės sklype, tiek kvartalo dalyje, kurioje yra Žemės sklypas, jau daug metų vyrauja perimetrinis užstatymo tipas. Atsakovas tik abstrakčiai mini, kad rėmėsi istorine žemėlapių medžiaga, kurią Administracija nagrinėjo remdamasi viešai prieinamomis www.regia.lt ir www.geoportal.lt duomenų bazėmis, kitais prieinamais šaltiniais. Tačiau tai yra duomenų bazės, o atsakovas nenurodo, kokiais konkrečiais ir kokio laikotarpio istoriniais žemėlapiais ir šaltiniais jis rėmėsi. Atsakovas taip pat nepateikė šiuos jo teiginius įrodančių žemėlapių, šaltinių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai netyrė ir nevertino, ar byloje yra įrodymai, patvirtinantys nurodytus atsakovo teiginius.
139. Pareiškėjas pažymi, kad vertinant SLD išdavimo teisėtumą, priešingai atsakovo pozicijai ir teismo sprendimo išvadoms, negalėjo būti remiamasi 2022 m. spalio 22 d. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto A. G. ataskaita, kadangi ši ataskaita yra gauta jau po SLD išdavimo. Tai reiškia, kad išduodant SLD, šia ataskaita atsakovas tikrai nesirėmė. Be to, ši ataskaita buvo užsakyta Statytojo. Nurodyti faktai patvirtina, kad priimant sprendimą A. G. ataskaita apskritai negalėjo būti remiamasi. Be to, atsakovo ir Statytojo užsakymu A. G. atlikti užstatymo tipo vertinimai nėra pagrįsti jokiu vietovės istorinę raidą patvirtinančių faktų nustatymu, apibendrinimu ir dokumentavimu.
140. Pareiškėjas teigia, kad ginčo atveju nebuvo teisinio pagrindo apriboti pareiškėjo nuosavybės teises, o teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nenagrinėjo ir nevertino, ar pareiškėjo nuosavybės teisių apribojimas buvo teisėtas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Išdavus SLD, buvo pažeistos pareiškėjo nuosavybės teisės, kadangi SLD buvo išduotas nesant pareiškėjo sutikimo, statyti Pastatą mažesniais negu norminiai atstumai iki pareiškėjo sklypo ribos, t. y. nesant teisinio pagrindo riboti pareiškėjo nuosavybės teisių.
141. Ginčo atveju pareiškėjo nuosavybės teisių ribojimas pasireiškia tuo, kad išdavus SLD, kuriuo Statytojui leista statyti neišlaikant privalomų atstumų iki pareiškėjo žemės sklypo ribos, buvo apribota pareiškėjo užstatymo teisė. Išdavus SLD, pareiškėjas negalės pastatyti tokio statinio savo sklype, kokį jis būtų turėjęs teisę statyti, jeigu Statytojas statytų Žemės sklype išlaikant norminius atstumus. Apeliantas negalės statyti pastatų ir įrengti langų, einančių į šiaurinę sklypo pusę, t. y. į Statytojo Pastatą, kadangi nebus užtikrinti privalomi insoliacijos reikalavimai, arba pareiškėjas, siekdamas užtikrinti insoliacijos reikalavimus, privalėtų statinį projektuoti ne prie sklypo su Statytoju ribos, atitraukti statinį į sklypo gilumą, kad apribotų teritorijos išvystymo galimybes.
142. Administracija bylos nagrinėjimo metu teigė, neva siekiant nepažeisti teisėtų trečiųjų asmenų interesų bei sudaryti sąlygas sklype užstatymą projektuoti vienodomis sąlygomis, projektuotojai PP papildė informacija, kad ugniasienė yra projektuojama, ir nurodė, jog gretimame sklype sudaroma galimybė blokuoti ant sklypo ribos. Tai tik patvirtina pareiškėjo teisių apribojimą, kadangi pareiškėjas Statytojo, bet ne savo paties, sprendimu yra verčiamas statyti tokį statinį, kuris būtų blokuojamas ant sklypo ribos. Minimalus priešgaisrinis atstumas tarp pastatų yra 6 metrai ir daugiau. Tad SLD leidus rekonstruoti Pastatą mažesniu nei 3 m atstumu iki pareiškėjo sklypo ribos, tai reškia, kad pareiškėjas, statydamas statinį savo žemės sklype, privalės nuo jo iki Pastato išlaikyti 6 m atstumą. Taigi, pareiškėjas negalės laisvai pasirinkti statinio vietos ir vystyti nekilnojamojo turto objekto savo sklype, kadangi šios jo galimybės išdavus SLD buvo apribotos, prioritetą suteikus Statytojo interesui statyti jo norimo dydžio Pastatą neišlaikant privalomų atstumų.
143. Pareiškėjo vertinimu, nurodyti argumentai patvirtina, kad SLD išdavimas be pareiškėjo sutikimo apribojo jo nuosavybės teises. Toks nuosavybės teisių apribojimas buvo atliktas nepagrįstai, pažeidžiant nuosavybės teisės ribojimo sąlygas. Ginčo atveju pareiškėjo nuosavybės teisių ribojimas buvo galimas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Pareiškėjo nuosavybės teisių apribojimas turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.
144. Pareiškėjas akcentuoja, kad išdavus SLD, visiškai nepagrįstai prioritetas buvo suteiktas Statytojo interesui statyti didesnį Pastatą neišlaikant privalomų atstumų iki pareiškėjo žemės sklypo ribos, apribojant pareiškėjo nuosavybės teises. Toks STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4. papunkčio išimties taikymas ir kartu pareiškėjo nuosavybės teisės apribojimas neatitiko teismų praktikoje bei Konstitucijoje nurodytų nuosavybės teisių apribojimo pagrindų, dėl to laikytinas neteisėtu.
145. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai sudaro pagrindą teigti, kad teismas nepagrįstai pritarė Administracijos teiginiams, jog teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, perimetrinis užstatymas yra susiklostęs istoriškai; kad jis nustatytinas ne sklype, o tam tikroje teritorijoje, nepagrįstai istorinį užstatymą vertino pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius ir detaliuosius planus. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują spendimą – panaikinti SLD.
147. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4. punkte numatytą išimtį, sudarančią pagrindą netaikyti 1.1. p. nustatytų atstumų nuo statinių iki gretimo sklypo ribos“ (2.1 papunktis). Teigia, kad šiuo atveju yra aktualus STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, kuris yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis visuomeninės paskirties pastatų statybą. Bendra taisyklė, jog statant visuomeninės paskirties pastatus, būtina laikytis mažiausių atstumų nuo statinių iki gretimo sklypo ribos. Tačiau išimtis taikoma miestų senamiesčiuose, centruose bei kituose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas.
148. Administracija akcentavo bylos nagrinėjimo metu, kad STR 2.02.02:2004 nereglamentuoja atvejo ar šios išimties taikymo tik vienam konkrečiam žemės sklypui; priešingai, teisės aktas nustato, jog reikalavimai netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse. Taigi, teisės nuostata yra aktuali ir vertintina miesto dalies, nagrinėjamu atveju – kvartalo, atžvilgiu, tačiau ne išimtinai ir tik konkrečiai pareiškėjo žemės sklypo ir (ar) Žemės sklypo atveju.
