Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-976/2025

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00033-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.9

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Bylos esmė

 

 

 

1.   R. J. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo specialisto 2024 m. sausio 11 d. nutarimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nubausta 390 Eur bauda už tai, kad 2023 m. gruodžio 1 d. per neplaninį priešgaisrinį patikrinimą (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog aukštybinį daugiabutį gyvenamąjį namą administruojanti UAB „Mano Būstas Šiauliai“ direktorė R. J. nevykdė Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priežiūros skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 35.6-57 surašytų reikalavimų pašalinti trūkumus, t. y. nepašalino nustatytų trūkumų ir pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223, 405, 422 ir 424 punktus.

2.   Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi R. J. atstovo advokato A. Kazakevičiaus skundas netenkintas, Institucijos 2024 m. sausio 11 d. nutarimas paliktas galioti.

3.   Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartis palikta nepakeista, R. J. atstovo advokato A. Kazakevičiaus apeliacinis skundas netenkintas.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. spalio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. atstovo advokato A. Kazakevičiaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

 

 

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

 

 

 

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti teismų nutartis bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Šiaulių apylinkės ir apygardos teismai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau – PSĮ) 11 straipsnio 3 dalies 1–2 punktų, 4 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, dėl to nepagrįstai pripažino R. J. ANK 505 straipsnio 1 dalies subjektu.

5.2. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad R. J. yra PSĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 2 dalies subjektas ir kad PSĮ 11 ir 13 straipsniai turi būti taikomi kartu, sistemiškai. PSĮ 10 ir 11 straipsniuose yra išskirti du savarankiški subjektai, kurie yra atsakingi už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir privalo vykdyti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų bei gaisro gesinimo vadovo teisėtus nurodymus. PSĮ 13 straipsnis yra visai kitame skirsnyje nei 10 ir 11 straipsniai, taigi skiriasi reguliavimo dalykas, ir jame kalbama ne apie atsakingus subjektus, o apie PSĮ 10 straipsnyje minimo subjekto atstovą – administratorių. PSĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte rašoma, jog administratorius kontroliuoja, o ne privalo laikytis, privalo užtikrinti ar privalo vykdyti, kaip tai nurodyta atitinkamose PSĮ 10 bei 11 straipsnių dalyse. Administratorius veikia kaip bendraturčių atstovas ir atlieka tik kontrolės funkciją, padeda bendraturčiams įgyvendinti jų pareigas priešgaisrinės saugos užtikrinimo srityje, todėl jis negali būti įpareigojamas atlikti kokius nors aktyvius veiksmus rašytiniais privalomais vykdyti nurodymais.

5.3. PSĮ nėra aiškiai nurodyta, koks turi būti PSĮ subjekto teisinis ryšys su objektu, kad šis būtų pripažįstamas atsakingu dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimo. Todėl šiuo atveju turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatos, tai reiškia, kad teisinė pareiga tinkamai valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo priešgaisrines sistemas, t. y. PSĮ taikymo kontekste „objektą“, priskirta būtent jų savininkams, kurie atitinka PSĮ 10 straipsnyje nurodyto subjekto požymius. Institucija, nustačiusi PSĮ nurodytų reikalavimų pažeidimus, rašytinį privalomą vykdyti nurodymą turėtų surašyti namo priešgaisrinės saugos sistemų bendraturčiams, kurie vėliau galėtų būti baudžiami už ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo įvykdymą.

6.   Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Kęstutis Bautronis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi savo pačių sukurtų sprendimų analogiškose bylose, todėl šioje byloje turi būti atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-616/2024. Aptariamoje byloje nagrinėtas tapatus ginčas tarp tų pačių šalių dėl analogiško dalyko ir pagrindo. Pareiškėjos atstovas taip pat teikė tokį pat prašymą atnaujinti procesą tais pačiais pagrindais, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė jį priimti.

 

 

 

 

 

 

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

 

 

 

7.   Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. atstovo advokato A. Kazakevičiaus prašymas atmestinas.

 

 

Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies taikymo

 

 

 

8.   Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą keliamas juridinio asmens UAB „Mano Būstas Šiauliai“, administruojančio daugiabutį gyvenamąjį namą, vadovės R. J. pripažinimo subjektu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį klausimas.

9.   ANK 505 straipsnio 1 dalies norma, nustatanti administracinį nusižengimą už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (2021 m. sausio 1 d. redakcija), yra blanketinė, todėl, nustatant tinkamą šio nusižengimo subjektą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami bylai aktualūs įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, kuriuose įtvirtintos asmenims nustatytos pareigos.

