LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2019 M. LIEPOS 12 D. ĮSAKYMO NR. 2BE-210 „DĖL NACIONALINĖS CIVILINĖS AVIACIJOS SAUGUMO KOKYBĖS KONTROLĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. lapkričio 3 d. Nr. 2BE-294
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 2BE-210 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL NACIONALINĖS CIVILINĖS AVIACIJOS SAUGUMO KOKYBĖS KONTROLĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 41 straipsnio 9 dalimi ir įgyvendindamas 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 18/2010, 11 straipsnį,
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas nustatyta tvarka skelbiamas Teisės aktų registre ir Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Lietuvos transporto saugos
administracijos direktoriaus 2019 m.
liepos 12 d. įsakymu Nr. 2BE-210
(Lietuvos transporto saugos
administracijos direktoriaus 2021 m.
lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 2BE-294 redakcija)
NACIONALINĖ CIVILINĖS AVIACIJOS SAUGUMO KOKYBĖS KONTROLĖS PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 18/2010, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 nuostatas dėl nacionalinių civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programų reikalavimų, Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedu, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymu, Nacionaline civilinės aviacijos saugumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1613-7 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos patvirtinimo“ (toliau – NCASP), ir atsižvelgiant į Europos civilinės aviacijos konferencijos 30 dokumento II dalies „Aviacijos saugumas“ bei Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos dokumento Nr. 8973 „Aviacijos saugumo vadovas“ rekomendacijas.
2. Programos tikslas yra nustatyti aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimo ir atitikties Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir NCASP nuostatoms stebėsenos veiklos procedūras.
II SKYRIUS
PROGRAMOS ADMINISTRAVIMAS IR VYKDYMO PRIEŽIŪRA
4. Programos įgyvendinimą organizuoja viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (toliau – TKA). Už tinkamą Programos nuostatų įgyvendinimą tiesiogiai yra atsakingas Programos vadovas, kuris skiriamas TKA direktoriaus įsakymu.
5. Programos vadovas:
5.1. rengia, atnaujina ir teikia TKA direktoriui tvirtinti metinį atitikties stebėsenos veiklos planą, kuriame nurodoma: tikrinamų oro uostų, oro vežėjų ir subjektų, taikančių aviacijos saugumo priemones ir veikiančių oro uosto teritorijoje ar už jos ribų bei tiekiančių prekes arba teikiančių paslaugas oro uostuose ar per juos, (toliau visi kartu – subjektai) sąrašas, jiems taikomos atitikties stebėsenos veiklos rūšys (saugumo auditas, įgyvendinimo patikrinimas ir bandymas), apimtys ir data;
5.2. reguliariai informuoja TKA direktorių apie pažangą įgyvendinant Programą ir atitikties stebėsenos veiklos rezultatus;
5.3. tais atvejais, kai pats asmeniškai nedalyvauja saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės veikloje, atitinkamos grupės vadovui pateikia visą reikalingą informaciją (dokumentus, tikrinamų subjektų užpildytus klausimynus ir kt.) atitikties stebėsenos veiklai atlikti;
5.4. saugo visą informaciją (dokumentus, užrašus, ataskaitas, pranešimus ir kt.), kuria naudojosi saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupė;
5.5. duoda auditoriams nurodymus rengti saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo ataskaitas;
5.8. peržiūri galutinę saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo ataskaitą, kad būtų užtikrinta, jog ji parengta pagal Programos reikalavimus;
5.9. nuolat peržiūri Programos turinį ir Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – LTSA) siūlo, kaip ją atnaujinti, kai tai būtina;
6. Saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės vadovas:
6.2. užtikrina, kad saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės nariai laikytųsi Programoje nustatytų atitikties stebėsenos veiklos procedūrų;
6.3. kartu su Programos vadovu, atsižvelgdamas į atitikties stebėsenos veiklos rūšį ir į jos sudėtingumą, sprendžia, kiek saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ar bandymo grupėje turi būti narių;
6.4. organizuoja pasirengimą saugumo auditui, įgyvendinimo patikrinimui ir bandymui (rengia saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ar bandymo planą ir kt.);
6.5. kartu su saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės nariais dalyvauja atitikties stebėsenos veikloje ir parengia galutinę atitikties stebėsenos veiklos ataskaitą;
6.6. kartu su Programos vadovu sprendžia visus konfliktus ar kitus klausimus, kilusius atitikties stebėsenos veiklos metu;
7. Kai Programos vadovas dalyvauja saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupėje, jis yra skiriamas atitinkamos grupės vadovu.
8. Saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės vadovas bei nariai yra skiriami TKA direktoriaus įsakymu. Grupės vadovu ir nariais gali būti skiriami tik auditoriai, išskyrus bandymo grupės narius, kuriais gali būti skiriami ir kiti asmenys. Grupės vadovo sprendimu, saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupėje stebėtojo statusu gali dalyvauti ir kiti asmenys, kurių atliekamos darbo funkcijos yra susijusios su civilinės aviacijos saugumo veikla.
III SKYRIUS
AUDITORIŲ KVALIFIKACIJOS KRITERIJAI
9. Auditoriai privalo atitikti šiuos kvalifikacijos reikalavimus:
9.1. turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintą technologijos arba socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintą technologijos arba socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą;
9.2. turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“;
9.3. turi nebūti susiję jokiais sutartiniais arba finansiniais įsipareigojimais su tikrinamu subjektu;
9.4 išmanyti esamas galiojančias saugumo priemones ir suprasti, kaip jos taikomos tikrinimo operacijose, t. y.:
IV SKYRIUS
AUDITORIŲ ĮGALIOJIMAI, TEISĖS ir pareigos
11. Auditoriai vykdydami atitikties stebėsenos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis turi teisę:
11.7. reikalauti, kad subjektas pateiktų visą reikalingą informaciją (dokumentai, vaizdo, garso įrašai ir kt.), susijusią su saugumo auditais, įgyvendinimo patikrinimais, bandymais ir tyrimais;
11.9. įsinešti į subjekto kontroliuojamą teritoriją ar patalpas ir naudoti visą vykdyti pareigas būtiną įrangą ir (arba) priemones;
11.10. raštu, fotografavimo, elektronine arba kita forma fiksuoti bet kurią veiką, tvarką arba įrangą;
12. Asmenys, trukdantys auditoriams atlikti savo pareigas, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Toks trukdymas yra:
12.3. informacijos slėpimas arba melagingos informacijos pateikimas, nepilnos, neteisingos arba klaidinančios informacijos teikimas apgaulės tikslais;
13. Auditoriai atlikdami savo pareigas su savimi privalo turėti Civilinės aviacijos inspektoriaus pažymėjimą ir dokumentus, patvirtinančius jų įgaliojimus, susijusius su NCASP įgyvendinimu.
14. Atitinkamos atitikties stebėsenos veiklos grupės nariai privalo laikytis grupės vadovo reikalavimų ir nurodymų bei objektyviai vykdyti savo pareigas. Be to, saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir (arba) bandymo metu auditoriai, taip pat kiti Programos 8 punkte nurodyti asmenys privalo:
14.1. laikytis saugumo reikalavimų subjekto teritorijoje bei patalpose ir naudotis įprastinėmis įėjimo ir išėjimo vietomis, išskyrus atvejus, kurie turėtų neigiamos įtakos tikrinimui;
14.4. neatidaryti išorinių orlaivio durų, neliesti orlaivio valdymo plokštumų ir įrenginių bei neiti į orlaivio pilotų kabiną, išskyrus tuos atvejus, kai auditorių lydi atsakingas oro vežėjo atstovas;
V SKYRIUS
ATITIKTIES STEBĖSENOS VEIKLA
15. Atitikties stebėsenos veiklos metu vertinamos subjektų taikomos saugumo priemonės ir procedūros, taip pat vidinių kokybės kontrolės priemonių įgyvendinimas ir jų veiksmingumas.
16. Atliekant atitikties stebėsenos veiklą kiekviename oro uoste pasirenkamas toks atitikties stebėsenos veiklos rūšių derinys (saugumo auditas ir bandymai; įgyvendinimo patikrinimas, bandymas ir kt.), kad būtų galima susidaryti išsamią nuomonę apie esamos aviacijos saugumo sistemos tinkamumą ir veiksmingumą, siekiant apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtos veikos.
17. Atitikties stebėsenos veikla skirstoma į šias rūšis: saugumo auditas, įgyvendinimo patikrinimas ir bandymas.
18. Atitikties stebėsenos veiklą sudaro šie etapai:
18.1. atitikties stebėsenos veiklos rūšies (saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir (arba) bandymo) parinkimas;
19. Atitikties stebėsenos veikla grindžiama sistemingu informacijos rinkimu. Informacija renkama atliekant stebėjimus, apklausas, patikrinimus ir analizuojant dokumentus.
