LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO NR. X-1024 2, 3, 6, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 23, 29, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 49, 50, 51, 72, 73, 76, 93, 97, 99, 102, 107, 111, 112, 114 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 141, 142, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 441, 1071, 1111 STRAIPSNIAIS IR V SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
2021 m. gruodžio 23 d. Nr. XIV-821
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalies 10 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
2. Papildyti 2 straipsnį 61 dalimi:
„61. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalys, 13, 14, 141, 142, 15, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 441 straipsniai, 50 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 97 straipsnio 7–12 dalys netaikomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytoms finansų maklerio įmonėms. Tokioms finansų maklerio įmonėms mutatis mutandis taikomi riziką ribojantys reikalavimai, kurie nurodomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 5 dalies šeštojoje pastraipoje ir taikomi kredito įstaigoms.“
3. Papildyti 2 straipsnį 62 dalimi:
4. Papildyti 2 straipsnį 101 dalimi:
„101. Patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo subjektai ir patvirtinti pranešimų apie sandorius teikimo subjektai, kuriems, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 2 straipsnio 3 dalies nuostata, taikoma Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos priežiūros išimtis ir kurie turi priežiūros institucijos licenciją, kuria suteikiama teisė teikti informacijos apie sandorius paslaugas, privalo laikytis šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų veiklos sąlygų.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 3 straipsnį 11 dalimi:
3. Papildyti 3 straipsnį 101 dalimi:
4. Papildyti 3 straipsnį 121 dalimi:
5. Papildyti 3 straipsnį 122 dalimi:
6. Papildyti 3 straipsnį 123 dalimi:
7. Papildyti 3 straipsnį 171 dalimi:
8. Pakeisti 3 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Finansų maklerio įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalis – tiesiogiai arba netiesiogiai valdoma finansų maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, kuri sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžia daryti esminį poveikį finansų maklerio įmonės valdymui ir kuriai apskaičiuoti naudojama Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 15 straipsnyje nurodyta informacija ir taikoma Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta balsų skaičiavimo tvarka.“
9. Papildyti 3 straipsnį 201 dalimi:
10. Papildyti 3 straipsnį 211 dalimi:
11. Papildyti 3 straipsnį 231 dalimi:
„231. Įmonių grupės priežiūros institucija – institucija, atsakinga už Europos Sąjungos patronuojančiosios investicinės įmonės ir finansų maklerio įmonės, kurias kontroliuoja Europos Sąjungos patronuojančiosios investicinės kontroliuojančiosios bendrovės arba Europos Sąjungos patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą.“
12. Pakeisti 3 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
13. Papildyti 3 straipsnį 251 dalimi:
14. Papildyti 3 straipsnį 331 dalimi:
16. Papildyti 3 straipsnį 333 dalimi:
18. Papildyti 3 straipsnį 361 dalimi:
19. Pakeisti 3 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:
20. Papildyti 3 straipsnį 381 dalimi:
„381. Lotas – bazinis skaičius, kaip tai apibrėžta 2016 m. gruodžio 1 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/591, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimų taikymo techniniais reguliavimo standartais, 9 straipsnio 2 dalyje.“
21. Papildyti 3 straipsnį 382 dalimi:
22. Papildyti 3 straipsnį 401 dalimi:
„401. Mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji įmonė, kurios nors viena patronuojamoji įmonė yra finansų maklerio įmonė, išskyrus finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę, investicinę kontroliuojančiąją bendrovę, kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę.“
23. Papildyti 3 straipsnį 402 dalimi:
24. Pakeisti 3 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip:
25. Pakeisti 3 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:
26. Papildyti 3 straipsnį 531 dalimi:
27. Papildyti 3 straipsnį 532 dalimi:
28. Pakeisti 3 straipsnio 55 dalį ir ją išdėstyti taip:
29. Pakeisti 3 straipsnio 66 dalį ir ją išdėstyti taip:
30. Papildyti 3 straipsnį 821 dalimi:
32. Papildyti 3 straipsnį 841 dalimi:
„841. Visos sumos sąlyga – sąlyga, kuria siekiama apsaugoti investuotoją užtikrinant, kad išperkant obligaciją nesuėjus terminui emitentas obligaciją turinčiam investuotojui sumokėtų sumą, lygią likusių atkarpos mokėjimų, numatytų iki išpirkimo termino, grynosios dabartinės vertės sumos ir obligacijos, kuri išperkama, pagrindinės sumos sudėtinei sumai.“
33. Pakeisti 3 straipsnio 85 dalį ir ją išdėstyti taip:
„85. Žemės ūkio biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – išvestinių finansinių priemonių sandoriai, susiję su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, 1 straipsnyje ir I priedo I–XX dalyse bei XXIV/1 dalyje išvardytais produktais, taip pat su produktais, išvardytais 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000, su visais pakeitimais, I priede.“
34. Pakeisti 3 straipsnio 86 dalį ir ją išdėstyti taip:
„86. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 2015/2365, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011, Reglamente (ES) 2019/2033 ir Reglamente (ES) 2020/1503.“
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą ir numatomos vykdyti veiklos programą (verslo planą), kurioje turi būti aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys, finansų maklerio įmonės verslo rizikos ir veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui tinkama ir proporcinga organizacinė struktūra, nurodoma tiksliai apibrėžta, skaidri ir nuosekli atsakomybė, vidaus valdymo tvarka, taip pat pateikiama informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti.“
4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 9 straipsnį 8 dalimi:
„8. Finansų maklerio įmonės vadovai atsako už patikimą ir saugią įmonės veiklą, nustato įmonės strateginius tikslus, rizikos, su kuria įmonė susiduria arba gali susidurti, įskaitant su verslo ciklu susijusią makroekonominės aplinkos ir verslo ciklo riziką, valdymo strategiją ir politiką, užtikrina efektyvų nuolatinį įmonės strateginių tikslų, rizikos valdymo strategijos ir politikos vykdymą ir patikimą įmonės vidaus valdymą bei reguliariai peržiūri įmonės strateginius tikslus, rizikos valdymo strategiją ir politiką. Įmonės vidaus dokumentuose turi būti nustatyta atskaitomybė vadovams ir jų informavimo apie įmonei reikšmingą riziką, šios rizikos valdymo strategiją ir politiką, taip pat jų pakeitimus tvarka.“
2. Papildyti 9 straipsnį 9 dalimi:
3. Papildyti 9 straipsnį 10 dalimi:
6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Riziką ribojantys reikalavimai
1. Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/2033 ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansų maklerio įmonėms nustatytus kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus.
2. Priežiūros institucijos sprendimu finansų maklerio įmonei, kuri vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, kai jos konsoliduoto turto vertė, apskaičiuota kaip praėjusių 12 iš eilės einančių mėnesių vidurkis, yra lygi arba didesnė negu 5 milijardai eurų ir atitinka bent vieną iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, mutatis mutandis gali būti taikomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 5 dalies šeštojoje pastraipoje nurodyti riziką ribojantys reikalavimai, kurie taikomi ir kredito įstaigoms. Tokiai finansų maklerio įmonei taikomi šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir kituose kredito įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti riziką ribojantys reikalavimai.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas priimamas tik tuo atveju, jeigu finansų maklerio įmonė vykdo toje dalyje nurodytą veiklą tokiu mastu, kad jos negalėjimas vykdyti įsipareigojimų arba patiriami sunkumai galėtų sukelti sisteminę riziką, ir (ar) finansų maklerio įmonė yra tarpuskaitos narė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/2033 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir (ar), priežiūros institucijos pagrįstu vertinimu, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės veiklos dydį, pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir į proporcingumo principą, nustatoma, kad sprendimą priimti būtina dėl finansų maklerio įmonės svarbos šalies ar Europos Sąjungos ekonomikai ir (ar) jos tarpvalstybinės veiklos svarbos, ir (ar) jos tarpusavio sąsajų su finansų sistema.
4. Priežiūros institucijos sprendimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, panaikinamas, jeigu finansų maklerio įmonės konsoliduoto turto vertė nebeatitinka toje dalyje nurodytos ribos per 12 iš eilės einančių mėnesių.
5. Kai priežiūros institucija priima arba panaikina šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, ji nedelsdama apie tai praneša finansų maklerio įmonei ir Europos bankininkystės institucijai.
6. Jeigu finansų maklerio įmonė nustato, kad ji nebeatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir privalo pradėti laikytis šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 154, 155 ir 441 straipsniuose nurodytų reikalavimų ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai ji pati nustatė, kad neatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.
7. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalys, 154, 155, 156 ir 441 straipsniai ir Reglamento (ES) 2019/2033 8 straipsnis finansų maklerio įmonei taikomi individualiai.
8. Jeigu finansų maklerio įmonei taikomos Reglamento (ES) 2019/2033 7 straipsnio nuostatos, šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 154, 155, 156 ir 441 straipsniuose nurodyti reikalavimai jai taikomi individualiai ir konsoliduotai.
9. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 10, 154, 155, 156 ir 441 straipsniuose nurodyti reikalavimai netaikomi konsoliduotos būklės patronuojamosioms įmonėms, kurios įsteigtos trečiosiose valstybėse, jeigu finansų maklerio įmonės patronuojančioji įmonė, veikianti ar įsteigta Europos Sąjungoje, priežiūros institucijai gali įrodyti, kad taikyti šiuos reikalavimus tai patronuojamajai įmonei yra neteisėta pagal trečiosios valstybės, kurioje ji yra, teisės aktus.
