Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) ir su juo susijusių įstatymų projektų Nr. XIIP-1352–XIIP-1358
2014 m. birželio 18 d. Nr. 548
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-527 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 4–10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-4701(2), Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1352 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-1352), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1353 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1353), Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1354 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1354), Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1355 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1355), Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1356 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1356), Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑1357 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1358 teisinio reglamentavimo tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti teisinio reguliavimo priemones atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Pagal Įstatymo projektu Nr. XIP-4701(2) keičiamo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – keičiamas statutas) 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą apibrėžimą kursantas – tai asmuo, kuris mokosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose pagal pirminio profesinio mokymo ar įvadinio mokymo kursų programas, tačiau keičiamo statuto 15 straipsnio 6 dalyje dar nurodyta kursantų formaliojo profesinio mokymo programa. Reikėtų suderinti keičiamo statuto 2 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnyje nurodytas mokymo programas arba sąvokos „kursantas“ apibrėžime mokymo programų neminėti.
1.2. Keičiamo statuto 2 straipsnio 10 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „arba jeigu specialiajame teisės akte nenustatyta kitaip“, nes siūloma keičiamo statuto formuluotė nukreipia į neapibrėžtą teisės aktą (nenustatytas nei teisės akto lygis, nei principai, pagal kuriuos turėtų būti nustatyta tarnybos vietovė). Nuo sąvokos „tarnybos vietovė“ apibrėžimo daug priklausys vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) socialinės garantijos (pavyzdžiui, tai turės įtakos sprendžiant aprūpinimo tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa, gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidų kompensavimo, vykimo į tarnybos vietą ir iš jos išlaidų apmokėjimo klausimą), todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad įstatyme nurodytas socialinės garantijos taikymo sąlygas reglamentuotų ne įstatymas, o neapibrėžti teisės aktai.
1.3. Siūlytina Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas yra „ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu“, suderinti su keičiamo statuto 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta pareigūno sąvoka, pagal kurią pareigūnas yra statutinis valstybės tarnautojas, turintis įstatymo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir (ar) vadovaujantis pareigūnams.
1.4. Reikėtų tikslinti keičiamo statuto 3 straipsnio pavadinimą – išbraukti žodį „Pagrindiniai“, nes kitų (nepagrindinių) principų keičiamame statute nenustatyta.
1.5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas, keičiamo statuto 5 straipsnio 3 dalyje reikėtų atsisakyti sąvokos „profesinė kvalifikacija“, vietoj jos derėtų vartoti sąvoką „kvalifikacija“.
1.6. Keičiamo statuto 5 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pareigūnų pareigybių vidaus reikalų centrinėse ir joms pavaldžiose kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras. Kadangi vidaus reikalų statutinėse įstaigose (toliau – vidaus reikalų įstaiga) yra daugiau nei 20 tūkstančių pareigybių, o pareigybių sąrašai nuolat keičiami, šis siūlymas neefektyvus. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikusi statutinės vidaus tarnybos valdymo valstybinį auditą, 2011 m. sausio 13 d. ataskaitoje Nr. VA-P-40-3-2 nurodė, kad vidaus tarnybos formavimą apsunkina tai, jog nenurodyti pareigybių skaičiaus nustatymo kriterijai ir tvarka, neplanuojamas vidaus tarnybos pareigūnų poreikis šalies mastu ir nepakankamai pagrįstas pareigūnų pareigybių poreikio nustatymas vidaus reikalų įstaigose. Atsižvelgiant į tai, vietoj keičiamo statuto 5 straipsnio 5 dalyje siūlomos formuluotės reikėtų nustatyti, kad vidaus reikalų ministras tvirtina pareigūnų pareigybių vidaus reikalų centrinėse ir joms pavaldžiose kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose poreikio nustatymo metodiką.
1.7. Keičiamo statuto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja tik Vidaus tarnybos statutas, o kiti vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti tik specialiąsias su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusias pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančias normas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal VTĮ 4 straipsnio 2 dalį kai kurios VTĮ normos vidaus tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be išlygų ir Įstatymo projekte Nr. XIIP-1353 to keisti nesiūloma. Atsižvelgiant į tai, siūlyti keičiamo statuto 6 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis statutas ir VTĮ.
1.8. Siūlytina keičiamame statute nustatyti, kad vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
1.9. Keičiamame statute nereikėtų kartoti VTĮ normų, kurios statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be išlygų, pavyzdžiui, derėtų atitinkamai tikslinti keičiamo statuto 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 12 straipsnį – palikti tik papildomus reikalavimus dėl pareigūnų nepriekaištingos reputacijos, atsisakyti VTĮ nustatytų normų (dėl tyčinių nusikaltimų padarymo, buvimo uždraustos organizacijos nariu); atsisakyti keičiamo statuto 31 straipsnio 1–5 punktų nuostatų dėl draudimų pareigūnams, nes tai nustatyta VTĮ 17 straipsnyje, palikti tik kitus, nenustatytus VTĮ, su pareigūno pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus (keičiamo statuto 31 straipsnio 6–8 punktai); atsisakyti keičiamo statuto 35 straipsnio 1 ir 2 dalių, nes tarnybinės nuobaudos išnykimas nustatytas VTĮ 31 straipsnyje; atsisakyti keičiamo statuto 36 straipsnio nuostatų dėl pareigūnų nušalinimo nuo pareigų, nes tai nustatyta VTĮ 34 ir 341 straipsniuose.
