db6f6dcc-b779-4d31-8be3-f93a548112fa

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro 2023 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. V-767

AUKŠTOJO MOKSLO SOCIALINĖS DIMENSIJOS 2023–2030 METŲ PLĖTROS PRIORITETAI

1. Šio dokumento paskirtis – nustatyti veiksmus, kuriais vadovaujamasi įgyvendinant 2021–2030 metų švietimo plėtros programoje numatytus aukštojo mokslo prieinamumo plėtros prioritetus, siekiant didinti aukštojo mokslo įtrauktį, nepakankamai aukštajame moksle reprezentuojamų asmenų grupių galimybes pradėti studijas, jas baigti ir pasinaudoti įgytomis kompetencijomis.

2. Šiame dokumente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme apibrėžtas sąvokas.

3. Šis dokumentas atitinka mokslo ir studijų principus, nustatytus Mokslo ir studijų įstatyme. Jie atspindi 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, įtvirtintus siekius.

4. Šis dokumentas atitinka Europos aukštojo mokslo erdvėje suformuotą socialinės dimensijos sampratą, kuri buvo išplėtota ministrų komunikatuose (2001 m. Prahos, 2003 m. Berlyno, 2007 m. Londono, 2012 m. Bukarešto, 2015 m. Jerevano, 2018 m. Paryžiaus, 2020 m. Romos) ir 2020 m. Romos komunikato priede „Aukštojo mokslo socialinės dimensijos sustiprinimo principai ir gairės“. Dokumentas parengtas vadovaujantis rekomendacijomis, suformuotomis 2015 m. Europos aukštojo mokslo erdvės strategijoje „Įtraukties didinimas siekiant teisingumo ir augimo“.

5. Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį ir nacionalinių bei tarptautinių tyrimų bei projektų išvadas ir rekomendacijas. Remtasi Europos aukštojo mokslo erdvės valstybių nacionalinių prioritetų socialinės dimensijos plėtrai pavyzdžiais, tarptautinio projekto EUROSTUDENT tyrimo duomenimis, nacionalinių registrų ir informacinių sistemų duomenimis, tyrimais, kuriuos vykdė Lietuvos studentų sąjunga, Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vyriausybės strateginės analizės centras. Taip pat remiamasi tarptautiniuose projektuose („HE2STU“, „PL4SD“, „IDEAS“) suformuluotomis rekomendacijomis.

6. Lietuvos aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtros prioritetai yra parengti atsižvelgiant į principus, suformuluotus Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų susitikime, vykusiame 2020 m. Romoje, patvirtintame dokumente „Aukštojo mokslo socialinės dimensijos sustiprinimo principai ir gairės“:

6.1. integralumas – socialinė dimensija yra integruojama į nacionalines bendrai ir švietimo srities atskirai bei institucines strategijas;

6.2. viešoji atsakomybė – institucijos kuria strategijas, realizuodamos savo viešąją atsakomybę, didindamos nepakankamai reprezentuojamų asmenų grupių galimybes įstoti į aukštąją mokyklą, sėkmingai dalyvauti studijų procese ir baigti studijas;

6.3. nuoseklumas – gerinama visos švietimo sistemos įtrauktis, kuriant nuoseklią politiką nuo ankstyvojo ugdymo, per bendrąjį ugdymą iki aukštojo mokslo ir mokymosi visą gyvenimą;

6.4. pagrįstumas – renkami patikimi duomenys, kurie yra būtina prielaida įrodymais grįstai aukštojo mokslo socialinės dimensijos politikos plėtrai;

6.5. veiksmingumas – formuojama politika siekiama užtikrinti veiksmingą potencialių ir jau įstojusių studentų konsultavimą ir orientavimą, turint tikslą išplėsti jų galimybes įstoti, studijuoti ir baigti aukštojo mokslo studijas;

6.6. tvarus finansavimas – viešosios valdžios institucijos pagal joms suteiktas valstybės biudžeto galimybes suteikia mokslo ir studijų institucijoms pakankamą ir tęstinį finansavimą bei finansinę autonomiją, kad jos galėtų sukurti tinkamas sistemas, leidžiančias prisidėti prie teisingumo ir įtraukties aukštajame moksle;