10. Šio straipsnio 2–5 dalys netaikomos prekiautojams biržos prekėmis ir apyvartiniais taršos leidimais.
11. Jeigu finansų maklerio įmonė nustato, kad ji atitinka visas Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir, praėjus 6 mėnesių nepertraukiamam sąlygų atitikties laikotarpiui, jai nebetaikomi šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 154, 155, 156 ir 441 straipsniuose nurodyti reikalavimai.“
7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Pradinio kapitalo reikalavimai
1. Finansų maklerio įmonės pradinis kapitalas sudaromas pagal Reglamento (ES) 2019/2033 9 straipsnio reikalavimus.
2. Finansų maklerio įmonės, kuri gali teikti vieną ar kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytas investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 750 tūkstančių eurų.
3. Finansų maklerio įmonės, kuri gali teikti vieną ar kelias šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 1, 2, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytas investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą, tačiau neturi teisės saugoti klientų pinigų ar jiems priklausančių finansinių priemonių, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 75 tūkstančiai eurų.
4. Finansų maklerio įmonės, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytas įmones, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkstančių eurų.
8 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu
Papildyti Įstatymą 141 straipsniu:
„141 straipsnis. Vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto reikalavimai
1. Finansų maklerio įmonėje, atsižvelgiant į šios įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, turi būti sukurta proporcinga, veiksminga ir funkcionali vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto poreikio nustatymo tvarka, strategija ir procesai. Šią tvarką, strategiją ir procesus nustato ir reguliariai peržiūri finansų maklerio įmonės vadovai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, strategija ir procesais turi būti užtikrinama, kad finansų maklerio įmonės vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto vertė, rūšys ir paskirstymas nuolat padengtų jos prisiimtą riziką, kuri kyla ar gali kilti pačiai finansų maklerio įmonei arba kitiems subjektams ar asmenims.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.
4. Priežiūros institucija gali reikalauti, kad mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios finansų maklerio įmonės laikytųsi šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų reikalavimų, kai, priežiūros institucijos pagrįstu vertinimu, tai būtina.
9 straipsnis. Įstatymo papildymas 142 straipsniu
Papildyti Įstatymą 142 straipsniu:
„142 straipsnis. Papildomas likvidumo reikalavimas
1. Priežiūros institucija gali finansų maklerio įmonei taikyti papildomą likvidumo reikalavimą tik kai, atlikusi šio įstatymo 152 straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą ir (ar) šio įstatymo 153 straipsnyje nurodytą vertinimą dėl vidaus modelių taikymo, nustato, kad:
1) finansų maklerio įmonei kyla likvidumo rizika ir ji nėra padengta, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 V antraštinėje dalyje;
2. Papildomo likvidumo dydis nustatomas kaip skirtumas tarp pakankamu laikomo likvidumo reikalavimo, nustatyto priežiūros institucijos, pagal šio straipsnio 1 dalį ir likvidumo reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 V antraštinėje dalyje.
3. Finansų maklerio įmonė papildomo likvidumo reikalavimo laikosi turėdama likvidžiojo turto, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnyje.
4. Priežiūros institucija peržiūri sprendimą dėl papildomo likvidumo reikalavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vertinimų metu ir privalo jį panaikinti, kai finansų maklerio įmonė ištaiso veiklos trūkumus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas.
10 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Papildomų nuosavų lėšų reikalavimas
1. Priežiūros institucija gali reikalauti, kad finansų maklerio įmonė turėtų papildomų nuosavų lėšų tik kai, atlikusi šio įstatymo 152 straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą ir (ar) šio įstatymo 153 straipsnyje nurodytą vertinimą dėl vidaus modelių taikymo, nustato, kad:
1) finansų maklerio įmonei kyla rizika arba ji kelia ją klientams, rinkai, ir rizika nėra padengta privalomu nuosavų lėšų reikalavimu, ypač K veiksnių reikalavimais, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 III ar IV antraštinėje dalyje;
2) finansų maklerio įmonė nesilaiko šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 141 straipsnyje ir 16 straipsnio 1 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, o kitomis priežiūros priemonėmis nepavyktų per tinkamą laikotarpį pagerinti šios įmonės tvarkos, strategijos ir procesų;
3) finansų maklerio įmonės atliktų koregavimų dėl prekybos knygos rizikos ribojančiu principu pagrįsto pozicijų vertinimo nepakanka, kad ši įmonė, nepatirdama reikšmingų nuostolių, esant įprastoms rinkos sąlygoms, per trumpą laikotarpį galėtų parduoti arba apdrausti pozicijas;
4) vidaus modeliai, kuriuos pagal šio įstatymo 153 straipsnį leidžiama taikyti, neatitinka vidaus modeliams taikomų reikalavimų ir taip bus nustatomas netinkamas nuosavų lėšų dydis;
2. Papildomų nuosavų lėšų dydis nustatomas kaip skirtumas tarp nuosavų lėšų reikalavimo, kurį priežiūros institucija nustato pagal šio straipsnio 1 dalį, ir nuosavų lėšų reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 III ar IV antraštinėse dalyse.
3. Papildomas nuosavas lėšas sudarantis 1 lygio kapitalas turi būti ne mažesnis kaip trys ketvirtadaliai papildomų nuosavų lėšų, o bendras 1 lygio kapitalas turi sudaryti bent tris ketvirtadalius 1 lygio kapitalo. Papildomos nuosavos lėšos negali būti naudojamos siekiant laikytis Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų.
4. Priežiūros institucija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, privalo pateikti konkretų paaiškinimą, kodėl šio įstatymo 151 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuosavos lėšos nėra laikomos pakankamomis.
5. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomą nuosavų lėšų reikalavimą, nustatytą Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytai finansų maklerio įmonei, priežiūros institucija nedelsdama praneša pertvarkymo institucijai.
6. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų taikymo metodiką priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai.
11 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu
Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:
„151 straipsnis. Nuosavos lėšos dėl ekonominio ciklo svyravimų
1. Priežiūros institucija, vadovaudamasi proporcingumo principu, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir laikydamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 432 straipsnyje nustatytų reikalavimų, gali reikalauti, kad finansų maklerio įmonė turėtų daugiau nuosavų lėšų, įskaitant papildomas nuosavas lėšas, nei tai nustatyta šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033, jeigu reikia užtikrinti, kad dėl ekonominio ciklo svyravimų nebūtų pažeisti šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033 nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai ar nekiltų rizika dėl nesklandaus finansų maklerio įmonės veiklos nutraukimo.
2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nustatytą nuosavų lėšų reikalavimą dėl ekonominio ciklo svyravimų priežiūros institucija nedelsdama praneša pertvarkymo institucijai.
3. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų taikymo metodiką priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai.
12 straipsnis. Įstatymo papildymas 152 straipsniu
Papildyti Įstatymą 152 straipsniu:
„152 straipsnis. Priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas
1. Priežiūros institucija atlieka finansų maklerio įmonės priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, rizikos profilį ir verslo modelį. Atliekant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą įvertinami procesai, kuriuos įdiegė finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų bei juos įgyvendinančių priežiūros institucijos teisės aktų. Atliekant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą įvertinamos finansų maklerio įmonės rizikos, nurodytos šio įstatymo 154 straipsnyje, finansų maklerio įmonės turimų finansinių priemonių pozicijų geografinė padėtis, verslo modelis, taip pat finansų maklerio įmonės keliama sisteminė rizika, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 23 straipsnyje ir Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijose, tinklo ir informacinių sistemų saugumui kylanti rizika, kad būtų užtikrintas jų procesų, duomenų ir turto slaptumas, vientisumas ir prieinamumas, taip pat palūkanų normos rizika, kylanti iš ne prekybos knygos, vidaus valdymo tvarka ir vadovų gebėjimas vykdyti savo funkcijas. Priežiūros institucija priima teisės aktus, nustatančius priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo tvarką.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas turi būti proporcingi atsižvelgiant į tai, ar finansų maklerio įmonė turi profesinės civilinės atsakomybės draudimą.
3. Priežiūros institucija finansų maklerio įmonės priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir išsamumą nustato savo priimtų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei vadovaudamasi proporcingumo principu.
4. Priežiūros institucija savo priimtų teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių finansų maklerio įmonių priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą tik įvertinusi ir pagrindusi, kad tai būtina dėl konkrečios finansų maklerio įmonės dydžio, veiklos pobūdžio, masto ir veiklos sudėtingumo.
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 153 straipsniu
Papildyti Įstatymą 153 straipsniu:
„153 straipsnis. Sprendimo leisti taikyti vidaus modelius peržiūra
1. Priežiūros institucija reguliariai, bent kartą per trejus metus, įvertina finansų maklerio įmonės atitiktį priežiūros institucijos suteiktam leidimui naudoti vidaus modelius apskaičiuojant nuosavas lėšas rinkos rizikai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 22 straipsnyje.
2. Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, pirmiausia atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės veiklos pokyčius, vidaus modelių taikymą naujiems produktams, vertinama, ar finansų maklerio įmonės taiko tinkamai parengtus naujausius metodus ir praktiką.
3. Priežiūros institucija, nustačiusi reikšmingų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų modelių taikymo trūkumų, finansų maklerio įmonei duoda šio įstatymo 102 straipsnio 3 ir 7 dalyje nurodytus privalomus nurodymus.
