PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO
2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATVIRTINIMO

2019 m. sausio 24 d. Nr. T-9

Panevėžys

Vadovaudamasi Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuostatų, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-156 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuostatų patvirtinimo“, 22.7  papunkčiu, Savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2018 metų veiklos ataskaitą (pridedama).

Savivaldybės meras                                                                                                  Povilas Žagunis

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2019 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. T-9

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO

2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-287 „Dėl pritarimo steigti biudžetinę įstaigą Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą“, 2008 m. rugsėjo 1 d. įkurtas Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau – Biuras).

Biuras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš savivaldybės biudžeto iš dalies išlaikoma savivaldybės biudžetinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, kuri vykdo valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas: visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimą, visuomenės sveikatos stebėseną ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, kitais teisės aktais ir Biuro nuostatais, patvirtintais Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-156 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuostatų patvirtinimo“.

Pagrindinis Biuro veiklos tikslas – rūpintis savivaldybės gyventojų sveikata, vykdyti savivaldybės (kelių savivaldybių) teritorijoje Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamą savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūrą, siekiant mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, gerinti gyvenimo kokybę, teikiant kokybiškas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas.

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO STRUKTŪRA

Vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T-186 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymo“ Biure nustatyta 13,75 pareigybės.

2017 metais buvo panaikinta vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialisto pareigybė. Panaikinus šią pareigybę visuomenės sveikatos priežiūros specialistų koordinavimo funkcija 2018 metais teko Biuro direktoriui, o kitos vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialisto funkcijos paskirstytos Biuro darbuotojams. Šis struktūros pakeitimas leido taupyti darbo užmokesčio fondo lėšas. Įvertinus veiklą Biuro darbuotojams 2018 m. skirtos pareiginės algos kintamosios dalys, taip bent jau laikinai motyvuojant dirbti. Teikiamų paslaugų kokybė nesuprastėjo, nes vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistas buvo tarpinė grandis tarp Biuro direktoriaus ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, kurie ir yra pagrindinis įrankis teikti mokinių visuomenės sveikatos stiprinimo ir stebėsenos paslaugas Panevėžio rajono švietimo įstaigose. Panaikinus tarpinę grandį pagerėjo komunikacija ir pagreitėjo priimamų sprendimų įgyvendinimas.

PANEVĖŽIO RAJONO ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ, KURIOSE VYKDOMAS VAIKŲ IR JAUNIMO SVEIKATOS STIPRINIMAS, TINKLAS

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DARBUOTOJŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Darbuotojų pareigų pavadinimas	Pareigybių skaičius	Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas
1.	Direktorius	1	6,5
2.	Vyriausiasis buhalteris	0,75	4,7
3.	Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas	1	4,3
4.	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas	2	4,2
5.	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas	8,75	3,4-3,7
6.	Valytojas	0,25	MMA
7.	Iš viso	13,75

2018 m. gruodžio 31 d. Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure dirbo 18 darbuotojų, 12 iš jų – visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Biure dirba
5 darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 3 iš jų suteiktas magistro kvalifikacinis laipsnis.

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO FINANSAVIMAS 2018 METAIS

Eil. Nr.	Finansavimo šaltiniai	2017 m.	2018 m.	2019 m. projektas
1.	Savivaldybės biudžetas	5,0 tūkst. Eur	2,2 tūkst. Eur	2,7 tūkst. Eur
2.	Finansavimas iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos	152,9 tūkst. Eur	158,2 tūkst. Eur	367,9 tūkst. Eur
3.	Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšos	3,0 tūkst. Eur	7,6 tūkst. Eur	Neplanuojama
	Iš viso	160,9 tūkst. Eur	168 tūkst. Eur	370,6 tūkst. Eur

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DARBUOTOJŲ PAREIGINĖS ALGOS KITIMO 2018–2019 METAIS TENDENCIJOS

Eil. Nr.	Darbuotojų pareigų pavadinimas	Priskaitytas tarnybinis atlyginimas 2018 metais	Planuojamas priskaityti tarnybinis atlyginimas nuo 2019-02-01
1.	Direktorius	1 034 Eur	1 349 Eur*
2.	Vyriausiasis buhalteris	584 Eur	1 044 Eur**
3.	Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas	741 Eur	1 393 Eur***
4.	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas	724 Eur	1 194 Eur***
5.	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas	676–735 Eur	1 094–1 393 Eur***
6.	Valytojas	400 Eur	555 Eur

* Direktoriaus atlyginimas nurodytas nesant koeficiento ir kintamosios dalies pasikeitimo.

** Vyr. buhalterės atlyginimas nurodytas esant pareigybės dydžiui 0,75 pareigybės.

*** Biuro darbuotojų atlyginimai nurodomi su planuojama vidutiniškai 15 proc. kintamąja dalimi.

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO VEIKLAI ĮTAKOS TURĖJUSIŲ VEIKSNIŲ APŽVALGA

1. Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veiklai įtakos turėję išorės veiksniai:

1.1. Nepalanki socialinė, ekonominė situacija visuomenėje lemia sveikatos netolygumų didėjimą;

1.2. Panevėžio rajono gyventojams trūksta asmeninės atsakomybės ir motyvacijos rūpintis savo sveikata, tačiau didėja Panevėžio rajono gyventojų susidomėjimas Biuro veikla, siūlomomis sveikatinimo priemonėmis;

1.3. Panevėžio rajono savivaldybėje trūksta visuomenės sveikatos priežiūros specialistų;

1.4. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo reikalavimus dėl valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų (visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena) vykdymo ir siekiant galutinai įtvirtinti visuomenės sveikatos svarbą valstybės ir savivaldybės politikoje, buvo stiprinama ir plėtojama visuomenės sveikatos priežiūros veikla savivaldybėje. Su funkcijų įgyvendinimu tiesiogiai susijęs veiksnys – gautas finansavimas iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Šiomis lėšomis buvo finansuojamos prioritetinės Biuro veiklos sritys, lėšos gautos I ketvirčio pradžioje, o tai leido planingai ir optimaliai jas naudoti;

1.5. 2018 m. prie Biuro veiklos užtikrinimo prisidėjo Panevėžio rajono savivaldybės skiriamos lėšos. Panevėžio rajono savivaldybės taryba 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T-20 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės 2018 metų biudžeto patvirtinimo“ Biurui skyrė 2,2 tūkst. Eur;

1.6. Panevėžio rajono savivaldybės taryba 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-73 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės 2018 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos patvirtinimo“ Biuro projektams „Lytiškumas – kas? kaip? kada? kodėl?“, „Psichikos sveikatos stiprinimas Panevėžio rajone“, „Fizinio aktyvumo skatinimas Panevėžio rajono bendruomenėse“, „Sveikatos mokyklos Panevėžio rajone 2“, „Sveikata ne tik kūnui, bet ir sielai“ ir „Mokausi plaukti 3“ skyrė 7,6 tūkst. Eur;

1.7. 2018 m. birželio 19 d. pasirašyta projekto „Sveikos gyvensenos skatinimas Panevėžio rajone“, projekto kodas Nr. 08.4.2-ESFA-R630-51-0003, sutartis su Europos socialinio fondo agentūra. Projektui įgyvendinti skirta 91 149,1 Eur.

2. Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veiklai įtakos turėję vidaus veiksniai:

2.1. Biuro specialistai kėlė kvalifikaciją, dalyvavo konferencijose, kursuose bei seminaruose;

2.2. Biuras neturi tinkamų patalpų, kur būtų galima vesti mokymus, renginius bei paskaitas. Renginių metu bendradarbiaujama su vietos bibliotekomis, mokyklomis ir kultūros centrais, bendruomenėmis, kitais partneriais, kurie sudaro galimybes vykdyti veiklas jų patalpose;

2.3. Biure 2018 m. keitėsi darbuotojai, kurie vykdo sveikatos priežiūrą Panevėžio rajono švietimo įstaigose;

2.4. Mažas Biuro darbuotojų darbo užmokestis neleido pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų, sunku motyvuoti dabartinius, vyko nuolatinė darbuotojų kaita.

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO 2018 METŲ VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMAS

Eil. Nr.	Vykdomos programos, projektai, priemonės	Vykdytojai	Vykdymo laikotarpis	Vertinimo kriterijai	Pasiekti rezultatai
1.	Visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas
1.1.	Priemonės, skirtos mokiniams, ugdomiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	252 užsiėmimai; 4 835 dalyviai; 30 straipsnių; 9 stendai, plakatai
1.1.1.	Sveikatos sauga ir stiprinimas, bendrieji sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos klausimai	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	45 užsiėmimai; 813 dalyvių; 3 straipsniai
1.1.2.	Sveika mityba ir nutukimo prevencija	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	38 užsiėmimai; 641 dalyvis; 7 straipsniai
1.1.3.	Fizinis aktyvumas	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	37 užsiėmimai; 858 dalyviai; 6 straipsniai
1.1.4.	Psichikos sveikata (smurto, patyčių prevencija, streso kontrolė ir kt.)	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	13 užsiėmimų; 228 dalyviai; 1 straipsnis; 2 stendai, plakatai
1.1.5.	Aplinkos sveikata	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	20 užsiėmimų; 624 dalyviai; 5 straipsniai; 1 stendas, plakatas
1.1.6. *	Užkrečiamųjų ligų profilaktika, asmens higiena	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	36 užsiėmimai; 654 dalyviai; 5 straipsniai; 2 stendai, plakatai
1.1.7.	Ėduonies profilaktika ir burnos higiena	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	31 užsiėmimas; 440 dalyvių; 1 straipsnis; 2 stendai, plakatai
1.1.8.	Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	27 užsiėmimų; 477 dalyviai; 1 straipsnis; 2 stendai, plakatai
1.2.	Priemonės, skirtos mokiniams, ugdomiems pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	690 užsiėmimų; 13 469 dalyviai; 76 straipsniai; 34 stendai, plakatai
1.2.1.	Sveikatos sauga ir stiprinimas, bendrieji sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos klausimai	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	160 užsiėmimų; 3 565 dalyviai; 28 straipsniai; 6 stendai, plakatai
1.2.2.	Sveika mityba ir nutukimo prevencija	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	61 užsiėmimas; 1 005 dalyviai; 5 straipsniai; 1 stendas, plakatas
1.2.3.	Fizinis aktyvumas	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	79 užsiėmimai; 1 890 dalyvių; 6 straipsniai; 4 stendai, plakatai
1.2.4.	Psichikos sveikata (smurto, savižudybių prevencija, streso kontrolė ir kt.)	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	38 užsiėmimai; 790 dalyvių; 4 straipsniai; 1 stendas, plakatas
1.2.5.	Aplinkos sveikata	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	33 užsiėmimai; 714 dalyvių; 8 straipsniai; 1 stendas, plakatas
1.2.6.	Rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencija	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	51 užsiėmimas; 1 089 dalyviai; 4 straipsniai; 2 stendai, plakatai
1.2.7. *	Lytiškumo ugdymas, AIDS ir lytiškai plintančių ligų prevencija	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	65 užsiėmimai; 1 327 dalyviai; 6 straipsniai; 3 stendai, plakatai
1.2.8. *	Užkrečiamųjų ligų profilaktika, asmens higiena	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	64 užsiėmimai; 952 dalyviai; 5 straipsniai; 6 stendai, plakatai
1.2.9.	Ėduonies profilaktika ir burnos higiena	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	37 užsiėmimai; 451 dalyvis; 1 straipsnis; 1 stendas, plakatas
1.2.10.	Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	88 užsiėmimai; 1 515 dalyvių; 6 straipsniai; 3 stendai, plakatai
2.	Suteiktos individualios konsultavimo paslaugos mokyklos bendruomenei	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Suteiktų konsultavimo paslaugų skaičius	534 konsultacijos
2.1.	Mokinių, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Suteiktų konsultavimo paslaugų skaičius	103 konsultacijos
2.1.1.	Mokiniams	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Suteiktų konsultavimo paslaugų skaičius	103 konsultacijos
2.1.2.	Mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams)	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Suteiktų konsultavimo paslaugų skaičius	0 konsultacijų
2.1.3.	Mokyklų darbuotojams	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Suteiktų konsultavimo paslaugų skaičius	0 konsultacijų
2.2.	Mokinių, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Suteiktų konsultavimo paslaugų skaičius	431 konsultacija
2.2.1.	Mokiniams	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Suteiktų konsultavimo paslaugų skaičius	431 konsultacija
2.2.2.	Mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams)	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Suteiktų konsultavimo paslaugų skaičius	0 konsultacijų
2.2.3.	Mokyklų darbuotojams	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Suteiktų konsultavimo paslaugų skaičius	0 konsultacijų
3.	Mokinių sveikatos stebėsena	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Įvertintų mokinių profilaktinių patikrinimų pažymų skaičius (proc.)	100 proc. pateiktų mokinių profilaktinių patikrinimų pažymų
3.1.	Mokinių, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, sveikatos stebėsena	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Įvertintų mokinių profilaktinių patikrinimų pažymų skaičius (proc.)	100 proc. pateiktų mokinių profilaktinių patikrinimų pažymų
3.2.	Mokinių, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, sveikatos stebėsena	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Įvertintų mokinių profilaktinių patikrinimų pažymų skaičius (proc.)	100 proc. pateiktų mokinių profilaktinių patikrinimų pažymų
4.	Pirmos pagalbos ar gydytojo rekomendacijų įgyvendinimas (1 000 mokinių)	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Suteiktų pirmos pagalbos paslaugų skaičius; Įgyvendintų gydytojo rekomendacijų skaičius	100 pirmos pagalbos paslaugų ar gydytojo rekomendacijų įgyvendinimų
4.1.	Mokiniams, ugdomiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (1 000 mokinių)	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Suteiktų pirmos pagalbos paslaugų skaičius; Įgyvendintų gydytojo rekomendacijų skaičius	50 pirmos pagalbos paslaugų ar gydytojo rekomendacijų įgyvendinimų