1.10. Atsižvelgiant į Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. XII-209 „Dėl Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairės), VI skyrių, siūlytina keičiamą statutą papildyti nuostatomis, susijusiomis su kolektyvinių sutarčių vidaus tarnyboje teisiniu reguliavimu.
1.11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo statuto 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada asmuo turi būti pašalinamas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos. Pagal keičiamo statuto 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą toks asmuo privalės grąžinti su jo mokymusi susijusias išlaidas. Kadangi keičiamame statute nėra galimybės nustatyti, kada asmuo turi būti pašalinamas iš kitos švietimo įstaigos, nes tai ne keičiamo statuto reguliavimo dalykas, galima situacija, kai asmuo, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu baigęs kitą švietimo įstaigą, nebus priimamas į vidaus tarnybą paaiškėjus keičiamo statuto 12 straipsnio 1 dalies
1–4 ar 6 punktuose arba 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms. Tokiu atveju jis neprivalės grąžinti su mokymusi susijusių išlaidų, nes tai keičiamo statuto 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, keičiamo statuto 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje“ reikėtų įrašyti žodžius „arba paaiškėjus keičiamo statuto 12 straipsnio 1 dalies 1–4 ar 6 punktuose arba 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms nebus priimtas į vidaus tarnybą“.
1.12. Kadangi keičiamo statuto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas sveikatos būklės reikalavimas asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata yra perteklinė. Reikėtų jos atsisakyti.
1.13. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas, keičiamame statute turėtų būti vartojama ne sąvoka „profesinis rengimas“, o sąvoka „profesinis mokymas“ (pavyzdžiui, keičiamo statuto 14 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje).
1.14. Atsižvelgiant į sąvokų „kursantas“ ir „pareigūnas“ apibrėžimus, keičiamo statuto 14 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 5–7 straipsnių nuostatas, keičiamo statuto 15 straipsnio 1 dalį reikėtų išdėstyti taip:
1.15. Keičiamo statuto 14 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad asmenims, kurie vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu mokosi kitoje švietimo įstaigoje ir yra sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, mokamos stipendijos, neatitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio, kuriame apibrėžtos studentams mokamų stipendijų rūšys – socialinės, skatinamosios ir studijų stipendijos, nes keičiamo statuto 14 straipsnio 8 dalyje nustatytos stipendijos negalėtų būti priskirtos nė vienai iš minėtų stipendijų rūšių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) arba vidaus reikalų centrinė įstaiga Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais dydžiais, sąlygomis ir tvarka turi teisę iš joms tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų teikti paramą asmenims, kurie su vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu mokosi kitose švietimo įstaigose ir yra sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį.
1.16. Kadangi keičiamame statute kiti pareigūnų laipsniai nenustatyti, reikėtų tikslinti keičiamo statuto trečiojo skirsnio ir 16 straipsnio pavadinimus, šio straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 19 dalį ir vietoj sąvokos „specialūs laipsniai“ vartoti sąvoką „laipsniai“ arba „nekariniai laipsniai“.
1.17. Derėtų suvienodinti keičiamo statuto 17 straipsnio 13 dalyje vartojamas sąvokas „ypač dideli nuopelnai“ ir „ypač reikšmingi nuopelnai“.
1.18. Pagal VTĮ 31 straipsnio 1 dalį (statutiniams valstybės tarnautojams taikomą be išlygų) ir keičiamo statuto 35 straipsnio 2 dalį tarnybinės nuobaudos gali būti panaikintos anksčiau nei po vienų metų, todėl, siekiant suvienodinti visų tarnybinių nuobaudų panaikinimą, tikslintina keičiamo statuto 17 straipsnio 15 dalis, kurioje nustatyta, kad pareigūnui paskyrus tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa, buvęs laipsnis grąžinamas tik po vienų metų.
1.19. Keičiamo statuto 17 straipsnio 19 dalyje nustatyta galimybė prilyginti kitose statutinėse įstaigose tarnavusių pareigūnų ir vidaus tarnybos pareigūnų laipsnius. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia galimybė kitų statutinių valstybės tarnautojų veiklą reglamentuojančiuose statutuose (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statute, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute ir kituose) nenustatyta, todėl, siekiant išvengti prielaidų nepagrįstai konkurencijai tarp skirtingų statutinių tarnybų atsirasti ir užtikrinti jose tarnaujančių (tarnavusių) pareigūnų lygiateisiškumo principą, siūlytina inicijuoti ir kitų statutinių tarnybų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, nustatančius vienodą kitose statutinėse tarnybose turėtų rangų (pareiginių laipsnių) prilyginimo mechanizmą.