20. Apie planuojamą saugumo auditą subjekto vadovas informuojamas ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki planuojamo audito pradžios. Apie įgyvendinimo patikrinimą ir bandymą iš anksto nepranešama, išskyrus atvejus, kai Programos vadovas atsižvelgdamas atitinkamai į planuojamų tikrinti saugumo priemonių ir procedūrų skaičių bei sudėtingumą arba į bandymo pobūdį mano, kad iš anksto neinformavus subjekto atlikti įgyvendinimo patikrinimo arba bandymo neįmanoma. Kai subjektui iš anksto pranešama apie įgyvendinimo patikrinimą arba bandymą, turi būti užtikrinama, kad ši informacija nebūtų atskleista kitiems asmenims.
VI SKYRIUS
SAUGUMO AUDITAS
22. Programos vadovas sprendžia ir saugumo audito plane nurodo, ar atliekant saugumo auditą tikrinamos:
22.1. visos oro uoste veikiančių ir saugumo priemones taikančių ūkio subjektų saugumo priemonės pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlį;
23. Saugumo auditas vykdomas šiais etapais:
23.1. pranešimo apie saugumo auditą ir prireikus išankstinio klausimyno pateikimas subjektui. Išankstinio klausimyno tikslas yra surinkti saugumo audito grupei reikalingą informaciją apie subjekto saugumo organizavimą, esamą saugumo užtikrinimo tvarką, taikomas aviacijos saugumo priemones. Ar reikia pateikti išankstinį klausimyną, sprendžia Programos vadovas. Tais atvejais, kai Programos vadovas nusprendžia, kad išankstinis klausimynas turi būti pateiktas, jis išsiunčiamas subjektui ne vėliau kaip likus 15 darbo dienų iki numatytos saugumo audito pradžios. Užpildytą klausimyną subjektas turi grąžinti TKA ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki saugumo audito pradžios;
23.2. pasirengimas auditui, įskaitant užpildyto išankstinio klausimyno ir kitų svarbių dokumentų analizę;
23.3. pirminis informacinio pobūdžio susitikimas su subjekto atstovais prieš pradedant atitikties stebėsenos veiklą vietoje. Šio etapo metu saugumo audito grupės nariai supažindina subjekto atstovus su saugumo audito tikslais, laikotarpiu, apimtimi ir grupės narių naudojamais metodais ir priemonėmis;
23.5. preliminarių saugumo audito rezultatų pristatymas ir aptarimas su subjektu paskutinę veiklos vietoje dieną. Subjekto atstovai informuojami apie preliminarius saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ar bandymo rezultatus, nurodant, kas buvo tikrinta, ar saugumo priemonės ir procedūros tinkamai taikomos ir atitinka NCASP reikalavimus. Subjekto atstovai turi teisę pateikti paaiškinimus ir (ar) papildomus dokumentus dėl preliminariai identifikuotų trūkumų ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paskutinės veiklos vietoje dienos. Išimtiniais atvejais šis terminas Programos vadovo sprendimu gali būti pratęstas 2 darbo dienas;
23.6. saugumo audito ataskaitos parengimas ir pateikimas subjektui. Saugumo audito ataskaita parengiama ir pateikiama subjektui per 15 darbo dienų nuo paskutinės veiklos vietoje dienos. Reikalavimai ataskaitos turiniui numatyti Programos 55 punkte;
VII SKYRIUS
ĮGYVENDINIMO PATIKRINIMAS
24. Programos vadovas spręsdamas, kokios apimties bus atliekamas įgyvendinimo patikrinimas, turi užtikrinti, kad įgyvendinimo patikrinimo metu būtų patikrintas bent vienas Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje nurodytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinys – per vieną patikrinimą arba per pagrįstą laikotarpį, kuris neturi viršyti 3 mėnesių.
25. Įgyvendinimo patikrinimo grupės vadovas užtikrina, kad būtų patikrintas reprezentatyvusis informacijos ėminys (pvz.: patekimo kontrolę vykdančių asmenų įdarbinimas ir mokymas, patekimo kontrolės priemonių ir procedūrų naudojimas, patekimo kontrolei naudojamos saugumo įrangos tinkamumas, vidinės kokybės kontrolės metu nustatyti rezultatai vertinant patekimo kontrolę ir kt.).