149. Įgyvendindamos teritorijų planavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcijas, savivaldybės privalo veikti, be kita ko, atsižvelgdamos į bendruomenių interesus. Administracija, atsižvelgdama į tai ir įgyvendindama jai nustatytą funkciją, privalėjo situaciją vertinti kompleksiškai, o ne vien taip, kaip to pageidavo pareiškėjas, vien žvelgdama į vieną žemės sklypą.
150. Atsakovas akcentuoja, kad pagal minėtą STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4. papunktį, perimetrinis užstatymas turi būti istoriškai susiformavęs miesto dalyse, o ne būtinai tik konkrečiame sklype. Šio priedo 1.1 punkto reikalavimai netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba; perimetrinis užstatymas turi būti istoriškai susiformavęs miesto dalyse. Pažymi, kad ir STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 papunktyje įtvirtinta, jog rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams, atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas <...> ir (ar) statybos linija yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose <...>. Taigi, ir šis teisės aktas nustato, kad išimtis taikoma atsižvelgus, ar būtent teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas.
151. Administracijos nuomone, sąvoka „užstatymo tipas“ savaime suponuoja, kad vertinimo apimtis gali išeiti už vieno žemės sklypo ribų – vertinama teritorija, o vertinimas atliekamas ir remiantis bendraisiais ir detaliaisiais planais.
152. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai ir reglamentavimo aiškinimas, jog neva teismas nepagrįstai sutiko su Administracijos argumentais, kad istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas turi būti nustatytinas ne žemės sklype, kurio atžvilgiu taikoma išimtis ir specialus teisinis reglamentavimas, o tam tikroje didesnėje teritorijoje, taip pat, jog vertinamos gretimai esančios teritorijos ir nustatomas „dominuojantis“ užstatymo tipas“ yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Nagrinėjamu atveju aktualios išimties reglamentavimas išties nurodo, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į pavienį žemės sklypą, kaip to pageidauja pareiškėjas, tačiau būtent į teritoriją ir (ar) miesto dalį. Priešingas aiškinimas iš esmės paneigtų teisės akto ir jo leidėjo tikslus. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas visiškai neteisus vertindamas situaciją tik pavienio žemės sklypo atžvilgiu, kadangi net ir teisės aktuose yra vartojamos tokios sąvokos kaip „teritorija“, „miesto dalis“, o ne tiesiog „žemės sklypas“. Taigi, tam, kad būtų galima pasinaudoti teisės aktuose numatyta išimtims, kuomet nereikalingas besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas, reikia įvertinti, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas STR 1.05.01:2017 ir STR 2.02.02:2004 nuostatas, sutiko su Administracijos pozicija, kad perimetrinis užstatymas turi būti istoriškai susiformavęs miesto dalyse, o ne atskiruose žemės sklypuose.
153. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog pati Inspekcija savo konsultacijoje, pasisakydama dėl statinių statybos sklypuose, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, vertino užstatymą sklype, atmestini, kadangi konsultacija nepatvirtina, kad Inspekcija išties vadovaujasi ir sprendžia dėl istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo vien analizuodama pavienį žemės sklypą; tuo labiau kai teisės aktai nustato, jog turi būti vertinama ir teritorija ir (ar) miesto dalis.
154. Atsakovas kaip nepagrįstus vertina ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad Administracija neturi teisinio pagrindo ir kompetencijos pati nustatyti istoriškai susiklosčiusį užstatymo tipą, o išdavusi SLD, Administracija pažeidė administracinį aktą, kuriuo Žemės sklypui ir kvartalui nustatyta vertingoji savybė - istoriškai susiklostęs užstatymo tipas. Teigia, kad teisės aktai nenustato taisyklių, kaip nustatoma, ar atitinkamoje teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Tai reiškia, kad ši aplinkybė (istoriškai susiklostęs užstatymo tipas) turi būti įvertinama (nustatoma) analizuojant turimus objektyvius duomenis, prieš išduodant atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą. Už statybą leidžiančio dokumento išdavimą atsako savivaldybių administracijos direktoriai ar jų įgalioti valstybės tarnautojai. Sisteminis teisės aktų aiškinimas patvirtina, kad spręsti (vertinti), ar perimetrinis užstatymas teritorijoje yra susiklostęs istoriškai Vilniaus mieste priskirta būtent Administracijai, nes objektyviai būtent savivaldybės administracija planuoja savivaldybės teritoriją ir geriausiai išmano savo savivaldybės teritorijų planavimo sprendinius, įskaitant užstatymo tipus. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad neva Administracija neturėjo kompetencijos nustatyti, ar yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, atmestinas. Be to, pareiškėjas apskritai nepateikė argumentų, pagrindžiančių tokį savo teiginį, ar kurie atskleistų, kas teisės aktų nustatyta tvarka turi kompetenciją konstatuoti, ar yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Taigi, tokia pareiškėjo pozicija vertintina kaip gynybinė. Atkreipia dėmesį, kad nei KPD, nei Inspekcija savo procesiniuose dokumentuose nepateikė savo pozicijos ir (ar) teisinio vertinimo, kuris paneigtų Administracijos poziciją, jog būtent ji turi kompetenciją vertinti, ar yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas.
155. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad Administracija pažeidė Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. rugsėjo 17 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Žemės sklypui ir kvartalui nustatyta vertingoji savybė – istoriškai susiklostęs užstatymo tipas. Teigia, kad KPD pats patvirtino, jog minėtu aktu tik nurodoma, kad pramonės ir infrastruktūros užstatymas yra vertingoji savybė. Pažymi, kad jokie teisės aktai nenustato KPD kompetencijos spręsti dėl užstatymo tipo, tuo labiau spręsti, ar yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu ir neįrodinėjo, jog būtent KPD turi kompetenciją nustatyti užstatymo tipą, o tuo labiau konstatuoti, ar yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Pats KPD taip pat neteigė, kad jis tokią kompetenciją turi. KPD savo dėstomojoje pozicijoje nenurodė, kad Administracija, vertindama, jog toje teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, pažeidė kokius nors teisės aktus, o tuo labiau pažeidė Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. rugsėjo 17 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tai teigia pareiškėjas. KPD taip pat nenurodė, kad, jo nuomone, ne Administracija turėjo vertinti, ar teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas.
156. Administracijos nuomone, vertinant, ar perimetrinis užstatymas yra susiklostęs istoriškai, reikia vertinti: 1) nustatytą esamą teritorijos užstatymo tipą pagal vietovės lygmens bendruosius ir detaliuosius planus (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 41 punktas); 2) užstatymo tipą, kurį atitinka faktinis statinių išdėstymas teritorijoje (Teritorijų planavimo normų 31.3 punktas); 3) istorinę teritorijos analizę, t. y., ar perimetrinis užstatymo tipas teritorijai yra naujai nustatytas, ar joje jau susiklostęs. Būtent šiuos aspektus Administracija ir vertino analizuodama visą situaciją.