4.2.	Mokiniams, ugdomiems pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas (1 000 mokinių)	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Suteiktų pirmos pagalbos paslaugų skaičius; Įgyvendintų gydytojo rekomendacijų skaičius	50 pirmos pagalbos paslaugų ar gydytojo rekomendacijų įgyvendinimų
5.	Mokinių patikros dėl asmens higienos ir pedikuliozės (1000 mokinių)	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Mokinių patikrų dėl asmens higienos ir pedikuliozės skaičius	4 695 patikros
5.1.	Mokiniams, ugdomiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (1000 mokinių)	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Mokinių patikrų dėl asmens higienos ir pedikuliozės skaičius	2 798 patikros
5.2.	Mokiniams, ugdomiems pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas (1000 mokinių)	Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai	I–IV ketv.	Mokinių patikrų dėl asmens higienos ir pedikuliozės skaičius	1 897 patikros
6.	Visuomenės sveikatos stiprinimas
6.1.	Sveikatos sauga ir stiprinimas, bendrieji sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos klausimai (iš viso)	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	23 užsiėmimai; 715 dalyvių; 71 straipsnis
6.1.1.	Sveikatos sauga ir stiprinimas, bendrieji sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos klausimai	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	18 užsiėmimų, 618 dalyvių; 15 straipsnių
6.1.2.	Konkursas „Sveikatą stiprinanti bendruomenė“	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I ketv.	Bendruomenių skaičius, straipsnių skaičius	4 bendruomenės; 1 straipsnis
6.1.3.	Konkursas „Sveikatos ambasadorius“	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai    I-IV ketv.    Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius	II ketv.	Dalyvių skaičius, straipsnių skaičius	2 dalyviai; 1 straipsnis
6.1.4.	Dalyvavimas projekto „Nedelsk“ ėjimo / bėgimo maratono renginyje	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	II ketv.	Dalyvių skaičius, Straipsnių skaičius	113 dalyvių, iš jų 76 dalyvavo sveikatingumo akcijoje
6.1.5.	Sveikatos mokyklos	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai    I-IV ketv.    Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius	II–IV ketv.	Mokyklų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius	1 mokykla; 15 dalyvių; 1 straipsnis
6.2.	Sveika mityba ir nutukimo prevencija	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	5 užsiėmimai; 69 dalyviai; 2 straipsniai
6.3.	Fizinis aktyvumas	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	11 užsiėmimų (po 8 kartus); 719 dalyvių
6.4.	Psichikos sveikata (smurto, savižudybių prevencija, streso kontrolė ir kt.)	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	8 užsiėmimai; 120 dalyvių; 2 straipsniai
6.5.	Aplinkos sveikata	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	4 užsiėmimai; 59 dalyviai; 3 straipsniai
6.6.	Rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencija	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	4 užsiėmimai; 71 dalyvis; 3 straipsniai; 1 lankstinukas (500 vnt.)
6.7.	Lytiškumo ugdymas, AIDS ir lytiškai plintančių ligų prevencija	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	III–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	2 straipsniai
6.8.	Tuberkuliozės profilaktika	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	1 straipsnis
6.9.	Užkrečiamųjų ligų profilaktika, asmens higiena (iš viso)	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	7 užsiėmimai; 176 dalyviai; 3 straipsniai; 1 lankstinukas (500 vnt.)
6.9.1.	Užkrečiamųjų ligų profilaktika, asmens higiena	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	2 užsiėmimai; 65 dalyviai; 1 straipsnis 1 lankstinukas (500 vnt.)
6.9.2. *	Žarnyno ligų profilaktika ir prevencija	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	5 užsiėmimai; 111 dalyvių; 2 straipsniai
6.10.	Ėduonies profilaktika ir burnos higiena	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	3 užsiėmimai; 30 dalyvių; 1 straipsnis
6.11.	Kraujotakos sistemos ligų profilaktika	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	5 užsiėmimai; 99 dalyviai; 2 straipsniai
6.12.	Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija (iš viso)	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	7 užsiėmimai; 186 dalyviai; 3 straipsniai
6.12.1.	Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	1 užsiėmimas; 24 dalyviai
6.12.2. *	Nelaimingų atsitikimų darbo vietose prevencija	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	2 užsiėmimai; 69 dalyviai; 1 straipsnis
6.12.3. *	Nelaimingų atsitikimų kelyje prevencija	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	4 užsiėmimai; 93 dalyviai; 2 straipsniai
6.13.	Onkologinių ligų profilaktika (iš viso)	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	2 užsiėmimai; 560 dalyvių; 3 straipsniai
6.13.1.	Onkologinių ligų profilaktika	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	1 užsiėmimas; 31 dalyvis; 2 straipsniai
6.13.2.	Akcija „Išgelbėkime vyrus“	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–II ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	529 dalyviai; 1 straipsnis
6.14.	Kitos	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	I–IV ketv.	Organizuotų užsiėmimų skaičius, dalyvių skaičius, straipsnių skaičius, leidinių skaičius	28 straipsniai
7.	Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programų baigusių rizikos grupės asmenų skaičius (vnt.)	Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai	III–IV ketv.	Dalyvių skaičius	0 dalyvių
8.	Visuomenės sveikatos stebėsena
8.1.	Visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1387) rinkimas, vertinimas ir pokyčių analizavimas	Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas	I–IV ketv.	Surinktų visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių sąrašo duomenų dalis	100 proc. duomenų
8.2.	Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos (VSS IS) administravimas, duomenų suvedimo priežiūra ir analizė	Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas	I–IV ketv.	Profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių vaikų procentas, pateikta ataskaita	98,15 proc. mokinių, pateikta 1 ataskaita
8.3.	Tyrimų organizavimas ar dalyvavimas juose Panevėžio rajone	Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas	I–IV ketv.	Tyrimų skaičius	1 tyrimas
8.4.	Mokinių traumatizmas Panevėžio rajono mokyklose 2017–2018 m. m.	Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas	II ketv.	Pateikta ataskaita	Pateikta 1 ataskaita
8.5.	Informaciniai pranešimai Panevėžio rajono spaudoje bei biuro internetinėje svetainėje apie rajono gyventojų sveikatos rodiklių pokyčius	Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas	II–IV ketv.	Publikuotų pranešimų skaičius	4 pranešimai
8.6.	Kuprinių svėrimo akcijos 2018 duomenų apibendrinimas ir analizė	Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas	III ketv.	Akcijoje dalyvavusių mokinių skaičius, tyrimo rezultatai	226 mokiniai, parengta duomenų analizė
8.7.	Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos parengimas	Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas	IV ketv.	Parengta metinė ataskaita	1 ataskaita