26. Įgyvendinimo patikrinimas vykdomas šiais etapais:
26.1. parengiamasis etapas (tikrinimo apimties nustatymas, tikrinimo metu naudojamos priemonės ir kt.);
26.2. veikla vietoje (pasirinkto Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje nurodytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinio tikrinimas);
26.3. preliminarių įgyvendinimo patikrinimo rezultatų pristatymas ir aptarimas su subjektu paskutinę veiklos vietoje dieną. Subjekto atstovai informuojami apie preliminarius įgyvendinimo patikrinimo rezultatus, nurodant, kas buvo tikrinta, ar saugumo priemonės ir procedūros tinkamai taikomos ir atitinka NCASP reikalavimus. Subjekto atstovai turi teisę pateikti paaiškinimus ir (ar) papildomus dokumentus dėl identifikuotų trūkumų ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paskutinės veiklos vietoje dienos. Išimtiniais atvejais šis terminas Programos vadovo sprendimu gali būti pratęstas 2 darbo dienas;
VIII SKYRIUS
BANDYMAS
27. Bandymai atliekami siekiant patikrinti, kaip veiksmingai įgyvendinamos šios saugumo priemonės:
28. Atsižvelgiant į teisinius, saugos ir veiklos reikalavimus bandymo grupės vadovas parengia bandymų protokolą. Su protokolu pasirašytinai supažindinami visi bandyme dalyvaujantys asmenys (auditoriai, stebėtojai ir bandymui atlikti pasirinkti asmenys). Protokole taip pat aprašoma bandymo atlikimo metodika ir struktūra. Bandymas vykdomas šiais etapais:
28.1. parengiamasis etapas (bandymo apimties nustatymas, bandymo metu naudojamos priemonės, asmenys, kurie atliks bandymą, ir kt.);
28.4. ataskaitų teikimas. Po kiekvieno bandymo per 10 darbo dienų nuo bandymo atlikimo dienos parengiama ir subjektui pateikiama bandymo ataskaita. Reikalavimai ataskaitos turiniui numatyti Programos 55 punkte. Jei bandymai atliekami saugumo audito ar įgyvendinimo patikrinimo metu, subjektui pateikiama viena ataskaita, t. y. saugumo audito arba įgyvendinimo patikrinimo ataskaita.
29. Bandymo grupės vadovas užtikrina, kad bandymai būtų atliekami stebint kvalifikuotam personalui ir nesukeliant grėsmės bandyme dalyvaujantiems žmonėms, orlaiviui, oro uosto įrenginiams arba nuosavybei bei nesukeliant nepatogumų ar neramumų aplinkiniams, asmenims, organizacijoms, kurie neįtraukti į bandymus.
30. Bandymo metu gali būti naudojamos tokios priemonės: suklastoti ar negaliojantys oro uosto darbuotojo pažymėjimai, sprogstamųjų įtaisų imitacijos, ginklai, sprogstamosios medžiagos ir kt. Bandymą galima pakartoti kelis kartus ir keliose vietose tol, kol bandymą atliekantis asmuo yra sulaikomas arba bandymas yra nutraukiamas.
31. Jei bandymams būtini šaunamieji ginklai, bandymo grupės vadovas užtikrina, kad:
31.1. būtų naudojami tik neužtaisyti šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti ir juos laikyti bei nešioti nereikalingi leidimai;
32. Kai bandymams būtina imituoti sprogstamuosius užtaisus, bandymo grupės vadovas užtikrina, kad bandymui atlikti būtų naudojami tik inertiniai užtaisai be sprogstamųjų medžiagų. Bandymo grupės vadovas užtikrina, kad bandymą atliekantis asmuo su tokiu sprogstamuoju užtaisu turėtų šio užtaiso fotografiją ir Programos vadovo patvirtinimą, kad šis užtaisas yra bandymo priemonė, neturinti jokių sprogstamųjų medžiagų.
33. Bandymo grupės vadovas kontroliuoja visų daiktų, naudojamų bandymų metu, išdavimą ir naudojimą. Šios grupės vadovas parengia, tikrina, išduoda ir surenka visas priemones, naudojamas bandymo metu.
34. Bandymo grupės vadovas užtikrina, kad bandymo metu naudojami daiktai būtų išduodami prieš bandymą ir surenkami iškart po bandymo. Šie daiktai yra griežtai kontroliuojami viso bandymo metu. Jie negali būti paliekami be priežiūros. Kai daiktai bandymams naudojami viešojoje vietoje, jie turi būti paslėpti taip, kad nekeltų sumaišties tarp keleivių. Pasibaigus bandymui, bandymo grupės vadovas patikrina, ar visi daiktai, naudoti bandymo metu, sugrąžinti.