1.20. Keičiamo statuto 20 straipsnio 1 dalyje nustatoma galimybė vidaus reikalų įstaigų vadovus antrai kadencijai į vadovo pareigas skirti atsižvelgiant vien tik į jų tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus. Siekiant užtikrinti vidaus reikalų įstaigų vadovų rotaciją ir veiksmingą šių įstaigų vadybą, siūlytina keičiamame statute nustatyti, kad vidaus reikalų įstaigos vadovu asmuo gali būti skiriamas tik laimėjęs atranką. Šioje atrankoje galėtų dalyvauti ir vadovas, kurio kadencija baigiasi, tačiau į pareigas jis būtų skiriamas tik tuo atveju, jei atrankos komisija pripažintų, kad jis laimėjo atranką.
Taip pat siekiant skaidrumo ir objektyvumo, keičiamame statute tikslinga nustatyti, kad vidaus reikalų įstaigų struktūrinių padalinių vadovai į pareigas skiriami tik atrankos būdu.
1.21. Keičiamo statuto 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo kadencijai ar jo pavaduotojo tarnybos šiose pareigose laikotarpiui ir juos perkėlus į kitas pareigas, jiems nustatomas vienu lygiu aukštesnis, nei buvo nustatytas einant minėtas pareigas, pareigybės apmokėjimo lygis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo statuto 25 straipsnio nuostatas aukštesnio pareigybės apmokėjimo lygio nustatymas siejamas su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais, o ne su perkėlimu į kitas pareigas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo statuto 20 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti, kad šiems pareigūnams nustatomas pareigybės apmokėjimo lygis, turėtas einant vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareigas.
1.22. Keičiamo statuto 20 straipsnyje derėtų nustatyti, kad vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, pasibaigus kadencijai, negali būti perkeliami į kitas pareigas, kurioms nustatoma kadencija. Nenustačius išimčių, bus iškreipta kadencijos esmė.
1.23. Kadangi vidaus tarnybos teisinis reguliavimas yra sudedamoji viešosios teisės dalis, kurioje pasirinktinis reguliavimas leidžiamas tik atskirais atvejais, siekiant aiškaus teisinio reguliavimo ir užtikrinti, kad būtų laikomasi asmenų lygiateisiškumo principo, taip pat mažinti korupcijos apraiškų galimybes, keičiamas statutas turėtų būti grindžiamas ne leidžiamo, o privalomo elgesio modeliu, kai tai nesusiję su tam tikrų teisių suteikimu pareigūnams. Ši pastaba taikytina keičiamo statuto 20 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 6 daliai, 39 straipsnio 3 daliai ir vietoj formuluočių „gali būti“ ar „gali“ reikėtų įrašyti privalomo pobūdžio formuluotes „turi būti“ ar „turi“.
1.24. Siūlytina keičiamo statuto 25 straipsnyje patikslinti, kad atliekant pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą įvertinama ne jo kvalifikacija, bet kompetencija. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas, asmeniui kvalifikaciją suteikia profesinio mokymo teikėjas, gavęs akredituotos kompetencijų vertinimo institucijos kompetencijų įvertinimo rezultatus, todėl pareigūno kvalifikacija tarnybinės veiklos vertinimo metu neturi būti papildomai vertinama.
1.25. Keičiamo statuto 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tiesioginis vadovas, pareigūno tarnybinę veiklą įvertinęs gerai, vertinimo išvadą derina su tiesioginiu savo vadovu. Kadangi nėra nuostatų, reglamentuojančių tokio derinimo pasekmes, reikėtų šį straipsnį atitinkamai papildyti arba atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių vertinimo išvados derinimą su tiesioginio vadovo tiesioginiu vadovu.
1.26. Siekiant užtikrinti, kad tiesioginis vadovas ir vertinimo komisija nedubliuotų funkcijų per pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą, keičiamo statuto 25 straipsnio
9–11 dalyse reikėtų atsisakyti pareigos tiesioginiam vadovui teikti siūlymą vertinimo komisijai.
1.27. VTĮ 22 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija siūlo valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, jo veiklą du kartus iš eilės įvertinusi nepatenkinamai. Siekiant įgyvendinti lygiateisiškumo principą, toks teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas ir statutiniams valstybės tarnautojams, todėl keičiamo statuto 25 straipsnio 18 dalyje derėtų nustatyti, kad vertinimo komisija gali teikti siūlymą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, tik antrą kartą iš eilės pareigūno tarnybinę veiklą įvertinusi nepatenkinamai.
1.28. Siekiant išvengti galimų nepagrįstų neeilinių pareigūno tarnybinės veiklos vertinimų, keičiamo statuto 25 straipsnyje tikslinga nustatyti konkrečius atvejus, kada toks vertinimas gali būti organizuojamas. Be to, šio straipsnio 20 dalį reikėtų papildyti nuostata, kad neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo pareigūno kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius eina pareigas, kurias einant vertinama jo tarnybinė veikla.