6.7. kompetencijų plėtra – viešojo administravimo institucijos padeda mokslo ir studijų institucijoms stiprinti savo gebėjimus reaguoti į įvairesnius studentų ir personalo poreikius ir kurti įtraukią mokymosi aplinką bei įtraukią institucinę kultūrą;

6.8. tarptautiškumas – aukštojo mokslo tarptautinio judumo programos struktūrizuojamos ir įgyvendinamos taip, kad būtų skatinama įvairovė, teisingumas ir įtrauktis, ypač skatinant pažeidžiamų ar nepalankioje socialinėje padėtyje esančių studentų ir aukštųjų mokyklų darbuotojų dalyvavimą;

6.9. bendruomeniškumas – mokslo ir studijų institucijos, vykdydamos savo misiją, įtraukia bendruomenę į savo veiklas, skatindamos įvairovę, teisingumą ir įtrauktį. Bendruomenės įsitraukimas turėtų būti bendradarbiavimo su suinteresuotomis institucijomis procesas, imantis abipusiai naudingų veiklų, skatinančių patenkinti įvairius visuomenės poreikius, įskaitant pažeidžiamų, nepalankioje padėtyje esančių ir nepakankamai atstovaujamų grupių poreikius, kartu praturtinant mokymo, mokslinių tyrimų ir kitas pagrindines institucijų veiklas;

6.10. socialinė partnerystė – valdžios institucijos įsitraukia į politinį dialogą su mokslo ir studijų institucijomis ir kitomis suinteresuotomis organizacijomis apie tai, kaip šie principai, įgyvendinami nacionaliniu, sektoriniu ir instituciniu lygmeniu.

7. Prioritetai skirti sumažinti akademiniams, socialiniams, finansiniams, geografiniams, informaciniams ir su požiūriu susijusiems barjerams, kuriuos patiria šios asmenų grupės:

7.1. žemo socialinio-ekonominio statuso asmenys. Tai asmenys, kurių santykinė padėtis socialinėje sistemoje apibrėžiama pagal mažesnes galimybes naudoti ar kontroliuoti visuomenėje vertinamus išteklius, tokius kaip turtas, galia ar statusas. Ši asmenų grupė susiduria su finansiniais, akademiniais ir su požiūriu bei informacijos prieinamumu susijusiais barjerais, kurių visuma lemia mažesnę tikimybę pasirinkti studijuoti bei galimybes sėkmingai baigti studijas. 2020 metais Vyriausybės strateginės analizės centro atliktas tyrimas parodė, kad žemiausio socialinio-ekonominio statuso mokinių, palyginti su aukščiausio socialinio-ekonominio statuso mokiniais, tikimybė studijuoti aukštojoje mokykloje buvo mažesnė 51 procentu;

7.2. asmenys, turintys specialiųjų poreikių, kylančių dėl negalios, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme. Ši asmenų grupė susiduria su iššūkiais, siejamais su studijų aplinkos bei proceso pritaikymu jų poreikiams. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, studentų, turinčių negalią, 2015–2022 metais sumažėjo nuo 1 006 iki 510. Šis skaičius reprezentuoja studentus, gavusius valstybės paramą, t. y. tuos, kurių darbingumo lygis buvo 45 proc. arba mažesnis. Toks pokytis iš dalies yra nulemtas bendro studentų skaičiaus mažėjimo, bet net ir įvertinus šią tendenciją galima teigti, jog aukštojo mokslo siekiančių asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, kylančių dėl negalios, mažėja;

7.3. vyresni nei 30 metų amžiaus stojantieji. Šio dokumento kontekste ši grupė yra suprantama kaip asmenys, kurie siekia įgyti pirmąją aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgyti kitą aukštojo mokslo kvalifikaciją ar kelti kvalifikaciją ir kurie yra 30 metų arba vyresnio amžiaus. Ši asmenų grupė susiduria su iššūkiais, siejamais su studijų lankstumu, įvairesnių studijų pasiūlos formų stoka. Lietuvoje vyresnio amžiaus studentai (30 arba vyresni) sudaro tik 14 procentų viso studentų skaičiaus (2020 m. EUROSTUDENT duomenys). Vidutinis Lietuvos studentų amžius yra 24,8 metai, tarptautinio projekto EUROSTUDENT tyrime dalyvaujančių valstybių studentų amžiaus vidurkis – 25,8 metai.

