LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL KRYŽDIRBYSTĖS IR JOS SIMBOLIKOS LIETUVOJE išsaugojimo veiksmų plano 2024–2027 mETAMS tvirtinimo

2024 m. gruodžio 6 d. Nr. ĮV-997

Vilnius

Įgyvendindamas Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-735 „Dėl Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijos patvirtinimo“, ir Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijos 2020–2024 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-1374 „Dėl kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano tvirtinimo“, 1.4 uždavinio „Stiprinti materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo vertės suvokimą, jo įvairovę, savitą skirtingų kultūrinių tradicijų sąveiką, pasireiškiančią per kultūros raiškos įvairovę“ 1.4.1 veiksmą „Parengti ir patvirtinti Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių, įtrauktų į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą – kryždirbystės ir kryžių simbolikos bei polifoninių dainų „sutartinių“ – tradicijų išsaugojimo veiksmų planus, kuriais užtikrinamas šių vertybių tęstinumas ir sklaida“,

t v i r t i n u Kryždirbystės ir jos simbolikos Lietuvoje išsaugojimo veiksmų planą 2024–2027 metams (pridedama).

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas                                                  Simonas Kairys

SUDERINTA Etninės kultūros globos tarybos 2024 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-131 SUDERINTA Klaipėdos universiteto 2024 m. spalio 23 raštu Nr. 5-065 SUDERINTA Lietuvos nacionalinio kultūros centro	SUDERINTA Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2024 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (1.36 E)2-2551 SUDERINTA Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos 2024 m. kovo 22 d. raštu Nr. Rš/36 SUDERINTA
2024 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. R1-2024/503 SUDERINTA Lietuvos kultūros tyrimų instituto 2024 m. kovo 22 d. raštu Nr. IS-29 SUDERINTA Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministerijos 2024 lapkričio 21 d. raštu Nr. SR-4219	Lietuvos kultūros tarybos 2024 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. S-238(4.10 E) SUDERINTA Lietuvos tautodailininkų sąjungos 2024 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 24/02 SUDERINTA Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2024 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. SD-24-640
SUDERINTA Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. V3-2635 SUDERINTA Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos 2024 m. kovo 22 d. raštu Nr. S2-2108 SUDERINTA Lietuvos savivaldybių asociacijos 2024 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. SD-2024/868	SUDERINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2024 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 2D-2812 (11.98 E) SUDERINTA Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 2A-4.3 E-969 SUDERINTA Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato 2024 m. spalio 28 d. raštu Nr. 4S-97-(1.17 Mr)

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2024 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-997

KRYŽDIRBYSTĖS IR JOS SIMBOLIKOS LIETUVOJE IŠSAUGOJIMO VEIKSMŲ PLANAS 2024–2027 METAMS

1. Vertybės, įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, būklė

2001 m. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika buvo paskelbta UNESCO Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru (ši UNESCO programa baigė galioti 2005 m.). 2003 m. įsigaliojo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencija, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2004 m., o 2008 m. kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje kartu su kitais UNESCO Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrais buvo įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. 2017 m. kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje buvo įrašyta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Paraiškų įtraukti kryždirbystę ir jos simboliką Lietuvoje į tarptautinį UNESCO sąrašą ir Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą teikėjas buvo Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Paraiškos teikimo metu nebuvo (ir iki šiol nėra) tikslingai kryždirbius telkiančių ar tiesiogiai kryždirbystės tradiciją išsaugoti įsipareigojusių konkrečių puoselėtojų ar praktikų bendruomenių ar nevyriausybinių organizacijų.

