LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NEKILNOJAMŲJŲ DAIKTŲ KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2024 m. spalio 22 d. Nr. D1-349
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 1.2 papunktį:
2. P a k e i č i u šiuo įsakymu patvirtintas Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisykles:
2.2. Pakeičiu 43.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.3. Pakeičiu 43.5.3.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„43.5.3.1. Pirmoje 9 lentelės skiltyje rašomi žemės sklypo ribos posūkio taškų numeriai iš eilės. Šiems taškams antroje skiltyje suteikiamas kodas „R“. Trečioje ir ketvirtoje 9 lentelės skiltyse surašomos X ir Y koordinačių reikšmės, suapvalintos iki 0,01 m. Baigus rašyti ribos posūkio taškus, surašomos koordinuotų statinių (išskyrus laikinus) kerčių koordinačių reikšmės: pirmoje skiltyje įrašomi numeriai, antroje – kodas „NK“. Jeigu statinio kertė sutampa su ribos posūkio tašku, tokiam taškui suteikiamas kodas „R“ ir jis rašomas su kitais žemės sklypo ribos posūkio taškais. Statinio kertė koordinuojama 1,00–1,60 m aukštyje.“
2.5. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:
3. N u s t a t a u, kad:
4. N u s t a t a u, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo procedūros užbaigiamos vadovaujantis žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo metu galiojusio teisinio reglamentavimo nuostatomis.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349
NEKILNOJAMŲJŲ DAIKTŲ kadastro duomenų NUSTATYMO taisyklės
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – Kadastras) ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimo ar jau sudarytos bylos papildymo tvarką.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme vartojamas sąvokas.
3. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų formos ir statinių verčių nustatymo žiniaraščiai pildomi, nekilnojamųjų daiktų planai rengiami elektroninėmis priemonėmis, išskyrus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo ir teikimo tikrinti tvarką nustato aplinkos ministro tvirtinamas Elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir elektroninio žemės sklypo plano rengimo, teikimo tikrinti ir derinti tvarkos aprašas. Elektroninės statinio kadastro duomenų bylos parengimo ir jos pateikimo išankstinei patikrai tvarką nustato valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus tvirtinamas Statinių kadastro duomenų elektroninių bylų rengimo ir jų teikimo išankstinei patikrai, naudojantis Nekilnojamojo turto registro posisteme „Matininkas“ tvarkos aprašas.
4. Žemės sklypo plano ir žemės sklypo kadastro duomenų formos, kurios rengiamos CAD (angl. Computer Aided Design) programine įranga, turinį nustato valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus tvirtinama Skaitmeninio žemės sklypo plano ir skaitmeninės žemės sklypo kadastro duomenų formos specifikacija. Statinio skaitmeninių brėžinių ir kadastro duomenų turinį nustato valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus tvirtinama Statinio skaitmeninių brėžinių ir kadastro duomenų specifikacija.
5. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai (toliau – žemės paviršiaus objektai) sutartiniais ženklais planuose braižomi pagal techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“, patvirtinto Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ patvirtinimo“ (toliau - GKTR 2.11.03:2014), 1 priede nustatytus reikalavimus.
II SKYRIUS
NEKILNOJAMŲJŲ DAIKTŲ KADASTRO DUOMENIMS NUSTATYTI NAUDOJAMA MEDŽIAGA IR JOS SURINKIMAS
6. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga:
6.1. Nekilnojamojo turto registro išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį;
6.5. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 arba M 1:5 000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai (toliau – ortofotografiniai žemėlapiai), topografiniai žemėlapiai ir topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai;
6.7. Valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinio duomenys – valstybinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, abrisai;
6.8. besiribojančių žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos;
7. Atliekant statinių kadastrinius matavimus naudojama ši medžiaga:
7.1. statinio projekto kopija (atliekant kultūros paveldo objektų (statinių) kadastrinius matavimus – tvarkomųjų statybos darbų projekto ir (ar) tvarkybos darbų projekto kopija);
7.2. statinio statybos teisėtumo patvirtinimo dokumentų kopijos (atliekant kultūros paveldo objektų (statinių) kadastrinius matavimus – leidimų, tvarkomųjų statybos darbų užbaigimo ar tvarkybos darbų priėmimo aktų kopijos);
8. Nustatant inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų statinių, hidrotechnikos statinių, kitų inžinerinių statinių kadastro duomenis, naudojama ši kartografinė informacija:
8.4. erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų;
9. Nustatant valstybinės reikšmės vandens telkinių kadastro duomenis, naudojami Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenys ir informacija bei naujausi ortofotografiniai žemėlapiai ir Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija.
10. Nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, taip pat naudojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 139 punkte nurodytų valstybės registrų, kadastrų, informacinių sistemų ir kitų duomenų bazių duomenys.
11. Matininkas, sudaręs sutartį su užsakovu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, pradinius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (toliau – duomenų paketas), kurių reikia darbui atlikti, turi teisę gauti iš:
11.1. Kadastro tvarkytojo, kurio teikiamus duomenis gali sudaryti nekilnojamojo daikto kadastro įrašas elektronine forma, Nekilnojamojo turto registro ir Kadastro duomenys, Kadastrui pateiktų dokumentų ir (ar) šių dokumentų kopijos, reikalingos nekilnojamojo daikto kadastro duomenims nustatyti;
11.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) administracijos padalinio (toliau – administracijos padalinys), kurio teikiamų duomenų paketą gali sudaryti duomenys apie iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities viršininko, nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo, o nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto vadovaujamas pareigas einančio Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojo patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, pagal kurį suformuotas nekilnojamasis daiktas, taip pat kita informacija bei dokumentai, saugomi administracijos padalinyje ir reikalingi nekilnojamojo daikto kadastro duomenims nustatyti;
11.3. savivaldybės administracijos, kurios teikiamų duomenų paketą gali sudaryti duomenys apie savivaldybės tarybos arba savivaldybės mero patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, pagal kurį suformuotas nekilnojamasis daiktas, taip pat kita informacija bei dokumentai, saugomi savivaldybėje ir reikalingi nekilnojamojo daikto kadastro duomenims nustatyti.
IIi SKYRIUS
ŽEMĖS SKLYPŲ KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMAS IR KADASTRO DUOMENŲ BYLOS RENGIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
ŽEMĖS SKLYPO RIBŲ ŽENKLINIMAS VIETOVĖJE
12. Žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliekamas Nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais bei laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų.
13. Kadastrinių matavimų susiejimą su geodeziniu pagrindu atliekant planimetriniais ėjimais, žemės sklypams, esantiems miške, didžiausias susiejamojo ėjimo ilgis – 5 km. Tikslumo charakteristikos priklauso nuo ėjimo ilgio:
| Ėjimo ilgis (km) |
fβl |
1/N |
| Iki 3 |
|
1/3500 |
| 3–5 |
|
1/4500 |
14. Matuojant žemės sklypus neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, didžiausias susiejamojo ėjimo ilgis – 1600 m, leidžiamas kampų nesąryšis fβl – ne didesnis kaip 
, o ėjimo santykinė paklaida 1/N – ne didesnė kaip 1/4000.
15. Matuojant žemės sklypus urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, didžiausias susiejamojo ėjimo ilgis – 800 m, leidžiamas kampų nesąryšis fβl – ne didesnis kaip 
, o ėjimo santykinė paklaida 1/N – ne didesnė kaip 1/4000 (n – kampų skaičius ėjime).
16. Susiejimas atliekamas ne mažiau kaip nuo dviejų valstybinio pagrindo punktų, o jei naudojamas matavimas be pradinių krypčių (koordinatinis) – ne mažiau kaip nuo trijų. Kabantys ėjimai neleidžiami.
17. Kai su geodeziniu pagrindu susiejamas daugiau nei vienas žemės sklypas, atliekamas bendras matavimo duomenų išlyginimas.
18. Riboženkliais ženklinamos sausuma einančios žemės sklypų ribos. Tarp gretimų riboženklių turi būti matomumas. Riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su natūraliais arba dirbtiniais žemės paviršiaus objektais (upė, upelis, ežeras, medžių eilė, tvora, pastato siena, melioracijos griovys ir t. t.). Kai anksčiau įtvirtinti riboženkliai yra išlikę, geros būklės ir atitinka ženklinimo metu galiojusius riboženklių standartų reikalavimus, atliekant sklypo ribų ženklinimą, šie riboženkliai naujais nekeičiami.
19. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, besiribojančios valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos kaip atskiras žemės sklypas, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus Nuostatų 32.1.1.1 papunktyje nurodytus atvejus.
20. Kviestiniams asmenims Taisyklių 1 priede nustatytos formos kvietimai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų paženklinimo-parodymo įteikiami asmeniškai arba išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir matininko sudarytoje sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, matininkas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl informacijos apie planuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje, nurodydamas žemės sklypo adresą, su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefoną ir elektroninio pašto adresą. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie planuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbia per vieną darbo dieną nuo jos gavimo iš matininko. Ši informacija Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje skelbiama 180 kalendorinių dienų, pasibaigus nurodytam terminui, perkeliama į Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapio archyvą ir jame saugoma 5 metus.
21. Nustatant ir riboženkliais paženklinant kelio juosta užimamo žemės sklypo (toliau – kelio juosta), žemės sklypo, kuriame yra geležinkelių linija (toliau – geležinkelio žemės sklypas), ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoto valstybinės reikšmės vandens telkinio žemės sklypo (toliau – vandens telkinio žemės sklypas) ribas, kvietimai į ribų ženklinimą neteikiami (nesiunčiami). Matininkas informaciją apie planuojamus kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinius matavimus ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo vietovėje išsiunčia Nacionalinės žemės tarnybai, kad ši paskelbtų ją Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje. Šiame informaciniame pranešime matininkas turi nurodyti kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinių matavimų datą, kelio, esančio kelio juostoje, pavadinimą ir numerį, geležinkelių linijos, esančios geležinkelio žemės sklype, pavadinimą ir numerį ar vandens telkinio pavadinimą, matavimus atliekančio asmens veiklos vykdymo adresą, telefoną ir elektroninio pašto adresą. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie planuojamus kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbia per vieną darbo dieną nuo jos gavimo iš matininko. Ši informacija Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje skelbiama 180 kalendorinių dienų, pasibaigus nurodytam terminui, perkeliama į Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapio archyvą ir jame saugoma 5 metus. Jeigu nustatant kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo ribas dalyvavę kviestiniai asmenys pateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą, atliekami veiksmai, nustatyti Nuostatų 32.1.1.3 ir 32.1.1.5 papunkčiuose.
23. Hidrografiniai objektai, kurie kelio juostą kerta per pralaidas, į atskirus nekilnojamuosius daiktus kelio juostos nedalija. Kelio juostos riba šioje vietoje susiaurinama (paplatinama) iki pralaidos pradžios ir pabaigos faktinės ribos.
24. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) arba įgaliotas asmuo, kviestiniai asmenys ir matininkas.
25. Ženklinant žemės sklypo, besiribojančio su valstybinės reikšmės keliu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ribas, į ribų paženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo valstybinės reikšmės kelio patikėtinis, t. y. įmonės, patikėjimo teise valdančios valstybinės reikšmės kelius, atstovas. Jeigu ženklinamas žemės sklypas ribojasi su vietinės reikšmės viešuoju keliu arba gatve, kurie nėra suformuoti kaip atskiri žemės sklypai, į paženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, išskyrus, kai ženklinamas žemės sklypas yra miestų ar miestelių teritorijų ribose, – tokiais atvejais į ženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo savivaldybės atstovas. Jeigu besiribojantis vietinės reikšmės viešasis kelias arba gatvė suformuoti kaip atskiri žemės sklypai pagal parengtą ir patvirtintą detalųjį planą arba žemės valdos projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka perduoti valdyti, naudotis ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybei, į žemės sklypo paženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo savivaldybės atstovas.
26. Paženklinimo-parodymo aktas užpildomas taip:
26.1. Po žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto pavadinimu įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymo data, numeris ir sudarymo vieta. Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, kur YYYY – metai, MM – mėnuo, DD – diena. Kai žemės sklypo ribų paženklinimas-parodymas užtrunka ilgiau nei vieną dieną, surašoma tiek žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų, kiek dienų tęsiasi žemės sklypo paženklinimo-parodymo procedūra. Paženklinimo-parodymo akto antro ir paskesnių lapų viršuje, dešinėje pusėje, įrašomas žodis „Tęsinys“. Žemės sklypo ribų paženklinimo data laikoma paskutinio paženklinimo-parodymo akto surašymo diena.
26.2. 1 punkte nurodoma kadastrinių matavimų užsakovo vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir įmonės kodas.
26.3. 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypo ribas nustatė ir riboženkliais paženklino matininkas (įrašant kvalifikacijos pažymėjimo numerį, matininko vardą, pavardę), vadovaudamasis teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu (jį įvardijant) ir kitais dokumentais, kurių pagrindu atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Žemės sklypo formavimo teritorijų planavimo dokumento tipas, šį teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusio viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo tipas ir numeris nurodomi tik tais atvejais, kai šiuos duomenis galima nustatyti.
26.4. 3 punkte nurodomas žemės sklypo adresas ir plotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Jeigu žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nurodomas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nurodytas suprojektuoto žemės sklypo plotas. Adresas nurodomas vadovaujantis Nuostatų 26.1 papunkčiu.
26.5. 4 punkte esančioje lentelėje įrašomi nustatant žemės sklypo ribas dalyvavę kviestiniai asmenys. Jeigu jie sutinka su žemės sklypo ribomis, sutikimą patvirtina parašu ir nurodo datą. Kai žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo žemės sklypo savininko (esamo arba būsimo) ar kviestinio asmens įgaliotas asmuo, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkte esančioje lentelėje įrašomi įgalioto asmens vardas, pavardė, įgaliojimo registravimo data ir numeris. Jeigu ženklinamas žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, lentelėje pasirašo ir nurodo pareigas, vardą, pavardę ir datą valstybinės žemės patikėtinio atstovas.
26.6. 5 punkte įrašomi duomenys apie į žemės sklypų ribų nustatymą neatvykusius kviestinius asmenis ir (arba) nurodomos nustatant žemės sklypo ribas dalyvavusių kviestinių asmenų pastabos bei įrašai apie atsisakymą pasirašyti. Jeigu kviestiniai asmenys atsisako pasirašyti ir nurodyti atsisakymo priežastis, apie tai 5 punkte parašo matininkas ir pasirašo. Kviestiniams asmenims pateikus pastabų akte arba atskirame rašte, matininkas Nuostatuose nustatyta tvarka jas išnagrinėja ir priima sprendimą dėl būtinumo pakartotinai inicijuoti žemės sklypo ribų ženklinimo procedūrą vietovėje, kuris įforminamas užpildant Taisyklių 3 priede nustatytą matininko sprendimo formą.
26.7. 6 punkte nurodomas esamų ir naujai įtvirtintų riboženklių skaičius ir konkretūs žemės paviršiaus objektai (upė, ežeras, medžių eilė, tvora, pastato siena ir kt.), prie kurių riboženkliai nebuvo įtvirtinti.
26.8. 7 punkte užsakovas (žemės sklypo savininkas) nurodo savo vardą ir pavardę ir pasirašo. Kai žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo įgaliotas asmuo, 7 punkte įrašoma įgaliotinio vardas, pavardė, įgaliojimo registravimo data ir numeris.
26.9. Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą suderina (išskyrus atvejus, nurodytus Nuostatų 651 punkte) administracijos padalinio vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas, patvirtindamas, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus.
ANTRASIS SKIRSNIS
TIKSLUMO REIKALAVIMAI MATUOJANT ŽEMĖS SKLYPŲ RIBAS
28. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus uždaru poligonu, atitinkančiu žemės sklypo perimetrą, leistinas kampų nesąryšis – 
, poligono santykinė paklaida 1/N – ne didesnė kaip 1/3500. Matavimo tikslumas turi užtikrinti ploto nustatymo tikslumą mp/P = 1/1000.
29. Žemės sklypams, kurių plotas yra 0,2 ha arba mažesnis, leidžiama ploto vidutinė kvadratinė paklaida iki 2 m2. Jei šie žemės sklypai matuojami uždaru poligonu, atitinkančiu žemės sklypo perimetrą, leistinas kampų nesąryšis – 
, o santykinė poligono paklaida 1/N – ne didesnė kaip 1/2500. Jei sklypai matuojami poliniu būdu ir kartu atliekami kontroliniai matavimai, turi būti laikomasi Taisyklių 31 punkte nurodytų reikalavimų.
30. Urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kur ribų posūkio taškų negalima išmatuoti tiesioginiais matavimais, juos galima matuoti poliniu būdu, kartu atliekant kontrolinius linijų matavimus tarp gretimų riboženklių. Skirtumas tarp išmatuoto linijos ilgio ir apskaičiuoto iš poliniu būdu nustatytų koordinačių linijos ilgio neturi būti didesnis kaip 5 cm.
31. Atliekant kadastrinius matavimus poliniu būdu kartu su kontroliniais matavimais, būtina išlyginti ir įvertinti kiekvieno ribos posūkio taško vidutinę kvadratinę paklaidą. Šios paklaidos neturi viršyti 4 cm. Įvykdžius šias sąlygas, užtikrinamas ploto nustatymo santykinis tikslumas 
.
32. Žemės sklypo ribų kadastriniai matavimai apdorojami atskirai nuo susiejamųjų matavimų, pradiniais taškais laikant riboženklius, koordinuotus susiejimo metu, kai matavimai atlikti nevienodu tikslumu.
33. Užsakovo pageidavimu įvertinama ploto nustatymo vidutinė kvadratinė paklaida. Ji apskaičiuojama pagal formulę:
,
čia:
– ploto nustatymo vidutinė kvadratinė paklaida;
n – ribos posūkio taškų skaičius sklype;
mi – taško padėties vidutinė kvadratinė paklaida;
xi, yi – ribos posūkio taško koordinatės.
34. Atlikus žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus ir parengus duomenis, apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Jis apskaičiuojamas pagal valstybinės koordinačių sistemos koordinates pagal formulę:
,
čia:
P – plotas, gautas iš koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje;
n – sklypo ribos taškų skaičius;
xi, yi – ribos posūkio taško koordinatės.
35. Nuostatų 21 punkte nustatytais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), matininkas parengia Taisyklių 4 priede nustatytos formos žemės sklypo situacijos brėžinį, kuriame nurodo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas, ir pateikia jį Nuostatų 21 punkte nurodytomis priemonėmis Nacionalinei žemės tarnybai.
36. Sunaikinti žemės sklypų riboženkliai atstatomi dalyvaujant kviestiniams asmenims. Atstačius sunaikintus žemės sklypų riboženklius surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo atstatant sunaikintus riboženklius dalyvaujantys kviestiniai asmenys ir matininkas. Atstatant sunaikintus žemės sklypų riboženklius, kadastriniai matavimai atliekami nuo tų pačių geodezinio pagrindo punktų, kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus. Taip atstačius žemės sklypo riboženklius, valstybinėje koordinačių sistemoje turi būti atlikti kontroliniai kadastriniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau – GPS) 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau – LitPOS). Kai geodezinio pagrindo punktai, nuo kurių buvo atlikti ankstesni kadastriniai matavimai, neišlikę arba nėra įrašų apie geodezinio pagrindo punktus, nuo kurių buvo atlikti ankstesni kadastriniai matavimai, sunaikinti žemės sklypų riboženkliai atstatomi pagal kitus to paties geodezinio pagrindo išlikusius punktus, jei didžiausias susiejamo ėjimo ilgis yra ne didesnis už nurodytą Taisyklių 13–15 punktuose. Jei didžiausias susiejamo ėjimo ilgis yra didesnis už nurodytą Taisyklių 13–15 punktuose, sunaikinti žemės sklypų riboženkliai atstatomi naudojant ankstesniais kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytus stabilius gamtinius ir antropogeninius objektus, jei jie nepakitę.
TREČIASIS SKIRSNIS
ŽEMĖS NAUDMENŲ IR ŽEMĖS PAVIRŠIAUS OBJEKTŲ KARTOGRAFAVIMAS
37. Atliekant žemės ūkio naudmenų, apaugusių mišku, kartografavimą, turi būti naudojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys ir informacija. Jei atliekant žemės ūkio naudmenų, apaugusių mišku, kartografavimą nustatoma, kad faktiškai vietovėje kartografuotas žemės ūkio naudmenos, apaugusios mišku, plotas neatitinka Miškų valstybės kadastro duomenų, matininkas apie neatitikimą turi pranešti Miškų valstybės kadastro tvarkytojui Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Toliau darbai gali būti tęsiami tik gavus Miškų valstybės kadastro tvarkytojo pranešimą apie duomenų patikslinimą ar atsisakymą ištaisyti netikslumus.
38. Naujų žemės sklypų, suformuotų pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir skirtų pastatų statybai, plotai iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo kartografuojami pagal faktiškai esamas žemės naudmenas. Šių žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami Taisyklių 49.1 papunktyje nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ŽEMĖS SKLYPO PLANO PARENGIMAS
41. Iš atliekant kadastrinius matavimus sukauptų ir iš turimos kartografinės medžiagos duomenų parengiamas Taisyklių 5 priede nustatytos formos žemės sklypo planas.
42. Žemės sklypo savininko (esamo ar būsimo) pageidavimu žemės sklypo plane gali būti pažymėti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte numatyti (administraciniu aktu, sandoriu ar teismo sprendimu žemės sklypui nenustatyti) žemės servitutai, nurodant, kad tai yra siūlomi nustatyti servitutai.
43. Atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo planas rengiamas paliekant tokio pločio paraštes: kairioji – 30 mm, dešinioji – 10 mm, viršutinė – 20 mm, apatinė – 20 mm, taip pat laikantis šių reikalavimų:
43.1. Planas pateikiamas abiejose lapo pusėse: pirmoje pusėje braižomas planas, antroje pildomas koordinačių žiniaraštis. Kai informacijos apie servitutus neįmanoma sutalpinti vienoje žemės sklypo plano pasirinkto formato (pvz., A3) lapo antroje pusėje (10 lentelėje), prie žemės sklypo plano galima pridėti antrą (prireikus ir daugiau) to paties formato lapą (juos tarpusavyje susiejant).
