PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO

PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SUTELKIMO ĮVYKIAMS, EKSTREMALIESIEMS ĮVYKIAMS LIKVIDUOTI PLANO RENGIMO INSTRUKCIJOS, ĮVYKIO LIKVIDAVIMO PLANO RENGIMO TVARKOS APRAŠO IR PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ, REIKALINGŲ GAISRUI GESINTI, APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2015 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 1-228

Vilnius

Vadovaudamasis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“, 113 punktu ir siekdamas nustatyti pagrindinius priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo principus ir vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms tvarką, koordinuoti pasirengimą įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams ir veiksmus jų metu:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams likviduoti plano rengimo instrukciją;

1.2. Įvykio likvidavimo plano rengimo tvarkos aprašą;

1.3. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodiką.

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 143 „Dėl Ekstremalios situacijos likvidavimo plano sudarymo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 1-415 „Dėl Operacinio vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms lygmenų nustatymo, operacinio vadovavimo vykdymo tvarkos aprašo ir Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo ekstremalioms situacijoms, ekstremaliems įvykiams ar incidentams likviduoti plano sudarymo instrukcijos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 1-381 „Dėl incidentų likvidavimo planų pateikimo“;

2.4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1-251 „Dėl valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų rajonų ribų nustatymo.

3. P a v e d u Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojui vidaus tarnybos pulkininkui Vygandui Kurkuliui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

4. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2015 m. spalio 1 d.

Direktorius

vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis

PATVIRTINTA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos direktoriaus

2015 m. rugpjūčio 14 d.

įsakymu Nr. 1-228

PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SUTELKIMO ĮVYKIAMS, EKSTREMALIESIEMS ĮVYKIAMS LIKVIDUOTI PLANO RENGIMO INSTRUKCIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams likviduoti plano rengimo instrukcija (toliau – Instrukcija) nustato pagrindinius priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams likviduoti plano (toliau – planas) rengimo, naudojimo principus ir tvarką.

2. Planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimą ir vadovavimą joms.

3. Planu vadovaujamasi telkiant priešgaisrines gelbėjimo pajėgas įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams (toliau – įvykis) likviduoti savivaldybės, Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – struktūrinis padalinys objekte) reagavimo teritorijoje, šias pajėgas valdant gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų (toliau – gelbėjimo darbai) organizavimo metu.

4. Instrukcijoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.

II. PLANO RENGIMO PRINCIPAI

5. Planas rengiamas vadovaujantis šiais principais:

5.1. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimas ir gelbėjimo darbų organizavimas turi būti numatytas visuose administraciniuose vienetuose;

5.2. galimų pavojų analizės. Įvertinamos per pastaruosius 10 metų įvykusių įvykių priežastys, mastas ir padariniai. Kuo pavojingesnis objektas ar prognozuojamas įvykis, tuo didesnės priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos numatomos prognozuojamiems įvykiams likviduoti, kitoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, valstybės ar savivaldybės institucijoms, įstaigų ir ūkio subjektų atstovams (toliau – kitos pajėgos) talkinti;

5.3. tarpžinybinės sąveikos. Iš anksto planuojamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, galinčių talkinti likviduojant įvykius, kitų pajėgų sutelkimas;

5.4. veiksmingiausio priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų panaudojimo. Planuojant gelbėjimo darbų organizavimą numatoma sutelkti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, kurios galės greičiausiai, kvalifikuočiausiai, veiksmingiausiai atlikti gelbėjimo darbus, todėl įvertinama, ar telkiamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos turi atitinkamą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo techniką, ar pakankamas budinčios pamainos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – pareigūnai (darbuotojai), skaičius.

6. Planas rengiamas išanalizavus administracinio vieneto ir jame esančių gyvenamųjų vietovių ypatumus, objektų pavojingumą, įvykusius įvykius, jų likvidavimo praktiką, prognozuojamus įvykius, atsižvelgiant į galimas jų atsiradimo priežastis, mastą ir padarinius. Kiekvienai savivaldybei, struktūrinio padalinio objekte reagavimo teritorijai yra rengiamas atskiras planas.

7. Plane yra sukaupiami duomenys apie priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, kurios bus telkiamos įvykiams likviduoti, jų dydį, materialinį ir techninį aprūpinimą, galimybes atlikti gelbėjimo darbus ir talkinti juos atliekant.

8. Rengiant planą, turi būti numatoma panaudoti arčiausiai esančias (įvertinus atstumą ir atvykimo laiką) priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, neatsižvelgiant į pavaldumą. Jei priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos numatomos telkti iš kitos savivaldybės ir (ar) struktūrinio padalinio objekte reagavimo teritorijos, planą privaloma derinti su tos savivaldybės APGV komandų, APGV PGT, struktūrinio padalinio objekte, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, savanorių ugniagesių, iš kurių operacijų rajonų bus telkiamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, viršininkais (vadovais).

9. Kiekvienos APGV viršininkas įsakymu tvirtinta APGV struktūrinių padalinių operacijų rajonų ribas.

10. APGV operacijų rajonų ribos sutampa su apskričių ribomis, išskyrus 11 punkte nurodytų struktūrinių padalinių objekte reagavimo teritorijas.

11. Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų rajono ribos sutampa su AB „ORLEN Lietuva“ padalinių teritorija (Mažeikių g. 75, Juodeikių k., Mažeikių r. sav.; Terminalo kelias g. 2, Būtingė, Palanga), Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų rajono ribos sutampa su Visagino savivaldybės teritorija ir valstybės įmonės Įgalinos atominės elektrinės teritorija (Elektrinės g. 4, Drūkšinių k., Visagino sav.), Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų rajonų ribos sutampa su Elektrėnų savivaldybės teritorija ir AB Lietuvos elektrinės teritorija (Elektrinės g. 21, 26108 Elektrėnų m.). Struktūrinio padalinio objekte reagavimo teritorija gali būti išplėsta, kaip nustatyta susitarimuose, ir patvirtinta struktūrinio padalinio objekte viršininko įsakymu.

12. Rengiant planą, siekiant užtikrinti operatyvų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atvykimą į įvykio vietą, operacijų rajonai skirstomi į reagavimo zonas (toliau – zona):

12.1. kai yra daugiau kaip viena APGV komanda;

12.2. atsižvelgiant į operacijų rajonų ypatybes (didelė teritorija, didelis gyventojų tankumas ir pan.).

13. Plane nustatomos zonų ribos, esant galimybei, turi sutapti su APGV struktūrinių padalinių operacijų rajone esančiu administracinio vieneto teritoriniu suskirstymu, keliais, upėmis, tiltais, geležinkeliais, gatvėmis, vietinės reikšmės keliais, tvoromis ir t. t.

14. Zonų skaičius APGV struktūrinių padalinių operacijų rajonuose yra neribojamas ir sudaromos pagal 16 – 34 punktuose išvardytus kriterijus.

15. Plane nustatant priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, išvykstančių atlikti gelbėjimo darbų, kiekį, reikia atsižvelgti į tai, kad tuo pačiu metu jų operacijų rajone gali kilti ir kitų įvykių, todėl būtina numatyti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų rezervą. Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos savivaldybės reagavimo teritorijoje ir (ar) struktūrinių padalinių objekte reagavimo teritorijoje rezervą turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentai nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos kiekio, planuojamo sutelkti gelbėjimo darbams atlikti. Jei gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos nėra arba jos nepakanka, numatoma panaudoti rezervinę gaisrų gesinimo ir gelbėjimo techniką ir sušaukti nebudinčios pamainos pareigūnus (darbuotojus).

III. PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ, REIKALINGŲ GELBĖJIMO DARBAMS ATLIKTI, SUDĖTIES IR KIEKIO NUSTATYMAS PLANE

16. Numatomų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų siuntimo į įvykio vietą eiliškumas plane nustatomas atsižvelgiant į:

16.1. atstumą iki įvykio vietos, artimiausius ir patogiausius privažiavimo iki įvykio vietos kelius, jų būklę, numatomą atvykimo laiką;

16.2. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pareigūnų (darbuotojų), pasirengusių vykti į įvykio vietą, skaičių;

16.3. turimą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo techniką, įrangą;

16.4. gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonių techninius duomenis ir realų atvykimo į įvykio vietą laiką.

17. Plane nustatomų siųsti gelbėjimo darbams atlikti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kiekis sutartinai žymimas pajėgų išsiuntimo numeriu. Yra 6 priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimo (toliau – PIN) numeriai:

17.1. 0 PIN – vyksta viena automobilinė cisterna (toliau – AC);

17.2. 1 PIN – vyksta 2–3 AC;

17.3. 2 PIN – vyksta 4–5 AC;

17.4. 3 PIN – vyksta 6–7 AC;

17.5. 4 PIN – vyksta 8–9 AC;

17.6. 5 PIN – vyksta 10 ir daugiau AC.

18. Šioje Instrukcijoje ir plane kaip AC skaičiuojamos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonės ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo konteineriai, turintys ne mažesnę kaip
800 l vandens talpą ir siurblį, kurio našumas ne mažesnis nei 20 l/s, vandens tiekimo bei gesinimo įrangą ir galintys savarankiškai vykdyti gaisrų gesinimo darbus.

19. Nustatant priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, reikalingas gelbėjimo darbams atlikti, būtina atsižvelgti į gelbėjimo darbų specifiką. PIN rašomas su atitinkamu aiškinamuoju žodžiu:

19.1. gaisro atveju – PIN GAISRAS (aiškinamojo žodžio GAISRAS galima ir nerašyti).

19.2. kai gelbėjimo darbai susiję su gyvsidabrio surinkimu – PIN DEMERKURIZAVIMAS;

19.3. kai gelbėjimo darbai susiję su naftos produktų lokalizavimu, surinkimu – PIN SORBENTAI;

19.4. kai gelbėjimo darbai susiję su pavojingos cheminės medžiagos lokalizavimu – PIN CHEMIJA;

19.5. kai gelbėjimo darbai atliekami vandenyje – PIN VANDUO;

19.6. kai gelbėjimo darbai susiję su eismo įvykiu – PIN AUTOMOBILIS;

19.7. kai atliekami aukštuminiai gelbėjimo darbai – PIN AUKŠTIS;

19.8. kai atliekami darbai griūties, techninės avarijos metu – PIN GRIŪTIS;

19.9. kai darbai susiję su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, branduolinių medžiagų lokalizavimu – PIN RADIACIJA;

19.10. kai darbai susiję su pagalba gyventojams, kitomis nestandartinėmis situacijomis – PIN KITA;

19.11. kai darbai susiję su pagalba kitoms pajėgoms, kaip numatyta sąveikos arba kituose planuose, – PIN SĄVEIKA. Jei reikalinga pagalba kitoms pajėgoms nenumatyta sąveikos arba kituose planuose, rašoma PIN KITA.

20. Formuojant priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų gaisrams gesinti (PIN GAISRAS) sudėtį ir kiekį, atsižvelgiama į šiuos reikalavimus:

20.1. degant šiukšlėms atvirose teritorijose, žolės plotams, laužams, pavieniams medžiams, į įvykio vietą gali būti siunčiama viena arčiausiai įvykio vietos esanti AC;

20.2. degant transporto priemonėms keliuose ar kitose atvirose teritorijose, siunčiama arčiausiai įvykio vietos esanti AC ir (ar) AC su gelbėjimo įranga;

20.3. į kaimo teritoriją degant pastatams siunčiamos ne mažiau kaip 3 AC, o miesto teritorijoje, – ne mažiau kaip 2 AC;

20.4. automobilinės kopėčios, automobiliniai keltuvai siunčiami į įvykio vietą, kai gaisrai kyla aukštesniuose nei trijų aukštų arba aukštesniuose negu devynių metrų aukščio pastatuose, naftos produktų terminaluose ir saugyklose;

20.5. gaisrinių žarnų automobilis (toliau – ŽA), automobilinė siurblinė stotis siunčiami į bevandenes zonas. Į tokius rajonus, be ŽA, rekomenduojama papildomai siųsti AC, turinčią didesnę vandens talpyklą. ŽA visada siunčiamas, kai išvyksta automobilinė siurblinė stotis;

20.6. bet kokiam gaisrui likviduoti, jei siunčiama daugiau nei viena AC (išskyrus atvejus, nurodytus 20.1 papunktyje), turi vykti skyrius, aprūpintas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įranga, kvėpavimo organų apsaugos aparatais (toliau – kvėpavimo aparatai) ir galintis sudaryti pareigūnų (darbuotojų) grandį;

20.7. nustatomas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimo į įvykio vietą eiliškumas, kai gelbėjimo darbų vadovo nurodymu priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos siunčiamos pagal 3 ir aukštesnį PIN;

20.8. gaisrui gesinti objektuose, kuriems sudaryti ĮLP, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos siunčiamos, kaip numatyta ĮLP.

21. Demerkurizavimo darbams (0 PIN DEMERKURIZAVIMAS) atlikti plane numatoma siųsti vieną arčiausiai įvykio vietos esančią AC, aprūpintą kvėpavimo aparatais, apranga, apsaugančia nuo dulkių ir purslų, ir specialiąja įranga demerkurizavimo darbams atlikti.

22. Išsiliejus naftos produktams (0 PIN SORBENTAI), plane numatoma siųsti arčiausiai įvykio vietos esančią AC su sorbentais.

