LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

įsakymas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO 2022 m. RUGPJŪČIO 12 d. įsakymo nr. 1-250 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės NR. 03-001-06-05-01 „ĮGYVENDINTI ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMĄ DIDINANČIAS PRIEMONES VIEŠUOSIUOSE CENTRINĖS VALDŽIOS PASTATUOSE, INDIVIDUALIUOSE GYVENAMUOSIUOSE NAMUOSE IR ĮMONĖSE“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

2023 m. liepos 24 d. Nr. 1-244

Vilnius

P a k e i č i u 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse“ aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1-250 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse“ aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu III skyriaus 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra

Taip

41 500

2021-2027 IP

P-Būstai su efektyvesniais šilumos gamybos įrenginiais

21 534

(2029)

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)“

R-Metinis pirminės energijos suvartojimas (iš kurio: būstai, viešieji pastatai, įmonės, kita)

450 061 (2029)

41 500

Privačios lėšos

R-Numatomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

41 405

(2029)

2. Pakeičiu III skyriaus 8 punktą ir jį išdėstau taip:

„8. Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra

Taip

41 500

2021-2027 IP

P-Būstai su efektyvesniais šilumos gamybos įrenginiais

21 534

(2029)

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)“

R-Metinis pirminės energijos suvartojimas (iš kurio: būstai, viešieji pastatai, įmonės, kita)

450 061 (2029)

41 500

Privačios lėšos

R-Numatomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

41 405

(2029)

3. Pakeičiu III skyriaus 9 punktą ir jį išdėstau taip:

„9. Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra

Taip

3 720

2021-2027 IP

P-Papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (iš kurių: elektros, šiluminės energijos pajėgumai)

iš kurių: elektros energijos pajėgumai,

iš kurių: šiluminės energijos pajėgumai.

(2029)

n/a.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)“

3 720

Privačios lėšos

R-Numatomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

3 152

(2029)

4. Pakeičiu III skyriaus 10 punktą ir jį išdėstau taip:

„10. Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra

Taip

3 720

2021-2027 IP

P-Papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (iš kurių: elektros, šiluminės energijos pajėgumai)

iš kurių: elektros energijos pajėgumai,

iš kurių: šiluminės energijos pajėgumai

(2029)

n/a.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)“

3 720

Privačios lėšos

R-Numatomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

3 152

(2029)

5. Pakeičiu III skyriaus 11 punktą ir jį išdėstau taip:

"11. Efektyvių AEI naudojančių šilumos gamybos technologijų diegimas individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra

Taip

14 880

2021-2027 IP

P-Papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (iš kurių: elektros, šiluminės energijos pajėgumai) ,

iš kurių: elektros energijos pajėgumai,

iš kurių: šiluminės energijos pajėgumai.

(2029)

n/a.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)“

14 880

Privačios lėšos

R-Numatomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

16 240

(2029)

6. Pakeičiu III skyriaus 12 punktą ir jį išdėstau taip:

„12. Efektyvių AEI naudojančių šilumos gamybos technologijų diegimas individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra

Taip

14 880

2021-2027 IP

P-Papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (iš kurių: elektros, šiluminės energijos pajėgumai)

iš kurių: elektros energijos pajėgumai,

iš kurių: šiluminės energijos pajėgumai.

(2029)

n/a.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)“

14 880

Privačios lėšos

R-Numatomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

16 240

(2029)

7. Papildau 2 priedu (pridedama).

Energetikos ministras Dainius Kreivys

2 priedas

2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJOS ENERGETIKOS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 03-001-06-05-01 „ĮGYVENDINTI ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMĄ DIDINANČIAS PRIEMONES VIEŠUOSIUOSE CENTRINĖS VALDŽIOS PASTATUOSE, INDIVIDUALIUOSE GYVENAMUOSIUOSE NAMUOSE IR ĮMONĖSE“ VEIKLŲ, SUSIJUSIŲ SU KATILŲ KEITIMU Į EFEKTYVESNES, ATSINAUJINANČIUS ENERGIJOS IŠTEKLIUS NAUDOJANČIAS ŠILUMOS GAMYBOS TECHNOLOGIJAS, INDIVIDUALIUOSE NAMUOSE, NEPRIJUNGTUOSE PRIE CENTRALIZUOTO ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMOS, PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS

VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS

Veiklos ar poveiklės pavadini-mas

Finansa-vimo šaltinis

Prioritetas ar komponen-tas

Uždavi-nys ar priemonė

Veikla ar paprie-monė

Intervencinės priemonės kodas

Regionas, kuriam priskiriama veikla ar poveiklė

Paramos formos kodas

Pagrindinės teritorinės srities kodas (-ai)

Ekono-minės veiklos kodas

(-ai)

„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai

Lyčių lygybės mat-mens kodas

Nepanau-dotos Ekonomi-kos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos

(Taip / Ne)

7. Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos

2. Žalesnė Lietuva

2.1

Didinti EVE namų ūkiuose, neprijungtuose prie CŠT tinklų

041

Visa Lietuva

01 Dotacija

33. Nesiorientuojant į teritoriškumą

24. Su aplinka susijusi veikla

03. Neutralu-mas lyties požiūriu

Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas	Matavimo vienetai	Siektina reikšmė ir pasiekimo data
Būstai su efektyvesniais šilumos gamybos įrenginiais	P-03-001-06-05-01-01 (P.S.2.1009)	Būstai	21 534 (2029 m.)
Metinis pirminės energijos suvartojimas (iš kurio: būstai, viešieji pastatai, įmonės, kita)	R-03-001-06-05-01-01 (R.B.2.2026)	MWh per metus	450 061 (2029 m.)
Numatomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis	R-03-001-06-05-01-06 (R.B.2.2029)	Tonos CO₂ ekvivalentu per metus	41 405 (2029 m.)

Veiklos ar poveiklės pavadini-mas

Finansa-vimo šaltinis

Prioritetas ar komponen-tas

Uždavi-nys ar priemonė

Veikla ar paprie-monė

Intervencinės priemonės kodas

Regionas, kuriam priskiriama veikla ar poveiklė

Paramos formos kodas

Pagrindinės teritorinės srities kodas (-ai)

Ekono-minės veiklos kodas

(-ai)

„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai

Lyčių lygybės mat-mens kodas

Nepanau-dotos Ekonomi-kos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos

(Taip / Ne)

8. Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos

2. Žalesnė Lietuva

2.1

Didinti EVE namų ūkiuose, neprijungtuose prie CŠT tinklų

041

Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas

01 Dotacija

33. Nesiorientuojant į teritoriškumą

24. Su aplinka susijusi veikla

03. Neutralu-mas lyties požiūriu

Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas	Matavimo vienetai	Siektina reikšmė ir pasiekimo data
Būstai su efektyvesniais šilumos gamybos įrenginiais	P-03-001-06-05-01-01 (P.S.2.1009)	Būstai	21 534 (2029 m.)
Metinis pirminės energijos suvartojimas (iš kurio: būstai, viešieji pastatai, įmonės, kita)	R-03-001-06-05-01-01 (R.B.2.2026)	MWh per metus	450 061 (2029 m.)
Numatomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis	R-03-001-06-05-01-06 (R.B.2.2029)	Tonos CO₂ ekvivalentu per metus	41 405 (2029 m.)

Veiklos ar poveiklės pavadini-mas

Finansa-vimo šaltinis

Prioritetas ar komponen-tas

Uždavi-nys ar priemonė

Veikla ar paprie-monė

Intervencinės priemonės kodas

Regionas, kuriam priskiriama veikla ar poveiklė

Paramos formos kodas

Pagrindinės teritorinės srities kodas (-ai)

Ekono-minės veiklos kodas

(-ai)

„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai

Lyčių lygybės mat-mens kodas

Nepanau-dotos Ekonomi-kos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos

(Taip / Ne)

9. Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos

2. Žalesnė Lietuva

2.2

Skatinti šilumos energijos gamybą iš AEI namų ūkiuose

049, 052

Visa Lietuva

01 Dotacija

33. Nesiorientuojant į teritoriškumą

24. Su aplinka susijusi veikla

03. Neutralu-mas lyties požiūriu

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio kodas

Matavimo vienetai

Siektina reikšmė ir pasiekimo data

Papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (iš kurių: elektros, šiluminės energijos pajėgumai)

iš kurių: elektros energijos pajėgumai,

iš kurių: šiluminės energijos pajėgumai

P-03-001-06-05-01-03, P-03-001-06-05-01-04, P-03-001-06-05-01-05

(P.B.2.0022, P.B.2.0022.1, P.B.2.0022.2)

