1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

Šis įstatymas nustato perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų gynybos ir saugumo srityje atliekamus pirkimus, kurių objektas yra:

1) karinės įrangos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba priskirtinos bent vienam iš produktų tipų, išvardytų 1958 m. balandžio 15 d. Europos ekonominės bendrijos Tarybos sprendimu 255/58 patvirtintame Ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąraše, įskaitant bet kokias jos detales, sudedamąsias dalis ir (arba) mazgus, tiekimas;

2) jautrios įrangos, įskaitant bet kokias jos detales, sudedamąsias dalis ir (arba) mazgus, tiekimas;

3) darbai, prekės ir paslaugos, tiesiogiai susiję su šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyta įranga ir perkami bet kuriuo šios įrangos gyvavimo ciklo etapu;

4) išskirtinai kariniams tikslams perkami darbai ir paslaugos;

5) jautrūs darbai ir jautrios paslaugos.“

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje, įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė;“.

3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Pirkimo planai. Pasirengimas pirkimui

1. Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti einamaisiais kalendoriniais metais numatomų atlikti pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Planuojamų atlikti pirkimų suvestinė papildomai gali būti paskelbta specialiai tam skirtoje perkančiosios organizacijos interneto svetainės skiltyje (toliau – pirkėjo profilis). Paskelbtos planuojamų atlikti pirkimų suvestinės turinys visur turi būti tapatus.

2. Perkančioji organizacija, siekdama pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimo planus ir reikalavimus, gali:

1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiajai organizacijai nusprendus paskelbti kvietimą suteikti šiame punkte nurodytas konsultacijas, šis kvietimas turi būti skelbiamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka;

2) iš anksto Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, techninių specifikacijų projektus. Techninių specifikacijų projektai skelbiami, dėl šių projektų gautos pastabos ir pasiūlymai vertinami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

3. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą kvietimą suteikti konsultacijas arba šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą techninių specifikacijų projektą, šie dokumentai papildomai gali būti skelbiami pirkėjo profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose. Paskelbto to paties dokumento turinys visur turi būti tapatus.

4. Kai kandidatas ar dalyvis pats arba su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas padėjo pasirengti pirkimui, perkančioji organizacija privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo pirkime nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję ūkio subjektai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir jos paskelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, taip pat pakankamo pasiūlymų pateikimo termino nustatymas.“

4 straipsnis. Įstatymo papildymas 8¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 8¹ straipsniu:

„8¹ straipsnis. Pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga

1. Pirkimo procedūros prasideda, kai:

1) Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą;

2) tiekėjui (tiekėjams) išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose;

3) tiekėjui (tiekėjams) pateikiamas kvietimas dalyvauti pirkimo, atliekamo kitu perkančiosios organizacijos mažos vertės pirkimų taisyklėse nurodytu būdu, kai apie jį neskelbiama, procedūrose;

4) tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose.

2. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) procedūros baigiasi, kai:

1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, arba sudaroma preliminarioji sutartis;

2) atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai;

3) nutraukiamos pirkimo procedūros;

4) per nustatytą terminą nepateikiama nė vienos paraiškos ar pasiūlymo;

5) baigiasi pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;

6) visi tiekėjai atsiima paraiškas ar pasiūlymus arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.

3. Perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti.

4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“

5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų nuostatų, įskaitant nuostatas dėl pirkimo sutarčių vykdymo, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus;“.

2. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) administruoja pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, ir pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalį perkančiųjų organizacijų paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus;“.

3. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu:

„13) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir pirkimų vidaus kontrolės sistema;“.

4. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 14 punktu:

„14) tvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarkos aprašą;“.

5. Buvusį 9 straipsnio 1 dalies 13 punktą laikyti 15 punktu.

6. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį sustabdyti pirkimą ir (ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai, iki Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą;“.

7. Papildyti 9 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu:

„5) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą, prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo;“.

8. Buvusius 9 straipsnio 2 dalies 5–7 punktus laikyti atitinkamai 6–8 punktais.

9. Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

10. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus Viešųjų pirkimų tarnyba gali šį terminą pratęsti dar 30 dienų.“

11. Papildyti 9 straipsnį 2¹ dalimi:

„2¹. Skundo padavimas dėl sprendimo, kuriuo juridinis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.“

6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Pirkimą atliekantys ir kiti su pirkimu susiję asmenys“.