1.29. Siekiant suvienodinti profesinių sąjungų dalyvavimo vertinimo komisijų veikloje teisinį reguliavimą su nustatytu VTĮ, siūlytina keičiamo statuto 26 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad vidaus reikalų įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas dalyvauja vertinimo komisijoje nario teisėmis; jeigu vidaus reikalų įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius, o jeigu jos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas.
1.30. Siūlytina keičiamo statuto 28 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad, grąžinus pareigūną į statutines pareigas ir sprendžiant klausimą dėl aukštesnio pareigūno laipsnio suteikimo, į tarnybos laiką, turint žemesnį pareigūno laipsnį, įskaitomas visas jo tarnybos laikas, t. y. einant ir statutines pareigas, ir nestatutines pareigas (būnant Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve).
1.31. Keičiamo statuto 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti skatinami ir apdovanojami, tačiau neaišku, kurios iš šioje dalyje nurodytų priemonių laikomos skatinimu, o kurios – apdovanojimu, nes pagal šio straipsnio 6 dalį vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atimtas tik apdovanojimas. Siūlytina tikslinti keičiamą statutą šiuo aspektu.
1.32. Keičiamo statuto 33 straipsnio 7 dalyje, 8 dalies 2 punkte ir 10 dalyje vietoj sąvokos „į pareigas skiriantis (skyręs) vidaus reikalų įstaigos vadovas“ reikėtų įrašyti kituose straipsniuose vartojamą sąvoką „į pareigas skiriantis (skyręs) vadovas“ – ji apims ir vidaus reikalų ministrą, kuris skiria pareigūnus į pareigas. Pastaba taikytina ir kitiems keičiamo statuto straipsniams.
1.33. Reikėtų atsisakyti keičiamo statuto 42 straipsnio 2 dalies normos, kad pareigūnas, nepanaudojęs suteiktų papildomų mokamų atostogų per 12 mėnesių nuo jų suteikimo, jas praranda. Toks siūlymas nepagrįstas. Pagal keičiamo statuto 30 straipsnio 1 dalį papildomomis mokamomis atostogomis pareigūnas apdovanojamas, o apdovanojimas pagal šio straipsnio 6 dalį gali būti atimtas tik vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka ir tik kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių pareigūnas negalėjo būti apdovanotas. Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atleidžiant darbuotoją kompensacija išmokama už ne daugiau kaip trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas. Tokio teisinio reguliavimo pakanka siekiant užkirsti kelią kaupti atostogas.
1.34. Keičiamo statuto 46 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma įskaityti į vidaus tarnybos stažą papildomą laikotarpį – vieną tarnybos ar darbo dieną milicijos, vėliau – policijos padaliniuose nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. kaip 3 tarnybos dienas. Kyla abejonių, ar toks siūlomas reglamentavimas tikslingas, nes pagal keičiamo statuto 40 straipsnio 1 dalį vidaus tarnybos stažas turės įtakos tik kasmetinių atostogų trukmei, o pareigūnai, tarnavę minėtu laikotarpiu, jau turi didžiausią kasmetinių atostogų dienų skaičių.
1.35. Siūlytina keičiamo statuto 50 straipsnį papildyti nauja dalimi ir joje nustatyti, kad tarnybos metu žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama tiesiogiai iš žalą padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri išmokėjo žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai, o šio straipsnio pavadinime žodžius „neturtinės žalos“ išbraukti kaip perteklinius.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, keičiamo statuto 50 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį)“ siūlytina įrašyti žodžius „jeigu jie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ir pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais bei aukštojoje mokykloje pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą“.
1.36. Siūlytina keičiamo statuto 51 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams būtų mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio tik tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Kai laikinasis nedarbingumas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visiems darbuotojams mokamos ligos pašalpos (išmokos) turi būti vienodo dydžio, neišskiriant tam tikros asmenų grupės, todėl siūlytina laikinojo nedarbingumo laikotarpiais mokamų išmokų dydžius ir trukmę nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, tačiau, kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, pareigūnams mokėti 100 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Kadangi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, reikėtų atsisakyti keičiamo statuto 51 straipsnio 5 dalies kaip prieštaraujančios šiam įstatymui.
1.37. Siūlytina keičiamo statuto 53 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kiek valandų tarnybos (darbo) laiko pareigūnas gali skirti profesinės sąjungos veiklai, suderinti su keičiamo statuto 31 straipsnio 8 punktu, kuriame nustatytas absoliutus draudimas vykdyti profesinių sąjungų veiklą darbo laiku, arba 31 straipsnio 8 punkte nustatyti galimas šio draudimo išimtis.