(2029)

n/a

Numatomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

R-03-001-06-05-01-06

(R.B.2.2029)

Tonos CO₂ ekvivalentu per metus

3 152

(2029)

Veiklos ar poveiklės pavadini-mas

Finansa-vimo šaltinis

Prioritetas ar komponen-tas

Uždavi-nys ar priemonė

Veikla ar paprie-monė

Intervencinės priemonės kodas

Regionas, kuriam priskiriama veikla ar poveiklė

Paramos formos kodas

Pagrindinės teritorinės srities kodas (-ai)

Ekono-minės veiklos kodas

(-ai)

„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai

Lyčių lygybės mat-mens kodas

Nepanau-dotos Ekonomi-kos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos

(Taip / Ne)

10. Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos

2. Žalesnė Lietuva

2.2

Skatinti šilumos energijos gamybą iš AEI namų ūkiuose

049, 052

Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas

01 Dotacija

33. Nesiorientuojant į teritoriškumą

24. Su aplinka susijusi veikla

03. Neutralu-mas lyties požiūriu

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio kodas

Matavimo vienetai

Siektina reikšmė ir pasiekimo data

Papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (iš kurių: elektros, šiluminės energijos pajėgumai)

iš kurių: elektros energijos pajėgumai,

iš kurių: šiluminės energijos pajėgumai

P-03-001-06-05-01-03, P-03-001-06-05-01-04, P-03-001-06-05-01-05

(P.B.2.0022, P.B.2.0022.1, P.B.2.0022.2)

(2029)

n/a

Numatomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

R-03-001-06-05-01-06

(R.B.2.2029)

Tonos CO₂ ekvivalentu per metus

3 152

(2029)

Ministerijos stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės

https://enmin.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai-1

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

1.1. Aprašas yra parengtas atsižvelgiant į:

1.1.1. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, patvirtintą 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742;

1.1.2. 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais; 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje; 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje; 2019 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentas (ES) 2019/316, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje ir 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/972, kuriuo iš dalies keičiant Reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 pratęsiamas jo galiojimas ir iš dalies keičiant Reglamentą (ES) Nr. 651/2014 pratęsiamas jo galiojimas ir įtraukiami patikslinimai nuostatos (toliau – De minimis reglamentai);

1.1.3. Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“;

1.1.4. Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“;

1.1.5. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą;

1.1.6. 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“;

1.1.7. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1064 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos patvirtinimo“;

1.1.8. Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 m., patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. pasitarimo protokolu Nr. 52;

1.1.9. Strateginio valdymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“;

1.1.10. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės);

1.1.11. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – PAFT);

1.1.12. Katilų keitimo namų ūkiuose išlaidų fiksuotųjų vieneto įkainių nustatymo tyrimą (2023 vasario 1 d. redakcija, v.03 versija), skelbiamą Europos socialinio fondo agentūros interneto svetainėje: https://www.esf.lt/data/public/uploads/2023/02/b-dalis_katilu-fi_03_versija.pdf (toliau – Tyrimas);

1.1.13. Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 371.

1.2. Taikomi specialieji teisės aktai:

1.2.1. 2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai;

1.2.2. 2013 m. vasario 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 811/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/30/ES nuostatos dėl patalpų šildytuvų, kombinuotųjų šildytuvų, patalpų šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų, taip pat kombinuotojo šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo;

1.2.3. 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1189, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kieto kuro katilų ekologinio projektavimo reikalavimai;

1.2.4. 2013 m . kovo 1 d. Komisijos sprendimas Nr. 2013/114/ES kuriuo nustatomos gairės, kaip valstybėms narėms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnį apskaičiuoti skirtingų technologijų šilumos siurbliais išgaunamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį;

1.3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytuose teisės aktuose.

2. Reikalavimai projektams, pareiškėjams ir partneriams

2.1. Pagal Aprašą bus finansuojamas jungtinis projektas (toliau – JP).

2.2. Pagal Aprašą remiamos veiklos:

2.2.1. neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje;

2.2.2. neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje;

2.2.3. iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje;

2.2.4. iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje.

2.3. JP turi atitikti PAFT 2 priede nustatytus bendruosius projektų atrankos kriterijus, specialieji atrankos kriterijai nėra nustatomi.

2.4. Galimas JP vykdytojas – VšĮ Lietuvos energetikos agentūra.

2.5. Projekto veiklos turi būti baigtos ne vėliau kaip iki 2029 m. rugsėjo 1 d.

2.6. Kvietimai teikti paraiškas finansuoti JP projektus turi būti išdėstyti taip, kad užtikrintų rodiklių pasiekimą iki 2029 m. gruodžio 31 d.

2.7. JP vykdytojo atranka atliekama valstybės projektų planavimo būdu.

2.8. Partneriai nėra galimi.

2.9. JP turi būti siekiama įgyvendinti pažangos priemonės produkto rodiklius:

2.9.1. „Būstai su efektyvesniais šilumos gamybos įrenginiais“. Siekiamos reikšmės aprašymas: būstai, kuriuose įgyvendinant JP veiklas buvo padidintas atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo efektyvumas, būstų skaičius vienetais. Rodiklis turi būti pasiektas iki 2029 m. gruodžio 31 d.

2.9.2. „Papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (iš kurių: elektros, šiluminės energijos pajėgumai)“. Siekiamos reikšmės aprašymas: seni iškastinį kurą naudojantys katilai bus pakeisti naujais šilumos gamybos įrenginiais, naudojančiais atsinaujinančių išteklių energiją, kur bus vertinamas suminis šilumos energijos gamybos pajėgumas, MW. Rodiklis turi būti pasiektas iki 2029 m. gruodžio 31 d.

2.10. Produkto rodiklis laikomas pasiektu JP vykdytojui patvirtinus JP projekto mokėjimo prašymą.

2.11. JP vykdytojas turi įgyvendinti privalomus matomumo ir informavimo reikalavimus, numatytus PAFT VIII skyriaus pirmajame skirsnyje.

2.12. Papildomai JP vykdytojas turi užtikrinti potencialių JP projektų pareiškėjų informavimą apie galimybę gauti finansavimą pagal Aprašą, pasirenkant efektyvius informavimo kanalus (pvz. internetinė žiniasklaida, socialiniai tinklai, televizija, kita).

2.13. Valstybės pagalba JP vykdytojui neteikiama.

2.14. Kvietimų planas teikti paraiškas finansuoti JP projektus turi būti suderintas su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

2.15. Maksimali 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų suma – iki 90 440 000,00 Eur kartu su JP administravimo ir informavimo išlaidomis, iš šios sumos:

2.15.1. iki 41,5 mln. eurų – JP projektams, įgyvendinamiems pagal veiklą „Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje“ finansuoti;

2.15.2. iki 41,5 mln. eurų – JP projektams, įgyvendinamiems pagal veiklą „Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“, finansuoti;

2.15.3. iki 3,72 mln. eurų – JP projektams, įgyvendinamiems pagal veiklą „Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje“ finansuoti;

2.15.4. iki 3,72 mln. eurų – JP projektams, įgyvendinamiems pagal veiklą „Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“ , finansuoti;

2.16. JP vykdytojas iki 2030 m. sausio 31 d., kasmet ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 d., Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai turi pateikti ataskaitą apie per praėjusius kalendorinius metus sutaupytą energijos kiekį kiekvienam įgyvendintam JP projektui ir suminį sutaupytą energijos kiekį visiems per praėjusius kalendorinius metus pakeistiems šilumos gamybos įrenginiams, apskaičiuojamą pagal sutaupytos energijos apskaičiavimo metodiką (Aprašo 3 priedas – veikloms „Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje“ ir „Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“ ir Aprašo 4 priedas – veikloms „Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje“ ir „Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“).

3. Reikalavimai jungtinio projekto projektams ir jungtinio projekto projektų pareiškėjams

3.1. Pagal Aprašą remiamos JP projektų veiklos:

3.1.1. neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje;

3.1.2. neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje;

3.1.3. iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje;

3.1.4. iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje.