4. Priežiūros institucija panaikina leidimą taikyti vidaus modelius ar duoda šio įstatymo 102 straipsnio 3 ir 7 dalyse ir 93 straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodytus privalomus nurodymus finansų maklerio įmonei, jeigu daugelis nukrypimų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 366 straipsnyje, rodo, kad vidaus modeliai nebėra tikslūs.
5. Kai finansų maklerio įmonė nebeatitinka leidimui taikyti vidaus modelius išduoti ar privalomiems nurodymams, įtvirtintiems šio įstatymo 102 straipsnyje, duoti nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija reikalauja, kad finansų maklerio įmonė įrodytų, kad neatitiktis yra nereikšminga, arba pateiktų planą ir terminą, kada bus laikomasi reikalavimų. Priežiūros institucija gali reikalauti pakoreguoti planą, jeigu jis nevisiškai atitinka reikalavimus, ir reikalauti nustatyti kitą terminą.
6. Jeigu, priežiūros institucijos vertinimu, finansų maklerio įmonė nesilaiko reikalavimų dėl vidaus modelių taikymo per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą ar neįrodo, kad neatitiktis reikalavimams yra nereikšminga, finansų maklerio įmonei atšaukiamas leidimas taikyti vidaus modelius arba leidžiama juos taikyti tik tose srityse, kurios atitinka reikalavimus, arba tose srityse, kurios atitiks reikalavimus per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą.“
14 straipsnis. Įstatymo papildymas 154 straipsniu
Papildyti Įstatymą 154 straipsniu:
„154 straipsnis. Rizikos valdymas
1. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti patikimą rizikos valdymo politiką ir strategiją, kurios apimtų šių veiksnių nustatymą, vertinimą ir valdymą:
1) reikšmingų klientams kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms;
2) reikšmingų rinkai kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms;
3) reikšmingų finansų maklerio įmonei kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, visų pirma rizikos, dėl kurios gali sumažėti turimų nuosavų išteklių lygis, įskaitant reikšmingą turto buhalterinės vertės pokytį, priklausomų tarpininkų reikalavimus, klientų ar sandorio šalių įsipareigojimų nevykdymą, finansinių priemonių, užsienio valiutos, biržos prekių pozicijas, iš pensijų kaupimo kylančius įsipareigojimus;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta rizikos valdymo politika ir strategija privalo būti proporcingos finansų maklerio įmonės sudėtingumui, rizikos profiliui, veiklos mastui ir rizikos tolerancijai, kurią nustato finansų maklerio įmonės vadovai, ir privalo atitikti finansų maklerio įmonės svarbą kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje finansų maklerio įmonė vykdo veiklą.
3. Priežiūros institucija gali nustatyti kitus reikalavimus, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje, atsižvelgdama į klientų lėšų saugojimui atskirai nuo finansų maklerio įmonės lėšų taikomus reikalavimus.
4. Tinkama priemone šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems rizikos veiksniams valdyti gali būti laikomas profesinės civilinės atsakomybės draudimas.
5. Finansų maklerio įmonė privalo įvertinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą reikšmingą poveikį nuosavoms lėšoms, kai rizika klientams ir rizika rinkai nėra pakankamai padengtos nuosavomis lėšomis, atitinkančiomis Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
6. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad likviduojama arba veiklą nutraukianti finansų maklerio įmonė, atsižvelgiant į jos gyvybingumą ir verslo modelio bei strategijų tvarumą, tinkamai laikytųsi šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033 nurodytų nuosavų lėšų ir likvidžiojo turto reikalavimų visą laikotarpį, kol finansų maklerio įmonė bus likviduota ar pasibaigs kitokiu būdu.
7. Finansų maklerio įmonė privalo įsteigti rizikos komitetą, kai jos 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršija 100 milijonų eurų. Šio komiteto nariai, kai komitetą įsteigti privaloma pagal šį straipsnį, gali būti tik finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariai. Finansų maklerio įmonė nustato rizikos komiteto sudarymo tvarką ir struktūrą, atsižvelgdama į savo dydį, vidaus organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.
8. Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti, kad rizikos komiteto nariai būtų tinkami eiti šio komiteto narių pareigas ir atlikti priskirtas funkcijas, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį.
9. Rizikos komitetas pataria finansų maklerio įmonės vadovams dėl įmonės prisiimtos rizikos, rizikos valdymo strategijos ir padeda jiems prižiūrėti, kaip šią strategiją įgyvendina įmonės vyresnioji vadovybė. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos rizikos valdymo strategijos ir politikos taikymą atsakingi finansų maklerio įmonės vadovai.
10. Finansų maklerio įmonė užtikrina, kad priežiūros funkciją atliekantys vadovai ir rizikos komitetas būtų aprūpinti ištekliais, reikalingais pareigoms atlikti, taip pat gautų visą reikiamą informaciją ir galėtų kreiptis į išorės ekspertus savo kompetencijai priklausančiais klausimais.
15 straipsnis. Įstatymo papildymas 155 straipsniu
Papildyti Įstatymą 155 straipsniu:
„155 straipsnis. Atlygio politika
1. Atlygio politika nustatoma ir taikoma tų kategorijų finansų maklerio įmonės darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą įtaką finansų maklerio įmonės rizikos profiliui arba turtui, kurį ji valdo, taip pat turi būti laikomasi šio straipsnio reikalavimų, taikomų šių kategorijų darbuotojų atlygio politikai. Šioms darbuotojų kategorijoms priskiriama bent vyresnioji vadovybė, riziką prisiimantys darbuotojai, kontrolės funkcijas atliekantys darbuotojai ir darbuotojai, kurių kintamasis ir pastovusis atlygis yra ne mažesnis negu mažiausias vyresniosios vadovybės darbuotojų arba prisiimančių riziką darbuotojų atlygis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlygio politika privalo būti nustatyta atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės dydį, vidaus organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.
3. Atlygio politika privalo būti dokumentuota ir proporcinga finansų maklerio įmonės dydžiui, vidaus organizacinei struktūrai, veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, neutrali lyčių atžvilgiu, turi skatinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, atitikti ilgalaikius finansų maklerio įmonės tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją, tikslus, padėti išvengti interesų konflikto, neskatinti darbuotojų prisiimti pernelyg didelės rizikos.
4. Stebėtojų taryba arba, jeigu ji nesudaroma, – valdyba yra atsakinga už atlygio politikos įgyvendinimą, patvirtinimą ir periodinę peržiūrą.
5. Finansų maklerio įmonės vidaus audito tarnyba, jeigu ji neįsteigta, – finansų maklerio įmonės kontrolės funkcijas atliekantys asmenys ne rečiau kaip kartą per metus privalo atlikti nepriklausomą vidinį atlygio politikos įgyvendinimo vertinimą.
6. Kontrolės funkcijas atliekantys darbuotojai privalo būti nepriklausomi nuo finansų maklerio įmonės padalinių, kurių vertinimą atlieka. Kintamasis atlygis šiems darbuotojams skiriamas už atliktus darbus ir rezultatus, susijusius su jiems priskirtų funkcijų atlikimu, ir negali priklausyti nuo veiklos finansų maklerio įmonės padaliniuose, kurių vertinimą atlieka, rezultatų.
7. Darbuotojo pastovioji atlygio dalis privalo sudaryti gana didelę viso atlygio dalį ir atitikti profesinę darbuotojo patirtį ir organizacinę atsakomybę. Atlygio politikoje nustatomas aiškus kintamosios ir pastoviosios atlygio dalių santykis, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės veiklos pobūdį, susijusias rizikas, skirtingų kategorijų darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, rizikos profilius. Atlygio politikoje turi būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonei lanksčiai taikyti kintamojo atlygio politikos reikalavimus, įskaitant galimybę nemokėti kintamojo atlygio.
8. Darbuotojo kintamasis atlygis privalo atitikti tvarius ir pagal riziką pakoreguotus darbuotojo veiklos rezultatus, taip pat papildomus veiklos rezultatus, viršijančius jo pareiginiuose nuostatuose nustatytas pareigas.
9. Finansų maklerio įmonės, gaunančios valstybės pagalbą, vadovams negali būti mokamas kintamasis atlygis. Darbuotojams, kurie nėra vadovai, kintamasis atlygis, kai jis nėra suderintas su finansų maklerio įmonės patikima kapitalo baze ir trukdo laiku nutraukti finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymą, gali būti mokamas tik jį sumažinus iki priežiūros institucijos nustatyto dydžio, kuris turi būti proporcingas finansų maklerio įmonės grynosioms pajamoms.
10. Finansų maklerio įmonė privalo įsteigti atlygio komitetą, kai 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršija 100 milijonų eurų, išskyrus atvejus, kai atlygio komitetui pavestas funkcijas atlieka patronuojančiojoje įmonėje įsteigtas atlygio komitetas. Atlygio komiteto nariais ir pirmininku privalo būti skiriami tik finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariai. Skiriant atlygio komiteto narius ir pirmininką turi būti užtikrinama lyčių pusiausvyra.
11. Atlygio komitetas privalo tiesiogiai patikrinti, kaip įgyvendinami atlygio reikalavimai darbuotojams, kurie atsakingi už rizikos valdymą ir atitikties funkcijas.
12. Atlygio komitetas kompetentingai ir savarankiškai vertina taikomą atlygio politiką ir praktiką, taip pat jų poveikį finansų maklerio įmonės rizikai, kapitalo ir likvidumo būklei.
13. Atlygio komitetas yra atsakingas už sprendimų, priimamų pagal šį straipsnį ir finansų maklerio įmonės atlygio politikoje nustatytus reikalavimus, rengimą, įskaitant finansų maklerio įmonės vadovų priimtus sprendimus, turinčius poveikį finansų maklerio įmonės prisiimamai rizikai ir jos valdymui. Rengiant sprendimus atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės, akcininkų, investuotojų ir kitų suinteresuotų asmenų ir subjektų ilgalaikius interesus ir viešąjį interesą.
14. Jeigu finansų maklerio įmonėje atlygio komitetas nesudaromas, šiame straipsnyje nurodytas atlygio komitetui priskirtas funkcijas atlieka finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, o jeigu ji nesudaroma, – valdyba.
15. Finansų maklerio įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikti priežiūros institucijai informaciją apie asmenų, kurių atlygis per finansinius metus sudaro ar viršija 1 milijoną eurų, skaičių ir tų asmenų atsakomybės sritis, veiklos sritį ir pastovųjį atlygį, premijas, ilgalaikes premijas ir įmokas į pensijų fondus.“
16 straipsnis. Įstatymo papildymas 156 straipsniu
Papildyti Įstatymą 156 straipsniu:
„156 straipsnis. Kintamasis atlygis
1. Kintamasis atlygis finansų maklerio įmonės darbuotojams, nurodytiems šio įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir atidėtąją dalį, nustatytą šio straipsnio 11 dalyje, išmokamas arba suteikiamas tik tada, jeigu tenkinami šio straipsnio 2–15 dalyse nustatyti reikalavimai.
2. Kai kintamasis atlygis nustatomas vertinant darbuotojo ir finansų maklerio įmonės veiklos rezultatus, visa šio atlygio suma grindžiama kelerių metų individualiu darbuotojo vertinimu ir finansų maklerio įmonės padalinio, kuriame darbuotojas dirba, taip pat visos finansų maklerio įmonės rezultatų vertinimu. Atliekant individualų darbuotojų vertinimą, atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės verslo ciklą ir rizikas.
3. Individualus darbuotojo vertinimas apima finansų maklerio įmonės finansinius ir nefinansinius rezultatus.
4. Finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad kintamasis atlygis neturės neigiamo poveikio įmonės tvariajam kapitalui.
5. Kintamasis atlygis negali būti garantuojamas, išskyrus atvejus, kai jis mokamas tik naujiems darbuotojams ir tik pirmais darbo metais ir kai finansų maklerio įmonės kapitalas yra tvarus. Darbo teisės normose nurodytais atvejais su darbo santykių nutraukimu susijusios išmokos skaičiuojamos įvertinant mokamą kintamąjį atlygį, kurio dydis priklauso nuo darbo laikotarpio ir darbuotojo veiklos rezultatų ir kuris nemokamas, kai yra darbo pareigų pažeidimų arba darbuotojui nustatyti veiklos rezultatai nepasiekti.
6. Pagal darbuotojo ir darbdavio sudarytas sutartis dėl kompensacijos nutraukus darbo sutartį su kompensacija arba mokėjimais susiję atlygio paketai turi būti suderinti su ilgalaikiais finansų maklerio įmonės interesais.
7. Nustatant veiklos rezultatų vertinimo priemones, kurios naudojamos kintamojo atlygio fondui apskaičiuoti, turi būti įvertinamos esamos ir būsimos rizikos ir su kapitalo ir likvidumo reikalavimais susijusios sąnaudos, kaip tai nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033.
8. Ne mažiau kaip 50 procentų kintamojo atlygio turi sudaryti finansų maklerio įmonės akcijos, kitos nuosavybės priemonės, su akcijomis susijusios priemonės arba kitos lygiavertės nepiniginės priemonės, nepiniginės priemonės, kurios nustatomos atsižvelgiant į valdomų portfelių sudėtį, papildomo 1 lygio arba 2 lygio kapitalo priemonės, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, arba kitos priemonės, kurios gali būti konvertuojamos į 1 lygio kapitalą arba nurašomos ir kurios tinkamai parodo finansų maklerio įmonės kredito kokybę.
9. Kintamajam atlygiui, mokamam šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis, turi būti nustatytas šių priemonių perleidimo teisės terminas, siekiant, kad individualūs darbuotojo tikslai derėtų su finansų maklerio įmonės, jos kreditorių, klientų ilgalaikiais tikslais. Priežiūros institucijos leidimu kintamasis atlygis gali būti mokamas šio straipsnio 8 dalyje nenurodytomis priemonėmis, jeigu finansų maklerio įmonė neišleidžia šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių.
10. Priežiūros institucija nustato priemonių, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje, tipui ir struktūrai taikomus reikalavimus.
11. Ne mažiau kaip 40 procentų kintamojo atlygio turi būti atidėta nuo 3 iki 5 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės verslo ciklą, veiklos pobūdį, rizikas ir darbuotojo, kuriam skiriamas kintamasis atlygis, veiklą. Kai kintamojo atlygio suma didelė, bent 60 procentų kintamojo atlygio atidedama. Atidėta kintamojo atlygio dalis turi būti išmokama vadovaujantis pro rata principu.
12. Kintamasis atlygis mažinamas, nemokamas ar nesuteikiamas, jeigu finansų maklerio įmonės finansinės veiklos rezultatai yra neigiami ar pablogėja. Mažinant kintamąjį atlygį, taikomi finansų maklerio įmonės nustatyti sumažinimo ar išmokėtų lėšų susigrąžinimo susitarimai, kuriuose numatytos situacijos, kai darbuotojas, kuriam skirtas kintamasis atlygis, savo veikla yra prisidėjęs prie reikšmingų finansų maklerio įmonės nuostolių atsiradimo arba yra atsakingas už nuostolius ar nėra laikomas tinkamu eiti savo pareigas.
13. Finansų maklerio įmonės nuožiūra kaupiamųjų pensijų įmokų skaičiavimo principai turi atitikti finansų maklerio įmonės verslo strategiją, tikslus, vertybes ir ilgalaikius tęstinės veiklos interesus. Kai darbuotojas finansų maklerio įmonėje nebedirba, finansų maklerio įmonės nuožiūra sukauptos kaupiamosios pensijų įmokos, iki jam sukanka pensinis amžius, laikomos finansų maklerio įmonėje 5 metus šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis. Kai darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus ir išeina į pensiją, darbuotojo savo nuožiūra kaupiamos pensijų įmokos jam išmokamos šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis ir taikomas 5 metų šių priemonių perleidimo teisės terminas.
14. Pagal šio straipsnio 1–13 dalių reikalavimus finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad šio įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nesinaudotų asmeniniais draudimo sandoriais ar bet kokios kitos formos su atlygio įsipareigojimais susijusiu draudimu.
15. Kintamasis atlygis negali būti mokamas tokiais būdais ir priemonėmis, kad būtų nesilaikoma šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų.
16. Finansų maklerio įmonei netaikomos šio straipsnio 8, 11 ir 13 dalys, kai įmonės vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė, apskaičiuota per 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpį, neviršija 100 milijonų eurų.
17. Finansų maklerio įmonė netaiko šio straipsnio 8, 11 ir 13 dalių asmenims, kurių metinis kintamasis atlygis neviršija 50 tūkstančių eurų ir sudaro mažiau nei ketvirtadalį jų metinio atlygio.