2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti sudaro viešojo pirkimo komisiją (toliau – komisija), nustato jai užduotis ir suteikia visus įgaliojimus atlikti nustatytas užduotis. Perkančioji organizacija gali sudaryti atskiras komisijas pasirengimo pirkimui, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti pirkimo procedūras atliekančiai komisijai. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines ją sudariusios organizacijos užduotis ir įpareigojimus. Valstybės valdymo institucijos vadovo įsakymu (potvarkiu) gali būti sudaromos komisijos šiai institucijai pavaldžių perkančiųjų organizacijų pirkimams atlikti. Reikalavimo sudaryti komisiją perkančioji organizacija gali nesilaikyti atlikdama mažos vertės pirkimų procedūras, pagal preliminariąją sutartį atlikdama atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūras ar šio įstatymo 22 straipsnio 17 dalyje nustatytais atvejais.“

3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – komisijos pirmininko ir bent 2 komisijos narių (toliau kartu – komisijos narys, komisijos nariai). Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių, ar jį įvertinti. Komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas šios organizacijos darbuotojas arba bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Komisijos nariais, išskyrus komisijos pirmininką, gali būti ir ne komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Skiriant komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, patirtį organizuoti ir atlikti pirkimus. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, negali būti komisijos nariais ar ekspertais. Komisijos nariai prieš dalyvavimą komisijos darbe turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją, kai jiems privačius interesus deklaruoti neprivaloma Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka.“

4. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę kviesti komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą.“

5. Papildyti 10 straipsnį 9 dalimi:

„9. Perkančioji organizacija paskiria asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu komisijai nustatytos užduotys apima visus sutarties vykdymo etapus. Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į pirkimo objekto ir šio įstatymo 53 ir 54 straipsnių nuostatų išmanymą.“

7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. Perkančiosios organizacijos konfidencialumo įsipareigojimai

1. Perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų, susijusių su informacijos skelbimu ir su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią.

2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:

1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje ir 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus kainos sudedamąsias dalis;

3) pateiktos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti;

4) apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti.

3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija nėra konfidenciali.

4. Perkančioji organizacija gali nustatyti reikalavimus tiekėjams, siekdama apsaugoti informacijos, kurią perkančioji organizacija teikia vykdant pirkimo procesą, konfidencialų pobūdį.“

8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Pirkimų reglamentavimo ypatumai

1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.

2. Mišri pirkimo sutartis, kurios pirkimo objektas apima šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytas paslaugas, sudaroma vadovaujantis šiomis taisyklėmis, jeigu šio įstatymo 1 priede nurodytų paslaugų vertė:

1) yra didesnė už šio įstatymo 2 priede nurodytų perkamų paslaugų vertę, pirkimo sutartis sudaroma vadovaujantis tarptautiniams pirkimams taikomomis šio įstatymo nuostatomis;

2) yra mažesnė už šio įstatymo 2 priede nurodytų perkamų paslaugų vertę, pirkimo sutartis sudaroma vadovaujantis supaprastintiems pirkimams taikomomis šio įstatymo nuostatomis.

3. Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, vadovaujasi šio įstatymo I skyriuje (išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį), 33, 34 straipsniuose (išskyrus 34 straipsnio 1 dalį), 35, 36, 37, 40, 43, 47, 48 straipsniuose, 52 straipsnio 4, 5, 6, 8, 9 dalyse, IV skyriuje nustatytais reikalavimais ir savo patvirtintomis taisyklėmis. Perkančiosios organizacijos patvirtintose taisyklėse gali būti nustatyta atvejų, kai perkančioji organizacija tiekėjams nenustato kvalifikacijos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai perkamos prekės ar paslaugos, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše. Šio įstatymo 40 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiosios organizacijos veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkančioji organizacija iš prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

4. Atliekant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintus pirkimus, taikomos šio įstatymo 1–9 straipsnių, 48 straipsnio, 52 straipsnio 8 dalies nuostatos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.“

9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Dalyvauti pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūrose perkančioji organizacija pasirenka tiekėjus pagal turimus rinkos būklės duomenis ir atsižvelgdama į kitą perkančiajai organizacijai prieinamą informaciją. Perkančioji organizacija neskelbiamas derybas vykdo šiais etapais:

1) pasirinktus tiekėjus raštu kviečia pateikti pasiūlymus. Kartu su kvietimu tiekėjams pateikiamos pirkimo sąlygos, kuriose nurodoma, kaip bus tikrinama ir vertinama tiekėjų kvalifikacija, taip pat pateikiama kita pirkimo dokumentuose nurodyta neįslaptinta informacija;

2) patikrina, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, ar pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos ir kitus pirkimo dokumentų reikalavimus;

3) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais ir prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas;

4) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.“

2. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Atlikdama supaprastintą pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija gali neprašyti tiekėjų pateikti paraiškų ir leisti visiems tiekėjams pateikti pirminius pasiūlymus.“

3. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir apimtį ir nuspręsti, ar pateikti paraišką, ar pirminį pasiūlymą, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiška neteikiama.“

4. Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 45, 46 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas ar pirminius pasiūlymus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos neteikiamos;

2) patikrina, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nebuvo teikiamos. Kvietime pateikiama šio straipsnio 8, 9, 10, 11 dalyse nurodyta informacija. Kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nėra teikiamos, šio straipsnio 8, 9, 10, 11 dalyse nurodyta informacija pateikiama kvietime pateikti pirminius pasiūlymus;

5) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai skelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas;

6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.“

5. Pakeisti 22 straipsnio 12 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo komisijos posėdžiui pirmininkaujantis narys ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.“

6. Papildyti 22 straipsnį 17 dalimi:

„17. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 punktuose ir 6 dalyje nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šiame straipsnyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų šiame įstatyme pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu.“

10 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) reikalavimai, susiję su informacijos apsauga ir tiekimo patikimumu, nustatyti pagal šio įstatymo 43 ir 44 straipsniuose nurodytus reikalavimus;“.

2. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) subrangos reikalavimai, nustatyti vadovaujantis šio įstatymo 42 straipsnio nuostatomis;“.

3. Papildyti 24 straipsnio 2 dalį nauju 28 punktu:

„28) informacija, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba buvo tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys;“.

4. Buvusį 24 straipsnio 2 dalies 28 punktą laikyti 29 punktu.

5. Pakeisti 24 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Pirkimo dokumentai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu.“

11 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Kai tikslinama pirkimo dokumentuose pateikta informacija, perkančioji organizacija privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną atitinkamai patikslinti skelbimą apie pirkimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų priėmimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams, negu iš pradžių atrinktiesiems, arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.“

12 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 26 straipsnio 7 dalį.

13 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas

1. Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:

1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, tiekimo patikimumo, sąveikos ir veikimo charakteristikomis;

2) mažiausios kainos.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.

3. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas arba pasiūlymą pateikia, arba įvertinus pasiūlymus liko tik vienas tiekėjas) ir laimėjusį pasiūlymą. Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka. Kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais gautas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai.

4. Jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba jų nepateikė, perkančioji organizacija gali, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai patikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.

5. Perkančioji organizacija paraišką arba pasiūlymą turi atmesti, jeigu:

1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją;

2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

3) dalyvis per jos nustatytą terminą nepaaiškina pasiūlymo;

4) tiekėjas per jos nustatytą terminą, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, nepatikslino, nepapildė ar nepateikė kartu su pasiūlymu teikiamų pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų: jungtinės veiklos sutarties, tiekėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento;

5) tiekėjas nepagrindė neįprastai mažos kainos;

6) pasiūlyme, kuris pasiūlymų eilėje yra pirmas, nurodyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai negali būti nustatyti laimėjusiais. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Pirkimui skirtų lėšų suma, jeigu ji yra nurodyta pirkimo dokumentuose, negali būti keičiama. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai perkančiajai organizacijai tiekėjų pasiūlytos kainos yra priimtinos ir perkančioji organizacija gali pagrįsti kainų priimtinumą.

6. Perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu, patikrinusi jo dalį, nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. Taikant šią nuostatą, pasiūlymas negali būti atmestas dėl to, kad jame nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, jeigu laimėjęs pasiūlymas išrenkamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, išskyrus atvejus, kai atmetami visi gauti pasiūlymai.

7. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kokybiškai vertinamos, ji privalo iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir tada, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.“

14 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų siūlomą kainą. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.“

15 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pirkimo procedūrų metu, taip pat sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai pratęstų savo pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Dalyvis gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.“

16 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vyksta komisijos posėdyje, išskyrus atvejus, kai su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiomis elektroninėmis priemonėmis. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.“

2. Pakeisti 32 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus komisija įformina pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus rekvizitus parengtu protokolu, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“

17 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusia galios 33 straipsnio 5 dalį.

2. Pakeisti 33 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Atliekant supaprastinto pirkimo procedūras, vietoj kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų pateikti pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaraciją, kurios formą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiais atvejais atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų reikalaujama tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu.“

3. Pakeisti 33 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių:

1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;

2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;

3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;

4) Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;

5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.“

4. Pakeisti 33 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, teisingumo, ji privalo paprašyti tiekėjo, kurio pasiūlymas yra pirmas eilėje, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu, pateikti informaciją patvirtinančius Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Perkančioji organizacija šių dokumentų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“

18 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„34 straipsnis. Sąlygos, kuriomis draudžiamas ir ribojamas tiekėjų dalyvavimas pirkime

1. Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus:

1) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už:

a) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;

b) teroristinį ar su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą;

c) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;

d) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje;

e) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą;

f) kitose valstybėse padarytą nusikaltimą, apibrėžtą kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, įgyvendinančiuose Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus;

2) dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkto a–f papunkčiuose nurodytas nusikalstamas veikas;

3) perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:

a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;

b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje. Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, juos skaičiuojant nuo Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;

c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;

d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo ar koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą įgyvendino su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.

2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:

1) tiekėjas yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jis yra sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši;

2) dėl tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas;

3) dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 2 punkte nurodytas nusikalstamas veikas;

4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;

5) tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo (įskaitant jų teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui;

6) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;

7) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;

8) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių pirkimo procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba jam taikomos kitos panašios sankcijos.

3. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas, siekdamas išvengti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo, yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens.

4. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytus pašalinimo pagrindus, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą būtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodytus pašalinimo pagrindus, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 38 ir 55 straipsnius skelbiamą informaciją.

5. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ar kitus teisės aktus yra neatlygintinai prieinami Lietuvos Respublikos registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose.

6. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas ar jo subrangovas įrodytų, jog šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų aplinkybių nėra, pirkimų, susijusių su įslaptinta informacija, atvejais kaip įrodymą priima tiekėjo patikimumo pažymėjimą, įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją. Informaciją, reikalingą įvertinti, ar tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pagal perkančiosios organizacijos kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių gynybos srityje, atliekamų pirkimų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

7. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jeigu reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės narės negu perkančioji organizacija, ji gali kreiptis į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas.

8. Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje valstybėje tokie dokumentai neišduodami arba toje valstybėje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų aplinkybių, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba valstybėse, kuriose ji netaikoma, – oficialia tiekėjo deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai savo kilmės valstybėje arba valstybėje, iš kurios jis atvyko.

9. Viešųjų pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir jį pateikti Europos Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga už naujų šio sąrašo duomenų pateikimą Europos Komisijai.“

19 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„38 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas

1. Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (jeigu pirkime dalyvauja tiekėjų grupė, – apie visus grupės narius), kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams:

1) tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;

2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, data;

3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą.

2. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją.

3. Perkančioji organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą.

4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie galimą tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama vienus metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo datos.“

20 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai:

1) prekių tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar gamintojas bei juos kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;

2) paslaugų teikimas būtų vykdomas iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.“

2. Pakeisti 40 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjo pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 40 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, iš pirmą eilėje esantį pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus: juridinio asmens vadovo patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentus ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Dokumentai, kuriuose nenurodytas galiojimo terminas, turi būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki tos dienos, kurią perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas turi pateikti dokumentus.“

3. Papildyti 40 straipsnį 11, 12, 13 ir 14 dalimis:

„11. Jeigu prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, šiems subjektams šio straipsnio 9 dalis netaikoma.

12. Perkančioji organizacija bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.

13. Šio straipsnio 10 dalyje nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai:

1) perkančioji organizacija turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis;

2) perkančioji organizacija šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų.