43.2. Kairiajame braižomo plano viršutiniame lapo kampe parodoma žemės sklypo išsidėstymo schema – Taisyklių 5 priedo 7 lentelė, kurios aukštis kartu su užrašu turi būti 55 mm, plotis – 50 mm. 7 lentelės viršutinėje dalyje privalomas užrašas „Žemės sklypo išdėstymo schema“, apatinėje dalyje braižoma žemės sklypo išdėstymo schema (smulkaus mastelio, parodant žemės sklypo vietą kelių, gatvių, hidrografijos elementų ar kitų objektų atžvilgiu).
43.3. Braižomo plano pavadinimas rašomas plano viršutinėje dalyje tarp sklypo išdėstymo schemos ir plano dešinėje dalyje esančių lentelių. Žemės sklypo pavadinimo paskutinė eilutė turi būti ne žemiau žemės sklypo išdėstymo schemos apatinio rėmelio. Pavadinime didžiosiomis raidėmis rašoma: „ŽEMĖS SKLYPO PLANAS M 1:“. Įrašomas plano sudarymo mastelio vardiklis. Po šiuo užrašu privalomas toks įrašas: „Žemės sklypo plotas m2“. Čia įrašomas žemės sklypo plotas kvadratiniais metrais (kvadratinio metro tikslumu).
43.4. Braižomo plano dešinėje dalyje esančiose lentelėse įrašomi duomenys:
43.4.1. Taisyklių 5 priedo 1 lentelės pirmoje pastraipoje įrašoma kadastro vietovė, kurioje yra žemės sklypas. 1 lentelės antroje pastraipoje įrašomas žemės sklypo kadastro numeris (pirmi keturi skaičiai – kadastro vietovės kodas, kiti keturi skaičiai – kadastro bloko kodas, paskutiniai keturi skaičiai – žemės sklypo numeris bloke). Jei žemės sklypui kadastro numeris nesuteiktas, nurodomas tik kadastro vietovės kodas ir kadastro bloko kodas.
43.4.2. Taisyklių 5 priedo 2 lentelėje įrašomas žemės sklypo adresas. Jei žemės sklypas nėra adreso objektas, įrašoma žemės sklypo buvimo vieta Nuostatų 26.1.1–26.1.3 papunkčiuose nustatyta tvarka. Kelio juostos plane 2 lentelės ketvirtoje pastraipoje nurodomas kelio, esančio kelio juostoje, suskirstymas pagal reikšmę, pavadinimas ir numeris, geležinkelio žemės sklypo plane – geležinkelių linijos, esančios geležinkelio žemės sklype, pavadinimas ir numeris, vandens telkinio žemės sklypo plane – vandens telkinio pavadinimas.
43.4.3. Taisyklių 5 priedo 3 lentelės pirmoje skiltyje „Gretimybė“ įrašomi ribų posūkio taškų numeriai, žymintys konkrečią gretimybę (nuo kurio iki kurio ribų posūkio taško ar riboženklio yra konkreti gretimybė). Ribą žymintys ribos posūkio taškų numeriai įrašomi laikrodžio rodyklės kryptimi ir atskiriami ženklu „-“. 3 lentelės antroje skiltyje „Besiribojančio žemės sklypo kadastro Nr.“ įrašomi besiribojančių žemės sklypų kadastro numeriai; jei žemės sklypui kadastro numeris nesuteiktas, 3 lentelės trečioje skiltyje „Pastabos“ įrašomas žemės sklypo numeris iš teritorijų planavimo dokumento. 3 lentelės trečioje skiltyje „Pastabos“ taip pat nurodomos gretimybės: kelias, upė, ežeras ar kt. Jeigu gretimybėje yra valstybinis vandens telkinys, rašomas vandens telkinio pavadinimas ir rūšis (ežeras, upė ar kt.). Jeigu gretimybėje yra valstybinis miškas, rašomas jo pavadinimas, jeigu laisva valstybinė žemė – rašoma laisva valstybinė žemė, o jeigu kelias – rašomas jo numeris ir pavadinimas. Šioje lentelėje eilučių skaičius priklauso nuo gretimybių skaičiaus.
43.4.4. Kai žemės sklypas naudojamas kelių bendraturčių ir jie pageidauja, pildoma Taisyklių 5 priedo 4 lentelė – žinios apie žemės sklypo bendraturčių naudojamas žemės sklypo dalis. Priklausomai nuo to, ar žemės sklypas privatus (priklauso žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimam)), ar žemė valstybinė (nuomojama (numatoma nuomoti) ar kitais teisiniais pagrindais naudojama), pildomos skiltys „Privati“ arba „Valstybinė“. 4 lentelės skiltyje „ind.“ įrašomi žemės sklypo dalių indeksai – raidės arba skaičiai, kuriais pažymėtos žemės sklypo dalys plano brėžinyje. Toje pačioje eilutėje įrašomas žemės sklypo dalies plotas kvadratiniais metrais (kvadratinio metro tikslumu). Eilučių skaičius lentelėje priklauso nuo bendraturčių skaičiaus ir žemės sklypo dalių skaičiaus. Jeigu lentelė nepildoma, ji žemės sklypo plane nebraižoma.
43.4.5. Taisyklių 5 priedo 5 lentelės pirmoje pastraipoje įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo data, ketvirtoje – žemės sklypo savininko (esamo arba būsimo) vardas ir pavardė arba jo įgalioto asmens vardas ir pavardė, arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimas. Žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas pasirašo (nurodydamas pasirašymo datą), išskyrus, kai žemės sklypai ar jų dalys bus paimami visuomenės poreikiams arba Nuostatų 546 punkte nustatytu atveju. Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, čia YYYY – metai, MM – mėnuo, DD – diena. Pasirašydamas žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu.
43.4.6. Taisyklių 5 priedo 6 lentelėje nurodomi matininko rekvizitai:
43.4.6.1. Antroje 6 lentelės pastraipoje žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas pasirašo ir įrašo vardą, pavardę, pasirašymo datą. Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, čia YYYY – metai, MM – mėnuo, DD – diena.
43.4.6.2. Trečioje 6 lentelės pastraipoje įrašomas žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusio matininko kvalifikacijos pažymėjimo numeris.
43.5. Braižomo plano antroje pusėje išdėstomi duomenys:
43.5.1. Viršutinėje kairėje lapo dalyje, virš Taisyklių 5 priedo 8 lentelės, didžiosiomis raidėmis rašomas plano pavadinimas „ŽEMĖS SKLYPO PLANAS M 1:“. Įrašomas plano sudarymo mastelio vardiklis. Po šiuo užrašu privalomas toks įrašas: „Žemės sklypo plotas m2“. Čia įrašomas žemės sklypo plotas kvadratiniais metrais (kvadratinio metro tikslumu). Plano pavadinimo įrašai braižomo plano antroje pusėje turi sutapti su plano pavadinimo įrašais pirmoje braižomo plano pusėje.
43.5.2. Po žemės sklypo plano pavadinimu užpildoma Taisyklių 5 priedo 8 lentelė: įrašomas žemės sklypo kadastro numeris (pirmi keturi skaičiai – kadastro vietovės kodas, kiti keturi skaičiai – kadastro bloko kodas, paskutiniai keturi skaičiai – žemės sklypo bloke numeris). Jei žemės sklypui kadastro numeris nesuteiktas, įrašomas tik kadastro vietovės kodas ir kadastro bloko kodas.
43.5.3. Po 8 lentele rašomas pavadinimas „KOORDINAČIŲ ŽINIARAŠTIS“, po juo braižoma Taisyklių 5 priedo 9 lentelė:
43.5.3.1. Pirmoje 9 lentelės skiltyje rašomi žemės sklypo ribos posūkio taškų numeriai iš eilės. Šiems taškams antroje skiltyje suteikiamas kodas „R“. Trečioje ir ketvirtoje 9 lentelės skiltyse surašomos X ir Y koordinačių reikšmės, suapvalintos iki 0,01 m. Baigus rašyti ribos posūkio taškus, surašomos koordinuotų statinių (išskyrus laikinus) kerčių koordinačių reikšmės: pirmoje skiltyje įrašomi numeriai, antroje – kodas „NK“. Jeigu statinio kertė sutampa su ribos posūkio tašku, tokiam taškui suteikiamas kodas „R“ ir jis rašomas su kitais žemės sklypo ribos posūkio taškais. Statinio kertė koordinuojama 1,00–1,60 m aukštyje. Baigus rašyti koordinuotų statinių kerčių koordinačių reikšmes, surašomos žemės sklypui nustatytų servitutų, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymai, koordinačių reikšmės: pirmoje skiltyje įrašomi servituto ribų posūkio taškų numeriai, antroje – kodas „S“. Kai servituto ribos posūkio taškas sutampa su žemės sklypo ribos posūkio tašku, tokiam taškui turi būti suteikiamas kodas „R“.
43.5.3.2. Apatinėje 9 lentelės dalyje, po užrašu „Žemės sklypo centro koordinatės“, antroje skiltyje, įrašomos žemės sklypo centro koordinatės. Jeigu kadastriniai matavimai atliekami nuo LitPOS, trečioje skiltyje nurodomas matininko darbo prisijungus prie LitPOS laikas – prisijungimo prie LitPOS data, pirmo prisijungimo ir paskutinio atsijungimo nurodytą dieną laikas (val. min.); kitais atvejais ši lentelės skiltis nepildoma. Paskutinėje 9 lentelės pastraipoje pasirašo ir nurodo vardą, pavardę, kvalifikacijos pažymėjimo numerį, pasirašymo datą matininkas, sudaręs koordinačių žiniaraštį. Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, kur YYYY – metai, MM – mėnuo, DD – diena.
43.5.4. Viršutinėje dešinėje lapo dalyje pildoma Taisyklių 5 priedo 10 lentelė „Duomenys apie žemės sklypo servitutus“:
43.5.4.2. Antroje 10 lentelės skiltyje įrašomas Nekilnojamojo turto registre įrašyto ar teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte numatyto servituto kodas iš Kadastro tvarkytojo patvirtinto Kitų daiktinių teisių potipių klasifikatoriaus.
43.5.4.3. Trečioje 10 lentelės skiltyje įrašomas Nekilnojamojo turto registre įrašyto ar teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte numatyto servituto pavadinimas ir rūšis.
43.5.4.4. Ketvirtoje 10 lentelės skiltyje nurodomas Nekilnojamojo turto registre įrašyto ar teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte numatyto servituto plotas kvadratiniais metrais (tik tarnaujančiojo daikto plane).
45. Žemės sklypo planas turi būti:
45.1. pasirašytas žemės sklypo savininko (esamo arba būsimo) arba jo įgalioto asmens, arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos atstovo, išskyrus, kai žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams arba Nuostatų 546 punkte nurodytu atveju;
PENKTASIS SKIRSNIS
ŽEMĖS SKLYPO KADASTRO DUOMENŲ FORMOS PILDYMAS
46. Nustačius žemės sklypo kadastro duomenis, užpildoma Taisyklių 6 priede nustatyta kadastro duomenų forma.
47. Kadastro duomenų formoje nurodoma ši informacija:
47.1. Taisyklių 6 priedo 1 lentelės pirmoje pastraipoje įrašoma kadastro vietovė, kurioje yra žemės sklypas. 1 lentelės antroje pastraipoje įrašomas žemės sklypo kadastro numeris. Jei žemės sklypui kadastro numeris nesuteiktas, įrašomas tik kadastro vietovės kodas ir kadastro bloko kodas.
47.2. Taisyklių 6 priedo 2 lentelėje įrašomas žemės sklypo adresas. Adresas įrašomas vadovaujantis Nuostatų 26.1 papunkčiu. Kelio juostos kadastro duomenų formoje 2 lentelės ketvirtoje pastraipoje nurodomas kelio, esančio kelio juostoje, suskirstymas pagal reikšmę, pavadinimas ir numeris, geležinkelio žemės sklypo kadastro duomenų formoje – geležinkelių linijos, esančios geležinkelio žemės sklype, pavadinimas ir numeris, vandens telkinio žemės sklypo kadastro duomenų formoje – vandens telkinio pavadinimas.
47.3. Taisyklių 6 priedo 3 lentelės pirmoje pastraipoje įrašoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, antroje – žemės naudojimo būdas (būdai) (jeigu žemės sklypui nustatyti keli skirtingi žemės naudojimo būdai, skliausteliuose prie žemės naudojimo būdo nurodomi sklypo dalių plotai kvadratiniais metrais ir šioms dalims nustatyti žemės naudojimo būdai, jeigu tokios dalys nustatytos teritorijų planavimo dokumente).
47.4. Taisyklių 6 priedo 4 lentelėje pateikiami duomenys apie žemės naudmenų kiekį. Pirmoje 4 lentelės pastraipoje įrašomas žemės sklypo plotas hektarais, apskaičiuotas atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Šeštoje 4 lentelės pastraipoje įrašomi žemės sklypo naudmenų plotai pagal lentelės trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodytą žemės naudmenų suskirstymą (žemės sklypo ir jo naudmenų plotai nurodomi 4 skaitmenų po kablelio tikslumu):
47.4.1. 4 lentelės šeštos pastraipos 1–4 skiltyse įrašomi žemės ūkio naudmenas sudarančių naudmenų plotai hektarais.
47.4.6. 4 lentelės šeštos pastraipos 9–12 skiltyse įrašomi kitą žemę sudarančių naudmenų plotai hektarais.
47.5. Taisyklių 6 priedo 5 lentelėje įrašomas žemės sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balas. Žemės naudmenų našumo balas nustatomas naudojantis Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio (Dirv_DR10LT) informacija.
47.6. Taisyklių 6 priedo 6 lentelėje nurodomi duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypo savininkui priklausančius statinius:
47.6.1. Pirmoje 6 lentelės skiltyje „Eil. Nr.“ įrašomas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininkui priklausančio statinio eilės numeris.
47.6.2. Antroje 6 lentelės skiltyje „Statinio pavadinimas“ įrašomas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininkui priklausančio statinio pavadinimas.
47.6.3. Trečioje 6 lentelės skiltyje „Statinio unikalus Nr.“ įrašomas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininkui priklausančio statinio unikalus numeris.
47.7. Taisyklių 6 priedo 7 lentelėje pateikiami duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių savininkus, jei jie nesutampa su žemės sklypo savininku:
47.7.1. Pirmoje 7 lentelės skiltyje „Eil. Nr.“ įrašomas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio, priklausančio ne žemės sklypo savininkui, eilės numeris.
47.7.2. Antroje 7 lentelės skiltyje „Statinio pavadinimas, statinio savininko vardas ir pavardė“ įrašomas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio, priklausančio ne žemės sklypo savininkui, pavadinimas, statinio savininko vardas ir pavardė.
47.7.3. Trečioje 7 lentelės skiltyje „Statinio unikalus Nr.“ įrašomas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio, priklausančio ne žemės sklypo savininkui, unikalus numeris.
47.7.4. Ketvirtoje 7 lentelės skiltyje „Statinio pažymėjimas sutartiniais simboliais“ nurodomas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio, priklausančio ne žemės sklypo savininkui, pažymėjimas plane sutartiniais simboliais, nurodant statinio pagrindinę naudojimo paskirtį.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ŽEMĖS SKLYPŲ KADASTRO DUOMENŲ PAKEITIMAS
49. Žemės sklypo kadastro duomenys keičiami:
49.1. jeigu žemės sklype pastatyti, rekonstruoti, suremontuoti, nugriauti statiniai ar atlikti kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomieji statybos darbai ir (ar) tvarkybos darbai (išskyrus atvejus, kai dėl rekonstruotų ar suremontuotų statinių ar dėl atliktų kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų žemės sklypo užstatytas plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeitė), nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, dėl kurių pasikeitė kadastro duomenys, bei nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, suremontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms – arba kai statiniai rekonstruoti, suremontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai krašto apsaugos tikslams skirtuose žemės sklypuose. Tokiais atvejais atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami įregistravus ar pakeitus statinio kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre;
49.3. kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, įveistas miškas ar ne miško žemės plotas apaugęs medžių savaiminukais;
50. Jei žemės sklypo kadastro duomenys tikslinami Taisyklių 49.1 papunktyje nustatytu atveju ir žemės sklypo ribos netikslinamos (neatstatomos), žemės sklypo kadastro duomenų byla papildoma žemės sklypo planu ir kadastro duomenų forma.
51. Jei žemės sklypo kadastro duomenys keičiami Taisyklių 49.3 papunktyje nustatytu atveju, žemės sklypo kadastro duomenų byla papildoma Nuostatų 56 punkte nustatyta tvarka užpildyta žemės sklypo kadastro duomenų forma, kurioje įrašomi duomenys apie žemės naudmenų kiekį.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ŽEMĖS SKLYPO KADASTRO DUOMENŲ BYLA
53. Žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojami šie dokumentai šia tvarka:
53.4. panaudotų valstybinio geodezinio pagrindo punktų numeriai, pavadinimai ar kodai ir jų koordinatės (išrašas iš šių punktų registravimo dokumentų), nurodant šaltinį. Kai kadastriniai matavimai atlikti nuo GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar LitPOS, nurodomas kadastrinių matavimų sesijos laikas;
53.5. geodezinių matavimų schema – laisvai pasirinkto mastelio (nurodomas linijų ilgis ir kampai), išskyrus, kai matuota GPS prietaisais;
53.6. dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys;
iv sKYRIUS
PASTATŲ ir patalpų (butų) KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMAS IR KADASTRO DUOMENŲ BYLOS RENGIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
54. Pastatų, patalpų (butų) matavimai atliekami elektroniniais linijų matavimo prietaisais ar komparuotomis bei tikslumo reikalavimus atitinkančiomis ruletėmis 0,01 m tikslumu.
55. Nustatant pastatų kadastro duomenis, fotografuojami pagrindiniai pastatai ir jų priklausiniai (toliau – priklausiniai). Inžineriniai statiniai nefotografuojami.
56. Statinių vertės (atkūrimo sąnaudos (statybos vertė), atkuriamoji vertė ir vidutinė rinkos vertė) apskaičiuojamos vadovaujantis Kadastro tvarkytojo patvirtintais Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynais (toliau – kainynai), statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais (toliau – normatyvai), vietovės pataisos koeficientais, taip pat patvirtintais ir vertinimo dieną galiojančiais masinio vertinimo dokumentais, parengtais Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės), nustatyta tvarka.
57. Nauji Kadastro objektai (statiniai ir patalpos (butai)) formuojami (Nekilnojamojo turto registre kaip atskirus Kadastro objektus įregistruotus statinius, patalpas (butus) sujungiant, padalijant, atidalijant) arba statinių, patalpų (butų) perdalijimas (amalgamacija), pagrindinės naudojimo paskirties keitimas ar kitoks pertvarkymas atliekami vadovaujantis šiais statybos techniniais reglamentais: statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“, statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“.
ANTRASIS SKIRSNIS
PASTATŲ IR PATALPŲ (BUTŲ) KADASTRO DUOMENŲ nustatymAS
59. Atliekant pastatų, patalpų (butų) kadastrinius matavimus, nustatomi faktiniai kadastro duomenys. Pastatų kadastro duomenų negalima aprašyti pagal projektinius dokumentus, išskyrus duomenis apie insoliacijos normą.
60. Kai žemės sklypas nėra suformuotas arba kai nebuvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, tarpusavyje susiejami visi pastatai.
61. Atliekant pastatų kadastrinius matavimus, nustatomos kiekvieno pastato bent dviejų kerčių bei centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Pastatų kertės koordinuojamos 1,00–1,60 m aukštyje. Jeigu atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, pastatų kerčių koordinatės nenustatomos.
62. Kai pastatas kerta bendras besiribojančių žemės sklypų ribas ir bendros žemės sklypų ribos ar bendro žemės sklypų ribų posūkio taško koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje arba vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, nustatoma, kuriame žemės sklype yra didžioji pastato dalis. Pastato kadastro duomenys aprašomi vieną kartą žemės sklype, į kurį patenka didžioji pastato dalis, esančių pastatų kadastro duomenų byloje.
63. Jeigu į žemės sklypus patenka lygios pastato dalys arba negalima nustatyti, į kurį žemės sklypą patenka didžioji pastato dalis, nes neatlikti besiribojančių žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje arba vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, ar besiribojantys žemės sklypai nesuformuoti, žemės sklypų savininkai (esami ar būsimi) raštu susitaria, kuriame žemės sklype esančių pastatų kadastro duomenų byloje bus aprašomi žemės sklypo bendrą ribą kertančio pastato kadastro duomenys. Žemės sklypų ribą kertančio pastato 1A formoje (Taisyklių 10 priedas) turi būti įrašyta pastaba, kad pastato dalis yra besiribojančiame (-iuose) žemės sklype (-uose), nurodant žemės sklypo (-ų), į kurį (-iuos) patenka pastato dalis, kadastro numerį. Jeigu besiribojantis žemės sklypas nesuformuotas, žemės sklypo ribą kertančio pastato 1A formoje (Taisyklių 10 priedas) turi būti įrašyta pastaba, kad dalis pastato patenka į už žemės sklypo ribų esančią laisvą valstybinę žemę.
64. Kai pastatas kerta besiribojančių žemės sklypų ribas ir bendros žemės sklypų ribos ar bendro žemės sklypų ribų posūkio taško koordinatės nustatytos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą arba sąlyginėje koordinačių sistemoje, žemės sklypų savininkai ar naudotojai raštu susitaria, kuriame žemės sklype esančių pastatų kadastro duomenų byloje bus aprašomi žemės sklypų ribas kertančio pastato kadastro duomenys. Žemės sklypų ribas kertančio pastato 1A formoje (Taisyklių 10 priedas) turi būti įrašyta pastaba, kad pastato dalis yra besiribojančiame (-iuose) žemės sklype (-uose), nurodant žemės sklypo (-ų), į kurį (-iuos) patenka pastato dalis, kadastro numerį.