23. Įvykus cheminei avarijai (0 PIN CHEMIJA), plane numatoma siųsti:

23.1. priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, aprūpintas kvėpavimo aparatais ir apranga, apsaugančia nuo dujų, dulkių ir purslų, AC su įranga, skirta gelbėjimo darbams atlikti, lokalizuojant chemines medžiagas, arba cheminių gelbėjimo darbų automobilį (automobilis, skirtas transportuoti įrangą cheminėms medžiagoms lokalizuoti);

23.2. išsiliejus cheminėms medžiagoms vandenyje – AC su įranga, skirta gelbėjimo darbams atlikti, lokalizuojant chemines medžiagas, arba cheminių gelbėjimo darbų automobilį (automobilis skirtas transportuoti įrangą cheminėms medžiagoms lokalizuoti) ir (ar) papildomai arčiausiai įvykio vietos esančią AC su gelbėjimo darbų vandenyje įranga arba narų automobilį.

24. Gelbėjimo darbams vandenyje (0 PIN VANDUO) atlikti, skęstantiesiems gelbėti ar kitiems gelbėjimo darbams vandenyje atlikti plane numatoma siųsti arčiausiai įvykio vietos esančią AC. Papildomai numatoma siųsti AC su gelbėjimo darbų vandenyje įranga arba narų automobilį.

25. Įvykus eismo įvykiui (1 PIN AUTOMOBILIS), į įvykio vietą plane numatoma siųsti vieną arčiausiai įvykio vietos esančią AC ir (ar) AC su gelbėjimo įranga. Jeigu eismo įvykio metu yra daugiau negu trys nukentėjusieji, turi būti telkiama daugiau priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų.

26. Aukštuminiams gelbėjimo darbams (0 PIN AUKŠTIS) atlikti plane numatoma siųsti arčiausiai esančią atitinkamą aukštį galinčią pasiekti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo techniką.

27. Griūties, techninės avarijos (1 PIN GRIŪTIS) atveju plane numatoma siųsti arčiausiai įvykio vietos esančią AC ir (ar) AC su gelbėjimo įranga.

28. Į įvykio, susijusio su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, branduolinių medžiagų lokalizavimu (0 PIN RADIACIJA), vietą plane numatoma siųsti vieną AC (kitą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilį) su įranga, skirtą gelbėjimo darbams atlikti, lokalizuojant chemines medžiagas, arba cheminių gelbėjimo darbų automobilį (automobilis skirtas transportuoti įrangą cheminėms medžiagoms lokalizuoti) su radioaktyviųjų medžiagų ar spinduliuotės nustatymo įranga.

29. Susidarius nestandartinėms situacijoms (0 PIN KITA), plane numatoma, kad priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos vyksta pagal (0 PIN GAISRAS) arba siunčiama susidariusią situaciją atitinkanti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika.

30. Talkinti kitoms pajėgoms siunčiamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, kaip numatyta sąveikos arba kituose planuose, pagal 0 PIN SĄVEIKA:

30.1. skenduolių (lavonų) ieškoti siunčiami narai ir narų automobilis;

30.2. budėti šalinant sprogmenų kenksmingumą ir kitais atvejais siunčiama arčiausiai esanti AC.

31. Talkinti kitoms pajėgoms, jei tai nenumatyta sąveikos arba kituose planuose, siunčiamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos pagal 0 PIN GAISRAS.

32. Išorinės intervencijos ar nekonvencinio karo, mobilizacijos atveju (PIN KITA), neatsižvelgiant į objekto PIN ir į tai, ar yra parengtas Įvykių likvidavimo planas (toliau – ĮLP), siunčiama pagal 0 PIN GAISRAS.

33. Teikiant pagalbą gyventojams (0 PIN KITA), plane numatoma siųsti vieną AC, atsižvelgiant į situaciją.

34. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimo principai pateikti 2–4 prieduose.

IV. PLANO STRUKTŪRA

35. Planą sudaro šios dalys:

35.1. plano titulinis lapas;

35.2. plano turinys;

35.3. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams likviduoti plano derinimo lentelė;

35.4. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams likviduoti plano tikslinimo lentelė;

35.5. plano I dalis;

35.6. plano II dalis;

35.7. plano priedai.

36. Plano titulinio lapo pavyzdys pateiktas 1 priede.

37. Plano turinyje nurodomas antraščių sąrašas.

38. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams likviduoti plano derinimo lentelė pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė.

Eil. Nr.	Derinančios institucijos ar tarnybos pavadinimas	Derinančios institucijos ar tarnybos įgaliotojo atstovo pareigos	Vardas ir pavardė	Data	Parašas

39. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams likviduoti plano tikslinimo lentelė pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė.

Eil. Nr.

Tikslinamos lentelės numeris

Tikslinimo

data

Tikslinimą atliko

pareigos, vardas ir pavardė

parašas

40. Plano I dalyje pateikiama informacija apie priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, kurios bus telkiamos įvykiams likviduoti (3 lentelė), ir duomenys apie kitas pajėgas, kurios bus telkiamos talkinti priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms likviduojant įvykius savivaldybės, struktūrinių padalinių objekte reagavimo teritorijoje (4 lentelė).

3 lentelė. Informacija apie priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, kurios bus telkiamos įvykiams likviduoti

Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos				Ryšio priemonės, kontaktai
pavadinimas	adresas	pareigūnų (darbuotojų) skaičius		telefono ir (ar) mobiliojo telefono numeris	el. pašto adresas	radijo ryšys
pavadinimas	adresas	iš viso	pamainoje	telefono ir (ar) mobiliojo telefono numeris	el. pašto adresas	šaukinys	kanalas

4 lentelė. Duomenys apie kitas pajėgas, kurios bus telkiamos talkinti likviduojant įvykius

Pavadinimas	Darbuotojų (transporto priemonių) skaičius	Ryšio priemonės, kontaktai	Pagalbos rūšis

41. Plano II dalyje pateikiamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų telkimo įvykiams likviduoti savivaldybės, struktūrinių padalinių objekte reagavimo teritorijoje eiliškumas (5–8 lentelės): (2 priedas):

5 lentelė. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų telkimas administraciniuose vienetuose

6 lentelės lapo Nr.

7 lentelės lapo Nr.

Gyvenamosios vietovės

pavadinimas

Seniūnija

Kita (reagavimo zona ir kt.)

6 lentelė. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimas į gaisravietę*

PIN	Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos					Atstumas iki seniūnijos, kaimo (km)
	išsiuntimo eiliškumas	priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pavadinimas	gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonė	ryšio priemonės
				telefono numeris	Šaukinys, kanalas

* Lentelė rengiama kiekvienai seniūnijai (pagal reagavimo zonas, jei jos numatomos).

7 lentelė. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimas kitų gelbėjimo darbų atlikti*

Gelbėjimo darbai	Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos				atstumas iki seniūnijos (km)
Gelbėjimo darbai	išsiuntimo eiliškumas	priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pavadinimas	gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonė	telefono numeris, šaukinys, kanalas	atstumas iki seniūnijos (km)
PIN DEMERKURIZAVIMAS
PIN SORBENTAI
PIN CHEMIJA
PIN VANDUO
PIN AUTOMOBILIS
PIN AUKŠTIS
PIN GRIŪTIS
PIN RADIACIJA
PIN KITA
PIN SĄVEIKA
kita

* Lentelė rengiama kiekvienai seniūnijai.

8 lentelė. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimas gelbėjimo darbų atlikti į objektus pagal 2 PIN ir objektus, kuriems sudaryti ĮLP*

Eil. Nr.

Objektas

(pavadinimas,

adresas, ĮLP numeris)

Išsiunčiamų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonių eiliškumas

Duomenys apie objektą (prognozuojamas didžiausias pavojus, medžiagos, radiacija ir t. t. (t arba m³ ir kt.)

* Lentelė rengiama kiekvienai seniūnijai (pagal reagavimo zonas, jei jos numatomos).

42. Plano prieduose pateikiama konkrečių įvykių atvejais sutelkiant priešgaisrines gelbėjimo pajėgas darbui reikalinga informacija:

42.1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų ataskaitų pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu
Nr. 1-366 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų ir jų struktūrinių padalinių veiklos kontrolės užtikrinimo“, 11, 12, 13 prieduose pateikta informacija;

42.2. APGV komandų, APGV PGT, APGV PGT komandų, struktūrinio padalinio objekte nebudinčios pamainos pareigūnų (darbuotojų) sušaukimo dokumentai: adresų, telefono numerių, kitų ryšio priemonių sąrašas, sušaukimo tvarka, patvirtinta šių įstaigų viršininkų įsakymais;

42.3. susitarimai dėl tarpusavio sąveikos su kitomis pajėgomis, iš kurių numatoma pasitelkti pajėgas gelbėjimo darbams atlikti;

42.4. vandens šaltinių, priešgaisrinių hidrantų, bevandenių zonų sąrašai;

42.5. žemėlapiai;

42.6. APGV struktūrinių padalinių, struktūrinių padalinių objekte, operacijų rajonų ribos;

42.7. kita informacija.

V. PLANO RENGIMAS, DERINIMAS, TVIRTINIMAS IR TIKSLINIMAS

43. Planai rengiami savivaldybių, struktūrinių padalinių objekte reagavimo teritorijoms. Už plano rengimą ir tikslinimą atsakingi:

43.1. savivaldybės teritorijoje – APGV PGT viršininkas;

43.2. savivaldybės teritorijoje, kurioje nėra APGV PGT – APGV, struktūrinio padalinio objekte viršininkas arba jo įsakymu įgaliotas pareigūnas (darbuotojas);

43.3. objekto teritorijoje – struktūrinio padalinio objekte viršininkas.

44. Planas derinamas su APGV, struktūrinių padalinių objekte, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir kitų pajėgų vadovais, kurių pajėgos numatytos pasitelkti plane.

45. Planą tvirtina APGV, struktūrinio padalinio objekte viršininkas.

46. Planas tikslinamas atlikus priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų struktūrinius pakeitimus, pasikeitus jų materialiniam ir techniniam aprūpinimui ar kitais atvejais, turinčiais įtakos gelbėjimo darbų atlikimui, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

47. Kai atliekami neesminiai plano tikslinimai ir nesikeičia numatytų pajėgų reagavimo tvarka, jo nereikia papildomai derinti ir naujai tvirtinti 44 ir 45 punkte nurodyta tvarka.

48. Patvirtintas planas kartu su pamainos dokumentais laikomas APGV komandose ir APGV PGT, struktūriniuose padaliniuose objekte, Bendrajame pagalbos centre ir jo struktūriniuose padaliniuose. Patvirtinto plano aktualia redakcija vadovaujamasi, kai planas įkeliamas į valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos intraneto valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bendrosios dalies katalogo „Dokumentų biblioteka“ katalogą „Pajėgų ir priemonių planai“ („doc“ arba „docx.“ teksto redaktoriaus formatu) ir prilyginamas patvirtintam originalui. Planą patvirtinęs pareigūnas (darbuotojas) arba jo įgaliotas pareigūnas (darbuotojas) prieš planui įsigaliojant, ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų, informuoja Bendrąjį pagalbos centrą.

49. Už planų parengimą laiku, derinimą, tvirtinimą, tikslinimą, plane pateikiamų duomenų teisingumą ir plano įgyvendinimą atsako planą rengusios APGV, struktūrinio padalinio objekte viršininkai arba jų įsakymais įgalioti pareigūnai (darbuotojai).

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50. Tam tikrais Instrukcijoje ir kituose dokumentuose neapibrėžtais atvejais sprendimą dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasitelkimo priima APGV ar struktūrinio padalinio objekte viršininkas ar jo įgaliotas asmuo.

51. APGV ar struktūrinio padalinio objekte viršininko ar jų įsakymais įgaliotų asmenų sprendimu, siekiant veiksmingesnio priešgaisrinių ir gelbėjimo pajėgų sutelkimo, planas gali būti papildomas kitomis lentelėmis ir priedais.

52. Struktūrinio padalinio objekte plane nustatyta pajėgų išsiuntimo tvarka gali skirtis nuo nustatytos Instrukcijoje, atsižvelgiant į susitarimus ir galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius priešgaisrinės saugos objekte užtikrinimą.

53. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos telkiamos vadovaujamasi patvirtintu planu kai Bendrojo pagalbos centro Informacinės sistemos yra tikrinama, arba jai sutrikus.

