LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2015 M. LIEPOS 2 D. ĮSAKYMO NR. 3-285(1.5 E) „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2016 m. spalio 11 d. Nr. 3-337(1.5 E)

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plane numatytų nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“, ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Susisiekimo ministras                                                                                  Rimantas Sinkevičius 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3-285(1.5 E)

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 3-337(1.5 E) redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDIMO PLANE NUMATYTŲ NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAI

Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičiavimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
I. REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600)
„R.N.501	„Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas“	Mln. val.	Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas – suminis metinis automobilių kelionės laikas rekonstruotais ar naujais TEN-T automobilių keliais (keliuose, kuriuose buvo vykdomas projektas). TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 661/2010/ES). Kelio tiesimas – naujo kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Kelio rekonstrukcija – statybos rūšis, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis. (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).	Automatiškai apskaičiuojamas	Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas (mln.val.), skaičiuojamas pagal formulę: kur: N – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, aut./parą; V – vidutinis kelionės greitis, km/val.; L – rekonstruoto ar nutiesto kelio ruožo ilgis, km.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas, praėjus 1 kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos, atliks tyrimą (vertinimą), kurio ataskaitoje bus nurodytas sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.504	„Jūrų laivų avarijų ir jūrinių incidentų skaičius“	Skaičius / metai	Jūrų laivo avarija – įvykis, susijęs su laivo panaudojimu, kai: - asmuo ar asmenys miršta, mirtinai ar sunkiai sužeidžiami dėl jų buvimo laive arba įvykio, susijusio su jūrų laivo veikla; - asmuo dingsta iš laivo; - jūrų laivas dingsta, numanoma, kad dingo arba laivas paliekamas; - jūrų laivas sugadinamas; - jūrų laivas susiduria, užplaukia ant seklumos arba dėl kitų priežasčių nebegali savarankiškai judėti; - jūrų laivo veiksmai užteršė aplinką arba aplinka užteršta dėl įvykusios jūrų laivo avarijos. Sunki avarija – tai jūrų laivo avarija, kuri neklasifikuojama kaip labai sunki laivo avarija, ir kai: - jūrų laive kyla gaisras, sprogimas, laivas užplaukia ant seklumos, susiduria su kitu objektu, patiria sužalojimų dėl blogų meteorologinių sąlygų, laivo korpuso pažeidimų dėl ledo, korpuso įtrūkimo ar numanomo įtrūkimo ir panašiai; - yra jūrų laive tokių struktūrinių apgadinimų, dėl kurių jūrų laivas nebeturi navigacinių savybių (laivo korpuso povandeninės dalies pramuša, laivo variklio sulūžimas, didelis anstato sugadinimas ir panašiai); - užteršiama aplinka (nepriklausomai nuo taršos dydžio); - dėl laivo sulūžimo, būtina jį vilkti arba reikalaujama pagalba iš kranto. Labai sunki avarija – tai visiška laivo žūtis, laivo dingimas arba dėl laivo avarijos labai užteršta aplinka. Jūrinis incidentas – tai įvykis, kada jūrų laivas arba laive esantys asmenys įstumiami į pavojų, arba laivo veikla gali kelti pavojų aplinkai, aplinkiniams laivams ir asmenims (šaltinis: Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimo nuostatai).	Įvedamasis	Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3-461 „Dėl Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimo nuostatų patvirtinimo“.	Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus kasmetinė jūrų laivų avarijų ir incidentų apžvalga. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius paskelbia kasmetinę jūrų laivų avarijų ir incidentų apžvalgą.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
R.N.505	„Vidutinė jūrų uoste aptarnautų laivų bendroji talpa“	Tūkst. t	Laivo bendroji talpa – civilinio laivo vidaus patalpų (žemiau denio) tūris, nustatytas vadovaujantis 1969 m. tarptautine konvencija dėl laivo matmenų nustatymo. Išreiškiama registro tonomis (1 reg. tona = 2,832 kub. m). Laivo talpa nustatoma įgaliotai institucijai atlikus laivo matavimo darbus ir išdavus laivo matavimo liudijimą.	Įvedamasis	Vidutinė į jūrų uostą atplaukusių laivų bendroji talpa, tūkst. t, skaičiuojama per metus į jūrų uostus atplaukusių laivų bendrąją talpą padalijus iš jų skaičiaus.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Rodiklio reikšmė bus nustatyta, kai projekto vykdytojas, pasibaigus 2018 metams ir 2023 metams atliks tyrimą (vertinimą) ir nustatys vidutinę Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste aptarnautų laivų bendrąją talpą.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).