1.38. Keičiamame statute atsisakoma nuostatų, susijusių su butpinigių mokėjimu. Pagal keičiamo statuto 56 straipsnį pareigūnas aprūpinamas tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, jeigu tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio buto. Manytina, kad dėl to padidėtų Vidaus reikalų ministerijos tarnybinių butų fondo poreikis, o valstybės finansinės galimybės to neleidžia, todėl siūlome nustatyti alternatyvą, kad pareigūnui, neaprūpintam tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa), iš Vidaus reikalų ministerijai ar vidaus reikalų centrinei įstaigai skirtų lėšų mokami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.
1.39. Keičiamo statuto 56 straipsnio 4 dalyje siūloma pareigūnams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu vieną kartą per visą tarnybos laikotarpį kompensuoti paskolos palūkanas arba jų dalį. Šiai naujai socialinei garantijai įgyvendinti reikėtų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (toliau – lėšos). Be to, pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą valstybės biudžeto asignavimai naudojami valstybės funkcijoms atlikti, valstybės įsipareigojimams vykdyti, todėl valstybė negali prisiimti finansinių įsipareigojimų (mokėti palūkanas ar jų dalį) už tam tikros fizinių asmenų grupės prisiimtus asmeninius skolinius įsipareigojimus, kurie nesusiję su pareigūnų tarnybos ypatumais. Atsižvelgiant į tai, tikslinga išbraukti keičiamo statuto 56 straipsnio 4 dalį.
1.40. Reikėtų tikslinti keičiamo statuto 58 straipsnio 5 dalį – vietoj žodžio „valstybinių“ įrašyti žodį „valstybiniu“.
1.41. Keičiamo statuto 60 straipsnyje siūloma užtikrinti pareigūno ir jo šeimos narių ar jų nuosavybės apsaugą, dėl pareigūno vidaus tarnybos kilus realiai grėsmei jų gyvybei, sveikatai ar turtui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, jo pavaduotojų ir jų šeimos narių asmens ar turto apsaugos užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas – apskaičiuota, kad lėšų vienam asmeniui, kuriam būtų skiriama minimali apsauga, pirmais metais reikėtų 1 221 365 litų, o kiekvienais kitais metais – po 996 555 litų. Akivaizdu, kad šiai naujai socialinei garantijai įgyvendinti reikėtų nemažai papildomų lėšų, o atsižvelgiant į esamas valstybės finansines galimybes kyla abejonių, ar valstybė pajėgs prisiimti dar daugiau finansinių įsipareigojimų. Taigi dėl šios socialinės garantijos nustatymo reikėtų spręsti ateityje, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Pastaba taikytina ir Įstatymo projektu Nr. XIP-1352 keičiamo Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 11 daliai.
1.42. Keičiamo statuto 61 straipsnyje nustatytos papildomos socialinės garantijos pareigūnams (materialinės žalos, padarytos pareigūnui ir jo šeimos nariams, atlyginimas, rotuoto pareigūno aprūpinimas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa). Siekiant užtikrinti, kad šios nuostatos nepaskatintų nepagrįstos konkurencijos kitų statutinių valstybės tarnautojų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, muitinės, pataisos įstaigų pareigūnų), tokio turinio nuostatomis tikslinga papildyti ir kitus statutinių valstybės tarnautojų tarnybą reglamentuojančius statutus.
1.43. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą aiškumo principą, keičiamo statuto 63 straipsnio 1 dalies 3 punktą reikėtų išdėstyti taip:
1.44. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinti keičiamo statuto 63 straipsnio 1 dalies 11, 15 ir 17 punktus gali tapti sudėtinga, jeigu pareigūnui nebus galima pasiūlyti kitų pareigų dėl laisvų pareigų stokos. Kad būtų to išvengta, siūlytume patikslinti šiuos atleidimo pagrindus ir nustatyti, kad toks pareigūnas atleidžiamas ne tik tais atvejais, kai nesutinka eiti kitų pareigų, bet ir kai nėra laisvų pareigų, kurias pareigūnui būtų galima pasiūlyti.
1.45. Keičiamo statuto 63 ir 65 straipsniuose tam pačiam asmeniui apibūdinti vartojamos 3 skirtingos sąvokos: „vidaus reikalų įstaigos vadovas, turintis teisę skirti į pareigas“, „vadovas, turintis teisę skirti į pareigas“, „vidaus reikalų įstaigos vadovas“. Siūlytina suvienodinti keičiamame statute vartojamas sąvokas.
1.46. Keičiamo statuto 69 straipsnio 3 dalyje siūloma, atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos, šalių susitarimu išmokėti nuo vieno iki 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Kadangi pagal VTĮ 41 straipsnio 6 dalies nuostatas atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų šalių susitarimu išmokama jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka pagal valstybės tarnautojo tarnybos institucijoje stažą ir siekiant taupyti lėšas, vengti piktnaudžiavimo, tikslinga nustatyti, kad tokiu atveju išeitinės kompensacijos dydis priklausytų nuo nepertraukiamai ištarnautų metų ir ši išmoka būtų pradėta mokėti praėjus mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama lygiomis dalimis kas mėnesį, o jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą.