3.2. Reikalavimai JP projektų atrankai:

3.2.1. JP projektų atranka vykdoma kaip tęstinė projektų atranka;

3.2.2. kvietimus teikti paraiškas finansuoti JP projektus rengia JP vykdytojas, kvietimas skelbiamas svetainėje www.esinvesticijos.lt ir / arba JP vykdytojo internetinėje svetainėje (www.ena.lt);

3.2.3. kvietimas teikti paraiškas finansuoti JP projektus baigiamas anksčiau, nei nustatytas terminas kvietime teikti paraiškas, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl JP projektų finansavimo ir pateiktas JP projektų paraiškas galima paskirstyti visą kvietimui skirtą finansavimo lėšų sumą arba jeigu JP vykdytojas, paskelbęs kvietimą, gauna iš ministerijos, vadovaujančiosios institucijos arba administruojančiosios institucijos informaciją, kad keičiamos JP projektų finansavimo sąlygos ir (arba) JP projektų paraiškų teikimo sąlygos, turinčios įtakos paraiškų finansuoti JP projektus vertinimo rezultatams (išskyrus paraiškų finansuoti JP projektus pateikimo termino pratęsimą), keičiamos finansuojamos JP projektų veiklos, JP projektų atrankos kriterijai, reikalavimai, susiję su stebėsenos rodikliais, tinkamomis finansuoti išlaidomis, ir (ar) kiti esminiai JP projektų pareiškėjams ir (ar) JP projektams taikomi reikalavimai;

3.2.4. paraiškos finansuoti JP projektus teikiamos, vertinamos ir atrenkamos vadovaujantis PAFT, Apraše ir kvietime teikti paraiškas nustatyta tvarka, ir JP vykdytojo vidaus procedūrų aprašu;

3.2.5. paraiškoje finansuoti JP projektą gali būti nurodytas tik vienas nekilnojamojo turto objektas, kuriame siekiama pakeisti tik vieną šilumos gamybos įrenginį iki pažangos priemonės įgyvendinimo pabaigos;

3.2.6. JP projektas turi atitikti PAFT 2 priede nustatytus bendruosius projektų atrankos kriterijus;

3.2.7. finansavimas neteikiamas JP projektams, vykdomiems ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3.2.8. JP projektas nefinansuojamas, jei iki Aprašo įsigaliojimo dienos projekto veiklos yra baigtos, tai yra išrašyta PVM sąskaita faktūra / sąskaita faktūra ir (arba) pasirašytas naujo šilumos gamybos įrenginio įsigijimo ir (ar) montavimo / įrengimo perdavimo – priėmimo aktas;

3.2.9. paraiška finansuoti JP projektą atmetama, jei pateikta pasibaigus kvietime teikti paraiškas nustatytam terminui ir (arba) neatitinka bent vieno PAFT 2 priede nustatyto bendrojo projektų atrankos kriterijaus (įskaitant šiame Apraše nustatytus reikalavimus) ir (arba) taikomo specialiojo kriterijaus, ir (arba) su paraiška finansuoti JP projektą nepateikus visų šiame Apraše ir kvietime teikti paraiškas reikalaujamų pateikti dokumentų, tokie dokumentai nėra pateikiami paprašius JP vykdytojui, per JP vykdytojo nurodytą terminą.

3.3. Reikalavimai JP projektų pareiškėjams:

3.3.1. kai įgyvendinama veikla „Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje“: JP projekto pareiškėjas yra fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdantis nekilnojamojo turto objektą, esantį Aprašo 10.2 papunktyje nustatytoje teritorijoje, kuriame siekia pakeisti neefektyvų biomasę naudojantį katilą į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas;

3.3.2. kai įgyvendinama veikla „Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“: JP projekto pareiškėjas yra fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdantis nekilnojamojo turto objektą, esantį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione, kurio ribos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 5 „Dėl Sostinės regiono ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono sudarymo“, kuriame siekia pakeisti neefektyvų biomasę naudojantį katilą į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas;

3.3.3. kai įgyvendinama veikla „Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje“: JP projekto pareiškėjas yra fizinis asmuo, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdantis nekilnojamojo turto objektą, esantį Aprašo 10.2 papunktyje nustatytoje teritorijoje, kuriame siekia pakeisti iškastinį kurą naudojantį katilą į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas;

3.3.4. kai įgyvendinama veikla „Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“: JP projekto pareiškėjas yra fizinis asmuo, nuosavybės teise valdantis nekilnojamojo turto objektą, esantį Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione, kurio ribos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 5 „Dėl Sostinės regiono ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono sudarymo“, kuriame siekia pakeisti iškastinį kurą naudojantį katilą į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas.

3.3.5. partneriai negalimi.

3.4. Reikalavimai JP projektų paraiškoms ir JP projektams:

3.4.1. JP projekto pareiškėjas paraiškoje finansuoti JP projektą pateikia JP projekto pareiškėjo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, kuriame siekia pakeisti neefektyvų biomasę naudojantį katilą arba iškastinį kurą naudojantį katilą į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, objekto unikalų numerį;

3.4.2. Jeigu nekilnojamojo turto objekte, kuriame įgyvendinama JP projekto veikla, yra registruota juridinio asmens arba fizinio asmens vykdoma ūkinė veikla, tuomet JP projekto pareiškėjas su JP projekto paraiška pateikia „Viena įmonė“ deklaraciją, kurios forma patvirtinta Tarpinstitucinės darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. Birželio 11 d. Įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“, ir skelbiama interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt;

3.4.3. Jeigu nekilnojamojo turto objekte, kuriame įgyvendinama JP projekto veikla, yra registruota ne paties JP projekto pareiškėjo vykdoma ūkinė veikla, tuomet JP projekto pareiškėjas su paraiška finansuoti JP projektą pateikia kvietime teikti paraiškas nurodytos formos kiekvieno juridinio asmens arba fizinio asmens, kurio vykdoma ūkinė veikla registruota nekilnojamo turto objekte, sutikimą, kad jam būtų suteikta ir užregistruota de minimis pagalba;

3.4.4. Jeigu nors vienas juridinis asmuo arba fizinis asmuo, kuris nekilnojamajame turto objekte, kuriame įgyvendinama JP projekto veikla, vykdo ūkinę veiklą, neatitinka De minimis reglamentų reikalavimų, paraiška finansuoti JP projektą atmetama;

3.4.5. Jeigu nekilnojamojo turto objekte, kuriame įgyvendinama JP projekto veikla, yra registruota daugiau nei viena juridinio arba fizinio asmens vykdoma ūkinė veikla, tuomet De minimis pagalba jiems suteikiama ir užregistruojama lygiomis dalimis;

3.4.6. JP projekto pareiškėjas teikdamas paraišką finansuoti JP projektą patvirtina, kad mokėjimo prašymą kompensuoti tinkamas JP projekto išlaidas teiks tik įrengęs naują biokuro katilą arba šilumos siurblį, atitinkantį reikalavimus, išdėstytus Aprašo 3.5 papunktyje;

3.4.7. JP vykdytojas turi teisę iš JP projekto pareiškėjo paprašyti pateikti keičiamo katilo el. fotonuotrauką ir (ar) kitus papildomus dokumentus;

3.4.8. JP projekto įgyvendinimo trukmė – iki 18 mėnesių, tačiau ne ilgiau, kaip iki 2029 m. birželio 30 d.;

3.4.9. Didžiausia galima JP projekto finansuojamoji dalis – ne daugiau kaip 50 proc. visų tinkamų finansuoti JP projekto išlaidų, apskaičiuojamų pagal Aprašo 14 punkte nurodytus fiksuotuosius įkainius ir nepažeidžiant De minimis reglamento reikalavimų (kai taikoma);

3.4.10. Nekilnojamojo turto objektas, kuriame siekiama pakeisti neefektyvų biomasę naudojantį katilą arba iškastinį kurą naudojantį katilą į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, turi priklausyti vienam iš šių pogrupių, kaip apibrėžta statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas; butas gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastate; kiti (sodų) paskirties pastatai – sodininkų bendrijose esantys sodo namai; ir jo statyba teisės aktų nustatyta tvarka yra užregistruota VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre:

3.4.10.1. 100 proc. nekilnojamojo daikto baigtumu, arba;

3.4.10.2. ne mažiau 80 proc. nekilnojamojo daikto baigtumu ir statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują statinį, kaip jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies, 1 punkto nuostatos, gautas iki 2020 m. sausio 1 d.;

3.4.11. Nekilnojamojo turto objektas gali būti aprūpinamas šilumos energija, kuri gaminama neefektyviame biomasę naudojančiame katile arba iškastinį kurą naudojančiame katile, įrengtame gretimame VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre užregistruotame statinyje;

3.4.12. Gali būti perkama ir montuojama tik nauja nenaudota įranga;

3.4.13. Jeigu JP projekto pareiškėjas diegia Aprašo 3.5.1 papunktyje nurodytą įrenginį nekilnojamojo turto objekte, kuris yra registruotas vienoje iš 5 didžiausių miestų (Vilniaus miestas, Kauno miestas, Klaipėdos miestas, Šiaulių miestas, Panevėžio miestas) centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje, patvirtintoje savivaldybių šilumos ūkio specialiuosiuose planuose, kituose teisės aktuose arba lygiavertėse informacinėse sistemose, tokiu atveju Aprašo 3.5.1 papunktyje nurodytam įrenginiui finansavimas neskiriamas.