__________________________________________________

* Prioritetines visuomenės sveikatos stiprinimo priemonės

Įstaigų administracijos, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir klasių vadovai apie mokinių sveikatą informuojami susirinkimuose. Rekomendacijos mokyklų administracijai dėl saugios ir sveikatos stiprinimui pritaikytos aplinkos kūrimo teikiamos mokytojų susirinkimuose. Švietimo įstaigų darbuotojai ir mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į sveikatinimo veiklą renginių vaikams metu.

Pridedama Panevėžio rajono savivaldybės 2017 metų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita (1 priedas).

2019 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI IR SVARBIAUSI DARBAI

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio
35 punktu, vykdyti valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas:

1.1. Visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;

1.2. Visuomenės sveikatos stiprinimas;

1.3. Visuomenės sveikatos stebėsena.

2. Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimas bendradarbiaujant su VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika ir VšĮ Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centru.

3. Ankstyvosios intervencijos programos vykdymas bendradarbiaujant su Panevėžio rajono pedagogine psichologine tarnyba.

4. Išlaikyti visus Biuro darbuotojus, sustiprinti kolektyvą naujais specialistais, kelti jų kvalifikaciją, gerinti jų darbo sąlygas.

5. Tęsti projekto „Sveikos gyvensenos skatinimas Panevėžio rajone“, projekto kodas Nr. 08.4.2-ESFA-R630-51-0003, įgyvendinimą.

6. Padidinti veiklos mastą.

______________________________

1 priedas

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

Biudžetinė įstaiga, Beržų g. 50, 36145 Panevėžys, tel. (8 45) 43 30 93. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 301845541. Biuro duomenys: el. p. vsb@panrs.lt

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS 2017 METŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS ATASKAITA

PANEVĖŽYS, 2018

TURINYS

1. ĮVADAS............................................................................................................................................ 3

2. BENDROJI DALIS............................................................................................................................ 3

PAGRINDINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SAVIVALDYBĖJE ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS („ŠVIESOFORAS“)               3

3. SPECIALIOJI DALIS....................................................................................................................... 10

ATRINKTŲ RODIKLIŲ DETALI ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS............................................................... 10

3.1. PANEVĖŽIO RAJONO ASMENŲ, ŽUVUSIŲ AR SUNKIAI SUŽALOTŲ DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE, SKAIČIUS......................................................................................................................................................... 10

3.2. PANEVĖŽIO RAJONO GYVENTOJŲ TRANSPORTO ĮVYKIUOSE PATIRTOS TRAUMOS IR MIRTINGUMAS DĖL TRANSPORTO ĮVYKIŲ........................................................................................................................ 12

3.3. SERGAMUMAS ŽARNYNO INFEKCINĖMIS LIGOMIS............................................................ 15

4. IŠVADOS........................................................................................................................................ 17

5. REKOMENDACIJOS...................................................................................................................... 17

5

1. ĮVADAS

Visuomenės sveikatos stebėsenos savivaldybėje tikslas – nuolat rinkti, tvarkyti, analizuoti ir interpretuoti visuomenės sveikatą charakterizuojančius rodiklius, kad remiantis išsamia informacija apie savivaldybės gyventojų sveikatos būklę, sveikatos rizikos veiksnius, būtų galima planuoti ir įgyvendinti savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo priemones, taip pat vykdyti visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų sklaidą bei tinkamai informuoti savivaldybės politikus, siekiant efektyvaus valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) bei savarankiškųjų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje.

Visuomenės sveikatos stebėsena savivaldybėje vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymu bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1387 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Ataskaitoje pateikiami ir aprašomi 2017 m. visuomenės sveikatos būklę atspindintys duomenys Panevėžio rajono savivaldybėje. Pateikiami rodikliai atspindi, kaip įgyvendinami Lietuvos sveikatos strategijos (toliau – LSS) tikslai bei jų uždaviniai. LSS iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenai parengtas pagrindinių rodiklių sąrašas (toliau – PRS), kurį sudaro 51 unifikuotas rodiklis, geriausiai apibūdinantis LSS siekinius. Ataskaita parengta remiantis oficialiais statistikos šaltiniais. Rengiant šią ataskaitą vadovautasi ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) parengtu leidiniu „Visuomenės sveikatos būklė savivaldybėse
2017 m.“.