1.47. Siekiant statutinių valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas keisti kompleksiškai ir vienodai ir išvengti skirtingo statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų vertinimo, siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 5 dalį, įsigaliosiančią 2016 m. sausio 1 d., derinti su Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalimi – nustatyti, kad iš institucijos lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas tik tais atvejais, kai pareigūnai tampa laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.
1.48. Pagal keičiamo statuto 28 straipsnio 5 dalį pareigūnas iš Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervo grąžinamas į pareigas, eitas iki jo įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, o jeigu tokių pareigų nėra, su jo rašytiniu sutikimu toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje gali būti paskirtas į kitas lygiavertes pareigas, o jeigu tokių nėra, pareigūnas laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigos, su jo rašytiniu sutikimu gali būti paskirtas į žemesnes pareigas. Visais atvejais jam mokamas ne mažesnis kaip iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą nustatytas darbo užmokestis. Pagal galiojantį reglamentavimą pareigūnas grąžinamas į jo eitoms nestatutinėms pareigoms lygiavertes arba aukštesnes pareigas, o jeigu tokių nėra, laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigos, gali būti paskirtas į viena pakopa žemesnes pareigas ir jam mokamas darbo užmokestis, nustatytas pagal paskutinių jo eitų nestatutinių pareigų pareiginę algą. Siekiant užtikrinti pareigūnų, kurie į Vidaus reikalų ministerijos rezervą buvo įtraukti iki keičiamo statuto įsigaliojimo, teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) 3 straipsnį reikėtų papildyti nauja 13 dalimi:
„13. Pareigūnai, kurie vidaus reikalų ministro įsakymu įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą iki šio įstatymo įsigaliojimo, nustoję eiti nestatutines pareigas grąžinami į jų eitoms nestatutinėms pareigoms lygiavertes pareigūno pareigas, o jeigu tokių nėra, su jų rašytiniu sutikimu laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigūno pareigos, gali būti paskirti į žemesnes pareigūno pareigas ir jiems mokamas darbo užmokestis, nustatytas pagal paskutinių jo eitų nestatutinių pareigų pareiginę algą.“
1.49. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 308 punkto priemonę – „tobulinti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir motyvavimo sistemas“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1V-737 „Dėl darbo grupės sudarymo“ iš Valstybės tarnybos departamento, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų sudaryta darbo grupė vertino esamą valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginis komitetas, įvertinęs šios darbo grupės pasiūlymus, 2014 m. vasario 13 d. posėdyje pritarė, kad Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių nuostatos dėl statutinių valstybės tarnautojų tarnybos ir socialinių garantijų būtų įgyvendinamos rengiant atskirų statutinių tarnybų statutų pakeitimo projektus, o visiems valstybės tarnautojams (tarp jų ir statutiniams valstybės tarnautojams) vienodą darbo užmokesčio reglamentavimą reikėtų nustatyti VTĮ, kurio pakeitimo įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. vasario 19 d. nutarime Nr. 160 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlė įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamame statute išbraukti nuostatas, reguliuojančias pareigūnų darbo užmokestį, ir su juo susijusias nuostatas (taip pat ir dėl pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientų padidinimo).
1.50. Siekiant skaidrumo ir objektyvumo persvarstant vidaus reikalų įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, tikslinga nustatyti, kad į Vidaus reikalų ministerijoje sudaromą vidaus reikalų įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisiją nario teisėmis įtraukiamas vidaus tarnybos sistemoje veikiančių profesinių sąjungų bendru jų sutarimu skiriamas atstovas. Jeigu šios profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į šios vertinimo komisijos narius neskiriamas.
1.51. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą, todėl Įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) 4 straipsnyje turėtų būti išbraukti žodžiai „taip pat parengia įstatymų, susijusių su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, pakeitimo projektus ir nustatyta tvarka pateikia juos Seimui“.
1.52. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamu statutu, be kitų tikslų, siekiama atsisakyti statutinių valstybės tarnautojų, kurių atliekamos funkcijos nesusijusios su statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimu, pareigybių, kartu tikslinga svarstyti Lietuvos Respublikos Seime įregistruotą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3419, kuriuo siekiama panaikinti galimybę suteikti pareigūnų statusą ir taikyti visas statutiniams valstybės tarnautojams nustatytas socialines garantijas Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto darbuotojams.
1.53. Keičiamame įstatyme yra vienas priedas, todėl keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje ir šio priedo žymoje reikėtų išbraukti skaičių „1“.
1.54. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 15 dalių, taip pat kitų straipsnių, kuriuose nustatyta policijos pareigūnų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarka, nuostatas tikslingiau perkelti į keičiamą statutą, nes jame nustatytos visos tarnybos vidaus reikalų įstaigose sąlygos. Be to, reikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, nes joje nustatyta sąvoka keičiamame įstatyme iš esmės nevartojama.
1.55. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą aiškumo principą, keičiamame įstatyme derėtų apibrėžti sąvokas „aktyviosios gynybos priemonės“ ir „pasyviosios gynybos priemonės“, kurios vartojamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2, 13 ir 16 dalyse.