1.1.              Vertybės socialinė ir kultūrinė funkcijos

Kryždirbystės ir jos simbolikos tradicija atspindi visą bendruomenių sociokultūrinio gyvenimo Lietuvoje tradicijų ir papročių sistemą. Išlikusi kryždirbystės tradicija lemia tai, kad kryžiai yra statomi kapinėse, šventoriuose, kaimų, sodžių, kaimaviečių, miestelių ir miestų viešosiose ir privačiose erdvėse. Kryžių vietos tampa bendruomenių susibūrimo, švenčių ir pamaldų, po kurių seka tradicinis giedojimas, procesijos ir apeigos, vietomis. Nauji kryžiai atsiranda ant kryžių kalvų (pvz. Jurgaičių piliakalnis, Angelų kalva), jie lankomi ir gerbiami bendruomenių. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m., numatyta, kad Kryžių kalnas (į Kultūros vertybių registrą įrašytas kultūros paminklas – Kryžių kalnas - Jurgaičių, Domantų piliakalnis su gyvenviete, unikalus vertybės kodas Kultūros vertybių registre 23879) yra laikomas prioritetiniu kryždirbystę ir kryžių simboliką aktualizuojančiu objektu Lietuvoje. Šalia kai kurių didesnių kryžių kalvų vystosi turizmas ir piligrimystė. Senus kryžius praėjus laikui keičia nauji. Naujai statomi kryžiai, skirti išnykusiems kaimams atminti, tarnauja kaip bendruomenes vienijantys elementai, suteikiantys pretekstą buvusiems kaimų gyventojams kasmet vėl susitikti. Valstybės jubiliejai ir atmintinos datos yra įprasminamos kryžiais, pvz. 2018 m. minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį šalyje buvo pastatyta daug naujų kryžių, skirtų progai paminėti. Tradicija išsaugota daugiausia bendruomenių ir atsakingų už kryžių kūrimą, pastatymą, pašventinimą, iškilmes, garbinimą ir reguliarią priežiūrą, savanorių pastangomis. Prie kryždirbystės priežiūros prisideda ir regioniniai bei nacionaliniai parkai, kurdami senųjų kryžių kopijas ar bendradarbiaudami su bendruomenėmis tam, kad parkų administruojamose teritorijose būtų išsaugoti šie lietuviško kraštovaizdžio elementai. Iki XX a. vidurio statytus kryžius prižiūri sodybų savininkai arba savanoriai, bendradarbiaudami su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Nepaisant tradicijos gyvybingumo, kryždirbystei kaimo vietovėse grėsmę kelia besikeičianti demografinė situacija.

Bendruomenės, grupės ir individualūs savanoriai vaidina esminį vaidmenį išsaugant ir sergint vertybę. Jie inicijuoja, remia ir organizuoja naujų kryžių statybą, kryžių valymą ir jų aplinkos tvarkymą, paminklų papuošimą šventinėmis progomis, jų remontą, perdažymą ir kt. Bendruomenėse kryždirbiai atlieka svarbų vaidmenį. Kryždirbiai supranta tradicijos meninę vertę, estetiką, sąsajas su jos kultūriniais, sakraliniais ir socialiniais aspektais. Bendruomenių noras turėti naujų kryžių ir jų rimtas nusiteikimas motyvuoja kryždirbius išnaudoti savo talentą bei meistriškumą, taip pat laikytis tradicijos ir atliepti bendruomenės poreikius. Sodybų šeimininkai, bendruomenių ir savanorių vadovai taip pat dalyvauja išsaugant seniausius (datuotus nuo XIX a. ar XX a.) kryžius, saugodami juos nuo niokojimo ar vagysčių. Tačiau jie neturi teisės be tinkamo leidimo taisyti ar perkurti paminklų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą. Kryžių tvarkyba yra vykdoma už paveldo apsaugą atsakingų įstaigų ir bendruomenių atstovų susitarimu. Įvairūs vietiniai amatų centrai, krašto ar atskirų vietovių muziejai, valstybinės mokyklos ir kitos kultūros ir švietimo įstaigos kuria partnerystės ryšius su bendruomenėmis įgyvendinant įvairias kryždirbystės tradicijos paminklų išsaugojimo iniciatyvas ir didinant žmonių sąmoningumą dėl nematerialaus kultūros paveldo vertybės vertės.

1.2.              Vertybės gyvybingumo ir esamų rizikų įvertinimas

Naujų kryžių, koplyčių, koplytstulpių ir stogastulpių kūrimas, pastatymas viešose erdvėse, senųjų pakeitimas naujais, iškilusios naujos kryžių kalvos įrodo vertybės gyvybingumą, o drauge su kryždirbystės amatu Lietuvoje nuolat vystosi religinė ir pasaulietinė medžio skulptūra. Tradicija yra perduodama iš vieno kryždirbio kitam ar ja imama domėtis savarankiškai. Kryždirbystė tapo tautinio kultūrinio tapatumo, laisvės ir pasipriešinimo okupacijoms simboliu. Be to, visoje Lietuvoje yra maždaug 30 įvairaus dydžio kryžių sankaupų.

