LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLANAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2024 m. gegužės 27 d. Nr. A1-368
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą“ 1.3 papunkčiu:
2. N u s t a t a u, kad:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministro
2024 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A1-368
socialinių paslaugų planavimo metodika
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinių paslaugų planavimo metodika (toliau – Metodika) nustato socialinių paslaugų planavimo savivaldybėje principus, subjektus, socialinių paslaugų plano projekto rengimo tvarką, struktūrą ir turinį, svarstymo, derinimo ir įgyvendinimo tvarką.
2. Socialinių paslaugų planavimo objektas – socialinės paslaugos, kurios teikiamos ir (ar) organizuojamos ar kurių reikia savivaldybės teritorijos gyventojams, t. y. visų socialinių paslaugų teikėjų teikiamos socialinės paslaugos, įskaitant ir socialines paslaugas, teikiamas socialinių paslaugų įstaigose, kurių savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – valstybės įstaigose teikiamos socialinės paslaugos).
3. Metodika taikoma nustatant socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis pagal savivaldybės teritorijos gyventojų poreikius ir planuojant socialinių paslaugų teikėjų teikiamas socialines paslaugas.
4. Socialinių paslaugų planavimo tikslai:
4.1. nustatyti veiksnius, turinčius įtaką gyventojų socialinių paslaugų poreikiams, socialinių paslaugų plėtros prioritetus ir lėšų sumą, reikalingą socialinėms paslaugoms finansuoti;
4.2. užtikrinti asmenų priklausomumo (savarankiškumo netekimo) prevenciją (savarankiškumą išsaugančių, atkuriančių ir jo mažėjimą lėtinančių priemonių įgyvendinimą);
4.3. gerinti socialinių paslaugų kokybę, didinti jų kompleksiškumą ir veiksmingumą, apimantį efektyvesnės socialinių paslaugų infrastruktūros kūrimą ir esamos pertvarkymą;
5. Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
II SKYRIUS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLANAVIMO PRINCIPAI
6. Socialinių paslaugų planavimo principai yra šie:
6.2. viešumas, bendradarbiavimas su visomis suinteresuotomis institucijomis, organizacijomis, bendruomenės įtraukimas į veiklą;
6.3. diskusijomis pagrįstas bendradarbiavimas, kompromisų paieška, požiūrių derinimas, dėmesys ir pagarba įvairiems požiūriams bei nuomonėms;
6.4. maksimalus vietinių išteklių panaudojimas tiek rengiant socialinių paslaugų planą, tiek jį įgyvendinant;
6.5. išteklių taupymas – užuot pirkus konsultantų ir ekspertų paslaugas, turi būti aktyviau pasitelkiama vietos bendruomenė, skatinama jos iniciatyva;
6.6. realistiškumas, materialinių, finansinių, žmogiškųjų išteklių ir laiko apribojimų pripažinimas;
6.7. dėmesys planavimo procesui (svarbu ne tik galutinis rezultatas, bet ir specialistų nuomonės derinimas su bendruomene, sutarimo paieškos);
6.8. socialinių paslaugų plano rengimo ir įgyvendinimo procesų dokumentų tvarkymas, sprendimų ir gerosios patirties aprašymas, kad ją būtų galima pritaikyti būsimuose socialinių paslaugų plėtros etapuose;
6.9. socialinių paslaugų planavimo proceso tęstinumas, nuolatinė socialinių paslaugų plano peržiūra ir tikslinimas pagal kintančias aplinkybes;
III SKYRIUS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLANAVIMO SUBJEKTAI
7. Socialinių paslaugų planavimo subjektai vietos ir šalies mastu:
8. Savivaldybių tarybos:
8.1. socialinių paslaugų teikimo mastui ir rūšims pagal gyventojų poreikius nustatyti kiekvienais metais sudaro ir tvirtina socialinių paslaugų planą;
9. Savivaldybių merai:
9.1. organizuoja socialinių paslaugų rūšių pagal gyventojų poreikius ir jų teikimo masto prognozavimą;
IV SKYRIUS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLANO PROJEKTO RENGIMAS
12. Kiekvienų kalendorinių metų socialinių paslaugų planas rengiamas vadovaujantis Metodikos 6 punkte nustatytais socialinių paslaugų planavimo principais.