157. Atsakovas nurodo, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo į bylą pateiktoje G. T. konsultacijoje nebuvo keliamas tikslas pateikti išvadą dėl istorinio užstatymo tipo susiformavimo, neanalizuojami istoriniai šaltiniai. Tuo tarpu Administracijos ir UAB „Lietuvos Eltika“ pateiktame A. G. vertinime vienas iš keliamų tikslų yra nustatyti istoriškai susiklosčiusį Žemės sklypo ir teritorijos užstatymo tipą, viena iš išvadų yra apie tai, koks užstatymo tipas yra istoriškai susiklostęs teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas. Pažymėjo, jog G. T. neturi kompetencijos istoriškai susiklosčiusiam perimetriniam užstatymui įvertinti. G. T., skirtingai nei A. G., neturi teisės atlikti paveldosaugos (specialiųjų) ekspertizių, t. y. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo, pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį. Tai galėjo lemti akivaizdžius Konsultacijos trūkumus.
158. Administracija, vertindama, ar išties toje teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, atsižvelgė į įvairius aspektus, tokiu būdu padarydama objektyvią ir pagrįstą išvadą. Teismas konstatavo, kad įvertinus proceso dalyvių paaiškinimus, anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog Administracija nepagrįstai konstatavo, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, perimetrinis užstatymas yra susiklostęs istoriškai. Taip pat, kad Administracija, vertindama, ar perimetrinis užstatymas yra susiklostęs istoriškai, būtų nepagrįstai vertinusi nustatytą esamą teritorijos užstatymo tipą pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus, ginčui aktualių žemės sklypų detaliuosius planus, užstatymo tipą, kurį atitinka faktinis statinių išdėstymas teritorijoje, istorinę teritorijos analizę, atsižvelgusi į A. G. vertinimą.
159. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, nėra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, o pareiškėjo pateikti dokumentai apsiriboja prielaidomis, juose nevertinamas susiklostęs užstatymas visoje teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, o vertinamas išimtinai vienas žemės sklypas. Taigi, tai nėra objektyvūs įrodymai, kurie galėtų paneigti Administracijos išvadą dėl teritorijoje istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai dėl to, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, nėra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, yra gana bendro, abstraktaus pobūdžio.
160. Atsakovas teigia, kad detaliajame plane Žemės sklypui nustatytas papildomas reglamentas „ugniasienė“. Pastebi, kad atitraukiant pastatą nuo pietinės sklypo ribos, būtų pažeidžiamas detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendinys „ugniasienė“. Taip pat, kaip yra nurodęs UAB „Lietuvos Eltika“, pareiškėjo sklypo daliai ties Žemės sklypu jau yra nustatyti veiklos ribojimai, dėl kurių jis šios sklypo dalies negalės vystyti. Pagal pareiškėjo žemės sklypo detalųjį planą 14,26 m atkarpoje nuo Žemės sklypo ribos gilyn į besiribojantį sklypą nustatyti servitutai tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinius infrastruktūros tinklus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, taip pat teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku.
161. Administracija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo argumentas, kad išduodant SLD buvo pažeisti STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.1 papunkčio bei STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 ir 8 papunkčių reikalavimai, jog STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4 papunkčio išimtis negalėjo būti taikoma, atmestinas kaip nepagrįstas.
162. Atsakovas taip pat teigia, kad pareiškėjo nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. administracine byla Nr. eI3-730-484/2020 nėra pagrindo remtis, nes joje nagrinėta situacija ir proceso šalys skiriasi, todėl ji neturi precedento galios ir šiai bylai visiškai neaktuali.
163. Atsakovas apibendrindamas teigia, kad atsižvelgus į faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir išsamiai bei visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į šalių pateiktus argumentus bei įrodymus. Administracijos nuomone, nekyla jokių abejonių, jog visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, tinkamai atskleista ginčo esmė, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu, o tai neabejotinai lemia, jog teisingumas šioje byloje įvykdytas tinkamai. Administracija laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
164. Trečiasis suinteresuotas asmuo KPD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo, sprendžiant dėl jo, atsižvelgti į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus.
165. Nurodo, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33653) teritoriją.
166. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, jog, išdavus SLD, buvo pažeistas Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. rugsėjo 17 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatytos vertingosios savybės, t. y. istoriškai susiklostęs užstatymo tipas, KPD nurodo, kad atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodė, jog paveldosauginiu požiūriu pramonės ir infrastruktūros užstatymui perimetru projektuojamas pastatas neturi įtakos, nes pats pramonės ir infrastruktūros morfotipas nereglamentuoja pastatų išdėstymo žemės sklype principų. Pramonės ir infrastruktūros užstatymo morfotipas neįpareigoja žemės sklype toliau vystyti pramonės užstatymo (galima užstatymo konversija morfotipui nustatytose ribose), o daugiau yra susijęs su saugomais užstatymo bruožais. Akcentuoja, jog formuojamas užstatymas atitinka pramonės ir infrastruktūros užstatymui minėtu aktu nustatytus reglamentus – aukštį metrais, architektūrinę išraišką.
167. KPD dėl užstatymo tipo nustatymo nurodo, kad, kaip 2022 m. vasario 17 d. rašte Nr. (6.1)2.-103 nurodė Kultūros paveldo centras, žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), nustatytas pramonės ir infrastruktūros užstatymas, kuris yra susiklostęs istoriškai. Rašte paaiškinta, jog istoriškai susiklostęs užstatymo tipas nustatomas remiantis teritorijos istoriniais planais, 1943–1944 m. aerofoto LCVA skaitmeninių aerofotografijų kolekcija iš JAV nacionalinio archyvo, Vilniaus Naujamiesčio istoriniais tyrimais.
168. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl statinių projektus tikrinančių subjektų kompetencijos nurodo, kad statinių projektus tikrinančių subjektų kompetenciją reglamentuoja Statybos įstatymo 271 straipsnis. Savivaldybių administracijos tikrina visų statinių projektus. KPD tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 20 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; kaip statinių projektais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas, pažeidžiant STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1 papunkčio, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 ir 8 punktų reikalavimus, numatančius statytojui pareigą gauti pareiškėjo sutikimą pastato statybai, kadangi pastatas, kuriam išduotas ginčijamas statybos leidimas, yra suprojektuotas neišlaikant privalomų atstumų iki pareiškėjo sklypo ribos ir nesant pareiškėjo sutikimo dėl pastato statybos neišlaikant privalomų atstumų iki pareiškėjos sklypo ribos, nėra susiję su KPD kompetencija tikrinant statinių projektus.
169. KPD teigia, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.
170. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Lietuvos Eltika“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
171. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pakartoja faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kuriais grindžiamas skundas, pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytus pagrindinius argumentus, apeliacinio skundo esminius argumentus. Teigia, kad dalis apeliacinio skundo peržengia bylos ribas, kadangi pareiškėjas pateikia argumentus, kurie nebuvo keliami skunde bei įrodinėjami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y., jog sprendimas priimtas neatsižvelgiant į tai, kad išdavus SLD, buvo neteisėtai apribotos pareiškėjo nuosavybės teisės. Tai nauji, abstraktaus pobūdžio, argumentai, kurie apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjami, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo ir šiuos argumentus galėjo pateikti skunde pirmosios instancijos teismui.
172. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime teigia, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkte numatytą išimtį. Pats pareiškėjas pripažino, kad teismas normą aiškino pažodžiui. Norma aiškintina remiantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Teritorijų planavimo normomis, reglamentuojančiomis užstatymų tipus, kurių aiškinimas ir taikymas nepriskirtas KPD kompetencijai. Minėtos nuostatos paskirtis yra užtikrinti tolygią tam tikrų miestų dalių plėtrą pagal perimetrinio užstatymo principus, o ne apsaugoti konkretaus žemės sklypo užstatymo tipus.
173. Teigia, kad išdavus SLD, KPD aktu nustatyta vertingoji savybė – saugotinas pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas – nebuvo pažeista. Tai patvirtino ir KPD savo atsiliepime. Užstatymo tipo sąvoka paveldosauginiu ir teritorijos vystymo aspektais skiriasi. Vienu atveju tai teritorijos vystymo sprendinys – susiformavęs per tam tikrą laiką (istoriškai) arba naujai nustatytas perspektyvinis sprendinys, o kitu – saugotina vertybė, kuri neturi būti pažeista. KPD neturi kompetencijos spręsti, koks užstatymo tipas yra susiklostęs istoriškai. KPD vertina praeityje buvusią situaciją – praeityje buvusią vertybę ir jos apsaugą.
174. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Administracija turėjo diskreciją nustatyti, ar Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje yra susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir, ar minėta išimtis taikytina. Būtent savivaldybių administracijos pagal teisinį reguliavimą įpareigotos tikrinti, ar statinio projekto sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, savivaldybių administracijoms yra priskirta kompetencija organizuoti teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose nustatomi užstatymo tipai, rengimą ir tvirtinimą. KPD tokia funkcija nepriskirta.
175. Teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog istoriškai susiklostęs užstatymo tipas nustatomas ne konkrečiame žemės sklype, bet didesnėje teritorijoje, į kurią žemės sklypas patenka. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkto paskirtis negali būti tapatinama su 1 punkto paskirtimi, nes viena nustato bendrąją taisyklę, o kita – jos išimtį. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkto nuostatos taikymas yra skirtas ne apsaugoti besiribojančio žemės sklypo savininko interesus, o užtikrinti tolygią atitinkamos miesto teritorijos dalies plėtrą, laikantis perimetrinio užstatymo principų. Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinta teritorijos sąvoka yra platesnė nei žemės sklypas.
176. Nustatant, ar perimetrinis užstatymas yra susiklostęs istoriškai, vertinami galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, faktinis statinių išdėstymo teritorijoje, kurioje yra nagrinėjamas žemės sklypas, taip pat atliekama istorinė analizė vertinant, ar toks užstatymas teritorijai yra naujas, ar joje jau susiklostęs. Teismas patvirtino, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, remdamasis viso kvartalo (teritorijos) analize, teritorijų planavimo dokumentais, istorine medžiaga, Specialisto ataskaitoje, atsižvelgdamas į seniai pagal perimetrinį užstatymą Žemės sklype pastatytus ir tebesančius statinius.
177. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo nuosavybės teisės nebuvo apribotos, nes statiniai statomi už pareiškėjo besiribojančio sklypo ribų, t. y. Žemės sklype, laikantis teisės aktų reikalavimų. Be to, Statytojas nestato naujo statinio, o rekonstruoja esamą statinį, kuris stovi ant viso Žemės sklypo ir Besiribojančio sklypo ribos. Pareiškėjui sudaryta galimybė vystant besiribojantį sklypą blokuoti pastatus su Statytojo pagal SLD statomu statiniu. Tačiau šiai dienai pareiškėjas su Žemės sklypu besiribojančioje sklypo dalyje net negali statyti statinių, nes jo žemės sklype yra nustatyti servitutai.
178. Nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas teikia niekuo nepagrįstus teiginius apie plečiamąjį STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkto išimties taikymą. Šiuo atveju pareiškėjo siūlomas aiškinimas ne tik neatitinka teisės aktų nuostatų, bet ir nėra teisiškai pagrįstas. Pareiškėjas remiasi ginčo teisiniams santykiams neaktualiais nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugą nustatančiais dokumentais. Tokį teisiškai nepagrįstą pareiškėjo aiškinimą lemia netinkamas skirtingų teisės institutų sutapatinimas. Teisės aktai aiškiai nustato užstatymo tipus.
179. Pareiškėjas remiasi ne užstatymo tipu, t. y. teritorijų planavimo urbanistine kategorija, o nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmingumą nustatančiu dokumentu ir saugoma vertybe. Taigi pareiškėjas remiasi teisės taikymo aktu, nustatančiu nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmingumą – KPD PNTKPVT 2019 m. rugsėjo 17 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) 7 priedu Urbanizuotų vietovių užstatymo tipais (UT), Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (33653, UV 70). Šio akto 7 priedas reglamentuoja tik saugotinus užstatymo tipus Vilniaus Naujamiestyje, bet ne teritorijos vystymo perspektyvas ar buvusį teritorijos vystymą.
180. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkte vartojama formuluotė „miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas“ atitinka Teritorijų planavimo normose vartojamą sąvoką „perimetrinis užstatymas“. Pareiškėjo cituojamame dokumente vartojama skirtinga sąvoka „perimetrinis (P) užstatymo tipas“. KPD PNTKPVT 2019 m. rugsėjo 17 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nustato ir kitus galimus saugotinus užstatymo tipus, neatitinkančius Teritorijų planavimo normų. Taigi, šiame dokumente nuo teritorijų planavimo normų skiriasi ne tik užstatymo tipų sąvokos, bet ir užstatymo tipų sąrašas yra siauresnis. Todėl lingvistinis aiškinimas patvirtina, kad taikomos teritorijų planavimo normose nurodytos sąvokos. Be to, STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkto paskirtis yra užtikrinti tolesnę tolygią atitinkamų miestų senamiesčių, centrų bei kitų miesto dalių, kuriose yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, plėtrą pagal perimetrinį užstatymą. Tam tikros miestų dalys yra istoriškai tankesnės: miestų senamiesčiai, centrai, taip pat kitos miestų dalys, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Galimybė šiuose miestų dalyse statyti statinius ant sklypų ribų ir (ar) sublokuotus yra įprasta tarptautinė praktika. Tai užtikrina tankesnį užstatymą, galimybę gauti greta daugiau socialinių ir komercinių paslaugų ir koncentruoti miesto veiklas į tam tikras miesto dalis. Vilniaus senamiestyje (pvz. Pilies g., Gedimino pr., Vilniaus g. ir kt.) ir Naujamiestyje ((duomenys neskelbtini) (kurioje yra ginčo statiniai), Švitrigailos g., Mindaugo g., Basanavičiaus g. ir kt.) statiniai įprastai yra sublokuoti ir pastatyti ant sklypų ribų.
181. Pareiškėjo aiškinimo klaidingumą patvirtina STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkto likusi konstrukcija „ir teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba“. Pareiškėjo nurodoma kultūros paveldo vertybių apsauga neturi nieko bendro su aukštybinių pastatų statyba. Remiantis pareiškėjo aiškinimu, ir ši dalis turėtų būti skirta išsaugoti aukštybinius pastatus, kaip nekilnojamąjį kultūros paveldą. Ši išimtis taip pat yra skirta užtikrinti tolygiai plėtrai – kur statomi aukštybiniai pastatai, ten tankesnis užstatymas.
182. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pateikia kitus, ginčo teisingam išnagrinėjimui įtakos neturinčius, argumentus, jog Statytojas pats pasirinko projektuoti statinį blokuojant jį ant sklypo ribos ir kt., tačiau jie teisiškai nereikšmingi. Teigia, kad išdavus SLD, KPD PNTKPVT 2019 m. rugsėjo 17 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vertingoji savybė – saugotinas pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas – nebuvo pažeista. Pareiškėjas apeliacinio skundo 15 punkte klaidingai nurodo, kad KPD aktu yra nustatytas istoriškai susiklostęs užstatymo tipas kvartale, į kurį patenka Žemės sklypas ir besiribojantis sklypas. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, minėtu aktu nustatytas ne esamas ir susiklostęs užstatymas teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, bet saugotina vertybė, t. y. praeityje buvusi situacija.
183. Kaip pagrįstai nurodė teismas, minėtu aktu nustatyta saugoma vertingoji savybė „pramonės ir infrastruktūros užstatymas“. Ši sąvoka paveldosauginiu ir teritorijos vystymo aspektais skiriasi. Paveldosauginiu požiūriu pramonės ir infrastruktūros užstatymui perimetru projektuojamas pastatas neturi įtakos, nes pats pramonės ir infrastruktūros morfotipas nereglamentuoja pastatų išdėstymo žemės sklype principų ir neįpareigoja žemės sklype toliau vystyti šio užstatymo. Aktu nustatyta saugotina vertybė nereiškia, kad atitinkama teritorija šiai dienai nėra pakitusi.
184. Pažymi, kad KPD, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese, nevertina ir neturi kompetencijos vertinti istoriškai susiklosčiusio užstatymo, o tik vertina, ar nėra pažeistos nustatytos saugomos vertingosios savybės. Byloje nėra ginčo dėl KPD PNTKPVT 2019 m. rugsėjo 17 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos saugotinos savybės. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su vertinimo tarybų kompetencija, yra teisiškai nereikšmingi. Jos neturi kompetencijos spręsti dėl istoriškai susiklosčiusio užstatymo STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkto prasme.
185. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Administracija turėjo diskreciją nustatyti, ar Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir ar minėta išimtis taikytina. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, Teritorijų planavimo įstatymo 271 straipsnio 1 dalies 12 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai suteikė įgaliojimus Administracijai vertinti, ar STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkte nustatyta išimtis taikytina, t. y. ji vertina projektų sprendinių atitiktį dėl atstumų tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų išlaikymo. Teisės aktai aiškiai suteikia kompetenciją Administracijai tvirtinti teritorijoms nustatomus užstatymų tipus ir tikrinti, ar statinių projektai juos atitinka. Taigi būtent Administracija yra kompetentingas subjektas, atsakingas už užstatymo tipų nustatymą ir teritorijų vystymą pagal juos. Užstatymo tipo nustatymas yra teritorijų planavimo proceso dalis. Kiekvienos savivaldybės administracija savo teritorijoje atsako už teritorijų planavimą. Taigi ir už užstatymo tipo nustatymą. Už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą atsakingos savivaldybių administracijos. Už statybą leidžiančio dokumento išdavimą taip pat atsako savivaldybių administracijos direktoriai ar jų įgalioti valstybės tarnautojai.
186. Kaip pagrįstai nurodė teismas, KPD pagal Statybos įstatymo 271 straipsnio 3 dalį nepriskirta kompetencija vertinti užstatymo tipus. KPD tikrina tik statinių projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir ar statinių projektais išsaugomos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės. Taigi KPD ir PNKPVT vertino tolimoje praeityje buvusią saugotiną vertybę, nustatytą pagal pareiškėjo besiribojančiame sklype stovėjusius statinius, o ne teritorijos, kurioje yra Žemės sklypas, SLD išdavimo metu istoriškai susiklosčiusį užstatymą ar jos vystymo perspektyvas.
187. Teigia, kad pareiškėjas niekaip nepagrindžia savo teiginių, jog taikant STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkte nurodytą išimtį būtina remtis kokiu nors vertinimo tarybos priimamu dokumentu. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad nesirėmimas minėtu KPD aktu nustatant istoriškai susiklosčiusį perimetrinį užstatymą reikštų, jog vienoje vietoje skirtingų institucijų gali būti nustatyti net keli istoriniai užstatymo tipai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad istoriškai susiklostęs užstatymo tipas nustatomas ne konkrečiame žemės sklype, bet didesnėje teritorijoje, į kurią žemės sklypas patenka.
188. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkto nuostata aiškintina taip, kad užtikrintų besiribojančių sklypų savininkų, o ginčo atveju – pareiškėjo – teises. Minėta nuostata aiškiai nustato išimtį, kada besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai neprivalomi, o ne kad turi būti užtikrinami besiribojančių žemės sklypų savininkų interesai. Vadovaujantis teisės normų konkurencijos taisykle lex specialis derogat legi generalis (specialusis įstatymas įveikia bendrąjį, specialioji norma yra viršesnė už bendrąją), t. y. negali būti kartu taikoma ir bendroji norma, ir specialioji norma. Tai reikštų teisės aktų koliziją.
189. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1 punkto taikymo, kadangi bylos ir apeliaciniame skunde cituojamų bylų ratio decidendi nesutampa, skiriasi bylų faktinės aplinkybės, todėl nagrinėjamam ginčui neturi precedento galios.
190. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinta sąvoka yra platesnė nei žemės sklypas, todėl turi būti vertinama teritorija, kurioje yra atitinkamas žemės sklypas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, , STR 2.02.02:2004 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatos patvirtina, jog vertintina platesnė teritorija nei konkretus žemės sklypas. Taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nėra priėmęs sprendimų, kaip vertinamas teritorijoje istoriškai susiklostęs užstatymas taikant STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.4 punkto išimtį. Pareiškėjo cituojamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl teritorijoje istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo, bet dėl kitos minėtame punkte nustatytos išimties, kai numatyta aukštybinių pastatų statyba. Taigi bylų ratio decidendi nesutampa.
191. Nurodo, kad pareiškėjas remiasi Inspekcijos atliktais neaktualaus statybos techninio reglamento, tiesiogiai nustatančio, kad vertinamas žemės sklypuose, o ne teritorijoje susiklostęs užstatymas, išaiškinimais.
192. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus, o pareiškėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo. Aplinkybę, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai. Nustatant, ar perimetrinis užstatymas yra susiklostęs istoriškai, vertinami galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, faktinis statinių išdėstymas teritorijoje, kurioje yra nagrinėjamas žemės sklypas, taip pat atliekama istorinė analizė vertinant, ar toks užstatymas teritorijai yra naujas, ar joje jau susiklostęs. Šiuo atveju teritorijų planavimo dokumentais teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, nustatytas išimtinai perimetrinis užstatymo tipas. Pagal galiojančius Žemės sklypo sprendinius – Žemės sklype galimas tik perimetrinis užstatymas. Šis užstatymas dera ir su paties pareiškėjo sklypui nustatytu perimetriniu užstatymo tipu. Pastatai Žemės sklype ir teritorijoje (kvartale), kuriame yra Žemės sklypas, faktiškai išdėstyti pagal perimetrinį užstatymą. Istorinė analizė įrodo, kad Žemės sklypas neginčijamai patenka į teritoriją – kvartalą bei miesto dalį, kurioje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Šią aplinkybę konstatavo ir specialistas A. G. savo ataskaitoje, kurių išvadų pareiškėjas nepaneigė.
193. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo nuosavybės teisės nebuvo ir negalėjo būti apribotos, nes statiniai statomi už pareiškėjo besiribojančio sklypo ribų, t. y. Žemės sklype, laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia daug naujų argumentų apie tariamą jo nuosavybės teisių apribojimą, tačiau tai peržengia apeliacinio skundo ribas (šie klausimai nebuvo keliami skunde), be to, dalis argumentų yra abstraktaus pobūdžio. Akcentuoja, kad teisinis reguliavimas nenumato draudimo statyti statinius ant besiribojančio sklypo ribos, esant perimetriniam užstatymui. Todėl jokio nuosavybės teisių ribojimo nėra, nes tokiai statybai yra teisinis pagrindas.
194. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė argumentų dėl insoliacijos reikalavimų, ugniasienės, todėl šie argumentai peržengia bylos nagrinėjimo ribas.
konstatuoja:
IV.
196. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2022 m. rugsėjo 15 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Lietuvos Eltika“ išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) statinio projektui „Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“, teisėtumo ir pagrįstumo.
197. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Administracija teisėtai UAB „Lietuvos Eltika“ išdavė SLD, pareiškėjo skundą atmetė.
198. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė kaip istoriškai susiklosčiusį perimetrinį Žemės sklypo užstatymo tipą, nepagrįstai sutapatino sąvokas „istorinis“ ir „faktiškai“ teritorijoje esantis užstatymas, neatsižvelgė į STR 2.02.02:2004, 3 priedo 1.4 punkto, numatančio bendros taisyklės išimtį, tikruosius tikslus ir paskirtį, todėl išdavus skundžiamą SLD, buvo neteisėtai apribotos pareiškėjo nuosavybės teisės. Teigia, kad Administracija neturi suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos nustatyti istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo; istorinio užstatymo tipo nustatymas ir nustatyto tipo pripažinimas/ nepripažinimas saugotinu yra dvi atskiros vertinimo tarybos funkcijos. KPD pritarimas Pastato rekonstrukcijos projektui vertintinas tik kaip reiškiantis, kad paveldosauginiu požiūriu pramonės ir infrastruktūros užstatymui perimetru projektuojamas pastatas neturi įtakos, o pramonės ir infrastruktūros užstatymo morfotipas neįpareigoja žemės sklype toliau vystyti pramonės užstatymo (galima užstatymo konversija morfotipui nustatytose ribose).
199. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama ta apimtimi, kurioje atsakovas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
200. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
201. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).
202. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).
203. Byloje nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972, Žemės sklypas yra miesto dalies (rajonų) centro funkcinėje zonoje, kvartale Nr. (duomenys neskelbtini); kultūros paveldo vietovės, Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijoje. Vilniaus miesto Bendrojo plano kvartalo dalyje, kurioje yra Žemės sklypas, yra numatyti užstatymo tipai: 1) perimetrinis reguliarus (uždaro plano kvartalai) pr_u, ir 2) perimetrinis reguliarus (nepilnai uždari kvartalai) pr_a, t. y. numatytas teritorijos perspektyvinis vystymas pagal perimetrinį užstatymą. Užstatymo tipas pagal galiojantį Žemės sklypo Detalųjį planą – perimetrinis reguliarus (uždaro plano kvartalai). Pareiškėjo šalia esantis žemės sklypas patenka į tą patį kvartalą, jam nustatytas toks pats užstatymo tipas. Tiek Žemės sklypo Detaliajame plane, tiek pareiškėjo žemės sklypo detaliajame plane yra nustatyta statybos ribos, servitutų ribos, statybos zona, leistinas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas ir kiti su žemės sklypų naudojimu susiję reikalavimai (reglamentai). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek Bendrojo plano, tiek detaliųjų planų sprendiniai yra galiojantys, atkreipia dėmesį, kad tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir galimybės disponuoti nuosavybe, bei su tuo susiję lūkesčiai įgyvendinti statytojo teises yra betarpiškai susiję su galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais sprendiniais. Pažymėtina, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas dėl jo žemės sklypo savininko teisių pažeidimo įgyvendinant statytojo teises, nėra nurodęs konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ginčijamu SLD būtų ribojamos ar paneigiamos jo teisės įgyvendinti jam priklausančio žemės sklypo detaliojo plano sprendinius; teikiami argumentai, kad negalės statyti pastatų ir įrengti langų, einančių į šiaurinę sklypo pusę, t. y. į Statytojo Pastatą, kadangi nebus užtikrinti privalomi insoliacijos reikalavimai, negalės laisvai pasirinkti statinio vietos, vystyti nekilnojamojo turto objekto savo sklype, ir pan., yra abstraktūs ir savaime nepatvirtina jo teiginių dėl nuosavybės teisių objektyvaus ribojimo, nes jie niekaip nesiejami su detaliojo plano sprendiniais – statybos ribomis, galiojančiais servitutais ir pan. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nevertino aplinkybių, kurios pagrįstų skundą pateikusio asmens konkrečius teisių pažeidimus, nors visais atvejais asmens teisių gynimas teisme siejamas, visų pirma, su jo teisių konkrečių pažeidimų nustatymu.
204. Statybą reglamentuojančios teisės normos, nustatančios atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2008; 2018 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje 3K-267-403/2018).
205. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, jog statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos techniniai reglamentai yra normatyviniai statybos techniniai dokumentai, Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles (Statybos įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.). Sprendžiant, ar be pareiškėjo sutikimo išduotas SLD, suteikiantis teisę Statytojui statyti pastatą ant Žemės sklypo ribos, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, o tuo pačiu – ir pareiškėjo teises, turi būti įvertinta tiek atsakovo sprendimo atitiktis teisės aktų reikalavimams, tiek jo realus poveikis pareiškėjo teisėms, nes sutikimo davimas ar išimties taikymas, t. y. leidimas statyti nesant sutikimo nėra tik formalus veiksmas, juo siekiama ne tik privačių asmenų teisių apsaugos bei interesų pusiausvyros, bet ir užtikrinti viešuosius interesus.
206. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.4 punkte nustatyta, kad šio priedo 1.1 punkto reikalavimai (dėl mažiausių atstumų nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kt.) netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba. Analogiška nuostata, kuomet neprivalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) atliekamiems statybos darbams teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas (pagal Teritorijų planavimo normas) ir (ar) statybos linija yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, yra nustatyta STR 1.05.01:2017 8 priedo 9 punkte.