Nepaisant to, naujų paminklų paklausa šiuo metu yra pastebimai sumažėjusi, nes jaunesnės kartos atstovams amatas palaipsniui praranda savo patrauklumą ir turi mažesnę paklausą. Tam tikru mastu tą lemia ir sekuliarizmo augimas visuomenėje. Šiuo metu tradiciją tęsia apie 200 kryždirbių nuo 25 iki 70 metų (bet dažniausiai 50-60 metų ir vyresni, rečiau jauni kryždirbiai).

Kryžių sankaupos laikomos piligrimystės tikslais, tačiau stiprėja kultūrinio turizmo veiklos, kuri ateityje gali užgožti religinę paskirtį. Senųjų tradicinių kryžių ir šventorių būklė skiriasi. Dauguma jų yra tinkamai prižiūrimi, tačiau kai kuriems, neturintiems savininkų, gresia pavojus sunykti. Vis dėlto dalis kryžių išlaikė pirminę – švento objekto – funkciją. Jie lankomi, nuolat puošiami, o kai kuriems yra paliekamos ir aukos.

Kitos aktualios grėsmės tradicijos gyvybingumui yra visuomenės ir ypač jaunosios kartos žinių ir suinteresuotumo stoka, globalizacija, tinkamos medienos medžiagos trūkumas, tradicinių geros kokybės paminklų brangumas, rizika prarasti vietos ypatumus dėl socialinių pokyčių, medžio drožybos studijų programų nebuvimas profesinėse ir aukštosiose mokyklose, esamas kapinių tvarkymo reglamentavimas, ribojantis tradicinei praktikai būdingą aukštų paminklų kapinėse statymą.

2.   Kryždirbystės ir jos simbolikos Lietuvoje išsaugojimo veiksmų plano tikslai ir uždaviniai

Kryždirbystės ir jos simbolikos Lietuvoje išsaugojimo veiksmų planas 2024–2027 m. (toliau – Planas) nustato veiksmus ir priemones, skirtas išsaugoti kryždirbystės ir jos simbolikos, įrašytos į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, tradiciją kaip tą numato UNESCO 2003 m. Nematerialaus kultūros paveldo konvencijos 2 straipsnio 3 dalis. Planą parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, bendradarbiaudami su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu ir kryždirbystės meistrais.

Plano tikslas – numatyti veiksmus ir priemones, skirtas užtikrinti kryždirbystės ir jos simbolikos gyvybingumą.

Plano uždaviniai:

1.   Numatyti veiksmų kryptis kryždirbystės ir jos simbolikos formų nustatymui, dokumentavimui, moksliniams tyrimams ir jų prieinamumo didinimui.

2.   Numatyti veiksmų kryptis kryždirbystės ir jos simbolikos išsaugojimui, kryždirbystės paminklų apsaugai, turtinimui, perdavimui ir įvairių kryždirbystės aspektų atgaivinimui.

3.   Numatyti veiksmų kryptis kryždirbystės ir jos simbolikos populiarinimui, propagavimui ir žinomumo didinimui.

4.   Numatyti veiksmų kryptis kryždirbystės ir jos simbolikos perdavimui per formalųjį ir neformalųjį švietimą.

Kryždirbystės ir jos simbolikos Lietuvoje išsaugojimo veiksmai ir įgyvendinimo rodikliai