2. BENDROJI DALIS

PAGRINDINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SAVIVALDYBĖJE ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS („ŠVIESOFORAS“)

PRS analizė ir interpretavimas („šviesoforo“ kūrimas) atliekamas palyginant 2017 metų Panevėžio rajono savivaldybės rodiklius su Lietuvos vidurkiu. Vadovaujantis „šviesoforo“ principu, visos 60 Lietuvos savivaldybių suskirstytos į kvintilius. Interpretuojant rodiklius mažosios (iki 20 000 gyv.) Lietuvos savivaldybės atskiriamos nuo didžiųjų. Didžiosios savivaldybės pagal kvintilius išsidėsto taip:

·    9 savivaldybės, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją, priskiriamos savivaldybių su geriausiais rodikliais grupei ir žymimos žalia spalva;

·    9 savivaldybės, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją, priskiriamos savivaldybių su prasčiausiais rodikliais grupei ir žymimos raudona spalva;

·    likusių 24 savivaldybių rodiklio reikšmės žymimos geltona spalva. Šių savivaldybių rodikliai interpretuojami kaip atitinkantys Lietuvos vidurkį.

PRS analizės ir interpretavimo tikslas – įvertinti, kokia esama gyventojų sveikatos ir sveikatą lemiančių veiksnių situacija savivaldybėje, įvertinant Lietuvos sveikatos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo kontekste, ir kokių intervencijų / priemonių reikia imtis, siekiant stiprinti savivaldybės gyventojų sveikatą ir mažinti sveikatos netolygumus.

Panevėžio rajono savivaldybės gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje analizuojamų rodiklių duomenys ir jų interpretavimas pateikiami 1 lentelėje „Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių profilis“.

Remiantis profilio rodikliais ir jų interpretavimo rezultatais („šviesoforas“ ir santykis) pasirinktos 3 pagrindinio rodiklių sąrašo reikšmės, kurių rodiklis ar pokyčio kryptis prasčiausia, palyginti su kitomis savivaldybės profilio reikšmėmis (raudonos spalvos pagrindinio rodiklių sąrašo reikšmės). Sudarytas Panevėžio rajono savivaldybės probleminių visuomenės sveikatos sričių sąrašas. Šiose srityse atlikta atrinktų rodiklių detalesnė analizė ir vertinimas.

Pirmame lentelės stulpelyje pateikiami PRS suskirstyti pagal Lietuvos sveikatos programoje numatomus įgyvendinti tikslus ir uždavinius. Antrajame stulpelyje pateikiama Panevėžio rajono savivaldybės rodiklio reikšmė, trečiajame – atitinkamo rodiklio Lietuvos vidurkio reikšmė, ketvirtajame – mažiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, penktajame – didžiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, šeštajame – savivaldybės rodiklio interpretavimas (reikšmės savivaldybėje santykis su Lietuvos vidurkio reikšme ir savivaldybės vietos tarp visų savivaldybių pavaizdavimas pagal „šviesoforo“ principą). ↑– teigiamas didėjantis pokytis, ↓ – teigiamas mažėjantis pokytis, ↑ – neigiamas didėjantis pokytis, ↓ – neigiamas mažėjantis pokytis.

1 lentelė. Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių profilis

Rodiklis	Savivaldybės rodiklis	Lietuvos rodiklis	Min. reikšmė	Maks. reikšmė	Santykis: savivaldybė/ Lietuva
Strateginis tikslas – Pasiekti, kad 2025 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė	↑ 74,7	75,7	70,7	77,8	0,99
Išvengiamas mirtingumas	↓ 35,9	31,3	23,1	39,3	1,1
1 TIKSLAS. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį
1.1. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą
Mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyv.	↑ 44,4	26,5	10,5	63,4	1,7
Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyv.	↑ 44,1	25,9	10,7	64	1,7
Bandymų žudytis skaičius (X60-X64, X66-X84) 100 000 gyv.	41,6	44,4	7,6	100,1	0,9
Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1 000 vaikų	↑ 72,9	76,3	42,6	150,6	1
Socialinės rizikos šeimų skaičius 1 000 gyv.	↑ 6,2	3,5	1,3	8,2	1,8
Ilgalaikio nedarbo lygis	↓ 2,2	2,1	0,3	5,3	1,1
Gyventojų skaičiaus pokytis	↑-21,5	-13,8	-29,8	1,8	1,6
1.2. Sumažinti socialinę ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu
Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V01-Y98) 100 000 gyv.	↑ 124,7	99,3	54,9	173,4	1,3
Standartizuotas mirtingumo dėl išorinių priežasčių rodiklis (V01-Y98) 100 000 gyv.	↑ 123	97,8	53,7	166	1,3
Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1 000 vaikų	↓ 238	159,1	69	360,9	1,5
Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1 000 gyv.	↓ 36	26,4	7,6	98,8	1,4
Sergamumas (nauji atvejai) tuberkulioze (A15-A19) 100 000 gyv.	↓ 38,8	39,5	14,9	86	1
2 TIKSLAS. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką
2.1. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą
Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000 darbingo amžiaus gyv.	↑ 1,8	1,1	0	2,4	1,6
Susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius (W00-W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyv.	↑ 128	145,1	70,7	190	0,9
Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000 gyv.	↑ 89,4	68,3	42,5	120,1	1,3
Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A08) 10 000 gyv.	↓ 77,3	70,7	16,6	108,7	1,1
2.2. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį
Mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis (W65-W74) 100 000 gyv.	5,5	5	0	26,6	1,1
Standartizuotas mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis (W65-W74) 100 000 gyv.	↓ 4,7	4,9	0	25,5	1
Mirtingumo dėl nukritimo rodiklis (W00-W19) 100 000 gyv.	↑ 11,1	15	0	71,2	0,7
Standartizuotas mirtingumo dėl nukritimo rodiklis (W00-W19) 100 000 gyv.	↓ 10,3	14,7	0	32,9	0,7
2.3. Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių
Mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis (V00-V99) 100 000 gyv.	↑ 22,2	8,8	0	30,4	2,5
Standartizuotas mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis (V00-V99) 100 000 gyv.	↑ 23,3	8,7	0	34,5	2,7
Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyv.	↓ 5,5	3,2	0	12,1	1,7
Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00-V99) skaičius 100 000 gyv.	↓ 97	61,8	22,9	133	1,6
2.4. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą
Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis kg., tenkantis 1 kv. km.	↓ 132	1027	58	35935	0,13
Viešai tiekiamo geriamojo vandens prieinamumas vartotojams, proc.	↑ 56,85	-	-	-	-
Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas vartotojams, proc.	↑ 49,71	-	-	-	-
3 TIKSLAS. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą
3.1. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą
Mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, rodiklis 100 000 gyv.	↓ 0	3,9	0	12,6	0
Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, rodiklis 100 000 gyv.	↓ 0	4	0	13,2	0
Mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis 100 000 gyv.	↓ 22,2	20,5	5,1	57,8	1,1
Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis 100 000 gyv.	↓ 23,2	20,2	3,3	52,5	1,1
Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda 100 000 gyv.	↑ 24,9	53,6	0	281,5	0,5
Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais	↓ 177,7	186,9	113,2	376,9	1
Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais	↑ 166,2	164,7	109,4	325,3	1
3.2. Skatinti sveikos mitybos įpročius
Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis	↑ 37,7	34,3	10,6	56,2	1,1
4 TIKSLAS. Užtikrinti kokybiškesnę ir efektyvesnę sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius
4.1. Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant sveikatos technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais
Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1000 gyv.	↓ 27,4	33,1	20,9	56,7	0.8
Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1000 gyv.	↓ 7,5	6,6	3,9	10,1	1,14
4.2. Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą
Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius	↓ 2,5	2	1,4	3,9	1,3
Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyv.	↑ 6,9	7,7	2,3	13,3	0,9
Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyv.	↑ 8,6	9,1	6,8	11,6	0,9
Sergamumas (nauji atvejai) vaistams atsparia tuberkulioze 100 000 gyv.	0	3,9	0	14,8	0
Sergamumas ŽIV (B20-B24) ir lytiškai plintančiomis ligomis (A50-A64) 100 000 gyv.	↑ 1,1	3,1	0	8	0,4
4.3. Pagerinti motinos ir vaiko sveikatą
Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1 000 gyvų gimusių kūdikių	↑ 3,1	3	0	9,9	1
2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina 1 dozė) skiepijimo apimtys (proc.)	↓ 96	93,5	86,6	99,4	1
1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina 3 dozės) skiepijimo apimtys	↓ 97,5	93,7	87	99,3	1
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje	↑ 16,2	16,4	2,2	44,4	1
Vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.)	12,7	18	6	26,9	0,7
Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 1000 gyv.	↓ 6,9	5,4	0	18,8	1,3
4.4. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę
Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) 100 000 gyv.	↓ 928,6	795,9	525,3	1326,9*	1,2
Standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) 100 000 gyv.	↓ 882,5	773,3	626,7	1063,6	1,1
Mirtingumas nuo piktybinių navikų (C00-C97) 100 000 gyv.	↑ 304,9	282,7	175,1	403,1	1,1
Standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų (C00-C97) 100 000 gyv.	↑ 283,2	274,7	201,6	351,8	1
Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų (I60-I69) 100 000 gyv.	↓149,7	189,8	110	544,6	0,8
Standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų 100 000 gyv.	↓ 142,5	183,9	107,7	447,4	0,8
Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv.	↑ 59,6	62,3	28,1	103	1
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje	↑ 48,7	48,6	17,9	65,1	1
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSD  biudžeto lėšų, finansavimo programoje	↑ 48,1	52,8	35,7	69,3	0,9
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo prog.	↑ 51,7	52,2	21,9	66,1	1
Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje	↑ 36,7	40,8	21,7	57,6	0,9

