Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3825 ir LIETUVOS RESPUBLIKOS administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3826
2019 m. gruodžio 18 Nr. 1317
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo
Nr. SV-S-1413 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3825 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projekto siūlomą teisinį reguliavimą pagal šiuos pasiūlymus:
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas Įstatymo projekto rengimo tikslas yra savivaldybių taryboms nustatyti pareigą privalomai svarstyti pakartotinai triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles pažeidusių triukšmo šaltinių valdytojų ūkinės veiklos ribojimo galimybes. Vertinant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą Įstatymo projekto rengimo tikslą ir Įstatymo projekte pateiktus teisinio reglamentavimo siūlymus, pastebėtina tai, kad nėra aišku, kaip praktikoje turėtų būti įgyvendinama ši nuostata ir kokių teisinių pasekmių turėtų būti siekiama įgyvendinus šiuos teisinio reglamentavimo siūlymus. Manytina, kad siūlymų įgyvendinimas turėtų būti susijęs su savivaldybės tarybos atitinkamo sprendimo dėl ūkinės veiklos ribojimo priėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais (2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai), riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Be to, Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad ūkinės veiklos vykdymo ribojimas būtų nustatomas už pakartotinį savivaldybės tarybos tvirtinamų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Taigi ūkinės veiklos vykdymo ribojimo sąlygos būtų nustatytos ne įstatyme, bet savivaldybių tarybų tvirtinamose triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse. Tokia taisyklė prieštarauja konstitucinei doktrinai, kad ūkinės veiklos ribojimus gali nustatyti tik įstatymas.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl poveikio priemonių taikymo savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl ūkinės veiklos ribojimo, t. y. Įstatymo projekte turėtų būti nustatyta, kokie konkrečiai ūkinės veiklos ribojimai gali būti taikomi, kokios konkrečios ūkinės veiklos ribojimų pritaikymo sąlygos, kokios ūkinės veiklos ribojimų panaikinimo sąlygos, kokia ūkinės veiklos ribojimų galiojimo trukmė ir pan. bei nuostatomis, kokioms pažeidimų sąlygoms esant savivaldybių tarybos galėtų priimti sprendimus dėl ūkinės veiklos ribojimo.
2. Pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP akcentuojant, jog Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad principo lex specialis derogat legi generali esmė ta, kad, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Vadovaujantis minėtu principu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnams nustačius Lietuvos higienos normoje nustatytų leistinų didžiausių triukšmo lygių gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpose viršijimą, taikomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 48 straipsnis (specialioji norma), kuris yra pagal tam tikrus požymius išskirta ANK 45 straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę už higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimus (bendrosios normos), dalis, t. y. ANK 45 straipsnis numato platesnį veikų ratą, o ANK 48 straipsnis numato tik dalį iš tų veikų, tačiau šių veikų pavojingumas iš esmės nesiskiria. Atsižvelgiant į tai, būtų nepagrįsta ir neproporcinga panašaus pavojingumo pažeidimų atveju taikyti ženkliai besiskiriančias administracines nuobaudas. Siūloma priemonė – atsakomybės ribų už panašias veikas suvienodinimas – laikytina proporcinga ir pagrįsta priemone.