8. Numatomi trys aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtros prioritetai, kurie yra detalizuojami nustatant veiksmus šiems prioritetams įgyvendinti:

8.1 integruoti socialinę dimensiją į struktūrinius aukštojo mokslo procesus. Šis prioritetas bus įgyvendinamas atliekant šiuos veiksmus:

8.1.1. aukštojo mokslo socialinės dimensijos rodiklių stebėsenos sistemos suformavimas. Pasitelkiant nacionalines duomenų bazes ir vykdomus nacionalinio ir tarptautinio lygmens tyrimus, bus sukurta sistema, leidžianti stebėti ir įvertinti aukštojo mokslo prieinamumo situaciją. Tokia sistema leis įvertinti vykdomų pokyčių efektyvumą ir visapusiškai vertinti aukštojo mokslo prieinamumo tendencijas;

8.1.2. aukštojo mokslo socialinės dimensijos integracija į mokslo ir studijų institucijų finansavimo modelį. Įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo 76² straipsnio nuostatas, mokslo ir studijų institucijoms nuo 2024 metų skiriamos valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšos. Studijų prieinamumas yra viena iš vertinamų sričių, kurios vertinimą numatoma plėsti pasitelkiant platesnį rodiklių spektrą; tai leistų įvairiapusiškiau įvertinti mokslo ir studijų institucijų pastangas didinti studijų įtraukumą;

8.1.3. trumpųjų studijų vykdymo plėtra. Trumposios studijos Lietuvoje gali atlikti alternatyvaus kelio į aukštąjį mokslą funkciją, tačiau tam reikalinga išplėsti studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos šios studijos, pasirinkimą. Taip pat yra svarbu užtikrinti sklandų stojimo į šias studijas procesą bei perėjimą į aukštesnes studijų pakopas;

8.1.4. antrosios konkursinės eilės stojantiesiems į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas realizavimas. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo 77 straipsnio nuostatos leis padidinti tikimybę asmenims, galintiems patekti į antrąją konkursinę eilę, gauti valstybės finansavimą studijoms. Šiam pokyčiui įgyvendinti yra būtinas poįstatyminių teisės aktų įgyvendinimas ir efektyvi komunikacija su potencialiais studentais;

8.1.5. mikrokredencialų sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas. Siekiant padidinti studijų pasiūlos įvairovę ir sustiprinti aukštojo mokslo sektoriaus vaidmenį kompetencijų tobulinimo bei persikvalifikavimo procesuose, bus suformuotas nacionalinis požiūris į mikrokredencialus ir parengtas teisinis jų reglamentavimas;

8.2. pagalbos aukštosioms mokykloms, įgyvendinančioms institucinę aukštojo mokslo prieinamumo politiką, suteikimas. Šis prioritetas bus įgyvendinamas atliekant šiuos veiksmus:

8.2.1. finansinio fondo aukštųjų mokyklų socialinės dimensijos iniciatyvoms palaikyti suformavimas. Siekiant palaikyti aukštųjų mokyklų iniciatyvas, kuriomis yra siekiama padidinti aukštojo mokslo prieinamumą asmenims, nurodytiems šio dokumento 7 punkte, bus sukurta projektiniu modeliu veikianti paramos priemonė, leisianti mokslo ir studijų institucijoms gauti valstybinį finansavimą asmenų, nurodytų 7 punkte, pritraukimo, akademinės paramos stiprinimo ir kitokio pobūdžio iniciatyvoms;