14. Perkančioji organizacija gali nereikalauti šio straipsnio 10 dalyje nurodytų dokumentų, jeigu iš kitų šaltinių, negu nurodyta šio straipsnio 13 dalyje, gali nustatyti pasiūlymo atitiktį keliamiems reikalavimams.“

21 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali (jeigu nustato tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybę pagal šio straipsnio 12 dalį, – privalo) nustatyti, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų, kokiai ir kuriai pirkimo sutarties daliai ir kokius subrangovus jis ketina pasitelkti subrangos sutarčiai vykdyti. Pirkimo dokumentuose galima (jeigu nustato tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybę pagal šio straipsnio 12 dalį, – privaloma) nustatyti, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų įsipareigojimą pranešti perkančiajai organizacijai apie subrangovų pasikeitimą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu.“

2. Papildyti 42 straipsnį 12 dalimi:

„12. Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie pasirinktus subrangovus gavimo dienos raštu informuoja subrangovą apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subrangovas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai. Kai subrangovas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subrangovo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subrangos sutartyje nustatytus reikalavimus.“

22 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, apie kurį, jos manymu, neprivalo skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (ar) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, ir priėmusi sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, gali paskelbti skelbimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo ne vėliau kaip likus 10 dienų (supaprastinto pirkimo atveju – ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms) iki pirkimo sutarties sudarymo.“

23 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pirkimų, kurių vertė yra didesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, atveju –2019 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos);“.

24 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„47 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus

1. Perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties arba pradėti pirkimą iš naujo.

2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos pateikia šią informaciją:

1) kandidatams, kurių paraiškos buvo atmestos, – paraiškų atmetimo priežastis;

2) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalies ir šio įstatymo 40 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis; taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų, ir priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl pasiūlymų neatitikties informacijos apsaugos ir tiekimo patikimumo reikalavimams;

3) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus.

3. Perkančioji organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia svarbiems visuomenės interesams, valstybės gynybos ir saugumo interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

4. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos, iki suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

5. Suinteresuoti kandidatai turi teisę prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymus ar dalyvauti konkurenciniame dialoge, paraiškomis, tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatų.

6. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais.

7. Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik komisijos nariai, komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.“

25 straipsnis. Penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„PENKTASIS SKIRSNIS

PIRKIMO SUTARTIES AR PRELIMINARIOSIOS SUTARTIES SUDARYMAS IR VYKDYMAS“.

26 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 52 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„52 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas“.

2. Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Dalyvis, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjęs, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.“

3. Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir tvarka.“

4. Pakeisti 52 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką;“.

5. Papildyti 52 straipsnio 5 dalį 14 punktu:

„14) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu skiriamas asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už sutarties vykdymą.“

6. Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 5 000 (penki tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytame apraše nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).“

7. Papildyti 52 straipsnį 9 dalimi:

„9. Šio straipsnio 5 dalies reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas sutarties turinio nekeičia pagal individualius poreikius.“

27 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas

Papildyti 54 straipsnio 1 dalį 4 punktu:

„4) paaiškėjo šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje, 40 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.“

28 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„55 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas

1. Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti:

1) tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;

2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data;

3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;

4) teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo data.

2. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją.

3. Perkančioji organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą.

4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama 3 metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo datos.“

29 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta raštu šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka.“

30 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„69 straipsnis. Perkančiosios organizacijos atsakomybė ir pirkimų vidaus kontrolė

1. Už perkančiosios organizacijos atliekamus pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas.

2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiksmus ir sprendimus atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

3. Pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (struktūriniai padaliniai), jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiami perkančiosios organizacijos patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše. Perkančiosios organizacijos kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolė turi padėti užtikrinti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo.“

31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 23 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas, išskyrus šio straipsnio 4 dalies nuostatas.

4. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. pradėtoms pirkimo procedūroms, kuriose paraiškų ar pasiūlymų pateikimo terminas nėra pasibaigęs, sudarytoms pirkimo ir preliminariosioms sutartims taikomos šio įstatymo 8, 17, 20 ir 27 straipsniuose išdėstytos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 17 straipsnio 3 dalies, 33 straipsnio 9 ir 10 dalių, 40 straipsnio
10–14 dalių ir 54 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda