LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
SPRENDIMAS
DĖL SOVIETINĖS OKUPACIJOS IR ANEKSIJOS LAIKOTARPIO LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMO
2015 m. lapkričio 27 d. Nr. S-9(6.2.-199)
Vilnius
Vienas iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos prioritetų yra ugdyti visų lygių politikų ir visuomenės suvokimą kultūros paveldo apsaugos politikos bei strategijos klausimais. Ši ugdomoji veikla būtų sėkminga, jei prisidėtų prie kontekstualios, prieštaringų prasmių nedangstančios, bet jas pabrėžiančios bei komentuojančios paveldo sampratos įtvirtinimo. Valstybinė kultūros paveldo komisija priėmė 2009-05-29 sprendimą Nr. S-4(146) „Dėl dailės kūrinių ir architektūros objektų, kuriems mažiau negu 50 metų, apsaugos problemų“, kuriame teigiama, jog Lietuvos istorijai reikšmingus ir vertingus architektūros ir dailės kūrinius, atspindinčius konkretų istorinį laikmetį, turime išsaugoti ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei juos pažinti ir jais naudotis, kaip tai numatyta nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.
Pastaraisiais metais, kai kurių politikų paraginta visuomenės dalis pareikalavo pašalinti sovietinio laikotarpio reliktus, akcentuodama jų neva žalingą poveikį šiandieninės visuomenės gyvensenai. Valstybinė kultūros paveldo komisija kartu su Kultūros ministerija 2015-04-02 organizavo mokslinį seminarą – diskusiją „Patogus ir nepatogus paveldas“. Jo metu istorikai, menotyrininkai, filosofai, architektai skaitė pranešimus, savo teiginius iliustruodami gausiais Lietuvos ir užsienio šalių pavyzdžiais. Ši akademinės visuomenės dalis argumentuotai, tačiau skirtingais pjūviais, išdėstė savo požiūrį į sovietmečio paveldą.
Konstatuota, jog dalis sovietmečio paveldo – trauminės patirties liudininkas (tragiškos istorijos įvykius liudijantys objektai ir vietos vis dar gyvi žmonių atmintyje), todėl šio paveldo vertinimas konfliktiškas, nes funkcionuoja atminties, o ne istorijos lauke (Žaliojo tilto skulptūros, P. Cvirkos paminklas, karių kapai ir kt.). Pakankamos chronologinės bei psichologinės distancijos trūkumas provokuoja „nesantaikos vertės” atsiradimą bei nulemia šios XX a. skausmingojo paveldo dalies įvardijimą „svetimu”. Paveldosauga turėtų vadovautis praeities negrįžtamumo principu ir saugoti paveldą tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokio norėtųsi. Mokslinės diskusijos dalyviai nepritarė nuomonei, jog kultūros paveldas turi tarnauti politiniams ar ideologiniams interesams.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, atsižvelgdama į dailės ir architektūros specialistų išsakytą nuomonę,
vadovaudamasi nacionaliniais ir tarptautiniais paveldosaugos teisės aktais, kuriuose sakoma, jog visi istorijos sluoksniai yra svarbūs,
pabrėždama, jog žymiausi sovietmečio epochos kūriniai, sukurti Lietuvos menininkų, turi būti išsaugoti ateities kartoms moksliniam pažinimui bei visuomeniniam naudojimui, n u s p r e n d ž i a:
1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti Kovų ir kančių atminties apsaugos tarybą dėl sovietinio laikotarpio paveldo vertinimo.
2. Siūlyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai inicijuoti Paveldo tvarkybos reglamento dėl sovietinio laikotarpio karių kapų tvarkymo parengimą.