17 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti tinkamas ir savo veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui proporcingas savo prisiimtos verslo rizikos ir veiklos organizavimo, lyčių atžvilgiu neutralią atlygio politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad pati įmonė, jos vadovai, darbuotojai ir priklausomi tarpininkai laikytųsi šiame įstatyme ir kituose finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir dokumentą, reglamentuojantį finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir priklausomų tarpininkų sandorių sudarymo savo sąskaita tvarką.“
2. Papildyti 16 straipsnį 61 dalimi:
„61. Šio straipsnio 3–6 dalyse ir šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi finansų maklerio įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas, kurios susijusios su obligacijomis, neturinčiomis jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, arba platinančioms ar parduodančioms finansines priemones tik tinkamoms sandorio šalims.“
3. Pakeisti 16 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti tinkamas ir savo veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui proporcingas savo prisiimtos verslo rizikos, administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras, veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti patikimas informacijos perdavimo saugumo priemones, kurios užtikrintų perduodamos informacijos saugumą, konfidencialumą, patikimumą, sumažintų duomenų iškraipymo ir neteisėtos prieigos rizikas, taip pat užtikrintų, kad informacija būtų atpažįstama ir duomenys būtų apsaugoti nuo nutekėjimo.“
4. Pakeisti 16 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti duomenų apie suteiktas paslaugas, vykdytą veiklą ir sudarytus sandorius saugojimą, kad priežiūros institucija galėtų atlikti veiksmingą priežiūrą, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Reglamentu (ES) Nr. 600/2014, Reglamentu (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamentu (ES) 2019/2033, ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir potencialiems klientams, taip pat pareigos užtikrinti rinkų vientisumą.“
18 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams, sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl savo klientų, kai, veikdami kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.“
2. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 29, 30, 31, 33 straipsniuose (išskyrus 33 straipsnio 41 dalį) ir 34 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams, sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl savo klientų, kai, veikdami kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.“
19 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Finansų maklerio įmonė turi suprasti finansines priemones, kurias siūlo arba rekomenduoja, įvertinti finansinių priemonių atitiktį klientų, kuriems teikia investicines paslaugas, poreikiams, be kita ko, atsižvelgdama į nustatytą tikslinę klientų grupę, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalyse, ir užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų siūlomos arba rekomenduojamos tik tada, kai tai atitinka kliento interesus.“
2. Papildyti 29 straipsnio 6 dalį 4 punktu:
3. Papildyti 29 straipsnį 71 dalimi:
„71. Kai sutartis dėl finansinės priemonės pirkimo arba pardavimo sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis negalima iš anksto pateikti informacijos apie išlaidas ir mokesčius, finansų maklerio įmonė gali nedelsdama po sandorio sudarymo pateikti informaciją apie išlaidas ir mokesčius elektroniniu formatu arba, kai to paprašo neprofesionalusis klientas, popierine forma, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:
4. Papildyti 29 straipsnį 72 dalimi:
5. Papildyti 29 straipsnį 81 dalimi:
„81. Visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė privalo teikti pagal šį įstatymą, teikiama klientams arba potencialiems klientams elektroniniu formatu, išskyrus tuos atvejus, kai klientas arba potencialus klientas yra neprofesionalusis arba potencialus neprofesionalusis klientas ir paprašo teikti informaciją popierine forma, – tada informacija pateikiama popierine forma nemokamai. Finansų maklerio įmonė informuoja neprofesionaliuosius arba potencialius neprofesionaliuosius klientus apie galimybę gauti informaciją popierine forma.“
6. Papildyti 29 straipsnį 82 dalimi:
„82. Finansų maklerio įmonė esamus neprofesionaliuosius klientus, kurie gauna privalomą informaciją pagal šį įstatymą popierine forma, ne vėliau kaip per 8 savaites iki informacijos išsiuntimo dienos informuoja, kad informaciją jie gaus elektroniniu formatu. Finansų maklerio įmonė informuoja neprofesionaliuosius klientus, kad jie gali pasirinkti, ar ir toliau nori gauti informaciją popierine forma, ar tik elektroniniu formatu. Finansų maklerio įmonės taip pat informuoja esamus neprofesionaliuosius klientus, kad tuo atveju, jeigu klientas per tas 8 savaites nepareikš pageidavimo, kad informacija jam ir toliau būtų siunčiama popieriuje, automatiškai bus pereita prie elektroninio formato. Esamų neprofesionaliųjų klientų, kurie jau gauna privalomą informaciją pagal šį įstatymą elektroniniu formatu, informuoti neprivaloma.“
7. Papildyti 29 straipsnį 141 dalimi:
„141. Trečiųjų šalių atliekamas tyrimas finansų maklerio įmonei, teikiančiai klientams portfelio valdymo arba kitas investicines ar papildomas paslaugas, laikomas šio straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų įvykdymu, jeigu:
1) prieš teikiant tyrimo paslaugas finansų maklerio įmonė ir tyrimo paslaugų teikėjas susitaria, kuri bendrų mokesčių ar bendro mokėjimo už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus dalis mokama už tyrimus, ir
2) finansų maklerio įmonė informuoja savo klientus apie tyrimų paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims atliktus bendrus mokėjimus už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus, ir
3) tyrimai, už kuriuos mokami bendri mokesčiai ar atliekamas bendras mokėjimas, susiję tik su tais emitentais, kurių rinkos kapitalizacija per pastaruosius 3 kalendorinius metus iki tyrimo atlikimo dienos metų pabaigoje, kai jie yra ar buvo įtraukti į biržos sąrašus, arba nuosavo kapitalo vertė tais finansiniais metais, kai jie nėra ar nebuvo įtraukti į biržos sąrašus, nesiekė 1 milijardo eurų.“
8. Papildyti 29 straipsnį 142 dalimi:
„142. Šio straipsnio 141 dalyje nurodytas tyrimas suprantamas kaip tyrimas, apimantis tyrimo medžiagos parengimą arba paslaugų, susijusių su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis ar kitu turtu arba finansinių priemonių emitentais ar galimais emitentais, teikimą arba apimantis tyrimo medžiagos parengimą arba paslaugų, glaudžiai susijusių su tam tikru sektoriumi ar rinka, teikimą ir padedantis susidaryti nuomonę apie to sektoriaus ar rinkos finansines priemones, turtą ar emitentus. Medžiagos parengimas arba paslaugų, kuriomis tiesiogiai arba netiesiogiai rekomenduojama arba siūloma investavimo strategija ir teikiama pagrįsta nuomonė apie esamą ar būsimą finansinių priemonių ar turto vertę ar kainą arba kitais būdais teikiama analizė bei pradinės įžvalgos ir daromos išvados, grindžiamos nauja ar esama informacija, kuri galėtų būti naudojama pasirenkant investavimo strategiją ir būti aktuali, taip pat galėtų padidinti finansų maklerio įmonės klientų, kurie už tą tyrimą moka mokestį, vardu priimamų sprendimų vertę, teikimas taip pat suprantamas kaip tyrimas.“
9. Papildyti 29 straipsnį 19 dalimi:
„19. Finansų maklerio įmonė, teikianti paslaugas profesionaliesiems klientams, išskyrus investavimo rekomendacijų teikimą ir portfelio valdymą, gali nesilaikyti šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų. Finansų maklerio įmonė taip pat gali nesilaikyti šio įstatymo 30 straipsnio 21 dalyje ir 31 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, nebent profesionalieji klientai informuoja finansų maklerio įmonę, kad pageidauja naudotis šiuose straipsniuose numatytomis teisėmis. Finansų maklerio įmonė registruoja šiuos profesionaliųjų klientų prašymus.“
20 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Papildyti 30 straipsnį 21 dalimi:
„21. Finansų maklerio įmonė, teikdama investavimo rekomendacijas arba portfelio valdymo paslaugas, apimančias vienų finansinių priemonių pakeitimą kitomis, privalo surinkti informaciją apie kliento investicijas ir išanalizuoti finansinių priemonių pakeitimo kitomis išlaidas ir naudą. Teikdamos investavimo rekomendacijas, finansų maklerio įmonės turi informuoti klientą, ar vienų finansinių priemonių pakeitimo kitomis nauda yra didesnė už išlaidas.“
21 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų maklerio įmonė patvariojoje laikmenoje turi teikti klientui tinkamus pranešimus apie jam suteiktas paslaugas. Šiuose pranešimuose turi būti periodiškai pateikiama informacija klientams, atsižvelgiant į finansinių priemonių, dėl kurių teikiamos investicinės paslaugos, rūšį ir sudėtingumą, klientui teikiamų paslaugų pobūdį. Taip pat šiuose pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie išlaidas, susijusias su sandorių sudarymu ir paslaugų teikimu klientui, bei informacija, nurodyta Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose.“
22 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 33 straipsnį 41 dalimi:
„41. Dėl finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos pareiga pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsnius, kiekviena prekybos vieta (įskaitant sisteminę prekybą vykdančias finansų maklerio įmones), o dėl kitų finansinių priemonių – kiekviena pavedimų vykdymo vieta turi ne rečiau kaip kartą per metus viešai skelbti, netaikydama jokių mokesčių ar rinkliavų, duomenis apie sandorių vykdymo kokybę toje prekybos ar sandorių sudarymo vietoje, o sandorį kliento naudai įvykdžiusi finansų maklerio įmonė turi informuoti klientą, kur pavedimas buvo įvykdytas. Periodinėse ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie atskirų finansinių priemonių kainą, sandorių sudarymo išlaidas, greitį ir tikimybę.“
23 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus finansų maklerio įmonėje ir centriniame depozitoriume
Finansų maklerio įmonė, centrinis depozitoriumas, patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo subjektai ir patvirtinti pranešimų apie sandorius teikimo subjektai turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo ir centrinio depozitoriumo vadovams ar kitiems įgaliotiesiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 596/2014, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ar Reglamento (ES) 2019/2033 nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas ir centrinis depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.“
24 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) licencijuoti ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, biržos prekėmis ir biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekiaujančios įmonės ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;“.
25 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų naudai ir (arba) sudaranti sandorius savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio šalimis nesilaikydama šio įstatymo 29 straipsnyje (išskyrus 81 ir 82 dalis), 30 straipsnyje, 31 straipsnio 1–3 dalyse, 33 straipsnyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.“
26 straipsnis. Įstatymo papildymas 441 straipsniu
Papildyti Įstatymą 441 straipsniu:
„441 straipsnis. Informacijos atskleidimas
1. Finansų maklerio įmonė kiekvienais metais privalo paskelbti informaciją apie kiekvieną bet kurioje valstybėje, įskaitant ir valstybę narę, veikiantį jos filialą ar finansų maklerio įmonės patronuojamąją įmonę, kuri yra finansų įstaiga, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apima filialo ar patronuojamosios įmonės pavadinimą, veiklos pobūdį ir geografinę padėtį, apyvartą, darbuotojų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentu, pelną arba nuostolius prieš apmokestinant, sumokėtą pelno mokestį, gautas viešąsias subsidijas. Informacija turi būti skelbiama pagal kiekvieną valstybę.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti audituojama ir, kai įmanoma, skelbiama kaip metinių finansinių ataskaitų priedas arba kaip konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kai rengiamos, priedas.