35. Bandymų grupės vadovas yra atsakingas už:
36. Bandymams atrenkami sutikę juose dalyvauti asmenys, kurie gali tiksliai įvykdyti bandymo grupės vadovo nurodymus, priimti logiškus sprendimus ir greitai bei aiškiai įvertinti susiklosčiusią situaciją. Šie asmenys turi būti raštu informuoti apie riziką, kuri kyla atliekant bandymą.
37. Auditoriai gali atlikti bandymus savarankiškai arba bendradarbiaudami su policija, subjekto darbuotojais ir atitinkamos valstybės institucijos bandymui vykdyti paskirtais asmenimis. Šie asmenys privalo turėti dokumentus, patvirtinančius, kad TKA suteikė jiems teisę atlikti bandymą.
38. Bandymo preliminarūs rezultatai ir informacija, kad jis baigtas, perduodama subjekto aviacijos saugumo vadovui ir (ar) kitiems atsakingiems asmenims. Kai subjektas bandymo neišlaiko, atitinkamiems aviacijos saugumo darbuotojams pademonstruojama, kaip bandymo grupė įveikė saugumo procedūras ir ką reikėjo daryti, kad tam būtų užkirstas kelias.
IX SKYRIUS
RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTAS ATITIKTIES STEBĖSENOS VEIKLOS DAŽNIS
39. Atitikties stebėsenos veiklos dažnis nustatomas remiantis subjektų rizikos vertinimu bei atsižvelgiant į Teroro akto grėsmės lygio nustatymo, skelbimo ir parengties tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1614-8 „Dėl Teroro akto grėsmės lygio nustatymo, skelbimo ir parengties tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Teroro akto grėsmės lygio nustatymo tvarkos aprašas), nustatyta tvarka kompetentingų institucijų nustatytą teroro akto grėsmės lygį Lietuvos Respublikoje bei į informaciją apie teroro aktus ar mėginimus juos įvykdyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).
40. Rizikos vertinimą šiame skyriuje nustatyta tvarka atlieka TKA Aviacijos saugumo skyriaus darbuotojai kiekvienų einamųjų metų sausio mėnesį. Informaciją, kuri reikalinga kiekvienam konkrečiam šiame skyriuje nurodytam vertinimo kriterijui įvertinti, subjektas TKA pateikia ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo oficialaus prašymo pateikti atitinkamą informaciją gavimo dienos.
41. Atliekant subjektų rizikos vertinimą pagal subjektų priskyrimą atitinkamai grupei, vertinami šie kriterijai:
41.1. vadovaujančio personalo aviacijos saugumui kaita per praėjusius kalendorinius metus procentais (šis kriterijus netaikomas vertinant aerodromus);
41.2. darbuotojų, atliekančių aviacijos saugumo funkcijas, kaita per praėjusius kalendorinius metus procentais (šis kriterijus netaikomas vertinant aerodromus);
41.3. subjekto vykdomos veiklos pobūdžio ir (ar) apimties pasikeitimai per praėjusius kalendorinius metus, turintys ar galintys turėti įtakos aviacijos saugumo užtikrinimui (šis kriterijus netaikomas vertinant aerodromus);
41.4. atitikties stebėsenos veiklos metu nustatytų trūkumų (neatitinka, yra didelių trūkumų; neatitinka; atitinka, tačiau pageidautini patobulinimai) (toliau – trūkumai) skaičius per praėjusius kalendorinius metus;
41.5. atitikties stebėsenos veiklos metu nustatytų trūkumų lygis per praėjusius kalendorinius metus;
41.6. subjekto veiklos trukmė (šis kriterijus netaikomas vertinant antžemines paslaugas teikiančias įmones, aerodromus ir oro navigacijos paslaugas teikiančias įmones);
42. Atliekant Lietuvos Respublikos oro uostų rizikos vertinimą, be Programos 41 punkte nurodytų kriterijų, taip pat vertinami ir šie kriterijai:
42.1. keleivių skaičius (mln.) per praėjusius kalendorinius metus, tenkantis vienam subjekto darbuotojui, atliekančiam patikrinimus, patekimo kontrolę ar kitokią saugumo kontrolę, arba už tai atsakingam (toliau – darbuotojai, atliekantys aviacijos saugumo funkcijas);
43. Atliekant Lietuvos Respublikos reguliuojamų subjektų rizikos vertinimą, be Programos 41 punkte nurodytų kriterijų, taip pat vertinamas kriterijus – subjekto naudojama aviacijos saugumo įranga.