14. Rengiant socialinių paslaugų plano projektą, dalyvauja savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už socialinių paslaugų planavimą ir jų organizavimo administravimą, rekomenduojama dalyvauti ir kitiems savivaldybės administracijos padaliniams, savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriui, savivaldybės šeimos tarybos, savivaldybės asmens su negalia gerovės tarybos, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos, savivaldybės jaunimo reikalų tarybos, savivaldybėse ir (ar) seniūnijose veikiančių tarpinstitucinių grupių, sudarytų klausimams, susijusiems su pagalbos šeimoms planavimu, stebėsena ir plėtra, prevencinių priemonių planavimu ir įgyvendinimu, pagalbos šeimoms poreikių vertinimu savivaldybėje, bendruomenės, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų telkimu bendram darbui su šeimomis savivaldybėje, spręsti (toliau – tarpinstitucinės grupės), atstovams.
15. Socialinių paslaugų plano projektui rengti pasitelkiami bendruomenės nariai, organizacijų atstovai. Prireikus į šį darbą įtraukiami konsultantai ir ekspertai, išmanantys vietos gyventojų poreikius.
16. Socialinių paslaugų plano projekto rengimą rekomenduojama derinti su savivaldybės ateinančių metų biudžeto projekto rengimu.
17. Rengiant socialinių paslaugų plano projektą, rekomenduojama taikyti vietos gyventojų apklausos, anketavimo, duomenų analizės, prognozavimo, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizės bei kitus metodus. Rengiant socialinių paslaugų plano projektą, naudojama oficiali Valstybės duomenų agentūros skelbiama statistinė informacija, gyventojų anketinės apklausos duomenys, socialinių paslaugų teikėjų, kitų institucijų (sveikatos apsaugos, švietimo, vaiko teisių apsaugos tarnybų, policijos ir kt.) pateikta informacija, svarbi vertinant socialinę situaciją.
18. Socialinių paslaugų teikimo savivaldybės teritorijos gyventojams masto prognozavimą savivaldybės meras organizuoja vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytais socialinių paslaugų išvystymo normatyvais, Baziniame paslaugų šeimai pakete, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Bazinių paslaugų šeimai paketo patvirtinimo“, pateiktais socialinių paslaugų teikimo aprašymais.
V SKYRIUS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLANO STRUKTŪRA IR TURINYS
19. Socialinių paslaugų planas turi atitikti Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu nustatytuose programavimo lygmens planavimo dokumentuose numatytus strateginius socialinių paslaugų tikslus, kryptis ir priemones. Rekomenduojama, kad socialinių paslaugų planas atitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytus strateginius socialinių paslaugų tikslus, kryptis ir priemones.
20. Socialinių paslaugų plano formą ir socialinių paslaugų efektyvumo vertinimo kriterijus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
21. Socialinių paslaugų planą sudaro 6 dalys:
21.1. Įvadas. Jame pateikiama bendra informacija apie socialinių paslaugų planą, formuluojami tikslai, pristatomi socialinių paslaugų plano rengėjai.
21.2. Būklės analizė. Ši dalis apima pagrindinius socialinės ir ekonominės būklės duomenis, demografinę situaciją, gyventojų socialinių paslaugų poreikių pagal atskiras asmenų socialines grupes ir socialinių paslaugų rūšis, nurodytas socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge, įvertinimą, visų socialinių paslaugų teikėjų savivaldybės teritorijoje teikiamų socialinių paslaugų ir socialinių paslaugų, kurių reikia savivaldybės teritorijos gyventojams, analizę, socialinių paslaugų infrastruktūros išsidėstymo ir socialinių paslaugų teikimo savivaldybėje pakankamumo lygio aprašymą, aktualią informaciją, susijusią su institucinės globos pertvarka. Šioje dalyje:
21.2.1. įvertinama bendra socialinė, ekonominė ir demografinė situacija savivaldybėje ir seniūnijose (jeigu jų yra). Aprašomi gyventojų socialinių paslaugų poreikius lemiantys veiksniai. Detalizuojami gyventojų socialinių paslaugų poreikiai pagal socialinių paslaugų rūšis (prevencinės, bendrosios, specialiosios) ir pagal asmenų socialines grupes (suaugę asmenys su negalia, vaikai su negalia, likę be tėvų globos vaikai, senyvo amžiaus asmenys, socialinę riziką patiriantys suaugę asmenys, socialinę riziką patiriantys vaikai, socialinę riziką patiriančios šeimos ir kiti asmenys (šeimos), kuriems (kurioms) reikalingos socialinės paslaugos). Nustatant savivaldybės gyventojų socialinių paslaugų poreikius, įvertinama informacija apie gautus, bet nepatenkintus asmenų (šeimų) prašymus gauti socialines paslaugas, skirtas, bet