_______________________________

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų

sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams

likviduoti plano rengimo instrukcijos

1 priedas

(Plano titulinio lapo pavyzdys)

		TVIRTINU _________apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas (Laipsnis) (Parašas) (Vardas ir pavardė) (Data)

	___________APSKRITIES PRIEŠGAISRINĖ GELBĖJIMO VALDYBA
	_________________ SAVIVALDYBĖS PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SUTELKIMO ĮVYKIAMS, EKSTREMALIESIEMS ĮVYKIAMS LIKVIDUOTI PLANAS (20____m.) (Vieta)

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams
likviduoti plano rengimo instrukcijos
2 priedas

PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SIUNTIMO Į GAISRAVIETĘ PRINCIPAI

GAISRAI
atvira teritorija (žolės*, šiukšlės ir kt.)		eismo įvykio metu	pastatai				PGP sutelkimas operacijų rajone	gelbėjimo darbų vadovo nurodymu			gaisrai objektuose pagal ĮLP
gresia pavojus pastatams ar statiniams			miestas		kaimas		gaisrai pagal 2 PIN	gaisrai pagal 3 PIN	gaisrai pagal 4 PIN	gaisrai pagal 5 PIN	PIN pagal ĮLP
ne	taip		aukštų skaičius (vnt.) arba aukštis (m)		aukštų skaičius (vnt.) arba aukštis (m)
0 PIN GAISRAS	1 PIN GAISRAS		< 3 (9 m)	≥3 (9 m)	< 3 (9 m)	≥ 3 (9 m)
AC	0 PIN GAISRAS + (AC + gelbėjimo įranga + kvėpavimo aparatai)		1 PIN GAISRAS	1 PIN GAISRAS + AK	1 PIN GAISRAS + AC	1 PIN GAISRAS + AK	2 PIN GAISRAS	3 PIN GAISRAS	4 PIN GAISRAS	5 PIN GAISRAS	pajėgos pagal ĮLP
AC** (rekomenduojamas II skyrius)			0 PIN GAISRAS + (AC + gelbėjimo įranga + kvėpavimo aparatai)	1 PIN GAISRAS + AK	1 PIN GAISRAS + AC	1 PIN GAISRAS + AC + AK	1 PIN GAISRAS + 2 AC	2 PIN GAISRAS + (1 AC +1 AC + kvėpavimo aparatai)	3 PIN GAISRAS + (1 AC+1 AC + kvėpavimo aparatai)	4 PIN GAISRAS + (1 AC+1 AC + kvėpavimo aparatai)	Pajėgos pagal ĮLP

* Pavasario metu, kai pranešimų skaičius apie degančią žolę viršija esamų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų skaičių ir kai nėra pavojaus žmonėms, pastatams, automobiliams, miškui ir t. t., sprendimą dėl siunčiamų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų priima Bendrasis pagalbos centras, atsižvelgdamas į arčiausiai įvykio vietos esančias tinkamas ir pasirengusias išvykti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, pareigūnų (darbuotojų) skaičių, techninį aprūpinimą, realų atvykimo į įvykio vietą laiką.

** Arčiausiai esanti AC.

_____________________________________

PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SIUNTIMO ATLIKTI KITŲ GELBĖJIMO DARBŲ PRINCIPAI

KITI GELBĖJIMO DARBAI								Pagalba kitoms pajėgoms
eismo įvykis		gylyje / aukštyje			vandenyje	techninė avarija, griūtis	nestandartinės situacijos
< 3 nukentėję žmonės	≥ 3 nukentėję žmonės	gylyje	aukštų skaičius (vnt.) arba aukštis (m)		skęstančiojo gelbėjimo
			< 3 (9 m)	≥3 (9 m)
1 PIN AUTOMOBILIS	2 PIN AUTOMOBILIS	0 PIN AUKŠTIS		1 PIN AUKŠTIS	1 PIN VANDUO	1 PIN GRIŪTIS	0 PIN KITA	PIN SĄVEIKA
0 PIN GAISRAS + (AC + gelbėjimo įranga)	1 PIN AUTOMOBILIS + (AC + gelbėjimo įranga)	0 PIN GAISRAS		0 PIN GAISRAS + AK	0 PIN GAISRAS + (AC + gelbėjimo įranga vandenyje) arba NA	0 PIN GAISRAS + (AC + gelbėjimo įranga)	0 PIN GAISRAS	0 PIN GAISRAS arba kaip numatyta sąveikos plane	skenduolių (lavonų) paieška – narai	sprogmenys – AC*

* Arčiausiai esanti AC.

_____________________________________

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų

sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams

likviduoti plano rengimo instrukcijos

PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SIUNTIMO Į CHEMINIO IR RADIACINIO ĮVYKIO VIETĄ PRINCIPAI

CHEMINIAI IR RADIACINIAI INCIDENTAI
cheminių medžiagų išsiliejimas				radiacija
gyvsidabris	naftos produktai	pavojingos cheminės medžiagos	vandenyje	radiacija
0 PIN DEMERKURIZAVIMAS	0 PIN SORBENTAI	0 PIN CHEMIJA	0 PIN CHEMIJA + VANDUO	0 PIN RADIACIJA
AC + DEMERKURIZAVIMAS + kvėpavimo aparatai	AC + SORBENTAI	AC + CHEMIJA arba CHGA	0 PIN CHEMIJA + gelbėjimo įranga vandenyje arba NA	0 PIN CHEMIJA + RADIACIJA

______________________________________

PATVIRTINTA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus

2015 m. rugpjūčio 14 d.

įsakymu Nr. 1-228

Įvykio likvidavimo plano rengimo TVARKOS aprašas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Įvykio likvidavimo plano rengimo tvarkos aprašas nustato įvykio likvidavimo plano, reglamentuojančio priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo, veiksmingo gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų atlikimo (toliau – gelbėjimo darbai) objektuose, teritorijose, durpynuose, statiniuose ar jų dalyse (toliau – objektai), sudarymo tvarką ir struktūrą.

2. Įvykio likvidavimo plano rengimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiksmus atliekant gelbėjimo darbus.

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme.

II. Įvykio likvidavimo plano SUDARYMO TVARKA

4. Įvykio likvidavimo planai (toliau – ĮLP) rengiami:

4.1. privalomai:

4.1.1. visiems objektams, kuriuose priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (toliau – pajėgos) sutelkiamos pagal trečią ir aukštesnį pajėgų išsiuntimo numerį (toliau – PIN). PIN nustatomas vadovaujantis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodika;

4.1.2. sveikatos priežiūros, švietimo ir mokslo įstaigoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kurių statinių aukštis lygus 9 m arba didesnis ir tūris lygus 3 000 kub. m arba didesnis ir kurioms gesinti pajėgos sutelkiamos pagal antrą PIN;

4.1.3. laikinoms tarptautinių pajėgų (atvykstančių pajėgų) stovykloms, įrengtoms ne Lietuvos kariuomenei priskirtose teritorijose (kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose), ne mažesnėms kaip vieno hektaro teritorijoms ir kuriose gaisrinės saugos funkcija užtikrinama įgyvendinant priimančiosios šalies paramos teikimo užduotis;

4.2. apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – APGV), Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – struktūrinis padalinys objekte) vadovo sprendimu:

4.2.1. objektams, kuriuose atliekant gelbėjimo darbus gelbėjimo darbų vadovui gali būti reikalinga informacija apie objekto veiklos ypatumus, technologines linijas, vėdinimo šachtas ir kitas komunikacijas, pastato aukštų ar rūsių planus;

4.2.2. objektams, atsižvelgiant į gelbėjimo darbų ir jų organizavimo ypatumus, nepriklausomai nuo PIN.

5. Objektų, kuriems rengiami ĮLP, sąrašą įsakymu tvirtina APGV ar struktūrinio padalinio objekte viršininkas. Įsakymu patvirtinta objektų sąrašo numeracija naudojama kaip ĮLP eilės numeris.

6. ĮLP tvirtina APGV, APGV komandos, APGV priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT) ar struktūrinio padalinio objekte, kurių operacijų rajone yra objektas, viršininkas. ĮLP tvirtinančio pareigūno operacinio vadovavimo lygmuo turi būti ne mažesnis kaip PIN, numatytas ĮLP.

7. ĮLP tvirtinamas suderinus su APGV ar struktūrinio padalinio objekte Operacinio vadovavimo skyriaus (toliau – OVS) viršininku arba APGV ar struktūrinio padalinio objekte vadovo įgaliotu pareigūnu.

8. ĮLP sudaromas skaitmeninėje laikmenoje, išspausdinamas ant A4 arba A3 formato popieriaus lapo abiejų pusių ir laminuojamas arba įdedamas į skaidrią įmautę.

9. Patvirtinto ĮLP aktuali redakcija įkeliama į valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos intraneto valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bendrosios dalies katalogo „Dokumentų biblioteka“ katalogą „Įvykių likvidavimo planai“ doc arba docx formatu, prieš 14 kalendorinių dienų informavus Bendrąjį pagalbos centrą, ir prilyginama originalui. ĮLP naudojamasi tik po to, kai jis yra paskelbtas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos intraneto puslapyje.

10. Popierinis ĮLP originalas laikomas APGV komandoje ar APGV PGT, struktūrinio padalinio objekte komandoje, kurios operacijų rajone yra objektas. ĮLP kopijos saugomas APGV komandos ar APGV PGT, kurios operacijų rajone yra objektas, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonėse (1-as ir 2-as skyrius) ir OVS štabo automobilyje. Mokymo tikslais kopijas (skaitmeninėje laikmenoje, taip pat spausdintas ant popieriaus lapo) galima saugoti ir pamainos vado kabinete ar mokymų patalpose.

III. ĮLP STRUKTŪRA

11. ĮLP struktūra (priedas):

11.1. keturios objekto nuotraukos (gali būti nededamos, jei objektas užima didelę teritoriją ir informacija nuotraukoje nebus vertinga planuojant gelbėjimo darbus):

11.1.1. objekto (pastato) pietinės pusės nuotrauka;

11.1.2. objekto (pastato) rytinės pusės nuotrauka;

11.1.3. objekto (pastato) vakarinės pusės nuotrauka;

11.1.4. objekto (pastato) šiaurinės pusės nuotrauka;

11.2. objekto schema (-os) (pavyzdinė schema pateikiama priede);

11.3. numatytos pasitelkti pajėgos (priedo 1 lentelė). Priedo 1 lentelėje galima pažymėti ir kitas civilinės saugos sistemos pajėgas, tačiau jų įtraukimas į ĮLP turi būti numatytas bendradarbiavimo sutartyse;

11.4. objekto duomenys (priedo 2 lentelė).

12. ĮLP objekto schemoje (-se):

12.1. nurodomi objektai, jų matmenys, privažiavimo keliai, įėjimai, vandens šaltiniai, jei yra nurodomos pavojingųjų medžiagų laikymo vietos, pažymimos pavojingiausios objektų vietos, pagal kurias atliekami skaičiavimai nustatant galimiems gelbėjimo darbams atlikti būtinas pajėgas ir priemones, pateikiama kita gelbėjimo darbams atlikti reikalinga informacija;

12.2. objekto, kurio pastate (-uose) naktį būna žmonių, pastatas (-ai) turi būti pažymėtas (-i) raudona punktyrine linija (priedo schema, 8 pastatas). Miegamosios (poilsio) patalpos žymimos papildoma raudonos spalvos punktyrine linija (priedo schema, 10 pastatas);

12.3. galima naudoti ir lengvai įskaitomus, suprantamus ortofotografinius žemėlapius.

13. Plano 1 lentelėje nurodomos numatytos pasitelkti pajėgos, būtinos gelbėjimo darbams atlikti. Pajėgų kiekis nustatomas įvertinant galimus maksimaliai pavojingus ir sudėtingus gelbėjimo darbus. Atsižvelgiant į objekto sudėtingumą ir pavojingumą, galima numatyti PIN tipus (PIN VANDUO, PIN CHEMIJA ir t. t.). PIN tipas „GAISRAS“ nerašomas ir naudojamas tik PIN.

14. Plano 2 lentelėje pateikiami objekto duomenys, kuriuos sudėtinga pateikti objekto schemoje:

14.1. 1 eilutėje „Pagrindinė objekto veikla“ įrašoma objekte vykdoma veikla, pvz.: „Prekyba statybinėmis medžiagomis“, „Ligoninė“, „Baldų gamyba“ ir t. t.;

14.2. 2 eilutėje „Technologiniai procesai“ įrašomi objekto veikloje taikomi technologiniai procesai, pvz., „Amoniako naudojimas šaldymo sistemoje“;

14.3. 3 eilutėje „Objekto atsakingo asmens ar direktoriaus kontaktiniais duomenys“ įrašomi objekto atsakingo asmens ar direktoriaus kontaktiniai duomenys, telefonų numeriai;

14.4. 4 eilutėje „Statinio atsparumo ugniai laipsnis“ įrašomas statinio (-ių) atsparumo ugniai laipsnis. Skiltyje „Pastabos“ nurodomas aukštų skaičius, jeigu statinys (-iai) yra 3 ar daugiau aukštų arba statinių aukštis lygus 9 m arba didesnis;

14.5. 5 eilutėje „Darbo laikas“ įrašomas darbo laikas objekte. Skiltyje „Pastabos“ nurodomas laikas, kada objekte gali būti žmonių ne darbo metu;

14.6. 6 eilutėje „Maksimalus žmonių skaičius“ įrašomas didžiausias objekte galinčių būti žmonių skaičius (darbo, poilsio metu). Skiltyje „Pastabos“ nurodoma, kur ir kokiomis priemonėmis bus evakuoti objekte esantys žmonės;

14.7. 7 eilutėje „Elektra“ įrašoma informacija apie elektros įtampos atjungimo vietas ir būdus;

14.8. 8 eilutėje „Gaisrų gesinimo sistema“ įrašomas gaisrų gesinimo sistemos tipas objekte ir jos veikimo zona (-os) (patalpos, teritorijos, kuriose ši sistema yra);

14.9. 9 eilutėje „Dūmų šalinimo sistema“ įrašoma dūmų šalinimo sistema (jeigu objekte yra), jos tipas ir paleidimo būdas;

14.10. 10 eilutėje skiltyje „Aprūpinimas vandeniu“ įrašomas objekto aprūpinimas vandeniu (miesto vandentiekis, objekto vandentiekis, vandens rezervuarai). Įrašomos ne mažiau kaip 3 (jei tiek yra) arčiausiai esančių gaisrinių hidrantų įrengimo vietos, jų tipai ir vamzdynų skersmuo, darbinis slėgis, atstumai iki objekto. Jeigu objekte yra objektinis vandentiekis, nurodomas jo vamzdyno skersmuo, gaisrinių hidrantų tipai, slėgio pakėlimo būdas. Taip pat nurodomas rezervuaruose esančio vandens kiekis ir kitų vandens šaltinių panaudojimo galimybės;

14.11. 11 eilutėje „Cheminės medžiagos“ įrašomi objekte naudojamų, saugomų cheminių medžiagų pavadinimai, jų laikymo vietos ir kiekiai, JTO kodai;

14.12. 12 eilutėje „Kiti duomenys“ gali būti įrašoma:

14.12.1. gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema – nurodoma, ar objekte yra gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, jos tipas, sistemos valdymo vieta;

14.12.2. materialinės vertybės – nurodomos tos vertybės, į kurias tikslinga atkreipti dėmesį organizuojant gelbėjimo darbus;

14.12.3. kiti svarbūs duomenys.

