Administracinė byla Nr. eTA-76-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08785-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. T. P.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. T. P. 140 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 7,56 Eur delspinigių ir 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, kurią privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų (toliau – ir NTO) savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys, o rinkliavą apskaičiuoti, surinkti ir išieškoti pavesta pareiškėjui. Atsakovas valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje: Patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 50.18 kv. m, nuosavybės teisė nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.); Patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 66.39 kv. m, nuosavybės teisė nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.); Patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 66.42 kv. m, nuosavybės teisė nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.), todėl atsakovui taikoma prievolė mokėti rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui pateikti pranešimai, pareiškėjas taip pat pateikė atsakovui priminimus apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo. Atsakovas savo prievolės nevykdė, todėl jam kyla pareiga sumokėti apskaičiuotus delspinigius.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė pareiškėjui VASA iš atsakovo A. T. P. 140 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 7,56 Eur delspinigių. Teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė.
6. Teismas iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatė, kad atsakovui priklauso nekilnojamojo turto objektai: Patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 50.18 kv. m, nuosavybės teisė nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.); Patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 66.39 kv. m, nuosavybės teisė nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.); Patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 66.42 kv. m, nuosavybės teisė nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.). Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 140 Eur (už 2018 metus – 70 Eur, už 2019 metus – 70 Eur). Pareiškėjas pakartotiniais mokėjimo pranešimais informavo atsakovą apie pareigą sumokėti 140 Eur vietinę rinkliavą. Pranešimai apie vietinę rinkliavą buvo siunčiami atsakovo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).
7. Teismas, įvertinęs aktualų ginčui teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 str., 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 3 str., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1–2 p., 13 str. 1 d., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d., Nuostatų 7.5 p. (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 6.6 p. (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), 20 p. (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 39 p. (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), 34 p. (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 35 p. (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 21 p. (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 22 p. (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 23 p. (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 52 p. (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 53 p. (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 59 p. (redakcija galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.), 60 p. (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), 1 priedo 1 p. (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nuostatas)), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, konstatavo, kad atsakovas buvo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju, todėl atsakovo komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
8. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.
9. Teismas nustatė, kad atsakovui 70 Eur mokėtina vietinės rinkliavos suma už 2018 m. buvo apskaičiuota 2018 m. birželio 6 d. išrašytu mokėjimo pranešimu Nr. 10147724, o už 2019 m. – buvo apskaičiuota 2019 m. vasario 8 d. išrašytu mokėjimo pranešimu Nr. 10729159. Taigi, atsakovui vietinė rinkliava buvo apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Taigi vietinės rinkliavos skolos apskaičiavimo procedūros yra pradėtos 2018 metais, tačiau nebaigtos, todėl šioms procedūroms pagal Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas yra taikomi iki MAĮ 68 straipsnio, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai. Aplinkybė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2023 m. spalio 6 d., neturi jokios teisinės reikšmės nustatant, ar buvo praleistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, nes jis, vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu ir LVAT praktika, skaičiuojamas nuo kito momento, t. y. nuo tada, kada mokestinės prievolės (šiuo atveju – vietinė rinkliava) yra apskaičiuojamos.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovui mokėjimo pranešimai ir priminimai apie skolą buvo siųsti jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas savo prievolės nevykdė. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas buvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar su pareiškėju atsiskaitė, teismas tenkino pareiškėjo prašymą iš atsakovo priteisti 140 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjo prašymas priteisti 7,56 Eur delspinigių iš atsakovo, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos taikant 0,03 proc. dydį, tenkintas.
III.
12. Atsakovas A. T. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismo išdėstyti argumentai neatitinka teisės aktuose įtvirtintų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei bendrųjų teisės normų. Įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti taikomi ir teismų aiškinami ne formaliai, o įvertinant visas aplinkybes. Pastatas pagal byloje pateiktus duomenis nebuvo pastatytas, dėl ko jis nebuvo gyvenamas ar tinkamas gyventi, ką numato teisės norma, kurią taikė teismas. Byloje šie įrodymai pateikti ir teismas visiškai dėl jų nieko nepasisakė. Formali pareiga rinkliavas mokėti atsiranda tik nuo to momento, kai pastatas pripažįstamas tinkamu naudoti ir baigiama jo statyba. Pagal tapačias normas taikomi ir kiti teisės aktai dėl gyvenamųjų namų bendrijos buvimo ar patalpų administravimo ir priežiūros savivaldybės paskirtai įmonei bei kitų tapačių viešųjų funkcijų. Teismas visiškai nevertino, kad pastatas nebuvo nei gyvenamas, nei tinkamas gyventi, juo labiau akivaizdu, kad funkciškai pastatas net nebuvo naudojamas ir, be to, pagal statybos veiklą reglamentuojančias normas būtent statybinės atliekos buvo tvarkomos šių normų nustatyta tvarka ir reikalavimais. Todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jam kilo teisė rinkti rinkliavas, nes faktiškai statybinių atliekų rinkimo pareiškėjas neužtikrina kaip viešosios paslaugos. Šiuos reikalavimus rangovui nustato kiti teisės aktai ar teritorijų planavimo dokumentai.