44. Atliekant Lietuvos Respublikos reguliuojamų orlaivio atsargų tiekėjų rizikos vertinimą, be Programos 41 punkte nurodytų kriterijų, taip pat vertinamas kriterijus – subjekto naudojama aviacijos saugumo įranga.
45. Atliekant oro vežėjų (Lietuvos Respublikos oro vežėjai, taip pat ES šalyse ir ne ES šalyse registruoti oro vežėjai) rizikos vertinimą, be Programos 41 punkte nurodytų kriterijų, taip pat vertinamas kriterijus – skrydžių virš konflikto zonų, kaip jos apibrėžtos ICAO dokumente Nr. 10084 „Civilinių orlaivių operacijų virš ar netoli konflikto zonų rizikos vertinimo vadovas“, ar netoli jų skaičius.
46. Atliekant Lietuvos Respublikos aerodromų rizikos vertinimą, be Programos 41 punkte nurodytų kriterijų, taip pat vertinami ir šie kriterijai:
47. Programos 41–46 punktuose nurodytiems kriterijams nustatomos konkrečios reikšmės, kurios įvertinamos balais, išreiškiančiais rizikos lygį: 0 – žemas rizikos lygis, 1 – nedidelis rizikos lygis, 2 – vidutinis rizikos lygis, 3 – aukštas rizikos lygis. Konkrečias kriterijų reikšmes ir jų įvertinimą balais nustato TKA.
48. Susumavus visų kriterijų reikšmių balus, vertinamas subjektas TKA nustatyta tvarka priskiriamas vienai iš šių rizikos grupių:
49. Subjektų, patenkančių į žemos rizikos grupę bei esant nustatytam žemiausiam ir žemam teroro akto grėsmės lygiui pagal Teroro akto grėsmės lygio nustatymo tvarkos aprašą, atitikties stebėsenos veikla atliekama tokiu dažniu:
49.2. Įgyvendinimo patikrinimas:
49.2.1. Lietuvos Respublikos oro uostuose, kurių metinis eismo intensyvumas viršija 2 mln. keleivių (jeigu nėra oro uosto, kurio metinis eismo intensyvumas viršytų 2 mln. keleivių, šiame papunktyje nustatyti reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikos oro uostui, kurio metinis eismo intensyvumas yra didžiausias), visi Reglamento (EB) Nr. 300/2008 I priedo 1–6 skyriuose išvardytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkiniai tikrinami ne rečiau kaip 1 kartą per 12 mėnesių, jeigu per tą laikotarpį oro uoste nebuvo atliktas saugumo auditas, apimantis visus Reglamento (EB) Nr. 300/2008 I priedo 1–6 skyriuose išvardytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkinius;
49.2.2. ne Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją, registruoti ir reguliariai skrydžius iš Lietuvos Respublikos oro uostų vykdantys oro vežėjai tikrinami ne rečiau kaip 1 kartą per 12 mėnesių, jeigu per tą laikotarpį oro uoste nebuvo atliktas saugumo auditas;
50. Subjektai, patenkantys į nedidelės ir vidutinės rizikos grupes, tikrinami Programos 49 punkte nustatytu dažniu, tačiau sudarant metinį atitikties stebėsenos veiklos planą jie einamaisiais metais turi būti tikrinami pirmiau nei plane numatyti, Programos 49 punkte nurodyti subjektai.
51. Nustačius, kad subjektas patenka į aukštos rizikos grupę, sudarant metinį atitikties stebėsenos veiklos planą nustatomas didesnis jo tikrinimo dažnis, nei numatyta Programos 49 punkte. Konkretų tikrinimo dažnį nustato Programos vadovas. Jeigu kito rizikos vertinimo metu subjektas patenka į žemesnės rizikos grupę, jo tikrinimo dažnumas nustatomas vadovaujantis atitinkamai Programos 49 ar 50 punktu.
52. Atskirais atvejais Programos vadovas gali priimti sprendimą nustatyti didesnį atitikties stebėsenos veiklos dažnį, nei numatyta Programos 49–51 punktuose, ir (ar) patikrinti subjektą ne pagal metinį atitikties stebėsenos veiklos planą, ir (ar) nustatyti kitus, nei plane numatyti, tikrintinus Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje išvardytus ir tiesiogiai susijusius saugumo priemonių rinkinius, atsižvelgdamas į aplinkybes, susijusias su subjekto vykdomos veiklos pobūdžiu, taikomomis saugumo priemonėmis ir procedūromis, vidaus kokybės kontrolės rezultatais, ar kitas aplinkybes, lemiančias būtinybę priimti tokį sprendimą.
