KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS ir ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO PATVIRTINIMO

 

2016 m. gruodžio 22 d. Nr. V17-330

Kaišiadorys

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, 18 str. 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2 punktu, Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

1.         Patvirtinti Kaišiadorių rajono savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (pridedama).

2.         Patvirtinti įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį (pridedama).

3.         Pripažinti netekusiais galios Kaišiadorių rajono savivaldybės 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. V17-184 „Dėl Savivaldybės įmonės „Kaišiadorių paslaugos“ teikiamų paslaugų įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžių nustatymo“ 1.1–1.4 papunkčius.

4.         Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja 2017 m. balandžio 1 d.

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                      Vytenis Tomkus

 

Patvirtinta

Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos

2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. V17-330 

 

KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA

 

1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

 

1.1.      Įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – metodika) nustato įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – įmoka) dydžio apskaičiavimo principus bei tvarką Kaišiadorių rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė).

1.2.      Metodika rengiama remiantis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis bei kitais įmokos nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais.

1.3.      Įmoka apskaičiuojama remiantis šiais principais:

1.3.1.   „Sąnaudų susigražinimo principas“ – visos sąnaudos, susidarančios dėl atliekų tvarkymo

arba kitaip susijusios su šia veikla, privalo būti padengtos atliekų turėtojų;

1.3.2.   „Teršėjas (arba atliekų turėtojas) moka“ – atliekų turėtojas, perduodantis atliekų tvarkytojams atliekas, privalo padengti su atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas;

1.3.3.   „Nediskriminavimo principas“ – tos pačios kategorijos atliekų turėtojams taikomos

vienodos apmokestinimo sąlygos;

1.3.4.   „Proporcingumo principas“ – apmokestinimas už atliekų tvarkymą turi būti proporcingas

pas atliekų turėtoją susidarančiam atliekų kiekiui;

1.3.5.   „Solidarumo principas“ – visiems atliekų turėtojams, gyvenantiems viename atliekų

tvarkymo regione, turi būti nustatyta tokia pati atliekų tvarkymo kaina už tokios pačios kokybės paslaugas.

1.4.      Šia metodika vadovaujasi Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, apskaičiuodamas įmokos dydį atliekų turėtojams, kuriems atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti.

1.5.      Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuoti įmokos dydžiai teikiami tvirtinti Savivaldybės tarybai iki einamųjų metų spalio 31 d.

 

 

2.   BŪTINŲJŲ SU KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMU SUSIJUSIŲ SĄNAUDŲ BEI VIENOS TONOS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMO KAINOS NUSTATYMAS

 

 

 

2.1.      Būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos – tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios ir pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam, komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą.

2.2.      Būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos kaip atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo veiklos rūšių (surinkimas, vežimas, apdorojimas, naudojimas, šalinimas, šių veiklų organizavimas, stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra), įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą administravimo, be kurių neįmanoma įgyvendinti komunalinių atliekų tvarkymo tikslų, uždavinių ir konkrečių priemonių, nustatytų regiono ir (ar) savivaldybės atliekų tvarkymo plane, grynųjų sąnaudų ir normatyvinio pelno suma.

2.3.      Būtinosios sąnaudos, atsižvelgiant į taikomus komunalinių atliekų tvarkymo būdus ir priemones, apima šias komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sąnaudas:

2.3.1.   mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudas;

2.3.2.   mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir tolimesnio sutvarkymo sąnaudas;

2.3.3.   mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) atliekų, kurių negalima apdoroti mechaniniu biologiniu būdu ir (arba) po mechaninio biologinio apdorojimo likusių energetinės vertės neturinčių ir perdirbimui netinkamų atliekų šalinimo sąnaudas, įskaitant taršos mokestį už sąvartyne šalinamas komunalines atliekas, sąvartynų eksploatavimo sąnaudas, atidėjinius sąvartynui uždaryti, rekultivuoti ir prižiūrėti po uždarymo;

