VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2009 m. liepos 10 d. nutarimO Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ PAKEITIMO

2015 m. balandžio 17 d. Nr. O3-252

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) nutaria:

1.  Pakeisti Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“, ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatyti, kad energetikos įmonių investicijų projektai, pateikti iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, vertinami ir sprendimai dėl investicijų projektų derinimo priimami vadovaujantis Komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“.

Komisijos pirmininkė                                                                                         Inga Žilienė

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

Komisijos 2015 m. balandžio 17 d. nutarimu

Nr. O3-252

energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo VALSTYBINĖJE KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS komisijoje tvarkos aprašas

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja energetikos įmonių planuojamų vykdyti, vykdomų ar įvykdytų investicijų, susijusių su reguliuojama veikla, vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje (toliau – Komisija) bei įvykdytų investicijų kontrolės tvarką.

2.  Tvarkos aprašo tikslas – nustatyti skaidrius, objektyvius ir nediskriminuojančius investicijų vertinimo ir derinimo principus bei tvarką. 

3.  Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo
15 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, 31 ir
37 straipsniais, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas
Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (toliau – Reglamentas), ir taikomas Komisijos reguliuojamoms energetikos įmonėms.

4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

4.1. Investicijos atsipirkimo laikotarpis – laikas, per kurį investicijos projekte numatytos grynosios pajamos padengia investiciją, skirtą šioms pajamoms gauti;

4.2. Bendrai derinamų investicijų sąrašas – Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo III skyriaus Antrojo skirsnio reikalavimus atitinkantis energetikos įmonių parengtas dokumentas, kuriame nurodytos planuojamos ir (ar) faktinės metinės investicijos su konkrečiu pagal vienodus turto vienetus sugrupuotu objektų sąrašu, investicijų projektams įgyvendinti reikalingi finansavimo šaltiniai;

4.3. Finansinė grynoji investicijos dabartinė vertė (FGDV) – diskontuoto pinigų srauto (konkrečios investicijos grąžos, konkrečia investicija sukurto turto nusidėvėjimo sąnaudų, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamos energetikos įmonės reguliuojamų pajamų ir išlaidų skirtumo, susidariusio dėl konkrečios investicijos, suma) per investicijos atsipirkimo laikotarpį suma, kuri parodo investicijos naudą, skaičiuojant dabartine pinigų verte;

4.4. Finansinė vidinė investicijos grąžos norma (FVGN) (angl. Internal rate of return) – diskonto norma, kai per investicija sukurtos infrastruktūros numatytą eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpį, išreikštą metais, pajamos iš investicijos yra lygios investicijos išlaidoms, t. y. FGDV = 0. Jei investuojama į infrastruktūrą, kurios sudedamųjų dalių eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpiai yra skirtingi, infrastruktūros eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpio trukmė metais yra lygi infrastruktūros sudedamųjų dalių svertinio nusidėvėjimo vidurkiui, matematiškai suapvalintam iki sveikojo skaičiaus;

4.5. Investicija – lėšų ir (arba) teisės aktų nustatyta tvarka įvertinto reguliuojamos veiklos materialiojo, nematerialiojo ir finansinio turto įdėjinys, kuris investuojamas, siekiant ilguoju laikotarpiu, minimaliomis sąnaudomis užtikrinti vartotojui patikimą reguliuojamos paslaugos teikimą, iš investavimo objekto gauti pagrįstos investicijų grąžos ir (ar) pajamų, taip pat užtikrinti valstybės nustatytų užduočių ir (ar) programų įgyvendinimą;

4.6. Investicijos projektas – dokumentas, kuriuo finansiškai, ekonomiškai, techniškai ir socialiai pagrindžiami investavimo tikslai, įvertinama investicijos grąža bei kiti Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos apraše numatyti efektyvumo rodikliai, nurodomi investicijos projektui įgyvendinti reikalingi finansavimo šaltiniai ir terminai;

4.7. Kaštų ir naudos analizė – sisteminis kiekybinis investicijų vertinimo metodas, kuriuo nustatomi ir įvertinami ilgalaikiai finansiniai bei socialiniai-ekonominiai investicijų padariniai ir galimas investicijų poveikis aplinkai;

4.8. Nacionalinės energetikos prioritetai – svarbiausios energetikos ūkio plėtros, saugumo ir patikimumo reikmės, kurias nustato Lietuvos Respublikos Seimas arba Vyriausybė;

4.9. Reguliuojamos kainos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos įmonėms nustatomos bazinės kainos, kainų viršutinės ribos arba konkrečios kainos;

4.10. Turto atnaujinimas – investicija į ilgalaikį turtą baigiantis jo fizinio ar techninio nusidėvėjimo laikotarpiui, kuria siekiama atkurti atiduodant turtą eksploatuoti buvusias jo funkcines savybes;

4.11. Turto modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas.

5. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Reglamente ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose energetikos įmonių veiklą.

II skyrius

teikiamos derinti investicijos

6. Komisijoje derinamų investicijų grupės:

6.1. pagal apimtis:

6.1.1.   investicijos, susijusios su naujų energetikos objektų statyba, esamų energetikos objektų atnaujinimu ar modernizacija (investicijos tipas nustatomas pagal pirminę investicijos paskirtį), energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, skystinimo ir tiekimo veiklose ir kt. reguliuojamai veiklai vykdyti būtinos investicijos:

6.1.1.1.            gamtinių dujų sektoriaus įmonių (perdavimo, skirstymo, skystinimo operatorių, reguliuojamų tiekimo įmonių (toliau – Dujų įmonės) atveju:

6.1.1.1.1. kai įmonė aptarnauja 100 tūkst. ir daugiau vartotojų ir (arba) investicijų vertė yra ne mažesnė kaip 2 mln. Eur;

6.1.1.1.2. investicijos, kurios sudaro 5 proc. ar daugiau nuo visų planuojamų metinių investicijų sumos, bet ne mažiau kaip 0,15 mln. Eur (išskyrus Tvarkos aprašo 36 punkte numatytus atvejus);

6.1.1.2. suskystintų naftos dujų sektoriaus įmonių (toliau – SND) investicijos, kurių vertė ne mažesnė kaip 0,15 mln. Eur;

6.1.1.3.            elektros energetikos sektoriaus įmonių (gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo (toliau – Elektros įmonės) atveju:

6.1.1.3.1. Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus investicijos, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 3,5 mln. Eur, skirstomųjų tinklų operatoriaus – ne mažesnė kaip 1,5 mln. Eur;

6.1.1.3.2. didelę įtaką rinkoje turinčių asmenų investicijos, kurių vertė yra ne mažesnė kaip
1 mln. Eur;

6.1.1.4. šilumos sektoriaus įmonių (šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų, toliau – Šilumos įmonės) atveju:

6.1.1.4.1. investicijos, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 1,5 mln. Eur;

6.1.1.4.2. investicijos, kurių vertė yra didesnė už ribinę sumą (įmonėms, aptarnaujančioms daugiau nei 40 tūkstančių vartotojų – ne mažiau nei 0,3 mln. Eur, likusioms įmonėms – 9 proc. nuo įmonės metinės į šilumos kainą įskaičiuotos nusidėvėjimo sumos) ir ne didesnė nei 1,5 mln. Eur, išskyrus ne daugiau kaip 3 tūkst. Eur vertės kilnojamojo inventoriaus vienetus;

6.1.1.4.3. investicijos, kurių vertė yra mažesnė už ribinę sumą, išskyrus ne daugiau kaip
3 tūkst. Eur vertės kilnojamojo inventoriaus vienetus;

6.1.2.   bendrai derinamų investicijų sąrašas – jį sudaro Komisijoje derinamos investicijos, išskyrus Tvarkos aprašo 6.1.1, 43 punktuose nurodytas investicijas;

6.2. pagal grupes:

6.2.1.   Dujų ir Elektros įmonių atveju:

6.2.1.1.            perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų tinklo plėtros (investicijų) planas (toliau – Planas);

6.2.1.2. bendro intereso projektai (angl. Projects of Common Interest).

6.2.2.   šilumos įmonių atveju:

6.2.2.1. metinės investicijos;

6.2.2.2. investicijos, atliekamos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama;

6.2.2.3. investicijos, kurių įgyvendinimas trunka ilgiau kaip metus (tęstinės investicijos).

III skyrius

Investicijų derinimo komisijoje reikalavimai ir tvarka

pirmasis skirsnis

INVESTICIJŲ DERINIMAS

7. Dujų įmonės Tvarkos aprašo 6.1.1.1 punkte, SND įmonės Tvarkos aprašo 6.1.1.2 punkte, Elektros įmonės Tvarkos aprašo 6.1.1.3 punkte, išskyrus Tvarkos aprašo 43 punkte nurodytas investicijas, Šilumos įmonės Tvarkos aprašo 6.1.1.4.1 punkte nurodytų investicijų derinimui Komisijai pateikia šiuos dokumentus:

7.1. Prašymą derinti investicijų projektą, pasirašytą įmonės vadovo, nurodant atsakingus asmenis, kurie rengė investicijų projektą, jų telefonus, elektroninio pašto adresus;

7.2. galimybių studiją ir (arba) investicijų projektą, kuriame turi būti:

7.2.1. įvadas ir investavimo tikslai;

7.2.2. investicijos pagrindimas. Šilumos įmonių atveju užpildytos Tvarkos aprašo 5 priedo 1‒13 lentelės, kurios atitinka pagal temą teikiamas derinti investicijas;

7.2.3.  investicijos įgyvendinimo alternatyvų įvertinimas ir optimalaus sprendimo pasirinkimas;

7.2.4.  detalus pasirinktų investicijų įgyvendinimo optimalaus sprendimo apibūdinimas ir investicijos įgyvendinimo planas bei grafikas;

7.2.5. nurodytas lėšų ir kitų išteklių poreikis, būtinas investicijoms įgyvendinti;

7.2.6.  kaštų ir naudos analizė (išskyrus Šilumos įmones ir Dujų, Elektros bei SND įmonių investicijas, skirtas ilgalaikio turto atnaujinimui); 

7.2.7. finansinis investicijos pagrindimas:

7.2.7.1. finansinės grynosios dabartinės vertės (FGDV) skaičiavimas;

7.2.7.2. finansinės vidinės grąžos normos (FVGN) skaičiavimas;

7.2.7.3. įmonės finansinio pajėgumo įgyvendinant investiciją užtikrinimas.

7.2.8. ekonominis investicijos įvertinimas:

7.2.8.1. investicijos įtakos reguliuojamoms kainoms skaičiavimas;

7.2.8.2. investicijos atsipirkimo laikotarpio skaičiavimas;

7.2.9. Dujų, SND, Elektros, Šilumos įmonių investicijų rizikos (jautrumo) analizė ir įvertinimas pagal toliau nurodytas prielaidas:

7.2.9.1. Investicijos finansavimo struktūra įvertinama darant prielaidą, kad į Europos Sąjungos (ES) paramą pretenduojančių investicijų finansavimo struktūroje ES finansinės paramos lėšos sudaro 0, 25 ir 50 proc., išskyrus atvejus, jeigu yra pagrįstai tikimasi gauti didesnę ES paramą investicijoms; tokiu atveju ES finansinės paramos lėšų dalis finansinėje struktūroje gali sudaryti ir daugiau negu 50 proc. visos investicijų vertės. Likusiai investicijų vertės daliai reguliuojamos įmonės taiko optimalią nuosavo ir skolinto kapitalo finansavimo struktūrą, kuri užtikrina mažiausią kapitalo kainą;

7.2.9.2. Elektros įmonės įvertina investicijos finansavimo struktūrą darant prielaidą, kad į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) paramą pretenduojančių investicijų finansavimo struktūroje VIAP lėšos sudaro 0, 25, 50, 75 ir 100 proc.;

7.2.9.3. Investicijos finansavimo struktūra vertinama papildomai, jei negaunama ES parama, o elektros energijos perdavimo sistemos operatorius papildomai įvertina investicijos finansavimo struktūrą, jei negaunamos VIAP lėšos, ir kai negaunama nei ES parama, nei VIAP lėšos;

7.2.9.4. investicijų grąža apskaičiuojama pagal atitinkamo sektoriaus kainų nustatymo metodikų nuostatas, taikant vidutinę svertinę kapitalo kainą (WACC), kuri buvo Komisijos suskaičiuota nustatant reguliuojamas kainas, galiojančias investicijos pateikimo Komisijai laikotarpiu;

7.2.9.5. Dujų ir Elektros įmonių atveju, planuojami gamtinių dujų ir elektros energijos transportavimo kiekiai vertinami pagal konkrečios įmonės pagrįstas prognozes;

7.2.9.6. nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos Tvarkos aprašo 42.2 punkte nustatyta tvarka;

7.2.9.7. Dujų ir elektros įmonių atveju veiklos išlaidas įmonės vertina pagal vidutines ribines sąnaudas. Vidutinės ribinės sąnaudos turi būti apskaičiuojamos pagal tokius pačius principus kaip ir būtų vertinamos apskaičiuojant prijungimo įkainius naujiems vartotojams;

7.2.10.  investicijos į įrenginius, naudojamus šilumos ir elektros gamybos bendrame technologiniame cikle derinamos vienu metu (elektros daliai priskirtos investicijų sumos derinamos tik didelę įtaką elektros rinkoje turintiems asmenims). Įmonės pateikia investicijų sumos paskirstymą tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų; 

7.2.11.  Elektros energijos gamybos, Šilumos tiekimo įmonės bei nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie užtikrina šilumos generavimo šaltinių galios rezervą sistemoje, pateiktas paaiškinimas, kaip planuojamos įgyvendinti šilumos gamybos verslo vienete investicijos į kuro tiekimo, kuro saugojimo (sandėliavimo), kuro deginimo įrenginius ir jų pagalbinius įrenginius pakeis galimybes deginti iki investicijos įgyvendinimo naudotas arba buvusias rezerve kuro rūšis;

7.2.12.  nurodyta investicijos įtaka Dujų, SND ir Elektros įmonės paslaugų kokybei. Jei tokios įtakos nėra – nurodyti, kad investicija įtakos paslaugų kokybės rodikliams neturi;

7.2.13. Tvarkos aprašo 92.1 ir 92.2 punktuose nurodyta informacija, jeigu energetikos įmonė investicijų derinimui pateikia dokumentus dėl jau įvykdytų investicijų;

7.2.14. išvados;

7.2.15.  priedai;

7.3. energetikos įmonė, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką, gali pateikti ir kitą informaciją, kuri paaiškina galimybių studiją ir (ar) investicijų projektą;

7.4.  Komisijai pareikalavus energetikos įmonės pateikia ir kitus investicijas pagrindžiančius dokumentus ir informaciją;

7.5 investicijų vartotojų lėšomis įrengtiems bendrai naudojamiems energetikos objektams, skirtiems šilumai perduoti, išpirkti (investicijos atliktos vadovaujantis Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-213 „Dėl Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašo patvirtinimo“) suderinimui šilumos įmonės pateikia turto vertintojo pažymos kopiją apie išperkamo turto vertę;

7.6. savivaldybių tarybų sprendimų kopijos, nurodančios, kad teikiamos Komisijai derinti šilumos tiekimo įmonių investicijos yra suderintos savivaldybių tarybų sprendimais;

7.7. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau ‒ VEI) nurodymų kopijos investicijoms, atliekamoms pagal VEI nurodymus, pagrįsti;

7.8. jei teikiamas derinti įstatinio kapitalo didinimo būdu šilumos tiekimo įmonei akcininko į įmonės balansą perduotas arba savivaldybės perduotas valdyti šilumos tiekimo įmonei nuomos pagrindu ilgalaikis turtas ‒ aprūpinimo šiluma sistema, tai tokio turto suderinimui šilumos tiekimo įmonė pateikia Komisijai užpildytą Tvarkos aprašo 5 priedo 12 lentelę.

8. Elektros energijos perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai dėl investicijų, susijusių su naujų vartotojų ar gamintojų prijungimu prie perdavimo ar skirstymo tinklo, bei dėl investicijų, orientuotų į tinklo plėtrą, kuri susijusi su papildomu komerciniu elektros energijos srauto atsiradimu, išskyrus Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytas investicijas, pateikia informaciją, reikalingą ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų apskaitos modeliui, patvirtintam Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-755 „Dėl Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) techninio-technologinio ir ekonominio modelio tinkluose gairių ir LRAIC modelio“ (toliau ‒ LRAIC) (užpildomos Tvarkos aprašo 6 priedo 2 ir 3 lentelės).