27 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 49 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Priežiūros institucija išduoda leidimą verstis trečiosios valstybės įmonės filialo veikla tik įsitikinusi, kad trečiosios valstybės įmonė ir jos filialas atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus. Priežiūros institucija kiekvienais metais Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikia Lietuvos Respublikoje veikiančių trečiųjų valstybių įmonių filialų sąrašą.“
2. Pakeisti 49 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą verstis trečiosios valstybės įmonės filialo veikla, jeigu trečiosios valstybės įmonė ir (arba) jos filialas neatitinka reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 7 dalyje, ir (arba) nepateikia šio straipsnio 8 dalyje ir šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, taip pat kitais šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytais pagrindais.“
28 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 50 straipsnį 3 dalimi:
„3. Trečiosios valstybės įmonės filialas, kuriam išduotas leidimas pagal šio įstatymo 49 straipsnį, priežiūros institucijai kiekvienais metais privalo pateikti šią informaciją:
2) kai trečiosios valstybės įmonė vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 punkte nurodytą veiklą, – šios įmonės mėnesio mažiausią, vidutinę ir didžiausią pozicijas su Europos Sąjungos sandorio šalimis;
3) kai trečiosios valstybės įmonė teikia šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 6 punkte nurodytą vieną arba abi paslaugas, – per praėjusius 12 mėnesių Europos Sąjungos sandorio šalių išleistų finansinių priemonių, kurių emisija organizuota ir vykdyta arba išplatinta rinkoje prisiimant įsipareigojimus pirkti, bendrą vertę;
4) apyvartą ir apibendrintą turto vertę pagal kiekvieną teikiamą paslaugą ar vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje;
5) išsamų investuotojų apsaugos priemonių, taikomų filialo klientams, aprašymą, įskaitant tų klientų teises pagal šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą;
6) šios dalies 1 punkte nurodytoms paslaugoms ir veiklai filialo taikomą rizikos valdymo politiką ir priemones;
7) duomenis apie valdymo priemones, taip pat nurodyti asmenis (vardas, pavardė), einančius pagrindines pareigas filiale;
2. Papildyti 50 straipsnį 4 dalimi:
„4. Priežiūros institucija, gavusi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos prašymą, jai pateikia šią informaciją:
1) duomenis apie visus filialų, kuriems išduotas leidimas pagal šio įstatymo 49 straipsnį, veiklos leidimus ir bet kokius vėlesnius tokių veiklos leidimų pakeitimus;
2) duomenis apie filialo, kuriam išduotas veiklos leidimas, Lietuvos Respublikoje teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos mastą ir apimtį;
3) duomenis apie apyvartą ir apibendrintą turto vertę, teikiant šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas paslaugas ir vykdant veiklą;
29 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu klientas ar tinkama sandorio šalis savo išimtine iniciatyva kreipiasi į trečiosios valstybės įmonę dėl investicinių paslaugų teikimo, šiai trečiosios valstybės įmonei netaikomas reikalavimas turėti šio įstatymo 49 straipsnyje nurodytą leidimą norint teikti investicines paslaugas šiems asmenims, įskaitant santykius, susijusius su šių investicinių paslaugų teikimu. Kai trečiosios valstybės įmonė per subjektą, veikiantį jos vardu arba su ja turintį glaudžių ryšių, arba per bet kokį kitą asmenį, veikiantį tokio subjekto vardu, ieško klientų arba galimų klientų Europos Sąjungoje, nedarydama poveikio įmonių grupės vidaus ryšiams, tai nelaikoma paties kliento išimtine iniciatyva teikiama paslauga.“
30 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„72 straipsnis. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai
1. Priežiūros institucija, vadovaudamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateiktais ir Europos Komisijos patvirtintais skaičiavimo metodais, nustato ir taiko žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, esminių arba svarbių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sutarčių grynųjų pozicijų, kurias bet kuriuo metu gali turėti bet kuris asmuo, dydžio apribojimus. Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės laikomos esminėmis arba svarbiomis, jeigu galutinių pozicijų turėtojų visų grynųjų pozicijų suma prilygsta jų atviros pozicijos dydžiui ir jie vidutiniškai turi ne mažiau kaip 300 tūkstančių lotų per vienų metų laikotarpį.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pozicijų apribojimai nustatomi dėl visų vieno asmens turimų pozicijų ir dėl jo vardu bendru grupės lygmeniu turimų pozicijų siekiant:
2) skatinti tinkamas kainos nustatymo ir atsiskaitymo sąlygas, neleisti, kad susidarytų rinką iškreipiančios pozicijos, ir užtikrinti išvestinių finansinių priemonių pristatymo mėnesio kainų ir neatidėliotino pagrindinės biržos prekės sandorio kainų santykį, kuris nedarytų poveikio kainų susidarymui pagrindinės biržos prekės rinkoje.
3. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai netaikomi:
1) pozicijoms, kurias laiko ne finansų įstaiga ar kurios laikomos tokios įstaigos vardu ir kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias tiesiogiai su tos ne finansų įstaigos komercine veikla susijusią riziką;
2) pozicijoms, kurias laiko komercinės veiklos grupei priklausanti finansų įstaiga, veikianti komercinės veiklos grupės ne finansų įstaigos vardu, ar kurios laikomos tokios finansų įstaigos vardu, kai tas pozicijas galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias tiesiogiai su tos ne finansų įstaigos komercine veikla susijusią riziką;
3) finansų ir ne finansų sandorių šalių pozicijoms, kurias galima objektyviai įvertinti kaip atsiradusias iš biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų sandorių, sudarytų siekiant vykdyti pareigas užtikrinti likvidumą prekybos vietoje, kai tokias pareigas vykdyti reikalauja priežiūros institucija pagal Europos Sąjungos arba nacionalinius teisės aktus arba prekybos vietos;
4. Nustatant pozicijų apribojimus nurodomos aiškios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės pozicijos, kurią asmuo gali turėti, maksimalaus dydžio kiekybinės ribos.
5. Atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateiktus ir Europos Komisijos patvirtintus skaičiavimo metodus, priežiūros institucija nustato esminių ar svarbių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, pozicijų apribojimus. Tokie pozicijų apribojimai taip pat apima ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis.
6. Nustačiusi esminius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pateiktinos pasiūlos arba atvirųjų pozicijų pokyčius ar kitus reikšmingus pakeitimus rinkoje, susijusius su pateiktina pasiūla arba atvirosiomis pozicijomis, priežiūros institucija peržiūri ir koreguoja nustatytus pozicijų apribojimus, vadovaudamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateiktais ir Europos Komisijos patvirtintais skaičiavimo metodais.
7. Priežiūros institucija privalo pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai tikslius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kuriuos ketina nustatyti.
8. Priežiūros institucija koreguoja biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, atsižvelgdama į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonę, arba pateikia šiai institucijai motyvus, kodėl mano, kad pakeitimų nereikia.
9. Priežiūros institucija, nustačiusi biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus, kurie prieštarauja Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonei, nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina šių pozicijų apribojimų nustatymo motyvus.
10. Kai žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios grindžiamos ta pačia pagrindine priemone ir pasižymi tokiomis pat savybėmis, prekiaujama dideliu mastu arba kai esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios grindžiamos ta pačia pagrindine priemone ir pasižymi tokiomis pat savybėmis, prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, jeigu prekybos vieta, kurioje prekybos mastas yra didžiausias, yra Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija nustato bendrą pozicijų apribojimą, taikytiną visai prekybai tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Priežiūros institucija, nustatanti bendrą biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimą, laikoma centrine priežiūros institucija.
11. Centrinė priežiūros institucija dėl taikytino bendro biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimo ir jo pakeitimų konsultuojasi su kitų prekybos vietų, kuriose prekiaujama tomis žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis priemonėmis dideliu mastu arba kuriose prekiaujama tomis esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis priemonėmis, priežiūros institucijomis. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su centrinės priežiūros institucijos siūlomu bendru biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimu, ji raštu išsamiai išdėsto visas priežastis, kodėl, jos nuomone, nesilaikoma šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pozicijų apribojimų reikalavimų. Priežiūros institucijų ginčus dėl bendro biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimo sprendžia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.
12. Prekybos vietų, kuriose dideliu mastu prekiaujama žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, grindžiamomis ta pačia biržos preke arba pasižyminčiomis tokiomis pat savybėmis, arba esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, grindžiamomis ta pačia biržos preke ir pasižyminčiomis tokiomis pat savybėmis, priežiūros institucijos ir tos biržos prekės išvestinės finansinės priemonės pozicijų turėtojų priežiūros institucijos bendradarbiauja, įskaitant keitimąsi informacija, reikalinga stebint ir taikant bendrus pozicijų apribojimus.“
31 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pozicijų valdymo kontrolę, finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys prekybos vietą, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turi šias pareigas:
2) susipažinti su asmenų pateikta informacija, įskaitant visą svarbią informaciją apie pozicijos arba prisiimtos rizikos dydį ir tikslą, informaciją apie naudos gavėjus arba pagrindinius savininkus, jungtinės veiklos susitarimus ir bet kokį turtą ar įsipareigojimus pagrindinėje rinkoje, įskaitant, jeigu tikslinga, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurios grindžiamos ta pačia biržos preke ir pasižymi tokiomis pat savybėmis, kitose prekybos vietose ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sandorių, sudarytų per jų narius ir dalyvius, pozicijas;
3) reikalauti, kad asmuo laikinai ar visam laikui, atsižvelgdamas į konkretų atvejį, panaikintų arba sumažintų poziciją, o jeigu asmuo nesilaiko reikalavimų, – vienašališkai imtis tinkamų veiksmų, kad pozicija būtų panaikinta arba sumažinta;
32 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 76 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikomos tik tada, kai ir asmenų skaičius, ir jų atvirosios biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos viršija teisės aktuose nustatytas minimalias ribas. Pozicijų išklotinės teikimo reikalavimas netaikomas kitiems vertybiniams popieriams, kurie nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 52 dalies 3 punkte ir kurie yra susiję su biržos preke arba šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 10 punkte nurodyta finansine priemone.“
2. Pakeisti 76 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Finansų maklerio įmonės, prekiaujančios biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ne prekybos vietoje, šio įstatymo 72 straipsnio 10 dalyje nurodytai centrinei priežiūros institucijai arba, kai centrinės priežiūros institucijos nėra, priežiūros institucijai, kai ji prižiūri prekybos vietą, kurioje prekiaujama tomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, arba centrinei priežiūros institucijai, jeigu tomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis dideliu mastu prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, bent vieną kartą per dieną privalo pateikti:
1) išsamią pozicijų išklotinę, nurodydamos pozicijas, įgytas prekiaujant biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar su apyvartiniais taršos leidimais susietomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir sudarant ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis;
34 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 93 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, trečiųjų valstybių įmonių filialų, reguliuojamų rinkų ir jų narių, centrinio depozitoriumo, sąskaitų tvarkytojų, įgaliotųjų konsultantų, institucinių investuotojų, turto valdytojų, lyginamojo indekso administratorių, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjų ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklą;“.