65. Pastatą gali sudaryti:
66. Pastato antžeminis aukštas – pastato aukštas, kurio patalpų ar didesnės jų dalies grindų paviršiaus altitudė yra ne žemiau kaip pusė patalpos aukščio nuo statinio (pastato) statybos zonos žemės paviršiaus vidutinės altitudės.
67. Pastogė – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,6 m žemiausioje pastato dalyje, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos vidinio paviršiaus susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės – 10 laipsnių.
68. Pusrūsis (cokolinis aukštas) – antžeminė pastato dalis, kurioje patalpų ar didesnės jų dalies grindys yra žemiau statinio (pastato) statybos zonos esamos vidutinės žemės paviršiaus altitudės, bet ne žemiau kaip pusės patalpų aukščio.
69. Rūsys – požeminė pastato dalis, kurioje patalpų grindys yra žemiau statinio (pastato) statybos zonos esamos vidutinės žemės paviršiaus altitudės daugiau kaip pusė patalpų aukščio.
70. Pastato aukštas yra erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdangos šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).
71. Pastatai ir juose esančios patalpos matuojami laikantis šių reikalavimų:
71.1. Jei pastato aukštų (taip pat požeminių) išorinių sienų ilgis nevienodas, jis matuojamas atskirai.
71.2. Iš išorės pastatas matuojamas nuo bet kurio kampo, pažymint langų, durų, laiptų ir kitų elementų, išskyrus nurodytus Taisyklių 71.7 papunktyje, matmenis pagal visą pastato perimetrą.
71.3. Iš išorės pagrindinis pastatas ir priestatai matuojami 1,00–1,50 m aukštyje virš pamato, rūsys – prie žemės paviršiaus.
71.4. Sienos, kurių ilgio negalima išmatuoti dėl šalia esančių pastatų ar kitų priežasčių, matuojamos pastogėje arba jų ilgis apskaičiuojamas susumuojant patalpų matmenis, sienų ir pertvarų storius.
71.6. Daugiaaukščių pastatų langai (durys), kurie yra vienodų matmenų ir išdėstyti visuose aukštuose pagal vieną ašį, matuojami tik pirmame aukšte. Jei langai (durys) išdėstyti ne pagal vieną ašį arba skirtingi jų matmenys, matuojama kiekviename aukšte atskirai iš pastato vidaus ar iš išorės.
71.9. Patalpos vidaus matavimai atliekami, kai patalpa yra atskirta nuo likusios pastato dalies ir (arba) išorės atitvaromis.
71.10. Iš vidaus pastato patalpos matuojamos visu patalpos perimetru 1,00–1,50 m aukštyje pagal apdailintų sienų paviršių, pažymint durų, krosnių, dūmtraukių ir kt. matmenis.
71.11. Pastogės patalpose esančios sienos, kurių aukštis yra mažesnis negu 1,00 m, matuojamos prie grindų, virš grindjuosčių.
71.15. Nustatomi bendri laiptinių, laiptų aikštelių matmenys, laiptatakių kryptis, laiptelių skaičius.
71.17. Matuojant nestačiakampes patalpas, būtina išmatuoti įstrižaines ir (ar) kitus ilgius charakteringuose taškuose. Nestačiakampiuose pastatuose būtinai išmatuojamos visų kampinių pastato patalpų įstrižainės.
71.18. Matuojant pastatus, būtina išmatuoti sienų ir pertvarų storį. Ten, kur nėra angų (atvirų tarpų, skylių pastato išorinėje ar vidinėje sienoje), matuojama tarp tam tikrų taškų iš pastato išorės ir vidaus, o skirtumas tarp jų yra sienos storis.
71.20. Apvalių krosnių, židinių ir kolonų matuojamas perimetras ar lanko ilgis ir kiti matmenys, o diametras apskaičiuojamas.
71.21. Gamybinės paskirties pastatuose matuojami virš grindų esantys įrengimų pamatai, ventiliacijos kanalai ir kitos statybinės konstrukcijos.
71.22. Santechnikos įranga, šildymo katilai, dujinės ir elektrinės viryklės ir kita vidaus įranga nematuojami.
72. Pastogės kadastriniai matavimai atliekami, jei joje esančios patalpos yra įrengtos. Atliekant pastato, turinčio neįrengtą pastogę, kuri nėra formuojama kaip atskiras Kadastro objektas, kadastrinius matavimus, nustatomi pastogės užimamos pastato erdvės pagrindiniai konstrukciniai elementai ir kiti kadastro duomenys, kurių reikia privalomoms pastato kadastro duomenų formoms užpildyti.
73. Atlikus matavimus, būtina patikrinti, ar jie atitinka vidaus ir išorės sienų matmenis. Tuo tikslu patalpų sienų ir pertvarų matmenys sumuojami pagal kiekvieną pastato sieną. Jeigu matavimai atlikti teisingai, išorės ir vidaus matmenų suma turi būti vienoda. Dėl sienų išlinkimo ir kitų priežasčių gali būti gaunama paklaida.
74. Leidžiama paklaida apskaičiuojama pagal formulę:
P1 = p x 0,0075 m,
čia:
P1 – leidžiama paklaida;
p – vidaus (patalpų, sienų, pertvarų) matmenų skaičius.
75. Faktinė paklaida Pf nustatoma pagal formulę:
Pf = Liš – Lv,
čia:
Pf – faktinė paklaida;
Liš – išmatuotas išorinės sienos ilgis;
Lv – vidaus patalpų sienų ilgio, sienų bei pertvarų storių suma.
77. Faktinė paklaida, neviršijanti leistinos, išdalijama proporcingai, prie patalpų matmenų pridedant arba atimant iš jų paklaidos išlyginimo dydį 0,01 m tikslumu. Padidinti ar sumažinti sienų ar pertvarų storio, siekiant išlyginti paklaidą, neleidžiama.
78. Nustatant pastato kadastro duomenis, išmatuojamas pastato sudėtinių dalių aukštis ir patalpų aukštis (gylis).
79. Pastato aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo ar pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) aukščiausio taško.
80. Jei pastatas (priestatas) yra šlaite, aukštis (H) matuojamas iki pastato stogo kraigo ar jo konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) aukščiausių taškų ir išvedamas vidurkis:
čia:
Hn – šlaite esančio pastato (priestato) aukštis iki stogo konstrukcijos aukščiausio taško,
n – matmenų skaičius.
84. Patalpų aukštis:
84.1. Patalpų vidaus aukščiu laikomas aukštis nuo grindų iki lubų. Patalpų aukštis matuojamas kiekvienoje patalpoje, tačiau, jei patalpų aukštis vienodas, pakanka matuoti tik keletą iš jų.
84.2. Jei patalpos aukštis nevienodas, matuojama aukščiausioje ir žemiausioje vietose arba charakteringuose taškuose.
85. Patalpų gylis:
85.1. Rūsių, pusrūsių ir kitų įgilintų patalpų matuojamas gylis (–h). Gyliu laikomas atstumas nuo vidutinio žemės paviršiaus iki grindų. Jeigu atskiros pastato dalys įgilintos nevienodai, gylis matuojamas pastato charakteringuose taškuose ir kampuose.
86. Įkainojimo aukštis:
86.1. Rūsių ir pusrūsių, esančių po pagrindiniu pastatu ar priestatu, įkainojimo aukštis (Hi) nustatomas rūsio (pusrūsio) patalpų vidaus aukštį sumuojant su rūsio (pusrūsio) perdangos storiu.
86.2. Pagrindinio pastato, priestatų, antstatų įkainojimo aukštis (Hi) nustatomas patalpos vidaus aukščių sumą sudedant su perdangų storių suma:
Hi = (hI + hII + …) + (I a. perd. st. + II a. perd.st. + …),
čia:
Hi – įkainojimo aukštis;
hI – pirmo aukšto patalpos vidaus aukštis, hII – antro aukšto patalpos vidaus aukštis ir t. t.;
I a. perd. st. – pirmo aukšto perdangos storis, II a. perd. st. – antro aukšto perdangos storis ir t. t.
Apskaičiuojant antžeminių aukštų (taip pat antstatų) įkainojimo aukštį (Hi), naudojami patalpų, kuriose nėra įrengtos pakabinamos lubos, vidaus aukščiai.
89. Pastato sudėtinių dalių – pagrindinio pastato, rūsių (pusrūsių), priestatų, antstatų – įkainojimo aukštis įrašomas pastato aukštų planuose.
90. Pastatų (patalpų) aukščio (gylio) matavimo ir įkainojimo aukščio nustatymo pavyzdžiai pateikti Taisyklių 8 priede.
91. Nustatomi pastatų kadastro duomenys:
91.2. paskirties grupė – vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“, parenkama paskirties grupė, atitinkanti pastato paskirtį;
91.3. pagrindinė naudojimo paskirtis – pagal statybą leidžiančius, statybos užbaigimą patvirtinančius ar kitus dokumentus. Patalpų ir pastatų paskirties keitimo tvarka nustatoma šiuose statybos techniniuose reglamentuose: STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“, STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“. Jeigu dokumentų, kuriuose būtų patvirtinta pastato pagrindinė naudojimo paskirtis, nėra, nustatoma faktinė naudojimo paskirtis. Jeigu faktinė pastato ar jo dalių pagrindinė naudojimo paskirtis neatitinka statybą leidžiančiame dokumente nurodytos pastato pagrindinės naudojimo paskirties, kadastro duomenų formose nurodoma faktinė pastato ar jo dalių pagrindinė naudojimo paskirtis, kuri nustatoma vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“;
91.4. pavadinimas – pagal statybą leidžiančius, statybos užbaigimą patvirtinančius ar kitus dokumentus. Jeigu tokių dokumentų nėra ar pastato kadastro duomenų nustatymo metu nustatoma, kad pastatas naudojamas kitai veiklai, nei nurodyta dokumentuose, nustatomas faktinis pastato naudojimą atitinkantis pavadinimas;
91.5. pastato požymis pagal jame esančių patalpų paskirties grupes (toliau – paskirties grupių požymis) (polifunkcinis (mišrios paskirties grupės) arba monofunkcinis (vienos paskirties grupė)) – pagal statybą leidžiančius dokumentus ir (ar) statinio projektą, kai toks duomuo nurodytas, o kai statinio projektas nerengiamas (nėra privalomas) – vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“ nuostatomis;
91.6. pastate esančių patalpų (butų) pritaikymas slėptuvei ar priedangai – kai pastate yra patalpų (butų) pritaikytų slėptuvei ar priedangai;
91.7. statinio kategorija (ypatingasis, neypatingasis, I grupės nesudėtingasis, II grupės nesudėtingasis) – ji nustatoma pagal statybą leidžiančius dokumentus ir (ar) statinio projektą. Kai statybą leidžiantis dokumentas ir (ar) statinio projektas statinio statybai nėra privalomi, nustatoma faktinė statinio kategorija vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“, nuostatomis pagal atitinkamus pastato parametrus (bendrą plotą, aukštį ir pan.). Kai statinio projekte ir (ar) statybą leidžiančiame dokumente nurodyta statinio kategorija pagal tuo metu galiojusius teisės aktus neatitinka kadastro duomenų nustatymo metu galiojančių teisės aktų, statinio kategorija nustatoma vadovaujantis kadastro duomenų nustatymo metu galiojančiais teisės aktais, kuriuose nustatyti konkrečiai statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašai, statinių kategorijai priskiriamų pastatų požymiai ir techniniai parametrai;
91.8. pastato statybos būklė:
91.8.1. nebaigtas statyti – kai nustatytas pastato baigtumas yra mažesnis negu 100 procentų dėl nebaigtų statybos darbų;
91.8.2. fiziškai pažeistas – kai pastatas yra netekęs dalies konstrukcijų, inžinerinių sistemų dėl stichinių nelaimių, griovimo ar netinkamos priežiūros ir jo nusidėvėjimas yra mažesnis negu 100 procentų;
91.9. statybos (naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto) pradžios metai – pagal statybą leidžiantį dokumentą, o statybos (naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto) pabaigos metai – pagal statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus – arba įrašomi pastato kadastro duomenų nustatymo metai (kai pastato kadastro duomenys nustatomi užbaigus statybos darbus, prieš atliekant statybos užbaigimo procedūras); nustatant nebaigto statyti pastato kadastro duomenis, statybos pabaigos metais laikomi kadastro duomenų nustatymo metai. Kai nebuvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, pastatai pastatyti tada, kai reikalavimų turėti statybą leidžiančius dokumentus nebuvo arba tokie leidimai pagal teisės aktų reikalavimus nebūtini, statybos (naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto) pradžios ir pabaigos metai nustatomi pagal kitus pateiktus dokumentus arba, jei nėra statybos (naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto) metus patvirtinančių dokumentų, pagal užsakovo pareiškimą raštu. Kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų pradžios metai nurodomi pagal Kultūros vertybių registre nurodytas (tyrimais nustatytas) statinių atsiradimo datas, o kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų pabaigos metai – pagal kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomųjų statybos darbų užbaigimo dokumentą arba kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkybos darbų priėmimo aktą;
91.10. pastato ir jo sudėtinių dalių statybos (naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto) pradžios ir pabaigos metai:
91.10.1. kai prie esamo pastato pristatomas priestatas ir dėl jo statybos nėra perstatomos ir pertvarkomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, fiksuojami naujai pastatyto priestato statybos pradžios ir pabaigos metai ir pagal nustatytus priestato statybos pabaigos metus patikslinami pastato statybos pabaigos metai;
91.10.2. kai prie esamo pastato pristatomas priestatas, nauji aukštai, įrengiamas naujas ar praplečiamas esamas rūsys ir dėl šių statybos darbų keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo pastato laikančiosios konstrukcijos, fiksuojami naujai pastatytos pastato sudėtinės dalies statybos pradžios ir pabaigos metai, esamo pastato atitinkamos sudėtinės dalies rekonstravimo pradžios ir pabaigos metai ir viso pastato rekonstravimo pradžios ir pabaigos metai. Nauji pastato statybos pabaigos metai netikslinami;
91.10.3. kai atliekami bet kurios pastato sudėtinės dalies (dalių) rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto statybos rūšims priskiriami statybos darbai, fiksuojami pastato sudėtinės dalies (dalių) ir viso pastato atitinkamos statybos rūšies pradžios ir pabaigos metai;
91.10.4. kai pastate esančių butų ir kitų patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, savininkų prašymu atliekami neįrengtos pastogės (pastatytos viso pastato statybos metu) kadastriniai matavimai, pastato sudėtinės dalies – pastogės patalpos – statybos pradžios ir pabaigos metai sutampa su viso pastato statybos pradžios ir pabaigos metais;
91.10.5. pastato ir jo sudėtinių dalių paprastojo remonto pradžios ir pabaigos metai nustatomi tik tais atvejais, kai šiems darbams atlikti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas arba kai po paprastojo remonto darbų pasikeičia pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys;
91.10.6. pastate atlikti statybos darbai priskiriami skirtingoms statybos rūšims, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“, nuostatomis, neatsižvelgiant į tai, kokiai statybos rūšiai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas;
91.11. pastato aukštų skaičius – pagal antžeminių aukštų kiekį, neskaitant požeminių aukštų, pastogės patalpų, antstatų. Jeigu prie esamo pastato pristatytame priestate yra daugiau antžeminių aukštų (neskaitant rūsių, pusrūsių (cokolinių aukštų), pastogės patalpų ir antstatų) negu pagrindiniame pastate, viso pastato aukštų skaičius nustatomas pagal priestato aukštų skaičių;
91.12. pastato sudėtinių dalių konstrukcijų (pamatų, kolonų, sienų, perdangų, stogo dangos, pertvarų, grindų dangos, durų, langų) statybos produktai. Jeigu dėl atliktų apdailos, aplinkos tvarkymo darbų ar kitų priežasčių negalima tiesiogiai nustatyti pamatų, perdangų, sienų, pertvarų statybos produktų, šie duomenys gali būti nustatyti pagal užsakovo rašytinį pareiškimą;
91.15. pastato inžinerinės sistemos ir vidaus įranga:
91.15.1. šildymo – jei pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai tiekti į patalpas. Šildymo sistemos skirstomos į:
91.15.1.1. centrinio šildymo sistemas, šios skirstomos į:
91.15.1.1.1. bendras centrinio šildymo sistemas – kai pastato centrinio šildymo sistema yra miesto, rajono ar grupės pastatų centrinio šildymo sistemos sudėtinė dalis;
91.15.1.2. vietines šildymo sistemas – kai pagrindiniai šildymo sistemos elementai (šilumos šaltinis, šildymo prietaisas ir vamzdynai ar kanalai) sujungti į vieną įrenginį, kuriame šiluma gaunama ir perduodama šildomai patalpai. Tokios sistemos pavyzdžiai – krosnys, židiniai, dujų–oro šildymo įrenginiai, elektriniai konvektoriai, spinduliniai šildytuvai ir t. t. Kai pastate (patalpoje) įrengtos kelios skirtingos šildymo sistemos, pastato (patalpos) kadastro duomenų formose nurodoma pagrindinė šildymo sistema, o apie įrengtą papildomą šildymo sistemą įrašoma pastato (patalpos) kadastro duomenų formų pastabų lauke;
91.15.2. vandentiekio – jei pastate yra įrengta vandentiekio inžinerinė sistema ir vandeniu aprūpinama per skirstomuosius vandentiekio tinklus arba iš požeminių vandeningų grunto sluoksnių (artezinių gręžinių ar šachtinių šulinių);
91.15.3. karšto vandens tiekimo – jei pastate yra įrengta karšto vandens tiekimo inžinerinė sistema;
91.15.4. nuotekų šalinimo – jeigu pastate įrengta inžinerinė sistema buitinėms, gamybinėms nuotekoms tekinti iš pastato į nuotekų rinktuvus (gatvių, kvartalų tinklus) ar kiemo nuotakyną (nuotekų rezervuarus);
91.15.5. dujų tiekimo – jei pastate įrengtas vidaus dujotiekis, prijungtas prie magistralinių, skirstomųjų dujotiekių ar dujų rezervuarų;
92. Nustatant pastato kadastro duomenis, apskaičiuojamas pastato baigtumas. Pastato baigtumas yra kadastro duomuo, parodantis, kiek procentų pastato pastatyta pagal projektą arba kiek procentų liko, kai jis buvo fiziškai pažeistas. Jeigu atliekant kadastro darbus nustatoma, kad pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą, pastato baigtumas yra 100 procentų. Kitais atvejais, norint gauti pastato baigtumo procentą, reikia apskaičiuoti, kiek procentų lyginamojo svorio sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų (langų, durų, vidaus ar išorės apdailos ir pan.) vertė.
93. Pastato baigtumo procentas nustatomas atėmus trūkstamų konstrukcinių elementų ir inžinerinės įrangos lyginamąją dalį. Konstrukcinių elementų, kurie yra nurodyti parinktoje kainyno lentelėje, tačiau pagal pastato projektą neturi būti įrengiami konkrečiame pastate, įtaka pastato baigtumui nevertinama (pvz., jei negyvenamosios paskirties pastate nėra vidaus apdailos, pertvarų, dujų ir šie elementai nėra numatyti pastato projekte, šių elementų lyginamieji svoriai skaičiuojant baigtumo procentą neatimami, nors ir būtų nurodyti parinktoje kainyno lentelėje).
94. Nustatant pastato baigtumą:
94.1. apskaičiuojamas pastato sudėtinių dalių baigtumas:
Bi = 100 - ∑ Li(ft),
čia:
Bi – pastato sudėtinės dalies statybos baigtumas procentais;
Li(ft) – pastato sudėtinės dalies trūkstamų, bet projekte numatytų pastatyti arba įrengti konstrukcinių elementų ar inžinerinės įrangos lyginamojo svorio dalis procentais, apskaičiuojama pagal formulę:
Li(ft) = Li – ( Li × D/100),
čia:
Li – konstrukcinio elemento ar inžinerinės įrangos lyginamasis svoris;
D – esanti (pastatyta, įrengta) konstrukcinio elemento ar inžinerinės įrangos dalis procentais;
95. Baigtumui apskaičiuoti lyginamieji svoriai parenkami iš kainyno lentelės, kurioje buvo parinkta kiekvienos pastato sudėtinės dalies 1 kubinio metro vidutinė statybos vertė.
96. Kai pastatyta tik dalis pastato (pvz., pagal projektą yra dviejų aukštų pastatas su rūsiu, pastatytas tik rūsys), turi būti apskaičiuojamas pastatytos pastato sudėtinės dalies (pvz., rūsio) baigtumas (pagal jį koreguojama vidutinė statybos vertė) ir viso pastato baigtumas, atsižvelgiant į pastatytos pastato sudėtinės dalies ir projekte numatyto viso pastato santykį.
97. Jei pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, yra įrengta konkreti bendroji inžinerinė sistema, o patalpoje (bute) nėra, 1D formoje (Taisyklių 11 priedas) nurodoma, kad konkrečios inžinerinės sistemos patalpoje (bute) nėra, o 1A formoje (Taisyklių 10 priedas) nurodoma, kad pastate ši inžinerinė sistema yra. Jei pastate nėra bendrosios inžinerinės sistemos, tačiau patalpoje (bute) įrengta atskiroji inžinerinė sistema, 1A formoje (Taisyklių 10 priedas) nurodoma, kad pastate nėra konkrečios inžinerinės sistemos, o 1D formoje (Taisyklių 11 priedas) atitinkamai nurodoma, kad patalpoje (bute) ši inžinerinė sistema yra.
98. Jei pastato inžinerinės sistemos laikinai neveikia (gedimas, remontas ar kitos priežastys), laikoma, kad pastate šios sistemos yra įrengtos.