9.  Šilumos įmonių su prašymais derinti investicijas, kurių vertė atitinka Tvarkos aprašo 6.1.1.4.2 punktą, teikiama informacija:

9.1.  Tvarkos aprašo 7.2.1 ir 7.2.8.1 punktuose nurodyta informacija;

9.2.  dėl investicijos atsiradę sąnaudų pokyčiai (užpildomos Tvarkos aprašo 5 priedo 7‒9, 12, 13 lentelės);

9.3. įrangos, į kurią investuojama, bei įrangos, kurios eksploatacija dėl investicijos nutraukiama, svarbiausios techninės charakteristikos bei sudėtinės investicijos išlaidų dalys (užpildomos Tvarkos aprašo 5 priedo 1–6, 10, 11 lentelės);

9.4.  investicijoms į šilumos perdavimo vamzdynus, kurioms viešųjų pirkimų procedūra neatlikta, planuojamos investicijos sumos skaičiavimas pagal investicijų projekto rengimo momentu vėliausiai išleistų Valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro registruotų rekomendacijų dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo sustambintus statybos darbų kainų apskaičiavimus. Šio punkto nuostatos galioja, jei investicijose planuojamų vamzdynų diametrai yra nurodyti Valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro registruotose rekomendacijose dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimų;

9.5. investicijoms į kitus, negu nurodyta Tvarkos aprašo 9.4. punkte, šilumos perdavimo vamzdynus, kurioms viešųjų pirkimų procedūra neatlikta, planuojamos investicijos sumos skaičiavimas pagal investicijų projekto rengimo momentu vėliausiai išleistas Valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro registruotas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamųjų ekonominių rodiklių;

9.6. investicijos įgyvendinimo alternatyvų įvertinimas ir (arba) optimalaus sprendimo pasirinkimas;

9.7.  investicijoms į įrenginius, naudojamus šilumos ir elektros gamybos bendrame technologiniame cikle, įmonės pateikia investicijų sumos paskirstymą tarp šilumos ir elektros gamybos veiklų; 

9.8.  nurodoma, kaip planuojamos įgyvendinti šilumos gamybos verslo vienete investicijos į kuro tiekimo, kuro saugojimo (sandėliavimo), kuro deginimo įrenginius ir jų pagalbinius įrenginius pakeis galimybes deginti iki investicijos naudotas arba buvusias rezerve kuro rūšis;

9.9. investicijų vartotojų lėšomis įrengtiems bendrai naudojamiems energetikos objektams, skirtiems šilumai perduoti, išpirkti (investicijos atliktos vadovaujantis Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-213 „Dėl Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašo patvirtinimo“) suderinimui šilumos įmonės pateikia turto vertintojo pažymos kopiją apie išperkamo turto vertę;

9.10. investicijų, kurioms viešųjų pirkimų procedūra jau įvykusi, viešų pirkimų protokolų kopijas (kuriose nurodytos investicijų sumos);

9.11. investicijų, kurios jau buvo anksčiau suderintos Komisijos ir teikiamos Komisijai iš naujo derinti dėl padidėjusios investicijų sumos, duomenys apie tai, ar investicijų metu nupirktos įrangos techninės ir ekonominės charakteristikos yra tokios pačios kaip buvo nurodyta Komisijai teiktoje dokumentacijoje, kurios pagrindu buvo priimtas Komisijos investicijos suderinimas. Jei techninės ir (ar) ekonominės charakteristikos nėra tokios pačios, tai šilumos įmonė informuoja Komisiją, kokios charakteristikos skiriasi, kokie yra tų charakteristikų esami dydžiai ir kokie tų charakteristikų buvo planuojami dydžiai pateikti Komisijai dokumentacijoje, kurios pagrindu buvo priimtas Komisijos investicijos suderinimas;

9.12. savivaldybių tarybų sprendimų kopijos, nurodančios, kad teikiamos Komisijai derinti šilumos tiekimo įmonių investicijos yra suderintos savivaldybių tarybų sprendimais; 

9.13. VEI nurodymų kopijos investicijoms, atliekamoms pagal VEI nurodymus, pagrįsti.

9.14. Jei teikiamas derinti įstatinio kapitalo didinimo būdu šilumos tiekimo įmonei akcininko į įmonės balansą perduotas arba savivaldybės perduotas valdyti šilumos tiekimo įmonei nuomos pagrindu ilgalaikis turtas ‒ aprūpinimo šiluma sistema, tai tokio turto suderinimui šilumos tiekimo įmonė pateikia Komisijai užpildytą Tvarkos aprašo 5 priedo 12 lentelę.

10. Šilumos įmonių teikiamose derinti investicijose, kurių vertė atitinka Tvarkos aprašo 6.1.1.4.3 punktą, teikiama informacija: 

10.1.  Tvarkos aprašo 7.2.1 ir 7.2.8.1 punktuose nurodyta informacija;

10.2.  įrangos, į kurią investuojama, bei įrangos, kurios eksploatacija dėl investicijos nutraukiama, svarbiausios techninės charakteristikos bei sudėtinės investicijos išlaidų dalys (užpildomos Tvarkos aprašo 5 priedo 1– 6, 10, 11 lentelės);

10.3. investicijų vartotojų lėšomis įrengtiems bendrai naudojamiems energetikos objektams, skirtiems šilumai perduoti, išpirkti (investicijos atliktos vadovaujantis Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-213 „Dėl Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašo patvirtinimo“) suderinimui šilumos įmonės pateikia turto vertintojo pažymos kopiją apie išperkamo turto vertę;

10.4. investicijų, kurioms viešųjų pirkimų procedūra jau įvykusi, viešųjų pirkimų protokolų kopijas (kuriose nurodytos investicijų sumos);

10.5. investicijų, kurios jau buvo anksčiau suderintos Komisijos ir teikiamos Komisijai iš naujo derinti dėl padidėjusios investicijų sumos, duomenys apie tai, ar investicijų metu nupirktos įrangos techninės ir ekonominės charakteristikos yra tokios pačios kaip buvo nurodyta Komisijai teiktoje dokumentacijoje, kurios pagrindu buvo priimtas Komisijos investicijos suderinimas. Jei techninės ir (ar) ekonominės charakteristikos nėra tokios pačios, tai šilumos įmonė informuoja Komisiją, kokios charakteristikos skiriasi, kokie yra tų charakteristikų esami dydžiai ir kokie tų charakteristikų buvo planuojami dydžiai pateikti Komisijai dokumentacijoje, kurios pagrindu buvo priimtas Komisijos investicijos suderinimas;

10.6. savivaldybių tarybų sprendimų kopijos, nurodančios, kad teikiamos Komisijai derinti šilumos tiekimo įmonių investicijos yra suderintos savivaldybių tarybų sprendimais; 

10.7. VEI nurodymų kopijos investicijoms, atliekamoms pagal VEI nurodymus, pagrįsti;

10.8. jei teikiamas derinti įstatinio kapitalo didinimo būdu šilumos tiekimo įmonei akcininko į įmonės balansą perduotas arba savivaldybės perduotas valdyti šilumos tiekimo įmonei nuomos pagrindu ilgalaikis turtas ‒ aprūpinimo šiluma sistema, tai tokio turto suderinimui šilumos tiekimo įmonė pateikia Komisijai užpildytą Tvarkos aprašo 5 priedo 12 lentelę.

11. Energetikos įmonių investicijos Komisijai teikiamos derinti bet kurioje įgyvendinimo stadijoje (prieš investicijų vykdymą, investicijų vykdymo metu bei įvykdžius investiciją), išskyrus Tvarkos aprašo 12 punkte nurodytus atvejus. Jei energetikos įmonė nesikreipia į Komisiją dėl jau Komisijos suderintos investicijos pakartotinio derinimo, kaip tai nurodyta Tvarkos aprašo
93 punkte, dėl investicijos sumos ar techninių sprendimų pasikeitimo, tai suprantama, kad įvykdytos investicijos techninės ir ekonominės charakteristikos yra tokios, kokios buvo nurodytos Komisijai teiktoje dokumentacijoje, kurios pagrindu buvo priimtas Komisijos investicijos suderinimas, išskyrus atvejus, jei įmonė, įvykdžiusi investiciją, papildomai nurodo Komisijai kitaip. 

12.  Šilumos įmonių ataskaitinio laikotarpio (paskutiniai kalendoriniai metai iki artimiausio ateinančio reguliuojamų kainų nustatymo ar koregavimo duomenų vėliausio pateikimo termino Komisijai) faktiškai įvykdytos investicijos Komisijai teikiamos derinti vienu metu vieną kartą per metus prieš 3 mėnesius iki vėliausio reguliuojamų kainų artimiausio planuojamo koregavimo ar nustatymo duomenų pateikimo termino. Planuojamos ateinančių metų (kalendoriniai metai, kurių metu yra artimiausio ateinančio reguliuojamų kainų nustatymo ar koregavimo vėliausio duomenų pateikimo terminas Komisijai) Tvarkos aprašo 6.1.1.4 ir 6.1.2 punkte nurodytos investicijos gali būti teikiamos Komisijai derinti kartu su ataskaitinio laikotarpio investicijomis. Planuojamos investicijos, kurias numatoma finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, teikiamos derinti nelaukiant, kol bus teikiami artimiausi reguliuojamų kainų nustatymo ar koregavimo dokumentai.

13. Komisija derina Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytas investicijas, atsižvelgdama į Tvarkos aprašo 7 ir 8 punktuose pateiktą informaciją ir pateiktos derinti investicijos efektyvumo vertinimo išvesties rezultatus pagal LRAIC modelį, numatančius efektyviam elektros tinklui reikalingus tinklo elementus ir investicijų kaštus.

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDRAI DERINAMŲ INVESTICIJŲ SĄRAŠO DERINIMAS

14.  Energetikos įmonės teikia Komisijai bendrai derinamų investicijų sąrašą, kurį sudaro investicijos, kurios atskirai nederinamos pagal Tvarkos aprašo 6.1.1 punktą, su konkrečiu objektų (turto) sąrašu (Tvarkos aprašo 2, 3, 4 priedai).

15.  Teikdama bendrai derinamų investicijų sąrašą energetikos įmonė turi nurodyti šią informaciją, susijusią su bendrai derinamų investicijų sąraše esančių investicijų paskirtimi:

15.1. statomos ir planuojamos statyti sistemos, tinklų ilgiai, naujomis sistemomis numatomas transportuoti ir (arba) parduoti energijos kiekis, numatomų investicijų sumos ir metinės apimtys;

15.2. ilgalaikio turto atnaujinimo darbai;

15.3. kitas įsigyjamas naujas turtas;

15.4. numatytų investicijų vertė, investavimo tikslai;

15.5. investicijų įtaka energetikos įmonės patiriamoms reguliuojamų sąnaudų grupėms, reguliuojamoms kainoms bei transportuojamiems energijos kiekiams;

15.6. finansavimo šaltiniai;

15.7. dujų ir elektros perdavimo sistemos operatorių bendrai derinamų investicijų sąrašas turi atitikti Tvarkos aprašo 22 punkte nurodytą planą, nukrypimus nuo plano įmonė turi pagrįsti;

15.8. ankstesnių vienerių metų su Komisija suderintų Dujų, SND ir Elektros įmonių bendrai derinamų investicijų sąrašo faktinis įvykdymas, nukrypimus nuo jo įmonės turi pagrįsti;

15.9. savivaldybių tarybų sprendimų kopijas, nurodančias, kad teikiamos Komisijai derinti šilumos tiekimo įmonių investicijos yra suderintos savivaldybių tarybų sprendimais.  

16. Elektros energijos perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių investicijų, susijusių su naujų vartotojų ar gamintojų prijungimu prie perdavimo ar skirstymo tinklo, bei investicijoms orientuotomis į tinklo plėtrą, kuri susijusi su papildomu komerciniu elektros energijos srauto atsiradimu, išskyrus Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytas investicijas, pateikia informaciją, reikalingą LRAIC modeliui (užpildomos Tvarkos aprašo 6 priedo 2 ir (arba) 3 lentelės).

17. Tvarkos aprašo 8 ir 16 punktuose nurodyta informacija neteikiama investicijoms, skirtoms Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo plane nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti.

18. Energetikos įmonių bendrai derinamų investicijų sąrašas Komisijai teikiamas derinti:

18.1. Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijos Komisijai teikiamos derinti kartą per metus iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 1 d. bet kurioje įgyvendinimo stadijoje (prieš investicijų vykdymą, investicijų vykdymo metu bei įvykdžius investiciją). Perdavimo sistemos operatorių investicijos Komisijai teikiamos derinti kartą per metus iki kiekvienų kalendorinių metų liepos 1 d.;

18.2.  Šilumos įmonių ataskaitinio laikotarpio (paskutiniai kalendoriniai metai iki reguliuojamų kainų nustatymo ar koregavimo) faktiškai įvykdytų bendrai derinamų investicijų sąrašas Komisijai teikiamas derinti vienu metu vieną kartą per metus prieš 3 mėnesius iki reguliuojamų kainų koregavimo ar nustatymo duomenų pateikimo. 

19.  Komisija įvertina energetikos įmonės pateiktą bendrai derinamų investicijų sąraše numatytų investicijų įtaką reguliuojamoms kainoms pagal atitinkamo sektoriaus kainų nustatymo metodikų nuostatas.

20. Jeigu bendrai derinamų investicijų sąraše numatomos investicijos, skirtos Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo plane nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti Komisija jų įtaką reguliuojamoms kainoms įvertina atskirai nuo visų kitų bendrai derinamų investicijų sąraše numatytų investicijų.

21. Komisija derina Tvarkos aprašo 18 punkte numatytas investicijas, atsižvelgdama į Tvarkos aprašo 15 ir 16 punktuose pateiktą informaciją ir, Elektros įmonių atveju, pateiktos derinti investicijos efektyvumo vertinimo LRAIC modeliu išvesties rezultatus, numatančius efektyviam elektros tinklui reikalingus tinklo elementus ir investicijų kaštus.

TREČIASIS SKIRSNIS

PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIAUS DEŠIMTIES METŲ TINKLO PLĖTROS (INVESTICIJŲ) PLANO VERTINIMAS

22.  Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriai iki kiekvienų metų liepos 1 d. parengia ir pateikia Komisijai Planą su konkrečiu objektų sąrašu ir kuris grindžiamas esama ir numatoma pasiūla ir paklausa bei reikalavimais tiekimo saugumui ir patikimumui užtikrinti. Planas teikiamas Komisijai prieš tai pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, jei teisės aktai numato būtinybę atlikti tokias privalomas konsultacijas.

23.  Pateiktame Plane turi būti nurodyta:

23.1. visa perdavimo sistemos infrastruktūra, kurią reikia sukurti ar atnaujinti per artimiausius dešimt metų;

23.2. visų perdavimo sistemos operatoriaus numatytų investicijų, dėl kurių jau priimtas sprendimas ir nustatytų naujų investicijų, kurias reikės atlikti per artimiausius trejus metus, finansavimo šaltiniai. Jei dėl investicijų vykdymo nėra priimtas konkretus sprendimas, turi būti nurodomi finansavimo šaltiniai ir numatomų skolintis lėšų apimčių scenarijai;

23.3. visų Plane numatytų planuojamų investicijų įgyvendinimo terminai;

23.4. visos investicijos, dėl kurių jau priimtas sprendimas, ir nustatomos naujos investicijos, kurias reikės atlikti per dešimt metų, bei per juos planuojamų atlikti darbų apimtys;

23.5.  Kiekvienais metais nurodytų investicijų finansavimo struktūra bendrai, ši informacija pateikiama kaip Planą lydinčioji medžiaga.

24. Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius Plane, be Tvarkos aprašo 23 punkte nurodytos informacijos, papildomai detalizuoja: dujų apskaitos stotis, dujų skirstymo stotis, statomas ir planuojamas statyti sistemas, jų ilgius, naujus techninius pajėgumus, numatomą transportuoti energijos kiekį, numatomų investicijų sumas ir metines apimtis, kitas perdavimo sistemos infrastruktūros dalis.

25.  Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius Plane, be Tvarkos aprašo 23 punkte nurodytos informacijos, papildomai detalizuoja: elektros energijos poreikius, elektrinių galias, statomas ir planuojamas statyti sistemas, jų ilgius, naujus techninius pajėgumus, numatomą transportuoti elektros energijos kiekį, elektros rinkos ir sistemos balansą, numatomų investicijų sumas ir metines apimtis, kitas perdavimo sistemos infrastruktūros dalis.

26. Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriai pateikia paaiškinimus dėl atsiradusių pasikeitimų, lyginant su praėjusių metų Planu.

27. Komisija dėl Plano viešai konsultuojasi su visais esamais ar potencialiais perdavimo sistemos naudotojais ir paskelbia konsultavimosi rezultatus. Pasibaigus viešajai konsultacijai gautas pastabas vertina perdavimo sistemos operatorius.

28.  Perdavimo sistemos operatorius Komisijai pateikia patikslintą Planą, įvertinęs viešosios konsultacijos metu gautas pastabas, per Komisijos nurodytą terminą bei pastabų derinimo lentelę. Komisija išnagrinėja pateiktą Planą ir sprendimą priima per 45 kalendorines dienas, jei pateiktas Planas atitinka šio skirsnio reikalavimus.

29. Komisija turi teisę dėl pateikto Plano pareikalauti iš perdavimo sistemos operatoriaus papildomų dokumentų (duomenų). Tvarkos aprašo 28 punkte nurodytas nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų (duomenų) pateikimo dienos.

30.  Vertindama Planą, Komisija išnagrinėja, ar:

30.1.  Plane atsižvelgta į visus investavimo poreikius, kurie buvo nustatyti Tvarkos aprašo
27 punkte nurodyto konsultavimosi metu;

30.2. Planas atitinka Tvarkos aprašo 23 punkte nustatytus reikalavimus;

30.3.  Planas suderinamas su Europos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planu. Jeigu iškyla abejonių dėl suderinamumo su Europos Sąjungos tinklo plėtros planu, Komisija konsultuojasi su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra).

31. Komisija derindama Planą pateikia palyginimus su ankstesniais metais patvirtintu Planu, įvertina Plano atitikimą Nacionalinei energetikos nepriklausomybės strategijai, Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planui ir aktualiam Europos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planui.

32. Perdavimo sistemos operatorius, nepateikęs Plano Tvarkos aprašo 22 punkte nustatytais terminais arba pateikęs Planą nesilaikydamas Tvarkos aprašo 23 punkte nustatytų reikalavimų ir nepašalinęs nustatytų pažeidimų per Komisijos nurodytą terminą, laikomas pažeidusiu reguliuojamos elektros energijos ir dujų perdavimo veiklos sąlygas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BENDRO INTERESO PROJEKTŲ DERINIMAS

33. Komisijoje derinami Dujų ir Elektros įmonių Bendro intereso projektai, kurie įtraukti į Europos Komisijos skelbiamą Bendro intereso projektų sąrašą Reglamento nustatyta tvarka.

34.  Jeigu Komisija per šešis mėnesius nuo dienos, kai Bendro intereso paraišką gauna paskutinė iš atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų, kartu su kitų šalių atitinkamomis nacionalinėmis reguliavimo institucijomis nesusitaria dėl Bendro intereso projekto tarpvalstybinio kaštų paskirstymo, jos nedelsdamos informuoja Agentūrą. Agentūrai priėmus sprendimą dėl dalinio tarpvalstybinio kaštų paskirstymo Reglamento 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, Komisija ta dalimi, kuria Agentūra nepriėmė sprendimo dėl dalies projekto kaštų, derina investicijų projektą, mutatis mutandis taikydama Tvarkos aprašo 6.1.1.1 bei 6.1.1.3 punktuose nustatytų investicijų derinimo tvarką.

iv SKYRIUS

Investicijų VERTINIMO KOMISIJOJE REIKALAVIMAI IR TVARKA

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

35. Pagal apimtis ir paskirtį investicijos išskiriamos į grupes, kurioms taikomi skirtingi investicijų projektų pateikimo reikalavimai. Investicijų grupės ir reikalavimai nurodyti Tvarkos aprašo II ir III skyriuose.

36.  Komisija, atsižvelgdama į investicijos svarbą visai sistemai, investicijos paskirtį ir objektą, į kurį investuojama, turi teisę pareikalauti energetikos įmonės pagal Tvarkos aprašo
III skyriaus Pirmojo skirsnio reikalavimus iš bendrai derinamų investicijų sąrašo derinti atskiras investicijas.

37.  Visais atvejais energetikos įmonių, teikiančių derinti investicijas, finansinis pajėgumas turi būti pakankamas pagal Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Komisijos 2009 m. sausio 29 d. nutarimu
Nr. O3-6 „Dėl Energetikos įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytus vertinimo kriterijus. Komisija turi teisę derinti Dujų, Elektros ir Šilumos įmonių, kurių finansinis pajėgumas vertinamas kaip nepakankamas, investicijų projektą, jei jis pagerintų energetikos įmonės finansinius rodiklius.

38.  Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus teikiamos investicijos turi būti suderintos su Planu.

39. Dujų, SND ir Elektros įmonės Komisijai teikdamos derinti Tvarkos aprašo 6.1.1 punkte nurodytas investicijas, Šilumos įmonė teikdama derinti Tvarkos aprašo 6.1.1.4.1 punkte nurodytas investicijas į šilumos gamybą, kurios keičia įmonės faktinę kuro struktūrą, pateikia keletą (ne mažiau kaip dvi) galimų investicijų įgyvendinimo alternatyvų. Kartu su investicija pateikiamas šių alternatyvų palyginimas ir įvertinimas. Finansinis Dujų, SND ir Elektros įmonės alternatyvų vertinimas atliekamas naudojant kaštų ir naudos metodą. Jeigu investicija negali turėti alternatyvų, įmonės tą turi paaiškinti ir pagrįsti investicijos projekte.

40. Energetikos įmonių keliamų prielaidų, kad numatyta investicija nebus įgyvendinta, analizė nelaikoma galima investicijos įgyvendinimo alternatyva. Vertinant kiekvieną alternatyvą turi būti naudojami tie patys vertinimo kriterijai.

41.  Šilumos įmonės investuodamos į didesnius, kaip 20 MW biokuro katilus, turi apskaičiuoti investicijų į tokios pat šiluminės galios kogeneracinę jėgainę alternatyvą. Alternatyvų vertinimas atliekamas tokia tvarka:

41.1. techninis, finansinis ir ekonominis alternatyvų apibūdinimas;

41.2. techninių bei socialinių-ekonominių alternatyvų pranašumų ir trūkumų įvertinimas;

41.3.  jeigu techninė ir socialinė-ekonominė analizė neleidžia išrinkti optimalaus varianto, vertinami finansiniai aspektai.

42. Investicijų projekte naudojami duomenys ir prielaidos turi būti tinkamai pagrįstos, planuojami rezultatai – realūs ir pasiekiami. Investicijų projekto skaičiavimuose turi būti numatytos visos investicijos pajamos ir investicijos įgyvendinimui būtinos išlaidos:

42.1. eksploatacinės sąnaudos: einamojo remonto ir eksploatavimo sąnaudos darbui apmokėti, įmokos socialiniam draudimui, sąnaudos technologinėms reikmėms. Naujai statomų dujų ir elektros sistemų eksploatacinės sąnaudos turi būti skaičiuojamos ribinių sąnaudų principu, kuris pateikiant investiciją turi būti suderintas su Komisija ir gali būti taikomas kitoms atitinkamo sektoriaus Komisijoje derinamoms investicijoms;

42.2.  nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos skaičiuojamos pagal Komisijos nustatytus arba su ja suderintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus. Dujų ir SND įmonių sąnaudos skaičiuojamos taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą, Elektros įmonių sąnaudos skaičiuojamos taikant vieną iš šių nusidėvėjimo metodų: tiesiogiai proporcingą (tiesinį) nusidėvėjimo metodą, anuitetinį nusidėvėjimo metodą arba indeksuoto anuiteto nusidėvėjimo metodą;

42.3.  skolinto kapitalo kaina skaičiuojama pagal atitinkamo energetikos sektoriaus reguliuojamų kainų nustatymo metodikose nustatytus principus;

42.4. sąnaudos mokesčiams už turtą ir kitos mokesčių sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais;

42.5. kitos investicijų pajamos ir investicijų įgyvendinimui būtinos išlaidos.

43.  Naujų vartotojų ar gamintojų prijungimas prie Dujų ir Elektros įmonių sistemų, kai vartotojas ar gamintojas atsiskaito su energetikos įmone už prijungimo paslaugą teisės aktų nustatyta tvarka, suprantamas kaip su Komisija suderintos investicijos vykdymas ir papildomas derinimas, nustatytas šiame Tvarkos apraše, tokiai investicijai nereikalingas.

44. Šilumos tiekėjų atliktos ir nepriklausomų šilumos gamintojų apmokėtos investicijos nepriklausomiems šilumos gamintojams prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų suprantamos kaip su Komisija suderintos investicijos įvykdymas ir papildomas derinimas, nustatytas šiame Tvarkos apraše, tokiai investicijai nereikalingas.

45.  Naujų šilumos vartotojų prijungimo prie centralizuoto šilumos tinklo specialiųjų planų centralizuoto šilumos tiekimo zonose investicijos, šilumos tiekėjų atliktos ir nepriklausomų šilumos gamintojų apmokėtos investicijos nepriklausomiems šilumos gamintojams prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų bei investicijos vartotojų lėšomis įrengtiems bendrai naudojamiems energetikos objektams, skirtiems šilumai perduoti, išpirkti (investicijos atliktos vadovaujantis Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-213 „Dėl Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašo patvirtinimo“) yra derinamos, įskaitant ir atvejus, kai paminėtos investicijos dar nėra suderintuose savivaldybių tarybų investicijų planuose.

46.  Šilumos tiekimo įmonių Komisijai teikiamos derinti investicijų bei teikiamų derinti faktinių investicijų temos (pavadinimai) turi būti su savivaldybių tarybomis suderinto investicijų plano dalis (išskyrus Tvarkos aprašo 45 punkte paminėtas išimtis). Jei su savivaldybės taryba suderintos investicijos, kurios suma viršija ribinę sumą 3 kartus, vertė po viešųjų pirkimų procedūros padidėjo daugiau kaip 20 proc., tokia padidėjusi investicija turi būti iš naujo suderinta su savivaldybės taryba ir Komisija. Jei Komisijai teikiamos derinti investicijos darbų apimtys ir sudėtis skiriasi nuo su savivaldybės taryba suderintos investicijos darbų apimčių ir sudėties ir dėl to pasikeičia investicinio projekto esminės charakteristikos (tikslai, uždaviniai, bendrieji rodikliai), šilumos tiekimo įmonė turi tokią investiciją (su pasikeitusia darbų sudėtimi ir apimtimi) iš naujo suderinti su savivaldybės taryba ir Komisija.

47.  Šilumos įmonės investicijas, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, gali teikti derinti nelaukiant, kol bus teikiami artimiausi reguliuojamų kainų nustatymo ar koregavimo dokumentai.

48. Jei Šilumos įmonės teikiamų Komisijai suderinti investicijų įgyvendinimas trunka ilgiau kaip metus (tęstinės investicijos), tokių investicijų duomenys pateikiami už visą tęstinę investiciją iš karto ir Komisija sprendžia dėl viso tęstinės investicijos derinimo.

49. Energetikos įmonių vykdomos investicijos pagal pirminę investicijos paskirtį skirstomos į tipus:

49.1.  investicijos, atliekamos Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo plane nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą, Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, investicijos, kurios galiojančiuose teisės aktuose yra paminėtos kaip privalomos atlikti energetikos įmonėms;

49.2. investicijos į sistemų plėtrą (įskaitant naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą);

49.3. investicijos esamos sistemos atnaujinimui;

49.4. investicijos esamos sistemos modernizacijai;

49.5. kitos reguliuojamai veiklai vykdyti būtinos investicijos.

50. Investicijos yra skirstomos į efektyvias ir neefektyvias:

50.1. efektyvios Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijos yra tokios, kurios pagal atliktą kaštų ir naudos analizę teikia grynąją naudą; efektyvios Šilumos įmonių investicijos yra tokios, kurios tenkina Tvarkos aprašo 1 priedo lentelės 3 eilutėje nurodytus kriterijus;

50.2. neefektyvios investicijos yra tokios, kurios netenkina Tvarkos aprašo 50.1 punkto reikalavimų.

51. Visos Tvarkos aprašo 6.1.1.1, 6.1.1.2, 6.1.1.3 punktuose nurodytos investicijos, išskyrus Tvarkos aprašo 52 punkte nurodytas investicijas turi būti efektyvios.

52.  Neefektyvios investicijos turi būti pagrįstos atitinkamais teisės aktais, kompetentingų institucijų dokumentais ir (arba) pačių energetikos įmonių. Neefektyvios investicijos gali būti:

52.1. Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijos, skirtos ilgalaikio turto atnaujinimui (investicijų tipas nurodytas Tvarkos aprašo 49.3 punkte), elektros gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prijungimui;

52.2.  Šilumos įmonių investicijos pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti;

52.3. Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, paminėtos galiojančiuose teisės aktuose, kaip privalomos atlikti energetikos įmonėms, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, naujų šilumos vartotojų prijungimui specialiųjų planų centralizuoto šilumos tiekimo zonose, sistemų modernizacijai esant būtinybei sistemą atnaujinti, esamų sistemų atnaujinimui skirtos Šilumos įmonių investicijos;

52.4. Kitos neefektyvios strateginės svarbos investicijos, kurių būtinumą reguliuojama įmonė įrodo Komisijai teikdama investiciją pagrindžiančią informaciją Tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

53. Finansiniai investicijų vertinimo kriterijai yra aprašyti Tvarkos aprašo IV skyriaus Antrajame skirsnyje; Ekonominiai investicijų vertinimo kriterijai yra aprašyti Tvarkos aprašo
IV skyriaus trečiajame skirsnyje; kaštų ir naudos analizė yra aprašyta Tvarkos aprašo IV skyriaus trečiajame skirsnyje kaip ekonominės analizės dalis.

ANTRASIS SKIRSNIS

FINANSINIS INVESTICIJŲ PAGRINDIMAS

54. Investicijos vertinamos pagal investicijų projekte numatytus rodiklius (atskirai nuo kitos įmonės veiklos).

55. Finansinė investicijos analizė įvertina pajamas ir išlaidas per visą investicijos sukurtos infrastruktūros numatytą eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpį, parodo investicijos finansinį gyvybingumą. Finansinei investicijos analizei pagal Tvarkos aprašo 6 priedą parengiama investicijos pinigų srautų prognozė ir suskaičiuojami finansiniai rodikliai: finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) ir finansinė vidinė grąžos norma (FVGN).

56. Atliekant investicijų finansinę analizę:

56.1.  nustatomas investicijos atsipirkimo laikotarpis. Visos prielaidos vertinamos ir skaičiavimai atliekami investicijos sukurtos infrastruktūros numatytam eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpiu;

56.2. investicijos, pajamos ir išlaidos vertinamos be infliacijos poveikio.

57.  Skaičiuojant investicijų finansinius rodiklius, pinigų vertė laike nustatoma, taikant diskonto normą. Dujų, SND, Šilumos ir Elektros įmonių investicijose naudojama diskonto norma atliekant finansinę analizę yra lygi Komisijos nustatomai svertinei kapitalo kainai (WACC), o atliekant ekonominę, kaštų naudos analizę yra lygi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtintai ir viešai skelbiamai socialinei diskonto normai, jei tokia norma nenustatyta, taikoma 5% diskonto norma.

58.  Finansinė investicijų grynoji dabartinė vertė (FGDV) parodo investicijos naudą, skaičiuojant šios dienos pinigų verte. Finansinė grynoji dabartinė vertė skaičiuojama sudedant diskontuotą pinigų srautą per investicijos sukurtos infrastruktūros numatytą eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpį, įskaitant pradinės investicijos dydį pagal formulę:

                                                                     (1)

kur

CF – pinigų srautas atitinkamais metais, įskaitant pradinės investicijos dydį;

k – diskonto norma, proc.;

t – sukurtos infrastruktūros numatyto eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpio metai.

59. Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – tai diskonto norma, kai investicijų pajamos yra lygios investicijos išmokoms, t. y. FGDV = 0. Finansinė vidinė grąžos norma skaičiuojama pagal formulę:

                        (2)

kur

CF – pinigų srautas atitinkamais metais, įskaitant pradinės investicijos dydį;

t – sukurtos infrastruktūros numatyto eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpio metai.

60. Efektyvių investicijų, kurios generuoja pajamas, finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) turi būti didesnė arba lygi nuliui, o finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma.