207. Šalių ginčo objektu byloje tapo aplinkybės, ar teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, vertinimas. Minėta, kad tiek Bendrajame plane, tiek detaliuosiuose planuose yra numatytas perimetrinis reguliarus užstatymo tipas.
208. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio dalyje apibrėžiama, kad Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai (1 d.); detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (2 d.); užstatymo tipas – vietovės lygmens bendruosiuose ir detaliuosiuose planuose nustatoma teritorijos urbanistinė kategorija, apimanti teritorijai būdingą ir (ar) galimą pastatų ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visumą (41 d.). Teritorijų planavimo normų 31.3 punkte apibrėžiamas perimetrinis užstatymas – kvartalo išorės perimetru visiškai ar iš dalies uždara reguliaraus plano urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę. Perimetrinis kvartalų užstatymas suformuoja uždaras ar iš dalies uždaras kiemų, gatvių, aikščių ir kitas kvartalo erdves. Teritorijų planavimo normose pateikiama išimtinai techninio pobūdžio perimetrinio užstatymo sąvokos aspektai, kurie nėra informatyvūs nei sprendžiant dėl perimetrinio užstatymo kaip saugomos vertybės atskiroje teritorijoje, nei vertinant, ar jis laikytinas istoriškai susiklosčiusiu perimetriniu užstatymu konkrečioje miesto dalyje ar kitoje teritorijoje.
209. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33653), teritoriją. Pagal NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalį nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo apsaugos zonų ribas apibrėžia KPD ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Kultūros vertybių registro (kpd.kvr.lt) duomenimis, Žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto centrinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritoriją (unikalus kodas 33653), kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini).
210. Byloje pateikiamo KPD pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos 2019 m. rugsėjo 17 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2.2.2 punkte yra nustatyta Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingoji savybė – užstatymo tipas: perimetrinis užstatymo tipas kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) ŠV ir ŠR dalyse; miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) centrinėje dalyje; atskirai stovintys pastatai: <...> pramonės ir infrastruktūros užstatymas, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) PV dalyje. Pramonės ir infrastruktūros užstatymas, sudarytas iš bendrovei (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) priklausiusių ir 1939 m. pastatytų šaldytuvų ir administracinių pastatų kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) PV (pietvakarinėje dalyje), (aukštis iki karnizo nuo 2,5 m iki 18,2 m, iki kraigo – nuo 3,0 m iki 25,0 m); ši vertingoji savybė – užstatymo tipas pažymėta Žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tai gamybos ir technologinių procesų nulemtas, dažnai uždaras nuo aplinkinių teritorijų, aiškių užstatymo principų neturintis pramonės (sandėliavimo) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas, kuriame dažnai dominuoja didelio tūrio halės tipo pastatai; aukštingumas iki 5 a. su pastoge, sklypo užstatymo procentas – 20 –80 procentų; taikoma valdai (sklypui) ir kvartalui ir jų daliai.
211. Pagal Statybos įstatymo 271 straipsnio 3 dalį KPD tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. KPD 2022 m. rugpjūčio 22 d. Projektui pritarė. Teismui nurodė, kad paveldosauginiu požiūriu pramonės ir infrastruktūros užstatymui perimetru projektuojamas pastatas neturi įtakos, nes pats pramonės ir infrastruktūros morfotipas nereglamentuoja pastatų išdėstymo sklype principų, neįpareigoja žemės sklype vystyti pramonės užstatymo (galima užstatymo konversija morfotipui nustatytose ribose), o daugiau yra susijęs su užstatymo bruožais. Aptariamas istoriškai susiklostęs pramonės ir infrastruktūros užstatymo tipas, kaip vertingoji savybė, Žemės sklype buvo nustatytas remiantis teritorijos istoriniais planais, 1943–1944 m. aerofoto Lietuvos centrinio valstybės archyvo skaitmeninių aerofotografijų kolekcija iš JAV nacionalinio archyvo, Vilniaus Naujamiesčio istoriniais tyrimais.
212. Konkretaus istoriškai susiklosčiusio užstatymo tipo, kaip saugomos vertybės, nustatymas Vilniaus miesto dalies, vadinamos Naujamiesčiu, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) viename žemės sklype neturėtų būti kliūtimi spręsti dėl bendro viso kvartalo, kaip atskiros teritorijos ar miesto dalies, kitokio užstatymo tipo nustatymo teritorijų planavimo dokumentuose bei jo vertinimo kaip istoriškai susiklosčiusio per ankstesnius laikotarpius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4 punkte, STR 1.05.01:2017 8 priedo 9 punkte numatytų išimčių taikymas miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, teritorijose, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, turi būti suprantamas išimtinai tik vienos valdos (sklypo) atžvilgiu, ir tik teritorijos vertingosios savybės prasme. Tiek teksto žodinis aiškinimas, tiek normos loginis aiškinimas viso teritorijų planavimo kontekste suponuoja išvadą, kad reikšmingas yra užstatymo tipo nustatymas miesto dalyse, tuo siekiama darnaus didesnės teritorijos vystymo negu atskiras žemės sklypas. Teritorijų planavimas yra viešoji savivaldybės funkcija, kuria tenkinami ne tik konkrečių žemės sklypų savininkų privatūs interesai, bet, juos derinant, ir viešieji visuomenės interesai (Teritorijų planavimo įstatymo 3 str.). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte yra įtvirtinta viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybės funkcijų – teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 12 punktą savivaldybės administracijos direktorius tvirtina detaliuosius planus ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos architektūros įstatymas įtvirtina, jog savivaldybės teritorijoje būtent savivaldybės vyriausiasis architektas dalyvauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka rengiant savivaldybės bendrąjį planą, savivaldybės dalies bendrąjį planą ar detaliuosius planus; vadovaudamiesi teritorijų planavimą ir statinių projektavimą reglamentuojančiais teisės aktais, pritaria projektiniams pasiūlymams ir teritorijų vystymo koncepcijoms; sprendžia su architektūra susijusius teritorijų funkcinio, erdvinio ir meninio aplinkos formavimo klausimus (10 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 ir 4 punktai). Realizuodamas šias funkcijas, atsakovas turi diskreciją priimti sprendimus, kurie, be kita ko, svarbūs užtikrinant viešuosius interesus, susijusius su miesto raida. Atsakovas akcentavo, kad teritorijų planavimo sprendiniai Žemės sklype nustatyti vadovaujantis Užstatytų Vilniaus teritorijų tankinimo metodikos reikalavimais, atsižvelgiant į faktinį užstatymą (Žemės sklype šiaurinėje dalyje esantis pastatas atitinka perimetrinio užstatymo apibrėžimą, pastatai Žemės sklype palei gatvę ir sklypo ribą pastatyti 1952 m. ir 1994 m.).