8.2.2. sisteminė parama pritaikant studijų procesą studentams, turintiems specialiųjų poreikių, kylančių dėl negalios. Siekiant valstybinės paramos institucijoms efektyvumo, bus atnaujintas Valstybinio studijų fondo vykdomas Aukštojo mokslo studijų prieinamumo projektas;

8.2.3. išorinė metodologinės paramos sistema. Bus parengtas modelis, kuris leis studentams, turintiems specialiųjų poreikių, kylančių dėl negalios, pateikti individualizuotas rekomendacijas dėl studijų proceso pritaikymo. Bus įvertintos galimybės šį modelį susieti su psichologinėmis pedagoginėmis tarnybomis;

8.2.4. paramos modelio bendrabučių renovacijai atnaujinimas. Siekiant didinti būsto prieinamumą studentams, nurodytiems šio dokumento 7 punkte, ir studentams, turintiems specialiųjų poreikių, kylančių dėl negalios, bus suformuota nauja paramos priemonė, skirta bendrabučių atnaujinimui finansuoti, sujungiant lengvatinių paskolų ir subsidijų elementus;

8.2.5. prieinamumo koordinatorių tinklo sudarymas. Bus sukurta platforma diskusijoms dėl tolimesnės socialinės dimensijos priemonių plėtros, šių prioritetų įgyvendinimo stebėsenos ir įsitraukimo į tarptautinius projektus, siejamus su aukštojo mokslo prieinamumu. Į koordinatorių tinklą bus kviečiami įsitraukti aukštųjų mokyklų darbuotojai, kurių atsakomybės sritis yra aukštojo mokslo prieinamumas;

8.2.6. rekomendacijų institucinio lygmens socialinės dimensijos politikai formuoti parengimas. Pasitelkus užsienio šalyse veikiančių institucijų patirtį bus parengtos aukštosioms mokykloms skirtos rekomendacijos, apžvelgiant geriausias praktikas, kaip studijų procesą pritaikyti nepakankamai reprezentuojamoms studentų grupėms;

8.3. paramos studentams modelio atnaujinimas. Šis prioritetas bus įgyvendinamas atliekant šiuos veiksmus:

8.3.1. priemonių, skirtų studentams, turintiems specialiųjų poreikių, kylančių dėl negalios, tobulinimas. Bus sujungtos skirtingos tiesioginės finansinės paramos priemonės, skirtos šiai asmenų grupei, bei performuotas tiesioginės paramos mechanizmas, jį susiejant su realiomis studento patiriamomis studijų proceso išlaidomis;

8.3.2. studento patiriamos rizikos imant valstybės remiamą paskolą sumažinimas. Bus sukurtos papildomos garantijos, kurios padidins studentų, pasinaudojusių paskola, finansinį saugumą po studijų baigimo. Bus peržiūrėtas paskolos grąžinimo pradžios terminas, palengvintos sąlygos, leidžiančios atidėti paskolos grąžinimą ir susietos su atleidimu nuo paskolos;

8.3.3. naujos paramos formos studentams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais, suformavimas. Bus sukurtas naujas paramos mechanizmas, leidžiantis sumažinti studentų, kurie susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau nėra socialinės pašalpos gavėjai, patiriamą finansinę naštą. Ši priemonė bus suderinta su paskolų modeliu;

8.3.4. informacinės medžiagos kokybės, prieinamumo ir sklaidos stiprinimas. Bus sukurta platforma, kurioje bus skelbiama ir nuolatos atnaujinama kokybiška, universaliojo dizaino principus atitinkanti ir skaitytojui patogi informacija apie aukštojo mokslo sistemą, veikiančius paramos mechanizmus, studijų finansavimo modelį ir kitus asmenims, svarstantiems apie studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, aktualius klausimus. Ši informacija bus teikiama ir karjeros konsultantams, dirbantiems mokyklose;

8.3.5. socialinių garantijų asmenims, studijuojantiems doktorantūros pakopoje, išplėtimas. Sudarytos sąlygos doktorantūros studentams, išėjusiems akademinių atostogų, gauti valstybės paramą – socialines stipendijas ir tikslines išmokas, skirtas studentams, turintiems specialiųjų poreikių, kylančių dėl negalios.