Nr.	Uždavinys, veiksmas	Dalyvaujančios institucijos	Siekiamas rezultatas	Ataskaitoje už Konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje fiksuojami rodikliai	Įgyvendinimo terminas
1.	Veiksmų kryptys kryždirbystės ir jos simbolikos formų nustatymui, dokumentavimui, moksliniams tyrimams ir jų prieinamumo didinimui.
1.1.	Papildyti nekilnojamųjų kultūros vertybių – į Kultūros vertybių registrą įrašytų kryžių – vertingųjų savybių sąrašus informacija apie jų sukūrimo laikotarpį, autorystę ir vertingąsias savybes.	KPD, savivaldybių administracijos Partneriai: tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos, muziejai, VSTT	• Surinkti medžiagą apie į Kultūros vertybių registrą įrašytų nekilnojamųjų kultūros vertybių – kryžių, koplytėlių, koplytstulpių, stogastulpių – sukūrimo laikotarpį, autorystę ir potencialias vertingąsias savybes (jei jos nėra nustatytos). • Nustatyti į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo vertybių – kryžių, koplytėlių, koplytstulpių, stogastulpių vertingąsias savybes.	• Vertinimo tarybos aktų skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
1.2.	Kryždirbystės ir jos simbolikos bei jos regioninių skirtumų išraiškų identifikavimas, dokumentavimas, tyrinėjimas, medžiagos skaitmeninimas.	LKTI, nacionalinės ir savivaldybių bibliotekos, muziejai ir amatų centrai, LNKC, aukštosios mokyklos	• Reguliariai ir metodiškai tirti kryždirbių nematerialųjį kultūros paveldą (kryždirbystės žinias ir įgūdžius); • Surinkti medžiagą apie kryždirbius ir kryždirbystės formas; • Skatinti kryždirbystės ir jos simbolikos socialinės ir kultūrinės funkcijos, tradicijos raidos ir kaitos tyrimus, dokumentavimą ir surinktos medžiagos viešinimą skaitmenine forma viešose elektroninėse platformose, svetainėse ar duomenų bazėse; • Sukurti atliktų mokslinių tyrimų rezultatų ir surinktos skaitmeninės medžiagos katalogą (teikti nuorodas į informacijos šaltinius „Kryždirbystės kelių Lietuvoje“ duomenų bazėje). • Atlikti paveldosaugos, paveldotvarkos, restauravimo, etnologijos, Baltijos šalių istorijos studijų programų lauko tyrimus, orientuotus į kryždirbystę ir jos simboliką, kuriuose dalyvautų aukštųjų mokyklų akademikai; (mokslininkai, tyrėjai ir studentai); • Bendradarbiauti įvairių sričių valstybės ir savivaldybių administracijų, užtikrinančių nematerialaus kultūros paveldo vertybės fiksavimą, dokumentavimą ir kt., lygmeniu. • Užtikrinti tyrimų rezultatų ir dokumentavimo medžiagos publikavimą.	• Tiriamųjų darbų ir dokumentacijos kiekis; • Dalyvaujančių mokslininkų, tyrėjų, studentų skaičius; • Viešai prieinamų suskaitmenintų duomenų skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
1.3.	Suskaitmenintos mokslinių tyrimų medžiagos (ar nuorodų į medžiagą) publikavimas, suteikiant vartotojui prieigą prie suskaitmenintos medžiagos pagal raktažodį „kryždirbystė“.	LKTI, LNKC, KU	• Suteikti viešą prieigą prie kryždirbystės ir jos simbolikos Lietuvoje tyrimų rezultatų (jeigu tyrimų autorius sutiko suteikti viešą prieigą). • Suteikti viešą prieigą prie kryžių drožimo ar kalimo, jų statymo, šventinimo, garbinimo, sutrūnijusių kryžių deginimo vaizdo ir garso įrašų bei nuotraukų (jeigu šios medžiagos prieiga nėra dėl ribojama autorių ir gretutinių teisių apsaugos). • Nuolatos atnaujinti saugomą archyvinę medžiagą ir visuomenei neatlygintinai suteikti prieigą prie jos. • Susisteminti skaitmeninamą medžiagą pagal raktažodį „kryždirbystė“, pagal kurį būtų galima lengvai pasiekti suskaitmenintą informaciją.	• Suskaitmenintų dokumentų skaičius. • Viešai prieinamų nuotraukų, vaizdo ir garso įrašų skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
1.4.	Koordinuoti suskaitmenintos medžiagos pateikimą „E-kultūros“ platformoje	LNMMB	• Pateikti suskaitmenintą medžiagą „E-kultūros“ platformoje.	• Gautų suskaitmenintų dokumentų skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
2.	Veiksmų kryptys kryždirbystės ir jos simbolikos išsaugojimui, kryždirbystės paminklų apsaugai, turtinimui, perdavimui ir įvairių kryždirbystės aspektų atgaivinimui.
2.1.	Skatinti nevyriausybinių organizacijų (bendruomenių ir kt.) veiklą puoselėjant kryždirbystę ir jos simboliką.	Amatų centrai, LTS skyriai	• Stiprinti nevyriausybinių organizacijų kompetencijas seminarų, konferencijų, susitikimų, dirbtuvių metu.	• Veikiančių nevyriausybinių organizacijų skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
2.2.	Kryždirbystės ir jos simbolikos išsaugojimui ir aktualizavimui skirtose valstybės ir savivaldybių programose prioritetą teikti mokymo veikloms (edukacijoms, stovykloms, dirbtuvėms), orientuotoms į tradicijos perdavimą jaunajai kartai, kitoms kryždirbių bendruomenių gebėjimus stiprinančioms priemonėms, o taip pat veikloms, kuriose derinamos kryždirbystės ir jos simbolikos išraiškų dokumentavimo ar fiksavimo vaizdo ir garso priemonėmis, išsaugojimo bei aktualizavimo veiklos.	LKT, LNKC, LTS, LNUKS, amatų centrai, muziejai, VSTT, savivaldybių administracijos	• Kryždirbystei ir jos simbolikai Lietuvoje išsaugoti skirtose programose prioritetą teikti vertybės perdavimui jaunajai kartai ir vertybės fiksavimui.	• Mokymo veiklų (edukacinių stovyklų, dirbtuvių, plenerų) skaičius. • Dalyvavusių jaunosios kartos asmenų skaičius. • Vertybės dokumentavimo ir fiksavimo medžiagos skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
2.3.	Pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, įgalinant pačius kryždirbius atlikti į Kultūros vertybių registrą įrašytų nekilnojamųjų kultūros vertybių – kryžių – priežiūrą.	KM	• Įstatymo pataisomis suteikti galimybę patiems kryždirbiams atlikti savo pačių sukurtų kryžių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, priežiūrą nereikalaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestato ar darbus atlikti didesniais restauravimo įkainiais.	• Kryždirbiai patys gali atlikti savo sukurtų kryžių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, priežiūrą.	Iki 2025 m. IV ketvirčio
2.4.	Stebėti į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą ir UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos kryždirbystės ir jos simbolikos būklę, paplitimą, raidą, perdavimą, praktikuojančią bendruomenę, įtaką vertybei darančius veiksnius bei apsaugos priemones.	LNKC, amatų centrai, nevyriausybinės organizacijos, kryždirbiai, KM	• Surinkti informaciją apie vertybės būklę, paplitimą, raidą, perdavimą, praktikuojančią bendruomenę, įtaką vertybei darančius veiksnius ir kilusius rizikos faktorius (jei tokių yra). • Surinkti reikiamus duomenis ataskaitai dėl 2003 m. UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos įgyvendinimo Konvencijos Šalyje – Lietuvos Respublikoje.	• Surinkta informacija apie vertybės būklę, paplitimą, raidą, perdavimą, praktikuojančią bendruomenę, įtaką vertybei darančius veiksnius ir kilusius rizikos faktorius (jei tokių yra). • Duomenys įtraukti į ataskaitą dėl 2003 m. UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos įgyvendinimo Konvencijos Šalyje – Lietuvos Respublikoje.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
2.5.	Įtraukti regioninių bruožų turinčias kryždirbystės ir jos simbolikos formas (pvz. krikštų statymą) į vietinio (savivaldybių) lygmens nematerialaus kultūros paveldo sąvadus.	Lietuvos savivaldybių administracijos, savivaldybių amatų centrai, EKGT	• Identifikuoti regioninių bruožų turinčias kryždirbystės ir jos simbolikos išraiškas ir jas įtraukti į vietinio (savivaldybių) lygmens nematerialaus kultūros paveldo sąvadus.	• Į vietinio (savivaldybių) lygmens nematerialaus kultūros paveldo sąvadus įtrauktų regioninių bruožų turinčių kryždirbystės raiškos formų skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