1.56. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti policijos funkciją „rengti ar dalyvauti rengiant nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės bei teisėsaugos stiprinimo programas“. Pažymėtina, kad neaiškus nurodytų programų pobūdis ir vieta strateginio planavimo sistemoje, nes šios programos, atsižvelgiant į Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, 3 ir 4 punktus, nelaikytinos planavimo dokumentais.
1.57. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikėtų patikslinti, kokie siūlymai teikiami suinteresuotoms institucijoms.
1.58. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad policija išduoda ir keičia Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat dokumentus, patvirtinančius užsieniečių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais laikomi asmens tapatybės kortelė ir pasas, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas išduoda ir keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 28 straipsnio 3 dalį ir 29 straipsnio 2 dalį užsieniečiams leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje išduoda ir keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. Taigi siūloma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, suteikianti joje nurodytų dokumentų išdavimo ir keitimo funkciją išimtinai policijai, prieštarauja minėtiems įstatymams, pagal kuriuos šią funkciją galėtų atlikti ir kitos vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
1.59. Keičiamo įstatymo 8 straipsnyje siūloma nustatyti pareigą ne tik valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, bet ir kitiems juridiniams, taip pat fiziniams asmenims teikti policijai pagal jos prašymą arba atskiras duomenų teikimo sutartis jos uždaviniams įgyvendinti būtinus šių asmenų tvarkomus duomenis ar dokumentus. Šia nuostata sudaromos sąlygos rinkti iš fizinių ir juridinių asmenų bet kokią informaciją, taip pat apie privatų asmens gyvenimą, susirašinėjimą, pokalbius telefonu ir kitą informaciją, tik pagal policijos prašymą. Tokia nuostata gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje uždrausta rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą kitaip nei tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
1.60. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies antrą sakinį reikėtų išbraukti, nes jame išdėstytos nuostatos yra Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reguliavimo dalykas.
1.61. Derėtų tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 punktą, kuriame nustatyta, kad vidaus reikalų ministras siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirti policijos generalinį komisarą, nes šis punktas neatitinka keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies, pagal kurią policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
1.62. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad steigiamų juridinių asmenų, jų atstovybių ir filialų pavadinimuose žodis „policija“ galėtų būti vartojamas tik turint policijos generalinio komisaro sutikimą. Pažymėtina, kad teisė spręsti, duoti sutikimą ar nesutikti, kad pavadinime būtų vartojamas žodis „policija“, palikta išimtinai policijos generaliniam komisarui (nenustatyti kriterijai, kada šis žodis galėtų būti vartojamas juridinių asmenų, jų atstovybių ir filialų pavadinimuose), o toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip sudarantis prielaidas korupcijos apraiškoms ir asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimams. Be to, tokį policijos generalinio komisaro sutikimą reikėtų gauti netgi steigiant policijos įstaigas. Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nėra pereinamojo pobūdžio nuostatų, kurios reglamentuotų žodžio „policija“ vartojimą jau įsteigtų ar pradėjusių steigimo procedūras iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo juridinių asmenų, jų atstovybių ir filialų pavadinimuose. Siūlytina patobulinti keičiamą įstatymą nurodytais aspektais.
1.63. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad policija turi savo vėliavą. Kartu reikėtų keisti ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, nes pagal šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalį valstybės institucijos, išskyrus Respublikos Prezidentą, negali turėti savo vėliavų.
1.64. Neaišku, apie kokias (kieno įgaliotas) institucijas kalbama keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, neaiškus keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų konspiracijos, konfidencialumo, viešų ir slaptų priemonių bei metodų derinimo principų turinys, nenumatyti lojalumo patikrinimo pagrindai ir sąlygos, neaiškūs subjektai, dalyvaujantys tikrinant lojalumą, jų įgaliojimai, taip pat tikrinamų pareigūnų teisės, jų teisių ir laisvių apsaugos garantijos, lojalumo patikrinimo pasekmės sistemiškai nesusietos su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti galimybę taikyti provokuojančias daryti teisės pažeidimus situacijas policijos pareigūnų lojalumui patikrinti. Šis keičiamame įstatyme siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas gali būti pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo sprendimuose yra pabrėžęs, kad valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas šį asmenį nubausti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
1.65. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, pagal kurią iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Be to, šios dalies nuostata, kad steigiamoms Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžioms policijos įstaigoms policijos generalinis komisaras gali pavesti atlikti dalį Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos nustatytų funkcijų, neatitinka keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateikto sąvokos „policijos įstaiga“ apibrėžimo, pagal kurį policijos įstaiga yra šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, įgyvendinantis įstatymų jam pavestus policijos uždavinius.