2.3.4.   į mišrias komunalines atliekas patekusių antrinių žaliavų surinkimo, atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų ir kitas tvarkymo sąnaudas, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai;

2.3.5.   didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudas, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai;

2.3.6.   pavojingų buitinių (buityje susidarančių) atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, patekusių į mišrias komunalines atliekas surinkimo apvažiavimo būdu ir tvarkymo sąnaudas, išskyrus tas atliekų tvarkymo sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai;

2.3.7.   žaliųjų atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) tvarkymo sąnaudas;

2.3.8.   kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudas;

2.3.9.   kitų atliekų (biologiškai skaidžių, tekstilės atliekų ir kitų, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į buitines atliekas) rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) tvarkymo sąnaudas;

2.3.10. senų netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo sąnaudas;

2.3.11. komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros sąnaudas;

2.3.12. visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais sąnaudas, išskyrus tas visuomenės švietimo ir informavimo sąnaudas, kurias padengia gamintojai ir importuotojai teisės aktų nustatyta tvarka;

2.3.13. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudas;

2.3.14. įmokos administravimo sąnaudas.

2.4.      Būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos kaip visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų, įvardintų 2.3 punkte, sąnaudų sumos ir pajamų, kurių šaltinis nėra vietinės įmokos lėšos, skirtumas:

 

 

(1)

 

kur:

 

BS – būtinosios sąnaudos, Eur;

VS – komunalinių atliekų tvarkymo veiklų sąnaudos, Eur;

P - pajamos, kurių šaltinis nėra vietinės įmokos lėšos, Eur;

p - atskirų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalyta komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, skaičių.

 

2.5.      Atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymo sąnaudos negali būti įtraukiamos į būtinąsias atliekų tvarkymo veiklos sąnaudas.

2.6.      Atsižvelgiant į tai, kad faktinės būtinosios sąnaudos paaiškėja tik pasibaigus kalendoriniams metams, o pajamas faktinėms sąnaudoms apmokėti būtina užtikrinti veiklos pradžioje, siekiant laiku užtikrinti būtinųjų sąnaudų apmokėjimą, būtinųjų sąnaudų dydis nustatomas iš anksto.

2.7.      Būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos kiekvienais metais.

2.8.      Paaiškėjus, kad iš anksto apskaičiuotos būtinosios sąnaudos skiriasi nuo faktinių sąnaudų (faktinės sąnaudos didesnės už iš anksto apskaičiuotas sąnaudas arba faktinės sąnaudos mažesnės už iš anksto apskaičiuotas sąnaudas), skirtumas kompensuojamas perskaičiuojant būtinąsias sąnaudas ateinantiems metams.

2.9.      Būtinosios sąnaudos turi būti perskaičiuojamos atsižvelgiant į:

2.9.1.   komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų pokyčius per praėjusius kalendorinius metus;

2.9.2.   numatomų įsigyti ar įsigytų paslaugų, darbų atlikimo ar kitose sutartyse nustatytus įkainius ar tarifus;

2.9.3.   regioniniuose ir (ar) savivaldybių atliekų tvarkymo planuose numatytas įgyvendinti naujas komunalinių atliekų tvarkymo priemones;

2.9.4.   teisės aktuose nustatytus normatyvinius įkainius, tarifus ar sąnaudų normas;

2.9.5.   planuojamą atliekų, pateksiančių į organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kiekį pagal komunalinių atliekų rūšis (mišrios komunalinės atliekos, antrinės žaliavos, išskyrus tas, kurių tvarkymo sąnaudas teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai, žaliosios atliekos, maisto atliekos, pavojingos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, didelių gabaritų atliekos, tekstilės atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos ir kitos, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į buitines atliekas);

2.9.6.   Finansų ministerijos skelbiamas ekonominių rodiklių projekcijas, Statistikos departamento skelbiamus kainų indeksus ir kitus patikimų šaltinių duomenis, projekcijas.