9. 2023–2025 metų laikotarpiu, įgyvendinant Aukštojo mokslo socialinės dimensijos 2023–2030 metų plėtros prioritetus, numatyta atlikti veiksmus, nurodytus šio dokumento priede.

______________________________

Aukštojo mokslo socialinės

dimensijos 2023–2030 metų

plėtros prioritetų

priedas

AUKŠTOJO MOKSLO SOCIALINĖS DIMENSIJOS 2023–2030 METŲ PLĖTROS PRIORITETŲ 2023–2025 METŲ ĮGYVENDINIMO VEIKSMAI

Eil. Nr.	Prioritetas	Veiksmas	Atsakinga institucija	Lėšų šaltinis

1.	Socialinės dimensijos integravimas į struktūrinius aukštojo mokslo prioritetus	8.1.1. aukštojo mokslo socialinės dimensijos rodiklių stebėsenos sistemos suformavimas	Nacionalinė švietimo agentūra	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės biudžeto asignavimai
2.	Socialinės dimensijos integravimas į struktūrinius aukštojo mokslo prioritetus	8.1.2. aukštojo mokslo socialinės dimensijos integracija į mokslo ir studijų institucijų finansavimo modelį	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija	Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės biudžeto asignavimai, įgyvendinant Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 76² 2 dalies nuostatas: visoms mokslo ir studijų institucijoms 2024 metais skiriama 5 procentai, 2025 metais – 10 procentų, 2026 ir vėlesniais metais – 20 procentų valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuotų nuo praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų, skirtų studijų baziniam finansavimui
3.	Socialinės dimensijos integravimas į struktūrinius aukštojo mokslo prioritetus	8.1.3. trumpųjų studijų vykdymo plėtra	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija	Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės biudžeto asignavimai, skirti studijų kainai finansuoti mokslo ir studijų institucijose Mokslo ir studijų įstatymo 77 ir 83 straipsnių nustatyta tvarka
4.	Socialinės dimensijos integravimas į struktūrinius aukštojo mokslo prioritetus	8.1.4. antrosios konkursinės eilės stojantiesiems į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas realizavimas	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija	Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės biudžeto asignavimai. Įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio nuostatas, kurios įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d., antrajai konkursinei eilei sudaryti Vyriausybė skiria ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų vietų ir valstybės finansavimo lėšų (nustatytų pagal atitinkamais metais į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimamų asmenų preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą)
5.	Pagalbos aukštosioms mokykloms, įgyvendinančioms institucinę prieinamumo politiką, suteikimas	8.2.1. finansinio fondo aukštųjų mokyklų socialinės dimensijos iniciatyvoms palaikyti suformavimas	Valstybinis studijų fondas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija	Veikla bus vykdoma gavus papildomus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės biudžeto asignavimus
6.	Pagalbos aukštosioms mokykloms, įgyvendinančioms institucinę prieinamumo politiką, suteikimas	8.2.2. sisteminė parama pritaikant studijų procesą studentams, turintiems specialiųjų poreikių, kylančių dėl negalios	Valstybinis studijų fondas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija	Europos struktūrinių fondų paramos lėšos; Valstybinio studijų fondo projektas „Aukštojo mokslo prieinamumas“
7.	Studentų paramos modelio atnaujinimas	8.3.1. priemonių, skirtų studentams, turintiems specialiųjų poreikių, kylančių dėl negalios, tobulinimas	Valstybinis studijų fondas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija	Europos struktūrinių fondų paramos lėšos; valstybės biudžeto lėšos
8.	Studentų paramos modelio atnaujinimas	8.3.2. studento patiriamos rizikos imant valstybės remiamą paskolą sumažinimas	Valstybinis studijų fondas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija	Lėšos, sukauptos iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių
9.	Studentų paramos modelio atnaujinimas	8.3.5. socialinių garantijų asmenims, studijuojantiems doktorantūros pakopoje, išplėtimas	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija	Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės biudžeto asignavimai

______________________________