2. Pakeisti 93 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) atlieka priežiūros institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 648/2012, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 236/2012, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011, Reglamente (ES) 2019/2033, Reglamente (ES) 2019/2088, Reglamente (ES) 2020/852 ir Reglamente (ES) 2020/1503;“.
3. Papildyti 93 straipsnio 2 dalį 31 punktu:
4. Pakeisti 93 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) turėti kitokių įgaliojimų ir teisių, nustatytų Lietuvos banko įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 909/2014, Reglamente (ES) Nr. 596/2014, Reglamente (ES) Nr. 2015/2365, Reglamente (ES) Nr. 2016/1011, Reglamente (ES) 2019/2033, Reglamente (ES) 2019/2088, Reglamente (ES) 2020/852, Reglamente (ES) 2020/1503 ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.“
5. Pakeisti 93 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis kitų priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, centrinis depozitoriumas, reguliuojamos rinkos, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjai, lyginamojo indekso administratoriai, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“
35 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 97 straipsnį 7 dalimi:
„7. Informacija, kuria keičiamasi šio straipsnio 1 dalies tikslais, vykdant finansų maklerio įmonių priežiūrą, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Reglamentu (ES) 2019/2033, apima informaciją apie finansų maklerio įmonės valdymą ir nuosavybės struktūrą, nuosavų lėšų, koncentracijos rizikos, likvidumo reikalavimų laikymąsi, administracines ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmus, kitus svarbius veiksnius, dėl kurių gali būti daromas poveikis finansų maklerio įmonės keliamai rizikai.“
2. Papildyti 97 straipsnį 8 dalimi:
„8. Priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms nedelsdama suteikia bet kokią informaciją ir duomenis, gautus atliekant finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrą, apie galimas problemas ir keliamą riziką finansų maklerio įmonės klientams ar priimančiosios valstybės narės finansų sistemos stabilumui.“
3. Papildyti 97 straipsnį 9 dalimi:
„9. Priežiūros institucija, gavusi priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų suteiktą informaciją, imasi visų priemonių, būtinų galimoms problemoms ir rizikai, kurios nurodytos šio straipsnio 8 dalyje, išvengti ar pašalinti. Priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų prašymu turi paaiškinti, kaip atsižvelgė į jų suteiktą informaciją.“
4. Papildyti 97 straipsnį 10 dalimi:
„10. Jeigu priežiūros institucija, iš buveinės valstybės narės priežiūros institucijos gavusi informaciją ir duomenis apie galimas problemas ir keliamą riziką finansų maklerio įmonės klientams Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos finansų sistemos stabilumui, turi duomenų, kad buveinės valstybės narės priežiūros institucija nesiėmė visų priemonių, būtinų galimoms problemoms ir rizikai išvengti ar pašalinti, ji, pranešusi apie tai buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms, Europos bankininkystės institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, gali imtis priemonių, kad būtų apsaugoti klientai, kuriems teikiamos paslaugos, arba finansų sistemos stabilumas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kai prašymas bendradarbiauti, ypač prašymas keistis informacija, atmetamas arba į jį neatsakoma per prašyme nurodytą terminą.“
5. Papildyti 97 straipsnį 11 dalimi:
6. Papildyti 97 straipsnį 12 dalimi:
„12. Siekdama įvertinti Reglamento (ES) 2019/2033 23 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos c punkte nurodytą sąlygą, priežiūros institucija gali prašyti, kad tarpuskaitos nario buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pateiktų informaciją apie garantinių įmokų modelį ir parametrus, taikomus atitinkamos finansų maklerio įmonės garantinės įmokos reikalavimui apskaičiuoti.“
36 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 99 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 99 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) teisės aktuose nustatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, finansų institucijų, kitų finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems atliekant priežiūros funkcijas arba įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų administravimą jiems atliekant priežiūros funkcijas;“.
37 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 102 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 102 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 221 punktu:
4. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 222 punktu:
5. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 223 punktu:
6. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 224 punktu:
7. Pakeisti 102 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pagal šio straipsnio 3 dalies 6 ir 16 punktus nustatant tinkamą individualaus nuosavų lėšų reikalavimo dydį, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius priežiūros institucijos atlikto priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, finansų maklerio įmonės valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus.“
8. Papildyti 102 straipsnį 101 dalimi:
„101. Taikydama šio straipsnio 3 dalies 15 punktą, priežiūros institucija gali nustatyti reikalavimus finansų maklerio įmonėms teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, nei nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033, jeigu teiktina informacija nedubliuojama ir tenkinama viena iš šių sąlygų:
2) priežiūros institucijos vertinimu, būtina rinkti duomenis, kuriais būtų galima įrodyti, kad yra šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas;
9. Papildyti 102 straipsnį 102 dalimi:
„102. Šio straipsnio 101 dalies tikslais informacija laikoma dubliuojama, kai priežiūros institucija jau turi tokią pat arba iš esmės tokią pat informaciją ar kai priežiūros institucija tą informaciją gali parengti arba ją gali gauti kitais būdais, nei reikalaudama, kad ją pateiktų finansų maklerio įmonė. Priežiūros institucija nereikalauja papildomos informacijos, kai informaciją jau turi skirtingu formatu arba skirtingo išsamumo negu papildoma informacija, kurią reikėtų pateikti, ir tas skirtingas formatas arba išsamumas netrukdo jai parengti iš esmės panašios informacijos.“
38 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 107 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„107 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra
1. Priežiūros institucija yra įmonių grupės priežiūros institucija ir atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) arba alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą, jeigu:
1) finansų maklerio įmonių grupės, kurioje nėra kredito įstaigų, patronuojančioji įmonė yra finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė ar Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė įmonė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją;
2) finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją, patronuojančioji įmonė yra Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;
3) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, ir bent viena kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė yra ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė arba ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė ar Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;
4) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, turi didžiausią bendrą balansą iš visų įmonių, iš kurių bent viena finansų maklerio įmonė yra licencijuota kitoje valstybėje narėje ir kurių patronuojančiąsias įmones sudaro daugiau nei viena investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, taip pat kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse ir kiekvienoje iš tų valstybių narių yra po vieną finansų maklerio įmonę;
5) finansų maklerio įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją, turi didžiausią bendrą balansą iš visų grupės įmonių, kurių patronuojančioji įmonė yra ta pati Europos Sąjungos investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Europos Sąjungos mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ir iš kurių nė viena nėra licencijuota toje valstybėje narėje, kurioje įsteigta investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė.
2. Priežiūros institucija ir kitos suinteresuotos priežiūros institucijos bendru susitarimu gali atsisakyti taikyti šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nustatytus kriterijus, kai taikyti tuos kriterijus būtų netinkama siekiant užtikrinti veiksmingą jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą arba alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrą, atsižvelgiant į konkrečias finansų maklerio įmones ir jų veiklos atitinkamose valstybėse narėse svarbą, ir jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai arba alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo laikymosi priežiūrai atlikti gali paskirti kitą priežiūros instituciją. Šiais atvejais, prieš priimant sprendimą dėl priežiūros institucijos, atsakingos už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimą, išrinkimo, konsultuojamasi su Europos Sąjungos patronuojančiąja investicine kontroliuojančiąja bendrove, Europos Sąjungos patronuojančiąja mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąja įmone arba finansų maklerio įmone, turinčia didžiausią bendrą balansą. Priežiūros institucija, tapusi atsakinga už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimą, praneša Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai apie visus tokius sprendimus.
3. Lietuvos Respublikoje susidarius kritinei situacijai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 18 straipsnyje numatytus atvejus arba neigiamus pokyčius finansų rinkose, dėl kurių gali kilti grėsmė rinkos likvidumui ir finansinės sistemos stabilumui bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra licencijuoti finansų maklerio įmonių grupei priklausantys subjektai, priežiūros institucija, jeigu ji atlieka finansų maklerio įmonių grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, visą informaciją apie šią situaciją pateikia Europos bankininkystės institucijai, Europos sisteminės rizikos valdybai, Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės narės centrinės valdžios institucijoms, dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su finansų įstaigų ir draudimo įmonių priežiūra, jeigu ši informacija yra svarbi šių institucijų funkcijoms atlikti.