2.10.    Būtinosios sąnaudos nustatomos pagal formulę:

, (2)

 

kur:

 

BS – būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos, Eur;

PVS - komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviosios sąnaudos, Eur;

KVS - komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamosios sąnaudos, Eur;

P - pajamos, kurių šaltinis nėra vietinės įmokos lėšos, Eur;

p - atskirų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalyta komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, skaičių.

 

 

2.11.    Pastoviosios komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sąnaudos – nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.

2.12.    Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviąsias sąnaudas, nustatomos bendrosios pastoviosios sąnaudos, lygios visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų pastoviųjų sąnaudų sumai.

2.13.    Kintamosios komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sąnaudos – su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.

2.14.    Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamąsias sąnaudas, nustatomos bendrosios kintamosios sąnaudos, kurios lygios visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų kintamųjų sąnaudų sumai.

2.15.    Vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaina apskaičiuojama kaip būtinųjų sąnaudų ir surinktų bei į sąvartyno teritoriją (apdorojimo įrenginius, sąvartyną) pristatytų mišrių komunalinių atliekų kiekio, surinkto iš įmokos mokėtojų, dalmuo:

(3)

 

kur:

 

VtK – vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaina, Eur/t;

BS - būtinosios sąnaudos, Eur;

MKA - mišrių komunalinių atliekų kiekio surinkto iš įmokos mokėtojų ir pristatyto į sąvartyno teritoriją (sąvartyną, apdorojimo įrenginius) kiekis, t/metus.

 

3.   KINTAMŲJŲ IR PASTOVIŲJŲ SĄNAUDŲ DALIES NUSTATYMAS

 

3.1.      Kintamosios ir pastoviosios sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus sutartinius įsipareigojimus, o jei jais remiantis sąnaudų kintamumo, pastovumo nustatyti neįmanoma, kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų dalis nustatoma įvertinus atskiroms veikloms vykdyti būtinų sąnaudų elastingumą.

3.2.      Elastingumas įvertinamas remiantis sąnaudų kitimo priklausomybe nuo mišrių komunalinių atliekų kiekio pokyčio. Būtinųjų sąnaudų elastingumas apskaičiuojamas, kaip atskirų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų sąnaudų ir atliekų kiekio procentinio pokyčio santykio suma. Elastingumas parodo kintamųjų sąnaudų dalį visose sąnaudose:

(4)

kur:

KVSD – komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sąnaudose esančių kintamųjų sąnaudų dalis, proc.;

ΔVSp – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sąnaudų procentinis pokytis, proc.;

ΔMKA – mišrių komunalinių atliekų kiekio, surinkto iš įmokos mokėtojų ir pristatyto į sąvartyno teritoriją (sąvartyną, apdorojimo įrenginius), metinis procentinis pokytis, proc.;

p – atskirų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalyta komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, skaičių.

 

3.3.      Pastovioji sąnaudų dalis apskaičiuojama, kaip visų būtinųjų sąnaudų ir kintamųjų sąnaudų dalies skirtumas.

 

(5)

kur:

PVSD –komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sąnaudose esančių pastoviųjų sąnaudų dalis, proc.;

KVSD - būtinųjų komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sąnaudose esančių kintamųjų sąnaudų dalis, proc.;

3.4.      Kintamosios ir pastoviosios sąnaudos nustatomos dauginant būtinąsias sąnaudas iš kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų dalies.

 

4.    ATLIEKŲ TURĖTOJŲ GRUPĖS

 

4.1.      Nekilnojamojo turto savininkai ar įgalioti asmenys apmokestinami atsižvelgiant į jų teisėtai valdomo nekilnojamojo turto objektų tikslinę paskirtį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“.