14.13. Atsižvelgiant į objekto specifiką, eilučių skaičius ir jose pateikiama informacija 2 lentelėje gali keistis.

15. Atsižvelgiant į objekto specifiką, ĮLP rekomenduojama papildyti nurodymais gelbėjimo darbų vadovui, pvz.: „pavojingiausias įrenginys gaisro ir (ar) sprogimo atveju – kompresorinė prie šaldytuvo“, „gesinant gaisrą archyvo patalpoje, naudoti angliarūgštės gesintuvus“, „ugniagesių lifto raktai yra saugumo poste“, „privažiavimas prie pastato iš (...) gatvės“, „sausvamzdis yra pietinėje pastato pusėje“ ir t. t.

16. ĮLP gali turėti papildomų informacinių priedų, kurie rengiami pagal bendrą ĮLP struktūrą (vienodos objekto schemos, lentelės).

17. Rengiant ĮLP grafinę dalį, naudojami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtinti grafiniai simboliai.

18. ĮLP koreguojamas pasikeitus objekto duomenims, kurie turi įtakos gelbėjimo darbų organizavimui ir atlikimui (pasikeitė privažiavimo keliai, aprūpinimas vandeniu, reikalingas kitoks pajėgų kiekis ir pan.). ĮLP duomenys tikslinami ne rečiau kaip kas 3 metai.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Už ĮLP rengimą, tikslinimą ir koregavimą atsako 6 punkte nurodyti asmenys.

20. ĮLP vadovaujasi gelbėjimo darbų vadovas, Bendrojo pagalbos centro dispečeris, atsakingas už priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų koordinavimą.

21. ĮLP kopiją rekomenduojama saugoti ir pas objekto atsakingą (budintį) asmenį.

22. ĮLP gali būti ir sudėtinė objekto ekstremaliųjų situacijų valdymo plano dalis ar priedas.

23. ĮLP numatytos pasitelkti pajėgos ir kitos civilinės saugos sistemos pajėgos įrašomos ir Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams likviduoti plano lentelėje (-se), kuria (-iomis) vadovaujamasi išsiunčiant pajėgas atlikti gelbėjimo darbų.

_________________________________

Įvykio likvidavimo plano

rengimo tvarkos aprašo

priedas

(Įvykio likvidavimo plano pavyzdys)

TVIRTINU U

(asmens pareigų pavadinimas)

______________________

(parašas)

_______________________

(vardas ir pavardė)

________________________

(įstaigos pavadinimas)

________________________

(adresas)

ĮVYKIO LIKVIDAVIMO PLANAS

20 - - Nr. PIN

(sudarymo data) (plano numeris) (pajėgų išsiuntimo numeris )

1. Kontrolinė 6. Aikštelė

2. Gamybinis korpusas (m´m = m²) 7. Aušintuvė (m´m = m²)

3. Stalių dirbtuvės (m´m = m²) 8. Administracinis korpusas (m´m = m²)

4. Medžiagų sandėlis (m´m = m²) 9. Parduotuvė (m´m = m²)

5. Sandėlis (m´m = m²) 10. Poilsio patalpos (m´m = m²)

1 lentelė. Numatytos pasitelkti priešgaisrines gelbėjimo pajėgos**

Eil. Nr.	Komanda / Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ar kita	Technika	Orientacinis atvykimo laikas (min.)
Eil. Nr.	Komanda / Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ar kita	PIN (*)	Orientacinis atvykimo laikas (min.)
1.
2.
3.	Iš viso

* Skliausteliuose nurodomas numatomas gelbėjimo tipas (pvz., chemija ar pan.).

** Galima pažymėti ir kitas civilinės saugos sistemos pajėgas, tačiau jų įtraukimas į ĮLP turi būti numatytas bendradarbiavimo sutartyse.

2 lentelė. Objekto duomenys

Eil. Nr.	Pavadinimas	Duomenys	Pastabos
1.	Pagrindinė objekto veikla
2.	Technologiniai procesai
3.	Objekto atsakingo asmens ar direktoriaus kontaktiniai duomenys
4.	Statinio atsparumo ugniai laipsnis
5.	Darbo laikas
6.	Maksimalus žmonių skaičius: darbo valandomis poilsio valandomis
7.	Elektra: bendras elektros kirtiklis atskiri elektros kirtikliai
8.	Gaisrų gesinimo sistema
9.	Dūmų šalinimo sistema
10.	Aprūpinimas vandeniu
11.	Cheminės medžiagos
12.	Kita

Nurodymai gelbėjimo darbų vadovui:

1. Atkreipti dėmesį į ....

SUDERINTA A

(asmens pareigų pavadinimas)

_______________________

(parašas)

_______________________

(vardas ir pavardė)

Sudarė ___________________ ___________________

(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

PATVIRTINTA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos direktoriaus

2015 m. rugpjūčio 14 d.

įsakymu Nr. 1-228

PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ, REIKALINGŲ GAISRUI GESINTI, APSKAIČIAVIMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja gaisro ploto, gaisrui gesinti reikalingų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų (priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – pareigūnai (darbuotojai), gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei įrangos kiekio nustatymą.

2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbą ir veiksmus atliekant gaisrų gesinimo darbus.

3. Pagrindinis Metodikos tikslas – tinkamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei įrangos kiekio, reikalingo gaisrui gesinti, apskaičiavimas. Šia Metodika taip pat vadojaujamasi nustatant priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kiekį ir gaisro atžvilgiu pavojingų objektų, kurių savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga steigti priešgaisrinius gelbėjimo padalinius (žinybines priešgaisrines pajėgas).

4. Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme.

II. ŽYMENYS IR JŲ REIKŠMĖS

Eil. Nr.	Žymuo	Reikšmė
1.	V_lin.	Linijinis liepsnos plitimo greitis (m/min.)
2.	t_plit.	Laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą (min.)
3.	l	Atstumas, kuriuo liepsna plinta tam tikra kryptimi per laiko vienetą (m)
4.	t_laisvo	Laisvo degimo laikas (min.)
5.	t_past.	Laikas nuo gaisro pradžios iki jo pastebėjimo ir pranešimo (min.)
6.	t_atvyk.	Atvykimo laikas (min.)
7.	t_kov.išsid.	Kovinio išsidėstymo laikas (min.)
8.	t_lok.	Gaisro lokalizacijos laikas (min.)
9.	t_pran.	Laikas nuo gaisro pastebėjimo iki pranešimo apie gaisrą (min.)
10.	t₁	Laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą, kai t_laisvo >10 min. (min.)
11.	S_gaisro	Gaisro plotas (m²)
12.	n	Gaisro plytimo krypčių skaičius (vnt.)
13.	S_gesin.	Gesinimo plotas (m²)
14.	R	Viso gaisro ploto spindulys (m)
15.	r	Negesinamo ploto spindulys (m)
16.	a	Gaisro plotis (m)
17.	b	Gaisro ilgis (m)
18.	h_ges.	Efektyvus gaisro gesinimo gylis (m)
19.	I	Vandens tiekimo (gesinimo) intensyvumas (l/sm²)
20.	t	Laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą (min.)
21.	I_būt.	Vandens tiekimo intensyvumas (l/sm²)
22.	Q_visas	Būtinas vandens debitas gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti (l/s)
23.	Q_gesin.	Būtinas vandens debitas gaisrui gesinti (l/s)
24.	Q_aps.	Būtinas vandens debitas kitiems objektams, kuriems gresia užsidegimo pavojus, apsaugoti (l/s)
25.	n_šv.	Švirkštų skaičius (vnt.)
26.	N_šv.gesin.	Švirkštų, skirtų gaisrui gesinti, skaičius (vnt.)
27.	N_šv.aps.	Švirkštų, skirtų naudoti kitiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.)
28.	n_šv.skyr.	Maksimalus švirkštų, kuriais dirba skyrius, skaičius (vnt.)
29.	N_šv.A	Švirkštų A skaičius (vnt.)
30.	N_šv.visas	Švirkštų, skirtų gaisrui gesinti ir greta stovintiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.)
31.	q_šv.	Švirkšto našumas (l/s)
32.	Q_skyr.	Vandens kiekis, kurį gali tiekti skyrius (l/s)
33.	N_AC	Automobilinių cisternų*, reikalingų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.)
34.	N_skyrių	Skyrių gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti skaičius (vnt.)
35.	q_siurblio	Automobilinės cisternos siurblio našumas (l/s)
36.	Q_miš.	Putokšlio ir vandens (mišinio) debitas (l/s)
37.	I_miš.	Putokšlio ir vandens mišinio tiekimo intensyvumas (l/sm²)
38.	N_OPG	Putų generatorių skaičius (vnt.)
39.	q_OPGmiš.	Putokšlio ir vandens mišinio sąnaudos iš putų generatoriaus (l/s)
40.	q_OPGputokšl.	Putokšlio sąnaudos iš putų generatoriaus (l/s)
41.	Q_{putokšl.visas}	Bendros putokšlio sanaudos (l/s)
42.	V_{putokšl.visas}	Visas reikalingas putokšlio kiekis (l)
43.	T_pat.	Patalpos tūris (m³)
44.	t_n	Normatyvinis gesinimo laikas (t_n» 15 min.)
45.	K	Atsargos koeficientas ( K=3)
46.	Q_putų	Būtinas putų kiekis naudojant tūrinį gesinimo metodą (m³/min.)
47.	Q_OPG	Putų debitas (m³/min.)
48.	N_{šv.deg.aušin.}	Švirkštų skaičius, reikalingas degančiam rezervuarui aušinti (vnt.)
49.	I_auš.deg.	Vandens tiekimo intensyvumas degančiam rezervuarui aušinti (l/sm²)
50.	D	Rezervuaro skersmuo (m)
51.	N_šv.auš.gr.	Švirkštų, reikalingų greta stovinčiam rezervuarui aušinti, skaičius (vnt.)
52.	I_auš.gr.st.	Vandens tiekimo intensyvumas greta stovinčiam rezervuarui aušinti (l/sm²)
53.	R	Rezervuaro spindulys ir (ar) viso gaisro spindulys (m)
54.	L_pagr.	Atstumas nuo gaisro vietos iki pagrindinės automobilinės cisternos (m)
55.	H_slėg.	Slėgis siurblyje (m vandens stulpo)
56.	H_skirstytuvo	Slėgis prie skirstytuvo (m vandens stulpo)
57.	Z_viet.	Vietovės aukščio pakilimas (+) arba nuolydis (–) (m)
58.	H_pasipr.	Vienos žarnos magistralinėje linijoje hidraulinis pasipriešinimas
59.	Q	Švirkštų, prijungtų prie magistralinės linijos, suminis našumas (l/s)
60.	H_šv.	Slėgis švirkšte (m vandens stulpo)
61.	L_perp.	Atstumas tarp automobilinių cisternų, perpumpuojančių vandenį (m)
62.	H_išm.	Vandens slėgis žarnų linijos gale (m)
63.	N_aut.v.	Automobilinių cisternų*, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti, skaičius pervežant (vnt.)
64.	N_aut.p.	Automobilinių cisternų*, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti, skaičius perpumpuojant (vnt.)
65.	N_aut.	Automobilinių cisternų*, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti skaičius (vnt.)
66.	L	Atstumas nuo vandens šaltinio iki gaisro vietos (m)
67.	L_PGP	Atstumas nuo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų dislokacijos vietos iki gaisravietės (km)
68.	t_važ.	Automobilinės cisternos* važiavimo laikas iki vandens šaltinio ir atgal (min.)
69.	t_pripild.	Automobilinės cisternos* pripildymo laikas (min.)
70.	t_išpyl.	Vandens iš automobilinės cisternos* išpylimo laikas (min.)
71.	v	Vidutinis automobilinės cisternos* greitis (40 km/h)
72.	V_cist.	Cisternos tūris* (l)
73.	Q_siurbl.	Siurblio našumas (l/s)
74.	PIN	Pajėgų išsiuntimo numeris
75.	Z_šv.	Švirkšto pakėlimo (+) arba nuleidimo (–) aukštis (m)
76.	N_visų	Visų automobilinių cisternų*, dalyvaujančių gesinant gaisrą, skaičius (vnt.)