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Panevėžio rajono vidutinis metinis gyventojų skaičius buvo 36 076. Iš jų 49,1 proc. sudarė vyrai, 50,9 proc. – moterys. Palyginti su ankstesniais metais gyventojų skaičius sumažėjo 485 asmenimis (2016 m. – 36 561 gyventojas). Vaikai iki 17 m. amžiaus sudarė 17,42 proc. visų Panevėžio rajono gyventojų. Vaisingo amžiaus (15–49 m.) moterys sudarė 19,81 proc. visų moterų. 18–44 m. amžiaus asmenys – 28,4 proc. gyventojų, 45–64 m. – 31,48 proc., 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys – 19,92 proc. Panevėžio rajono gyventojų (1 pav.).

1 pav. Panevėžio rajono gyventojų amžiaus struktūra 2017 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Remiantis 1 lentelėje „Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių profilis“ pateiktais PRS rodikliais ir jų interpretacijomis, galime teigti, jog:

1.    Panevėžio rajono sveikatos rodikliai, kurių reikšmės yra geresnės už Lietuvos vidurkį (žalioji zona):

·              Mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, rodiklis 100 tūkst. gyv. / Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, rodiklis
100 tūkst. gyv.;

·    Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyv.;

·    Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze 100 tūkst. gyv.;

·              1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina 3 dozės) skiepijimo apimtis (proc.).

2.    Aštuonių rodiklių reikšmės patenka į prasčiausių savivaldybių kvintilių grupę (raudonoji zona):

·    Išvengiamas mirtingumas;

·              Mirtingumas dėl savižudybių (X60–X84) 100 tūkst. gyv. / Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60–X84) 100 tūkst. gyv.;

·    Socialinės rizikos šeimų skaičius 1 000 gyv.;

·              Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius
10 000 darbingo amžiaus gyv.;

·    Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000 gyv.;

·    Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00–A08) 10 000 gyv.;

·    Mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis (V00–V99) 100 tūkst. gyv. / Standartizuotas mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis (V00–V99) 100 tūkst. gyv.;

·    Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00–V99) skaičius 100 tūkst. gyv.

3.    Kiti rodikliai patenka į Lietuvos vidurkį atitinkančią kvintilių grupę (geltonoji zona).

Detaliai analizei, kaip prioritetinės sveikatos problemos, pasirinkti šie rodikliai:

·    Panevėžio rajono asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius (detali analizė apims raudonosios zonos rodiklį: asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius);

·    Panevėžio rajono mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis ir transporto įvykiuose patirtų traumų skaičius (detali analizė apims raudonosios zonos rodiklius: mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis, transporto įvykiuose patirtų traumų skaičius);

·    Panevėžio rajono gyventojų sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (detali analizė apims raudonosios zonos rodiklį: sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis).

3. SPECIALIOJI DALIS

ATRINKTŲ RODIKLIŲ DETALI ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS

3.1. PANEVĖŽIO RAJONO ASMENŲ, ŽUVUSIŲ AR SUNKIAI SUŽALOTŲ DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE, SKAIČIUS

Lietuvoje 1 iš 10 000 darbingo amžiaus gyventojų 2017 m. patyrė sunkų nelaimingą atsitikimą darbe ar žuvo. Iš viso Lietuvoje 2017 m. darbe įvyko 150 sunkių ir 37 mirtini nelaimingi atsitikimai. 21 savivaldybėje (iš 60) 2017 m. nežuvo ar nebuvo sunkiai sužalotas darbe nė vienas asmuo (žr. 2 pav.).