2.6.	Sertifikuoti tradiciškumo kriterijus atitinkančius kryždirbių gaminius, atestuoti tradicinio kryždirbystės amato meistrus, sertifikuoti kryždirbystės neformaliojo mokymo programas, kryždirbių duomenis viešinti interneto svetainėje www.tautinispaveldas.lt	ŽŪA, ŽŪM	• Išsaugoti tradicinės kryždirbystės amatą, užtikrinti jo perdavimą ateities kartoms	• Priimtų prašymų sertifikuoti kryždirbystės amato gaminius, atestuoti tradicinių amatų meistrus ir (ar) sertifikuoti kryždirbystės neformaliojo mokymo programas skaičius. • Interneto svetainėje www.tautinispaveldas.lt paviešintų sertifikuotų amatų meistrų – kryždirbių – kontaktų skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
2.7.	Pakeisti Kapinių tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu, Nr. 1207, leidžiant kapinių teritorijoje statyti tradicinius kryžius, viršijančius kapavietėse nustatytą pastatytų paminklų aukštį.	KM	• Užtikrinti kad kapinių tvarkymo taisyklės leistų kapinių teritorijoje (ne ant kapų) statyti Lietuvos regionų tradiciją atitinkančio aukščio, aukštesnius nei individualių kapaviečių paminklai, kryžius.	• Kapinių taisyklėse suteikta išimtis statyti tradicinio aukščio kryžius kapinių teritorijoje.	Iki 2025 m. IV ketvirčio
3.	Kryptys kryždirbystės ir jos simbolikos populiarinimui, propagavimui ir žinomumo didinimui.
3.1.	Viešinti, pildyti ir populiarinti duomenų bazę „Kryždirbystės keliai Lietuvoje“.	LNKC	• Užtikrinti viešą bazės „Kryždirbystės keliai Lietuvoje“ duomenų pasiekiamumą. • Papildyti duomenų bazę „Kryždirbystės keliai Lietuvoje“ aktualiais įrašais apie kryždirbystės objektus. • Pritraukti suinteresuotus duomenų bazės vartotojus.	• Duomenų bazės „Kryždirbystės keliai Lietuvoje“ duomenys yra viešai prieinami. • Naujų aktualių įrašų skaičius. • Duomenų bazė yra populiarinama socialiniuose tinkluose ir kitose platformose.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
3.2.	Vykdyti viešosios komunikacijos kampanijas ir didinti visuomenės susidomėjimą tradiciniais kryžiais, stogastulpiais, koplytstulpiais ir krikštais svetainėse, socialiniuose tinkluose ir kitose žiniasklaidos priemonėse.	Savivaldybių administracijos, LTS, EKGT, VSTT, LNKC	• Vykdyti viešosios komunikacijos kampanijas ir didinti visuomenės susidomėjimą kryždirbystę svetainėse, socialiniuose tinkluose ir kitose žiniasklaidos priemonėse.	• Kryždirbystės formų ar renginių sklaidai skirtų socialinių tinklų įrašų, straipsnių ir / ar pranešimų kitomis žiniasklaidos priemonėmis skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
3.3.	Populiarinti kryždirbystę ir jos simboliką tautodailės ir specializuotuose kryždirbystės renginiuose ar konkursuose.	LNKC, LTS, savivaldybių administracijos	• Kryždirbystę ir jos simboliką Lietuvoje populiarinti parodoje „Lietuvos kalvių kalvis“ ar kituose renginiuose.	• Renginiuose dalyvavusių kryždirbių skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
3.4.	Tradiciškiausių kaimo turizmo sodybų konkurso ir savivaldybių organizuojamų gražiausių ir tvarkingiausių sodybų konkurso nuostatuose numatyti, kad papildomi balai konkurso dalyviams būtų skiriami, jeigu sodyboje yra statomi tradiciniai kryždirbystės kūriniai.	EKGT, savivaldybių administracijos	• Populiarinti kryždirbystės ir jos simbolikos Lietuvoje tradiciją tradiciškiausių ir gražiausiai sutvarkytų sodybų konkursų kontekste.	• Papildytų konkursų nuostatų (suteikiančių papildomą balą sodyboms, kuriose yra statomi kryždirbystės kūriniai) skaičius.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