nepradėtas teikti socialines paslaugas (eiles gauti socialines paslaugas), taip pat įvertinami tam tikrų socialinių grupių asmenų apklausų duomenys, socialinių paslaugų poreikiai, numatyti atvejo vadybos procese ir (ar) organizuojant koordinuotai teikiamas paslaugas, kita informacija apie asmenų pagalbos poreikius, gaunama iš savivaldybės šeimos tarybos, savivaldybės asmens su negalia gerovės tarybos, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos, savivaldybės jaunimo reikalų tarybos, tarpinstitucinių grupių, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (ar) jos teritorinių skyrių, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (ar) jos teritorinių skyrių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (ar) jos teritorinių skyrių, globos centrų, psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, seniūnijų, bendruomeninių šeimos namų, nevyriausybinių organizacijų. Atliekama duomenų apie socialines paslaugas analizė pagal teisės aktų nustatyta tvarka įvertintus gyventojų socialinių paslaugų poreikius. Šioje dalyje savivaldybės gyventojų socialinių paslaugų poreikiai įvertinami neatsižvelgiant nei į išteklius, kuriais savivaldybės institucijos disponuoja ar kuriuos planuoja, nei į esamą socialinių paslaugų infrastruktūros tinklą;
21.2.2. atliekama visų savivaldybės teritorijoje veikiančių socialinių paslaugų teikėjų teikiamų socialinių paslaugų analizė, įvertinama esama socialinių paslaugų infrastruktūra, jos išsidėstymas savivaldybės teritorijoje ir seniūnijose (jeigu jų yra), socialinių paslaugų teikimo savivaldybėje pakankamumo lygis, šis lygis palyginamas su socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamais socialinių paslaugų išvystymo normatyvais, pateikiami išsamūs duomenys pagal socialinių paslaugų rūšis, asmenų socialines grupes ir socialinių paslaugų infrastruktūros išsidėstymą savivaldybės teritorijoje bei seniūnijose (jeigu jų yra), apžvelgiami ankstesnių metų socialinių paslaugų plano įgyvendinimo rezultatai.
21.3. Uždaviniai ir priemonių planas. Šioje dalyje nurodomos socialinių paslaugų plėtros kryptys, uždaviniai, kuriuos užsibrėžiama įgyvendinti per atitinkamą laikotarpį, siekiant kiekvieno tikslo, numatomos priemonės uždaviniams įgyvendinti. Laikomasi šių reikalavimų:
21.3.1. kiekvienas tikslas turi turėti uždavinį. Uždaviniai parodo, kaip artimiausiu metu bus siekiama tikslo, kokių rezultatų tikimasi. Numatomos priemonės kiekvienam uždaviniui įgyvendinti;
21.3.2. priemonės rengiamos remiantis būklės analizės išvadomis ir turi atspindėti socialinių paslaugų organizavimą atskiroms asmenų socialinėms grupėms pagal socialinių paslaugų rūšis. Numatomi socialinių paslaugų teikimo būdai, plėtros galimybės ir už priemonių įgyvendinimą atsakingi vykdytojai;
21.4. Finansavimo planas. Šioje dalyje, atsižvelgiant į savivaldybės biudžeto išteklius, savivaldybių biudžetams skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas socialinėms paslaugoms organizuoti, potencialias galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų šaltinių lėšomis, įvertinamos socialinių paslaugų finansavimo galimybės. Finansavimo planas turi būti derinamas su savivaldybės ateinančių metų biudžeto projektu. Kasmetinio socialinių paslaugų finansavimo galimybės prognozuojamos atsižvelgiant į savivaldybės biudžeto augimo perspektyvas ir jo dalį, skiriamą socialinėms paslaugoms finansuoti, taip pat į galimą tos dalies pokytį. Šioje dalyje:
21.4.1. numatomos lėšos socialinėms paslaugoms organizuoti pagal kiekvieną numatytą priemonę. Planuojant lėšas socialinėms paslaugoms teikti, numatomi jų finansavimo šaltiniai (valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, socialinių paslaugų teikėjų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, užsienio fondų, paramos (aukų), asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas ir kitos lėšos) bei finansavimo būdai (socialinių paslaugų pirkimas, tiesioginis socialinės globos ir (ar) socialinės priežiūros, ir (ar) laikino atokvėpio paslaugų (tarp jų ir valstybės įstaigose teikiamų socialinių paslaugų) finansavimas, organizacijų rėmimas, finansavimas pagal socialinių paslaugų programas);
21.4.2. jeigu nėra galimybės organizuoti socialines paslaugas pagal poreikius visoms asmenų socialinėms grupėms arba jų organizuojama mažiau, nei nustatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose socialinių paslaugų išvystymo normatyvuose, socialinių paslaugų plane turi būti pateikiami argumentai, nurodomos priežastys ir priemonės, kurių bus imtasi šiai galimybei ateityje užtikrinti.