99. Jei pastate yra patalpų (butų), pritaikytų slėptuvei ar priedangai, 1A formos (Taisyklių 10 priedas) ir 6A formos (Taisyklių 12 priedas) grafose „Pastate esančių patalpų pritaikymas slėptuvei ar priedangai“ įrašoma „yra“, kitu atveju – „nėra“, o 3-1, 3-2 formų (Taisyklių 17 priedas) stulpelyje „Patalpos pavadinimas“, prie patalpos, kuri pritaikyta slėptuvei ar priedangai, pavadinimo skliausteliuose įrašoma „priedanga“ arba „slėptuvė“.
100. Jei prie pastato įrengta terasa, stoginė, duomenys apie terasą, stoginę, nurodant jų pažymėjimą statinių išdėstymo plane, pateikiami 1A formos (Taisyklių 10 priedas) skiltyje „Pastabos“.
101. Vietoje nustačius pastato ir jo sudėtinių dalių pagrindinius konstrukcinius elementus ir kitus kadastro duomenis, šie duomenys aprašomi 6A formoje (Taisyklių 12 priedas).
102. Rengiant pastato kadastro duomenų bylą, pagal 6A formos (Taisyklių 12 priedas) duomenis pildoma 1A forma (Taisyklių 10 priedas).
103. Atliekant patalpų (butų), suformuotų kaip atskiri Kadastro objektai, kadastro duomenų nustatymo darbus, nustatomi ir kadastro duomenų formose įrašomi Taisyklių 181 punkte nurodyti patalpos (buto) ir pastato, kuriame yra patalpa (butas), kadastro duomenys.
104. Patalpų (butų), suformuotų kaip atskiri Kadastro objektai, kadastro duomenys aprašomi 1D formoje (Taisyklių 11 priedas), o patalpos (buto) vidaus plotai įrašomi 3-2 formoje (Taisyklių 17 priedas).
105. Duomenys apie insoliaciją įrašomi patalpos (buto), kurioje insoliacijos norma kompensuota didesniu įstiklinto langų paviršiaus ir grindų ploto santykiu, 1D formoje (Taisyklių 11 priedas), jei toks patalpos (buto) duomuo nustatytas ir nurodytas statinio projekte, perrašant nustatytą insoliacijos normą (trukmę).
106. Kai patalpa (butas) turi priklausinį – sandėliuką rūsyje, garažą ar bendrojo naudojimo patalpas:
106.1. kai sandėliukas rūsyje nėra nustatytas (t. y. nėra nustatytas jo bendras plotas ir pažymėjimas plane) – 1D formos (Taisyklių 11 priedas) grafoje „Rūsys“ įrašoma „yra“;
106.2. kai sandėliukas rūsyje yra nustatytas, 1D formos (Taisyklių 11 priedas) grafoje „Rūsys“ įrašoma „yra“, o šios formos grafoje „Pastaba“ įrašoma informacija apie sandėliuko pažymėjimą plane ir bendrą plotą;
106.3. kai garažas, bendrojo naudojimo patalpa yra nustatyti, 1D formos (Taisyklių 11 priedas) grafoje „Pastaba“ įrašoma informacija apie garažo ar bendrojo naudojimo patalpos pažymėjimą plane ir bendrą plotą arba priklausančią bendro naudojimo patalpos dalį ir dalies plotą (kai priklauso ne visa patalpa);
106.4. kai garažas neturi funkcinio ryšio su pagrindiniu daiktu – patalpa (butu), siekiant tiksliai nustatyti vidutinę rinkos vertę, garažo patalpa formuojama kaip patalpos (buto) priklausinys, turintis unikalų numerį;
106.5. kai kaip priklausinys, turintis unikalų numerį, formuojamas garažas ar sandėliukas rūsyje, jų duomenys aprašomi 3 formos (Taisyklių 17 priedas) grafoje „Negyvenamosios paskirties patalpos“;
107. Patalpos (buto), suformuotos kaip atskiras Kadastro objektas, inžinerinės sistemos:
108. Aukštas, kuriame yra patalpa (butas), suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nurodomas taip:
108.2. Kai patalpa (butas) yra antžeminiame aukšte – nurodomas aukštas, kuriame yra ši patalpa (butas) (pvz., „1“, „2“).
108.3. Kai patalpa (butas) yra pastogės patalpoje – nurodomas pastato viršutinis aukštas ir požymis „p“.
108.4. Kai patalpa (butas) yra per kelis aukštus:
108.4.1. aukštas nurodomas tas, kuriame yra įėjimas į patalpą (butą) (pvz., patalpa (butas) yra išsidėsčiusi pusrūsyje ir pirmame aukšte, o įėjimas į ją yra pusrūsyje, todėl nurodomas „0“ aukštas);
109. Kai kaip atskiras Kadastro objektas yra suformuota patalpa (butas), kurios sudėtinės dalys (kambariai ir kt.) yra išsidėsčiusios keliuose pastatuose, pirmiausia nustatoma, kuriame pastate yra didžioji patalpos dalis. Patalpos duomenys aprašomi vieną kartą, pastato, kuriame yra patalpos didžioji dalis, kadastro duomenų byloje. Patalpos bendras plotas įskaičiuojamas į pastato, kuriame yra patalpos didžioji dalis, bendrą plotą. Pastatų tūris neperskaičiuojamas. Patalpos (buto) kadastro duomenų bylos 1D formos (Taisyklių 11 priedas) skiltyje „Pastabos“ turi būti nurodyta, kad dalis patalpos (buto) patenka į pastatą, ir šio pastato unikalus numeris.
trečiasis SKIRSNIS
pastatų, PATALPŲ (BUTŲ) FOTOGRAFAVIMO TVARKA
112. Fotonuotraukų raiška turi būti ne mažesnė kaip 5 MP, kad būtų galima aiškiai įžiūrėti pastato elementus. Pageidaujamas skaitmeninės fotonuotraukos aukščio ir pločio santykis pikseliais – 4x3.
113. Laikas ir data nurodomi kiekvienoje fotonuotraukoje (fotoaparato pasirenkama funkcija). Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, čia YYYY – metai, MM – mėnuo, DD – diena.
114. Pastatas fotografuojamas iš šono – taip, kad būtų matomas pagrindinis fasadas ir vienas iš šoninių fasadų. Patalpos ir (ar) butų kambariai fotografuojami taip, kad būtų matoma kuo didesnė patalpos ar kambario dalis.
115. Daroma ne mažiau kaip po dvi spalvotas pastato fotonuotraukas, kuriose atsispindėtų pagrindiniai pastatui būdingi bruožai (forma, matmenys, fasadų elementai, architektūrinės detalės ir t. t.).
116. Sudėtingos architektūros pastatus – su erkeriais, galerijomis, verandomis, lodžijomis, portikais, terasomis, priestatais – arba kai atskiroms pastato dalims panaudotos skirtingos statybos medžiagos, taip pat skirtingi jų statybos metai, nevienodas nusidėvėjimas ir jei pastato fasado fotonuotraukoje neatsispindi minėtos pastato charakteristikos, rekomenduojama fotografuoti papildomai.
117. Kai pastatai išsidėstę vienoje eilėje ir nėra galimybės fotonuotraukoje užfiksuoti matuojamo objekto dviejų sienų, taip pat kai pastato fasadas netelpa į kadrą, jie fotografuojami kampu taip, kad vienoje fotonuotraukoje matytųsi pastato detalės, o kitoje atsispindėtų jo forma ir matmenys.
118. Jeigu matuojamas pastatas yra uždaroje erdvėje, pvz., kieme arba akligatvyje, ir nėra galimybės jį nufotografuoti kampu, daroma jo pagrindinio fasado fotonuotrauka iš priekio.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
pastato užimto žemės ploto, ploto bruto ir tūrio skaičiavimas
123. Pastatu (taip pat stogą turinčiu inžineriniu statiniu) užstatytas plotas – pastato (taip pat stogą turinčio inžinerinio statinio) antžeminės dalies išorinių sienų horizontalios projekcijos plotas. Pastato (taip pat stogą turinčio inžinerinio statinio) užimtas žemės plotas – pastato (stogą turinčio inžinerinio statinio) antžeminės dalies išorinių sienų horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios požeminės pastato dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma. Kai stogą turintis inžinerinis statinys neturi išorinių sienų (pvz., stoginė), antžeminėje dalyje skaičiuojamas stogo horizontalios projekcijos plotas; jeigu vertikalios laikančiosios konstrukcijos (stulpai, kolonos) išsikiša už stogo konstrukcijos, horizontalus pjūvis atliekamas pagal išorines šių vertikalių laikančiųjų konstrukcijų kraštines. Apskaičiuojant pastato užimtą plotą:
123.1. skaičiuojamas pastato (stogą turinčio inžinerinio statinio) antžeminės dalies išorinių sienų (stogą turinčio inžinerinio statinio be išorinių sienų – stogo arba vertikalių laikančiųjų konstrukcijų išorinių kraštinių) horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas;
123.2. kai antžeminės dalies horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, esančios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, skaičiuojamas didesnės projekcijos dalies, esančios už antžeminės dalies horizontalios projekcijos ribų, plotas, šis plotas sumuojamas su antžeminės dalies horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotu;
123.3. į šį plotą įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų, terasų, lodžijų, įėjimo į pastatą laiptų (aikštelių), įvažiavimų į garažus, šviesduobių, krovinių nuleidimo duobių plotai; neįskaičiuojami balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių projekciniai plotai.
124. Pastato (taip pat stogą turinčio inžinerinio statinio) užimtas žemės plotas nustatomas grafiškai 1 kvadratinio metro tikslumu.
125. Pastato plotas bruto – visų pastato aukštų horizontalių pjūvių plotų, taip pat antstatų, pastogės patalpų ir funkcionaliai susietų priestatų horizontalių pjūvių plotų, skaičiuojamų pagal sienų išorinių paviršių matmenis, suma.
126. Pagal pastato išorės matmenis ir nustatytą įkainojimo aukštį (Hi) apskaičiuojamas pastato antžeminės dalies, požeminės dalies ir viso pastato tūris.
127. Pastato antžeminės dalies tūris skaičiuojamas taip:
127.1. Pagrindinio pastato, priestatų ir antstatų tūris skaičiuojamas dauginant horizontalaus pjūvio plotą iš įkainojimo aukščio (Hi). Horizontalaus pjūvio plotas skaičiuojamas pagal sienų išorinius paviršius, įskaičiuojant nišas, tačiau neįskaitant išsikišusių architektūrinių; jeigu kitų aukštų horizontalaus pjūvio plotai skirtingi, analogiškai apskaičiuojamas kiekvieno skirtingus išorės matmenis turinčio aukšto plotas.
127.2. Pastatų ir jų sudėtinių dalių (pagrindinių pastatų, priestatų, antstatų) be pastogių (pagalbinio ūkio pastatų, arkinių sandėlių ir pan.), išskyrus pastatus (jų sudėtines dalis) su plokščiaisiais stogais, antžeminės dalies tūris skaičiuojamas dauginant atitinkamos pastato sudėtinės dalies vertikalaus pjūvio plotą iš ilgio. Vertikalaus pjūvio plotas skaičiuojamas pagal sienų išorinį paviršių, atitinkamo aukšto grindų paviršių, apšiltintą stogo konstrukciją; kai apšiltinimo sluoksnio nėra – pagal išorinę stogo konstrukcijos liniją. Ilgis imamas pagal sienų išorinį paviršių, įskaitant apdailos sluoksnio storį, nišas, tačiau neįskaitant išsikišusių architektūrinių detalių.
127.3. Pastogės patalpų tūris skaičiuojamas dauginant vertikalaus pjūvio plotą iš pastogės patalpų ilgio. Vertikalaus pjūvio plotas skaičiuojamas pagal pastogės patalpų sienų išorinį paviršių ir perdangos termoizoliacinio sluoksnio išorinius paviršius, o pastogės patalpų su sutapdintu stogu – iki stogo dangos paviršiaus. Pastogės patalpos ilgis imamas pagal sienų išorinį paviršių, įskaitant apdailos sluoksnio storį, nišas, tačiau neįskaitant išsikišusių architektūrinių detalių.
127.5. Prie antžeminės pastato dalies tūrio priskaičiuojamas erkerių, iš pastato fasadų plokštumų neišsikišančių lodžijų ir kitų nišų, švieslangių ir kupolų tūris.
128. Pastato požeminės dalies tūris skaičiuojamas taip:
128.1. Rūsio tūris skaičiuojamas dauginant horizontalaus pjūvio plotą iš įkainojimo aukščio. Horizontalaus pjūvio plotas skaičiuojamas pagal rūsio sienų išorinį paviršių, įskaitant apdailos sluoksnio storį, nišas, tačiau neįskaitant išsikišusių architektūrinių detalių.
128.2. Prie požeminės pastato dalies tūrio priskaičiuojamas baseinų, technologinių duobių ir kitų erdvių (pagal šių erdvių sienų išorės matmenis), esančių žemiau rūsio grindų paviršiaus, tūris.
129. Atskirai stovinčių kiemo rūsių, kurių sienos yra virš žemės paviršiaus, tūris nustatomas pagal išorinius matavimus. Aukštis matuojamas nuo rūsio grindų iki lubų, pridedant perdangos storį. Požeminiai rūsiai (užpilti žemėmis) matuojami iš vidaus, pridedant sienų storį.
PENKTASIS SKIRSNIS
statinių išdėstymo planO sudarymas
132. Statinių išdėstymo plano sudarymo tikslas – parodyti statinių, kurių kadastro duomenys nustatomi, išorės kontūrus, tarpusavio išdėstymą ir geografinę padėtį.
134. Kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, statinių išdėstymo planas sudaromas pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, nurodant panaudotų duomenų šaltinį.
135. Kai esamame žemės sklypo plane nėra pažymėti matuojami pastatai arba matuojamų pastatų išoriniai kontūrai skiriasi nuo pažymėtų plane ar žemės sklypo plane nėra pažymėtos ne mažiau kaip dvi kiekvieno žemės sklype esančio pastato kerčių koordinatės, pirmiausiai turi būti pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys ir šie pakitimai įregistruoti Kadastre. Pakeisti žemės sklypo plano duomenys naudojami statinių išdėstymo planui sudaryti. Šis reikalavimas netaikomas atliekant nebaigtų statyti pastatų kadastrinius matavimus.
136. Statinių išdėstymo plane braižomi visi žemės sklype esantys statiniai. Kai užsakovo ir matininko sutartyje numatoma atlikti ne visų žemės sklype esančių statinių kadastrinius matavimus, statinių, kurių kadastriniai matavimai neatliekami, duomenys perkeliami iš statinių išdėstymo planų, kuriuose šie statiniai yra pažymėti paskutinį kartą atliekant jų kadastrinius matavimus. Statinių išdėstymo plane, pastabų lauke, nurodomas planui sudaryti panaudotų duomenų šaltinis, t. y. statinių išdėstymo planas, pagal kurį nustatyti statinių, kurių kadastriniai matavimai neatliekami, duomenys (pvz., statinių 2I1/m, 3J1/p, t1 kadastro duomenys nustatyti 2012-09-01 X parengtame statinių išdėstymo plane, čia X – matininko vardas, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris).
137. Jei žemės sklype esančių pastatų, kurių kadastriniai matavimai neatliekami, statinių išdėstymo planai nebuvo rengti, turi būti nustatyti šių pastatų išoriniai matmenys. Šie pastatai statinių išdėstymo plane žymimi sutartiniais ženklais, nurodytais GKTR 2.11.03:2014 1 priede.
138. Statinių išdėstymo planas rengiamas A0–A4 formatu. Pagrindinis plano mastelis – M 1:500. Atsižvelgiant į statinio dydį, detalumą ir sudėtingumą, mastelis gali būti 1:1000 arba 1:2000.
139. Statinių išdėstymo planas išdėstomas lapo viduryje ir orientuojamas šiaurės kryptimi. Šiaurės kryptis statmena lapo viršui. Statinių išdėstymo plano pavadinimas rašomas lapo viršuje. Dešinėje lapo pusėje esančiose lentelėse įrašoma žemės sklypo kadastro numeris, planui parengti panaudotų duomenų šaltinis, pastabos, matininko vardas, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris, veiklos vykdymo adresas, el. paštas, telefonas, kadastro duomenų nustatymo ir plano parengimo datos, adresas (Taisyklių 14 priedas).
140. Braižant statinių išdėstymo planą, visi pastatai žymimi sutartiniais simboliais tokia tvarka: pirmasis simbolis (skaičius) nurodo pastato numerį žemės sklype, antrasis simbolis (didžioji raidė) – pastato paskirtį, trupmenos skaitiklis (skaičius) – pastato aukštų skaičių, vardiklis (mažoji raidė) – sienų statybos produktus (pvz., pastato pažymėjimas plane 
reiškia, kad pastatui suteiktas antras numeris sklype, tai administracinės paskirties trijų aukštų mūrinis pastatas).
141. Pagal pagrindinę naudojimo paskirtį pastatai statinių išdėstymo plane žymimi taip:
A – vienbučių;
X – dvibučių;
Ū – daugiabučių;
N – įvairių socialinių grupių;
V – viešbučių;
Y – bendro gyvenimo namų;
E – prekybos;
L – paslaugų;
M – maitinimo;
B – administracinių;
T – transporto;
G – garažų;
P – gamybos, pramonės;
Ė – energetikos;
F – sandėliavimo;
C – kultūros;
C – mokslo;
D – gydymo;
U – sporto;
R – religinių;
O – specialiųjų;
I – pagalbinio ūkio;
H – kitų pagalbinių;
Ž – gyvūnams auginti;
J – žemės ūkio produkcijai tvarkyti;
Š – augalams auginti;
S – mėgėjų sodų;
K – viešojo poilsio;
Č – asmeninio poilsio;
Z – specialiųjų paslaugų.
142. Pagal sienų laikančiąsias konstrukcijas sudarančius statybos produktus pastatai žymimi taip:
p – plytų, akmenų mūro;
m – rąstų;
b – gelžbetonio plokščių, blokų, blokelių, akmenbetonio ir pan.;
t – monolito;
g – metalo;
ž – medinių su karkasu, medinių skydų, molio ir kiti neišvardyti;
ž(p) – mediniai su karkasu apmūryti arba mediniai skydiniai apmūryti.
144. Pagrindinis pastatas – pastato sudėtinė dalis – žymimas Taisyklių 140 punkte nustatyta tvarka, t. y. taip pat, kaip ir pastatas.
145. Pastato sudėtinės dalys – priestatai – numeruojami atskirai ir žymimi pastato paskirties mažąja raide; priestatų aukštų skaičių ir sienų medžiagą nusako trupmena (pvz., pastato 1A2/p, priestatai žymimi: 1a1/ž, 2a2/p ir t. t.; pastato 2I1/p priestatai žymimi: 1i1/m, 2i1/p ir t. t.).
146. Prie pastato įrengta terasa žymima raidėmis Tr, o prie pastato įrengta stoginė žymima raidėmis St.
147. Sudarant statinių išdėstymo planą laikomasi šių reikalavimų:
147.1. Pastatų linijos braižomos 0,5–0,6 mm storio ištisine linija (nebaigtų statinių, fiziškai susidėvėjusių (pažeistų) ar griaunamų pastatų (taip pat rūsių) – punktyrine linija).
147.3. Pastatų sudėtinių dalių – pagrindinio pastato ir priestatų – aukščiai (H) statinių išdėstymo plane nurodomi trupmenos vardiklyje 0,01 m tikslumu, pvz.:
, 
).
147.4. Pastatų išorinių sienų ilgis nurodomas 0,01 metro tikslumu pagal visą perimetrą lygiagrečiai šio kontūro linijai. Užrašo aukštis – 2 mm. Visi kiti šiame skyriuje nenurodyti užrašai išdėstomi lape horizontaliai.
147.5. Pastatų sutartiniai simboliai rašomi jų kontūrų viduje. Jei įrašas į pastato kontūrą netelpa, daroma išnaša – brūkšnelis į laisvą brėžinio vietą. Virš brūkšnelio užrašomi sutartiniai simboliai, apačioje – išorės aukščiai (H). Įrašai daromi 2,5–3,5 mm šriftu.
147.6. Žemės sklypo ribos braižomos 0,1–0,2 mm storio ištisine linija, nurodomi žemės sklypo ribų linijų ilgiai.
šeštasis SKIRSNIS
pastatų aukštų planų IR PATALPŲ (BUTŲ) PLANŲ sudarymas, PATALPŲ NUMERAVIMAS JUOSE IR PLOTŲ SKAIČIAVIMAS
149. Braižant pastatų aukštų planus, laikomasi šių reikalavimų:
149.1. Pastato pagrindinis fasadas braižomas lygiagrečiai su apatiniu lapo kraštu arba jo dešiniuoju šonu.
149.3. Laikančiosios sienų konstrukcijos, pertvaros, krosnys ir kitos į pjūvį (h=1,30 m) patenkančios konstrukcijos braižomos 0,6–0,8 mm storio linijomis.
149.4. Laiptai, langai, durys, santechnikos prietaisai ir kiti elementai braižomi 0,1–0,2 mm storio linijomis (stoglangiai – punktyrinėmis linijomis).
149.8. Išoriniai matmenys nurodomi pirmo aukšto, rūsių, pusrūsių, antstatų, pastogės patalpų planuose. Jei pastato pirmo ir kitų antžeminių aukštų išorės matmenys skiriasi, išoriniai matmenys nurodomi ir kitų antžeminių aukštų planuose.
149.11. Rūsių ir pusrūsių aukštų planuose papildomai rašomas gylis (–h). Jei gylis nevienodas, užrašomas didžiausias ir mažiausias.
149.12. Aukštų planuose rūsiai žymimi R, R1, R2 ir t. t., pusrūsiai – P, P1, P2 ir t. t., prie pastato įrengtos terasos – Tr, Tr1, Tr2 ir t. t., prie pastato įrengtos stoginės – St, St1, St2 ir t. t., pastogės patalpos – M, M1, M2, antstatai – A, A1, A2 ir t. t.
149.13. Pastatų aukštų planuose, dešiniajame apatiniame brėžinio kampe, įrašomas pastato sudėtinės dalies žymėjimas plane ir apskaičiuotas įkainojimo aukštis (Hi) (išskyrus pastogės patalpų įkainojimo aukštį, kuris nenustatomas), (pvz.:
, 
).
