Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 14 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 19 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAPILDYMO 111 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4409
2016 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 776
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-1571 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 ir 15 straipsnių pakeitimo, 19 straipsnio papildymo ir papildymo 111 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4409 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte siūloma papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (toliau – Įstatymas) 111 straipsniu, nustatančiu savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) teises ir pareigas ir įpareigojančiu savivaldybės tarybos mažumą (opoziciją) atlikti savivaldybės tarybos daugumos veiklos demokratinę, politinę priežiūrą ir siūlyti alternatyvius savivaldybės problemų sprendimo būdus. Kadangi Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, Įstatyme savivaldybės tarybos narių įgaliojimai – teisės ir pareigos – neskirstomi pagal jų priklausomybę savivaldybės tarybos daugumai ar savivaldybės tarybos mažumai (opozicijai), Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta savivaldybės tarybos nario teisė savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kita, per savivaldybės tarybos posėdį klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus, o Įstatymo 55 straipsnyje reglamentuojama savivaldybių veiklos priežiūra, galima daryti išvadą, kad Įstatymas suteikia pakankamai galimybių kiekvienam savivaldybės tarybos nariui pareikšti savo nuomonę ir vykdyti jam Įstatymu suteiktus įgaliojimus, nesvarbu, ar jis priklauso savivaldybės tarybos daugumai ar savivaldybės tarybos mažumai (opozicijai), ir nustato aiškų savivaldybės veiklos priežiūros mechanizmą.
Taigi galiojančios redakcijos Įstatymo nuostatos sudaro sąlygas pasiekti įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą – puoselėti ir stiprinti demokratišką savivaldybių valdymo praktiką, todėl įstatymo projekte siūlomas Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo keitimas objektyviai nepagrįstas. Be to, įstatymo projekte siūlomos Įstatymo 111 straipsnio nuostatos sukurtų neaiškų santykį tarp savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) narių įgaliojimų, tai prieštarautų teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principui, o nustatytos išskirtinės teisės ir pareigos tik savivaldybės tarybos mažumai (opozicijai) priklausantiems savivaldybės tarybos nariams prieštarautų konstituciniam teisinio lygiateisiškumo principui.
2. Įstatymo projekto 2 ir 3 straipsniuose siūloma keisti Įstatymo 14 ir 15 straipsnius ir nustatyti, kad Kontrolės komiteto, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus iš savo tarpo slaptu balsavimu per savivaldybės tarybos posėdį savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka renka tik savivaldybės tarybos mažumai (opozicijai) priklausantys savivaldybės tarybos nariai. Tokia išimtis, nustatanti, kad Kontrolės komiteto, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkais galėtų tapti tik savivaldybės tarybos mažumai (opozicijai) priklausantys savivaldybės tarybos nariai, nepagrįsta objektyviais kriterijais, pažeidžia kitų savivaldybės tarybos narių, nepriklausančių savivaldybės tarybos mažumai (opozicijai), lygybės principą ir užkerta kelią jiems tapti minėto komiteto ar komisijų pirmininkais.
3. Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma pakeisti Įstatymo 19 straipsnį ir nustatyti, kad visose savivaldybėse steigiama opozicijos lyderio pareigybė, kuri prilyginama mero pavaduotojo pareigybei. Tačiau tokia nuostata neužtikrintų teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo, nes būtų neaišku, koks santykis tarp savivaldybės mero pavaduotojo ir šiai pareigybei prilygintos opozicijos lyderio pareigybės teisių ir pareigų. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalį savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra atstovaujamosios institucijos, kurių narius renka administracinio vieneto nuolatiniai gyventojai. Savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai. Jie turi šios teritorinės bendruomenės mandatą. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 punktą savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei, todėl opozicijos lyderio pareigybės, kaip savivaldybės tarybos daugumos politinės kontrolės priemonės, savivaldybėje nereikia, ir siūlymas ją įvesti teisiškai nepagrįstas.