3.5. Minimalūs techniniai reikalavimai naujo biokuro katilo arba šilumos siurblio įrengimui – neefektyvius biomasę naudojančius arba iškastinio kuro katilus gali keisti į:

3.5.1. naują biokuro katilą, atitinkantį 5 klasės efektyvumo ir emisijų išmetamų teršalų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“;

3.5.2. kitas efektyvias technologijas, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją:

3.5.2.1. šilumos siurblį, kurio energijos šaltinis yra geoterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė vanduo (žemė-vanduo), o naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP) esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 ° C lauko oro temperatūros) ne mažesnis kaip 3,5;

3.5.2.2. šilumos siurblį, kurio energijos šaltinis yra hidroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė vanduo (vanduo-vanduo), o naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP) esant standartinėms veikimo sąlygoms (arba nurodytas prie +7 ° C lauko oro temperatūros) ne mažesnis kaip 3,5;

3.5.2.3. šilumos siurblį, kurio energijos šaltinis yra aeroterminė energija, energijos šaltinio paskirstymo terpė vanduo (oras-vanduo), o naudingumo koeficientas, nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 2 d. Europos Komisijos reglamentu Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (COP) prie +7 ° C lauko oro temperatūros, ne mažesnis kaip 3,0.

3.6. Kaip įrodymą, kad pasiekti JP projekto rezultatai, JP projekto pareiškėjas su JP projekto mokėjimo prašymu turės pateikti JP vykdytojui naujo šilumos gamybos įrenginio įsigijimą ir įrengimą JP pareiškėjo valdomame nekilnojamojo turto objekte ir atitiktį Apraše nustatytiems techniniams reikalavimams pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaita faktūra / sąskaita faktūra ir (ar) kiti naujo šilumos gamybos įrenginio įsigijimo ir įrengimo dokumentai; naujo šilumos gamybos įrenginio montavimo / įrengimo perdavimo – priėmimo aktas, JP vykdytojo deklaracija ir (ar) kiti lygiaverčiai, JP vykdytojo kvietime teikti paraiškas finansuoti JP projektus nustatyti dokumentai, šilumos gamybos įrenginio techninę dokumentaciją (techninė specifikacija ir (ar) šilumos gamybos įrenginio dokumentas (sertifikatas ir/arba bandymų protokolas), kad katilas atitinka Aprašo 3.5.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, o šilumos siurblys – Aprašo 3.5.2.1–3.5.2.3 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. JP vykdytojas turi teisę paprašyti iš JP projekto pareiškėjo įrengto naujo šilumos gamybos įrenginio el. fotonuotraukų ar kitų papildomų dokumentų.

4. Projekto tikslinės grupės

4.1. JP ir JP projektų tikslinė grupė – namų ūkiai, neprijungti prie CŠT.

5. Horizontaliųjų principų (toliau – HP) reikalavimai

5.1. Neutralus – projektas negali daryti neigiamo poveikio horizontaliems principams. Reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimas pateikiamas šio Aprašo 1 priede (projektams, kuriais įgyvendinamos veiklos „Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje“ ir „Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“) ir 2 priede (projektams, kuriais įgyvendinamos veiklos „Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje“ ir „Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“).

6. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) reikalavimai

6.1. Veikla nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.

7. Apskritis, kurioje gali būti įgyvendinami projektai

7.1. Netaikoma

8. Reikalavimai valstybės pagalbai (kurie nėra nurodyti kituose Aprašo punktuose)

8.1. Finansavimas, skiriamas JP vykdytojui, nėra valstybės pagalba ar nereikšminga (de minimis) pagalba.

8.2. Finansavimas, skiriamas JP projektų pareiškėjams, nėra valstybės pagalba ar nereikšminga (de minimis) pagalba, jeigu nekilnojamojo turto objekte, kuriame įgyvendinama JP projekto veikla, nėra registruota juridinio asmens arba fizinio asmens vykdoma ūkinė veikla.

8.3. Finansavimas yra skiriamas vadovaujantis De minimis reglamentų nuostatomis, jeigu nekilnojamojo turto objekte, kuriame įgyvendinama JP projekto veikla, registruota juridinio asmens arba fizinio asmens vykdoma ūkinė veikla. Bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos, suteiktos fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio vykdoma ūkinė veikla registruota šiame nekilnojamojo turto objekte, per 3 finansinius metus, suma neturi viršyti De minimis reglamentuose nustatytų pagalbos ribų.

8.4. JP projekto pareiškėjas paraiškoje finansuoti JP projektą nurodo, pagal kokį De minimis reglamentą prašo finansavimo. Paraiškos finansuoti JP projektą vertinimo metu bus patikrinamas De minimis reglamento pasirinkimo teisingumas, ir jeigu JP projekto pareiškėjas pasirinko netinkamą De minimis reglamentą, bus leista De minimis reglamento pasirinkimą patikslinti.

8.5. Finansavimo JP projektui atitikties De minimis reglamentams vertinimą atlieka JP vykdytojas pagal Aprašo priedus – Projekto atitikties „de minimis“ pagalbos taisyklėms patikros lapus.

8.6. JP vykdytojas prieš suteikiant nereikšmingą (de minimis) pagalbą JP projekto pareiškėjui Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre (toliau – Registras) turi patikrinti ar, JP projekto pareiškėjui, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio vykdoma ūkinė veikla registruota nekilnojamojo turto objekte, kuriame vykdoma JP projekto veikla, suteikus numatytą finansavimą, nebūtų viršyta leistina nereikšmingos pagalbos riba, taip pat patikrinti kitus Registre pateikiamus duomenis apie JP projekto pareiškėją, fizinį ar juridinį asmenį, kurio vykdoma ūkinė veikla registruota nekilnojamojo turto objekte, kuriame vykdoma JP projekto veikla.

8.7. Jeigu JP vykdytojas nustato, kad ūkio subjektui (JP projekto pareiškėjui, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio vykdoma ūkinė veikla registruota nekilnojamojo turto objekte, kuriame vykdoma JP projekto veikla) suteikta nereikšminga (de minimis) pagalba ir JP projekto pareiškėjui, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio vykdoma ūkinė veikla registruota nekilnojamojo turto objekte, kuriame vykdoma JP projekto veikla, numatoma suteikti nereikšminga (de minimis) pagalba viršija De minimis reglamentuose nustatytą nereikšmingos (de minimis) pagalbos dydį, JP projekto pareiškėjui, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio vykdoma ūkinė veikla registruota nekilnojamojo turto objekte, kuriame vykdoma JP projekto veikla, teikiama nereikšminga (de minimis), kurią sudaro De minimis reglamentuose nustatytas didžiausios nereikšmingos (de minimis) pagalbos ir jau suteiktos nereikšmingos (de minimis) pagalbos sumų skirtumas.

8.8. JP vykdytojas duomenis apie suteiktą JP projekto pareiškėjui, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio vykdoma ūkinė veikla registruota nekilnojamojo turto objekte, kuriame vykdoma JP projekto veikla, nereikšmingą (de minimis) pagalbą turi pateikti į Registrą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

8.9. JP vykdytojas turi užtikrinti, kad bus laikomasi De minimis reglamentuose numatytos pareigos duomenis apie individualiai suteiktą de minimis pagalbą saugoti 10 finansinių metų nuo datos, kada paskutinį kartą pagal de minimis pagalbos schemą buvo suteikta individuali pagalba.

9. Projektų atrankos kriterijai

9.1. JP turi atitikti PAFT 2 priede nustatytus projektų bendruosius atrankos kriterijus.

9.2. Specialieji ir (arba) prioritetiniai atrankos kriterijai JP nėra nustatomi.

10. Jungtinio projekto projektų atrankos kriterijai

10.1. Kiekvienas JP projektas turi atitikti PAFT 2 priede nustatytus projektų bendruosius atrankos kriterijus.

10.2. Nustatomi specialieji atrankos kriterijai JP projektams:

Eil.Nr.

Kriterijaus tipas

Kriterijus

Kriterijaus vertinimo metodas

Didžiausias galimas kriterijaus balas

Kriterijaus svorio koeficientas

(jei taikoma)

Didžiausias galimas kriterijaus balas, kai nustatomas svorio koeficientas

(jei nustatomas svorio koeficientas, šioje skiltyje nurodomas didžiausias galimas kriterijaus balas, padaugintas iš svorio koeficiento)

Specialusis

Atitiktis Sostinės regionui pagal Jungtinio projekto projekto įgyvendinimo teritoriją.