61. Investicijoms, kurios nedidina transportuojamo energijos kiekio, finansinis investicijų pagrindimas neteikiamas.

TREČIASIS SKIRSNIS

EKONOMINIS INVESTICIJŲ PAGRINDIMAS

62. Ekonominis investicijų įvertinimas atliekamas skaičiuojant investicijų įtaką reguliuojamoms kainoms bei taikant kaštų ir naudos analizės metodą.

63. Komisija įvertina energetikos įmonės investiciniame projekte atliktą investicijos įtakos reguliuojamoms kainoms skaičiavimą per visą investicijų sukurtos infrastruktūros numatyto eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpį. Investicijų įtaka kainai skaičiuojama vadovaujantis atitinkamo sektoriaus kainų skaičiavimo metodikos nuostatomis (gamtinių dujų, elektros energijos sektoriuose vertinimas atliekamas taip pat vadovaujantis Tvarkos aprašo 7.2.9 punktu), įvertinant investicijų rodiklius, kurie sąlygotų reguliuojamų kainų pasikeitimą ilgalaikėje perspektyvoje: papildomą transportuojamą (vartojamą) energijos kiekį, visas su investicijų įgyvendinimu susijusias papildomas sąnaudas ir pajamas.

64.  Jeigu Dujų, SND ir Elektros įmonių atliekama investicija, skirta sistemos saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti (išskyrus Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijų projektus, skirtus ilgalaikio turto atnaujinimui), nedidina transportuojamo energijos kiekio, investicija vertinama atliekant kaštų ir naudos analizę pagal Tvarkos aprašo 66-72 punktus, vertinant investicijos socialinę, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo naudą. Šis vertinimas parodo investicijos įtaką regionui ar šaliai, t. y. teritorijai, kurioje investicija bus įgyvendinta.

65.  Investicijų, kurių įgyvendinimui viešųjų pirkimų procedūra neatlikta, suma vertinama pagal valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro registruotas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo ar pagal kitus informacijos šaltinius.

66. Dujų, SND ir Elektros įmonės turi siekti, kad Komisijai teikiamų derinti investicijų kaštų ir naudos analizės rezultatai būtų išreikšti pinigine verte.

67. Kaštų ir naudos analizės rezultatai turi atitikti šią sąlygą:

(3)

kur:

B_n – investicijos nauda vartotojams investicijos atsipirkimo metais n, Eur;

k – diskonto norma, taikoma kaip nurodyta Tvarkos aprašo 68 punkte, proc.;

n – Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijų atsipirkimo laikotarpis nustatomas kaip pusė naudingo tarnavimo laikotarpio, bet ne ilgiau nei 20 metų.

68. Grynoji investicijos nauda suprantama kaip investicijos generuojamų diskontuotų finansinių, ekonominių-socialinių ir kitų naudų bei kaštų skirtumas per investicijos atsipirkimo laikotarpį, bet ne ilgesnį nei 20 metų.

69. Gamtinių dujų ir elektros energijos sektoriuje investicijų galimos naudos:

69.1. tiekimo saugumo lygio padidinimas vidaus perdavimo ar skirstymo sistemose, vertinamas kaip potencialių nuostolių vartotojams sumažinimas per investicijos atsipirkimo laikotarpį, kai dėl investicijų neįgyvendinimo būtų nutrauktas energijos tiekimas;

69.2. esant atitinkamai paklausai, papildomų pajėgumų perdavimo ar (ir) skirstymo sistemoje sukūrimas komerciniais ar galutinio vartojimo tikslais, vertinamas kaip vartotojų išlaidų skirtumas dėl sumažėjusio transportavimo ir (ar) energijos kainos per investicijos atsipirkimo laikotarpį įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos;

69.3. šalies ir Baltijos regiono integracija į bendrą ES gamtinių dujų ar elektros energijos rinką, vertinamas kaip vartotojų išlaidų skirtumas dėl sumažėjusio transportavimo ir (ar) energijos kainos per investicijos atsipirkimo laikotarpį įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos;

69.4. energijos tiekimo šaltinių diversifikavimas, įskaitant ir gamtinių dujų ar elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių infrastruktūros standarto (N-1 taisyklės) užtikrinimą, vertinamas kaip vartotojų išlaidų skirtumas dėl sumažėjusio transportavimo ir (ar) energijos kainos per investicijos atsipirkimo laikotarpį įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos;

69.5. aplinkos taršos mažinimas, įskaitant atsinaujinančių išteklių gamintojų prijungimą, vertinamas kaip daugiau už gamtines dujas aplinką teršiančių substitutų pakeitimo skirtumas išreikštas pinigine verte per investicijos atsipirkimo laikotarpį įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos;

69.6. vidaus konkurencijos didinimas, vertinamas kaip vartotojų išlaidų skirtumas dėl padidėjusio konkurencijos lygio vidaus gamtinių dujų ar elektros energijos rinkoje per investicijos atsipirkimo laikotarpį įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos;

69.7. Dujų, SND ir Elektros įmonės gali nurodyti kitą naudą ją tinkamai pagrindžiant.

70. Investicijų atsipirkimo laikotarpiu gaunama nauda, kurios neįmanoma išreikšti pinigine išraiška, turi būti aprašyta investicijų projekte, parodant papildomą investicijos poveikį naudos gavėjams.

71.  Jei investicijų atitinkamų naudų, nurodytų Tvarkos aprašo 69 punkte, dydis priklauso nuo kitų investicijų įgyvendinimo, šios naudos turi būti suskaičiuotos ir pateiktos kiekvienu galimu atveju.

72. Siekiant visiškai įvertinti investicijų grynąją naudą, investicijų vykdytojas atsižvelgia į atitinkamas Tvarkos aprašo 7.2.9 punkte nurodytas prielaidas.

73. Komisija, vertindama jai pateiktas derinti faktiškai atliktas investicijas, atsižvelgia į investicijoms įgyvendinti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka surengtų viešųjų pirkimų rezultatus. Komisija, esant Viešųjų pirkimų įstatymo 95¹ straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, į viešųjų pirkimų rezultatus neatsižvelgia ir faktiškai atliktų investicijų sumą vertina pagal investicijų projekto rengimo momentu įgyvendintus analogiškus ar panašius investicijų projektus bei pagal kitus informacijos šaltinius.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

INVESTICIJŲ, DUJOFIKUOJANT NAUJAS TERITORIJAS, VERTINIMAS

74.  Įmonių investicijos į dujų sistemų plėtrą nelicencijuotose teritorijose įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu
Nr. 1-261 „Dėl Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašu.

75. Jei konkurse dujofikuojant nelicencijuotas teritorijas dalyvauja dvi ir daugiau dujų įmonių, Komisija išrenka geriausią investiciją, vadovaudamasi šiais kriterijais:

75.1. pagal Komisijos patvirtintą Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką nustatyta gamtinių dujų transportavimo kainos viršutinė riba naujos dujofikuojamos teritorijos vartotojams;

75.2. su potencialiais vartotojais sudarytose preliminariose prijungimo sutartyse numatytas paskirstyti dujų kiekis;

75.3. numatomų pastatyti dujotiekių sistemų ilgis.

76. Investicijų vertinimo ir geriausios investicijos išrinkimo kriterijams suteikiamas lyginamasis svoris, kuris įvertinamas balais:

Investicijų vertinimo kriterijai	Lyginamasis svoris balais (X)
Pagal Komisijos patvirtintą Gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką nustatyta gamtinių dujų transportavimo kainos viršutinė riba naujos dujofikuojamos teritorijos vartotojams (C)	40
Su potencialiais vartotojais sudarytose preliminariose prijungimo sutartyse numatytas paskirstyti dujų kiekis (T1)	30
Numatomų pastatyti dujotiekio tinklų ilgis, km (T2)	30
Iš viso (S):	100

77. Vertinamų investicijų kriterijaus C balai skaičiuojami pagal 4 formulę:

                                                                                                                          (4)

čia:

C_min – visuose pasiūlytuose investicijų projektuose nurodyta mažiausia kriterijaus C reikšmė;

C_p – vertinamame investicijų projekte nurodyta kriterijaus C reikšmė;

X_c – kriterijaus C lyginamasis svoris.

78. Vertinamų investicijų kriterijų T₁ ir T₂ balai skaičiuojami pagal 5 formulę:

(5)

čia:

T_{p 1,2} – vertinamame investicijų projekte nurodyta kriterijų T₁, T₂ reikšmė;

T_{max 1,2} – visuose pasiūlytuose investicijų projektuose nurodyta didžiausia kriterijų T₁, T₂ reikšmė;

X_1,2 – kriterijų T₁, T₂ lyginamasis svoris.

79. Vertinamo investicijų galutiniai balai (S) skaičiuojami pagal 6 formulę:

S=C+T₁+T₂; (6)

80. Investicijų projekte vertinami duomenys turi apimti 3 kalendorinių metų laikotarpį.

81. Komisijai išrinkus geriausią investiciją, atliekamas šios investicijos finansinis-ekonominis vertinimas pagal Tvarkos aprašo V skyriuje nustatytas nuostatas.

82. Jeigu įmonė per Komisijos nustatytą terminą neištaiso klaidų, Komisija nagrinėja kitos, tinkamai dokumentus pateikusios, energetikos įmonės prašymą ir investicijų projektą.

V SKYRIUS

INVESTICIJŲ SUDERINIMo reikalavimai

83. Išnagrinėjusi energetikos įmonių prašymus ir įvertinusi pateiktą derinti investiciją, Komisija priima sprendimą dėl investicijų derinimo.

84. Pateiktą prašymą derinti investiciją Komisija išnagrinėja ir sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų, jei pateiktas prašymas atitinka šio Tvarkos aprašo III ir V skyriaus reikalavimus. Jeigu pateikiami papildomi dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų pateikimo dienos. Šilumos įmonės prašymus derinti investicijas Komisija nagrinėja ir sprendimą priima dėl prašymuose pateiktų ataskaitinio laikotarpio ir planuojamų ateinančių metų investicijų (išskyrus investicijas vykdomas ESSF lėšomis) derinimo vienu metu vieną kartą per metus. Pateiktus šilumos įmonės prašymus derinti investicijas (išskyrus investicijas vykdomas ESSF lėšomis) Komisija išnagrinėja ir sprendimą priima ne vėliau, kaip likus dviem savaitėms iki vėliausio šilumos sektoriaus įmonių artimiausių planuojamų reguliuojamų kainų koregavimo ar nustatymo duomenų pateikimo termino. Jei nuo visų privalomų investicijų (išskyrus investicijas vykdomas ESSF lėšomis) derinimo dokumentų pateikimo dienos iki vėliausio šilumos sektoriaus įmonių artimiausių planuojamų reguliuojamų kainų koregavimo ar nustatymo duomenų pateikimo termino lieka mažiau, kaip 30 darbo dienų, tai pateiktus prašymus derinti investicijas Komisija išnagrinėja ir sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų, jei pateikti prašymai atitinka šio Tvarkos aprašo III ir V skyriaus reikalavimus. Pateiktus prašymus derinti šilumos įmonių investicijas, vykdomas ESSF lėšomis, Komisija išnagrinėja ir sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų, jei pateiktas prašymas atitinka šio Tvarkos aprašo III ir V skyriaus reikalavimus.

85.  Komisijoje įregistruoto prašymo nagrinėjimo metu energetikos įmonei keičiant (papildant) prašymo turinį, prašymo nagrinėjimo Komisijoje pradžios data laikoma paskutinio papildomos medžiagos įregistravimo diena. Komisija turi teisę pareikalauti iš energetikos įmonės papildomų duomenų arba skirti nepriklausomą ekspertizę, kurios reikia sprendimui priimti. Jei papildomi duomenys teikiami arba ekspertizė atliekama per ilgesnį negu Komisijos nustatytą laiką, prašymo nagrinėjimo trukmė gali būti atitinkamai pratęsta. Jei energetikos įmonė Komisijai nepateikia papildomų duomenų arba nesudaro sąlygų paskirtiems nepriklausomiems ekspertams atlikti Komisijos užduočių, prašymo nagrinėjimas Komisijos sprendimu gali būti nutrauktas.

86. Jeigu prašymą pateikusios energetikos įmonės dokumentai ir (ar) investicijų projektas neatitinka Tvarkos Aprašo III ir IV skyriuose nustatytų reikalavimų, Komisija nurodo įmonei klaidas ir, atsižvelgdama į nustatytas klaidas ar trūkumus, nustato protingą terminą jiems pašalinti. Jeigu įmonė per nustatytą terminą klaidų ištaisyti negali, ji apie tai informuoja Komisiją ir nurodo objektyvias priežastis. Atsižvelgdama į įmonės nurodytas priežastis ir įvertinusi aplinkybes, Komisija, įmonės prašymu, terminą gali pratęsti.

87. Komisija, derindama energetikos įmonių investicijas, atsižvelgia į vykdomos investicijos pirminę paskirtį, bei jai priskiriamą investicijos tipą, priklausomai nuo investicijų dydžio, nurodo Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijų kaštų ir naudos analizės rezultatus, finansinį investicijos pagrindimą ir ekonominį investicijos įvertinimą bei įtaką reguliuojamoms kainoms.

88. Komisija suderina energetikos įmonių investicijas, atsižvelgdama į investicijų vertinimo kriterijus, nurodytus Tvarkos aprašo 1 priede.

89.  Jei Komisijai pateikta derinti investicija neatitinka Tvarkos aprašo 1 priede nurodytų kriterijų, tuomet investicija gali būti derinama sumažinta verte, kuriai esant investicija atitinka Tvarkos aprašo 1 priede nurodytus kriterijus. 

90.  Komisija kontroliuoja suderintų efektyvių investicijų įvykdymą, atsižvelgdama į įmonės su Komisija suderintuose investicijų projektuose nurodytus rodiklius. Jei efektyvi investicija, kuri buvo suderinta su Komisija, nepasiekia derinimo metu nustatytų rodiklių ir dėl to pasikeičia esminiai investicijos vertinimo kriterijai – įtaka reguliuojamoms kainoms ir atsiperkamumas, kuriais Komisija vadovaudamasi priėmė sprendimą dėl investicijos suderinimo, tuomet koreguodama kainų viršutines ribas ar kt. reguliuojamas kainas (gamtinių dujų, SND ir elektros energijos sektoriuose) bei nustatydama ar perskaičiuodama šilumos bazinių kainų dedamąsias (šilumos sektoriuje), Komisija įvertina energetikos įmonės įvykdytų investicijų efektyvumą, atsižvelgdama į energetikos įmonės su Komisija suderintų investicijų pagrindžiančioje medžiagoje nurodytus rodiklius.

91. Investicijų projektuose pateikti rodikliai įvertinami ir investicijų efektyvumas užtikrinamas nustatant reguliuojamas kainas pagal atitinkamo sektoriaus kainų skaičiavimo metodikos nuostatas.

92.  Jeigu Dujų, SND ir Elektros įmonės suderintos bei įvykdytos investicijos faktinė vertė yra pagrįstai didesnė 10% ir daugiau negu buvo suderinta su Komisija pagal Tvarkos aprašo
83‒91 punktus, Dujų, SND ir Elektros įmonė turi kreiptis į Komisiją dėl pakartotinio investicijų derinimo. Šilumos tiekimo įmonės, teikdamos derinti investicijas, kurių viešųjų pirkimų procedūra jau įvykusi, turi pateikti 92.1, 92.2 punktuose nurodytą informaciją. Kartu su prašymu Dujų, SND ir Elektros įmonė turi pateikti:

92.1. dokumentus, patvirtinančius įvykusią investicijos viešųjų pirkimų procedūrą bei investicijos viešųjų pirkimų dokumentus, kuriuose pateikiamos laimėjusio pasiūlymo medžiagų ir darbų, siekiant įgyvendinti investiciją, kainos;

92.2. detalius planuotų ir faktinių medžiagų, darbų bei jų kainų sąrašus, faktines investicijos išlaidas pagrindžiančius dokumentus;

92.3. jei teikiamos Komisijai derinti jau anksčiau Komisijos suderintų šilumos įmonių investicijų po viešųjų pirkimų padidėjusios investicijų sumos, šilumos įmonės informuoja, ar investicijų metu nupirktos įrangos techninės ir ekonominės charakteristikos yra tokios pačios kaip buvo nurodyta Komisijai teiktoje dokumentacijoje, kurios pagrindu buvo priimtas Komisijos investicijos suderinimas. Jei techninės ir (ar) ekonominės charakteristikos nėra tokios pačios, tai šilumos įmonė pateikia atnaujintus, dabartinius techninius ir ekonominius parametrus atitinkančius investicijų projektus.