21.5. Plėtros vizija ir prognozė. Atsižvelgiant į socialinių paslaugų poreikius ir teikiamų socialinių paslaugų mastą, numatoma socialinių paslaugų plėtros vizija ir prognozuojami ištekliai, kurie leistų geriau tenkinti socialinių paslaugų poreikius. Prognozė atliekama 3 metams. Šioje dalyje aprašomos prognozuojamų teikti socialinių paslaugų rūšys ir mastas, atsižvelgiant į atskirų asmenų socialinių grupių socialinių paslaugų poreikius, numatomos savivaldybės biudžeto augimo perspektyvos ir jo dalis, skiriama socialinėms paslaugoms finansuoti, galimas šios dalies pokytis.
21.6. Plano įgyvendinimo priežiūra. Šioje dalyje numatomi socialinių paslaugų plano įgyvendinimo priežiūros subjektai, etapai, įvertinimo rezultatai, nurodoma, kaip bus analizuojami ir vertinami pasiekti rezultatai, tikslai ir uždaviniai, ar efektyviai vykdomos numatytos priemonės pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus socialinių paslaugų efektyvumo vertinimo kriterijus. Rekomenduojama socialinių paslaugų plano įgyvendinimo priežiūrą derinti su kiekvienoje savivaldybėje nustatyta bendra strateginio plano stebėsenos tvarka.
VI SKYRIUS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLANO PROJEKTO SVARSTYMAS
22. Rekomenduojama socialinių paslaugų plano projektą viešai svarstyti ne trumpiau kaip 2 mėnesius – visuomenei turi būti sudarytos galimybės su juo susipažinti, išsakyti nuomonę ir pateikti siūlymus. Socialinių paslaugų plano projektą rekomenduojama skelbti savivaldybės interneto svetainėje ar kitose visuomenės informavimo priemonėse, aptarti su visuomene, organizacijomis susirinkimuose ir viešuose svarstymuose. Rekomenduojama socialinių paslaugų plano projektą derinti su savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, jeigu jis nedalyvauja rengiant plano projektą, ir (ar) aptarti tarpinstitucinėse grupėse, jeigu jos sudarytos.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24. Socialinių paslaugų planai ir jų įgyvendinimo rezultatai skelbiami viešai savivaldybių interneto svetainėse. Rekomenduojama savivaldybių interneto svetainėse turėti atskirą skiltį apie savivaldybės teritorijoje organizuojamas ir teikiamas socialines paslaugas: socialinių paslaugų teikėjus, teikiamų socialinių paslaugų rūšis, gavimo tvarką, sąlygas, mokėjimo už socialines paslaugas tvarką, socialines paslaugas reglamentuojančius teisės aktus.
25. Informaciją apie savivaldybių teritorijose pasiektus socialinių paslaugų išvystymo normatyvus, atsižvelgdamos į socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus socialinių paslaugų išvystymo normatyvus, savivaldybių administracijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
26. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybės duomenų agentūros suderintus rodiklius socialinių paslaugų teikėjai kasmet teikia Valstybės duomenų agentūrai oficialiosios statistikos programai, tvirtinamai finansų ministro, įgyvendinti reikalingus statistinius duomenis apie teikiamas socialines paslaugas.