213. Pareiškėjas, kvestionuodamas atsakovo vertinimą, kad Vilniaus miesto dalies, vadinamos Naujamiesčiu, kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), yra istoriškai susiklostęs pertimetrinis užstatymo tipas, iš esmės vadovaujasi istoriškai susiklosčiusio pertimetrinio užstatymo tipo, kaip teritorijos vertingosios savybės, vertinimu. Savo argumentus grindžia minėta Lietuvos Respublikos teismo eksperto, konsultanto dr. G. T. 2022 m. gegužės 30 d. išvada – Konsultacija. Konsultacija yra grindžiama Kultūros vertybių registre užfiksuotais istoriniais duomenimis bei faktiniu statinių padėtis pareiškėjo ir Statytojo žemės sklypuose vertinimu; nurodoma, jog ta aplinkybė, kad Pastatas projektuojamas ant sklypo ribos, yra nepakankama perimetrinio užstatymo tipui apibūdinti (pastatas neblokuojamas, neformuojama uždara kiemo struktūra); gretimai esančiame pareiškėjo žemės sklype statybos zona yra atitraukta nuo gatvės, nenumatyta pastatų blokavimo galimybė; pažymima, kad Naujamiesčio kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) centrinėje ir pietinėje dalyse nėra perimetrinio užstatymo tipo, vyrauja atskirai stovintys pastatai – pramonės ir infrastruktūros pastatai; daroma išvada, kad Statytojo Pastato atitraukimas nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos neprieštarautų Bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendiniams, o PP projektuojant Pastatą nėra išlaikytas privalomas atstumas nuo statinių iki pareiškėjo žemės sklypo ribos.
214. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto A. G. 2022 m. spalio 12 d. ataskaitoje „Susiklosčiusio užstatymo tipo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vertinimas“ apžvelgiama teritorijos užstatymo istorinė raida ir daroma išvada, kad perimetrinis užstatymo tipas teritorijoje (Naujamiesčio (duomenys neskelbtini) kvartale), kurioje yra Žemės sklypas, yra susiklostęs istoriškai. Nurodoma, kad iki XIX a. vidurio teritorija buvo mažai urbanizuota; tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) gatvės pravestos formuojant reguliarų lygiagrečių gatvių Naujamiestyje tinklą link geležinkelio; nagrinėjamame kvartale (duomenys neskelbtini) pastatai buvo statomi palei gatvę. XX a. pradžioje teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, priklausė grafui Tiškevičiui, kuris savo teritorijoje 1903 m. įkūrė turgų, buvo pastatyti keli ūkinės paskirties pastatai ir gyvenamasis vilos tipo namas (dabar (duomenys neskelbtini)); 1938 m. teritorija smulkėja į atskirus sklypus. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis buvusių komercinės-ūkinės paskirties statinių buvo nugriauta. Įvertinus istorinę medžiagą, daroma išvada, kad kvartale, kuriame yra Žemės sklypas, pastatai pradėti statyti palei gatvę; Žemės sklype pastatai taip pat buvo statomi palei gatvės liniją. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sujungtas su kitu pastatu ((duomenys neskelbtini)) ir pastatytas palei gatvės liniją Žemės sklypo šiaurės vakarų dalyje. Kitas žemės sklype esantis statinys – XXI a. pirmoje pusėje pastatytas požeminis garažas, taip pat pastatytas palei gatvę nuo kvartalo centro į šiaurės vakarų pusę; iki tol vietoje jo buvęs statinys taip pat buvo palei gatvės liniją ir sklypo ribą.
215. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konsultacijos išvada neaptaria tų teritorijos, taip pat ir Žemės sklypo, užstatymo istorinės raidos pokyčių, kurie vyko po Antrojo Pasaulinio karo iki dabartinių teritorijos planavimo dokumentų parengimo. Tai pakankamai ilgas laikotarpis (pastatai žemės sklype buvo pastatyti vietoj buvusiųjų 1952 m. 1994 m.), kurio metu taip pat formavosi teritorijos, taip pat ir Žemės sklypo perimetrinis užstatymas – palei gatvės liniją ir sklypo ribą, todėl atsakovas, išduodamas SLD pagal Projektą Žemės sklype, pagrįstai užstatymo būdą vertino kaip istoriškai susiklosčiusį perimetrinį užstatymo būdą. Tai nėra tapatu užstatymo būdo kaip saugomos vertybės vertinimui, tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai. Ta aplinkybė, kad istoriškai susiklostęs užstatymo būdas nėra priskiriamas teritorijos vertingajai savybei, savaime neprieštarauja teritorijos perimetrinio užstatymo vertinimui kaip istoriškai susiklosčiusio pagal savarankiškus kriterijus, kai tai yra reikšminga įgyvendinant galiojančius teritorijų planavimo sprendinius. Tokiais atvejais turi būti atliekamas individualus aplinkybių ginče vertinimas ir nustatyta, ar išduodant SLD perimetrinio užstatymo teritorijoje istoriškumo aspektas buvo nustatytas pagrįstai, remiantis objektyviais duomenims. Kai byloje pateikiami prieštaringi duomenys bei argumentai dėl reikšmingų faktų vertinimo, teismas gali siūlyti šalims dėl ginčijamų aplinkybių nustatymo, kai tam reikia specialių žinių, atlikti teismo ekspertizę, kurios išvadas teismas turėtų įvertinti kitų bylos duomenų – įrodymų visumos kontekste.
216. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas, ar atsakovas išduodamas ginčijamą SLD, pagrįstai nustatė, jog Žemės sklypas patenka į teritorijos dalį, kurioje yra susiformavęs istorinis perimetrinis užstatymas, ar Pastato rekonstrukcijai ant gretimo sklypo ribos buvo reikalingas pareiškėjo, besiribojančio žemės sklypo savininko, sutikimas, visų pirma turėjo nustatyti, kokios pareiškėjo, besiribojančio žemės sklypo savininko, teisės pažeidžiamos, kaip jo teisių apimtis pasikeistų, jei būtų įgyvendinti Projekto sprendiniai, kaip pareiškėjo nurodomi nuosavybės teisių ribojimai susiję / yra nulemti galiojančių teritorijų planavimo sprendinių. Tik identifikavus konkrečius pareiškėjo teisių pažeidimus būtų galimybė spręsti ar yra pagrindas ginti jo teises. Teismas, neatlikęs byloje pagrindinių reikšmingų aplinkybių vertinimo, neatskleidė bylos esmės, todėl priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Jei būtų objektyviai nustatyti konkretūs pareiškėjo nuosavybės teisių ribojimai, turėtų būti vertinama, ar jie yra būtini, nulemti realiai egzistuojančio visuomenės poreikio, ar yra proporcingi ir kyla teisėtais pagrindais, t. y. numatyti teisės aktuose. Tai reiškia, kad teismui tenka pareiga ne tik įvertinti, ar atsakovas pagrįstai identifikavo teritorijos užstatymą kaip istoriškai susiklosčiusį perimetrinį, bei ir tai, ar teisės normos, numatančios tokiais atvejais SLD išdavimą be besiribojančio žemės sklypo sutikimo, nėra prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktams ir konstituciniams nuosavybės teisės apsaugos principams, ką ir akcentuoja pareiškėjas.
217. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neatskleidęs jos esmės, dėl to priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, apeliacinį skundą tenkina iš dalies, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžina bylą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.). Šiuo procesiniu sprendimu šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl pateikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų nesvarstomi, dėl jų atlyginimo turės būti nuspręsta teismui priimant galutinį procesinį sprendimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Žemaitijos pieno investicija“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Jolanta Malijauskienė
Virginija Volskienė