149.14. Aukštų plano brėžinyje, viršutiniame dešiniajame kampe, turi būti nurodytas aukšto pavadinimas (pvz., rūsys, I aukštas ir pan.).
149.15. Aukšto pavadinimas, butų, patalpų numeriai ir plotai rašomi 2,5, 3,0 arba 3,5 mm aukščio tekstu.
149.17. Surenkamų plokščių ir monolitinių pastatų rūsio ir pirmo aukšto planai sudaromi pagal nustatytus pastatų aukštų planų rengimo principus. Kitų antžeminių pastato aukštų planai gali būti rengiami kopijuojant pirmo aukšto planą iri pažymint juose apžiūrėjimo metu nustatytus skirtumus.
150. Aukšto plano dešinėje lapo pusėje esančioje lentelėje įrašomas matininko vardas, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris, veiklos vykdymo adresas, el. paštas, telefonas, kadastro duomenų nustatymo ir plano parengimo datos, pastato pažymėjimas plane, mastelis, pastato adresas (Taisyklių 16 priedas).
151. Pastate esančių patalpų (butų), suformuotų kaip atskiri Kadastro objektai, planai rengiami vadovaujantis pastatų aukštų planų sudarymo reikalavimais.
152. Sudarant patalpų (butų) planus pirmiausia brėžiamas pastato išorinis kontūras, o tada braižomas patalpos (buto) planas jame, parodant patalpos buvimo vietą.
153. Patalpos (buto) plane turi būti parodytos bendrojo naudojimo patalpos, kurių dalis yra priskirta patalpai (butui), ir bendrojo naudojimo patalpos, kuriomis iš patalpos (buto) patenkama į lauką (koridorius, laiptinė, lifto šachta).
154. Pastato aukštų planuose patalpos numeruojamos pradedant pagrindiniu įėjimu į pastatą ar atskirą patalpą laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi.
155. Gyvenamosios paskirties pastatų aukštų planuose patalpos numeruojamos taip:
155.1. Kiekvienos patalpos (kambario, virtuvės, koridoriaus ir t. t.) plano centre įrašomi gyvenamosios patalpos (buto) ir joje esančios patalpos numeriai skaitmenimis (pvz., 3-2, čia pirmasis skaitmuo reiškia gyvenamosios patalpos (buto), suformuotos kaip atskiras Kadastro objektas, numerį, o antrasis – patalpos gyvenamojoje patalpoje (bute) numerį).
155.2. Bendrojo naudojimo patalpos, t. y. koridoriai, tambūrai ir pan., kuriomis naudojasi kelių butų ar patalpų savininkai (naudotojai), žymimos a-1, a-2 ir t. t.
156. Negyvenamosios paskirties pastatų aukštų planuose patalpos numeruojamos taip:
156.1. Pastatuose, kurių nesudaro patalpos, suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, patalpos žymimos skaitmenimis (pvz., 2-2, čia pirmasis skaitmuo reiškia aukšto numerį, o antrasis – patalpos eilės numerį tame aukšte).
156.2. Pastogės patalpos ir antstatai žymimi skaitmenimis, kur pirmasis skaitmuo reiškia paskutinio aukšto numerį, o antrasis – patalpos eilės numerį, einantį po to, kuris buvo paskutiniame pastato aukšte.
156.3. Pastatuose, kuriuos sudaro patalpos, suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, patalpos žymimos skaitmenimis (pvz., 2-2, čia pirmasis skaitmuo reiškia negyvenamosios patalpos numerį, o antrasis – patalpos eilės numerį negyvenamojoje patalpoje).
156.4. Pastatuose, kuriuos sudaro patalpos, suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, bendrojo naudojimo patalpos, t. y. koridoriai, tambūrai ir pan., kuriomis naudojasi kelių patalpų ar butų savininkai (naudotojai), žymimos a-1, a-2 ir t. t., rūsių patalpos žymimos R-1, R-2 ir t. t., pusrūsių – P-1, P-2 ir t. t.
157. Gyvenamosioms patalpoms (butams) ir negyvenamosioms patalpoms, suformuotoms kaip atskiri Kadastro objektai, numerius suteikia meras ar teisės aktų nustatyta tvarka mero pavedimu – seniūnas.
158. Kai pastate yra gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpos, pirmiausia numeruojamos gyvenamosios paskirties patalpos, paskui – negyvenamosios paskirties patalpos.
160. Pastate esančių patalpų (butų), suformuotų kaip atskiri Kadastro objektai, aukštų planai rengiami vadovaujantis pastatų aukštų planų sudarymo reikalavimais.
161. Sudarant patalpų (butų) planus pirmiausia brėžiamas pastato išorinis kontūras, o tada braižomas patalpos (buto) planas jame, parodant patalpos buvimo vietą.
162. Patalpos (buto) plane turi būti parodytos bendrojo naudojimo patalpos, kurių dalis yra priskirta patalpai (butui), ir bendrojo naudojimo patalpos, kuriomis iš patalpos (buto) patenkama į lauką (koridorius, laiptinė, lifto šachta).
163. Skaičiuojant pastato vidaus plotus, būtina laikytis šių nurodymų:
163.2. Neįskaičiuojami plotai:
163.2.3. pastato patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m (skaičiuojant pastogėje įrengtos patalpos plotą, įvertinamas ribinis 1,6 m aukščio horizontaliosios projekcijos patalpos grindų paviršiuje pasikeitimas);
163.2.4. krosnių, židinių, viryklių (skaičiuojant ir vientiso su virykle garų rinktuvo aukštį), aukštesnių kaip 1,3 m;
163.2.5. iki 1,5 m pločio sienų ir pertvarų angų. Jei sienos ar pertvaros angos plotis didesnis kaip 1,5 m, joje yra įrengta atitvara (pvz., įstiklinta) ir jos aukštis nuo grindų arba nuo ne didesnio kaip 22 cm peraukštėjimo ties grindų ir sienos riba didesnis kaip 1,6 m, šios angos plotas skaičiuojamas iki atitinkamos atitvaros;
164. Gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri Kadastro objektai (buto gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namo; atskiro kambario su bendrojo naudojimo patalpomis), plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.
165. Gyvenamosios paskirties pastate esančių gyvenamosios paskirties patalpų skaičiuojami plotų skaičiavimas:
165.1. Gyvenamasis plotas:
165.1.1. Gyvenamąjį plotą sudaro gyvenamosios paskirties patalpoje esančių kambarių ir virtuvės plotų suma. Kambarys – patalpa, apribota perdangomis (denginiu) ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 kv. m grindų ploto, atitinkanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus. Prie kambarių priskiriamos svetainės, valgomieji, miegamieji, darbo kabinetai, gyvenamieji kambariai ir kitos gyventi tinkančios apšiltintos patalpos, kurių grindų plotas yra didesnis kaip 4 kv. m.
165.2. Pagalbinis plotas:
165.2.1. Į pagalbinį plotą įskaičiuojami visų šildomų ir nešildomų gyvenamosios paskirties patalpų, kurios naudojamos epizodiškai ir nėra skirtos tiesiogiai gyventi, plotai (patalpa laikytina šildoma, kai joje suprojektuoti ir įrengti atitinkami šildymo prietaisai (pvz., radiatoriai), t. y. įrengtos atitinkamos inžinerinės sistemos, kurių tiesioginė paskirtis yra apšildyti šią patalpą):
165.2.1.1. virtuvės (pastatų, kurių statybos užbaigimo procedūros baigtos iki 2000 m. sausio 1 d.), virtuvėlės, tualetai, vonios, dušo kambariai, pirtys, saunos, rūbinės, baseinai, skalbyklos, pomėgių patalpos (sporto, meistravimo, kai jos nepriskiriamos verslo patalpoms ir nėra kambariai), taip pat prieškambariai, koridoriai, priemenės, sandėliai, taip pat žiemos sodai ir atriumai, komunikacijų įvadų ir valdymo ir apskaitos įrangos patalpos, elektros skydinės, katilinės, ventiliacinės kameros, patalpos su vandens šildikliais, siurbliais, išsiplėtimo indais ir kt.;
165.2.2. Pagalbinį plotą sudaro pagalbinis naudingasis ir pagalbinis nenaudingasis plotai:
165.2.2.1. Neapšiltintų pagalbinių patalpų (uždarų lodžijų, įstiklintų balkonų, uždarų verandų, oranžerijų, atriumų, žiemos sodų, priemenių, sandėlių, kitų neapšiltintų patalpų) plotai įskaičiuojami į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą.
165.3. Verslo plotui priskiriamas gyvenamojoje patalpoje verslui skirtų patalpų, kuriose užsiimama kuria nors darbine ar kita veikla, aptarnaujami klientai, plotas.
165.4. Rūsio plotui priskiriamas rūsyje esančių patalpų plotas. Pusrūsio patalpų plotas skaičiuojamas pagal jų faktinę paskirtį: pusrūsyje įrengtų kambarių plotas įskaičiuojamas į gyvenamąjį, pagalbinių patalpų – į pagalbinį, verslo patalpų – į verslo, garažo patalpų – į garažo, naudojamų pagal tiesioginę rūsio (pusrūsio) paskirtį – į pusrūsio plotą.
165.5. Garažo plotą sudaro patalpų, skirtų automobiliams ir kitoms transporto priemonėms (motociklams, dviračiams ir pan.) laikinai ir nuolat saugoti (laikyti), plotas.
166. Gyvenamosios paskirties patalpų bendras plotas Pgp:
Pgp= Pg + Pp + Pv + Pkt,
čia:
Pgp – gyvenamosios paskirties patalpų bendras plotas;
Pg – gyvenamasis plotas;
Pp – pagalbinis plotas:
pagalbinis naudingasis plotas;
pagalbinis nenaudingasis plotas;
Pv – verslo plotas;
Pkt – kitas plotas:
rūsio (pusrūsio) patalpų plotas;
garažo patalpų plotas.
167. Gyvenamosios paskirties pastato bendrą plotą Pb sudaro:
Pb = Pgp + Pbn+ Pr + Pgr + Pnaud,
čia:
Pb – gyvenamosios paskirties pastato bendras plotas;
Pgp – visų gyvenamosios paskirties patalpų bendras plotas;
Pbn – bendrojo naudojimo patalpų antžeminiuose aukštuose, skirtų naudotis visiems ar keliems pastato savininkams arba naudotojams, plotas;
Pr – rūsio (pusrūsio) patalpų plotas;
Pgr – garažo patalpų plotas;
Pnaud – visų gyvenamosios paskirties pastate esančių negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri Kadastro objektai, naudingasis plotas.
168. Gyvenamosios paskirties pastate esančių negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri Kadastro objektai, plotas yra visų šiuos Kadastro objektus sudarančių patalpų plotų suma. Šio ploto sudedamosios dalys skaičiuojamos pagal negyvenamosios paskirties patalpų plotų skaičiavimo tvarką.
169. Negyvenamosios paskirties patalpų plotų skaičiavimas:
169.1. Pagrindinį plotą sudaro visos negyvenamojo pastato pagrindinei paskirčiai naudojamos patalpos, išskyrus patalpas, kurios įskaitomos į pagalbinį plotą. Į pagrindinį plotą taip pat įskaičiuojami:
169.1.2. ligoninių, sanatorijų, poilsio namų, kino teatrų, klubų ir kitų panašių pastatų koridoriai, naudojami kaip laukimo ir poilsio patalpos;
169.1.3. pastatuose esančios scenos ir estrados pagalbinės patalpos, kino aparatinių ir panašios patalpos, produkcijos sandėliai ir kt.;
169.2. Pagalbinį plotą sudaro negyvenamojo pastato visos patalpos, išskyrus tas, kurios įskaitomos į pagrindinį plotą (koridoriai, tambūrai, sanitarinių mazgų ir inžinerinių tinklų bei įrengimų patalpos (katilinės su pagalbinėmis patalpomis, boilerinės, vandentiekio ir kanalizacijos siurblinės, valdymo mazgai, skydinės, transformatorinės, ventiliacijos ir oro kondicionavimo kameros, liftų mašinų patalpos) ir kt.), taip pat sodo namo patalpos, esančios rūsiuose (pusrūsiuose), garažų, ūkio patalpų, pristatytų prie sodo namo ir turinčių ryšį su juo, plotas.
169.3. Naudingasis plotas skaičiuojamas tik negyvenamosios paskirties patalpų, kurios yra gyvenamosios paskirties pastate. Jis skaičiuojamas taip:
169.3.1. Į antžeminėje pastato dalyje esančios negyvenamosios paskirties patalpos naudingąjį plotą įskaičiuojami apšiltintų pagrindiniam ir pagalbiniam plotui priskiriamų patalpų plotai.
170. Negyvenamosios paskirties pastato patalpų bendras plotas skaičiuojamas sudedant pagrindinių ir pagalbinių patalpų plotus:
Pn = Ppg + Pp,
čia:
Pn – negyvenamosios paskirties pastato patalpų bendras plotas;
Ppg – pagrindinis plotas;
Pp – pagalbinis plotas.
171. Negyvenamosios paskirties pastatuose esančių gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri Kadastro objektai, plotai skaičiuojami gyvenamosios paskirties patalpoms skaičiuoti nustatyta tvarka.
176. Pastate, kurio nesudaro patalpos, suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai neatliekami.
177. Rūsio (pusrūsio), garažo ar pastogės patalpų, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties patalpos, suformuotos ar formuojamos kaip atskiras Kadastro objektas, plotas įskaičiuojamas į šios patalpos bendrą plotą.
178. Atlikus nebaigto statyti gyvenamojo pastato, kuriame nėra langų, durų, apdailos ir pan., bet yra vidaus atitvarinės konstrukcijos, kadastrinius matavimus, pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos 3-1 formos lentelėje nurodomi Taisyklių 165 punkte nurodyti gyvenamosios paskirties patalpų plotai.
SEPTINTASIS SKirsnis
PASTATŲ IR PATALPŲ (BUTŲ) kadastro duomenų formos
179. Pastatų kadastro duomenų formose aprašomi pagrindinio pastato, priklausinių, jų dalių ir patalpos (buto), suformuotos kaip atskiras Kadastro objektas, kadastro duomenys.
180. Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų formoje įrašoma:
180.1. pagrindinio pastato, jo dalių kadastro duomenys: pastato adresas, unikalus numeris, kadastro duomenų nustatymo data, pažymėjimas plane, paskirties grupė, paskirtis, pavadinimas, paskirties grupių požymis, statybos (rekonstravimo ar kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto, kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų) pradžios ir pabaigos metai, baigtumas, aukštų skaičius, tūris, bendras plotas, duomenys apie statinio statybos būklę (nebaigtas statyti, fiziškai pažeistas, sunaikintas), statinio kategorija (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis); duomenys apie pamatų, sienų, perdangų, stogo konstrukcijos, stogo dangos, išorės apdailos, pertvarų, grindų, langų, durų, vidaus apdailos statybos produktus; duomenys apie šildymą, vandentiekį, nuotekų šalinimą, dujas, karštą vandenį, elektrą, viryklę, vonios kambarį, vėdinimą ir kondicionavimą; statinio buvimo vieta žemės sklype (žemės sklypo, kuriame yra statinys, kadastro numeris), pastato centro koordinatės, plotas bruto, užstatytas plotas, užimtas plotas, pagrindinių konstrukcijų lyginamieji svoriai; pastate esančių patalpų (butų) pritaikymas slėptuvei ar priedangai;
180.2. pagrindinio pastato, jo dalių įkainojimo duomenys: įkainojimo data, kasmetinis vertės mažinimo koeficientas, įkainojimo pagrindas, vieneto vidutinė statybos vertė, nusidėvėjimas, atkūrimo sąnaudos (statybos vertė), atkuriamoji vertė, vietovės pataisos koeficientas, vidutinė rinkos vertė;
180.3. pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija: patalpų pažymėjimas, pavadinimas, bendras plotas, gyvenamosios paskirties patalpų naudingasis, gyvenamasis, verslo, pagalbinis naudingasis, pagalbinis naudingasis, rūsių (pusrūsių) ir garažų plotai; negyvenamosios paskirties patalpų pagrindinis, pagalbinis ir naudingasis (tik gyvenamosios paskirties pastatuose esančioms negyvenamosios paskirties patalpoms) plotai; patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius; gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius;
180.4. priklausinio, jo dalių kadastro duomenys: pastato adresas, unikalus numeris, kadastro duomenų nustatymo data, pažymėjimas plane, paskirties grupė, paskirtis, pavadinimas, paskirties grupių požymis, statybos (naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto bei kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų) pradžios ir pabaigos metai, baigtumas, aukštų skaičius, tūris, bendras plotas, duomenys apie statinio statybos būklę (nebaigtas statyti, fiziškai pažeistas, sunaikintas), statinio kategorija (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis); duomenys apie pamatų, sienų, perdangų, stogo konstrukcijos, stogo dangos, išorės apdailos, pertvarų, grindų, langų, durų, vidaus apdailos statybos produktus; duomenys apie šildymą, vandentiekį, nuotekų šalinimą, dujas, elektrą; užstatytas plotas, užimtas plotas, statinio vieta žemės sklype (žemės sklypo, kuriame yra statinys, kadastro numeris) ir centro koordinatės, pastate esančių patalpų pritaikymas slėptuvei ar priedangai; priklausinio 1A formoje (Taisyklių 10 priedas) įrašoma pastaba, nurodant pagrindinį pastatą, kuriam priklauso priklausinys;
181. Patalpos (buto) kadastro duomenų formose įrašoma:
181.1. patalpos (buto) kadastro duomenys: adresas, unikalus numeris, kadastro duomenų nustatymo data, pažymėjimas plane, paskirties grupė, paskirtis, pavadinimas, statybos (rekonstravimo ar kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto bei kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų) pradžios ir pabaigos metai, statybos baigtumas, objekto aprašymas, priklausinių aprašymas, aukštas, kuriame yra patalpa (butas), bendras ir gyvenamasis plotai, duomenys apie šildymą, vandentiekį, nuotekų šalinimą, dujas, karštą vandenį, viryklę, vonios kambarį, patalpos (buto) pritaikymą slėptuvei ar priedangai, insoliacijos normą (jei toks patalpos (buto) duomuo nustatytas ir nurodytas statinio projekte);
181.2. šių formų lentelėje įrašomi ir pastato, kuriame yra patalpa (butas), duomenys: pastato paskirties grupė, paskirtis, pavadinimas, paskirties grupių požymis, sienų statybos produktai, unikalus numeris, pažymėjimas plane, statybos (rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų) pradžios ir pabaigos metai, centro koordinatės, aukštų skaičius, bendras plotas, tūris, baigtumas, pastate esančių patalpų pritaikymas slėptuvei ar priedangai, bendras patalpų (butų), kuriuose insoliacijos norma kompensuota didesniu langų įstiklinto paviršiaus ir grindų ploto santykiu, skaičius ir plotas (jei pastate yra tokių patalpų (butų), kuriems nustatyta insoliacijos norma);
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
pastatų IR PATALPŲ (BUTŲ) verčių nustatymas
183. Pastatų įkainojimo tikslas – taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimą arba išlaidų (kaštų) metodą nustatyti pastato vidutinę rinkos vertę.
184. Pastatų vertinimo metodas parenkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu.
185. Nebaigtų statyti ir fiziškai pažeistų pastatų, kurių vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti taikant masinį vertinimą reikalingi kadastro duomenys nenustatyti, vidutinė rinkos vertė nustatoma atkuriamosios vertės (kaštų) metodu.
186. Pastato vidutinė rinkos vertė taikant masinį vertinimą nustatoma pagal patvirtintus ir vertinimo dieną galiojančius masinio vertinimo dokumentus, parengtus Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių nustatyta tvarka.
187. Pastato vidutinė rinkos vertė atkuriamosios vertės (kaštų) metodu nustatoma vadovaujantis Taisyklėmis, kainynais, normatyvais ir vietovės pataisos koeficientais. Sąmatines vertes pastatams vertinti galima naudoti tik tais atvejais, kai negali būti naudojami kainynai. Sąmata, iš kurios nustatoma pastatų statybos skaičiuojamosios kainos sąmatinė vertė, turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“, 6 priede nustatytus statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principus. Iš sąmatinės vertės turi būti atimta pastato įrangos, kuri yra kilnojamasis turtas, kaina.
188. Pastato vertinimo procedūra atliekama tokia tvarka:
188.2. Nustatoma pastato 1 kubinio metro vidutinė statybos vertė:
188.2.1. Pagal pastato pagrindinę naudojimo paskirtį ir pavadinimą iš kainyno atitinkamos lentelės parenkama kiekvienos pastato sudėtinės dalies 1 kubinio metro vidutinė statybos vertė.
188.2.2. Pastato sudėtinės dalies 1 kubinio metro vidutinė statybos vertė parenkama atsižvelgiant į pastato sudėtinės dalies aukštumą, pastato tūrį, pamatų, sienų, perdangos statybos produktus ir stogo konstrukciją.
188.2.3. Pastato sudėtinės dalies 1 kubinio metro vidutinė statybos vertė koreguojama taikant pataisos koeficientus, atsižvelgiant į pastato nesamų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų lyginamuosius svorius (pvz., pastate nėra elektros, todėl visoms sudėtinėms dalims taikomas pataisos koeficientas; priestate nėra šildymo, tačiau pastate jis yra, todėl įkainojant priestatą pataisos koeficientas netaikomas) ir į kainyno atitinkamoje lentelėje nurodytus pataisos koeficientus (pvz., neapšiltintos atitvaros, išorės apdaila apšiltinant ir pan.). Jei nustatant pastato kadastro duomenis nustatyta, kad pastato sudėtinėje dalyje nėra dalies konstrukcinio elemento ar pastato inžinerinė įranga sumontuota dalinai (pvz., dėl stichinės nelaimės, nebaigtų statybos darbų ar pan. pastatas neturi dalies stogo konstrukcijos, atlikta tik pusė apdailos darbų ir pan.), atitinkamo konstrukcinio elemento ar inžinerinės įrangos trūkstamos dalies lyginamasis svoris apskaičiuojamas pagal formulę:
Lit = Li – (Li x D/100),
čia:
Lit – trūkstama konstrukcinio elemento ar inžinerinės įrangos lyginamojo svorio dalis procentais;
Li – konstrukcinio elemento ar inžinerinės įrangos lyginamasis svoris;
D – esanti konstrukcinio elemento ar inžinerinės įrangos dalis, procentais.