Specialusis projektų atrankos kriterijus bus taikomas Jungtinio projekto (toliau – JP) projektams, įgyvendinamiems pagal veiklą „Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje“.

JP projektas atitiks specialųjį projektų atrankos kriterijų, jeigu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo turto objektas, kuriame siekiama pasikeisti neefektyvų biomasę naudojantį katilą, yra registruotas Sostinės regiono savivaldybėse (Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono).

Specialusis

Atitiktis Sostinės regionui pagal Jungtinio projekto projekto įgyvendinimo teritoriją.

Specialusis projektų atrankos kriterijus bus taikomas JP projektams, įgyvendinamiems pagal veiklą „iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje“.

JP projektas atitiks specialųjį projektų atrankos kriterijų, jeigu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo turto objektas, kuriame siekiama pasikeisti iškastinį kurą naudojantį katilą, yra registruotas Sostinės regiono savivaldybėse (Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono).

11. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas

11.1. Pagal Aprašą įgyvendinamiems JP projektams nustatomas reikalavimas – užtikrinti projekto tęstinumo reikalavimus penkerius kalendorinius metus po dotacijos išmokėjimo JP projekto pareiškėjui.

12. Kiti reikalavimai

12.1. Netaikoma.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

13. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

13.1. Tinkamos finansuoti JP vykdytojo išlaidos ir tinkamos finansuoti JP projekto išlaidos turi atitikti PAFT išdėstytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus.

13.2. JP vykdytojo prašymu, avanso mokėjimai atliekami PAFT nustatyta tvarka.

13.3. Tinkamos finansuoti JP projekto išlaidos turi būti patirtos ne vėliau kaip iki 2029 m. birželio 30 d.ir atitikti Tyrime nustatytas fiksuotuosius vieneto įkainius sudarančias išlaidų kategorijas.

13.4. JP projektams avanso mokėjimai neatliekami, JP vykdytojas kompensuoja dalį JP projektų tinkamų finansuoti išlaidų pagal Aprašo 14 punkte nurodytus fiksuotuosius vieneto įkainius, pagal JP projekto pareiškėjo mokėjimo prašymus.

13.5. JP projekto finansavimo, mokėjimų prašymų teikimo, atsiskaitymo detalius reikalavimus, kurie nedetalizuoti Tvarkoje, nustato JP vykdytojas kvietime teikti paraiškas finansuoti JP projektus.

14. Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

☐ Indeksuojama ☒ Neindeksuojama
Veiklos ir (ar) išlaidos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio versija	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas	Papildoma informacija
14.1. Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje;. 14.2. Neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje; 14.3. Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT visoje Lietuvoje; 14.4. Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT Vidurio ir Vakarų Lietuvoje.	Išlaidų dydžių kodai iš Supaprastintai apmokamų išlaidų registro: 1) FĮ-14-01; 2) FĮ-14-02; 3) FĮ-14-03; 4) FĮ-14-04; 5) FĮ-14-05; 6) FĮ-14-06; 7) FĮ-14-07; 8) FĮ-14-08; 9) FĮ-14-09; 10) FĮ-14-10; 11) FĮ-14-11; 12) FĮ-14-12; 13) FĮ-14-13; 14) FĮ-14-14; 15) FĮ-14-15; 16) FĮ-14-16; 17) FĮ-14-17; 18) FĮ-14-18; 19) FĮ-14-19; 20) FĮ-14-20; 21) FĮ-14-21; 22) FĮ-14-22; 23) FĮ-14-23; 24) FĮ-14-24; 25) FĮ-14-25; 26) FĮ-14-26; 27) FĮ-14-27; 28) FĮ-14-28.	03	Išlaidų dydžių pavadinimai iš Supaprastintai apmokamų išlaidų registro: 1) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą biokuro katilą, kurio galia ≤ 15, be PVM; 2) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą biokuro katilą, kurio galia ≤ 15, su PVM; 3) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą biokuro katilą, kurio galia > 15 ≤ 25, be PVM; 4) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą biokuro katilą, kurio galia > 15 ≤ 25, su PVM; 5) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą biokuro katilą, kurio galia > 25, be PVM; 6) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą biokuro katilą, kurio galia > 25, su PVM; 7) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį oras–vanduo (be integruoto boilerio), kurio galia ≤ 7, be PVM; 8) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį oras–vanduo (be integruoto boilerio), kurio galia ≤ 7, su PVM; 9) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį oras–vanduo (be integruoto boilerio), kurio galia > 7 ≤ 13, be PVM; 10) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį oras–vanduo (be integruoto boilerio), kurio galia > 7 ≤ 13, su PVM; 11) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį oras–vanduo (be integruoto boilerio), kurio galia > 13, be PVM; 12) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį oras–vanduo (be integruoto boilerio), kurio galia > 13, su PVM; 13) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį oras–vanduo (su integruotu boileriu), kurio galia ≤ 7, be PVM; 14) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį oras–vanduo (su integruotu boileriu), kurio galia ≤ 7, su PVM; 15) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį oras–vanduo (su integruotu boileriu), kurio galia > 7 ≤ 13, be PVM; 16) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį oras–vanduo (su integruotu boileriu), kurio galia > 7 ≤ 13, su PVM; 17) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį oras–vanduo (su integruotu boileriu), kurio galia > 13, be PVM; 18) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį oras–vanduo (su integruotu boileriu), kurio galia > 13, su PVM; 19) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį žemė–vanduo/ vanduo-vanduo (be integruoto boilerio), kurio galia ≤ 7, be PVM; 20) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį žemė–vanduo/ vanduo-vanduo (be integruoto boilerio), kurio galia ≤ 7, su PVM; 21) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį žemė–vanduo/ vanduo-vanduo (be integruoto boilerio), kurio galia > 7 ≤ 13, be PVM; 22) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį žemė–vanduo/ vanduo-vanduo (be integruoto boilerio), kurio galia > 7 ≤ 13, su PVM; 23) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį žemė–vanduo/ vanduo-vanduo (be integruoto boilerio), kurio galia > 13, be PVM; 24) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį žemė–vanduo/ vanduo-vanduo (be integruoto boilerio), kurio galia > 13, su PVM; 25) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį žemė–vanduo/ vanduo-vanduo (su integruotu boileriu), kurio galia ≤ 7, be PVM; 26) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį žemė–vanduo/ vanduo-vanduo (su integruotu boileriu), kurio galia ≤ 7, su PVM; 27) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį žemė–vanduo/ vanduo-vanduo (su integruotu boileriu), kurio galia > 7, be PVM; 28) Fiksuotasis vieneto įkainis už įdiegtą šilumos siurblį žemė–vanduo/ vanduo-vanduo (su integruotu boileriu), kurio galia > 7, su PVM.	Konkretūs įkainiai skelbiami: https://www.esf.lt/data/public/uploads/2023/02/2021-2027_nauju-tyrimu-registras_visi-fondai_2023-02-01.xlsx
14.5. Netiesioginės jungtinio projekto išlaidos skaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų	FN-01	01	Iki 7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma.	Fiksuotoji norma yra sumažinama iki 5,11 procentų.

________________

2021–2030 metų Plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse“ veiklų, susijusių su katilų keitimu į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, projektų finansavimo sąlygų aprašo

1 priedas

PROJEKTO (ĮSKAITANT JUNGTINĮ PROJEKTĄ) ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas (pažymėkite tinkamą):

 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)

☒Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESIP)

Aplinkos tikslai

(pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088)

Pagrindimas

(remiantis priemonių (kai finansavimo šaltinis EGADP) arba veiksmų (veiklų) (kai finansavimo šaltinis ESIFP) vertinimo klausimynais)

Pagrindimo dokumentai

(nurodomas dokumentas, kuris bus vertinamas siekiant įvertinti projekto atitiktį aplinkos tikslams, arba pateikiama šią atitiktį pagrindžianti informacija)

1. Klimato kaitos švelninimas

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka klimato kaitos švelninimo tikslą:

Investicijomis bus skatinamas neefektyvių biomasę deginančių katilų keitimas namų ūkiuose efektyvesnėmis AEI technologijomis (pvz.: naujausios kartos biokuro katilais, kurių energijos efektyvumo ir teršalų išmetimų parametrai atitinka ne žemesnius nei 5 klasės efektyvumo ir išmetamų teršalų emisijų reikalavimus vadovaujantis ES EN 303-5:2012 standartu, šilumos siurbliais ir kt.).

Veikla atitinka Reglamento 2021/1060 I priede nustatytus 041 intervencinių priemonių srities reikalavimus taikant 40 proc. paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientą.

Skatinimo dėka planuojama padidinti energijos vartojimo efektyvumą daugiau nei 40 tūkst. namų ūkių, neprijungtų prie CŠT, kurie energijos taupymu beveik 27 % prisidės prie Lietuvos bendro energijos vartojimo efektyvumo tikslo 2030 m. pasiekimo ir beveik 64 % įgyvendins galutinės energijos taupymo 11 TWh tikslą, nustatytą namų ūkių sektoriui bei sumažins apie 30 tūkst. t išmetamo CO₂ kiekį.

Investicija prisideda prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir prie ŠESD emisijų mažinimo.

Projekto remiamos veiklos ir rezultatas – neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimas į efektyvesnes technologijas, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją šilumos gamybai, namų ūkiuose, kurie nėra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos – tiesiogiai prisideda prie prisitaikymo prie klimato kaitos.

Kartu su mokėjimo prašymu JP projekto vykdytojas teiks Apraše ir/ar kvietime teikti paraiškas nurodytus AEI naudojančių šilumos gamybos technologijų įrengimą įrodančius dokumentus.

2. Prisitaikymas prie klimato kaitos

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą (planuojama veikla neturės neigiamos įtakos prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui, žmonėms, gamtai ar turtui):

Investicijomis bus skatinamas neefektyvių biomasę deginančių katilų keitimas namų ūkiuose efektyvesnėmis AEI technologijomis.

Veikla atitinka BNR 2021/1060 I priede nustatytą 041 intervencinių priemonių srities reikalavimus taikant 40 proc. paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientą.

Investicijomis planuojama padidinti energijos vartojimo efektyvumą daugiau nei 40 tūkst. namų ūkių, neprijungtų prie CŠT, kurie energijos taupymu beveik 27 % prisidės prie Lietuvos bendro energijos vartojimo efektyvumo tikslo 2030 m. pasiekimo ir beveik 64 % įgyvendins galutinės energijos taupymo 11 TWh tikslą, nustatytą namų ūkių sektoriui bei sumažins apie 30 tūkst. t išmetamo CO₂ kiekį.

Planuojamos veikla neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui, nes nenumatomas neigiamas poveikis žmogui, gamtai ar turtui.

Planuojama veikla bus skatinama investuoti tik į efektyviausias rinkoje esančias AEI technologijas, kurių gamybai taikomi Europos Komisijos reglamente Nr. 813/2013 nustatyti rinkai tiekiamų ir (arba) pradedamų naudoti patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų, kurių vardinis šilumos atidavimas ≤ 400 kW, ekologinio projektavimo reikalavimai.

Planuojama veikla bus skatinama investuoti tik į efektyviausias rinkoje esančias AEI technologijas, kurių energijos efektyvumo ir išmetamų teršalų parametrai atitinka ne žemesnius nei 5 klasės efektyvumo ir išmetamų teršalų emisijų reikalavimus vadovaujantis ES EN 303-5:2012 standartu.

Kartu su mokėjimo prašymu JP projekto vykdytojas teiks Apraše ir/ar kvietime teikti paraiškas nurodytus AEI naudojančių šilumos gamybos technologijų įrengimą įrodančius dokumentus.

3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad veiklos atitinka Tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą:

Investicijomis bus skatinamas neefektyvių biomasę deginančių katilų keitimas namų ūkiuose efektyvesnėmis AEI technologijomis.

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui, nes įgyvendinant šią veiklą neplanuojama jokia infrastruktūros veikla vandens telkinių apsaugos zonose arba arti vandens telkinių, kas galėtų turėti neigiamą poveikį tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimui.

Netaikoma. Katilai bus keičiami tik jau pastatytuose ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose pastatuose.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad šios investicijos atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą:

Investicijomis bus skatinamas neefektyvių biomasę deginančių katilų keitimas namų ūkiuose efektyvesnėmis AEI technologijomis.

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veikla neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad ši investicija atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą.

Vykdant šią veiklą turi būti įvertinama, ar yra galimybė naudoti itin patvarią ir perdirbamą įrangą bei komponentus, kuriuos lengva išmontuoti ir atnaujinti, ir, kai įmanoma, jie naudojami.

Netaikoma. Vadovaujantis atliekų prevenciją ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, atliekų turėtojas privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir perduoti jas atliekų tvarkytojui.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad veiklos atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą:

Investicijomis bus skatinamas neefektyvių biomasę deginančių katilų keitimas namų ūkiuose efektyvesnėmis AEI technologijomis.

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad ši veiklos investicija atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą.

Netaikoma. Bus finansuojamas neefektyvių katilų keitimas į ženkliai efektyvesnes technologijas, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją šilumos gamybai, kurių oro taršos emisijos yra reikšmingai mažesnės už keičiamų įrenginių.

Pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, 14 straipsnio 1 dalies nuostatas atliktą Lietuvos išsamaus didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo taikymo galimybių vertinimą, nustatyta kad planuojama įgyvendinti veikla yra aukšto prioriteto veikla namų ūkių sektoriuje, siekiant pasiekti klimato neutralumo tikslus, transformuojant žemo efektyvumo ir didelės taršos kuro pasiūlą.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad šių veiklų investicijos atitinka Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą:

Investicijomis bus skatinamas neefektyvių biomasę deginančių katilų keitimas namų ūkiuose efektyvesnėmis AEI technologijomis.

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad ši veiklos investicija atitinka Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą.

Pagal Direktyvą 2011/92/ES šiai veiklai poveikio aplinkai vertinimas (PAV) arba atranka dėl PAV nėra privaloma.

Pagal veiklos pobūdį ir šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, poveikio pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėms arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) nėra, kadangi pagal veiklą katilai bus keičiami individualiuose gyvenamuosiuose namuose, nauja statyba, kurioje būtų įrenginėjami katilai, nebus vykdoma.

Netaikoma. Katilai bus keičiami tik jau pastatytuose ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose pastatuose.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

________________

2 priedas

PROJEKTO (ĮSKAITANT JUNGTINĮ PROJEKTĄ) ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas (pažymėkite tinkamą):

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)

☒Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESIP)

Aplinkos tikslai

Pagrindimas

(remiantis priemonių (kai finansavimo šaltinis EGADP) arba veiksmų (veiklų) (kai finansavimo šaltinis ESIFP) vertinimo klausimynais)

Pagrindimo dokumentai

(nurodomas dokumentas, kuris bus vertinamas siekiant įvertinti projekto atitiktį aplinkos tikslams, arba pateikiama šią atitiktį pagrindžianti informacija)

1. Klimato kaitos švelninimas

Investicijomis bus skatinamas AEI šiluminę energiją gaminančių įrenginių namų ūkiuose diegimas bei iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas AEI naudojančiomis šilumos gamybos technologijomis, pvz.: naujausios kartos biokuro katilais, kurių išmetimai atitinka ne žemesnius nei 5 klasės efektyvumo ir išmetamų teršalų emisijų reikalavimus vadovaujantis ES standartais, šilumos siurbliais.

Vertinama, kad veikla svariai prisideda prie klimato švelninimo tikslo, kadangi investicija prisideda mažinant ŠESD emisijas, didinant atsinaujinančių išteklių naudojimą. Skiriant paramą bus apie 300 tūkst. t mažinamas kasmet išmetamo CO2 kiekis, taip pat prisidedama beveik 2 % prie šilumos gamybos decentralizuotame sektoriuje tikslo įgyvendinimo.

Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/1060 I priedo klasifikatoriumi taikomas 100 proc. paramos, siekiant su klimato kaita susijusių tikslų, skaičiavimo koeficientas (052) ir 40 proc. paramos, siekiant su klimato kaita susijusių tikslų, skaičiavimo koeficientas (049). Investicija prisideda mažinant ŠESD emisijas, didinant atsinaujinančių išteklių naudojimą.

Projekto remiamos veiklos ir rezultatas – iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas AEI naudojančiomis šilumos gamybos technologijomis – tiesiogiai prisideda prie prisitaikymo prie klimato kaitos.

Kartu su mokėjimo prašymu JP projekto vykdytojas teiks Apraše ir/ar kvietime teikti paraiškas nurodytus AEI naudojančių šilumos gamybos technologijų įrengimą įrodančius dokumentus.

2. Prisitaikymas prie klimato kaitos

Planuojamos veiklos investicijos neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui, kadangi bus skatinamas iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas AEI naudojančiomis šilumos gamybos technologijomis, pvz.: naujausios kartos biokuro katilais, kurių išmetimai atitinka ne žemesnius nei 5 klasės efektyvumo ir išmetamų teršalų emisijų reikalavimus vadovaujantis ES standartais, šilumos siurbliais ir tai neturės neigiamo poveikio žmonėms, gamtai ar turtui.

Kartu su mokėjimo prašymu JP projekto vykdytojas teiks Apraše ir/ar kvietime teikti paraiškas nurodytus AEI naudojančių šilumos gamybos technologijų įrengimą įrodančius dokumentus.

3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad veiklos atitinka Tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą:

Investicijomis bus skatinamas iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas AEI naudojančiomis šilumos gamybos technologijomis, pvz.: naujausios kartos biokuro katilais, kurių išmetimai atitinka ne žemesnius nei 5 klasės efektyvumo ir išmetamų teršalų emisijų reikalavimus vadovaujantis ES standartais, šilumos siurbliais.

Netaikoma. Katilai bus keičiami tik jau pastatytuose ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose pastatuose.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad šios investicijos atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą:

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priede nustatytoms temoms 7.6. „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“ ir 4.24. „Šilumos arba vėsumos gamyba iš bioenergijos“ tikslas „Žiedinė ekonomika, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą“ netaikomas.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė

Veikla bus skatinamas iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas AEI naudojančiomis šilumos gamybos technologijomis, pvz.: naujausios kartos biokuro katilais, kurių išmetimai atitinka ne žemesnius nei 5 klasės efektyvumo ir išmetamų teršalų emisijų reikalavimus vadovaujantis ES standartais, šilumos siurbliais.

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad ši veiklos investicija atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą.

Netaikoma. Bus finansuojamas iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas AEI naudojančiomis šilumos gamybos technologijomis, kurių oro taršos lygis yra ženkliai žemesnis nei iškastinį kurią naudojančių katilų.

Pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, 14 straipsnio 1 dalies nuostatas atliktą Lietuvos išsamaus didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo taikymo galimybių vertinimą, nustatyta kad planuojama įgyvendinti veikla yra aukšto arba vidutinio prioriteto veikla decentralizuotame namų ūkių sektoriuje, siekiant pasiekti klimato neutralumo tikslus, transformuojant žemo efektyvumo ir didelės taršos kuro pasiūlą.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad šių veiklų investicijos atitinka Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą:

Bus skatinamas iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas AEI naudojančiomis šilumos gamybos technologijomis, pvz.: naujausios kartos biokuro katilais, kurių išmetimai atitinka ne žemesnius nei 5 klasės efektyvumo ir išmetamų teršalų emisijų reikalavimus vadovaujantis ES standartais, šilumos siurbliais.

Vertinama, kad planuojama įgyvendinti veikla neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad ši veiklos investicija atitinka Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą.

Pagal Direktyvą 2011/92/ES šiai veiklai poveikio aplinkai vertinimas (PAV) arba atranka dėl PAV nėra privaloma.

Netaikoma. Katilai bus keičiami tik jau pastatytuose ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose pastatuose.

Pagrindimo dokumentai neteikiami.

________________

^{^[1]} Vadovaujantis 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/972, kuriuo iš dalies keičiant Reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 pratęsiamas jo galiojimas ir iš dalies keičiant Reglamentą (ES) Nr. 651/2014 pratęsiamas jo galiojimas ir įtraukiami patikslinimai (toliau – de minimis reglamentas).

^{^[3]} 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000.

^{^[6]} Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje, su visais pakeitimais.

[7] Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje, su visais pakeitimais (toliau šiame patikros lape – Reglamentas).

[8] 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, su visais pakeitimais

[9] 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, su visais pakeitimais

[10] Kaip apibrėžta Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje.

[12] Vadovaujantis 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, su visais pakeitimais (toliau šiame patikros lape – Reglamentas).

[13] 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, su visais pakeitimais.

[14] 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje, su visais pakeitimais.

[15] Kaip apibrėžta Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje.

Įrenginys	Ekvivalentinis įrenginio veikimo valandų skaičius per metus, Val.
Šilumos siurblys oras–vanduo, biokuro katilas	1 710
Šilumos siurblys žemė–vanduo, vanduo–vanduo	2 470

Pirminio kuro ar energijos rūšis	Š, kWh
Malkos (standartinė 25 % drėgmė), kg	3,833
Pjuvenų granulės (standartinė 10 % drėgmė), kg	4,667
Elektra, kWh	1

Pirminio kuro ar energijos rūšis	, kgne
Malkos (standartinė 25 % drėgmė), kg	0,33
Pjuvenų granulės (standartinė 10 % drėgmė), kg	0,401
Elektra, kWh	0,086

Įrenginys	Ekvivalentinis įrenginio veikimo valandų skaičius per metus, Val.
Šilumos siurblys oras–vanduo, biokuro katilas, iškastinio kuro katilas	1 710
Šilumos siurblys žemė–vanduo, vanduo–vanduo	2 470

Pirminio kuro ar energijos rūšis	Š, kWh
Akmens anglys	4,778 – 8,528
Durpės	2,167 – 3,833
Durpių briketai	4,444 – 4,667
Dyzelinis krosnių kuras	11,750
Gamtinės dujos	13,10
Malkos (standartinė 25 % drėgmė), kg	3,833
Pjuvenų granulės (standartinė 10 % drėgmė), kg	4,667
Elektra, kWh	1

I. Duomenys apie paraišką/projektą
Paraiškos / projekto numeris
Projekto pavadinimas
Pareiškėjo / projekto vykdytojo pavadinimas/galutinio naudos gavėjo pavadinimas

*II. Atitikties de minimis* reglamente^{^[2]} nustatytoms sąlygoms vertinimas**
	Klausimai	Rezultatas			Pasirinkimo pagrindimas
	Klausimai	Taip	Ne	Netaikoma	Pasirinkimo pagrindimas
1.	Ar pareiškėjas/projekto vykdytojas/partneris (-iai)/ galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriam taikomas Tarybos (ES) reglamentas Nr. 1379/2013 ?^{^[3]}
2.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai)/ galutinis naudos gavėjas vykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą?
3.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai)/ galutinis naudos gavėjas veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kuriam pagalbos dydis nustatomas pagal iš pirminių gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį?
4.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai)/ galutinis naudos gavėjas veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kuriam pagalba priklauso nuo to, ar bus iš dalies arba visa perduota pirminiams gamintojams?
5.	Ar pagalba teikiama su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse (t. y. veiklai tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla)?
6.	Ar pareiškėjui / projekto vykdytojui/partneriui (-iams)/ galutiniam naudos gavėjui teikiama pagalba priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių?
7.	Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas/partneris (-iai)/ galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą 1–4 punktuose nurodytuose sektoriuose, tačiau kartu bent viename sektoriuje, kuriam taikomas de minimis reglamentas, ir pastarajam sektoriui pagalba teikiama, ar užtikrinama, kad tinkamomis priemonėmis, kaip antai atskiriant veiklos sritis ar sąnaudas, kad veiklai tuose sektoriuose, kuriems šis reglamentas netaikomas, nebūtų teikiama de minimis pagalba, kuri teikiama pagal de minimis reglamentą?
8.	Ar pagalba yra (bus) naudojama krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti?
9.	Ar bendra vienai įmonei^{^[4]} suteikta de minimis pagalbos suma Lietuvoje viršija (ar konkrečiu atveju viršys suteikus de minimis pagalbą) 200 000 EUR (krovinių vežimo keliais veiklai 100 000 EUR) per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį?
10.	Jei įmonė (pareiškėjas/projekto vykdytojas/partneris (-iai)/ galutinis naudos gavėjas) vykdo krovinių vežimo keliais veiklą/poveiklę samdos pagrindais arba už atlygį ir taip pat kitą veiklą, kuriai taikoma 200 000 EUR viršutinė riba, ar užtikrinama, kad pagalba krovinių vežimo keliais veiklai neviršytų 100 000 EUR ir kad de minimis pagalba nebūtų naudojama krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti?
11.	Jei dvi įmonės susijungė arba viena įsigijo kitą, ar apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamą viršutinę ribą, atsižvelgta į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą bet kuriai iš susijungiančių įmonių?
12.	Jei viena įmonė suskaidyta į dvi ar daugiau atskirų įmonių, ar iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo? Jei toks priskyrimas neįmanomas, ar de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną?
13.	Ar teikiamo finansavimo bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas tinkamai, teikiama de minimis pagalba yra skaidri?^{^[5]}
14.	Ar de minimis pagalba sumuojama pagal de minimis reglamento reikalavimus ?
15.	Ar teikiama de minimis pagalba patenka į de minimis reglamento galiojimo laikotarpį?