4.2.      Nekilnojamojo turto objektai, kurių savininkai ar įgalioti asmenys privalo mokėti įmoką skirstomi į šias kategorijas:

4.2.1.   butai daugiabučiuose namuose;

4.2.2.   individualūs namai;

4.2.3.   viešbučių paskirties objektai;

4.2.4.   administracinės paskirties objektai;

4.2.5.   prekybos paskirties objektai;

4.2.6.   paslaugų paskirties objektai;

4.2.7.   maitinimo paskirties objektai;

4.2.8.   transporto paskirties objektai;

4.2.9.   garažų paskirties objektai;

4.2.10. gamybos, pramonės paskirties objektai;

4.2.11. sandėliavimo paskirties objektai;

4.2.12. kultūros paskirties objektai;

4.2.13. mokslo paskirties objektai;

4.2.14. gydymo paskirties objektai;

4.2.15. poilsio paskirties objektai;

4.2.16. sporto paskirties objektai;

4.2.17. religinės paskirties objektai;

4.2.18. specialiosios paskirties objektai;

4.2.19. sodų paskirties objektai;

4.2.20. kiti objektai.

4.3.      Nekilnojamojo turto objektai, kurių negalima priskirti prie 4.2.1-4.2.19 punktuose išvardintų nekilnojamojo turto objektų kategorijų, priskiriami 4.2.20 punkte nurodytai kategorijai.

 

 

5.    ĮMOKOS DEDAMOSIOS

 

5.1.      Apskaičiuota įmoka turi būti dvinarė, t. y. susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų.

5.2.      Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias sąnaudas.

5.3.      Pastovioji dalis turi būti vienodo dydžio visiems atliekų turėtojams, patenkantiems į tą pačią atliekų turėtojų kategoriją.

5.4.      Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias sąnaudas.

5.5.      Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.

5.6.      Nekilnojamojo turto objektų kategorijoms priskirti pastovieji bei kintamieji įmokos administravimo parametrai:

Nr.

Atliekų turėtojų kategorija

Pastovusis apmokestinamasis parametras

Kintamasis apmokestinamasis parametras

1.

Butai daugiabučiuose namuose

nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius 

(NT objekto vienetas)

 

Gyventojų skaičius

2.

 

Individualūs namai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

3.

Viešbučių paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

4.

Administracinės paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

5.

Prekybos paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

6.

Paslaugų paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

7.

Maitinimo paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

8.

Transporto paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

9.

 

Garažų paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

10.

Gamybos, pramonės paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

11.

Sandėliavimo paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

12.

Kultūros paskirties objektai.

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

13.

 

Mokslo paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

14.

Gydymo paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

15.

 

Poilsio paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

16.

 

Sporto paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

17.

Religinės paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

18.

Specialiosios paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

19.

 

Sodų paskirties objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

20.

 

Kiti objektai

 

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

 

 

6.    BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ PASKIRSTYMAS SKIRTINGOMS ATLIEKŲ TURĖTOJŲ KATEGORIJOMS

 

6.1.      Pagal Savivaldybėje nustatytas mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai įvertinamas per metus susikaupiantis atliekų kiekis.

6.2.      Konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskiriamas per metus susidarantis mišrių komunalinių atliekų kiekis nustatomas dauginant mišrių komunalinių atliekų susidarymo normą, kuri yra nustatyta atitinkamai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, iš mišrių komunalinių atliekų susidarymo normą nusakančių parametrų skaičiaus, priskirto konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai.

(6)

kur:

MKAg – mišrių komunalinių atliekų kiekis, priskiriamas konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, t.;

Ng – mišrių komunalinių atliekų susidarymo norma, priskiriama konkrečiai nekilnojamojo turto kategorijai, t/Pg;

Pg – mišrių komunalinių atliekų susidarymo normą nusakančių parametrų skaičius, priskirtas konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai;

g – konkreti nekilnojamojo turto objektų kategorija.

 

6.3.      Būtinosios sąnaudos tenkančios konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai apskaičiuojamos dauginant konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskiriamą mišrių komunalinių atliekų kiekį iš vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainos:

 

 

(7)

kur:

BSg – būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos, priskirtos konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, Eur;

MKAg – mišrių komunalinių atliekų kiekis, priskiriamas konkrečiai atliekų turėtojų kategorijai, t.;

VtK – vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaina, Eur/t;

g – konkreti nekilnojamojo turto objektų kategorija.