Pvz., pastatą sudaro pagrindinio pastato ir priestato antžeminiai aukštai. Atliekant kadastrinius matavimus nustatyta, kad visame pastate nėra elektros (lyginamasis svoris kainyno lentelėje – 3 procentai) ir atlikta pusė priestato išorės apdailos darbų (išorės apdailos lyginamasis svoris – 4 procentai). Šiuo atveju iš atitinkamos kainyno lentelės parinkta pagrindinio pastato antžeminių aukštų vidutinė 1 kubinio metro vidutinė statybos vertė tikslinama dauginant ją iš 0,97, o priestato – iš 0,95.
188.2.4. Pakoregavus pastato sudėtinių dalių 1 kubinio metro vidutinę statybos vertę, apskaičiuojama viso pastato 1 kubinio metro vidutinė statybos vertė po pataisos pagal formulę:
čia:
P – pastato 1 kubinio metro vidutinė statybos vertė po pataisos;
Pi – pastato sudėtinės dalies 1 kubinio metro vidutinė statybos vertė po pataisos;
Vi – pastato sudėtinės dalies tūris.
188.2.5. Pastato atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) apskaičiuojamos, jo tūrį dauginant iš 1 kubinio metro vidutinės statybos vertės po pataisos. Pastato konstrukcijų, esančių žemiau rūsio (pusrūsio) ar pirmo aukšto (kai pastate nėra rūsio ar pusrūsio) grindų lygio, taip pat pastogės konstrukcijų, kurių tūris nėra įskaičiuojamas į pastato tūrį, statybinė vertė nustatoma skaičiuojant pastato atkūrimo sąnaudas (statybos vertę) pagal pastato tūrį, apskaičiuotą Taisyklių nustatyta tvarka.
188.3. Nustatomas pastato nusidėvėjimo procentas:
188.3.1. Apskaičiuojamas pastato sudėtinės dalies nusidėvėjimas pagal kasmetinį vertės mažinimo koeficientą pagal formulę:
Ii= Fi × Ni,
čia:
Ii – pastato sudėtinės dalies nusidėvėjimas;
Fi – faktinis pastato sudėtinės dalies naudojimo laikas, skaičiuojamas nuo jo statybos pabaigos metų;
Ni – kasmetinis pastato sudėtinės dalies vertės mažinimo koeficientas, nurodytas normatyvuose.
188.3.2. Pastato sudėtinių dalių kasmetinis vertės mažinimo koeficientas taikomas atsižvelgiant į pastato pagrindinę naudojimo paskirtį ir pastato sudėtinių dalių sienų statybos produktus (pvz., sandėliavimo paskirties pastato pagrindinio pastato sienų medžiaga – rąstai, pastogės patalpų – mediniai skydai, priestato – plytos. Pagrindiniam pastatui taikomas kasmetinis vertės mažinimo koeficientas kaip sandėliavimo paskirties rąstų pastato, pastogės patalpoms – kaip sandėliavimo paskirties medinių skydų pastato, o priestatui – kaip sandėliavimo paskirties plytų pastato).
188.3.3. Pastatų, kurie buvo rekonstruoti ar kapitališkai suremontuoti pakeičiant konstrukcinius elementus, perkelti iš kitos vietos, pastatyti naudojant senus statybos produktus, fiziškai pažeisti (nukentėję nuo stichinių nelaimių, gaisrų ir pan.), su statybos defektais, kiekvieno pastato sudėtinės dalies konstrukcinio elemento, kuriam kainyno lentelėse yra nurodyti lyginamieji svoriai pastato kainoje (pamatų, sienų, perdangų ir pan.), nusidėvėjimas nustatomas ekspertiniu metodu. Pastato konstrukcinio elemento nusidėvėjimo požymiai ir juos atitinkantis nusidėvėjimo procentas nurodytas normatyvuose. Pastato sudėtinės dalies nusidėvėjimas apskaičiuojamas pagal formulę:
čia:
I – pastato sudėtinės dalies nusidėvėjimo procentas;
Ii – pastato sudėtinės dalies konstrukcinio elemento nusidėvėjimo procentas;
Li – pastato sudėtinės dalies konstrukcinio elemento lyginamasis svoris.
188.3.4. Ekspertiniu metodu pastato sudėtinės dalies nusidėvėjimas nustatomas ir tuo atveju, kai apskaičiavus taikant kasmetinį vertės mažinimo koeficientą, jis gaunamas didesnis kaip 70 procentų.
188.3.5. Nustačius kiekvienos pastato sudėtinės dalies nusidėvėjimą taikant kasmetinį vertės mažinimo koeficientą arba ekspertiniu metodu, apskaičiuojamas viso pastato nusidėvėjimas pagal formulę:
čia:
Ip – pastato nusidėvėjimo procentas;
Ii – pastato sudėtinių dalių nusidėvėjimo procentas,
Vi – pastato sudėtinių dalių tūris.
188.4. Pastato atkuriamoji vertė apskaičiuojama iš atkūrimo sąnaudų (statybinės vertės) atėmus pastato nusidėvėjimo procentą, tačiau ne daugiau kaip 70 procentų, skaičiuojant pagal kasmetinį vertės sumažėjimą, arba statinio nusidėvėjimo procentą, nustatytą ekspertiniu metodu pagal atskirų konstrukcinių elementų nusidėvėjimą.
188.5. Pastato vidutinė rinkos vertė:
188.5.1. taikant masinį vertinimą, nustatoma pagal patvirtintus ir vertinimo dieną galiojančius masinio vertinimo dokumentus, parengtus Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių nustatyta tvarka;
189. Nustatant pastatų atkūrimo sąnaudas (statybos vertę), atkuriamąją ir vidutinę rinkos vertę, apvalinama tokiu tikslumu:
iki 1000 eurų – sveikais skaičiais (pvz., 544»544);
nuo 1000 eurų iki 10000 eurų – dešimtimis (pvz., 8294»8290);
nuo 10000 eurų iki 100000 eurų – šimtais (pvz., 95296»95300);
per 100000 eurų – tūkstančiais (pvz., 775294»775000).
190. Patalpų (butų) įkainojimo tikslas – taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimą arba išlaidų (kaštų) metodą nustatyti patalpų vidutinę rinkos vertę.
191. Metodas patalpų (butų) vidutinei rinkos vertei nustatyti parenkamas vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu.
192. Patalpos (buto) vertinimo procedūra:
192.1. Apskaičiuojama patalpos (buto) 1 kvadratinio metro vidutinė statybos vertė:
192.1.1. Taisyklių nustatyta tvarka apskaičiuojamos pastato, kuriame yra patalpa (butas), sudėtinių dalių statybos sąnaudos (statybos vertė). Jos padalijamos iš pastato sudėtinių dalių, kuriose yra patalpa (butas), bendro ploto ir gaunama pastato sudėtinių dalių, kuriose yra patalpa (butas), 1 kvadratinio metro vidutinė statybos vertė.
192.1.2. Patalpos (buto) 1 kvadratinio metro vidutinė statybos vertė apskaičiuojama pagal formulę:
čia:
K – patalpos (buto) 1 kvadratinio metro vidutinė statybos vertė;
Ki – pastato sudėtinių dalių, kuriose yra patalpa (butas), 1 kvadratinio metro vidutinė statybos vertė;
Si – patalpos (buto) bendras plotas kvadratiniais metrais pastato sudėtinėje dalyje;
S – patalpos (buto) bendras plotas.
192.2. Apskaičiuota patalpos (buto) 1 kvadratinio metro vidutinė statybos vertė (K) dauginama iš įkainojamos patalpos (buto) bendro ploto (S) ir gaunamos patalpos atkūrimo sąnaudos (statybinė vertė).
192.3. Nustatomas patalpos (buto) nusidėvėjimas pagal formulę:
čia:
Ib – patalpos (buto) nusidėvėjimo procentas;
Ii – pastato sudėtinių dalių, kuriose yra patalpa (butas), nusidėvėjimo procentas, apskaičiuotas Taisyklių 188.3 papunktyje nustatyta tvarka;
Si – patalpos (buto) bendras plotas kvadratiniais metrais pastato sudėtinėje dalyje;
S – patalpos (buto) bendras plotas.
192.4. Iš patalpos (buto) atkūrimo sąnaudų (statybos vertės) atimama patalpos (buto) nusidėvėjimo vertė (Ib) ir gaunama patalpos (buto) atkuriamoji vertė.
192.5. Patalpos (buto) vidutinė rinkos vertė:
192.5.1. taikant masinį vertinimą, nustatoma pagal patvirtintus ir vertinimo dieną galiojančius masinio vertinimo dokumentus (vertinimo modelius, verčių zonas ir pan.);
DEVINTASIS SKIRSNIS
PASTATŲ IR PATALPŲ (BUTŲ) KADASTRO DUOMENŲ KEITIMAS
194. Pastatų (patalpų) kadastro duomenų keitimas – veiksmai, kuriais nustatomi įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą pastatų (patalpų) kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama Kadastro objekto kadastro duomenų byla.
195. Kai pastatą sudaro patalpos (butai), suformuotos (suformuoti) kaip atskiri Kadastro objektai, pasikeičia šių patalpų (butų) kadastro duomenys, atlikus kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto statybos darbus arba kultūros paveldo objekto (patalpos (buto)) tvarkomuosius statybos darbus ir (ar) tvarkybos darbus, pertvarkius patalpas jas sujungiant, padalijant, atidalijant, atlikus perdalijimą (amalgamacija) arba suformavus naujus Kadastro objektus (patalpas), pastato duomenys keičiami supaprastinta tvarka:
195.1. Atsižvelgiant į patalpos (buto) (patalpų (butų)) kadastro duomenų pasikeitimus, atnaujinamas pastato aukšto planas, kuriame yra patalpa (butas) (patalpos (butai)):
195.1.1. Jeigu anksčiau nebuvo parengtas aukšto, kuriame yra patalpa (butas) (patalpos (butai)), planas skaitmenine (vektorine) forma, brėžiamas pastato išorinis kontūras, o tada braižomas patalpos (buto) (patalpų (butų)) planas, parodant patalpos (buto) (patalpų (butų)) buvimo vietą.
195.2. Atsižvelgiant į patikslintus patalpos (buto) (patalpų (butų)) plotus, patikslinamos 3-1 ir 3-2 kadastro duomenų formos (Taisyklių 17 priedas):
195.2.1. Jei anksčiau nebuvo parengtos pastato 3-1 ir 3-2 kadastro duomenų formos skaitmenine forma, parengiamos naujos 3-1 ir 3-2 kadastro duomenų formos ir jose įrašomi patalpos (buto) (patalpų (butų)), kurios (kurių) duomenys keičiami, plotai bei suvestiniai viso pastato plotai.
195.3. Parengiama 1A kadastro duomenų forma (Taisyklių 10 priedas):
195.3.2. 1A formos (Taisyklių 10 priedas) pastabų lauke įrašoma, kad pastato duomenys pakeisti atsižvelgus pasikeitusius konkrečios patalpos (patalpų) kadastro duomenis, ir nurodomas šios patalpos (patalpų) unikalus numeris.
195.3.4. Jei pastate atlikti kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto statybos darbai arba kultūros paveldo objekto tvarkomieji statybos darbai ir (ar) tvarkybos darbai ir pastato kadastro duomenys po šių atliktų darbų Nekilnojamojo turto kadastre neatnaujinti, 1A formoje (Taisyklių 10 priedas) atitinkamai nurodomi pastato kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paprastojo remonto statybos darbų arba kultūros paveldo objekto tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų pradžios ir pabaigos metai.
196. Pasikeitus pastato, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai ir kurių duomenys įrašyti Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenims, kai, rekonstravus pastatą (kai keičiasi jo išorės matmenys), taip pat kai, pasikeitus patalpos (patalpų), suformuotos (suformuotų) kaip atskiras (atskiri) Kadastro objektas (objektai), pagrindinei naudojimo paskirčiai, keičiasi ir viso pastato paskirtis, pastato kadastro duomenys keičiami Nuostatuose nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PASTATŲ IR PATALPŲ (butų) KADASTRO DUOMENŲ BYLA
197. Pastatų ir patalpų (butų) kadastro duomenų byloje komplektuojami šie dokumentai šia tvarka:
197.2. pastatų kadastro duomenų formos (1A, 1D, 1F, 2A, 2D, 3 ir 6A (Taisyklių 10–13, 15, 17 ir 18 priedai));
197.4. dokumentai, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys;
V skyrius
KELIO KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMas IR KADASTRO DUOMENŲ BYLOS RENGIMAS
pirmasis skirsnis
BENDRIEJI reikalavimai
198. Kelią, kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą, sudaro kelio sudėtinės dalys, nurodytos Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.
199. Atliekant kelio kadastrinius matavimus, nustatomi kelią sudarančių sudėtinių dalių kadastro duomenys, formuojama kelio, kaip inžinerinio statinio, sudaryto iš kelio sudėtinių dalių (toliau – kelias), kadastro duomenų byla. Pagrindinių kelio skersinių profilių schemos pateikiamos Taisyklių 22 priede.
200. Kelio kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant Taisyklių II skyriuje nurodytą medžiagą.
201. Kai kelias yra su skiriamąja juosta, kelio ruožo ilgis yra lygus kelio ašinių linijų ilgių vidurkiui. Kai kelias yra su žiedine sankryža, kelio ar kelio ruožo ilgis nustatomas vadovaujantis Kelio su žiedinėmis sankryžomis ašinių linijų ilgio matavimų schemomis (Taisyklių 23 priedas).
202. Savivaldybių ribos kelią dalija į atskirus nekilnojamuosius daiktus, išskyrus, kai kelias tiesiamas arba turi būti suformuotas kelių savivaldybių teritorijoje ir yra kiekvienos savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo išduotas kelio dalies, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje, statybą leidžiantis dokumentas, jei jis reikalingas.
203. Kai kertasi keli skirtingos reikšmės keliai, padalijamas žemesnės reikšmės kelias. Bendroji besikertančių kelių sankryžos dalis priskiriama didesnę reikšmę turinčiam keliui.
204. Kai kertasi keli tos pačios reikšmės keliai, padalijamas didesnį kelio numerį turintis kelias. Bendroji besikertančių kelių sankryžos dalis priskiriama mažesnį numerį turinčiam keliui.
205. Kai kelias viename lygyje kerta geležinkelio kelią, kelias padalijamas. Kai kertasi keliai, esantys skirtingų lygių sankryžose, jie vienas kito nedalija.
206. Hidrografiniai objektai, kurie kelią kerta per pralaidas, į atskirus nekilnojamuosius daiktus kelio nedalija. Kelio riba šioje vietoje susiaurinama (paplatinama) iki pralaidos pradžios ir pabaigos faktinės ribos.
ANTRASIS SKIRSNIS
KELIO KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMAS
208. Nustatant kelio kadastro duomenis vietovėje:
208.1. nustatomos kelio ašies (ašių, kai kelias yra su skiriamąja juosta) pradžios, pabaigos, posūkio ir atskaitos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
208.2. nustatomos kelio ribos posūkio taškų ir charakteringų taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, bet ne rečiau kaip kas 500 metrų tiesiajame kelio ruože;
208.3. nustatomos kelio sudėtinių dalių centro, pradžios, pabaigos bei atskaitos taškų koordinatės (Taisyklių 26–29 priedai) valstybinėje koordinačių sistemoje;
208.5. nustatomas kelio suskirstymas pagal reikšmę, numeris, pavadinimas, kelio ar kelio ruožo kategorija, statybos metai, dangos ir sankasos tipai, kelio sudėtinių dalių statybinė medžiaga (pvz., tiltų ir viadukų), statybos bei rekonstrukcijos (jei kelias rekonstruotas) metai ir savivaldybės, kurioje yra kelias, pavadinimas (Taisyklių 24 priedas);
209. Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kelio kadastro duomenys keičiami atlikus kelio rekonstravimo ar kapitalinio remonto statybos darbus šia tvarka:
209.1. Atliekami rekonstruotos (kapitališkai suremontuotos) kelio dalies kadastriniai matavimai pagal Taisyklių 208 punktą.
209.2. Parengiamas kelio planas naudojant kadastrinių matavimų metu nustatytus rekonstruotos (kapitališkai suremontuotos) kelio dalies kadastro duomenis ir užsakovo pateiktus pagal Nuostatų reikalavimus atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus nustatytus likusios nerekonstruotos (kapitališkai neremontuotos) kelio dalies kadastro duomenis. Kelio plane nurodomi kelio rekonstruotos (kapitališkai suremontuotos) dalies ir anksčiau atliekant kadastrinius matavimus nustatytos likusios nerekonstruotos (kapitališkai neremontuotos) kelio dalies posūkio taškų numeriai ir jų koordinatės. Rekonstruotos (kapitališkai suremontuotos) kelio dalies ir nerekonstruotos (kapitališkai neremontuotos) kelio dalies bendrų taškų koordinačių skirtumas neturi būti didesnis kaip 0,1 metro.
209.3. Apskaičiuojamos kelio vertės, parengiamos kelio kadastro duomenų formos ir atnaujinama kelio kadastro duomenų byla Taisyklių nustatyta tvarka. Matininkas, atlikęs rekonstruotos (kapitališkai suremontuotos) kelio dalies kadastrinius matavimus ir atnaujinęs kelio kadastro duomenų bylą, pasirašydamas atnaujintos kelio kadastro duomenų bylos dokumentuose, patvirtina, kad atnaujinti duomenys yra teisingi.
TREČIASIS SKIRSNIS
KELIO PLANO RENGIMAS IR KADASTRO DUOMENŲ FORMŲ PILDYMAS
211. Nustačius kelio kadastro duomenis, rengiamas kelio planas (Taisyklių 30 priedas) ir užpildomos kelio ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų formos 1K, 2K, 3K, 4K, 5K ir 6K (Taisyklių 24–29 priedai). Taisyklių 202 punkte nustatytu atveju kelio plane bei kelio ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų formose nurodomas savivaldybės, į kurią patenka didžioji kelio dalis, pavadinimas.
212. Kelio planas rengiamas naudojant kadastrinių matavimų metu nustatytus kelio ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenis, naujausius ortofotografinius žemėlapius, topografinius planus ir Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis ir informaciją.
213. Kelio plane turi būti pažymėta:
214. Kelio plane kelio ašies ar ašių, kelio ribų atskaitos taškai numeruojami arabiškais skaitmenimis. Jei atlikta kelio dalies rekonstrukcija ar kelio kapitalinis remontas, kelio ašies ar ašių, kelio ribų atskaitos taškai numeruojami punktų papunkčiais (pvz., „1.1.“, „1.2.“ ir kt.).
215. Kelio planas braižomas kelio, esančio:
217. Taisyklių 213 punkte nurodyti duomenys sutartiniais ženklais kelio plane pažymimi pagal GKTR 2.11.03:2014 1 priede nustatytus reikalavimus.
218. Kelio planas išdėstomas lapo viduryje ir orientuojamas šiaurės kryptimi arba kitaip, nurodant šiaurės kryptį rodykle. Dešiniajame apatiniame kelio plano kampe nurodoma kelio buvimo vieta, kadastro duomenims nustatyti naudota medžiaga ir matininko vardas, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris, veiklos vykdymo adresas, el. paštas, telefonas.
219. Taisyklių 213.1 ir 213.2 papunkčiuose nurodyti taškai įrašomi į koordinačių žiniaraščius, kurie pateikiami kitoje kelio plano pusėje, kelio ašies ir kelio ribų koordinačių žiniaraščiai pildomi atskirai (Taisyklių 30 priedas). Kelio ribų koordinačių žiniaraštį sudaro trys skiltys. Pirmojoje rašomi taškų numeriai iš eilės, antrojoje ir trečiojoje – X ir Y koordinačių reikšmės, suapvalintos iki 0,01 m. Kelio ašies koordinačių žiniaraštį sudaro keturios skiltys. Pirmojoje rašomi taškų numeriai iš eilės, antrojoje nurodomas taško vietos kilometražas, skaičiuojant nuo viso kelio pradžios, trečiojoje ir ketvirtojoje surašomos X ir Y koordinačių reikšmės, suapvalintos iki 0,01 m.
220. Kelio planas turi būti pasirašytas užsakovo ir kelio savininko. Jeigu nustatomi kelio, esančio mėgėjų sodo teritorijoje, ir (arba) kelio, kuris ribojasi su sodininkų bendrijai skirta mėgėjų sodo teritorija, kadastro duomenys, kelio planas taip pat turi būti suderintas su sodininkų bendrijos valdymo organu ar jo įgaliotu asmeniu.
221. Kelio planas skaitmenine forma rengiamas valstybinėje koordinačių sistemoje. Kelio plane atvaizduoti žemės paviršiaus objektai koduojami pagal geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamente GKTR 3.01:2023 „Išmatuotų topografinių ir inžinerinių tinklų objektų erdvinių duomenų rinkinys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-318 „Dėl geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamento GKTR 3.01:2023 „Išmatuotų topografinių ir inžinerinių tinklų objektų erdvinių duomenų rinkinys“ patvirtinimo“ (toliau – GKTR 3.01:2023), nustatytus reikalavimus.
ketvirtasis SKIRSNIS
KELIO KADASTRO DUOMENŲ BYLA
223. Kelio kadastro duomenų byloje komplektuojami šie dokumentai:
223.4. panaudotų valstybinio geodezinio pagrindo punktų numeriai, pavadinimai ar kodai ir jų koordinatės (išrašas iš šių punktų registravimo dokumentų), nurodant šaltinį. Kai kadastriniai matavimai atlikti nuo GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar LitPOS, nurodomas kadastrinių matavimų sesijos laikas;
223.5. geodezinių matavimų schema – laisvai pasirinkto mastelio (nurodomas linijų ilgis ir kampai), išskyrus, kai matuota GPS prietaisais;
223.6. dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašyti ar pakeisti kelio kadastro duomenys;
224. Kai matuojami atskiri keliai, kurie ribojasi su anksčiau valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais keliais, nesutapimai neturi būti didesni kaip 0,1 m mieste ir 0,3 m – kitose teritorijose.
