SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. sausio 28 d. Nr. TS IV(44)-2287
Kazlų Rūda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-14 nutarimu Nr. 583 patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo 3 punktu Kazlų Rūdos savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2.Pripažinti netekusiu galios Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2013-03-27 sprendimo Nr. TS IV(26) -1800 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktą.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos
2015 m. sausio 28 d.
sprendimu Nr. TS IV(44)-2287
mokėjimo už socialines paslaugas tvarkOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau tekste vadinama – Tvarkos aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2.Šios Tvarkos aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Kazlų Rūdos savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3.Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyrius (toliau tekste- Savivaldybė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-14 nutarimu Nr.583 patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais.
4.Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93.
5.Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali viršyti asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydžio.
7.Asmens (šeimos) ir Savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir Savivaldybės sutartimi. Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos.
8. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
12. Kitos bendrosios paslaugos, išvardintos Socialinių paslaugų kataloge, teikiamos socialines paslaugas teikiančių įstaigų ar organizacijų nustatyta tvarka.
13.Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
14.Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
15.Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos Socialinių paslaugų skyrimo komisijos siūlymu administracijos direktorius gali atleisti asmenį nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
18.Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. Asmens, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti ne daugiau kaip iki 5 procentų asmens pajamų.
19.Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų. Šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti ne daugiau kaip iki 5 procentų šeimos pajamų.
20.Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai. Kai paslaugą gaunantis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą už paslaugą moka iki 20 proc. savo pajamų.
21. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
22. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
23. Laikino apnakvindinimo paslauga socialinės rizikos suaugusiam asmeniui ar socialinės rizikos šeimai 1 kartą per metus ne ilgiau kaip 3 paras gali būti teikiama nemokamai;
24. Mokesčio už pagalbos į namus paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už teikiamas paslaugas, kai asmens (šeimos) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra:
| Eil Nr. |
Pajamos vienam šeimos nariui VRP |
Nemoka už paslaugas |
Moka už paslaugas (proc. nuo vidutinės paslaugos kainos per mėnesį)
|
||||
| 10
|
20 |
50 |
80 |
100 |
|||
| 1. |
Iki 2 VRP |
X |
|
|
|
|
|
| 2. |
2-3 VRP |
|
X |
|
|
|
|
| 3. |
3-3,5 VRP |
|
|
X |
|
|
|
| 4. |
3,5-4 VRP |
|
|
|
X |
|
|
| 5. |
4-4,5 VRP |
|
|
|
|
X |
|
| 6. |
Nuo 4,5 VRP |
|
|
|
|
|
X |
*VRP – valstybės remiamos pajamos
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMAS ATVEJAI
26.Kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūra asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, šios paslaugos gali būti keičiamos į piniginę išmoką – pagalbos pinigus.
27.Pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, kurią asmeniui (šeimai) gali suteikti kiti asmenys.
28. Pagalbos pinigai mokami tuo atveju, kai seniūnijos socialinis darbuotojas socialinių paslaugų vertinimo išvadoje rekomenduoja bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą pakeisti pagalbos pinigais. Pagalbos pinigus skiria Savivaldybės administracijos direktorius Socialinės paramos skyrimo komisijos teikimu.
30. Vaiką (-us) globojančiai šeimai, kuriam Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ar teismo sprendimu buvo nustatyta globa (rūpyba), arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, atsižvelgiant į Savivaldybės finansines galimybes, gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.
31.Pagalbos pinigai vaikus globojančiai šeimai už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) gali būti skiriami esant vaikus globojančios šeimos sutikimui ir Savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai apie vaikus globojančios šeimos tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).
32. Esant lėšų, pagalbos pinigai gali būti skiriami vaikus globojančiai šeimai už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) ir skiriamų pagalbos pinigų suma diferencijuojama atsižvelgiant į vaikus globojančioje šeimoje globojamų (rūpinamų) ar prižiūrimų vaikų skaičių. Pagalbos pinigų suma vaikus globojančiai šeimai:
32.1. iki 3,5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis, kai šeimoje globojamas (rūpinamas) vienas vaikas;
33. Pagalbos pinigai neskiriami, jei asmeniui nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ir specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai ir asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.
34.Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas socialinis darbuotojas (specialistas).
35.Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, Savivaldybės administracija turi teisę nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai) ir pagalbos pinigus pakeisti į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą.
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
37. Dienos socialinė globa asmens namuose teikiama asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, vaikams su negalia.
38. Dienos socialinė globa asmens namuose teikiama nuo 2 iki 8 val. per parą iki 5 dienų per savaitę.
40.Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
41.Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
42.Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
43.Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą institucijoje, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
46.Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
47. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, ,maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
48.Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
49.Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų gali būti teikiama nemokamai.
50.Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
53.Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
54.Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
55.Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
56.Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
57.Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
VIII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
59.Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos narių) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
60.Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
61.Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
62.Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas.
63.Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą pateikiama raštu – pildomas prašymas-paraiška suteikti socialines paslaugas, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo
(šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
65.Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Skyriaus darbuotojas, kuris nustato ar organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą.
66.Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.
67.Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybės administracija turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
68.Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
69.Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
70.Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
71.Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybė turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
72.Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
73.Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus (toliau - Skyriaus) specialistas ar seniūnijos/socialinių paslaugų įstaigos socialinis darbuotojas užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
74.Skyriaus specialistai ar socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
75.Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas praneša savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriui apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
76. Skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtosios informacijos gavimo.
77. Skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtosios informacijos gavimo.