93.  Dujų, SND ir Elektros įmonių pateiktus prašymus dėl pakartotinio investicijos derinimo Komisija nagrinėja Tvarkos aprašo 83, 84, 85, 86, 87 punktuose nustatyta tvarka.

94. Dujų, SND ir Elektros įmonės per 60 dienų nuo su Komisija suderintos investicijos (nurodytos Tvarkos aprašo 6.1.1 punkte) įgyvendinimo dienos Komisijai pateikia investicijos įgyvendinimo ataskaitą (Elektros įmonės Tvarkos aprašo 7 priedo pagrindu), kuri pagrįstų faktiškai patirtas sąnaudas, susijusias su investicijos įgyvendinimu. Jeigu faktiškai patirtos sąnaudos yra mažesnės už investicijos vertę, nustatytą su Komisija derinant investiciją, arba yra iki 10% didesnės su Komisija suderintos investicijos vertės, laikoma, jog investicijos pakartotinai derinti su Komisija nereikia.

95.  Jei Elektros įmonės suderintos investicijos įgyvendinimo pradžia atidedama daugiau nei vieneriems metams, Elektros įmonė per 30 dienų informuoja Komisiją, pateikiant investicijos įgyvendinimo vėlavimo priežastis pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus.

96.  Komisijoje derinamos Elektros įmonių investicijos, kurias planuojama faktiškai pradėti įgyvendinti per ateinančius dvejus metus, skaičiuojant nuo investicijų projekto Komisijai pateikimo dienos.

97. Elektros, Dujų ir SND įmonės kasmet iki kovo 1 d. pateikia užpildytą investicijų įgyvendinimo ataskaitą (Tvarkos aprašo 2, 3, 7 priedai).

98. Jei investicijos, kurių suderinimą lemia ekonominiai ir finansiniai kriterijai, neatitinka paminėtų kriterijų, tokias investicijas Komisija gali suderinti mažesne suma, kuriai esant investicija atitinka jai taikomus ekonominius ir finansinius kriterijus.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

99. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys gali susipažinti su energetikos įmonių Komisijai pateiktais prašymais derinti investiciją, jei šiai medžiagai netaikomi įstatymais ar kitais teisės aktais reglamentuoti viešo naudojimo apribojimai. Komisijos nutarimai ir Komisijos skyrių pažymos dėl investicijų derinimo ta apimtimi, kuria nurodomi konkretūs investicinių projektų planuojamų lėšų dydžiai, yra neviešos, kol pasibaigia Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos viešųjų pirkimų procedūros.

100. Pasikeitus įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms energetikos įmonių investicijų derinimą, vadovaujamasi naujų teisės aktų nuostatomis, kol bus pakeistas ar papildytas Tvarkos aprašas.

101. Derinant investicijas Tvarkos aprašo 1 priede nustatyti investicijų derinimo kriterijai taikomi tiek, kiek neprieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms. Įstatinio kapitalo didinimo būdu reguliuojamoms energetikos įmonėms akcininko į įmonės balansą perduotas ilgalaikis turtas ir savivaldybės po 2010 m. sausio 1 d. įsigytas turtas, kuris šilumos tiekimo įmonei savivaldybės perduotas valdyti nuomos pagrindu, Komisijos vertinamas ir derinamas tokia pat tvarka kaip ir investicijos.

102. Visa informacija apie investicijas (taip pat ir investicijas pagrindžianti informacija bei investicijų projektai) Komisijai pateikiama popierine forma arba (ir) elektroniniu formatu (tekstinė informacijos dalis – .doc, formatu, o informacijos lentelėse dalis – .xls formatu arba juos atitinkančiais formatais). Informacija elektroniniu formatu Komisijai teikiama el. paštu rastine@regula.lt.

_______________________

Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo 1 priedas

Energetikos įmonės investicijų vertinimo kriterijai

Eil. Nr.	Investicijos	Finansinis investicijos pagrindimas			Ekonominis investicijos vertinimas
		Finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV)	Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN)	Įmonės finansinio pajėgumo įvertinimas	Kaštų ir naudos analizė	Įtaka reguliuojamoms kainoms	Kiti socialiniai-ekonominiai ir sistemos saugumo aspektai
1.	Investicijos, skirtos pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti, Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo planą, Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, paminėtos galiojančiuose teisės aktuose, kaip privalomos atlikti energetikos įmonėms, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti bei esamos sistemos atnaujinimui, elektros gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prijungimui, šilumos vartotojų prijungimui centralizuoto šilumos tiekimo zonose.	Nevertinama.	Nevertinama.	Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.	Nagrinėjamos Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijos (išskyrus Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijas, skirtas ilgalaikio turto atnaujinimui bei elektros gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prijungimui, bei investicijas, nurodytas Tvarkos aprašo 52.4 punktąe) turi teikti grynąją naudą.	Įvertinama ir nurodoma įtaka reguliuojamoms kainoms.	Nurodoma socialinė-ekonominė, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo nauda.
2.	Investicijos, skirtos energetikos sistemų plėtrai, naujų vartotojų prijungimui (neapima naujų šilumos vartotojų prijungimo centralizuoto šilumos tiekimo zonose investicijų)	FGDV turi būti didesnė arba lygi nuliui*.	FVGN turi būti ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma*.	Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.	Nagrinėjama Elektros, Dujų ar SND įmonės investicija turi teikti grynąją naudą.	Neturi didinti kainos esamiems vartotojams (išskyrus prijungimo investicijas elektros sektoriuje).
3.	Investicijos, skirtos esamų energetikos sistemų efektyvumo didinimui modernizuojant sistemas	FGDV turi būti didesnė arba lygi nuliui*.	FVGN turi būti ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma*.	Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.	Nagrinėjama Elektros, dujų ar SND įmonės investicija turi teikti grynąją naudą.	Neturi didinti kainos esamiems vartotojams.	Nurodoma socialinė-ekonominė, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo nauda .
4.	Reguliuojamų NŠG, kurie neužtikrina šilumos generavimo šaltinių galios rezervo, investicijos					Neturi didinti kainos esamiems šilumos vartotojams.

* Investicijoms, kurios didina transportuojamos energijos kiekį. Šilumos sektoriaus įmonei kapitalo grąžos norma yra lygi įmonės vidutinei svertinei kapitalo kainai (WACC), kuri skaičiuojama vadovaujantis šilumos sektoriaus kainų nustatymo metodika pagal paskutinius audituotus konkrečios įmonės balanso duomenis.

______________

Energetikos įmonių investicijų vertinimo

ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos

kontrolės komisijoje tvarkos aprašo 2 priedas

________________________________

(Įmonės pavadinimas)

BENDRAI DERINAMŲ ELEKTROS ENERGETIKOS ĮMONIŲ INVESTICIJŲ SĄRAŠO LENTELĖ

20... m................ mėn. ..... d.

Eil. Nr.	Pavadinimas	20... m. investicijos
		Iš viso
		Planas	Faktas
1.	Finansavimo šaltiniai (tūkst. Eur)
1.1.	Įmonės lėšos, iš jų:
1.1.1.	Pajamos, skirtos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms dengti
1.1.2.	Skolintos lėšos
1.1.2.1.	Palūkanų norma
1.1.3.	Grynojo pelno dalis investicijoms
1.2.	Subsidijos ir dotacijos, iš jų:
1.2.1.	Valstybės biudžeto lėšos
1.2.2.	ES struktūrinių fondų lėšos
1.2.3.	Kitos (išvardinti)
1.3.	Kiti finansavimo šaltiniai (išvardinti)
2.	Lėšų panaudojimas (tūkst. Eur)
2.1.	330–110 kV elektros tinklas, iš viso:
2.1.1.	Elektros tinklų plėtra (be naujų vartotojų ar gamintojų prijungimo), iš jų:*
2.1.1.1.	(išvardinti)
2.1.2.	Turto atnaujinimas ir modernizavimas, iš jų:*
2.1.2.1.	(išvardinti)
2.2.	35–6 kV elektros tinklas, iš viso*
2.2.1.	Elektros tinklų plėtra (be naujų vartotojų ar gamintojų prijungimo), iš jų:*
2.2.1.1.	(išvardinti)
2.2.2.	Turto atnaujinimas ir modernizavimas, iš jų:*
2.2.2.1.	(išvardinti)
2.3.	0,4 kV elektros tinklas, iš viso*
2.3.1.	Elektros tinklų plėtra (be naujų vartotojų ar gamintojų prijungimo), iš jų:*
2.3.1.1.	(išvardinti)
2.3.2.	Turto atnaujinimas ir modernizavimas, iš jų:*
2.3.2.1.	(išvardinti)
2.4.	Ryšiai ir valdymo sistemos, iš jų*
2.4.1.	(išvardinti)
2.5.	Transporto priemonės, iš jų*
2.5.1.	(išvardinti)
2.6.	Kompiuterinė technika, iš jų*
2.6.1.	(išvardinti)
2.7.	Kita įranga, prietaisai, įrankiai, iš jų*
2.7.1.	(išvardinti)
2.8.	Nematerialus turtas, iš jų*
2.8.1.	(išvardinti)
2.9	Kitas turtas, (išvardinti pagal turto grupes arba objektus virš 10 tūkst. Eur), iš jų:
2.9.1	(išvardinti)

* išvardinti projektus ir jų turto vienetus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 30 tūkst. Eur

20_ _ m. _______________                Įmonės vadovas______________________________

__________________________________

Energetikos įmonių investicijų vertinimo

ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo 3 priedas

________________________________

(Įmonės pavadinimas)

BENDRAI DERINAMŲ DUJŲ IR SND ENERGETIKOS ĮMONIŲ INVESTICIJŲ SĄRAŠO LENTELĖ

20... m................ mėn. ..... d.

Eil. Nr.	Pavadinimas	20... m. investicijos
		Iš viso
		Planas	Faktas
1.	Finansavimo šaltiniai (tūkst. Eur)
1.1.	Pajamos, skirtos ilgalaikio turto nusidėvejimo (amortizacijos) sąnaudoms dengti
1.2.	Subsidijos ir dotacijos: iš jų
1.2.1.	valstybės (ES) biudžeto lėšos
1.3.	Grynojo pelno dalis investicijoms
1.4.	Kiti finansavimo šaltiniai (skolinimasis)
2.	Lėšų panaudojimas (tūkst. Eur)
2.1.	Naujas turtas, iš viso
2.1.1.	Dujų sistemų plėtra (be naujų vartotojų ar gamintojų prijungimo), iš jų*
2.1.1.1.	(išvardinti)
2.1. 2.	Transporto priemonės, iš jų*
2.1.2.1.	(išvardinti)
2.1. 3.	Kompiuterinė technika, iš jų*
2.1.3.1.	(išvardinti)
2.1. 4.	Kita įranga, prietaisai, įrankiai, iš jų*
2.1.4.1.	(išvardinti)
2.1. 5.	Nematerialus turtas, iš jų*
2.1.5.1.	(išvardinti)
2.1. 6.	Kitas turtas, iš jų (išvardinti pagal turto grupes arba objektus virš 10 tūkst. Eur)
2.1.6.1.	(išvardinti)
2.2.	Turto atnaujinimas ir modernizavimas, iš viso
2.2. 1.	Dujotiekiai, iš jų*
2.2.1.1.	(išvardinti)
2.2. 2.	Dujų kompresorinės stotys, iš jų*
2.2.2.1.	(išvardinti)
2.2. 3.	Dujų skirstymo stotys, iš jų*
2.2.3.1.	(išvardinti)
2.2. 4.	Dujų sistemos priklausiniai ir kitas turtas, iš jų*
2.2.4.1	(išvardinti)
2.2. 5.	Kitas turtas, iš jų (išvardinti pagal turto grupes arba objektus virš 10 tūkst. Eur)
2.2.5.1.	(išvardinti)

* išvardinti projektus ir jų turto vienetus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 30 tūkst. Eur

20_ _ m. _______________                 Įmonės vadovas______________________________

______________

Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo 4 priedas

________________________________

(Įmonės pavadinimas)

BENDRAI DERINAMŲ ŠILUMOS ĮMONIŲ INVESTICIJŲ SĄRAŠO LENTELĖ

Eil. Nr.	Pavadinimas	Investicijos metu įsigyjamos įrangos vienetų skaičius (vnt.)	Investicijos suma (tūkst. Eur)
1.	Investicijų (ilgalaikio turto įsigijimo) finansavimo šaltiniai
1.1.	Nusidėvėjimas (amortizacija)
1.2.	Investicijų grąža
1.3.	Savivaldybės, valstybės subsidijos, dotacijos
1.4.	ES ir kitų fondų lėšos
1.5.	Paskolos investicijų projektams įgyvendinti
1.6.	Priedas investicijoms į atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą
1.7.	Kita
2.	Investicijų finansavimo šaltinių lėšų panaudojimas investicijų įgyvendinimui
2.1.	Investicijos 1 pavadinimas
2.2.	Investicijos 2 pavadinimas
2.3.	Investicijos 3 pavadinimas
.....	........

20_ _ m. _______________                 Įmonės vadovas______________________________

______________

Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo 5 priedas

1. Šilumos sektoriaus įmonių investicijų į šilumos bei elektros gamybą lentelė

Investicijos metu pastatytos naujos ar rekonstruotos senos įrangos trumpas aprašymas (gali būti ir kitos papildomos įmonės nurodytos įrangos eilutės)	Inv. Nr.*	Įrangos įvedimo į eksploataciją data*	Įrangos tipas (NĮ*/ RĮ*)	Įrangos tarnavimo laikas		Investicijos išlaidos (tūkst. Eur)**				Viešųjų pirkimų konkursų duomenys*****		Įrangos gamintojo pavadinimas *****
										konkurso laimėtojo pavadinimas	konkurso dalyvių pavadinimai
				garantuojamas rangovo ar gamintojo	numatomas šilumos tiekimo įmonės	Įrangos (be statybos montavimo darbų) kaina	Įrangos statybos montavimo ir derinimo darbų kaina	Kaina iš viso
								kainos šilumos dalis	kainos elektros dalis**
Investicijos pavadinimas.....................................
1. Katilai
1.1. Katilas 1
1.1.1. Katilas (n. k..... proc.; galia...... MW; tipas......... (VŠK, GK*); gaminamo garo slėgis.... bar; kuro rūšis.......)
1.1.2. Katilo degikliai
1.1.2.1. degiklis 1 (degiklio tipas.......... (pvz. moduliacinis ar kt.) galios diapazonas nuo..... iki..... MW)
.......
1.1.3. Katilo pakura (galios diapazonas nuo..... iki..... MW; verdančio sluoksnio – taip/ne)
1.1.4. Katilo automatika
1.1.5. Kiti katilo įrangos komplekto įrenginiai
1.2. Katilas.....
........
2. Kondensaciniai ekonomaizeriai
2.1.1. Kondensacinis ekonomaizeris 1 (galia..... MW, tipas.......... (ŠIL, SK*))
........
3. Rekonstruojamos/naujai statomos katilinės ar kogeneracinės jėgainės vamzdynai
4. Katilinės/kogeneracinės jėgainės cheminio vandens paruošimo ūkis
5. Deaeratorius (tipas – V, A, ME***, našumas.... m³/val. deaeruoto vandens)
6. Šilumokaičiai
6.1. Vamzdeliniai šilumokaičiai
6.1.1. Vamzdelinis šilumokaitis 1 (našumas..... MW)
...............
6.2. Plokšteliniai šilumokaičiai
6.2.1. Plokštelinis šilumokaitis 1 (našumas... MW)
...................
7. Rekonstruojamos/naujai statomos katilinės ar kogeneracinės jėgainės kompiuterinė programinė įranga
8. Elektros transformatorinės
8.1. Elektros transformatorinė 1
8.1.1. Transformatorinės pastatas (tūris.... m³)
8.1.2. Transformatoriai:
8.1.2.1. Transformatorius 1 (įėjimo įtampa...... V, išėjimo įtampa..... V, galingumas....... kVA)
8.1.2.2. Transformatorius 2..........
...............
8.1.3. Transfomatorinės šildymo ir oro kondicionavimo sistema (maksimali šildymo galia.... kW, maksimali šaldymo galia..... kW)
8.1.4. Kita įranga
8.1. Elektros transformatorinė 2
...............
9. Elektros skirstyklos
9.1. Elektros skirstykla 1 (įtampa.......... V)
9.1.1. narveliai (narvelių skaičius....... vnt.)
9.1.2. skirstyklos pastatas (tūris.... m³)
9.1.3. Skirstyklos šildymo ir oro kondicionavimo sistema (maksimali šildymo galia.... kW, maksimali šaldymo galia..... kW)
9.2. Elektros skirstykla 2.............
................
10. Turbinos su elektros generatoriais
10.1. Turbina su elektros generatoriumi 1 (galia...... MW, įtampa...... V)
.................
11. Kogeneracinės jėgainės su vidaus degimo varikliais
11.1. Kogeneracinė jėgainė 1 (šilumos galia...... MW, elektros galia....... MW)
.................
12. Tinklo siurbliai
12.1. Siurblys 1 (Dn....(m³/h); Pn.....(Bar); N.... (kW))***
..................
13. Tinklo siurblių dažnio keitikliai
13.1. Dažnio keitiklis 1 (I...(A); N.....(kW))***;
.................
14. Kuro sandėlio, kuro padavimo, pelenų šalinimo įrenginiai
14.1. Kuro/pelenų transporteriai
14.1.1. Kuro/pelenų transporteris (našumas....... m³/val., transporterio ilgis....... m, tipas....... (pvz., grandiklinis, sraigtinis))
......................
14.2. Kuro smulkintuvai
14.2.1. Kuro smulkintuvas 1 (našumas......... m³/val.)
......................
14.3. Kuro trupintuvai
14.3.1. Kuro trupintuvas 1 (našumas......... m³/val.)
......................
14.4. kranai
14.5. Kurui stumdyti traktoriai (krautuvai)
14.5.1. Kurui stumdyti traktorius (krautuvas) 1 (galia.......... kW)
......................
14.6. pelenų konteineris (tūris........ m³)
14.7. kita
15. Kaminas (kamino tipas...... (M, MT*); aukštis...... (m); diametras....... (m))
16. Nerūdijančio plieno įdėklas į esamą kaminą (aukštis...... (m); diametras....... (m)).
17. Dūmų kanalai iki kamino
18. Ortakiai
19. Skysto kuro talpos
19.1. talpa 1 (tūris..... m³)
.............
20. Ciklonai
20.1. ciklonas 1 (našumas..... m³/val.)
.............
21. Dujų reguliavimo punktas (įėjimo slėgis..... Bar, išėjimo slėgis.... (Bar), maksimalus dujų pralaidumas..... m³/val.)
22. kiti katilinės/kogeneracinės jėgainės įrenginiai
23. Naujas katilinės pastatas (tūris........ m³, tipas.........(pvz., lengvų metalo konstrukcijų pastatas))
24. Naujas kuro sandėlio pastatas (tūris........ m³, tipas.........(pvz., lengvų metalo konstrukcijų pastatas))
25. Atvira kuro saugojimo aikštelė (plotas........ m³)
26. Šilumos tiekimo įmonės pastatų rekonstrukcija
26.1. Pastatas 1 (paskirtis...........(katilinė, administracinis pastatas, kita))
26.1.1. Keičiamų langų plotas....... m^2
26.1.3. Apšiltinamų sienų plotas........ m^2
26.1.4. Apšildomo stogo plotas........ m^2
26.1.5. Kiti rekonstrukcijos darbai
26.2. Pastatas 2..........
.............
Iš viso:

Pastaba. Planuojamoms investicijoms lentelėje nurodytus duomenis užpildyti tuo atveju, jei įmonė tokius duomenis turi.

* Inv. Nr. – turto inventorinis numeris, kuris nurodomas tiktai faktiškai atliktoms investicijoms; įrangos įvedimo į eksploataciją data nurodoma tiktai faktiškai atliktoms investicijoms; NĮ – nauja įranga; RĮ – rekonstruota įranga; VŠK – vandens šildymo katilas; GK – garo katilas; ŠIL – šilumokaičio tipo kondensac. ekonomaizeris, SK – skruberio tipo kondensac. ekonomaizeris; M – mūrinis kaminas, MT – metalinis kaminas.

** Investicijos išlaidos apima investicijos išlaidas, finansuojamas visų rūšių finansavimo šaltiniais (įskaitant dotacijas ir subsidijas); kainos elektros dalis nurodoma tik investicijoms į šilumos ir elektros gamybą bendrame technologiniame cikle.

*** V – vakuuminis; A – atmosferinis; ME – membraninis; Dn – debitas nominaliame taške; Pn – siurblio vidinis slėgis; N – siurblio galia nominaliame taške, I – srovės stiprumas.

**** Įrangos tarnavimo laikotarpis nurodomas atskirai pagal šios lentelės eilutėse surašytus įrenginius. Kiekvieno įrenginio tarnavimo laikas skaičiuojamas valandomis nuo investicijos (kurios suma parodoma šioje lentelėje) į įrenginį įgyvendinimo momento iki pirmo kapitalinio remonto šiam įrenginiui po investicijos.

***** Stulpelių „Viešųjų pirkimų konkursų duomenys“ ir „Įrangos gamintojo pavadinimas“ langelius, kuriuose informacija kartojasi, galima sujungti į vieną langelį. Stulpelyje „Įrangos gamintojo pavadinimas“ surašomi tik pagrindiniai lentelėje išvardytų įrenginių gamintojai.

______________

2. Šilumos punktų rekonstrukcijos, grupinių boilerinių likvidavimo įrengiant šilumos punktus, naujų šilumos punktų įrengimo prijungiant naujus vartotojus investicijų lentelė

Inv. Nr.*

Investicijos vykdymo metai*

Šilumos punkto adresas

Šilumos punkto suminė šildymo, vėdinimo ir karšto vandens ruošimo galia (KW)

Darbų tipas (ŠR; ŠRB; AĮ; K)*

Šilumos skaitiklio (jei toks yra) šilumnešio srauto diapazonas (nuo /iki m³/h)

A, D, KVV, ŠĮ duomenys (jei yra tokie darbai)***

Šilumos punkto tipas (Š; ŠKV; ŠKVV KV) **

Šilumos skaitiklis šildymui

Šilumos skaitiklis k. v. ruošimui

A plotas (m2)

D plotas (m^2)

KVV

ŠĮ

Diš* (mm)

Ilgis (m)

Diš* (mm)

Ilgis (m)

Investicijos Nr. 1 pavadinimas....................

……

......

Iš viso:

Investicijos Nr.... pavadinimas....................

........

lentelės tęsinys

Inv. Nr.*

Investicijos išlaidų detalizacija (tūkst. Eur)

Investicija šilumos punktui įrengti iš viso (tūkst. Eur)

Viešųjų pirkimų konkursų duomenys *****

Įrangos gamintojo pavadinimas *****

Šilumos punkto įrenginys be ŠS, NV, NP, AS, PS****

AS

PS

Šilumos skaitiklis (jei toks yra)

NV įrengimai

NP įrengimai

Statybos montavimo darbai

Derinimo, įvedimo į eksploataciją darbai

Kita

Konkurso laimėtojo pavadinimas

Konkurso dalyvių pavadinimai

Šildymui

k. v. ruošimui

Investicijos Nr. 1 pavadinimas....................

Investicijos Nr.... pavadinimas....................

Pastaba. Planuojamoms investicijoms lentelėje nurodyti duomenys užpildomi tuo atveju, jei įmonė tokius duomenis turi. Stulpelių grupė „Investicijos išlaidų detalizacija“ pildoma tuo atveju, jei tokius duomenis įmonė turi.

Jei stulpelio pavadinime nurodyta informacija nesusijusi su atliekama investicija, tai stulpelio tuščiuose langeliuose pažymimas ženklas „-“.

Investicijos išlaidos apima investicijos išlaidas finansuojamas visų rūšių finansavimo šaltiniais (tarp jų ir dotacijomis bei subsidijomis).

* Inv. Nr. – turto inventorinis numeris, kuris nurodomas tiktai faktiškai atliktoms investicijoms; Diš – metalo vamzdžio be šiluminės izoliacijos išorinis diametras; ŠR – šilumos punkto renovacija, keičiant elevatorinį mazgą į 2 –jų kontūrų modulinį įrenginį; ŠRB – šilumos punkto renovacija, keičiant elevatorinį mazgą su boileriu į 2 –jų kontūrų modulinį įrenginį; AĮ – automatizuotų šilumos punktų įrengimas montuojant modulinius įrenginius; K – kita (aprašyti).

** Š – šilumos punktas šildymui; ŠKV – šilumos punktas šildymui ir karšto vandens ruošimui; ŠKVV – šilumos punktas šildymui, karšto vandens ruošimui ir vėdinimui; KV – šilumos punktas karštam vandeniui ruošti).

***A – sumūrijamos naujos atitvaros šilumos punkto patalpoje; D – pastatomos naujos durys šilumos punkto patalpoje; KVV – atvedamas naujas karšto vandens vamzdynas nuo šilumos punkto iki esamos pastato karšto vandens sistemos; ŠĮ – atvedamas naujas šalto vandens įvadas iki šilumos punkto.

**** ŠS – šilumos skaitiklis; NV – nuotolinis šilumos punkto valdymas su šilumos punkto parametrų nuotoliniu perdavimu, NP – nuotolinis šilumos punkto parametrų perdavimas, AS – šilumos punkto apsaugos signalizacijos prietaisai, PS – papildomas siurblys (neskaičiuojant k. v. sistemos ir šildymo sistemos cirkuliacinių siurblių) skirtas pastato šildymo sistemos papildymui.

***** Stulpelių „Viešųjų pirkimų konkursų duomenys“ ir „Įrangos gamintojo pavadinimas“ langelius, kuriuose informacija atsikartoja galima apjungti į vieną langelį. Stulpelyje „Įrangos gamintojo pavadinimas“ surašomi tik pagrindiniai lentelėje išvardytų įrenginių gamintojai.

______________

3. Šilumos tinklų kompensavimo įrenginių rekonstrukcijos investicijų lentelė

Šilumos perdavimo sistemos pavadinimas**	Kompensatoriaus pastatymo vieta (Kameros Nr.)	Išimamo kompensatoriaus vietoje pastatomas naujas kompensatorius							Išimamo kompensatoriaus statybos data (metai)	Kompensatoriaus rekonstrukcijos kaina (tūkst. Eur)		Viešųjų pirkimų konkursų duomenys **		Įrangos gamintojo pavadinimas **
		Inv. Nr.*	Investicijos įvykdymo metai	Sąlyginis diametras (mm)	Kompensatoriaus		Tarnavimo laikas iki pirmo kapitalinio remonto (metai)			Naujo kompensatoriaus kaina (be statybos montavimo darbų)	Statybos montavimo darbų kaina	Konkurso laimėtojo pavadinimas	Konkurso dalyvių pavadinimai
					tipas (R, L, S)*	pailgėjimas (mm)	Garantuojamas rangovo ar gamintojo	Numatomas šilumos tiekėjo
Investicijos Nr. 1 pavadinimas......
	...
	...
	Iš viso:
Investicijos Nr.... pavadinimas......
	...

Pastaba. Planuojamoms investicijoms lentelėje nurodyti duomenys užpildomi tuo atveju, jei įmonė tokius duomenis turi.

Jei stulpelio pavadinime nurodyta informacija nesusijusi su atliekama investicija, tai stulpelio tuščiuose langeliuose pažymimas ženklas „-“.

Tie lentelės langeliai, kuriems užpildyti įmonė neturi duomenų, paliekami tušti.

Investicijos išlaidos apima investicijos išlaidas finansuojamas visų rūšių finansavimo šaltiniais (įskaitant dotacijas ir subsidijas).

* Inv. Nr. – turto inventorinis numeris, kuris nurodomas tiktai faktiškai atliktoms investicijoms; R – riebokšlinis kompensatorius, L – linzinis kompensatorius, S – silfoninis kompensatorius.

** Stulpelių „Viešųjų pirkimų konkursų duomenys“ ir „Įrangos gamintojo pavadinimas“ langelius, kuriuose informacija kartojasi, galima sujungti į vieną langelį. Stulpelyje „Įrangos gamintojo pavadinimas“ surašomi tik pagrindiniai lentelėje išvardytų įrenginių gamintojai. Stulpelis „Šilumos perdavimo sistemos pavadinima“ pildomas tik tuo atveju, kai įmonė valdo daugiau kaip vieną centralizuoto šilumos perdavimo sistemą.

______________

4. Šilumos apskaitos prietaisų įsigijimo, sumontavimo investicijų lentelė

Inv. Nr.*	Investicijos įvykdymo metai	Šilumos skaitiklio matuojamo srauto ribos (nuo /iki, m³/h)	Į šilumos skaitiklio kainą nuotolinio duomenų perdavimo įrangos kaina įeina (taip / ne)	Į šilumos skaitiklio kainą skaitiklio sumontavimo kaina įeina (taip / ne)	Šilumos skaitiklių skaičius (vnt.)	Savivaldybės specialiojo plano zona, kurioje planuojama sumontuoti įsigytą šilumos apskaitos prietaisą ar prietaisus (C,K,NC, NN**)
Investicijos Nr. 1 pavadinimas...........
		……
		......
	Iš viso:
Investicijos Nr..... pavadinimas...........
		........

Pastaba: planuojamoms investicijoms lentelėje nurodytus duomenis užpildyti tuo atveju, jei įmonė tokius duomenis turi.

Jei stulpelio pavadinime nurodyta informacija nesusijusi su atliekama investicija, tai stulpelio tuščiuose langeliuose pažymimas ženklas „-“.

Tie lentelės langeliai, kuriems užpildyti įmonė neturi duomenų, paliekami tušti.

Investicijos išlaidos apima investicijos išlaidas finansuojamas visų rūšių finansavimo šaltiniais (tarp jų ir dotacijomis bei subsidijomis).

* Inv. Nr. – turto inventorinis numeris, kuris nurodomas tiktai faktiškai atliktoms investicijoms.

______________

5. Šilumos trasų rekonstrukcijos, senų trasų uždarymo investicijų lentelė

Šilumos perdavimo sistemos pavadinimas**	Šilumos trasos vamzdžių sutartiniai diametrai Diš* (mm)	Rekonstruojamos šilumos trasos
		Šilumos trasos, kurios išardomos, tam, kad jų vietoje būtų paklotos naujos trasos					Paklojamos šilumos trasos vietoje išardytų trasų							Rekonstrukcijos metu išardoma ir atnaujinama žemės danga (dangos plotas, m^2)****
		Eksploatacijos pradžios metai***	Trasų ilgiai pagal trasų paklojimo tipą (m)				Inv. Nr.*	Investicijos įvykdymo metai	Tipas (M, K **)	Trasų ilgiai pagal trasų paklojimo tipą (m)
			N*	O*	B *	T *				N*	O*	B *	T *	Š *	A*	V*	L *
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18
Investicijos Nr. 1 pavadinimas...........
	25
	……
Investicijos Nr...... pavadinimas...........
	25
	……

lentelės tęsinys

Šilumos perdavimo sistemos pavadinimas**	Šilumos trasos vamzdžių sutartiniai diametrai Diš* (mm)	Uždaromos, panaikinamos trasos														Viešųjų pirkimų konkursų duomenys *****
		Eksploatacijos pradžios metai***	Paliekamų žemėje trasų ilgiai pagal trasų paklojimo tipą (m)				Trasos, kurios iškasamos jų vietoje nepaklojant naujų šilumos trasų.
							Trasų ilgiai pagal trasų paklojimo tipą (m)				Išvežamų trasos ardymo atliekų kiekis (m³)	Išardoma ir atnaujinama žemės danga (dangos plotas, m^2)***				Konkurso laimėtojo pavadinimas	Konkurso dalyvių pavadinimai
			N*	O*	B *	T *	N*	O*	B *	T *		Š*	A*	V*	L*
1	2	19	20	21	22	23	24	25	26	27	28	29	30	31	32	33	34
Investicijos Nr. 1 pavadinimas...........
	25
	……
Investicijos Nr...... pavadinimas...........
	25
	……

Pastaba: planuojamoms investicijoms lentelėje nurodyti duomenys užpildomi tuo atveju, jei įmonė tokius duomenis turi.

Jei stulpelio pavadinime nurodyta informacija nesusijusi su atliekama investicija, tai stulpelio tuščiuose langeliuose pažymimas ženklas „-“.

Tie lentelės langeliai, kuriems užpildyti įmonė neturi duomenų, paliekami tušti.