 

6.4.      Būtinosios sąnaudos, priskirtos kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, turi būti perskaičiuojamos ir iš naujo įvertinamos šiais atvejais:

6.4.1.   pakitus atliekų susikaupimo normai;

6.4.2.   pakitus įmokos administravimo parametrų skaičiui;

6.4.3.   pakitus vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainai.

6.5.      Būtinosios sąnaudos priskirtos konkrečiai atliekų turėtojų kategorijai, nustatant dvinarį įmokos dydį, suskirstomos į dvi dalis – pastoviąją ir kintamąją.

6.6.      Pastoviosios būtinosios sąnaudos, priskirtos konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, nustatomos būtinąsias sąnaudas, priskirtas konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, dauginant iš komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sąnaudose esančių pastoviųjų sąnaudų dalies:

(8)

kur,

PBSg – pastoviosios būtinosios sąnaudos, priskirtos konkrečiai atliekų turėtojų kategorijai, Eur;

BSg – būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos, priskirtos konkrečiai atliekų turėtojų kategorijai, Eur;

PVSD – komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sąnaudose esančių pastoviųjų sąnaudų dalis, proc.;

g – konkreti atliekų turėtojų kategorija.

 

6.7.      Kintamosios būtinosios sąnaudos, priskirtos konkrečiai atliekų turėtojų kategorijai, nustatomos būtinąsias sąnaudas priskirtas konkrečiai atliekų turėtojų kategorijai dauginant iš komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sąnaudose esančių kintamųjų sąnaudų dalies:

(9)

kur,

KBSg – kintamosios būtinosios sąnaudos, priskirtos konkrečiai atliekų turėtojų kategorijai, Eur

BSg – būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos, priskirtos konkrečiai atliekų turėtojų kategorijai, Eur

KVSD – būtinųjų komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sąnaudose esančių kintamųjų sąnaudų dalis, proc.

g – konkreti atliekų turėtojų kategorija.

 

7.    ĮMOKOS DYDŽIŲ ATSKIROMS ATLIEKŲ TURĖTOJŲ KATEGORIJOMS NUSTATYMAS

 

7.1.      Įmokos dedamosios atskiroms atliekų turėtojų kategorijoms apskaičiuojamos pagal pasirinktus įmokos administravimo parametrus nurodytus 5.6 punkte.

7.2.      Įmokos dedamosios atskiroms nekilnojamojo turto objektų kategorijoms, pagal pasirinktus įmokos administravimo parametrus, skirstomos į pastoviąją ir kintamąją dedamąsias.

7.3.      Atskiroms nekilnojamojo turto objektų kategorijoms pastovioji ir kintamoji dedamosios įvertinamos atskirai.

7.4.      Įmokos pastovioji dedamoji apskaičiuojama konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtas pastoviąsias būtinąsias sąnaudas dalinant iš tai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtų pastovių administravimo parametrų skaičiaus:

(10)

kur,

PRD – įmokos pastovioji dedamoji taikoma konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai kategorijai, Eur/admin. param.;

PBSg – pastoviosios būtinosios sąnaudos priskirtos konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, Eur;

PAPg – nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtų pastoviųjų administravimo parametrų skaičius, m2, gyv. sk., vnt.

g – konkreti atliekų turėtojų kategorija.

 

7.5.      Įmokos kintamoji dedamoji apskaičiuojama konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtas kintamąsias būtinąsias sąnaudas dalinant iš tai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtų kintamųjų administravimo parametrų sumos:

(11)

kur,

KRD – pastovioji įmokos dedamoji taikoma konkrečiai atliekų turėtojų kategorijai;

KBSg – kintamosios būtinosios sąnaudos, priskirtos konkrečiai atliekų turėtojų kategorijai, Eur;

KAPg – atliekų turėtojų kategorijai priskirtų kintamųjų administravimo parametrų suma, m3, t, vnt.

g – konkreti atliekų turėtojų kategorija.