3.5.	Bendradarbiauti su Lietuvos arkivyskupijomis, jaunimo krikščioniškosiomis organizacijoms ir vienuolijomis raginant palaikyti kryžių statymo, šventinimo ir garbinimo tradicijas krikščionių bendruomenėse.	KM, LNUKS, Lietuvos arkivyskupijos, jaunimo krikščioniškosios organizacijos, vienuolijos	• Skatinti su kryždirbyste ir jos simbolika Lietuvoje susijusių religinių apeigų ir tradicijų palaikymą.	• Kryždirbystės ir jos simbolikos Lietuvoje tradicijos elementai integruoti į religines apeigas, lietuvišką kryžių simboliką atspindintys tradiciniai kryžiai statomi šventoriuose ir kitose šventose vietos;k e. • Užtikrinamas krikščionių kunigų dalyvavimas kryžių šventinimo ir garbinimo apeigose.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
3.6.	Kryždirbystės ir jos simbolikos Lietuvoje fotografijų, garso ir vaizdo medžiagos rinkimas įstaigų vykdomoms populiarinimo bei sklaidos kampanijoms ar viešajai komunikacijai	LNKC, LNUKS, kultūros ir amatų centrai, muziejai ir bibliotekos	• Surinkti vaizdo, garso įrašų ir fotografinę medžiagą ir gausinti bei spartinti įstaigų viešąją komunikaciją apie reikšmingas kryždirbystės formas ir renginius. • Fiksuoti renginius ir veiklas, kuriose yra drožiami ar kalami, statomi, šventinami arba garbinami kryžiai.	• Nuolatos vykdomos populiarinimo, sklaidos bei viešosios komunikacijos kampanijos.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
4.	Veiksmų kryptys kryždirbystės ir jos simbolikos perdavimui per formalųjį ir neformalųjį švietimą.
4.1.	Skatinti aktualių „Kultūros paso“ programų kūrimą ir įgyvendinimą	Amatų centrai ir kryždirbystės ir jos simbolikos Lietuvoje puoselėtojų bendruomenės, kryždirbiai. Partneriai: KM, LNMMB	• Kryždirbystės ir jos simbolikos puoselėtojai ir praktikai dalyvauja kurdami kultūrinės edukacijas „Kultūros paso“ programoje.	• Pagal „Kultūros paso“ programą vykdomų veiklų, skirtų kryždirbystės tradicijai, skaičius. • Pagal „Kultūros paso“ programą vykdomų veiklų, skirtų kryždirbystei, skaičius. • „Kultūros paso“ programas, skirtas kryždirbystės tradicijai, vykdančių institucijų, organizacijų, pavienių puoselėtojų ar praktikų skaičius“.	Iki 2027 m. IV ketvirčio
4.2.	Organizuoti nematerialaus kultūros paveldo vertybių (įskaitant kryždirbystės) mokymus pedagogams	LNMMB	• Stiprinti pedagogų kompetencijas pristatyti nematerialaus kultūros paveldo vertybę – kryždirbystę ir jos simboliką – mokiniams.	• Mokymuose dalyvavusių pedagogų skaičius.	Iki 2025 m. IV ketvirčio
4.3.	Etninės kultūros olimpiados vidurinių mokyklų moksleiviams klausimus formuluoti atsižvelgiant į būtiną poreikį kryždirbystės ir jos simbolikos tradiciją perduoti jaunajai kartai.	ŠMSM Partneriai: EKGT, LEKUS	• Etninės kultūros olimpiadoje dalyvaujančius moksleivius supažindinti su kryždirbyste ir jos simbolika Lietuvoje.	• Į Etninės kultūros olimpiados klausimus integruoti kryždirbystei ir jos simbolikai Lietuvoje skirtus klausimus.	Iki 2027 m. IV ketvirčio

Plane paminėtų institucijų santrumpos:

EKGT – Etninės kultūros globos taryba;

KPD – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;

KM – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija;

KU – Klaipėdos universitetas;

LEKUS – Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga;

LNKC – Lietuvos nacionalinis kultūros centras;

LKT – Lietuvos kultūros taryba;

LKTI – Lietuvos kultūros tyrimų institutas;

LNMMB – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka;

LNUKS – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas;

LTS – Lietuvos tautodailininkų sąjunga

ŠMSM – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija;

ŽŪM – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija;

VSTT – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

ŽŪA – Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

______________