*Diš – metalo vamzdžio be šiluminės izoliacijos išorinis diametras; Inv. Nr. – turto inventorinis numeris, kuris nurodomas tiktai faktiškai atliktoms investicijoms; N – nepraeinamame kanale; O – orinė linija; B – bekanaliniu būdu; T – techniniame koridoriuje ir kolektoriuje; Š – šaligatvio danga; A – asfalto danga; V – vejos danga; L – laiptų danga.

** M – magistralinė trasa; K – kvartalinė trasa. Stulpelis „Šilumos perdavimo sistemos pavadinimas“ pildomas tik tuo atveju, kai įmonė valdo daugiau kaip vieną centralizuoto šilumos perdavimo sistemą.

*** – nurodyti duomenis tik tuo atveju, jei trasos eksploatacijos laikas trumpesnis už 25 metus;

**** – išvengti dangos ardymo ir atnaujinimo darbų kiekiai dėl savivaldybės organizuojamos gatvių ir šaligatvių rekonstrukcijos čia neįskaičiuojami;

***** Stulpelių „Viešųjų pirkimų konkursų duomenys“ langelius, kuriuose informacija kartojasi, galima sujungti į vieną langelį.

______________

6. Naujų šilumos trasų paklojimo, naujų šilumos vartotojų prijungimo ir esamų šilumos vartotojų atjungimo investicijų lentelė

Investicijos pavadinimas............
Šilumos perdavimo sistemos pavadinimas **	Paklojamos naujos šilumos trasos
	Šilumos trasos vamzdžių sutartiniai diametrai Diš* (mm)	Inv. Nr.*	Investicijos įvykdymo metai	Trasos tipas (M, K**)	Naujų trasų ilgiai pagal trasų paklojimo tipą (m)				Naujos trasos statybos metu išardoma ir atnaujinama žemės danga (dangos plotas, m^2)***
					N*	O*	B*	T*	Š*	A*	V*	L*
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13
Investicijos Nr. 1 pavadinimas...........
	25
	……
Investicijos Nr...... pavadinimas...........
	25
	……

lentelės tęsinys

Investicijos pavadinimas............
Šilumos perdavimo sistemos pavadinimas **	Naujų vartotojų prijungimas / esamų atjungimas				Viešųjų pirkimų konkursų duomenys ****
	Darbų tipas (PR, AT**)	Var-totojo adre-sas	Savivaldybės specialiojo plano zona, kurioje yra vartotojas (C, K, NC, NN*)	Vartotojo metinis centralizuotos šilumos suvartojimas (MWh)	Konkurso laimėtojo pavadinimas	Konkurso dalyvių pavadinimai
1	14	15	16	17	18	19
Investicijos Nr. 1 pavadinimas...........
Investicijos Nr...... pavadinimas...........

Pastaba: planuojamoms investicijoms lentelėje nurodyti duomenys užpildomi tuo atveju, jei įmonė tokius duomenis turi.

Jei stulpelio pavadinime nurodyta informacija nesusijusi su atliekama investicija, tai stulpelio tuščiuose langeliuose pažymimas ženklas „-“.

Tie lentelės langeliai, kuriems užpildyti įmonė neturi duomenų, paliekami tušti.

* Diš – metalo vamzdžio be šiluminės izoliacijos išorinis diametras; Inv. Nr. – turto inventorinis numeris, kuris nurodomas tiktai faktiškai atliktoms investicijoms; N – nepraeinamame kanale; O – orinė linija; B – bekanaliniu būdu; T – techniniame koridoriuje ir kolektoriuje; Š – šaligatvio danga; A – asfalto danga; V – vejos danga; L – laiptų danga; C – centralizuoto šilumos tiekimo zona; K – konkurencinė zona (galimas ir centralizuotas ir necentralizuotas šilumos tiekimas); NC – necentralizuoto šilumos tiekimo zona; NN – nesuformuotų šilumos tiekimo aspektu teritorijų zona;

** M – magistralinė trasa; K – kvartalinė trasa; PR – vartotojo prijungimas; AT – vartotojo atjungimas; Stulpelis „Šilumos perdavimo sistemos pavadinimas“ pildomas tik tuo atveju, kai įmonė valdo daugiau kaip vieną centralizuoto šilumos perdavimo sistemą.

*** – išvengti dangos ardymo ir atnaujinimo darbų kiekiai dėl savivaldybės organizuojamos gatvių ir šaligatvių rekonstrukcijos čia neįskaičiuojami;

**** Stulpelių „Viešųjų pirkimų konkursų duomenys“ langelius, kuriuose informacija kartojasi, galima sujungti į vieną langelį.

______________

7. Sąnaudų pokyčio dėl atliekamos investicijos lentelė

(pildyti visų rūšių ribinę sumą viršijančioms teikiamoms suderinti investicijoms, išskyrus investicijas į kogeneracines jėgaines, kurių elektrą numatoma parduoti)

Investicijos pavadinimas:............................................
Metai	X***	..........	XX***
Šilumos perdavimo sistemos, kurioje atliekama investicija pavadinimas................................
1. Metinis įmonės sąnaudų pokytis dėl investicijos neįvertinant infliacijos poveikio*(tūkst. Eur):
1.1. Vanduo
1.2. Elektra
1.3. Einamasis remontas
1.4. Kapitalinis remontas
1.5. Eksploatacija
1.6. Darbo užmokestis ir soc. draudimas
1.7. Kuras
1.8. Nekilnojamojo turto mokestis
1.9. ATL** pirkimo išlaidos
1.10. Palūkanos
1.11. Amortizacijos atskaitymai
1.12.1. Kita (pvz.: sąnaudos atsiradusios dėl prisiimtų įsipareigojimų Dujų įmonėms; įvardyti)
1.12.2.    Kita (įvardyti)
..............
2. Metinis įmonės ATL pardavimo pajamų pokytis dėl investicijos neįvertinant infliacijos poveikio****(tūkst. Eur)
3. Suvartojamo kuro kiekio pokytis pagal kuro rūšis dėl investicijos:
3.1. Kuras....... (tne)
3.2. Kuras....... (tne)
............
4. Suvartojamos elektros kiekio pokytis dėl investicijos (MWh)
5. Išmetamo CO2 kiekio pokytis dėl investicijos (t)
6. Darbuotojų skaičiaus pokytis dėl investicijos (žmonių skaičius)
Investicijos suma (tūkst. Eur)
Investicijai naudojamos subsidijos ar/ir dotacijos suma (tūkst. Eur)
Investicijai naudojamos paskolos suma (tūkst. Eur)
Paskolos palūkanų norma proc.
Paskolos grąžinimo laikotarpis (metai)
Paskolos grąžinimo pradžia (metai)
Investicijos metu pastatytos įrangos įvedimo į eksploataciją data (metai)
Šilumos tiekimo įmonės numatomas įrangos tarnavimo laikas iki pirmo kapitalinio remonto (metais)
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas savivaldybėje (proc. nuo turto mokestinės vertės)

Pastaba: jei eilutės pavadinime nurodyta informacija nesusijusi su atliekama investicija, tai eilutės tuščiuose langeliuose pažymimas ženklas „-“.

Tie lentelės langeliai, kuriems užpildyti įmonė neturi duomenų, paliekami tušti.

*Sąnaudų patirtų įvykdžius investiciją ir sąnaudų, kurios būtų patirtos investicijos neįvykdžius skirtumas;

**ATL – apyvartiniai taršos leidimai;

*** X – įrangos į kurią investuojama eksploatacijos laikotarpio pradžios metai; XX – įrangos į kurią investuojama eksploatacijos laikotarpio pabaigos metai;

**** ATL pardavimo pajamų, gautų įvykdžius investiciją, ir pajamų, kurios būtų gautos investicijos neįvykdžius, skirtumas.

______________

8. Sąnaudų pokyčio dėl atliekamos investicijos lentelė

(pildyti teikiamoms suderinti investicijoms į kogeneracines jėgaines, kurių elektrą numatoma parduoti)

Investicijos pavadinimas:............................................
Metai	X***	.......	XX***
Šilumos perdavimo sistemos, kurioje atliekama investicija, pavadinimas................................
ŠILUMOS SEKTORIUS
1. Metinis įmonės sąnaudų pokytis dėl investicijos neįvertinant infliacijos poveikio*(tūkst. Eur):
1.1. Vanduo
1.2. Elektra
1.3. Einamasis remontas
1.4. Kapitalinis remontas
1.5. Eksploatacija
1.6. Darbo užmokestis ir soc. draudimas
1.7. Kuras
1.8. Nekilnojamojo turto mokestis
1.9. ATL** išlaidos
1.10. Palūkanos
1.11. Amortizacijos atskaitymai
1.12. Kita
2. Metinis įmonės ATL pardavimo pajamų pokytis dėl investicijos neįvertinant infliacijos poveikio****(tūkst. Eur)
3. Suvartojamo kuro kiekio pokytis pagal kuro rūšis dėl investicijos:
3.1. Kuras....... (tne)
3.2. Kuras....... (tne)
..............
4. Suvartojamos elektros kiekio pokytis dėl investicijos (MWh)
5. Išmetamo CO2 kiekio pokytis dėl investicijos (t)
6. Darbuotojų skaičiaus pokytis dėl investicijos (žmonių skaičius)
Investicijai šilumos sektoriuje naudojama paskolos suma tūkst. Eur / palūkanų norma proc. / grąžinimo laikotarpis (metai) / grąžinimo pradžia (metai)	/ / /
Šilumos tiekimo įmonės šilumos sektoriuje naudojamos įrangos tarnavimo laikas iki pirmo kapitalinio remonto (metais)
ELEKTROS SEKTORIUS
1. Metinis įmonės sąnaudų pokytis dėl investicijos neįvertinant infliacijos poveikio*(tūkst. Eur):
1.1. Vanduo
1.2. Elektra
1.3. Einamasis remontas
1.4. Kapitalinis remontas
1.5. Eksploatacija
1.6. Darbo užmokestis ir soc. draudimas
1.7. Kuras
1.8. Nekilnojamojo turto mokestis
1.9. ATL** išlaidos
1.10. Palūkanos
1.11. Amortizacijos atskaitymai
1.12. Kita
2. Metinis įmonės ATL pardavimo pajamų pokytis dėl investicijos neįvertinant infliacijos poveikio****(tūkst. Eur)
3. Suvartojamo kuro kiekio pokytis dėl investicijos:
3.1. Kuras....... (tne)
3.2. Kuras....... (tne)
..............
4. Suvartojamos elektros kiekio pokytis dėl investicijos (MWh)
5. Parduodamos į elektros tinklą elektros kiekio pokytis dėl investicijos (MWh)
6. Išmetamo CO2 kiekio pokytis dėl investicijos (t)
7. Darbuotojų skaičiaus pokytis dėl investicijos (žmonių skaičius)
Investicijai elektros sektoriuje naudojama paskolos suma tūkst. Eur / palūkanų norma proc. / grąžinimo laikotarpis (metai) / grąžinimo pradžia (metai)	/ / /
Šilumos tiekimo įmonės elektros sektoriuje naudojamos įrangos tarnavimo laikas iki pirmo kapitalinio remonto (metais)
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas savivaldybėje (proc. nuo turto mokestinės vertės)

Pastaba: jei eilutės pavadinime nurodyta informacija nesusijusi su atliekama investicija, tai eilutės tuščiuose langeliuose pažymimas ženklas „-“.

Tie lentelės langeliai, kuriems užpildyti įmonė neturi duomenų, paliekami tušti.

*Sąnaudų patirtų įvykdžius investiciją ir sąnaudų, kurios būtų patirtos investicijos neįvykdžius skirtumas;

**ATL – apyvartiniai taršos leidimai.

*** X – įrangos į kurią investuojama eksploatacijos laikotarpio pradžios metai; XX – įrangos į kurią investuojama eksploatacijos laikotarpio pabaigos metai.

**** ATL pardavimo pajamų, gautų įvykdžius investiciją, ir pajamų, kurios būtų gautos investicijos neįvykdžius, skirtumas.

______________

9. Duomenų lentelė investicijų į šilumos gamybą sąlygojamiems sąnaudų pokyčiams skaičiuoti

Investicijos pavadinimas....................................
I Rekonstruojamos katilinės / statomos naujos katilinės / katilinės, kurioje investuojama į katilus / kogeneracinės jėgainės, pavadinimas
1. Nauji katilai* (neįeinantys į naujų kogeneracinių jėgainių sudėtį):
1.1. Naujo katilo Nr....... n. k./galia (MW) / tipas (VŠK, GK **) / kuro rūšis / metinis pagaminamas šil. kiekis (MWh)	/ / / /
1......
2. Rekonstruojami katilai:
2.1. Rekonstruojamas katilas Nr.......
2.1.1. Rekonstruojamo katilo Nr....... iki rekonstrukcijos n. k./galia (MW) / tipas (VŠK, GK **) / kuro rūšis / metinis pagaminamas šil. kiekis (MWh)	/ / / /
2.1.2. Rekonstruojamo katilo Nr....... po rekonstrukcijos n. k./galia (MW) / tipas (VŠK, GK **) / kuro rūšis / metinis pagaminamas šil. kiekis (MWh)	/ / / /
2......
3. Naujos kogeneracinės jėgainės*:
3.1. Naujos jėgainės Nr....... n. k. / elektrinė galia (MW) / šiluminė galia (MW) / kuro rūšis / metinis pagaminamas šil. kiekis (MWh) / metinis pagaminamas elektros kiekis (MWh) / metinis parduodamas į skirstomąjį tinklą elektros kiekis (MWh) / metinis pagamintas elektros kiekis suvartojamas savoms reikmėms (MWh)	/ / / / / / /
3......
4. Nauji kondensaciniai ekonomaizeriai*:
4.1. Naujo kondensacinio ekonomaizerio Nr...... galia (MW) / metinis pagaminamas šil. kiekis (MWh)	/
4.......
5. Esami katilai, kurių metinį pagaminamą šilumos kiekį pakeičia*** nauji katilai/kondensaciniai ekonomaizeriai / kogeneracinės jėgainės:
5.1. Katilo Nr......., n. k. / sumontavimo metai / galia (MW) / tipas (VŠK ar GK**) / kuro rūšis / metinis pagaminamas šil. kiekis iki investicijos (MWh) / metinis pagaminamas šil. kiekis po investicijos (MWh)	/ / / / / /
5......
6. Esami kondensaciniai ekonomaizeriai, kurių metinį pagaminamą šilumos kiekį pakeičia*** nauji katilai/kondensaciniai ekonomaizeriai / kogeneracinės jėgainės:
6.1. Kondensacinio ekonomaizerio Nr...... / sumontavimo metai / galia (MW) / metinis pagaminamas šil. kiekis iki investicijos (MWh) / metinis pagaminamas šil. kiekis po investicijos (MWh)	/ / / /
6.......
7. Esamos kogeneracinės jėgainės, kurių metinį pagaminamą šilumos kiekį pakeičia *** nauji katilai/kondensaciniai ekonomaizeriai / kogeneracinės jėgainės:
7.1. Kogeneracinės jėgainės Nr....... n. k. / sumontavimo metai /elektrinė galia (MW) / šiluminė galia (MW) / kuro rūšis metinis pagaminamas šil. kiekis iki investicijos (MWh) / metinis pagaminamas elektros kiekis iki investicijos (MWh) / metinis parduodamas į skirstomąjį tinklą elektros kiekis iki investicijos (MWh) / metinis pagamintas elektros kiekis suvartojamas savoms reikmėms iki investicijos (MWh) metinis pagaminamas šil. kiekis po investicijos (MWh) / metinis pagaminamas elektros kiekis po investicijos (MWh) / metinis parduodamas į skirstomąjį tinklą elektros kiekis po investicijos (MWh) / metinis pagamintas elektros kiekis suvartojamas savoms reikmėms po investicijos (MWh)	/ / / /
	/ / /
	/ / /
7.......
8. Katilinės metinis suvartojamų dujų (jei dujos yra) kiekis iki investicijos / po investicijos (tūkst. m³)	/
9. Katilinės maksimalus dujų suvartojimo galingumas iki investicijos / po investicijos (tūkst. m³/para/metus)	/
10. Įmonės, iš kurios perkamos dujos, pavadinimas
11. Katilinės elektrą vartojančių įrenginių suminis maksimalus panaudojamas galingumas..... MW / kogeneracinės jėgainės elektrą vartojančių įrenginių suminis maksimalus panaudojamas galingumas..... MW	/
II Kitos katilinės, kuriose pasikeičia metiniai sudeginamo kuro kiekiai dėl investicijos
Katilinės 1 pavadinimas..............
1. Katilai:
1.1. Katilo Nr......., n. k. / sumontavimo metai / galia (MW) / tipas (VŠK ar GK**) / kuro rūšis / metinis pagaminamas šil. kiekis iki investicijos (MWh) / metinis pagaminamas šil. kiekis po investicijos (MWh)	/ / / / / /
1......
2. Kondensaciniai ekonomaizeriai:
2.1. Kondensacinio ekonomaizerio Nr...... sumontavimo metai / galia (MW) / metinis pagaminamas šil. kiekis iki investicijos (MWh) / metinis pagaminamas šil. kiekis po investicijos (MWh)	/ / /
2.......
3. Kogeneracinės jėgainės:
3.1. Kogeneracinės jėgainės Nr....... n. k. / sumontavimo metai /elektrinė galia (MW) / šiluminė galia (MW) / kuro rūšis metinis pagaminamas šil. kiekis iki investicijos (MWh) / metinis pagaminamas elektros kiekis iki investicijos (MWh) / metinis parduodamas į skirstomąjį tinklą elektros kiekis iki investicijos (MWh) / metinis pagamintas elektros kiekis suvartojamas savoms reikmėms iki investicijos (MWh) metinis pagaminamas šil. kiekis po investicijos (MWh) / metinis pagaminamas elektros kiekis po investicijos (MWh) / metinis parduodamas į skirstomąjį tinklą elektros kiekis po investicijos (MWh) / metinis pagamintas elektros kiekis suvartojamas savoms reikmėms po investicijos (MWh)	/ / / /
	/ / /
	/ / /
3.......
4. Katilinės metinis suvartojamų dujų (jei dujos yra) kiekis iki investicijos / po investicijos (tūkst. m³)	/
5. Katilinės maksimalus dujų suvartojimo galingumas iki investicijos / po investicijos (tūkst. m³/para/metus)	/
6. Įmonės, iš kurios perkamos dujos, pavadinimas
Katilinės..... pavadinimas.................
.................