4. Jeigu priežiūros institucija yra atsakinga už grupės, kuriai priklauso ir kitose valstybėse narėse licencijuotos finansų maklerio įmonės, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji gali sudaryti priežiūros institucijų kolegiją, kurios paskirtis – užtikrinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų ir Europos bankininkystės institucijos, o prireikus ir kitų užsienio valstybių priežiūros institucijų, visų pirma, kai to reikia taikant Reglamento (ES) 2019/2033 23 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos c punktą ir 2 dalį, siekiant su reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių priežiūros institucijomis keistis susijusia informacija dėl garantinių įmokų modelio ir ją atnaujinti.
5. Priežiūros institucijų kolegija steigiama, kad priežiūros institucija, Europos bankininkystės institucija ir kitos suinteresuotos Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos galėtų:
2) nagrinėti prašymus suteikti informaciją, kai tai būtina siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai pagal Reglamento (ES) 2019/2033 7 straipsnį atlikti;
3) nagrinėti prašymus suteikti informaciją tais atvejais, kai kelioms tą pačią grupę sudarančių finansų maklerio įmonių priežiūros institucijoms reikia prašyti, kad tarpuskaitos nario buveinės valstybės narės priežiūros institucija arba reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies priežiūros institucija pateiktų informaciją apie garantinių įmokų modelį ir parametrus, taikomus atitinkamų finansų maklerio įmonių garantinės įmokos reikalavimui apskaičiuoti;
4) keistis informacija tarpusavyje, su Europos bankininkystės institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 21 straipsnį ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį;
5) susitarti dėl savanoriško užduočių pavedimo ir prireikus dėl savanoriško atsakomybės perdavimo kitoms priežiūros institucijoms;
6. Kai tikslinga, priežiūros institucijų kolegija taip pat gali būti steigiama, kai finansų maklerio įmonių grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra Europos Sąjungos investicinė įmonė, Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, patronuojamosios įmonės yra trečiojoje valstybėje.
7. Priežiūros institucijų kolegijos narės yra šios institucijos:
1) priežiūros institucijos, atsakingos už finansų maklerio įmonių grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra Europos Sąjungos investicinė įmonė, Europos Sąjungos patronuojančioji investicinė kontroliuojančioji bendrovė arba Europos Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, patronuojamųjų įmonių priežiūrą;
8. Priežiūros institucija, atlikdama grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pirmininkauja priežiūros institucijos kolegijos posėdžiams ir priima sprendimus. Visi kolegijos nariai iš anksto informuojami apie organizuojamus kolegijos posėdžius, pagrindinius klausimus ir veiklą, kuri bus aptariama per posėdį, o posėdžiui įvykus jiems pateikiama informacija apie sprendimus ir jų įgyvendinimą. Priimdama sprendimus priežiūros institucija atsižvelgia į priežiūros veiklos, kurią turėtų planuoti arba koordinuoti šio straipsnio 7 dalyje nurodytos institucijos, svarbą. Priežiūros institucijos kolegijos įsteigimas ir veikimas oficialiai įforminamas rašytiniais susitarimais. Priežiūros institucijos kolegijos posėdžiuose gali dalyvauti ir Europos bankininkystės institucija, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 21 straipsnyje.
9. Priežiūros institucija, atlikdama grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, šio straipsnio 7 dalyje nurodytoms institucijoms teikia:
1) informaciją apie finansų maklerio įmonių grupės teisinę ir valdymo struktūrą, taip pat jos organizacinę struktūrą, įskaitant visus reguliuojamus ir nereguliuojamus subjektus, nereguliuojamas patronuojamąsias įmones ir patronuojančiąsias įmones, taip pat informaciją apie finansų maklerio įmonių grupei priklausančių reguliuojamų subjektų priežiūros institucijas;
2) informacijos rinkimo iš finansų maklerio įmonių grupę sudarančių finansų maklerio įmonių procedūras ir tos informacijos patikrinimo procedūras;
3) bet kokius neigiamus pokyčius finansų maklerio įmonėse arba kituose finansų maklerio įmonių grupės subjektuose, kurie galėtų rimtai pakenkti toms finansų maklerio įmonėms;
10. Jeigu kitų valstybių narių priežiūros institucijos, vykdydamos jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, nebendradarbiauja su priežiūros institucija tiek, kiek reikia siekiant atlikti šio straipsnio 9 dalyje nurodytas užduotis, taip pat jeigu nesutariama dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos, priežiūros institucija gali paprašyti Europos bankininkystės institucijos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį.
11. Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą, kuris gali būti svarbus kitoms priežiūros institucijoms atliekant priežiūros funkcijas, konsultuojasi dėl:
1) finansų maklerio įmonių grupei priklausančių finansų maklerio įmonių akcininkų, organizacinės arba valdymo struktūros pakeitimų, dėl kurių reikia priežiūros institucijų patvirtinimo arba leidimo;
12. Jeigu nukrypstama nuo šio straipsnio 11 dalies reikalavimų, priežiūros institucija neprivalo konsultuotis su kitomis priežiūros institucijomis, kai šio straipsnio 11 dalyje nurodyti sprendimai yra skubūs arba kai dėl tokių konsultacijų gali kilti pavojus jos sprendimo veiksmingumui. Tokiais atvejais priežiūros institucija kitas priežiūros institucijas nedelsdama informuoja apie savo sprendimą nesikonsultuoti.
13. Priežiūros institucija konsultuojasi su grupės priežiūros institucija, kai ketina taikyti reikšmingas poveikio priemones arba taikyti poveikio priemones ir duoti privalomus nurodymus.
14. Kai finansų maklerio įmonės patronuojančioji įmonė yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, už finansų maklerio įmonės priežiūrą atsakinga priežiūros institucija gali reikalauti, kad mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė pateiktų bet kokią informaciją, kuri svarbi atliekant tos finansų maklerio įmonės priežiūrą.
15. Kai finansų maklerio įmonės patronuojančioji įmonė yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, už finansų maklerio įmonės priežiūrą atsakinga priežiūros institucija gali atlikti finansų maklerio įmonės ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės bei jos patronuojamųjų įmonių sandorių priežiūrą ir reikalauti, kad finansų maklerio įmonė būtų įdiegusi tinkamus rizikos valdymo procesus ir vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas informacijos teikimo ir apskaitos procedūras, kad būtų galima nustatyti, įvertinti, stebėti ir kontroliuoti tuos sandorius.
39 straipsnis. Įstatymo papildymas 1071 straipsniu
Papildyti Įstatymą 1071 straipsniu:
40 straipsnis. 111 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 111 straipsnio 1 dalį 19 punktu:
„19) dėl Reglamento (ES) 2020/1503 pažeidimo laikinai uždraudžia šį Reglamentą pažeidusiam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdymo organo nariui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, atlikti vadovaujamas funkcijas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų įmonėse.“
2. Pakeisti 111 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Priežiūros institucija pateikia Europos bankininkystės institucijai informaciją apie visas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones, pritaikytas nustačius Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) 2019/2033 ir (arba) finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, taip pat informaciją apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.“
41 straipsnis. Įstatymo papildymas 1111 straipsniu
Papildyti Įstatymą 1111 straipsniu:
„1111 straipsnis. Atsakomybė už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktą informaciją
1. Už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente, rengiamame pagal Reglamento (ES) 2020/1503 reikalavimus, pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą atsakingi šio Reglamento 23 straipsnio 9 dalyje ar 24 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys.
2. Investuotojas, patyręs žalos dėl pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktos informacijos trūkumų, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) 2020/1503 23 straipsnio 10 dalyje ar 24 straipsnio 5 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atsakingų asmenų reikalauti žalos atlyginimo.“
42 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį 201 punktu:
2. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį 202 punktu:
3. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį 203 punktu:
4. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį nauju 26 punktu:
5. Papildyti 112 straipsnio 1 dalį nauju 27 punktu:
43 straipsnis. 114 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 114 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija už šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 12–15 ir 203 punktus, nurodytus pažeidimus skiria pinigines baudas:
2. Pakeisti 114 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365, Reglamento (ES) Nr. 596/2014, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ir Reglamento (ES) 2020/1503 pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 42 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 22 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsnio ir Reglamento (ES) 2020/1503 39 straipsnio nuostatose.“
44 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
1. Pakeisti Įstatymo priedo 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034.“
2. Pakeisti Įstatymo priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Pakeisti Įstatymo priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
4. Pakeisti Įstatymo priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034.“
5. Pakeisti Įstatymo priedo 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/168.“
6. Papildyti Įstatymo priedą 17 punktu:
7. Papildyti Įstatymo priedą 18 punktu:
8. Papildyti Įstatymo priedą 19 punktu:
9. Papildyti Įstatymo priedą 20 punktu:
45 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 3, 14, 15, 20, 30, 32, 33 dalis, 17 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį ir 3–9 dalis, 20, 22, 23, 25, 30, 31, 32 straipsnius, 44 straipsnio 3 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 2 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 3, 14, 15, 20, 30, 32, 33 dalys, 17 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 dalis ir 3–9 dalys, 20 straipsnis, 22 straipsnio 2 dalis, 23, 25, 30, 31, 32 straipsniai, 44 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2022 m. vasario 28 d.