R.N.506	„Žuvusiųjų ir sužeistųjų geležinkelių pervažose skaičius“	Asmenys per metus	Žuvusieji ir sužeistieji – eismo įvykyje žuvę ir sužeisti žmonės. Eismo įvykis geležinkelių pervažoje – geležinkelių transporto eismo įvykis pervažoje, kai, geležinkelių riedmenims susidūrus su pervažą kertančiomis transporto priemonėmis ar pervažoje esančiais objektais, žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama bent viena transporto priemonė, krovinys ar bet koks kitas geležinkelių pervažoje esantis turtas. Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta (šaltinis: Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas).	Įvedamasis	Lietuvos statistikos departamento metodika.	Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: Metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia statistinę informaciją apie per metus geležinkelių pervažose žuvusiuosius ir sužeistuosius.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).
R.N.512	„Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų vežamų keleivių skaičius“	Tūkst. keleivių / metai	Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas). Vietinio susisiekimo keleiviniai traukiniai – paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas). Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai – vidaus vandenų transporto priemonės, vežančios keleivius miesto, priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas).	Įvedamasis	Skaičiuojamas suminis per praėjusius kalendorinius metus tolimojo susisiekimo autobusais, vietinio susisiekimo keleiviniais traukiniais („vidaus vežimai“) ir reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais vežtų keleivių skaičius. Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-349 „Dėl Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/273590/Vezimo_autobusais_metodika.pdf). Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-279 „Dėl Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Gelezinkeliu_metodika_2007.pdf) Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. DĮ-108 „Dėl Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Vidaus_vandenu_metodika_2007.pdf)	Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas paskelbia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmės gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).
R.N.527	„Gyventojai, kurie naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais)“	Procen-tas	Gyventojai – visi 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.	Įvedamasis	Skaičiuojama gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninė-mis paslaugomis, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos gyventojų. Skaičiuojamas Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atliekant tyrimą. Detali skaičiavimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.	Pirminiai šaltiniai: Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atlikto tyrimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams yra paskelbiama Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atlikto tyrimo ataskaita, kurioje skelbiama informacija apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
R.N.503	„Pavojaus geležinkelio pervažų naudotojams nacionalinė pamatinė vertė“	Skaičius	Pavojaus geležinkelių pervažų naudotojams nacionalinė pamatinė vertė – žūčių ir svertinių sunkių sužalojimų skaičiaus ir traukinių nuvažiuotų kilometrų santykis. Žūčių ir svertinių sunkių sužalojimų skaičius (toliau – ŽSSSS) – eismo įvykių padarinių matas, kurį nusakant žūtys skaičiuojamos kartu su sunkiais sužalojimais: viena žūtis statistiniu požiūriu prilyginama 1, vienas sunkus sužalojimas statistiniu požiūriu prilyginamas 0,1 žūties. Traukinio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieną traukinio nuvažiuotą kilometrą (atsižvelgiama tik į šalies teritorijoje nuvažiuotą atstumą). Sunkus sužalojimas – ilgalaikis sužalojimas, kurį patyrusius sužeistuosius būtina gydyti ligoninėje (tačiau pastarieji nemiršta žūties fiksavimo laikotarpiu). Lengvas sužalojimas – sužalojimas, kurį patyrusius sužeistuosius nebūtina gydyti ligoninėje. (Šaltinis – Finansų ministerijos užsakymu UAB „BGI Consulting“ ir CSIL Milano parengta metodika ir modelis, skirtas įvertinti investicijų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis, socialinį ekonominį poveikį).	Automatiškai apskaičiuojamas	ŽSSSS apskaičiuojamas: ž + (ss*0,1), kur ž – per metus žuvusių asmenų skaičius, vnt.; ss – per metus sunkiai sužeistų asmenų skaičius, vnt. Pavojaus geležinkelių pervažų naudotojams nacionalinė pamatinė vertė apskaičiuojama: , kur st – per metus traukinių nuvažiuotų kilometrų skaičius, km.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.	Rodiklio reikšmė bus nustatyta, kai projekto vykdytojas, praėjus 1 kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos, atliks tyrimą (vertinimą).	Už duomenų apie už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
II. PRODUKTO STEBĖSENOS RODIKLIAI (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600)
P.N.501	„Geležinkelių, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis“	km	Geležinkelių ruožas – geležinkelių linijos atkarpa tarp dviejų geležinkelio stočių. Geležinkelių rekonstravimas (patobulinimas) – geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo pagerinami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai. Geležinkelių signalizacijos sistema – viena iš geležinkelių sistemos posistemių, kurią sudaro visa geležinkelio kelio įranga, būtina geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti geležinkelių tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti. ERTMS – Europos geležinkelių eismo valdymo sistema. Įdiegus ERTMS visoje Europoje bus nustatytas vienas bendras signalinės įrangos standartas, kurį taikant bus kontroliuojamas traukinių greitis ir prireikus nurodoma jį sumažinti. Tai suteiks galimybę užtikrinti, kad traukiniai suderinamais nacionaliniais tinklais kursuotų sklandžiai, nevėluodami, be papildomų patikrinimų ar derinimo. Įdiegus ERTMS – labai efektyvią šiuolaikinę sistemą – bus sukurta bendra geležinkelio erdvė.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas rekonstruotų (patobulintų) geležinkelių ruožų, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis kilometrais.	Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas leidimas pradėti naudoti naują, atnaujintą ar patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas). Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriame nurodomas geležinkelių ruožų, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ir Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos išduoda leidimą pradėti naudoti patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas).	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.506	„Įsigytos žemsiurbės“	Skaičius	Žemsiurbė – plaukiojanti žemės kasimo mašina, kuri iš po vandens siurbia grunto ir vandens mišinį (pulpą) (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas pastatytų ir priimtų žemsiurbių skaičius.	Pirminiai šaltiniai: laivo (žemsiurbės) perdavimo priėmimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas laivo (žemsiurbės) perdavimo priėmimo aktas, kuriame nurodomos pastatytos ir priimtos žemsiurbės.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.508	„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“	km	Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Į šį rodiklį įskaičiuojamos rodiklio P.B.213 „Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“ pasiektos reikšmės. Kelio tiesimas – naujo kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas naujai nutiestų kelių, gatvių ruožų ilgis, išmatavus kelio ar gatvės ašinės linijos ilgį (kelio ar gatvės išilginio profilio ilgį), įskaitant šioje ašyje esančius tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir kitus kelio statinius.	Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai arba deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriame nurodomas nutiestų naujų kelių ilgis.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.510	„Viešojo transporto priemonės, pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti“	Skaičius	Transporto priemonė – bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas). Viešasis transportas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas). Specialiųjų poreikių turintis žmogus – žmogus, kurio judėsena yra ribota dėl fizinės (sensorinės arba motorinės, nuolatinės arba laikinos), intelekto ar kitos negalios arba sutrikimo, amžiaus ir kuriam dėl jo būklės reikia skirti reikiamą dėmesį, taip pat prie kurio specialiųjų poreikių reikia pritaikyti visiems keleiviams teikiamas paslaugas (šaltinis: Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo gerinimo Lietuvos Respublikoje gerosios praktikos vadovas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 3-403 „Dėl Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo gerinimo Lietuvos Respublikoje gerosios praktikos vadovo patvirtinimo“). Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant viešojo transporto priemones, įgyvendinant projekto veiklas pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti.	Pirminiai šaltiniai: Darbų priėmimo perdavimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: Mokėjimo prašymas arba ataskaitos po iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodomas įgyvendinant projekto veiklas pritaikytos viešojo transporto priemonės, pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.521	„Parengtas naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros investicijų projektas“	Skaičius	Investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą (komercinis projektas) ir kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projektui įgyvendinti reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus. Naujos kartos interneto prieiga yra suprantama kaip sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, pagrįsta interneto prieiga, užtikrinančia ne mažesnę nei 30 Mb/s duomenų perdavimo spartą	Automatiškai apskaičiuojamas.	Sumuojami parengti investicijų projektai.	Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo ir perdavimo aktas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Rodiklio reikšmė bus pasiekta, kai projekto vykdytojas 2017 m. pasirašys paslaugų priėmimo ir perdavimo aktą, kuriame bus nurodytas parengtas investicijų projektas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.507	„Parengti darnaus judumo mieste planai“	Skaičius	Darnaus judumo mieste planas – savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius papildantis ir detalizuojantis strateginio planavimo dokumentas, rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių judumo analizę mieste, užtikrinti darnaus judumo mieste variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui. (Šaltinis: Darnaus judumo mieste planų rengimo gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-108 (1.5 E) „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas parengtų darnaus judumo mieste planų skaičius.	Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo perdavimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas paslaugų priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodomas parengtas darnaus judumo mieste planas (suderintas su Darnaus judumo mieste plano komisija darnaus judumo mieste planų techninėms užduotims ir planams derinti, sudaryta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 3-297 „Dėl komisijos sudarymo“).	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.509	„Įrengtos elektromobilių įkrovimo prieigos“	Skaičius	Elektromobilis – motorinė transporto priemonė, kurioje sumontuota jėgos pavara, apimanti bent vieną ne išorinę elektros mašiną – energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės. Elektromobilių įkrovimo prieiga – elektromobilių įkrovimo sąsaja, per kurią vienu metu galima įkrauti vieną elektromobilį, arba įrenginys, kuriuo vienu metu galima sukeisti vieno elektromobilio akumuliatorių. (Šaltinis: Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 3-173 (1.5 E) „Dėl Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijų ir Šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų plano patvirtinimo“).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas įrengtų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius.	Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai arba deklaracijos apie statybos užbaigimą arba prekių priėmimo perdavimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą arba prekių priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodomas įrengtų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

______________________________