Pastaba: jei eilutės pavadinime nurodyta informacija nesusijusi su atliekama investicija, tai eilutės tuščiuose langeliuose pažymimas ženklas „-“.

Tie lentelės langeliai, kuriems užpildyti įmonė neturi duomenų, paliekami tušti.

* Nauji katilai, naujos kogeneracinės jėgainės, nauji kondensaciniai ekonomaizeriai – tai investicijos dėka pastatomi katilai, kogeneracinės jėgainės, kondensaciniai ekonomaizeriai.

**VŠK – vandens šildymo katilas; GK – garo katilas.

*** „Esami katilai (ar ekonomaizeriai / ar kogeneracinės jėgainės), kurių metinį pagaminamą šilumos kiekį pakeičia“ – tai tie esami katilai ar ekonomaizeriai ar kogeneracinės jėgainės, kurie demontuojami ar užkonservuojami ar kurie toliau eksploatuojami mažesniu apkrovimu arba didesniu apkrovimu dėl to, kad pastatomas kitas naujas katilas, ekonomaizeris ar kogeneracinė jėgainė.

10. Šilumos tiekimo veikloje naudojamo turto, kurio eksploatacija nutraukiama, duomenų lentelė

Pavadinimas investicijos, dėl kurios buvo (bus) nutraukta šilumos tiekimo veikloje naudojamo turto eksploatacija	Šilumos tiekimo veikloje naudojamas turtas, kurio eksploatacija buvo (bus) nutraukta*
	Turto inventorinis Nr.	TTurto, pavadi-nimas	Turto įvedimo į eksploataciją data	Turto eksploatacijos nutraukimo data	Turto nusidė-vėjimo norma (metai)	Turto pradinė vertė (tūkst. Eur)	Turto likutinė vertė eksploatacijos nutraukimo metu (tūkst. Eur)

* Ši lentelė pildoma toms investicijoms, kurių metu sukurtas turtas keičia išimamą iš eksploatacijos turtą, arba investicijoms, kurios sąlygoja tam tikro šilumos tiekimo veikloje naudojamo turto išėmimą iš eksploatacijos.

11. Šilumos tiekimo įmonei perduotos šilumos tiekimo sistemos turto lentelė

Šilumos tiekimo įmonei perduotos aprūpinimo šiluma sistemos * turtas
Šilumos tiekimo įmonės suteiktas turto inventorinis Nr*.	Turto, pavadi-nimas	Turto įvedimo į eksploataciją data	Turto nusidėvėjimo norma (metai)	Turto pradinė vertė (tūkst. Eur)	Turto likutinė vertė turto perdavimo šilumos tiekimo įmonei metu (tūkst. Eur)	Ar perduotas turtas yra šilumos tiekimo įmonės licencijuojamoje teritorijoje (atsakymas: Taip / Ne)

*nurodoma tik tuo atveju, jei turtas jau perduotas įmonei.

Pastaba: ši lentelė pildoma tuo atveju, jei Komisijai teikiamas derinti įstatinio kapitalo didinimo būdu šilumos tiekimo įmonei akcininko į įmonės balansą perduotas ilgalaikis turtas - aprūpinimo šiluma sistema; taip pat ši lentelė pildoma tuo atveju, jei Komisijai teikiamas derinti savivaldybės turtas – aprūpinimo šiluma sistema, kuris šilumos tiekimo įmonei savivaldybės perduotas valdyti nuomos pagrindu.

12. Šilumos tiekimo įmonei perduotos aprūpinimo šiluma sistemos duomenų lentelė

Eil. Nr.	Duomenų pavadinimas	Mato vnt.	Kiekis*
1.	Pagaminta šilumos savuose šaltiniuose	MWh
2.	Pirkta šilumos	MWh
3.	Patiekta šilumos į tinklą	MWh
4.	šilumos pardavimas	MWh
5.	Į šilumos kainą įskaičiuotos sąnaudos aprūpinimo šiluma sistemoje (iš viso)	tūkst. Eur
5.1.	Kuro sąnaudos šilumos gamybai	tūkst. Eur
5.2.	Elektros sąnaudos	tūkst. Eur
5.3.	Vanduo technologijai	tūkst. Eur
5.4.	Perkamos šilumos sąnaudos	tūkst. Eur
5.5.	Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos:	tūkst. Eur
5.6.	Nusidėvėjimas (amortizacija)	tūkst. Eur
5.7.	Darbo užmokesčio sąnaudos	tūkst. Eur
5.8.	Socialinio draudimo įmokos	tūkst. Eur
5.9.	Mokesčiai:	tūkst. Eur
5.10.	Palūkanų sąnaudos	tūkst. Eur
5.11.	Kitos sąnaudos	tūkst. Eur
6.	Sunaudotas elektros kiekis	MWh
7.	Sunaudotas vandens kiekis	tūkst. m3
8.	Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius	vnt.
9.	Sąlyginių šilumos tinklų ilgis	kms
10.	Sąlyginio kuro sąnaudos (iš viso)**	tne
10.1.	Kuras 1 (įrašyti kuro pavadinimą)	tne
10.1.1.	Kuro 1 (įrašyti kuro pavadinimą) kaina	Lt/tne
10.1.2.	Kuro 1 (įrašyti kuro pavadinimą) lyginamosios sąnaudos	kgne/MWh
10.2.	Kuras 2 (įrašyti kuro pavadinimą)	tne
10.2.3.	Kuro 2 (įrašyti kuro pavadinimą) kaina	Lt/tne
10.2.4.	Kuro 2 (įrašyti kuro pavadinimą) lyginamosios sąnaudos	kcal/kg
10....	Kuras ..... (įrašyti kuro pavadinimą)	kgne/MWh
10...........	Kuro ..... (įrašyti kuro pavadinimą) kaina	%
10...........	Kuro ...... (įrašyti kuro pavadinimą) lyginamosios sąnaudos	tne

*Jei aprūpinimo šiluma sistemos perdavėjas lentelėje nurodytus duomenis negali šilumos tiekimo įmonei pateikti, tai tuos duomenis šilumos tiekimo įmonė nurodo skaičiuotinus;

**Jei trūksta eilučių kuro rūšims lentelėje surašyti ‒ lentelę pratęskite.

13. Aprūpinimo šiluma sistemos šilumos vartotojų šilumos suvartojimo ir maksimalaus šilumos suvartojimo galingumo pokyčio prognozės dėl pastatų renovacijos lentelė (ši lentelė pildoma tik investicijoms į šilumos generavimo šaltinius).

Aprūpinimo šiluma sistemos, kurioje investuojama į šilumos generavimo šaltinius, pavadinimas_______________________________
Metai	Prie aprūpinimo šiluma sistemos prijungtų pastatų metinio šilumos suvartojimo sumažėjimas dėl pastatų renovacijos (MWh)	Prie aprūpinimo šiluma sistemos prijungtų pastatų maksimalaus šilumos suvartojimo galingumo šildymui sumažėjimas dėl pastatų renovacijos (MW)

Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo 6 priedas

1.     Energetikos įmonės investicijų projekto finansinė analizė, tūkst. Eur

Eil. Nr.	Pavadinimas	20__	20__	20__	...	20__
1.	PROJEKTO PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA
1.1.	Projekto pajamos, iš viso
1.1.1.	Projekto pardavimų apimtys, vnt.
1.2.	Projekto sąnaudos, iš viso
1.2.1.	remonto sąnaudos
1.2.2.	techninės priežiūros ir eksploatacijos sąnaudos
1.2.3.	sąnaudos darbui apmokėti
1.2.4.	įmokos socialiniam draudimui
1.2.5.	mokesčiai (turto mokestis ir kt.)
1.2.6.	kitos sąnaudos
1.2.6.1.	(išvardinti)
1.3.	Pelnas prieš nusidėvėjimą, palūkanas ir mokesčius (1.1.–1.2.)
1.4.	Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos
1.5.	Palūkanų sąnaudos
1.6.	Pelno mokestis
1.7.	Grynasis pelnas (1.3.–1.4.–1.5.–1.6.)
2.	PROJEKTO PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
2.1.	Pinigų srautas iš veiklos (2.1.1. + 2.1.2.)
2.1.1.	Grynasis pelnas (1.7.)
2.1.2.	Pajamos, skirtos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms dengti (+)
2.2.	Pinigų srautas investicijoms (–)
2.2.1.	(išvardinti investuojamas sumas pagal investicijų objektus)
2.3.	Pinigų srautas iš projekto finansavimo šaltinių (2.3.1. + 2.3.2. + 2.3.3. + 2.3.4. + 2.3.5.)
2.3.1.	Skolintos lėšos
2.3.2.	Nuosavos lėšos
2.3.3.	Subsidijos, dotacijos, vartotojų prijungimo įmokos
2.3.4.	Kiti finansavimo šaltiniai
2.3.4.1.	(išvardinti)
2.3.5.	Paskolų grąžinimas (–)
2.4.	Grynųjų pinigų srautas FGDV ir FVGN skaičiavimui (2.1. + 2.2. + 2.3.3)
2.5.	Sukauptas (akumuliuotas) grynųjų pinigų srautas
2.6.	Finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV), taikant diskonto normą
2.7.	Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN), proc.

20_ _ m. _______________            Įmonės vadovas______________________________

______________

2.    
Perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių LRAIC duomenų surinkimo klausimynas naujoms investicijoms (išskyrus naujas elektros jungtis)

ID numeris	Investicijos pavadinimas	Investavimo metai	Investicijos CAPEX	Planuojama metinė investicijos amortizacija	Investicijos OPEX	Planuojamas reguliuojamas pelnas	Metiniai ES fondų finansavimo šaltiniai (subsidijos, grantai)	Bendri metiniai investicijos kaštai
A	B	C	D	E	F	G	H	I=E+F+G-H
[#]	[pavadinimas]	[metai]	[Eur]	[Eur/metus]	[Eur/metus]	[Eur/metus]	[Eur/metus]	[Eur/metus]

3.    
Perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių LRAIC duomenų surinkimo klausimynas, naujoms investicijoms į elektros jungtis

ID numeris	Investicijos pavadinimas	Gamintojas ar vartotojas	Įtampa	Regionas	Miestas	Įrengta galia/pralaidumas	Investavimo metai	Unikalus investicijos ID (iš LRAIC modelio)	Planuojami metiniai patirti investicijos kaštai (įskaitant metinį nusidėvėjimą, metinį OPEX ir metinį reguliuojamos veiklos pelną)
A	B	C	D	E	F	G	H	I	J
[#]	[pavadinimas]	[G/V]	[EHV/HV/MV/LV]	[pavadinimas]	[pavadinimas]	[MW]	[metai]	[#]	[Eur/metai]

_______________________________

Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo 7 priedas

_________________________________

(Įmonės pavadinimas)

20... METŲ ELEKTROS ĮMONIŲ INVESTICIJŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITA *

20... m................ mėn. ..... d.

Eil. Nr.	Projekto (darbų) pavadinimas	Projekto vykdymo metai (prad./pab.)	Projekto rūšis **	Suderinta projekto vertė (tūkst. Eur)	Galutinė (faktinė) projekto vertė (tūkst. Eur)	Galutinė (faktinė) projekto finansavimo struktūra, proc. ***									Planuojamas transportuoti ar parduoti papildomas kiekis (kWh)	Planuojamas ribinių eksploatacinių sąnaudų poreikis (tūkst. Eur)
						a+b+c	a.	b.	c.	d.	e.	f.	g.	h.
1.	2.	3.	4.	5.	6.	7.	7.1	7.2	7.3	8.	9.	10.	11.	12.	13.	14.
1.	330–110 kV elektros tinklas, iš viso
	iš jų:
1.1.	(detalizuojami projektų ir darbų aprašymai virš 3,5 mln. Eur)
1.2.	...
2.	35-6 kV elektros tinklas, iš viso
	iš jų:
2.1.	(detalizuojami projektų ir darbų aprašymai virš 1 mln. Eur)
2.2.	...
3.	0,4 kV elektros tinklas, iš viso
	iš jų:
3.1.	(detalizuojami projektų ir darbų aprašymai virš 0,3 mln. Eur)
3.2.	...
4.	Nauji vartotojai, iš viso
	iš jų:
4.1.	Nauji vartotojai 330–110 kV, iš viso
4.1.1.	(detalizuojami projektų ir darbų aprašymai virš 0,3 mln. Eur)
4.2.	Nauji vartotojai 35–6 kV, iš viso
4.2.1.	(detalizuojami projektų ir darbų aprašymai virš 0,2 mln. Eur)
4.2.2.	...
4.3.	Nauji vartotojai 0,4 kV, iš viso
4.3.1.	(detalizuojami projektų ir darbų aprašymai virš 0,1 mln. Eur)
4.3.2.	...
5.	Ryšiai ir valdymo sistemos, iš viso
	iš jų:
5.1.	(detalizuojami tik stambiausi projektai virš 0,3 mln. Eur)
5.2.	...
6.	Transporto priemonės****
7.	Kompiuterinė technika****
8.	Kita įranga, prietaisai, įrankiai****
9.	Nematerialus turtas****
10.	Kitas turtas
11.	Iš viso nauji objektai (plėtra)
12.	Iš viso nauji vartotojai
13.	Iš viso turto atnaujinimas ir modernizavimas
	IŠ VISO (1 + 2 + 3 + 4 + 5 + 6 + 7 + 8+9+10)

* Elektros energetikos įmonė, pateikdama investicijų įvykdymo ataskaitą, lentelėje nurodo faktinius įgyvendintų investicijų duomenis. Įmonė pagal priedą teikia ir konkrečios investicijos įgyvendinimo ataskaitą.

** Projekto rūšis: 1 – sistemos saugumui ir tiekimo patikimumui (Tvarkos aprašo 49.1 punktas); 2 – naujas objektas (plėtra); 3 – sistemos atnaujinimas; 4 – modernizavimas; 5 – kita (paaiškinti);

*** Projekto finansavimo struktūra: a – pajamos, skirtos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms dengti; b – skolintos lėšos; c – grynasis pelnas; d – ES struktūrinių fondų lėšos; e – kitos subsidijos ir dotacijos; f – vartotojų prijungimo lėšos; g – valstybės biudžeto lėšos; h – kita (paaiškinti). Pastaba. Tuo atveju, kai Elektros įmonės pagal atskirus projektus pagrįstai negali pateikti stulpeliuose Nr. 7.1, 7.2 ir 7.3 prašomos informacijos, tai tuščiuose langeliuose pažymimas ženklas „-“.

**** išvardinti projektus bei jų turto vienetus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 30 tūkst. Eur

20_ _ m. _______________            Įmonės vadovas______________________________

______________