* Kaip automobilinės cisternos (AC) šioje Metodikoje skaičiuojamos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonės ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo konteineriai, turintys vandens talpyklą, ne mažesnę kaip 800 l, ir siurblį, kurio našumas ne mažesnis kaip 20 l/s, vandens tiekimo bei gesinimo įrangą ir galintys savarankiškai vykdyti gaisrų gesinimo darbus.

III. GAISRO PLOTO, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei įrangos kiekio APSKAIČIAVIMAS

5. Gesinant gaisrus būtinas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų skaičius nustatomas pagal formules.

6. Kietų medžiagų gesinimas. Reikalingų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų apskaičiavimas:

6.1. Skaičiavimo seka:

6.1.1. gaisro plitimo laiko apskaičiavimas;

6.1.2. gaisro ploto apskaičiavimas;

6.1.3. gesinimo ploto apskaičiavimas;

6.1.4. vandens debito gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti nustatymas;

6.1.5. skyrių, automobilių ir švirkštų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti apskaičiavimas.

6.2. Gaisro plitimo laiko apskaičiavimas:

6.2.1. linijinis liepsnos plitimo greitis (V_lin.) apskaičiuojamas pagal formulę:

V_lin.= l/t, m/min., (1)

kur:

V_lin. –linijinis liepsnos plitimo greitis (m/min.) (1 priedas);

l – atstumas, kuriuo liepsna plinta tam tikra kryptimi per laiko vienetą (m);

t – laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą (min.);

6.2.2. arba linijinis liepsnos plitimo greitis pasirenkamas iš 1 priedo lentelės;

6.2.3. laisvo degimo laikas (t_laisvo) apskaičiuojamas pagal formulę:

t_laisvo = t_past.+t_pran.+t_atvyk.+t_kov.išsid., min., (2)

kur:

t_laisvo – laisvo degimo laikas (min.);

t_past.– laikas nuo gaisro pradžios iki jo pastebėjimo (min.);

t_pran. – laikasnuo gaisro pastebėjimo iki pranešimo apie gaisrą (min.);

t_atvyk. – atvykimo laikas (min.);

t_kov.išsid. – kovinio išsidėstymo laikas (min.);

6.2.4. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų (toliau – PGP) teorinis atvykimo laikas (t_atvyk.)apskaičiuojamas taip:

t_atvyk.= 60L_PGP/v, min.; (3)

kur:

L_PGP – atstumas nuo PGP dislokacijos vietos iki gaisravietės (km);

v – vidutinis automobilinės cisternos greitis (40 km/h).

6.3. Gaisro ploto apskaičiavimas:

6.3.1. gaisro plotas (S_gaisro), kai gaisras plinta apskritimo forma, apskaičiuojamas taip:

S_gaisro = p(0,5V_lin.´t_laisvo)², m², kai t_laisvo £ 10 min.; (4)

arba

S_gaisro = p(5V_lin.+V_lin.´t₁)², m², kai t_laisvo >10 min., t₁= t_laisvo–10; (5)

kur:

S_gaisro– gaisro plotas (m²);

V_lin.– linijinis liepsnos plitimo greitis (m/min.);

t_laisvo – laisvo degimo laikas (min.);

t₁ – laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą, kai t_laisvo >10 min. (min.);

6.3.2. gaisro plotas (S_gaisro), kai gaisras plinta pusapskritimiu, apskaičiuojamas taip:

S_gaisro = (p (0,5V_lin.´t_laisvo)²)/2, m², kai t_laisvo£ 10 min.; (6)

arba

S_gaisro = (p(5V_lin.+V_lin.´t₁)²)/2, m², kai t_laisvo >10 min., t₁= t_laisvo–10; (7)

kur:

S_gaisro– gaisro plotas ( m²);

V_lin.– linijinis liepsnos plitimo greitis (m/min.);

t_laisvo– laisvo degimo laikas (min.);

t₁ – laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą, kai t_laisvo >10 min. (min.);

6.3.3. gaisro plotas (S_gaisro), kai gaisras plinta kampu, apskaičiuojamas taip:

S_gaisro = (p (0,5V_lin.´t_laisvo)²)/4, m², kai t_laisvo£ 10 min.; (8)

arba

S_gaisro = (p(5V_lin.+V_lin.´t₁)²)/4, m², kai t_laisvo >10 min., t₁= t_laisvo–10; (9)

kur:

S_gaisro– gaisro plotas (m²);

V_lin.– linijinis liepsnos plitimo greitis (m/min.);

t_laisvo– laisvo degimo laikas (min.);

t – laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą, kai t_laisvo >10 min. (min.);

6.3.4. gaisro plotas (S_gaisro), kai gaisras plinta stačiakampio forma, apskaičiuojamas taip: S_gaisro = n´a(0,5V_lin.´t_laisvo), m²,kai t_laisvo £ 10 min.; (10)

arba

S_gaisro = n´a(5V_lin.+V_lin.x t₁), m²,kai t_laisvo >10 min., t₁= t_laisvo–10; (11)

kur:

S_gaisro– gaisro plotas (m²);

n – gaisro plitimo krypčių skaičius (vnt.) (1 schema);

a – gaisro plotis (m);

V_lin.– linijinis liepsnos plitimo greitis (m/min.);

t_laisvo– laisvo degimo laikas (min.);

t₁ – laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą, kai t_laisvo >10 min. (min.);

1 schema

6.3.5. jei žinomas objektas ir gaisro plotas, gaisro plitimo laikas gali būti neskaičiuojamas, o skaičiavimui galima pasirinkti gaisro plotą, atsižvelgiant į objekto matmenis.

6.4. Gesinimo ploto apskaičiavimas:

6.4.1. gesinimo plotas (S_gesin.), kai gaisras plinta ratu (2 schema), apskaičiuojamas pagal formulę:

S_gesin. = p(10R–25), m²,kai R>5 m;

arba (12)

S_gesin. = p(R²–r²), m²; (13)

r = R-5, kai h_ges.= 5;

r = R-10, kai h_ges.= 10 ir R >10 m;

2 schema

kur:

S_gesin.– gesinimo plotas (m²);

R – viso gaisro ploto spindulys (m);

r – negesinamo ploto spindulys (m);

h_{ges. –} efektyvus gaisro gesinimo gylis (gesinant A ir B švirkštais – 5 m, lafetiniais švirkštais – 10 m);

6.4.2. gesinimo plotas (S_gesin.), kai gaisras plinta stačiakampio forma (2 schema), apskaičiuojamas:

6.4.2.1. kai gaisras gesinamas perimetru (3 schema), – pagal formulę:

S_gesin.= 2´h_ges.(a+b–2´h_ges.), m²; (14)

kur:

S_gesin. – gesinimo plotas (m²);

h_ges.– efektyvus gaisro gesinimo gylis (m) (gesinant A ir B švirkštais – 5 m, lafetiniais švirkštais – 10 m);

a – gaisro plotis (m);

b – gaisro ilgis (m);

6.4.2.2. kai gaisras gesinamas frontu,– pagal formulę:

S_gesin. = n´a´h_ges.,m²; (15)

kur:

n – gesinimo krypčių skaičius (vnt.);

S_gesin. – gesinimo plotas;

h_ges.– efektyvus gaisro gesinimo gylis (m);

(gesinant A ir B švirkštais – 5 m, lafetiniais švirkštais – 10 m).

3 schema

6.5. Vandens debitas gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti (Q_visas) apskaičiuojamas pagal formulę:

Q_visas= Q_gesin.+Q_aps.,l/s; (16)

kur:

Q_visas– būtinas vandens debitas gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti (l/s);

Q_gesin.– būtinas vandens debitas gaisrui gesinti (l/s);

Q_aps. – būtinas vandens debitas kitiems objektams, kuriems gresia užsidegimo pavojus, apsaugoti (l/s) (apskaičiuojamas atsižvelgiant į konkrečią situaciją).

6.6. Vandens debitas gaisrui gesinti (Q_gesin.) apskaičiuojamas pagal formulę:

Q_gesin.= S_gesin.´I_būt.,l/s; (17)

kur:

Q_gesin. – būtinas vandens debitas gaisrui gesinti (l/s);

S_gesin. – gesinimo plotas (m²);

I – vandens tiekimo intensyvumas (l/sm²) (2 priedas);

6.6.1. Gesinimo intensyvumas skirstomas į:

6.6.1.1. linijinį – I_lin.(l/s´m, kg/s´m);

6.6.1.2. paviršinį – I_pav.(l/s´m², kg/s´m²);

6.6.1.3. tūrinį – I_tūr.(l/s´m³, kg/s´m³).

6.6.2. Gesinimo intensyvumas pateikiamas 2 ir 3 prieduose.

6.7. Švirkštų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti apskaičiavimas:

6.7.1. švirkštai gaisrui gesinti (N_šv.gesin.) apskaičiuojami pagal formulę:

N_šv.gesin.= Q_gesin./q_šv., vnt.; (18)

kur:

N_šv.gesin.– švirkštų, skirtų gaisrui gesinti, skaičius (vnt.);

Q_gesin. – būtinas vandens debitas gaisrui gesinti (l/s);

q_šv.– švirkšto našumas (l/s);

6.7.2. švirkštai kitiems objektams apsaugoti (N_šv.aps.) apskaičiuojami pagal formulę:

N_šv.aps.= Q_aps./q_šv., vnt; (19)

kur:

N_šv.aps.– švirkštų kitiems objektams apsaugoti skaičius (vnt.);

Q_aps. – būtinas vandens debitas kitiems objektams apsaugoti (l/s);

q_šv.– švirkšto našumas (l/s);

6.7.3. bendras švirkštų skaičius (N_šv.visas)apskaičiuojamas pagal formulę:

N_šv.visas= N_šv.aps.+N_šv.gesin., vnt.; (20)

kur:

N_šv.visas– bendras švirkštų, gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.);

N_šv.aps.– švirkštų kitiems objektams apsaugoti skaičius (vnt.);

N_šv.gesin.– švirkštų gaisrui gesinti skaičius (vnt.).

6.8. Automobilinių cisternų, skyrių, reikalingų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti apskaičiavimas:

6.8.1. automobilinių cisternų, reikalingų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, skaičius (N_AC), apskaičiuojamas pagal formulę:

N_AC= Q_visas/0,8q_siurblio, vnt.; (21)

kur:

N_AC– automobilių cisternų, reikalingų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.);

Q_visas– būtinas vandens (mišinio) debitas gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti (l/s);

q_siurblio – automobilinės cisternos siurblio našumas (l/s);

6.8.2. skyrių skaičius (N_skyrių) nustatomas keliais būdais:

6.8.2.1. pirmas būdas:

N_skyrių= Q_visas/Q_skyrių,vnt.; (22)

kur:

N_skyrių– bendras skyrių skaičius (vnt.);

Q_visas– būtinas vandens (mišinio) debitas gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, vandeniui tiekti (pervežti nuo vandens šaltinio (l/s);

Q_skyrių–vandens debitas, kurį gali tiekti skyrius (l/s). Skyrių sudaro automobilinė cisterna ir pareigūnai (darbuotojai);

6.8.2.2. antras būdas:

N_skyrių=N_šv.visas/n_šv.skyr., vnt.; (23)

kur:

N_skyrių– bendras skyrių skaičius (vnt.);

N_šv.visas– bendras švirkštų, gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.);

n_šv.skyr. – maksimalus švirkštų, su kuriais gali dirbti skyrius, skaičius (vnt.) (8 priedas).

6.9. Vandens tiekimas į gaisro vietą apskaičiuojamas pagal 9 punkte pateiktas formules.

6.10. Visų automobilinių cisternų (N_visų) skaičius nustatomas pagal formulę:

N_visų=N_AC+N_aut., vnt.; (24)

kur:

N_visų– visų automobilinių cisternų, dalyvaujančių gesinant gaisrą, skaičius (vnt.);

N_AC– automobilinių cisternų, reikalingų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.);

N_aut.– automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti, skaičius (vnt.).

6.11. Nustatomas pajėgų išsiuntimo numeris (toliau – PIN):

PIN = N_visų/2, vnt.; (25)

kur:

PIN – pajėgų išsiuntimo numeris;

N_visų– visų automobilinių cisternų, dalyvaujančių gesinant gaisrą, skaičius (vnt.).

7. Gesinimas putomis. Reikalingų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų apskaičiavimas (3, 8, 9, 10 ir 11 priedai):

7.1. Putokšlio ir vandens (mišinio) debitas (Q_miš.) apskaičiuojamas pagal formulę:

Q_miš. = S_gaisro´I_būt.,l/s; (26)

kur:

Q_miš. – putokšlio ir vandens (mišinio) debitas (l/s);

S_gaisro – gaisro plotas (m²);

I_būt. – putokšlio ir vandens mišinio tiekimo intensyvumas (l/sm²) (3 priedas). Putokšlio ir vandens mišinio tiekimo intensyvumas skaičiuojamas atsižvelgiant į putokšlio gamintojo nurodomus putokšlio techninius parametrus. Kai minėti parametrai nežinomi, teoriniams skaičiavimams atlikti naudojama:

kai yra degūs skysčiai (toliau – DS), I_būt.– ne mažesnis kaip 0,05 l/sm²; DS pliūpsnio temperatūra >28 ^°C;

kai yra lengvai užsiliepsnojantys skysčiai (toliau – LUS), I_būt.– ne mažesnis kaip 0,08 l/sm²; LUS pliūpsnio temperatūra <28 ^°C.