2 pav. Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužeistų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius
10 000 darbingo amžiaus gyv. 2017 m.

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Panevėžio rajono savivaldybės rodiklis patenka tarp 9 savivaldybių, kuriose situacija yra prasčiausia, palyginti su šalies vidurkiu. Šis rodiklis ketvirti metai iš eilės yra raudonojoje zonoje. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus duomenimis, 2017 m. Panevėžio rajono savivaldybėje iš viso įvyko 4 nelaimingi atsitikimai darbe
(3 sunkūs ir 1 mirtinas). Tai yra 1,8 atv. / 10 000 gyv., kai Lietuvos rodiklis – 1,1 atv. / 10 000 gyv. Du sunkūs nelaimingi atsitikimai įvyko, atliekant miškininkystės darbus, ir vienas atvejis įvyko apdirbamojoje gamyboje (mėsos ir paukštienos produktų gamyba). Mirtinas atvejis įvyko įmonėje, užsiimančioje transporto ir saugojimo (sandėliavimas ir saugojimas) veikla (žr. 2 ir 3 lenteles). Atvejo, pasibaigusio mirtimi, dalyvis buvo neblaivus. Taipogi ir vienas sunkus nelaimingas atsitikimas įvyko darbininkui esant neblaiviam.

2 ir 3 lentelė. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis (2 lentelė) ir pagal atliekamus darbus (3 lentelė) Panevėžio rajono įmonėse 2017 m.

2 lentelė.                                                                 3 lentelė.

Įmonių ekonominės veiklos rūšis	Nelaimingų atsitikimų darbe
	Sunkių	Mirtinų	Iš viso (sunkių ir mirtinų)
Miškininkystė	2	-	2
Apdirbamoji gamyba (mėsos ir paukštienos produktų gamyba)	1	-	1
Transportas ir saugojimas (sandėliavimas ir saugojimas)	0	1	1
Iš viso	3	1	4

Atliekamas darbas	Nelaimingų atsitikimų darbe
	Sunkių	Mirtinų	Iš viso (sunkių ir mirtinų)
Miško kirtimas ir susiję darbai	2	-	2
Maisto, gėrimų gamyba ir susiję darbai	1	-	1
Sandėliavimas, transportavimas, pakrovimo, iškrovimo darbai	-	1	1
Iš viso	3	1	4

Šaltinis: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius

3.2. PANEVĖŽIO RAJONO GYVENTOJŲ TRANSPORTO ĮVYKIUOSE PATIRTOS TRAUMOS IR MIRTINGUMAS DĖL TRANSPORTO ĮVYKIŲ

Eismo saugumas keliuose vis dar opi problema. Neatsakingas vairavimas, leistino greičio viršijimas, pėsčiųjų neatidumas gatvėse ir keliuose, vairavimas išgėrus – pagrindinės priežastys, sukeliančios nelaimes keliuose.

2017 m. stacionare užregistruoti 1 748 ligoniai, patyrę traumą kelyje. Daugiausia transporto įvykiuose patirtų traumų (V00–V99) 2017 m. buvo užregistruota didžiųjų šalies savivaldybių gyventojams (Vilniaus m. sav. – 258, Klaipėdos m. sav. – 106, Kauno m. sav. – 98). Tai lėmė didesni ir intensyvesni transporto priemonių srautai didžiuosiuose šalies mietuose. Tačiau, vertinant rodiklius, šios savivaldybės atsiduria mažiausiose ar vidutinėse pozicijose, o didžiausiose atsiduria Alytaus r. sav. – 133 / 100 tūkst. gyv. (35 traumų atvejis), Šiaulių r. sav. – 113,7 / 100 tūkst. gyv. (47 traumų atvejai). Šios savivaldybės Lietuvos vidurkį viršijo apie 2 kartus. (3 pav.). Panevėžio r. sav. rodiklis – 97 / 100 tūkst. gyv. (35 traumų atvejai).

3 pav. Transporto įvykiuose patirtų traumų skaičius 100 tūkst. gyv. 2017 m.

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Nemirtinų sužeidimų, įvykusių kelių transporto įvykiuose, skaičius 2013–2017 m. laikotarpiu, Panevėžio rajone kasmet dinamiškai kito, tačiau visada išliko didesnis nei Lietuvos ir Panevėžio apskrities rodiklis (4 pav.). Nemirtini sužeidimai, įvykę kelių transporto įvykiuose, – tai asmenų, sužeistų kelių transporto įvykiuose ir išgyvenusių 30 d. po įvykio, skaičius.

4 pav. Nemirtinų sužeidimų, įvykusių kelių transporto įvykiuose, skaičius 100 tūkst. gyv.
2013–2017 m.

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Apžvelgiant 2013–2017 m. Panevėžio apskrities VPK kelių policijos biuro pateiktus duomenis, matome, jog Panevėžio rajone 2017 m. įvyko daugiau eismo įvykių ir sužeistų buvo daugiau nei 2016 m., žuvusiųjų skaičius išliko toks pats (žr. 5 pav.). 2017 m. 6 eismo įvykiai įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės.

5 pav. Eismo įvykiai ir nukentėjusieji Panevėžio rajono savivaldybėje 2013–2017 m. (abs. sk.)

Šaltinis: Panevėžio apskrities VPK kelių policijos biuras ir

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

2017 m. Lietuvoje dėl transporto įvykių (V00–V99) žuvo 250 žmonių, iš jų 91 pėsčiasis. Panevėžio rajone 2017 m. eismo įvykių metu žuvo 8 žmonės (22,18 atv. / 100 tūkst. gyv.) ir šis rodiklis buvo žymiai didesnis nei Panevėžio apskrities ir Lietuvos (žr. 6 pav.). Žuvo 4 vyrai ir
4 moterys, 2 žmonės 18–44 metų amžiaus, 5 žmonės 45–64 metų amžiaus ir 1 žmogus vyresnis nei 65 metų.

6 pav. Mirtingumas dėl transporto įvykių 100 000 gyv. 2013–2017 m.