225. Kai rengiant kelio kadastro duomenų bylą nustatoma, kad į kelio ribas patenka ne kelio savininkui nuosavybės teise priklausantys Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai, kelio kadastro duomenis nustatęs matininkas apie šią aplinkybę registruotu laišku informuoja į kelio ribas patenkančių ne kelio savininkui nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių savininkus ir tęsia kelio kadastro duomenų bylos rengimo darbus.
VI SKYRIUS
GELEŽINKELIŲ KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMAS IR KADASTRO DUOMENŲ BYLOS RENGIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
226. Atliekant geležinkelių linijos kadastrinius matavimus, formuojama geležinkelių linijos, kaip inžinerinio statinio (toliau – geležinkelių linija), kadastro duomenų byla.
227. Geležinkelių linijos kadastriniai matavimai atliekami naudojant Taisyklių II skyriuje nurodytą medžiagą.
228. Atliekant geležinkelių linijos kadastro duomenų nustatymą, nustatomi geležinkelių liniją sudarančių statinių ir įrenginių kadastro duomenys.
229. Savivaldybių ribos geležinkelių liniją dalija į atskirus nekilnojamuosius daiktus, išskyrus, kai geležinkelio linija tiesiama arba turi būti suformuota kelių savivaldybių teritorijoje ir yra kiekvienos savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo išduotas geležinkelio linijos dalies, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje, statybą leidžiantis dokumentas, jei jis reikalingas.
ANTRASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIŲ LINIJOS KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMAS
230. Nustatant geležinkelių linijos kadastro duomenis vietovėje:
230.1. nustatomos sankasos ir viršutinio kelio įrenginio ašies ir posūkio taškų, iškasų, charakteringų taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
230.2. nustatomos geležinkelių linijos pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
230.3. nustatomos kitų geležinkelių linijos įrenginių bei statinių centro ir posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
230.4. apskaičiuojamos geležinkelių linijos, jos statinių ir įrenginių pločiai ir ilgiai, nustatomi kiti įrenginių duomenys (Taisyklių 31 priedas);
230.5. pagal Taisyklių II skyriuje nurodytą medžiagą nustatomas geležinkelių linijos pavadinimas, numeris ir savivaldybės pavadinimas;
TREČIASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIŲ LINIJOS PLANO RENGIMAS IR KADASTRO DUOMENŲ FORMŲ PILDYMAS
232. Nustačius geležinkelių linijos kadastro duomenis, rengiamas geležinkelių linijos planas (Taisyklių 33 priedas), užpildoma geležinkelių linijos, jos įrenginių ir statinių kadastro duomenų forma 1G (Taisyklių 31 priedas) ir geležinkelių linijos, jos įrenginių ir statinių įkainojimo (perkainojimo) forma 2G (Taisyklių 32 priedas). Taisyklių 229 punkte nustatytu atveju, geležinkelių linijos, jos įrenginių ir statinių kadastro duomenų formoje ir įkainojimo (perkainojimo) formoje nurodomas savivaldybės, į kurią patenka didžioji kelio dalis, pavadinimas.
233. Geležinkelių linijos planas rengiamas naudojant kadastrinių matavimų metu nustatytus geležinkelių linijos, jos statinių ir įrenginių kadastro duomenis, naujausius ortofotografinius žemėlapius, topografinius planus ir Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis ir informaciją.
234. Geležinkelių linijos plane turi būti pažymėta:
234.1. sankasos ir viršutinio kelio įrenginio ašis ir posūkio taškai bei charakteringi taškai ir jų numeriai;
234.3. kiti geležinkelių linijos įrenginiai bei statiniai su nurodytais centro ir posūkio taškais bei jų numeriais;
235. Geležinkelių linijos planas rengiamas masteliu 1:500, 1:1 000, 1:2 000, 1:5 000 ar 1:10 000. Mastelis pasirenkamas atsižvelgiant į žemės sklypo plotą, konfigūraciją.
237. Taisyklių 234 punkte nurodyti duomenys sutartiniais ženklais geležinkelių linijos plane pažymimi pagal GKTR 2.11.03:2014 1 priede nustatytus reikalavimus.
238. Geležinkelių linijos planas išdėstomas lapo viduryje ir orientuojamas šiaurės kryptimi arba kitaip, nurodant šiaurės kryptį rodykle. Dešiniajame apatiniame geležinkelių linijos plano kampe nurodomas geležinkelio pavadinimas ir numeris, kadastro duomenims nustatyti naudota medžiaga, matininko vardas, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris, veiklos vykdymo adresas, el. paštas ir telefonas.
239. Taisyklių 234.1–234.3 papunkčiuose nurodyti taškai įrašomi į koordinačių žiniaraščius, kurie pateikiami kitoje geležinkelių linijos plano pusėje. Koordinačių žiniaraščius sudaro trys skiltys. Pirmojoje rašomi taškų numeriai iš eilės, antrojoje ir trečiojoje surašomos X ir Y koordinačių reikšmės, suapvalintos iki 0,01 m.
240. Geležinkelių linijos planas turi būti pasirašytas užsakovo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo.
241. Skaitmeninis geležinkelių linijos planas rengiamas valstybinėje koordinačių sistemoje. Geležinkelio linijos plane atvaizduoti žemės paviršiaus objektai koduojami pagal GKTR 2.11.03:2014 1 priede ir GKTR 3.01:2023 nustatytus reikalavimus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIŲ LINIJOS KADASTRO DUOMENŲ BYLA
243. Geležinkelių linijos kadastro duomenų byloje komplektuojami šie dokumentai:
243.4. panaudotų valstybinio ar vietinio geodezinio tinklo punktų numeriai, pavadinimai ar kodai ir jų koordinatės (išrašas iš šių punktų registravimo dokumentų), nurodant šaltinį. Kai kadastriniai matavimai atlikti nuo GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar LitPOS, nurodomas kadastrinių matavimų sesijos laikas;
243.5. geodezinių matavimų schema – laisvai pasirinkto mastelio (nurodomas linijų ilgis ir kampai), išskyrus, kai matuota GPS prietaisais;
243.6. dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašyti ar pakeisti geležinkelio linijos kadastro duomenys;
VII SKYRIUS
ORO UOSTŲ, VANDENS UOSTŲ, KITŲ TRANSPORTO STATINIŲ, HIDROTECHNINIŲ STATINIŲ, SPORTO STATINIŲ, ENERGIJOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ GAMYBOS STATINIŲ IR KITOS PASKIRTIES INŽINERINIŲ STATINIŲ KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMAS IR KADASTRO DUOMENŲ BYLOS RENGIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMAS
244. Oro uostų, vandens uostų, kitų transporto statinių, hidrotechninių statinių, sporto statinių, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos statinių ir kitos paskirties inžinerinių statinių (toliau – kiti inžineriniai statiniai) kadastro duomenys gali būti nustatomi atliekant kadastrinius matavimus arba pagal geodezinę ir topografinę medžiagą, nurodytą Taisyklių II skyriuje, nurodant panaudotos medžiagos pavadinimą ir parengimo datą.
245. Kadastriniai kitų inžinerinių statinių matavimai atliekami, kai nėra topografinių planų bei kitos geodezinės ir topografinės medžiagos arba šioje medžiagoje nepažymėti ar pažymėti ne visi kitų inžinerinių statinių įrenginiai arba ši medžiaga senesnė nei vienų metų.
246. Jei topografiniai planai bei kita geodezinė ir topografinė medžiaga atnaujinti mažiau nei prieš vienus metus, kitų inžinerinių statinių įrenginiai apžiūrimi vietoje, apžiūros duomenys sulyginami su turima geodezine ar topografine medžiaga. Jei apžiūros duomenys nesutampa su turima geodezine ar topografine medžiaga, kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus.
247. Kitų inžinerinių statinių kadastro duomenų nustatymas:
247.1. Išanalizuojami surinkti topografiniai planai bei kita geodezinė ir topografinė medžiaga, naujausi ortofotografiniai žemėlapiai, kitų inžinerinių statinių įrenginių techniniai pasai ir aprašymai, erdvinių duomenų rinkinių informacija, naujausi Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija.
247.2. Nustatomos kitų inžinerinių statinių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje: taškinių objektų (techninių stebėjimo bokštų, vėjo jėgainių, šachtinių šulinių, saulės elektrinių ir jų parkų ir pan.) – centro; linijinių objektų (tvorų, atraminių sienučių, lieptų ir pan.) – ašinių linijų pradžios, pabaigos, posūkio taškų; plotinių objektų (aikštelių, stadionų, sąvartynų ir pan.) – kontūro posūkio taškų:
247.3. Pagal medžiagą, nurodytą Taisyklių II skyriuje, ir užsakovo pateiktus ar matininko surinktus dokumentus nustatoma kitų inžinerinių statinių ir jų dalių statybos (rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto) pradžios ir pabaigos metai, statybos būklė, paskirtis, pavadinimas, žemės sklypo, kuriame yra statinys, kadastro numeris, statinio kategorija, buvimo vieta, rūšis, tipas, parametrai (skersmuo, skerspjūvis, ilgis, plotis, aukštis, gylis, grimzlė, plotas, tūris), kiekis, medžiaga bei kiti techniniai duomenys, kurių reikia kadastro duomenims įrašyti į Kadastrą.
247.4. Nustatomi kiti privalomi kokybiniai ir kiekybiniai techniniai kitų inžinerinių statinių ir jų dalių duomenys bei būtini atributai, kurių reikia nekilnojamojo turto vertei nustatyti (nustatomi šie saulės elektrinių ar jų parkų ir jų sudėtinių dalių kokybiniai ir kiekybiniai duomenys: saulės elektrinių ar jų parkų – galia, bendras saulės šviesos energijos modulių kiekis saulės elektrinėje ar saulės elektrinių parke, saulės elektrinių ar jų parkų saulės šviesos energijos modulių paviršiaus plotas; sudėtinių dalių – saulės šviesos energijos modulio (kiekis, paviršiaus plotas, montavimo būdas (fiksuotai arba su pozicionavimo keitimu)), inverterių (kiekis, medžiaga); nustatomi šie vėjo elektrinės ir jos sudėtinių dalių kokybiniai ir kiekybiniai duomenys: vėjo elektrinės – galia; sudėtinių dalių – stiebo (aukštis, tipas (vamzdinis, grotinis, su atotampomis, be atotampų), medžiaga), pamatų (tūris)).
248. Užsakovo pageidavimu, jei tai papildomai numatyta užsakovo ir matininko sutartyje, gali būti nustatomi papildomi kitų inžinerinių statinių kadastro duomenys, atliekami nebaigtų statyti kitų inžinerinių statinių kadastro duomenų nustatymo darbai.
249. Nustačius kitų inžinerinių statinių kadastro duomenis, sudaromi jų išdėstymo planai (Taisyklių 19 priedas).
Antrasis skirsnis
išdėstymo planų sudarymas IR KADASTRO DUOMENŲ FORMŲ PILDYMAS
251. Kitų inžinerinių statinių išdėstymo plane turi būti pažymėta:
252. Taisyklių 247.2 papunktyje nurodytiems taškams suteikiami nauji numeriai (žinybiniai numeriai nurodomi skliausteliuose), plotinių objektų kontūrų posūkio taškai numeruojami eilės tvarka.
253. Kiti inžineriniai statiniai išdėstymo plane braižomi masteliu 1:500–1:1 000, atsižvelgiant į jų detalumą, dydį ir sudėtingumą.
254. Kitų inžinerinių statinių išdėstymo planai rengiami A0–A3 formatu, užtikrinant brėžinio, lentelių ir įrašų išdėstymą.
255. Kiti inžineriniai statiniai išdėstymo plane braižomi sutartiniais ženklais pagal GKTR 2.11.03:2014 1 priedo reikalavimus.
256. Planas išdėstomas lapo viduryje ir orientuojamas šiaurės kryptimi arba kitaip, nurodant šiaurės kryptį rodykle. Dešiniajame lapo kampe įrašomas kitų inžinerinių statinių pavadinimas, buvimo vieta, kadastro duomenims nustatyti naudota medžiaga, matininko vardas, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris, veiklos vykdymo adresas, el. paštas ir telefonas.
257. Taisyklių 247.2 papunktyje nurodytų taškų koordinatės įrašomos į koordinačių žiniaraštį, kuris išdėstomas kitoje išdėstymo plano pusėje. Koordinačių žiniaraštį sudaro trys skiltys. Pirmojoje rašomi taškų numeriai, antrojoje ir trečiojoje surašomos X ir Y koordinačių reikšmės valstybinėje koordinačių sistemoje, suapvalintos iki 0,01 m.
258. Kitų inžinerinių statinių kadastro duomenų formų pildymas:
258.1. Įrašoma inžinerinio statinio grupė, inžinerinio statinio pogrupis (paskirtis), pavadinimas, kurie nustatomi pagal statybą leidžiančius, statybos užbaigimo patvirtinimo ar kitus dokumentus. Jeigu dokumentų, kuriuose būtų patvirtinti minėti duomenys, nėra, nustatoma faktinė inžinerinio statinio grupė, inžinerinio statinio pogrupis (paskirtis), pavadinimas. Kitų inžinerinių statinių kadastro duomenų formose nurodomas kitų inžinerinių statinių pavadinimas turi atitikti statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“, nurodytą inžinerinio statinio pogrupį (paskirtį).
258.4. Įrašomi statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto) pradžios ir pabaigos metai:
258.4.3. Nebaigtų statyti kitų inžinerinių statinių statybos pradžios metai nustatomi iš statybą leidžiančio dokumento, o pabaigos metais laikomi kadastro duomenų nustatymo metai.
258.5. Įrašomas baigtumas. Jeigu užsakovo pageidavimu atliekami nebaigtų statyti kitų inžinerinių statinių kadastro duomenų nustatymo darbai, baigtumas kadastro duomenų formoje įrašomas pagal užsakovo rašytinį pareiškimą.
258.6. Įrašomas nusidėvėjimo procentas, kuris apskaičiuojamas normatyvuose nurodytą kasmetinį vertės mažinimo koeficientą padauginus iš faktinio kitų inžinerinių statinių (jų dalių) naudojimo laiko, skaičiuojamo nuo jų statybos pabaigos metų. Jei nusidėvėjimas, apskaičiuotas pagal kasmetinį vertės mažinimo procentą, yra didesnis nei 75 procentai, jis prilyginamas 75 procentams. Neeksploatuojamų kitų inžinerinių statinių nusidėvėjimas nustatomas pagal kitus užsakovo pateiktus dokumentus ar rašytinį pareiškimą.
258.7. Įrašomos kitų inžinerinių statinių vertės:
258.7.1. Atsižvelgiant į inžinerinio statinio pogrupį (paskirtį), pavadinimą, inžinerinių statinių ir jų dalių parametrus, medžiagą ir kitus duomenis iš kainyno atitinkamos lentelės parenkama kiekvienos inžinerinių statinių sudėtinės dalies vieneto statybos vertė, kuri koreguojama taikant kainyno atitinkamose lentelėse nurodytus pataisos koeficientus.
258.7.2. Kitų inžinerinių statinių sudėtinių dalių atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) apskaičiuojamos dauginant sudėtinių dalių kiekį (ilgį, plotą, tūrį, vienetų skaičių ir pan.) iš vidutinės vieneto statybos vertės po pataisos.
258.7.3. Kitų inžinerinių statinių sudėtinių dalių atkuriamoji vertė apskaičiuojama iš atkūrimo sąnaudų (statybos vertės) atėmus sudėtinių dalių nusidėvėjimo procentą.
258.7.4. Kitų inžinerinių statinių sudėtinių dalių vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama išlaidų (kaštų) metodu sudėtinių dalių atkuriamąją vertę pakoregavus vietovės pataisos koeficientu.
258.7.5. Viso statinio atkūrimo sąnaudos (statybos vertė), atkuriamoji vertė ir vidutinė rinkos vertė apskaičiuojamos susumuojant atitinkamas sudėtinių dalių vertes.
258.7.6. Sąmatines vertes kitiems inžineriniams statiniams vertinti galima naudoti tik tais atvejais, kai negali būti naudojami kainynai. Sąmata, iš kurios nustatoma statinių statybos skaičiuojamosios kainos sąmatinė vertė, turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“, 6 priede nustatytus statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principus. Iš sąmatinės vertės turi būti atimta statinio įrangos, kuri yra kilnojamasis turtas, kaina.
TREČIASIS SKIRSNIS
KADASTRO DUOMENŲ KEITIMAS
259. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kitų inžinerinių statinių kadastro duomenų keitimas atlikus šių statinių rekonstravimo, kapitalinio, paprastojo remonto darbus:
259.1. Atliekant Taisyklių 247 punkte nurodytus veiksmus nustatomi rekonstruotos (suremontuotos, atnaujintos (modernizuotos)) statinio dalies kadastro duomenys.
259.2. Naudojant nustatytus rekonstruotos (suremontuotos, atnaujintos (modernizuotos)) statinio dalies kadastro duomenis ir ankstesnių kadastrinių matavimų metu nustatytus nerekonstruotos (nesuremontuotos, neatnaujintos (nemodernizuotos)) kitų inžinerinių statinių dalies kadastro duomenis, apskaičiuojamos viso statinio vertės, parengiamos naujos viso statinio kadastro duomenų formos ir atnaujinama kitų inžinerinių statinių kadastro duomenų byla.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KADASTRO DUOMENŲ BYLA
261. Kitų inžinerinių statinių kadastro duomenų byloje komplektuojami šie dokumentai šia eilės tvarka:
261.3. kadastriniams matavimams atlikti (jei buvo atliekami) panaudotų valstybinio ar vietinio geodezinio tinklo punktų numeriai, pavadinimai ar kodai ir jų koordinatės (išrašas iš šių punktų registravimo dokumentų), nurodant šaltinį. Kai kadastriniai matavimai atlikti nuo GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar LitPOS, nurodomas kadastrinių matavimų sesijos laikas;
261.4. geodezinių matavimų schema – laisvai pasirinkto mastelio (nurodomas linijų ilgis ir kampai), išskyrus, kai matuota GPS prietaisais;
261.5. dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašyti kitų inžinerinių statinių kadastro duomenys;
VIII SKYRIUS
VANDENTIEKIO TINKLŲ AR NUOTEKŲ ŠALINIMO TINKLŲ KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMAS IR KADASTRO DUOMENŲ BYLOS RENGIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMAS
262. Nustatant vandentiekio tinklų ar nuotekų šalinimo tinklų (toliau – vandentiekio ar nuotekų tinklai) kadastro duomenis, naudojama Taisyklių II skyriuje nurodyta medžiaga.
263. Medžiagą, nurodytą Taisyklių II skyriuje, ir kitus dokumentus, kurių reikia vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro duomenims nustatyti, pateikia vandentiekio ar nuotekų tinklų savininkas ar patikėtinis (užsakovas) arba surenka matininkas (jeigu užsakovo ir matininko sutartyje nenumatyta kitaip).
264. Kadastriniai matavimai atliekami, kai nėra vandentiekio ar nuotekų tinklų topografinių planų, inžinerinių tinklų planų arba šioje medžiagoje nepažymėti ar pažymėti ne visi vandentiekio ar nuotekų tinklų įrenginiai.
265. Jei topografiniai planai atnaujinti mažiau nei prieš vienus metus, vandentiekio ar nuotekų tinklų įrenginiai apžiūrimi, apžiūros duomenys sulyginami su turima geodezine ar topografine medžiaga. Jei apžiūros duomenys nesutampa su turima geodezine ar topografine medžiaga, kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus.
266. Vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro duomenų nustatymas:
266.1. Išanalizuojami surinkti topografiniai planai, naujausi ortofotografiniai žemėlapiai, inžinerinių tinklų planai, vandentiekio ar nuotekų tinklų šulinių kortelės, vandentiekio ar nuotekų tinklų šulinių ir vamzdžių aprašymai bei erdvinių duomenų rinkinių informacija.
266.2. Atliekant kadastrinius matavimus nustatomos 10 centimetrų tikslumu šulinių dangčių centro ir trasos posūkio taškų koordinatės.
266.3. Nustatoma 1 centimetro tikslumu vertikalioji šulinio ir į šulinį įeinančių arba iš jo išeinančių vamzdžių (nuotekų tinklų – vamzdžio latako), kitų vamzdžių viršaus padėtis (gylis), ji nustatoma nuo šulinio viršaus.
266.4. Jei numatyta matininko ir užsakovo sutartyje, nustatomas 1 centimetro tikslumu šulinio dangčio, dugno ir į šulinį įeinančių arba iš jo išeinančių vamzdžių (nuotekų – vamzdžio latako), kitų vamzdžių viršaus aukštis.
266.5. Nustatomi vandentiekio ar nuotekų tinklų šulinių tipai, jų numeriai, įeinančių arba išeinančių vamzdžių skaičius, skersmuo, medžiaga, ilgis, plotis ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia kadastro duomenims įrašyti į Kadastrą.
267. Kai matuojami atskiri vandentiekio, nuotekų ir kt. tinklai, nesutapimai tarp anksčiau išmatuotų ir matuojamų tinklų neturi būti didesni nei 0,2 m.
ANTRASIS SKIRSNIS
IŠDĖSTYMO PLANO RENGIMAS IR KADASTRO DUOMENŲ FORMŲ PILDYMAS
269. Nustačius vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro duomenis, rengiami vandentiekio ar nuotekų tinklų išdėstymo planai (toliau – išdėstymo planas) (Taisyklių 34 priedas).
270. Vandentiekio ar nuotekų tinklų trasos numeruojamos išdėstymo plane pagal būdingus taškus – nuo šulinio iki kito šulinio.