*III. Išvada dėl atitikties de minimis* reglamente nustatytoms sąlygoms**
	Klausimas	Rezultatas		Pasirinkimo pagrindimas/nustatytos rizikos
		Taip	Ne
16.	Ar teikiamas finansavimas atitinka de minimis reglamentą?

*II. Atitikties de minimis* žemės ūkio sektoriuje reglamente^{^[7]} nustatytoms sąlygoms vertinimas**
	Klausimai	Rezultatas			Pasirinkimo pagrindimas
	Klausimai	Taip	Ne	Netaikoma	Pasirinkimo pagrindimas
1.	Ar pagalba teikiama pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriui? (Reglamento 1 straipsnis)
2.	Ar teikiamos pagalbos dydis nėra nustatomas remiantis rinkai tiekiamų produktų kaina arba kiekiu? (Reglamento 1 straipsnio a punktas)
3.	Ar pagalba nėra teikiama su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse (t. y. veiklai tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla)? (Reglamento 1 straipsnio b punktas)
4.	Ar nėra teikiama pagalba kuri priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių? (Reglamento 1 straipsnio c punktas)
5.	Ar pagalbos gavėjui veikiančiam ir viename ar keliuose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013^{^[8]} teikiant pagalbą pagal jį yra užtikrinama, kad pagalba nebūtų skiriama pirminės žemės ūkio gamybos sektoriui? (Reglamento 1 straipsnio 2 dalis)
6.	Ar pagalbos gavėjui veikiančiam ir viename ar keliuose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 717/2014^{^[9]} teikiant pagalbą pagal jį yra užtikrinama, kad pagalba nebūtų skiriama pirminės žemės ūkio gamybos sektoriui? (Reglamento 1 straipsnio 3 dalis)
7.	Ar suteikus pagalbą bendra pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms skiriamos de minimis pagalbos suma Lietuvoje per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį neviršys 34 649 958 Eur nacionalinės ribos? (Reglamento 3 straipsnio 3 dalis)
8.	Ar bendra vienai įmonei^{^[10]} suteikta de minimis pagalbos suma Lietuvoje viršija (ar konkrečiu atveju viršys suteikus de minimis pagalbą) 25 000 Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį? (Reglamento 3 straipsnio 3a dalis)
9.	Ar teikiant pagalbą ir nustatant jos suteikimo momentą vadovautasi nuostata, kad de minimis pagalba laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, nepriklausomai nuo de minimis pagalbos išmokėjimo įmonei datos? (Reglamento 3 straipsnio 4 dalis)
10.	Ar šio patikros lapo 7 ir 8 dalyse nurodytos de minimis viršutinės ribos ir nacionalinė bei sektoriaus ribos taikomos neatsižvelgiant į de minimis pagalbos formą ar siekiamą tikslą ir į tai, ar valstybės narės suteikta pagalba visa arba iš dalies finansuojama Sąjungos kilmės ištekliais? (Reglamento 3 straipsnio 5 dalis)
11.	Ar šio patikros lapo 7 ir 8 dalyse nurodytų de minimis viršutinių ribų ir nacionalinės bei sektoriaus ribos, pagalba išreiškiama kaip piniginė dotacija ir visi naudojami skaičiai yra bruto, t. y. prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą? (Reglamento 3 straipsnio 6 dalis)
12.	Ar keliomis dalimis mokama pagalba diskontuojama iki suteikimo momentu esamos jos vertės, o palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo metu galiojusi diskonto norma? (Reglamento 3 straipsnio 6 dalis)
13.	Jei dvi įmonės susijungė arba viena įsigijo kitą, ar apskaičiuojant, ar teikiama de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamas de minimis viršutines ribas, atitinkamą nacionalinę ribą arba sektoriaus ribą, atsižvelgta į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą bet kuriai iš susijungiančių įmonių? (Reglamento 3 straipsnio 8 dalis)
14.	Jei viena įmonė suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų įmonių, ar iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo, o tai iš principo yra įmonė, perimanti veiklą, kuriai vykdyti de minimis pagalba panaudota? (Reglamento 3 straipsnio 9 dalis)
15.	Ar pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo? (Reglamento 4 straipsnis)
16.	Ar pagalba sumuojama pagal Reglamento reikalavimus? (Reglamento 5 straipsnis)
17.	Ar teikiama pagalba patenka į Reglamento galiojimo laikotarpį? (Reglamento 8 straipsnis)

*II. Atitikties de minimis* žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje reglamente^{^[12]} nustatytoms sąlygoms vertinimas**
	Klausimai	Rezultatas			Pasirinkimo pagrindimas
	Klausimai	Taip	Ne	Netaikoma	Pasirinkimo pagrindimas
1.	Ar pagalba teikiama žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui? (Reglamento 1 straipsnis)
2.	Ar teikiamos pagalbos dydis nėra nustatomas remiantis rinkai tiekiamų produktų kaina arba kiekiu? (Reglamento 1 straipsnio a punktas)
3.	Ar pagalba nėra teikiama su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse (t. y. veiklai tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla)? (Reglamento 1 straipsnio b punktas)
4.	Ar nėra teikiama pagalba kuri priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių? (Reglamento 1 straipsnio c punktas)
5.	Ar pagalbos gavėjui veikiančiam ir viename ar keliuose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013^{^[13]} teikiant pagalbą pagal jį yra užtikrinama, kad pagalba nebūtų skiriama pirminės žemės ūkio gamybos sektoriui? (Reglamento 1 straipsnio 2 dalis)
6.	Ar pagalbos gavėjui veikiančiam ir viename ar keliuose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013^{^[14]} teikiant pagalbą pagal jį yra užtikrinama, kad pagalba nebūtų skiriama pirminės žemės ūkio gamybos sektoriui? (Reglamento 1 straipsnio 3 dalis)
7.	Ar suteikus pagalbą bendra žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms skiriamos de minimis pagalbos suma Lietuvoje per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį neviršys 8 320 000 Eur nacionalinės ribos? (Reglamento 3 straipsnio 3 dalis)
8.	Ar bendra vienai įmonei^{^[15]} suteikta de minimis pagalbos suma Lietuvoje viršija (ar konkrečiu atveju viršys suteikus de minimis pagalbą) 30 000 Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį? (Reglamento 3 straipsnio 2 dalis)
9.	Ar teikiant pagalbą ir nustatant jos suteikimo momentą vadovautasi nuostata, kad de minimis pagalba laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, nepriklausomai nuo de minimis pagalbos išmokėjimo įmonei datos? (Reglamento 3 straipsnio 4 dalis)
10.	Ar šio patikros lapo 7 ir 8 dalyse nurodytos de minimis viršutinės ribos ir nacionalinė bei sektoriaus ribos taikomos neatsižvelgiant į de minimis pagalbos formą ar siekiamą tikslą ir į tai, ar valstybės narės suteikta pagalba visa arba iš dalies finansuojama Sąjungos kilmės ištekliais? (Reglamento 3 straipsnio 5 dalis)
11.	Ar šio patikros lapo 7 ir 8 dalyse nurodytų de minimis viršutinių ribų ir nacionalinės bei sektoriaus ribos, pagalba išreiškiama kaip piniginė dotacija ir visi naudojami skaičiai yra bruto, t. y. prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą? (Reglamento 3 straipsnio 6 dalis)
12.	Ar keliomis dalimis mokama pagalba diskontuojama iki suteikimo momentu esamos jos vertės, o palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo metu galiojusi diskonto norma? (Reglamento 3 straipsnio 6 dalis)
13.	Jei dvi įmonės susijungė arba viena įsigijo kitą, ar apskaičiuojant, ar teikiama de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamas de minimis viršutines ribas, atitinkamą nacionalinę ribą arba sektoriaus ribą, atsižvelgta į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą bet kuriai iš susijungiančių įmonių? (Reglamento 3 straipsnio 8 dalis)
14.	Jei viena įmonė suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų įmonių, ar iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo, o tai iš principo yra įmonė, perimanti veiklą, kuriai vykdyti de minimis pagalba panaudota? (Reglamento 3 straipsnio 9 dalis)
15.	Ar pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo? (Reglamento 4 straipsnis)
16.	Ar pagalba sumuojama pagal Reglamento reikalavimus? (Reglamento 5 straipsnis)
17.	Ar teikiama pagalba patenka į Reglamento galiojimo laikotarpį? (Reglamento 8 straipsnis)