1.66. Atsižvelgiant į policijos generalinio komisaro skyrimo ir pavaldumo ypatumus (policijos generalinį komisarą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, jis tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui ir atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei), būtų tikslinga keičiamo įstatymo 19 straipsnyje nustatyti policijos generalinio komisaro tarnybinės veiklos vertinimo ypatumus. Siūlytina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „teisės magistro kvalifikacinį laipsnį“ įrašyti žodžius „teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius“.
1.67. Pažymėtina, kad įstatymuose nenustatyta atsakomybė už neteisėtą pareigūno tarnybinio pažymėjimo, tarnybinės uniformos, jos skiriamųjų ženklų ar pareigūno tarnybinio ženklo, kursanto pažymėjimo naudojimą, todėl siekiant, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis būtų įgyvendinta praktikoje, atitinkamomis nuostatomis reikėtų papildyti įstatymus, nustatančius atsakomybę už šias neteisėtas veikas.
1.68. Keičiamo įstatymo 21 straipsnyje reikėtų tikslinti, kad policijos pareigūnas turi teisę duoti jam nepavaldiems asmenims tik teisėtus nurodymus ir nustatyti teisėtus reikalavimus.
1.69. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte turėtų būti nurodytas subjektas (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ar kiti), kuris turėtų nustatyti nuostolių dėl pasinaudojimo transporto ar ryšių priemonėmis atlyginimo tvarką.
1.70. Keičiamo įstatymo III skyriaus penktasis skirsnis pakartoja keičiamo statuto 53 ir 54 straipsnius, todėl siūlytina šio skirsnio atsisakyti.
1.71. Įstatymo projektu Nr. XIIP-1354 keičiamo Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „tarnybos direktoriaus teikimu“. Šioje dalyje nustatyta, kad tarnybos direktoriaus pavaduotojai į pareigas skiriami ir iš jų atleidžiami Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka, o keičiamo statuto 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo teikimu. Analogiškai derėtų tikslinti ir Įstatymo projektu
Nr. XIIP-1356 keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Įstatymo projektu Nr. XIIP-1355 keičiamo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį. Be to, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „Tarnybos vado teikimu“.
2. Įgyvendinant 1 punkte nurodytų įstatymų projektus, reikės papildomų lėšų. Lietuvos Respublikos Seimui pritarus Įstatymo projekte Nr. XIP-4701(2) ir Įstatymo projekte Nr. XIIP-1353 siūlomai naujai darbo užmokesčio sistemai, išankstiniais skaičiavimais, per metus reikės apytikriai 110 mln. litų.
Pritarus nuostatoms dėl 100 procentų vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo visais pareigūnų laikinojo nedarbingumo atvejais (ne tik tada, kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu), per metus papildomai reikės apie 8,5 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas), o nustačius, kad 100 procentų vidutinis darbo užmokestis mokamas tik tada, kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, papildomų lėšų nereikės.
Pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientams didinti nuo 2016 m. sausio 1 d. papildomai reikėtų apie 54 mln. litų per metus, o nuostatoms, susijusioms su pareigūnų darbo laiko nustatymu, įgyvendinti papildomai reikės apie 24,3 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas).
100 pareigūnų rengimas kitose švietimo įstaigose per metus kainuoja apie 1,2 mln. litų, tačiau tokios studijos bus finansuojamos atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, o lėšų poreikis paramai bus įvertintas rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, nustatančio paramos mokėjimo tvarką ir dydį, projektą.
Įgyvendinant Įstatymo projektą Nr. XIP-4701(2), apie 440 statutinių valstybės tarnautojų statusas turėtų būti keičiamas į karjeros valstybės tarnautojų statusą. Visų statutinių valstybės tarnautojų, nesutikusių būti perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar kitas jiems pasiūlytas statutinio valstybės tarnautojo pareigas, išeitinėms kompensacijoms reikėtų numatyti apie 6,3 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas).
Papildomų lėšų, kurių poreikio neįmanoma apskaičiuoti, reikės siūlomoms papildomoms socialinėms garantijoms (paskolos palūkanoms ar jų daliai kompensuoti, pareigūno ar jo šeimos narių ar jų nuosavybės apsaugai užtikrinti ir kitiems dalykams).
Pasikeitus dalies statutinių valstybės tarnautojų statusui, taip pat bus sutaupyta lėšų, nes mažiau jų reikės skirti likusių statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, sveikatos priežiūrai, taip pat pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms, nes pensijos bus skiriamos tik už tą laikotarpį, kai asmenys ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas.
3. Pasiūlyti atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. sausio 6 d. išvadoje Nr. XIP-4701(2) išdėstytas pastabas (išskyrus 1, 2, 5, 6, 10 ir 16 punktus), išvadose Nr. XIIP-1352, Nr. XIIP-1353, Nr. XIIP-1354, Nr. XIIP-1355, Nr. XIIP-1356, Nr. XIIP-1357 ir XIIP-1358 ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. sausio 30 d. išvados dėl Įstatymo projekto Nr. XIP-4701(2) 1.5 ir 1.6 punktuose ir dėl Įstatymo Nr. XIIP-1352 pateiktas pastabas ir pasiūlymus.