7.2. Putų generatorių skaičius (N_OPG) nustatomas pagal formulę:

N_OPG= Q_miš./q_OPGmiš.,vnt.; (27)

kur:

N_OPG– putų generatorių skaičius (vnt.);

Q_miš. – putokšlio ir vandens (mišinio) debitas (l/s);

q_OPGmiš.– putokšlio ir vandens mišinio sąnaudos iš putų generatoriaus (l/s). (Naudojant OPG -700, putokšlio ir vandens mišinio sąnaudos yra 6,7 l/s, naudojant OPG-600, putokšlio ir vandens mišinio sąnaudos yra 6 l/s, naudojant OPG-2000,putokšlio ir vandens mišinio sąnaudos yra 20 l/s). Putų generatorių taktinės techninės charakteristikos nurodytos 10 priede).

7.3. Putokšlio kiekis (V_{putokšl.visas} apskaičiuojamas pagal formulę:

V_{putokšl.visas}= N_OPG´q_OPGputokšl.´60´t_n´K, l; (28)

kur:

V_{putokšl.visas}– visas reikalingas putokšlio kiekis (l);

N_OPG – putų generatorių skaičius (vnt.);

q_OPGputokšl.– putokšlio sąnaudos iš putų generatoriaus(l/s);

t_n – norminis gesinimo laikas (min.) ( t_n» 15 min.);

K – atsargos koeficientas (K = 3). Atsargos koeficientas K gali būti nuo 1 iki 3 atsižvelgiant į putokšlio gamintojo pateiktas technines charakteristikas. Nežinant techninių charakterstikų atsargos koeficientas lygus 3.

7.4. Putų kiekis (Q_putų), naudojant tūrinio gesinimo metodą, apskaičiuojamas pagal formulę:

Q_putų= T_pat.´K/t_n, (m³/min.); (29)

kur:

Q_putų–būtinas putų kiekis, naudojant tūrinį gesinimo metodą (m³/min.);

T_pat.– patalpos tūris (m³);

K – atsargos koeficientas (K = 3);

t_n – norminis gesinimo laikas (min.) (t_n» 15 min.).

7.5. Putų generatorių skaičius (N_OPG) nustatomas pagal formulę:

N_OPG = (T_pat.´K)/(Q_OPG´t_n), vnt.; (30)

kur:

N_OPG– putų generatorių skaičius (vnt.);

Q_OPG– putų debitas (m³/min.);

K – atsargos koeficientas (K=3);

t_n – norminis gesinimo laikas (min.) (t_n» 15 min.);

T_pat.– patalpos tūris (m³).

7.6. Generatorių skaičiaus nustatymas naudojant tūrinio gesinimo metodą yra pateiktas 9 ir 11 prieduose.

8. Naftos produktų gesinimas. Reikalingų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų apskaičiavimas:

8.1. Bendrasis degių ir lengvai užsiliepsnojančių skysčių gesinimo rezervuaruose apskaičiavimas susideda iš:

8.1.1. švirkštų, reikalingų degančiam rezervuarui aušinti, skaičiaus nustatymo;

8.1.2. švirkštų, reikalingų greta stovinčiam rezervuarui aušinti, skaičiaus nustatymo;

8.1.3. putų generatorių, reikalingų rezervuarui gesinti, skaičiaus nustatymo.

8.2. Švirkštų skaičius degančiam rezervuarui aušinti (N_{šv.deg.aušin.}) nustatomas pagal formulę:

N_{šv.deg.aušin.}= p´D´I_auš.deg./q_šv., vnt.; (31)

arba

N_šv.A» D/3 (supaprastintas skaičiavimas); (32)

kur:

N_{šv.deg.aušin.}– švirkštų skaičius degančiam rezervuarui aušinti (vnt.). Degančiam rezervui aušinti reikia ne mažiau kaip 3 A švirkštų, greta stovinčiam rezervuarui – ne mažiau kaip 2;

D – rezervuaro skersmuo (m);

I_auš.deg.– vandens tiekimo intensyvumas degančiam rezervuarui aušinti (l/sm²) (7 priedas);

q_šv.– švirkštų (A arba lafetinio švirkšto) našumas (l/s);

N_šv.A– švirkštų A skaičius (vnt.).

8.3. Švirkštų skaičius (N_šv.auš.gr.) greta stovinčiam rezervuarui aušinti nustatomas pagal formulę:

N_šv.auš.gr.= p´R´I_auš/q_šv., vnt.; (33)

arba N_šv.A» D/15 (supaprastintas skaičiavimas); (34)

kur:

N_šv.auš.gr.– švirkštų skaičius greta stovinčiam rezervuarui aušinti (vnt.);

I_auš.gr.st.– vandens tiekimo greta stovinčiam rezervuarui aušinti intensyvumas (l/sm² (7 priedas);

D – rezervuaro skersmuo (m);

R – rezervuaro spindulys (m);

q_šv.– švirkštų (A arba lafetinio švirkšto) našumas (l/s);

N_šv.A– švirkštų A skaičius (vnt.).

8.4. Putų generatorių rezervuarui gesinti skaičiaus nustatymas:

8.4.1. Putokšlio ir vandens (mišinio) debitas (Q_miš.), reikalingas rezervuarui gesinti, apskaičiuojamas pagal formulę:

Q_miš.= S_gaisro´I_but., l/s; (35)

kur:

Q_miš.– putokšlio ir vandens (mišinio) debitas, reikalingas rezervuarui gesinti (l/s);

S_gaisro – gaisro plotas (lygus rezervuaro paviršiaus plotui) (m²);

I_but..– putokšlio ir vandens mišinio tiekimo intensyvumas (l/sm²);

8.4.2. Putų generatorių (N_OPG), reikalingų rezervuarui gesinti, skaičius nustatomas pagal formulę:

N_OPG= Q_miš./q_{OPG miš.}= S_gaisro/S_gesin.OPG,vnt.; (36)

kur:

N_OPG– putų generatorių skaičius (vnt.);

S_gaisro – gaisro plotas (lygus rezervuaro paviršiaus plotui) (m²);

S_gesin.OPG– oro putų generatoriumi gesinamas plotas (m²) (11 priedas). (Gesinamas plotas naudojant OPG-600, kai DS yra 120 m², o LUS yra 75 m². Gesinamas plotas naudojant OPG-2000, kai DS yra 400 m²,o LUS yra 250 m²);

q_OPGmiš.– putokšlio ir vandens mišinio iš putų generatoriaus debitas (l/s);

Q_miš. – putokšlio ir vandens (mišinio) debitas, reikalingas rezervuarui gesinti (l/s);

8.4.3. naftos produktų gesinimas vidutinio kartotinumo putomis pateiktas 9 priede.

9. Vandens tiekimo į gaisro vietą būdai ir apskaičiavimas:

9.1. Į gaisro vietą tiekiamo vandens kiekio apskaičiavimas susideda iš:

9.1.1. siurblio ir žarnų sistemų, kai vanduo į gaisro vietą tiekiamas perpumpuojant, apskaičivimo;

9.1.2. automobilinių cisternų, kai vanduo į gaisro vietą tiekiamas pervežant, skaičiaus nustatymo;

9.1.3. automobilinių cisternų, reikalingų vendeniui tiekti, skaičiaus nustatymo.

9.2. Siurblio ir žarnų sistemų, kai vanduo į gaisro vietą tiekiamas perpumpuojant, apskaičiavimas:

9.2.1. atstumas nuo gaisro vietos iki pagrindinės automobilinės cisternos (L_pagr.) apskaičiuojamas pagal formulę:

L_pagr. = [(H_slėg.–(H_skirstytuvo±Z_viet.±Z_šv.)] 20/ H_pasipr.´Q², m; (37)

kur:

L_pagr. – atstumas nuo gaisro vietos iki pagrindinės automobilinės cisternos (m);

H_slėg.– slėgis siurblyje (m vandens stulpo);

H_skirstytuvo– slėgis prie skirstytuvo (m vandens stulpo), lygus H_šv.+10 m;

Z_viet.– vietovės aukščio pakilimas (+) arba nuolydis (–);

Z_šv.– švirkšto pakėlimo (+) arba nuleidimo (–) aukštis (m);

H_pasipr. – vienos žarnos magistralinėje linijoje hidraulinis pasipriešinimas (6 priedai);

Q – švirkštų, prijungtų prie magistralinės linijos, suminis našumas (l/s);

H_šv.– slėgis švirkšte (m vandens stulpo);

9.2.2. atstumas tarp automobilinių cisternų, perpumpuojančių vandenį (L_perp.), apskaičiuojamas pagal formulę:

L_perp.= [(H_s–(Z_viet+H_išm.))]20/H_pasipr.´Q², m; (38)

kur:

L_perp. – atstumas tarp automobilinių cisternų, perpumpuojančių vandenį (m);

H_išm.– vandens slėgis žarnų linijos gale, prieš įtekant į kitą siurblį (m);

Z_viet.– vietovės aukščio pakilimas (+) arba nuolydis (–) (m);

H_slėg.– slėgis siurblyje (m vandens stulpo);

Q – švirkštų, prijungtų prie magistralinės linijos, suminis našumas (l/s);

H_pasipr. – vienos žarnos magistralinėje linijoje hidraulinis pasipriešinimas (6 priedas);

9.2.3. automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti perpumpuojant (N_aut.p.), skaičius nustatomas pagal formulę:

N_aut.p.= (1.2L–L_pagr.)/L_perp.)+1, vnt; (39)

N_aut.p.– automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti perpumpuojant, skaičius (vnt.);

L – atstumas nuo vandens šaltinio iki gaisro vietos (m);

L_perp. – atstumas tarp automobilinių cisternų, perpumpuojančių vandenį (m);

L_pagr. – atstumas nuo gaisro vietos iki pagrindinės automobilinės cisternos (m);

9.2.4. vandentiekio tinklo našumas, slėgis siurblyje, atsižvelgiant į kovinio išsidėstymo schemą ir magistralinių linijų ilgį, pateiktas 4 ir 5 prieduose.

9.3. Automobilinių cisternų, kai vanduo į gaisro vietą tiekiamas pervežant, skaičiaus nustatymas:

9.3.1. automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui tiekti į gaisravietę pervežant (N_aut.v.), skaičius nustatomas pagal formulę:

N_aut.v.= (2 t_važ.+t_užpild.)/t_išpyl.)+1, vnt.; (40)

N_aut.v.– automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti, skaičius (vnt.);

t_važ. – automobilinės cisternos* važiavimo laikas iki vandens šaltinio ir atgal (min.);

t_pripild.–automobilinės cisternos pripildymo laikas (min.);

t_išpyl.– vandens iš automobilinės cisternos išpylimo laikas (min.);

9.3.2. automobilinės cisternos važiavimo laikas (t_važ.) apskaičiuojamas pagal formulę: t_važ.= 60 L/v, min.; (41)

L – atstumas nuo gaisravietės iki vandens šaltinio (m);

v – vidutinis automobilinės cisternos greitis (40 km/h);

9.3.3. automobilinės cisternos pripildymo laikas (t_užpild.) apskaičiuojamas pagal formulę:

t_pripild.= V_cist./Q_siurblio, min.; (42)

kur:

t_prpild.–automobilinėscisternos pripildymo laikas (min.);

V_cist. – cisternos tūris (l);

Q_siurblio– siurblio našumas (l/s);

9.3.4. vandens iš automobilinės cisternos išpylimo laikas (t_išpyl.) apskaičiuojamas pagal formulę:

t_išpyl.= V_cist./n_šv.´q_šv.´60, min.; (43)

kur:

t_išpyl.– vandens iš automobilinės cisternos išpylimo laikas (min.);

V_cist.– cisternos tūris (l);

q_šv. – švirkšto našumas (l/s);

n_šv. – švirkštų skaičius (vnt.).

9.4. Automobilinių cisternų, reikalingų vendeniui tiekti, skaičius (N_aut.) nustatomas pagal formulę:

N_aut. = N_aut.v.+N_aut.p.,(vnt.) (44)

kur :

N_aut. – automobilinių cisternų, reikalingų vendeniui tiekti, skaičius (vnt.);

N_aut.v.– automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti, skaičius (vnt.);

N_aut.p.– automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti perpumpuojant, skaičius (vnt.).

10. Pareigūnų (darbuotojų) darbams gaisro metu atlikti poreikis pateiktas 10 priede.

IV . BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų gaisrui gesinti, kiekis gali būti apskaičiuojamas taikant ir kitas pasaulinėje praktikoje pripažintas metodikas (vadovaujantis oficialiaisiais leidiniais) ar gamintojų nustatytus ir deklaruotus skaičiavimo koeficientus.