53. Esant nustatytam vidutiniam, aukštam ir aukščiausiam teroro akto grėsmės lygiui, atitinkami Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje išvardyti ir tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 6 mėnesius. Konkretų dažnį ir kokie Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje išvardyti ir tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai bus tikrinami, nustato Programos vadovas, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ir taikomas papildomas aviacijos saugumo priemones, nurodytas Teroro akto grėsmės lygio nustatymo tvarkos aprašo 2 priede (riboto naudojimo).
X SKYRIUS
VERTINIMAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS
54. Vykdant atitikties stebėsenos veiklą, NCASP įgyvendinimas vertinamas taikant Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo II priedėlyje nurodytą atitikties klasifikacijos sistemą.
55. Atitikties stebėsenos veiklos ataskaitose nurodomi šie atliktos atitikties stebėsenos veiklos elementai:
55.8. prireikus – siūlomos skirti įgyvendinimo užtikrinimo priemonės, nurodytos Programos 70 punkte;
XI SKYRIUS
TRŪKUMŲ TAISYMAS
57. Jeigu atitikties stebėsenos veiklos metu nustatoma trūkumų, subjektas per 5 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos parengia trūkumų taisymo planą ir pateikia jį TKA derinti.
58. Trūkumų taisymo plane turi būti nurodyta:
58.2. alternatyvios ir (arba) papildomos priemonės, kurios bus taikomos trūkumų taisymo įgyvendinimo laikotarpiu;
59. Jeigu per Programos 57 punkte nustatytą terminą subjektas TKA nepateikia derinti trūkumų taisymo plano, TKA išsiunčia subjektui priminimą ir nustato naują 3 darbo dienų trūkumų taisymo plano pateikimo TKA terminą.
60. Jeigu subjektas, gavęs Programos 59 punkte numatytą TKA priminimą, per TKA nustatytą terminą nepateikia trūkumų taisymo plano, TKA perduoda medžiagą LTSA dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK).
61. Gavusi trūkumų taisymo planą, TKA per 10 darbo dienų jį įvertina. Jei plane numatytos priemonės ir terminai yra priimtini, TKA pateiktą planą suderina, o jei ne – atmeta. TKA, priėmusi sprendimą atmesti planą, nurodo jo atmetimo priežastis ir nustato naują 5 darbo dienų trūkumų taisymo plano pateikimo TKA derinti terminą.
62. Subjektas, ištaisęs trūkumus per trūkumų taisymo plane nustatytą terminą, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nustatyto termino pabaigos raštu informuoja TKA.
63. Jeigu atitikties stebėsenos veiklos metu rasti trūkumai dėl objektyvių priežasčių iki nustatyto termino pabaigos neištaisomi, subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nustatyto termino pabaigos apie tai raštu informuoja TKA, nurodydamas to priežastis ir terminą, iki kada likę trūkumai bus ištaisyti. Šis terminas turi būti suderintas su TKA.
64. Praėjus nustatytam terminui, nurodytam subjekto trūkumų taisymo plane, per kurį trūkumai turėjo būti ištaisyti, ir negavusi iš subjekto informacijos apie trūkumų ištaisymą TKA subjektui siunčia priminimą dėl trūkumų taisymo. Gavęs priminimą, subjektas privalo pateikti TKA informaciją apie trūkumų ištaisymą per 2 darbo dienas nuo priminimo gavimo dienos.
65. Jeigu subjektas, gavęs Programos 64 punkte numatytą TKA priminimą dėl trūkumų taisymo, nesiėmė jokių priemonių bei laiku TKA nepateikė informacijos apie trūkumų ištaisymą, TKA perduoda medžiagą LTSA dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ANK nustatyta tvarka.
66. Kai subjektas informuoja TKA, jog visi trūkumai ištaisyti, TKA atlieka pakartotinį įgyvendinimo patikrinimą (prireikus – bandymą), kad įsitikintų, jog visi trūkumai buvo tinkamai ištaisyti. Pakartotinio įgyvendinimo patikrinimo (prireikus – bandymo) metu vertinami tik tie Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje išvardyti tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai, kurių trūkumai buvo nustatyti.