271. Išdėstymo plane turi būti pažymėta:
271.1. urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų ribos (jei vandentiekio ar nuotekų ribos patenka į urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų ribas). Neurbanizuotos ir neurbanizuojamos teritorijos ribos išdėstymo plane nežymimos;
272. Išdėstymo planas rengiamas A0–A4 formatu, masteliu 1:500, 1:1 000, 1:2 000, 1:5 000 ar 1:10 000. Mastelis pasirenkamas atsižvelgiant į žemės sklypo plotą, konfigūraciją.
273. Vandentiekio ar nuotekų tinklai išdėstymo plane braižomi sutartiniais ženklais pagal GKTR 2.11.03:2014 1 priedo reikalavimus.
274. Planas išdėstomas lapo viduryje ir orientuojamas šiaurės kryptimi arba kitaip, nurodant šiaurės kryptį rodykle. Dešiniajame apatiniame išdėstymo plano kampe įrašomas vandentiekio ar nuotekų tinklų pavadinimas, buvimo vieta, kadastro duomenims nustatyti naudota medžiaga, matininko vardas, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris, veiklos vykdymo adresas, el. paštas ir telefonas.
275. Taisyklių 266.2 papunktyje nurodytų taškų nustatytos koordinatės įrašomos į koordinačių žiniaraštį, kuris išdėstytas kitoje išdėstymo plano pusėje. Koordinačių žiniaraštį sudaro trys skiltys. Pirmojoje rašomi taškų numeriai, antrojoje ir trečiojoje surašomos X ir Y koordinačių reikšmės, suapvalintos iki 0,01 m.
276. Išdėstymo plane nurodomas šulinio nomenklatūrinis numeris (šulinio numeris topografiniame plane). Jei šulinys turi žinybinį numerį, išdėstymo plane jis nurodomas skliausteliuose. Šuliniai, kurie neturi nomenklatūrinio numerio, numeruojami pagal geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.01:2023 „Inžinerinių tinklų objektų geodezinių matavimų atlikimo ir inžinerinių tinklų planų sudarymo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-324 „Dėl geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.01:2023 „Inžinerinių tinklų objektų geodezinių matavimų atlikimo ir inžinerinių tinklų planų sudarymo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – GKTR 2.01:2023), reikalavimus.
277. Skaitmeninis vandentiekio ar nuotekų tinklų išdėstymo planas rengiamas valstybinėje koordinačių sistemoje. Plane atvaizduoti žemės paviršiaus objektai koduojami pagal GKTR 3.01:2023 nustatytus reikalavimus.
278. Apskaičiuojamos vandentiekio ar nuotekų tinklų vertės: atkūrimo sąnaudos (statybos vertė), atkuriamoji vertė, vidutinė rinkos vertė.
TREČIASIS SKIRSNIS
KADASTRO DUOMENŲ KEITIMAS
280. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro duomenų keitimas atlikus šių statinių rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto darbus:
280.1. Jeigu atlikta daugiau kaip 80 procentų vandentiekio ar nuotekų tinklų trasos ilgio rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto darbų, keičiami viso statinio kadastro duomenys atliekant Taisyklių 266 punkte nurodytus veiksmus.
280.2. Jeigu atlikta ne daugiau kaip 80 procentų inžinerinių tinklų trasos ilgio rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto darbų, užsakovo sprendimu gali būti keičiami viso statinio kadastro duomenys atliekant Taisyklių 266 punkte nurodytus veiksmus arba vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro duomenys keičiami supaprastinta tvarka. Keičiant vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro duomenis supaprastinta tvarka:
280.2.1. nustatomi rekonstruotos ar suremontuotos inžinerinių tinklų trasos dalies kadastro duomenys atliekant Taisyklių 266 punkte nurodytus veiksmus, parengiamas šios dalies išdėstymo planas;
280.2.2. naudojant nustatytus rekonstruotos ar suremontuotos vandentiekio ar nuotekų tinklų trasos dalies duomenis (pradžios ir pabaigos koordinates, ilgį), tikslinamas anksčiau parengtas vandentiekio ar nuotekų tinklų trasos išdėstymo planas – jame nustatoma ir išbraukiama rekonstruota (suremontuota) vandentiekio ar nuotekų tinklų dalis. Jeigu ankstesnis tinklų išdėstymo planas sudarytas naudojant geodezinę ir topografinę medžiagą ir nebuvo sudarytas koordinačių žiniaraštis, supaprastinta tvarka tikslinant nerekonstruotos ar neremontuotos vandentiekio ar nuotekų tinklų trasos dalies planą, koordinačių žiniaraštis nesudaromas.
281. Naudojant kadastrinių matavimų metu nustatytus rekonstruotos ar suremontuotos statinio dalies kadastro duomenis ir ankstesnių kadastrinių matavimų metu nustatytus nerekonstruotos ar neremontuotos vandentiekio ar nuotekų tinklų trasos dalies kadastro duomenis, apskaičiuojamos viso statinio vertės, parengiamos naujos viso statinio kadastro duomenų formos bei atnaujinama vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro duomenų byla.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KADASTRO DUOMENŲ BYLA
282. Vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro duomenų byla rengiama atskiriems nekilnojamiesiems daiktams (vandentiekiui arba nuotekų tinklams) pagal Nuostatų reikalavimus.
283. Rengiant vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro duomenų bylas, jungiamųjų vandentiekio ar nuotekų tinklų šulinių kadastro duomenys surašomi tik vienoje byloje, t. y. nustatyti jungiamųjų vandentiekio ar nuotekų tinklų šulinių kadastro duomenys kitose rengiamose bylose nekartojami.
284. Vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro duomenų byloje komplektuojami šie dokumentai:
284.3. panaudotų valstybinio ar vietinio geodezinio tinklo punktų numeriai, pavadinimai ar kodai ir jų koordinatės (išrašas iš šių punktų registravimo dokumentų), nurodant šaltinį. Kai kadastriniai matavimai atlikti nuo GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar LitPOS, nurodomas kadastrinių matavimų sesijos laikas;
284.4. geodezinių matavimų schema – laisvai pasirinkto mastelio (nurodomas linijų ilgis ir kampai), išskyrus, kai matuota GPS prietaisais;
284.5. dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašyti vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro duomenys;
IX SKYRIUS
NAFTOS, DUJŲ, ŠILUMOS, ELEKTROS IR KITŲ INŽINERINIŲ TINKLŲ KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMAS IR KADASTRO DUOMENŲ BYLOS RENGIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
KADASTRO DUOMENŲ NUSTATYMAS
285. Naftos, dujų, šilumos, elektros, ryšių (telekomunikacijų) ir kitų inžinerinių tinklų (toliau – inžineriniai tinklai) kadastro duomenys gali būti nustatomi atliekant kadastrinius matavimus arba pagal medžiagą, nurodytą Taisyklių II skyriuje, nurodant medžiagos pavadinimą ir parengimo datą.
286. Kadastriniai matavimai atliekami, kai nėra inžinerinių tinklų topografinių planų bei kitos geodezinės ir topografinės medžiagos arba šioje medžiagoje nepažymėti ar pažymėti ne visi inžinerinių tinklų įrenginiai (šuliniai, kameros, atramos ir kiti) (toliau – inžinerinių tinklų įrenginiai) arba ši medžiaga senesnė nei vienų metų.
287. Jei topografiniai planai bei kita geodezinė ir topografinė medžiaga atnaujinti mažiau nei prieš vienus metus, inžinerinių tinklų įrenginiai apžiūrimi vietoje, apžiūros duomenys sulyginami su turima geodezine ar topografine medžiaga. Jei apžiūros duomenys nesutampa su turima geodezine ar topografine medžiaga, kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus.
288. Inžinerinių tinklų kadastro duomenų nustatymas:
288.1. Išanalizuojami surinkti topografiniai planai, ortofotografiniai žemėlapiai, inžinerinių tinklų planai, inžinerinių tinklų įrenginių techniniai pasai, šulinių kortelės, inžinerinių tinklų įrenginių ir vamzdžių aprašymai, erdvinių duomenų rinkinių informacija, naujausi Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija.
288.2. Nustatomos inžinerinių tinklų trasos pradžios, pabaigos, posūkio taškų, inžinerinių tinklų trasų susikirtimo taškų, kitų charakteringų taškų koordinatės, bet ne rečiau kaip kas 500 metrų tiesiajame trasos ruože, taip pat šulinių, kamerų dangčių, atramų centro koordinatės:
288.2.2. Neatliekant kadastrinių matavimų, koordinatės nustatomos iš skaitmeninės topografinės arba geodezinės medžiagos – 0,5 metro tikslumu.
288.2.3. Nustatoma 1 centimetro tikslumu vertikalioji šulinio dugno, į šulinį įeinančių arba iš jo išeinančių vamzdžių viršaus padėtis (gylis), matuojant atstumą nuo šulinio viršaus.
288.2.4. Pagal medžiagą, nurodytą Taisyklių II skyriuje, nustatomi inžinerinių tinklų įrenginių tipai, jų numeriai, šulinių, kamerų parametrai (skersmuo arba ilgis, plotis) ir medžiaga, į šulinius, kameras įeinančių arba iš jų išeinančių vamzdžių skaičius, išorinis skersmuo ir medžiaga, elektros įtampa, laidų (kabelių) skaičius trasoje, skerspjūvis, markė, medžiaga ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia kadastro duomenims įrašyti į Kadastrą.
288.2.5. Nustatomi kiti privalomi kokybiniai ir kiekybiniai techniniai duomenys bei būtini atributai, kurių reikia nekilnojamojo turto vertei nustatyti.
288.2.6. Iš užsakovo pateiktų ar matininko surinktų dokumentų nustatoma inžinerinių tinklų buvimo vieta, statybos (rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto) pradžios ir pabaigos metai.
289. Užsakovo pageidavimu, jei tai papildomai numatyta užsakovo ir matininko sutartyje, gali būti nustatyti papildomi inžinerinių tinklų kadastro duomenys, taip pat gali būti atliekami nebaigtų statyti inžinerinių tinklų kadastro duomenų nustatymo darbai.
290. Savivaldybių ribos inžinerinių tinklų trasas dalija į atskirus nekilnojamuosius daiktus, išskyrus, kai inžinerinių tinklų trasos tiesiamos arba turi būti suformuotos kelių savivaldybių teritorijoje ir yra kiekvienos savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo išduotas inžinerinių tinklų trasos dalies, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje, statybą leidžiantis dokumentas, jei jis reikalingas.
291. Funkcionaliai su vamzdynu (kabeliu) susiję inžinerinių tinklų įrenginiai negali būti formuojami kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.
292. Nustačius inžinerinių tinklų kadastro duomenis, sudaromi jų išdėstymo planai (Taisyklių 37 priedas).
ANTRASIS SKIRSNIS
išdėstymo planO RENGIMAS IR KADASTRO DUOMENŲ FORMŲ PILDYMAS
294. Inžinerinių tinklų trasos numeruojamos inžinerinių tinklų išdėstymo plane pagal būdingus taškus – nuo šulinio iki kito šulinio, nuo atramos iki atramos ir panašiai, nurodant šulinio (atramos) numerius.
295. Inžinerinių tinklų išdėstymo plane turi būti pažymėta:
295.1. miesto gyvenamųjų vietovių ribos (jei inžinerinių tinklų ribos patenka į miestų gyvenamųjų vietovių ribas). Kaimo gyvenamųjų vietovių ribos išdėstymo plane nežymimos;
296. Kai vienoje tranšėjoje (ant atramų) nutiestos kelios inžinerinių tinklų linijos, inžinerinių tinklų išdėstymo plane žymima viena linija, o linijų skaičius nurodomas ant išnašos linijos.
297. Kai inžineriniai tinklai nutiesti komunikaciniuose įrenginiuose (nepraeinamuose kanaluose, kolektoriuose, diukeriuose ir pan.) inžinerinių tinklų išdėstymo plane žymima viena linija pagal komunikacinio įrenginio ašį, o inžinerinių tinklų linijų skaičius nurodomas ant išnašos linijos.
298. Inžinerinių tinklų išdėstymo plane ant išnašos linijos nurodomi vertikalių trasos atkarpų ilgiai.
299. Inžineriniai tinklai išdėstymo plane braižomi masteliu 1:500–1:10000, atsižvelgiant į jų detalumą, dydį, šulinių, atramų koordinačių nustatymo tikslumą (pvz., jei koordinatės nustatytos grafiškai, naudojant planą masteliu 1:2000, rengiamas išdėstymo planas neturi būti stambesnio mastelio) ir sudėtingumą.
301. Inžineriniai tinklai išdėstymo plane braižomi sutartiniais ženklais pagal GKTR 2.11.03.2014 1 priedo reikalavimus.
302. Planas išdėstomas lapo viduryje ir orientuojamas šiaurės kryptimi arba kitaip, nurodant šiaurės kryptį rodykle. Dešiniajame lapo kampe įrašomas inžinerinių tinklų pavadinimas, buvimo vieta, kadastro duomenims nustatyti naudota medžiaga, matininko vardas, pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris, veiklos vykdymo adresas, el. paštas ir telefonas.
303. Taisyklių 288.2 papunktyje nurodytų taškų koordinatės įrašomos į koordinačių žiniaraštį, kuris išdėstomas kitoje išdėstymo plano pusėje. Koordinačių žiniaraštį sudaro trys skiltys. Pirmojoje rašomi taškų numeriai, antrojoje ir trečiojoje surašomos X ir Y koordinačių reikšmės, suapvalintos iki 0,01 m.
304. Inžinerinių tinklų išdėstymo plane nurodomas šulinio nomenklatūrinis numeris (šulinio numeris topografiniame plane). Jei šulinys turi žinybinį numerį, išdėstymo plane jis nurodomas skliausteliuose. Šuliniai, kurie neturi nomenklatūrinio numerio, numeruojami pagal GKTR 2.01:2023 reikalavimus.
305. Inžinerinių tinklų trasos ilgis skaičiuojamas pagal trasos vertikalios ir horizontalios projekcijos ilgį.
306. Inžinerinių tinklų išdėstymo plano informacija skaitmenine forma išreiškiama valstybinėje koordinačių sistemoje geografiškai susietais geoobjektais (žemės paviršiaus objektais), kurie gali būti vaizduojami taškais, linijomis, vektoriais ir plotais. Atsižvelgiant į mastelį, geoobjektai koduojami pagal GKTR 3.01:2023 nustatytus reikalavimus.
307. Inžinerinių tinklų kadastro duomenų formų pildymas:
307.1. Įrašoma inžinerinio statinio grupė, inžinerinio statinio pogrupis (paskirtis), pavadinimas, kurie nustatomi pagal statybą leidžiančius, statybos užbaigimą patvirtinančius ar kitus dokumentus. Jeigu minėtų duomenų patvirtinimo dokumentų nėra, nustatoma faktinė inžinerinio statinio grupė, inžinerinio statinio pogrupis (paskirtis), pavadinimas. Inžinerinių tinklų kadastro duomenų formose nurodomi inžinerinių tinklų pavadinimai turi atitikti statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“, nurodytą inžinerinio statinio pogrupį (paskirtį).
307.4. Įrašomi statinio statybos (rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto) pradžios ir pabaigos metai:
307.4.3. Nebaigtų statyti inžinerinių tinklų statybos pradžios metai nustatomi iš statybą leidžiančio dokumento, o statybos pabaigos metais laikomi kadastro duomenų nustatymo metai.
307.5. Įrašomas baigtumas. Jeigu užsakovo pageidavimu atliekami nebaigtų statyti inžinerinių tinklų kadastro duomenų nustatymo darbai, baigtumas kadastro duomenų formoje įrašomas pagal užsakovo rašytinį pareiškimą.
307.6. Įrašomas nusidėvėjimo procentas, kuris apskaičiuojamas normatyvuose nurodytą kasmetinį vertės mažinimo koeficientą padauginus iš faktinio inžinerinių tinklų (jų dalių) naudojimo laiko, skaičiuojamo nuo jų statybos pabaigos metų. Jei nusidėvėjimas, apskaičiuotas pagal kasmetinį vertės mažinimo procentą, yra didesnis nei 75 procentai, jis prilyginamas 75 procentams. Neeksploatuojamų inžinerinių tinklų nusidėvėjimas nustatomas pagal kitus užsakovo pateiktus dokumentus ir rašytinį pareiškimą.
307.7. Įrašomos inžinerinių tinklų vertės:
307.7.1. Iš kainyno atitinkamos lentelės, atsižvelgiant į inžinerinio statinio pogrupį (paskirtį), pavadinimą, inžinerinių tinklų ir jų įrenginių parametrus, skersmenį, skerspjūvį, medžiagą, gylį ir kitus duomenis, parenkama kiekvienos inžinerinių statinių sudėtinės dalies vieneto statybos vertė, kuri koreguojama taikant kainyno atitinkamose lentelėse nurodytus pataisos koeficientus.
307.7.2. Inžinerinių tinklų sudėtinių dalių atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) apskaičiuojamos dauginant sudėtinių dalių kiekį (vamzdžių (kabelių) ilgį, inžinerinių tinklų įrenginių vienetų skaičių, tūrį ir pan.) iš vidutinės vieneto statybos vertės po pataisos.
307.7.3. Inžinerinių tinklų sudėtinių dalių atkuriamoji vertė apskaičiuojama iš atkūrimo sąnaudų (statybos vertės) atėmus sudėtinių dalių nusidėvėjimo procentą.
307.7.4. Inžinerinių tinklų sudėtinių dalių vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama išlaidų (kaštų) metodu sudėtinių dalių atkuriamąją vertę pakoregavus vietovės pataisos koeficientu.
307.7.5. Viso statinio atkūrimo sąnaudos (statybos vertė), atkuriamoji vertė ir vidutinė rinkos vertė apskaičiuojamos susumuojant atitinkamas sudėtinių dalių vertes.
307.7.6. Sąmatines vertes inžineriniams tinklams vertinti galima naudoti tik tais atvejais, kai negali būti naudojami kainynai. Sąmata, iš kurios nustatoma inžinerinių tinklų statybos skaičiuojamosios kainos sąmatinė vertė, turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“, 6 priede nustatytus statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principus. Iš sąmatinės vertės turi būti atimta statinio įrangos, kuri yra kilnojamasis turtas, kaina.
307.8. Įrašoma inžinerinių tinklų kategorija, kuri nustatoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, kai jų nėra – vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“, nuostatomis..
TREČIASIS SKIRSNIS
KADASTRO DUOMENŲ KEITIMAS
308. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų inžinerinių tinklų kadastro duomenų keitimas atlikus šių statinių rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto darbus:
308.1. Jeigu atlikta daugiau kaip 80 procentų inžinerinių tinklų trasos ilgio rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto darbų, keičiami viso statinio kadastro duomenys, atliekant Taisyklių 288 punkte nurodytus veiksmus.
308.2. Jeigu atlikta ne daugiau kaip 80 procentų inžinerinių tinklų trasos ilgio rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto darbų, užsakovo sprendimu gali būti keičiami viso statinio kadastro duomenys atliekant Taisyklių 288 punkte nurodytus veiksmus arba inžinerinių tinklų kadastro duomenys keičiami supaprastinta tvarka. Keičiant inžinerinių tinklų kadastro duomenis supaprastinta tvarka:
308.2.1. nustatomi rekonstruotos ar suremontuotos inžinerinių tinklų trasos dalies kadastro duomenys atliekant Taisyklių 288 punkte nurodytus veiksmus, parengiamas šios dalies išdėstymo planas;
308.2.2. naudojant nustatytus rekonstruotos ar suremontuotos inžinerinių tinklų trasos dalies duomenis (pradžios ir pabaigos koordinates, ilgį), tikslinamas anksčiau parengtas inžinerinių tinklų trasos išdėstymo planas – jame nustatoma ir išbraukiama rekonstruota ar suremontuota inžinerinių tinklų dalis. Jeigu ankstesnis inžinerinių tinklų planas sudarytas naudojant geodezinę ir topografinę medžiagą ir nebuvo sudarytas koordinačių žiniaraštis, supaprastinta tvarka tikslinant nerekonstruotos ar neremontuotos inžinerinių tinklų trasos dalies planą, koordinačių žiniaraštis nesudaromas.
309. Naudojant kadastrinių matavimų metu nustatytus rekonstruotos (suremontuotos, atnaujintos (modernizuotos)) statinio dalies kadastro duomenis ir ankstesnių kadastrinių matavimų metu nustatytus nerekonstruotos (neremontuotos, neatnaujintos) inžinerinių tinklų trasos dalies kadastro duomenis, apskaičiuojamos viso statinio vertės, parengiamos naujos viso statinio kadastro duomenų formos ir atnaujinama inžinerinių tinklų kadastro duomenų byla.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KADASTRO DUOMENŲ BYLA
310. Inžinerinių tinklų kadastro duomenų byla rengiama atskiriems nekilnojamiesiems daiktams pagal Nuostatų reikalavimus.
311. Rengiant inžinerinių tinklų kadastro duomenų bylas, jungiamųjų inžinerinių tinklų šulinių, kamerų, atramų ir kitų įrenginių kadastro duomenys surašomi tik vienoje byloje, t. y. nustatyti jungiamųjų vandentiekio ar nuotekų tinklų šulinių kadastro duomenys kitose rengiamose bylose nekartojami.
312. Inžinerinių tinklų kadastro duomenų byloje komplektuojami šie dokumentai ir šia eilės tvarka:
312.3. kadastriniams matavimams atlikti (jei buvo atliekami) panaudotų valstybinio geodezinio tinklo punktų numeriai, pavadinimai ar kodai ir jų koordinatės (išrašas iš šių punktų registravimo dokumentų). Kai kadastriniai matavimai atlikti nuo GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar LitPOS, nurodomas kadastrinių matavimų sesijos laikas;
312.4. geodezinių matavimų schema – laisvai pasirinkto mastelio (nurodomas linijų ilgis ir kampai), išskyrus, kai matuota GPS prietaisais;