12. Atsižvelgiant į gaisrų gesinimo sudėtingumą, numatomas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų rezervas (toliau – rezervas). Jei numatoma, kad gaisro gesinimas užtruks ilgiau kaip vieną valandą, įvykio vietoje turi būti sudarytas rezervas, ne mažesnis kaip 25 procentai priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, dalyvaujančių gesinant gaisrą (pvz., kai gelbėjimo darbuose dalyvauja 80 pareigūnų (darbuotojų), 8 AC su 6 KOAP, 4 siurblinės stotys ir naudojama 2000 metrų žarnų, numatomas toks rezervas: 20 pareigūnų (darbuotojų) 2 AC su 2 KOAP, 1 siurblinė stotis ir 500 metrai žarnų).

____________________________________

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų,

reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos

1 priedas

UGNIES PLITIMO LINIJINIS GREITIS


Eil. Nr.	Pastatai, statiniai ir medžiagos	Ugnies plitimo linijinis greitis, m/min.
1.	Administraciniai pastatai	1,0–1,5
2.	Bibliotekos, knygų saugyklos, archyvai	0,5–1,0
3.	Medžio apdirbimo įmonės:
3.1.	medžio pjovimo cechai (I atsparumo ugniai laipsnio)	1,0–3,0
3.2	medžio pjovimo cechai (II atsparumo ugnio laipsnio)	2,0–5,0
3.3.	džiovyklos	2,0–2,5
3.4.	paruošimo cechai	1,0 –1,5
3.5.	faneros gamyba	0,8–1,5
3.6.	kitų cechų patalpos	0,8–1,0
4.	Gyvenamieji namai	0,5–0,8
5.	Koridoriai ir galerijos	4,0–5,0
6.	Kabelių įrenginiai (kabelių ūkis)	0,8–1,1
7.	Miško masyvai (vėjo greitis 7–10 m/s, drėgmė 40 proc.):
7.1.	paprastas pušynas	iki 1,4
7.2.	eglynas	iki 4,2
7.3.	pušynas ir krūmynas	iki 18,0
8.	Augmenija, miško paklotė, esant aukštuminiam gaisrui, kai vėjo greitis (m/s):
8.1.1.	8–9	iki 42
8.1.2.	10–12	iki 83
8.2.	tas pats flangų kraštuose ir užnugaryje, kai vėjo greitis (m/s):
8.2.1.	8–9	4,0–7,0
8.2.2.	10–12	8,0–14
9.	Muziejai ir parodos	1,0–1,5
10.	Transporto objektai:
10.1.	garažai, tramvajų ir troleibusų depai	0,5–1,0
10.2.	angarų tipo remonto salės	1,0–1,5
11.	Jūrų ir upių laivai:
11.1.	degus antstatas, esant vidiniam gaisrui	1,2–2,7
11.2.	degus antstatas, esant išoriniam gaisrui	2,0–6,0
11.3.	vidaus gaisrai, esant sintetinei apdailai ir atviroms angoms	1,0–2,0
12.	Putų poliuretanas	0,7–0,9
13.	Tekstilės pramonės įmonės:
13.1.	tekstilės gamybos patalpos	0,5–1,0
13.2.	esant ant konstrukcijų dulkių sluoksniui	1,0–2,0
13.3	išpešiotos pluoštinės medžiagos	7,0–8,0
14.	Didelių plotų cechų degios dangos	1,7–3,2
15.	Degios stogų ir palėpių konstrukcijos	1,5–2,0
16.	Sandėliai:
16.1.	durpių briketų rietuvės	0,8–1,0
16.2.	lino pluošto rietuvės	3,0–5,6
16.3.	tekstilės gaminiai	0,3–0,4
16.4.	popierius rulonuose	0,2–0,3
16.5.	techniniai gumos gaminiai pastatuose	0,4–1,0
16.6.	gumos gaminiai rietuvėse atviroje aikštelėje	1,0–1,2
16.7.	kaučiukas	0,6–1,0
17.	Miško medžiagos:
17.1.	apvali mediena rietuvėse	0,4–1,0
17.2.	lentos rietuvėse, kai drėgmė (proc.):
17.2.1.	iki 16	4,0
17.2.2.	16–18	2,3
17.2.3.	18–0	1,6
17.2.4.	20–30	1,2
17.2.5.	didesnė kaip 30	1,0
17.3.	balansinė mediena, kai drėgmė (proc.):
17.3.1.	iki 40	0,6–1,0
17.3.2.	didesnė kaip 40	0,15–0,2
18.	Odos apdirbimo, džiovinimo patalpos	1,5–2,2
19.	Gyvenvietės:
19.1.	gyvenamoji zona, esant tankiam užstatymui, III atsparumo ugniai laipsnio pastatams, sausam orui ir pučiant stipriam vėjui:	2,0–2,5
19.2.	šiaudiniai pastatų stogai	2,0–4,0
19.3.	gyvulininkystės pastatų paklotas	1,5–4,0
20.	Teatrai ir kultūros namai (scenos)	1,0–3,0
21.	Prekybos įmonės, sandėliai ir bazės	0,5–1,2
22.	Tipografijos	0,5–0,8
23.	Frezuotos durpės (laukuose), esant vėjui (m/s):
23.1.	10–14	8,0–10
23.2.	18–20	18–20
24.	Šaldytuvai	0,5–0,7
25.	Mokyklos, gydymo įstaigos:
25.1.	I atsparumo ugniai laipsnio	0,6–1,0
25.2.	II atsparumo ugniai laipsnio	2,0–3,0

__________________________________________

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų,

reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos

2 priedas

VANDENS TIEKIMO INTENSYVUMAS GESINANT GAISRUS

Eil. Nr.	Pastatai, statiniai ir medžiagos	Vandens tiekimo intensyvumas gesinant gaisrus* (l/sm²)
1.	Pastatai ir statiniai:
1.1.	Administraciniai pastatai, ligoninės:
1.1.1.	I atsparumo ugniai laipsnio	0,06
1.1.2.	II atsparumo ugniai laipsnio	0,10
1.1.3.	III atsparumo ugniai laipsnio	0,15
1.1.4.	rūsiai	0,10
1.1.5.	palėpės	0,10
1.1.6.	angarai, garažai, dirbtuvės, troleibusų depai	0,20
1.2.	Gyvenamieji namai ir pagalbiniai pastatai:
1.2.1	I atsparumo ugniai laipsnio	0,06
1.2.2.	II atsparumo ugniai laipsnio	0,10
1.2.3.	III atsparumo ugniai laipsnio	0,15
1.2.4.	rūsiai	0,15
1.2.5.	palėpės	0,15
1.3.	Gyvulininkystės pastatai:
1.3.1.	I atsparumo ugniai laipsnio	0,10
1.3.2.	II atsparumo ugniai laipsnio	0,15
1.3.3.	III atsparumo ugniai laipsnio	0,20
1.4.	Kultūros pastatai ( teatrai, kino teatrai, klubai, kultūros namai):
1.4.1.	scena	0,20
1.4.2.	žiūrovų salė	0,15
1.4.3.	pagalbinės patalpos	0,15
1.5.	Malūnai ir elevatoriai	0,14
1.6.	Gamybiniai pastatai:
1.6.1.	I atsparumo ugniai laipsnio	0,15
1.6.2.	II atsparumo ugniai laipsnio	0,20
1.6.3.	III atsparumo ugniai laipsnio	0,25
1.6.4.	dažymo cechai	0,20
1.6.5.	rūsiai	0,20
1.6.6.	palėpės	0,15
1.7.	Dideli degių dangų plotai gamybiniuose pastatuose:
1.7.1.	gesinant iš apačios patalpos viduje	0,15
1.7.2.	gesinant išorėje iš dangos pusės	0,08
1.7.3.	gesinant, kai gaisras išplito	0,15
1.8.	Statomi pastatai	0,10
1.9.	Prekybos įmonės ir prekių sandėliai	0,20
1.10.	Šaldytuvai	0,10
1.11.	Elektros stotys ir pastotės:	0,20
1.11.1.	kabelių tuneliai ir tarpiniai aukštai (smulkiai išpurslintas vanduo)	0,20
1.11.2.	mašinų salės ir katilinės	0,20
1.11.3.	kuro tiekimo galerijos	0,10
1.11.4.	transformatoriai, reaktoriai, tepalo jungikliai (smulkiai išpurslintas vanduo)	0,10
2.	Transporto priemonės:
2.1.	Automobiliai, troleibusai atvirose aikštelėse	0,10
2.2.	Lėktuvai ir sraigtasparniai:
2.2.1.	vidaus apdaila (smulkiai išpurslintas vanduo)	0,08
2.2.2.	konstrukcijos su magnio lydiniais	0,25
2.2.3.	korpusas	0,15
2.3.	Laivai ( krovininiai ir keleiviniai):
2.3.1.	antstatai (vidiniai ir išoriniai gaisrai)	0,20
2.3.2.	triumai	0,20
3.	Kietos medžiagos:
3.1.	Nesupakuotas popierius	0,30
3.2.	Mediena:
3.2.1.	balansinė, kai drėgmė (proc.):
3.2.1.1.	40–50	0,20
3.2.1.2.	mažiau kaip 40	0,50
3.2.2.	pjauta mediena rietuvėse vienoje grupėje, kai drėgmė (proc.):
3.2.2.1.	8–14	0,45
3.2.2.2.	20–30	0,30
3.2.2.3.	didesnė kaip 30	0,20
3.2.3.	apvali mediena rietuvėse vienoje grupėje	0,35
3.2.4.	skiedros vienoje krūvoje, kai drėgmė 30–50 (proc.)	0,10
3.3.	Kaučiukas (natūralus ir dirbtinis), guma ir gumos gaminiai	0,30
3.4.	Spaliai (smulkiai išpurslintas vanduo)	0,20
3.5.	Iškaršti linai (pakuose)	0,25
3.6.	Plastmasės:
3.6.1.	polimerinės medžiagos ir gaminiai iš jų	0,20
3.6.2.	tekstolitas, karbolitas ir gaminiai iš jų	0,20
3.6.3.	kiti plastiko gaminiai	0,14
3.7.	Durpės sufrezuotuose laukuose 15–30 proc. drėgmės (vandens sąnaudos 110–140 l/m², gesinimo laikas 20 min.)	0,20
3.8.	Medvilnė ir kitos pluoštinės medžiagos**:	**
3.8.1.	atviri sandėliai	0,20
3.8.2.	uždari sandėliai	0,30
3.9.	Celiulioidas ir jo gaminiai	0,40
3.10.	Pesticidai ir trąšos	0,20
4.	Lengvai užsiliepsnojantys ir degūs skysčiai (gesinant smulkiai išpurslintu vandeniu):
4.1.	Acetonas	0,40
4.2.	Naftos produktai talpyklose:
4.2.1.	kai pliūpsnio temperatūra <28 ^°C	0,40
4.2.2.	kai pliūpsnio temperatūra 28–60 ^°C	0,30
4.2.3.	kai pliūpsnio temperatūra >60 ^°C	0,20
4.3.	Degus skystis, išsiliejęs aikštelės paviršiuje, tranšėjose ir technologiniuose latakuose	0,20
4.4.	Šiluminė izoliacija, įmirkyta naftos produktuose	0,20
4.5.	Spiritai (etilo, metilo, propilo ir t. t.) sandėliuose ir spirito gamyklose	0,40
4.6.	Nafta ir kondensatas aplink fontano gręžinį	0,20

* Tiekiant vandenį su drėkikliu intensyvumas sumažinamas 2 kartus (išskyrus medvilnę, kitas pluoštines medžiagas ir durpes).