10. UAB „Mano Būstas Šiauliai“, administruojančios daugiabutį gyvenamąjį namą, vadovė R. J. nubausta už Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priežiūros skyriaus nurodymo pašalinti objekto priešgaisrinės būklės trūkumus nevykdymą. Pareiškėjas nurodo, kad, atsižvelgiant į PSĮ nustatytus reikalavimus, Institucijos reikalavimus privalo vykdyti ir atitinkamai už jų nevykdymą turi būti baudžiamas ne daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, o butų savininkai, nes jie turi pareigą tvarkyti namo bendrojo naudojimo priešgaisrines sistemas, ši pareiga kyla iš CK nuostatų, reglamentuojančių bendrosios nuosavybės teises ir pareigas bei jų įgyvendinimą.

11. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Savo ruožtu bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, (toliau – Administravimo nuostatai) 3 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

12. Taigi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skiriasi priklausomai nuo to, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – pareigos, užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

13. Sprendžiant, ar administratorius veikia atstovaudamas savininkų interesais CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, ar užtikrindamas privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, aktualus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Statinių priežiūros reglamentas), nustatantis daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Pagal Statinių priežiūros reglamento 11 punktą, statinio priežiūros tikslas yra užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Atitinkamai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei Reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priedo nuostatas, gaisrinės saugos reikalavimai, kuriais būtų ribojamas ugnies bei dūmų susidarymas ir plitimas statiniuose, ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius, kad juose esantys asmenys galėtų išeiti iš statinių ar būti išgelbėti naudojant kitas priemones ir kt., laikytini esminiais.

14. Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Šią administratoriaus pareigą detalizuoja jau minėtos Statinių priežiūros reglamento nuostatos. Statinių priežiūros reglamento 85 punktas valdytojui ir techniniam prižiūrėtojui (kurį skiria namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas) nustato pareigą vykdyti organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Valdytojui taip pat nustatoma pareiga nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, kai būtina užtikrinti namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai (Statinių priežiūros reglamento 96 punktas).

15. Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administratoriui, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl vykdydamas pareigas, susijusias su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymusi, administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, neatsižvelgdamas į patalpų savininkų valios buvimą. Dėl šios priežasties atmestini pareiškėjo argumentai, kad administratorius faktiškai negali pašalinti Institucijos nustatytų trūkumų, kadangi yra priklausomas nuo patalpų savininkų priimamų sprendimų.

16. Šios aptartos teisės aktų nuostatos taip pat tiesiogiai susijusios ir su PSĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta administratoriaus pareiga kontroliuoti statinių, esančių bendrosios nuosavybės teisės objektu, atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams. Ši administratoriaus pareiga turi būti aiškinama Administravimo nuostatų bei Statinių priežiūros reglamento nuostatų kontekste. Minėtuose teisės aktuose administratoriui keliamas reikalavimas nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimo darbus, siekiant išvengti žalos žmonėms ar aplinkai, atskleidžia PSĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojamo termino „kontrolė“ turinį: tai aktyvus veikimas faktiškai šalinant objekto trūkumus. Priešingas aiškinimas prieštarautų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo būtinumui bei tikslams.

17. Imperatyvus šioje nutartyje 11–13 punktuose aptartų teisinių reikalavimų pobūdis lemia namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigą tiek užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, tiek vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus, šalinti priešgaisrinės saugos pažeidimus (PSĮ 11 straipsnio 3 dalies 1, 2, 4 punktai). Tai, kad PSĮ 13 straipsnyje, nustatančiame pagrindinius gaisrų prevencijos reikalavimus, nustatoma bendrosios nuosavybės teisės objektų administratoriaus prievolė, kylanti iš teisės aktų reikalavimų, rūpintis priešgaisrine sauga, nepaneigia PSĮ 11 straipsnyje apibrėžtų bendrųjų įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų vadovų pareigų priešgaisrinės saugos srityje.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad daugiabutį gyvenamąjį namą administruojančio juridinio asmens UAB „Mano Būstas Šiauliai“ vadovė R. J. yra tinkamas ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo subjektas. Žemesnės instancijos teismai administracinių nusižengimų įstatymo aiškinimo klaidos nepadarė, ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatas pagal nustatytas faktines aplinkybes taikė tinkamai.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :    

 

Palikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto 2024 m. sausio 11 d. nutarimą nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                Olegas Fedosiukas

 

 

Artūras Pažarskis

 

 

Rima Ažubalytė