12.2. Formaliai net ir negalėjo būti taikoma ir apskaitoma rinkliava, kadangi pastatas nei buvo tinkamas gyventi, nei tinkamas naudoti pagal paskirtį, ir juo labiau dar net nebuvo baigtas statyti. Pagal normos turinį – pareiga rinkti rinkliavas nekilo, kadangi pastato statybos pabaiga nebuvo fiksuota, kaip tai numato statybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Tokia praktika galioja ir faktiškai, nebaigtiems statiniams netaikoma rinkliava nei Vilniaus rajono savivaldybėje, nei kitose savivaldybėse, dėl ko išimtis negali būti taikoma Vilniaus mieste, ir asmenys tuo būdu negali būti diskriminuojami. Teismui neįvertinus pateiktų įrodymų, taikant normą formaliai, tačiau neatsižvelgiant į dokumentuose nurodytus duomenis apie pastato baigtumą, teismas padarė grubią teisės taikymo klaidą, bei priteisdamas rinkliavas pažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad vien aplinkybė, jog pastatas nėra pilnai pastatytas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šiame pastate nesusidaro komunalinės atliekos, priešingai, rinkliavos nuostatos aiškiai nustato procedūras, kuriomis remiantis gali būti įrodytas patalpų nenaudojimo faktas. Atsakovas turėjo teisę kreiptis į pareiškėją ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą, tokiu atveju pareiškėjui būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir/ar prižiūrėti atliekų susidarymą, tvarkymą nurodyto NTO vietoje ir NTO naudojimo faktą, tačiau atsakovo neveikimas nesudarė galimybės pareiškėjui patikrinti ir nustatyti, ar nurodytas NTO buvo naudojamas ar ne. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-637 „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 7.1 papunkčio reikalavimus statybvietėje turi būti tvarkomos ne tik statybinės atliekos, bet ir komunalinės atliekos − maisto likučiai, tekstilės gaminiai, kitos buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Pagal teisės aktus nėra numatytas privalomasis pastato baigtumo procentas, pasiekus kurį, turto savininkui atsiranda pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovas nėra kreipęsis dėl lengvatos taikymo, nėra pateikęs turto nenaudojimą pagrindžiančius dokumentus ir/ar kitus įrodymus, todėl toks atsakovo elgesys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovui neatsirado prievolė mokėti rinkliavos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo tenkino, konstatavęs, kad atsakovas pagal aktualų teisinį reguliavimą laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti rinkliavą. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas buvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.
16. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis nėra atliekų turėtojas, nekilnojamojo turto objektas, kuris apmokestintas vietine rinkliava, nebuvo nei gyvenamas, nei tinkamas gyventi, pastato statybos pabaiga nebuvo fiksuota, juo labiau, funkciškai pastatas net nebuvo naudojamas ir, be to, pagal statybos veiklą reglamentuojančias normas būtent statybinės atliekos buvo tvarkomos šių normų nustatyta tvarka ir reikalavimais.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, nenustatyti teismo sprendimo negaliojimų pagrindai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.), dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas iš karto (ABTĮ 146 str. 2 d.), todėl nagrinėjama byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020 ir kt.). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023).
19. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 7.5 punkte (redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 20 p.). Pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (Nuostatų 34 p.). Kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (Nuostatų 35 p.).
20. Pagal bylos duomenis atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
21. Pagal Nuostatų 36 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą (4 priedas) bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, patvirtinusi Nuostatus, ginčo laikotarpiu galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad nekilnojamojo turto objektu nebus naudojamasi, ir prašymo bei dokumentų, įrodančių nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį, pateikimu.
22. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto objektas, kuris apmokestintas vietine rinkliava, nebuvo nei gyvenamas, nei tinkamas gyventi, pastato statybos pabaiga nebuvo fiksuota, nesudaro pagrindo savaime daryti išvados, kad šiame pastate nesusidaro komunalinės atliekos, priešingai, Nuostatai aiškiai nustato procedūras, kuriomis remiantis gali būti įrodytas patalpų nenaudojimo faktas. Pagal teisės aktus nėra numatytas privalomasis pastato baigtumo procentas, pasiekus kurį, turto savininkui atsiranda pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad atliekos nurodytuose ginčo nekilnojamojo turto objektuose nesusidarė. Atsakovas Nuostatų, reglamentuojančių rinkliavos mokėjimo tvarką, nustatyta tvarka nėra kreipęsis į pareiškėją dėl lengvatos taikymo, nėra pateikęs turto nenaudojimą pagrindžiančius dokumentus ir/ar kitus įrodymus, todėl toks atsakovo elgesys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovui neatsirado prievolė mokėti vietinės rinkliavos.
23. Atsižvelgus į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
24. Apibendrinusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo A. T. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.