** Medvilnė, kitos pluoštinės medžiagos ir durpės gesinamos tik pridėjus drėkiklį.

________________________________________

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų,

reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos

3 priedas

PUTOKŠLIO IR VANDENS MIŠINIO TIEKIMO INTENSYVUMAS GESINANT GAISRUS

Eil. Nr.	Pastatai, statiniai ir medžiagos	Mišinio tiekimo intensyvumas l/sm²
Eil. Nr.	Pastatai, statiniai ir medžiagos	vidutinio kartotinumo putos	žemo kartotinumo putos
1.	Pastatai ir statiniai:
1.1.	Dujų, naftos ir naftos produktų perdirbimo įmonės:
1.1.1.	atvirų technologinių įrenginių aparatai	0,10	0,25
1.1.2.	siurblinės	0,10	0,25
1.1.3.	naftos produktai, išsilieję iš technologinių aparatų tranšėjose, technologiniuose latakuose ir patalpose	0,10	0,25
1.1.4.	degių skysčių talpyklos	0,08	0,25
1.1.5.	sintetinio kaučiuko polimerizacijos cechai	1,00	-
1.2.	Elektros stotys ir pastotės:
1.2.1.	katilinės ir mašinų skyriai	0,05	0,10
1.2.2.	transformatoriai ir tepaliniai jungikliai	0,20	0,15
2.	Transporto priemonės:
2.1.	Lėktuvai ir sraigtasparniai:
2.1.1.	degūs skysčiai ant betono	0,08	0,15
2.1.2.	degūs skysčiai ant grunto	0,25	0,15
2.2.	Tankeriai:
2.2.1.	lengvai užsiliepsnojantys skysčiai	0,15	-
2.2.2.	degūs skysčiai	0,10	-
2.3.	Krovininiai, keleiviniai laivai ir tankeriai:
2.3.1.	triumai ir antstatai (vidaus gaisrai)	0,13	-
2.3.2.	mašinų skyriai	0,10	-
3.	Medžiagos:
3.1.	Gumos, kaučiuko gaminiai	0,20	-
3.2.	Naftos produktai rezervuaruose:
3.2.1.	benzinas, ligroinas, žibalas ir kiti lengvai užsidegantys skysčiai	0,08	0,12
3.2.2.	žibalas ir kiti degūs skysčiai, kai pliūpsnio temperatūra >28 ^°C	0,05	0,15
3.2.3.	mazutai ir tepalai	0,05	0,10
3.3.	Nafta ir jos kondensatas prie gręžinio	0,05	0,15
3.4.	Nafta rezervuaruose	0,05	0,12
3.5.	Išsilieję degūs skysčiai teritorijoje, tranšėjose ir technologiniuose latakuose	0,05	0,15
3.6.	Putų polistirenas	0,08	0,12
3.7.	Kietos medžiagos	0,10	0,15
3.8.	Šiluminė izoliacija, išmirkyta naftos produktuose	0,05	0,10
3.9.	Cikloheksanas	0,12	0,15
3.10.	Etilo spiritas rezervuaruose, iš anksto atskiestas vandeniu iki 70 proc. (tiekiant 10 proc. skiedinį)	0,35	-

________________

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų,

reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos

4 priedas

VANDENTIEKIO TINKLO NAŠUMAS

Slėgis tinkle (m vandens stulpo)	Vandentiekio tipas	Vandentiekio tinklo našumas (l/s), kai vamzdyno skersmuo (mm)
		50	80	100	125	150	200	250	300	350
10	Aklinis	5	7	10	20	25	30	40	55	65
10	Žiedinis	12	20	25	40	55	65	85	115	130
20	Aklinis	8	11	14	25	30	45	55	80	90
20	Žiedinis	18	25	30	60	70	90	115	170	195
30	Aklinis	12	15	17	35	40	55	70	95	110
30	Žiedinis	24	32	40	70	80	110	145	205	235
40	Aklinis	15	18	21	40	45	60	80	110	140
40	Žiedinis	28	38	45	85	95	130	185	235	280
50	Aklinis	17	20	24	45	50	70	90	120	160
50	Žiedinis	30	42	50	90	105	145	200	265	325
60	Aklinis	19	22	26	47	55	80	110	140	190
60	Žiedinis	32	46	52	95	110	163	225	290	380
70	Aklinis	21	24	29	50	65	90	125	160	210
70	Žiedinis	34	50	58	105	130	182	255	330	440
80	Aklinis	23	27	32	55	70	100	140	180	250
80	Žiedinis	36	54	64	115	140	205	287	370	500

__________________________________________

Linijos ilgis (m)	Žarnų skaičius (vnt.)	Švirkštų skaičius^**
		du B		trys B		du B ir vienas A		keturi B ir vienas A		du A^*		šeši B^*
		slėgis (m) siurblyje, kai magistralinės linijos skersmuo (mm)
		66	77	66	77	66	77	66	77	66	77	66	77
40	2	43	41	47	43	54	46	-	62	34	32	47	43
80	4	46	43	55	47	68	52	-	78	38	34	55	47
120	6	50	44	62	50	82	59	-	93	41	35	62	50
160	8	53	46	70	53	96	65	-	-	45	37	70	53
200	10	56	47	77	56	-	71	-	-	48	38	77	56
240	12	60	49	85	60	-	77	-	-	51	40	85	60
280	14	63	50	92	63	-	84	-	-	55	41	92	63
320	16	66	52	100	66	-	90	-	-	58	43	100	66
360	18	70	53	-	70	-	96	-	-	62	44	-	70
400	20	73	55	-	73	-	102	-	-	65	46	-	73
440	22	76	56	-	76	-	-	-	-	68	47	-	76
480	24	80	58	-	79	-	-	-	-	72	49	-	79
520	26	83	59	-	83	-	-	-	-	75	50	-	83
560	28	86	60	-	86	-	-	-	-	79	52	-	86
600	30	90	62	-	89	-	-	-	-	82	53	-	89

SLĖGIS SIURBLYJE, ATSIŽVELGIANT Į KOVINIO IŠSIDĖSTYMO SCHEMĄ IR MAGISTRALINIŲ LINIJŲ ILGĮ

* Tiesiamos dvi magistralinės linijos.

** Kai darbinių linijų ilgis 60 m.

__________________________________________

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų,

reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos

6 priedas

ŽARNŲ HIDRAULINIO PASIPRIEŠINIMO KOEFICIENTAI

Žarnos^*	Žarnų skersmuo (mm)
Žarnos^*	51	66	77	150
Visiškai gumuotos	0,08	0,03	0,008	0,0003
Gumuotos austinės	0,15	0,035	0,015	0,00046
Negumuotos	0,3	0,077	0,03

* Viena 20 m ilgio žarna su movomis

_________________________________________

VANDENS TIEKIMO DEGANTIEMS IR GRETA ESANTIEMS OBJEKTAMS INTENSYVUMAS

Objekto pavadinimas	Vandens tiekimo intensyvumas		Vandens debitas
Objekto pavadinimas	(l/sm²)	(l/sm²)	(l/s)
1. Metaliniai rezervuarai su lengvai užsidegančiais skysčiais (LUS) ir degiais skysčiais (DS):
1.1. degančio rezervuaro aušinimas visu perimetru;	-	0,8	-
1.2. greta stovinčio rezervuaro aušinimas pusperimetriu nuo degančio rezervuaro pusės;	-	0,3	-
1.3. talpyklų, esančių degančio rezervuaro zonoje, aušinimas (lafetiniu švirkštu visu perimetru).	-	1,0	-
2. Požeminiai gelžbetoniniai rezervuarai su lengvai užsidegančiais skysčiais (LUS) ir degiais skysčiais (DS) (dega ir greta stovintys), kai aušinamos kvėpavimo ir kitos armatūros, pastatytos ant stogo, kai rezervuaro talpa, m³:
2.1. 400–1000	-	-	10
2.2. 1 000–5 000 2.3. 5 000–30 000 2.4. 30 000–50 000 3. Rezervuarai su suskystintomis dujomis (talpyklos,vamzdynai, armatūra): 3.1. esant kompaktinei srovei 3.2. esant išpurslintai srovei	- - - 0,5 0,3	- - - - -	20 30 50 - -

__________________________________________

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų,

reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos

8 priedas

PAREIGŪNŲ (DARBUOTOJŲ) DARBAMS GAISRO METU ATLIKTI POREIKIS

Eil. Nr.	Vykdomos funkcijos	Pareigūnų (darbuotojų) skaičius (vnt.)
1.	Darbas su B švirkštu lygioje vietoje	1
2.	Darbas su B švirkštu ant pastato stogo	2
3.	Darbas su A švirkštu arba OPŠ	2
4.	Darbas kvėpuoti netinkamoje aplinkoje su A arba B švirkštu	2
5.	Darbas su nešiojamuoju lafetiniu švirkštu	2
6.	Darbas su nešiojamuoju automatiniu lafetiniu švirkštu	1
7.	Darbas su OPG-600	2
8.	Darbas su OPG-2000	2–3
9.	Žvalgyba kvėpuoti netinkamoje aplinkoje (grandis, dirbanti su kvėpavimo organų apsaugos aparatais (toliau – grandis)	1–2
10.	Žvalgyba kvėpuoti netinkamoje aplinkoje, esant sudėtingam patalpos išplanavimui (2–3 grandys)	4–6

Paaiškinimai:

OPŠ – oro putų švirkštas.

OPG – oro putų generatorius.

__________________________________________

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų,

reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos

9 priedas

NAFTOS PRODUKTŲ GESINIMAS VIDUTINIO KARTOTINUMO PUTOMIS

Rezer- vuaro tūris (m³⁾	Rezervuaras su stacionariu stogu							Rezervuaras su plaukiojančiu stogu							Degančio rezervuaro aušinimas A švirkštu
	D	H	S	LUS OPG	DS OPG	LUS OPG	DS OPG	D	H	S	LUS OPG	DS OPG	LUS OPG	DS OPG
	(m)	(m)	(m²)	600	600	2000	2000	(m)	(m)	(m²)	600	600	2000	2000
400	4,7	6,0	17,3	1	1	-	-	-	-	-	-	-	-		3
700	10,4	9,0	85	2	1	-	-	-	-	-	-	-	-	-	3
1 000	10,4	12,0	85	2	1	-	-	12,3	9,0	119	2	1	-	-	4
2 000	15,2	12,0	181	3	2	-	-	15,2	12,0	181	3	2	-	-	5
3 000	19,0	12,0	283	4	3	2	1	19,0	12,0	283	4	3	2	1	6
5 000	21,0	15,0	346	5	3	2	1	22,8	12,0	408	6	4	2	2	8
10 000	28,5	18,0	638	9	6	3	2	28,5	18,0	638	9	6	3	2	10
20 000	40,0	18,0	1256	17	11	5	4	40,0	18,0	1256	17	11	5	4	14
30 000	45,6	18,0	1632	22	14	7	4	45,6	18,0	1632	22	14	7	4	15
40 000	56,9	18,0	2514	34	21	10	7	56,9	18,0	2514	34	21	10	7	19
50 000	60,7	18,0	2892	39	24	12	8	60,7	18,0	2892	39	24	12	8	20

Paaiškinimai:

D – rezervuaro skersmuo

H – rezervuaro aukštis

S – rezervuaro plotas

LUS – lengvai užsiliepsnojantys skysčiai

DS – degūs skysčiai

OPG – oro putų generatorius

__________________________________________

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų,

reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos

10 priedas

PUTŲ GENERATORIŲ TAKTINĖS TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

Prietaiso tipas	Debitas (l/s)						Putų kartotinumas*	Putų debitas (l/s)	Gesinimo vienu prietaisu plotas (m²)
Prietaiso tipas	1 %		3 %		6 %		Putų kartotinumas*	Putų debitas (l/s)	Gesinimo vienu prietaisu plotas (m²)
	vandens	putokšlio	vandens	putokšlio	vandens	putokšlio			t_pliūpsnio<28 ^°C	t_pliūpsnio>28 ^°C
OPŠ	6,59	0,07	6,40	0,20	6,26	0,40	10	66	83	133
OPG-200	1,98	0,02	1,94	0,06	1,88	0,12	100	200	25	40
OPG-600	5,94	0,06	5,82	0,18	5,64	0,36	100	600	75	120
OPG 700**	6,59	0,07	6,46	0,20	6,26	0,40	100	666	83	133
OPG-2000	19,8	0,2	19,4	0,6	18,8	1,20	100	2000	250	400

Paaiškinimai:

* Kiek procentų putokšlio naudoti siekiant gauti reikiamo putų kartotinumo, nurodyta putokšlio gamintojo instrukcijoje.

** Vidutinio suputojamumo putų generatorius ir žemo suputojamumo oro ir putų švirkštas, kurie yra 400 l/min. mišinio našumo, turintys uždarymo čiaupus.

OPŠ – oro putų švirkštas.

OPG – oro putų generatorius.

__________________________________________

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų,

reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos

11 priedas

GENERATORIŲ SKAIČIAUS, ESANT TŪRINIAM GESINIMUI, NUSTATYMAS

Putomis užpildomas tūris (m³)	Reikia turėti gesinant				Putomis užpildomas tūris (m³)	Reikia turėti gesinant				Putomis užpildomas tūris (m³)	Reikia turėti gesinant
	OPG-600 (vnt.)	putokšlio kiekis (l)*				OPG 700** (vnt.)	putokšlio kiekis (l)				OPG-2000 (vnt.)	putokšlio kiekis (l)
	OPG-600 (vnt.)	1 %	3 %	6 %		OPG 700** (vnt.)	1 %	3 %	6 %		OPG-2000 (vnt.)	1 %	3 %	6 %
iki 120	1	54	162	324	iki 133	1	63	180	360	400	1	180	540	1080
240	2	108	324	648	266	2	126	360	720	800	2	360	1080	2160
360	3	162	486	972	399	3	189	540	1080	1200	3	540	1620	3240
480	4	216	648	1296	532	4	252	720	1440	1600	4	720	2160	4320
600	5	270	810	1620	665	5	315	900	1800	2000	5	900	2700	5400
720	6	324	972	1944	798	6	378	1080	2160	2400	6	1080	3240	6480
840	7	378	1134	2268	931	7	441	1260	2520	2800	7	1260	3780	7560
960	8	432	1296	2592	1064	8	504	1440	2880	3200	8	1440	4320	8640
1080	9	486	1458	2916	1197	9	567	1620	3240	3600	9	1620	4860	9720
1200	10	540	1620	3240	1330	10	630	1800	3600	4000	10	1800	5400	10800

Paaiškinimai:

OPG – oro putų generatorius.

* Putokšlio kiekis nustatytas be atsargos koeficiento K. Atsargos koeficientas K gali būti nuo 1 iki 3, atsižvelgiant į putokšlio gamintojo pateiktas technines charakteristikas. Nežinant techninių charakterstikų atsargos koeficientas lygus 3.

** Vidutinio suputojamumo putų generatorius ir žemo suputojamumo oro ir putų švirkštas, kurie yra 400 l/min. mišinio našumo, turintys uždarymo čiaupus.

_________________________________________