 

8.    ĮMOKOS DYDŽIŲ PERSKAIČIAVIMAS

 

8.1.      Remiantis metodika apskaičiuoti įmokos dydžiai teikiami tvirtinti Savivaldybės tarybai, jei:

8.1.1.   paaiškėja, kad apskaičiuotos būtinosios sąnaudos – didesnės už praeitų kalendorinių metų įmokos pajamas;

8.1.2.   paaiškėjus, kad iš anksto apskaičiuotos būtinosios sąnaudos skiriasi nuo faktinių sąnaudų, kaip nurodyta metodikos 2.8 punkte.

8.2.      Savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali šį dydį kartą per metus indeksuoti, taikydama metinį vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 1,1.

 

 

____________________________________

 

Patvirtinta

Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos

2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.V17-330  

 

ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDIS

 

Nekilnojamojo turto objektų grupė

Apmokestinamieji parametrai

Vietinės įmokos dydžiai už apmokestinamąjį parametrą su PVM (įkainis be PVM )

Pastovusis apmokestinamasis parametras

Kintamasis apmokestinamasis parametras

Pastovusis vietinės įmokos dydis, Eur/metus

Kintamasis vietinės įmokos dydis, Eur 4

Butai daugiabučiuose namuose ¹

nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius (NT objekto vienetas) ²

gyventojų skaičius ³

15,00   (12,40)

8,35 

(6,90)

Individualūs namai (už 0,12 m³ talpos konteinerio turinio vienkartinį ištuštinimą)

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

19,17  (15,84)

7,66

(6,33)

Individualūs namai (už 0,24 m³ talpos konteinerio turinio vienkartinį ištuštinimą)

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

19,17 (15,84)

7,66 

(6,33 )

Viešbučių paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

71,31 (58,93 )

7,66 

(6,33 )

Administracinės paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

28,50 ( 23,55)

7,66 

(6,33 )

Prekybos paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

38,70 (31,98)

7,66 

(6,33 )

Paslaugų paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

28,30 (23,39)

7,66 

(6,33 )

Maitinimo paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

66,60  (55,04)

7,66 

(6,33 )

Transporto paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

58,20 (48,10 )

7,66

(6,33 )

Garažų paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

3,50

(2,89 )

7,66 

(6,33 )

Gamybos, pramonės paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

43,80 (36,20 )

7,66 

(6,33 )

Sandėliavimo paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

6,60

(5,45 )

7,66 

(6,33 )

Kultūros paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

59,00 (48,76 )

7,66 

(6,33 )

Mokslo paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

145,00 (119,84)

7,66 

(6,33 )

Gydymo paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

187,80 (155,21 )

7,66

(6,33 )

Poilsio paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

26,2 (21,65 )

7,66 

(6,33 )

Sporto paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

53,00

( 43,80)

7,66

(6,33 )

Religinės paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

14,00 (11,57)

7,66 

(6,33 )

Specialiosios paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

812,80 (671,74 )

7,66

(6,33 )

Sodų paskirties objektai

NT objekto vienetas

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

3,4

(2,81 )

7,66 

(6,33 )

Kiti objektai (pvz., kapinės, maudyklos, rekreacinės teritorijos, viešosios vietos ir kt.)

-

naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis

-

13,01

(10,75)

 

¹ vienam gyventojui, gyvenančiam bute daugiabučiame name, kintamasis apmokestinamasis parametras skaičiuojamas įmokos dydį mažinant 90 procentų.

 

² nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius (NT objekto vienetas) – pastoviuoju parametru apmokestinamas kaip vienas turto vienetas, turintis atskirą adresą.

 

³ kintamasis apmokestinamasis parametras skaičiuojamas kiekviename bute faktiškai deklaruotam žmonių skaičiui.

 

4 kintamasis vietinės įmokos dydis skaičiuojamas už 1 m³ atliekų sutvarkymą individualiems namams ir visiems nekilnojamojo turto objektų grupėms, išskyrus butams daugiabučiuose namuose.