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

3.3. SERGAMUMAS ŽARNYNO INFEKCINĖMIS LIGOMIS

Lietuvoje 2017 m. didžiausias sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis buvo didžiųjų miestų bei jų rajonų savivaldybėse. Taip gali būti dėl to, kad didesnių miestų savivaldybių gyventojai dažniau kreipėsi į gydymo įstaigas, nes jos buvo lengviau pasiekiamos. Pažymėtina, jog oficialioji statistika neatspindi tikrosios padėties, nes ne visi užsikrėtę ir lengvomis formomis susirgę asmenys kreipiasi medicininės pagalbos.

Panevėžio rajone pastaraisiais metais sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis yra didesnis nei Lietuvos ir patenka tarp devynių savivaldybių, kuriose sergamumas yra didžiausias. 2017 m. Panevėžio rajone nustatyti 77,3 atv. / 10 tūkst. gyv., Lietuvoje – 70,7 atv. / 10 tūkst. gyv. žarnyno infekcijų atvejai. Palyginti su 2016 m. fiksuojamas sergamumo atvejų sumažėjimas (žr.
8 pav.).

8 pav. Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis 2015–2017 m.

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento duomenimis, 2017 m. registruota 279 susirgimai ūmiomis žarnyno infekcijomis, iš kurių 53 proc. sudarė bakterinės žarnyno infekcijos (iš kurių 26,5 proc. sudarė Kampilobakteriozė ir Salmoneliozė) ir 47 proc. virusinės žarnyno infekcijos (iš kurių 39 proc. sudarė Rotavirusinis enteritas). 218 asmenų buvo hospitalizuoti (žr. 4 lentelę). 2017 m. susirgimai žarnyno infekcinėmis ligomis dažniau registruoti moterims (142 atvejai) nei vyrams (137), daugiau nei pusė (63 proc.) susirgimų diagnozuoti 0–17 metų amžiaus vaikams. 2017 m. užsikrėtus bakterinės kilmės žarnyno infekcinėmis ligomis mirė trys Panevėžio rajono gyventojai.

4 lentelė. Ūminių žarnyno infekcinių ligų struktūra ir hospitalizuotų ligonių dalis 2017 m.

Liga	Panevėžio rajonas
	Užregistruotų atvejų skaičius	Rodiklis 10 tūkst. gyv.	Hospitalizuotų asmenų skaičius / procentas
Salmoneliozė	18	4,99	12/66,67
Vidurių šiltinė	0	0	0
Šigeliozė	0	0	0
Kitos patikslintos bakterinės žarnyno infekcijos                                              iš jų:	49	13,58	45/91,84
Kampilobakteriozė	21	5,82	17/80,95
Jersiniozė	3	0,83	3/100
Nepatikslintos bakterinės žarnyno infekcijos	80	22,17	43/53,75
Virusinės patikslintos žarnyno infekcijos Iš jų:	87	24,11	83/95,40
Rotavirusinis enteritas	51	14,13	48/94,12
Ūminė gastroenteropatija sukelta Norwalk veiksnio	26	7,20	26/100
Nepatikslintos virusinės žarnyno infekcijos	44	12,19	34/77,27
Bakterinės maisto toksinės infekcijos	1	0,28	1/100
Iš viso	279	77,3	218

Šaltinis: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Panevėžio departamentas

Apie 70 proc. susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis asmenų užsikrečia namuose. Apie 30 proc. žarnyno infekcinių ligų protrūkių kasmet būna susiję su maisto tvarkymo subjektų veikla. Dažniausios protrūkių priežastys yra nesaugus maisto tvarkymas ir maisto tvarkytojų rankų higienos reikalavimų pažeidimai. Pagrindinės priemonės, kurios mažina žarnyno infekcinių ligų paplitimą – infekcijos kontrolė, tinkama higiena bei švietimas.

9 pav. Animuotas bakterijų plitimo kelias

Šaltinis: internetinė svetainė www.sumanimama.lt

4. IŠVADOS

1. Panevėžio rajono savivaldybės rodiklių reikšmės, palyginti su Lietuvos vidurkio rodikliais, pasiskirsto taip: 8 proc. rodiklių patenka į geresnę kvintilių grupę (žalioji zona), 76 proc. patenka į Lietuvos vidurkį atitinkančią kvintilių grupę (geltonoji zona) ir 16 proc. patenka į prasčiausių savivaldybių kvintilių grupę (raudonoji zona).

2. PRS analizė ir interpretavimas („šviesoforo“ kūrimas) atskleidė, jog Panevėžio rajone pastaruosius trejus metus išlieka 3 probleminės visuomenės sveikatos sritys: nelaimingi atsitikimai darbe, transporto įvykiuose patirtos traumos ir mirtingumas transporto įvykiuose bei sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis. Šie rodikliai patenka į prasčiausių savivaldybių kvintilių grupę (raudonoji zona).

3. Mirtingumas dėl transporto įvykių 2017 m. Panevėžio rajone buvo 2,5 karto didesnis nei Lietuvos.

4. 2017 m. Panevėžio rajono savivaldybėje iš viso įvyko 4 nelaimingi atsitikimai darbe
(3 sunkūs ir 1 mirtinas).

5. 2017 m. kiti Panevėžio rajono rodikliai didesni nei Lietuvos vidurkis: išvengiamas mirtingumas, mirtingumas dėl savižudybių, socialinės rizikos šeimų skaičius, darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius.

5. REKOMENDACIJOS

Norint mažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, reikėtų:

·    kelti darbuotojų kvalifikaciją darbo saugos klausimais;

·    netoleruoti žalingų įpročių darbo vietoje;

·    didinti darbuotojų sąmoningumą ir skatinti naudoti darbo saugos priemones;

·    mokyti darbuotojus teikti pirmąją pagalbą.

Siekiant mažinti gyventojų transporto įvykiuose patirtų traumų skaičių, reikėtų:

·    stiprinti saugumo priemones;

·    gyventojams organizuoti saugaus eismo akcijas (šviesos atšvaitų dalijimas pėstiesiems), informacijos sklaida, socialinės reklamos;

·    mokyti gyventojus teikti pirmąją pagalbą.

Siekiant mažinti sergamumo žarnyno infekcinėmis ligomis skaičių:

·   šviesti visuomenę infekcinių ligų prevenciniais klausimais (dalomoji medžiaga, pranešimai spaudoje);

·    ugdymo įstaigose vykdyti praktinius teisingos rankų higienos užsiėmimus.

___________________________