67. Pakartotinis įgyvendinimo patikrinimas remiasi sistemingu informacijos rinkimu taikant vieną ar kelis iš nurodytų metodų:
67.1. dokumentų subjekto aviacijos saugumo programos, aviacijos saugumo mokymų, vidinių kokybės kontrolės ataskaitų ir kt. tikrinimas;
67.3. saugumo priemones taikančių ar jų besilaikančių asmenų apklausos. Pakartotinio įgyvendinimo patikrinimo metu auditoriai kiekvienam asmeniui, kuris, jų nuomone, gali padėti įvertinti aviacijos saugumo būklę, gali užduoti klausimus apie aviacijos saugumą. Tai darydami auditoriai imasi visų priemonių, kad be reikalo netrukdytų personalui vykdyti pagrindinių pareigų;
68. Jeigu pakartotinio įgyvendinimo patikrinimo (prireikus – bandymo) metu nustatoma, kad visi atitikties stebėsenos veiklos metu rasti trūkumai ištaisyti, subjektui išsiunčiama įgyvendinimo patikrinimo (prireikus – bandymo) ataskaita arba patvirtinimas, kad visi trūkumai ištaisyti.
69. Jeigu pakartotinio įgyvendinimo patikrinimo (prireikus – bandymo) metu nustatoma, kad trūkumai neištaisyti ar (ir) nustatomi nauji trūkumai, kartojama trūkumų taisymo veikla, nurodyta Programos 57–68 punktuose.
70. Trūkumų taisymo veikla vykdoma ir įgyvendinimo užtikrinimo priemonės taikomos laikantis laipsniškumo ir proporcingumo principų. TKA imasi veiksmų, kol atitikties stebėsenos veiklos metu nustatyti trūkumai ištaisomi. Šie veiksmai apima:
70.4. medžiagos perdavimą LTSA dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ANK nustatyta tvarka;
70.5. veiklą ribojančias sankcijas:
70.5.5. reguliuojamo orlaivio atsargų tiekėjo statusą patvirtinančio pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas;
71. Išimtiniais atvejais, jei nustatytas trūkumas yra didelis ar pasikartojantis, Programos 70 punkte nurodyto laipsniškumo principo gali būti nesilaikoma ir gali būti netaikomos (praleidžiamos) viena ar kelios Programos 70 punkte nurodytos priemonės.
72. Saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ar bandymo grupės vadovas, suderinęs su Programos vadovu ir įvertinęs trūkumo mastą ar jo kartojimąsi, TKA direktoriui siūlo, kokie Programos 70 punkte nurodyti veiksmai taikytini subjektui.
XII SKYRIUS
AVIACIJOS SAUGUMO TYRIMAS
74. Aviacijos saugumo tyrimo tikslas – nustatyti aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimo ar aviacijos saugumo incidento (toliau – pažeidimas ar incidentas) priežastis.
75. Tyrimui atlikti TKA sudaro tyrimo grupę iš programos vadovo pasiūlytų auditorių kandidatūrų. Tais atvejais, kai programos vadovas nedalyvauja tyrime, jis TKA direktoriui siūlo šios grupės vadovo kandidatūrą.
76. Tyrimo uždaviniai yra:
76.1. nustatyti:
76.1.2. silpnąsias aviacijos saugumo sistemos vietas, kurios lėmė pažeidimą ar incidentą ar leido jiems atsirasti;
77. Atliekant tyrimą nustatoma tokia tyrimo apimtis, kad būtų išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos visos pažeidimo ar incidento aplinkybės.
78. Jei reikia, auditoriai, atliekantys tyrimą, į pagalbą gali pasitelkti bet kurios srities specialistą, kuris padėtų objektyviai ir tiksliai įvertinti visas ar dalį pažeidimo arba incidento aplinkybių.
79. Tyrimą atliekantys asmenys turi:
79.1. subjektų teritorijoje ir patalpose laikytis saugumo reikalavimų bei naudotis įprastinėmis patekimo į jas vietomis, išskyrus atvejus, kai tai turėtų neigiamos įtakos tyrimo eigai;
XIII SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS KOMISIJA
81. TKA informuoja Europos Komisiją (toliau – Komisija) apie gerąją patirtį, susijusią su šios programos įgyvendinimu, naudojama atitikties stebėsenos veiklos metodika ir atitikties stebėsenos veiklai atlikti paskirtais auditoriais.
82. TKA kasmet Komisijai teikia ataskaitas apie priemones, kurių imtasi įsipareigojimams pagal Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 vykdyti, ir apie aviacijos saugumo padėtį Lietuvos Respublikos oro uostuose. TKA ataskaitą Komisijai pateikia per tris mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Teikiamos kalendorinių metų ataskaitos.