PATVIRTINTA

Rietavo savivaldybės tarybos

2023 m. liepos 13 d.

sprendimu Nr. T1-57

RIETAVO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato kapinių statusą, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių ir kapaviečių tvarkymo, kapinių lankymo ir laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarką ir sąlygas.

2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų Rietavo savivaldybės kapinių ir kapinėse esančių kultūros paveldo objektų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, šios taisyklės, kiti teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. artimi giminaičiai – asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje;

3.2. kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai.

3.3. kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti

ar kremuoti;

3.4. kapinės – žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi arba užkasami kremuoti žmogaus palaikai;

3.5. kapinių prižiūrėtojas – fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas, Rietavo savivaldybės administracijos arba juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos paskirti prižiūrėti kapines;

3.6. kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos

centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai;

3.7. laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente – testamentą vykdantis asmuo, arba Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, partneris, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra – kiti artimieji giminaičiai ir šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą;

3.8. pelenų barstymo laukas – kapinėse esantis plotas, kuriame kremuoti žmogaus palaikai išbarstomi ant dirvos paviršiaus;

3.9. neprižiūrima kapavietė – kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir šių taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima.

4. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

II SKYRIUS

KAPINIŲ STATUSO SUTEIKIMAS

5. Rietavo savivaldybės teritorijoje esančios kapinės priskiriamos veikiančioms, riboto laidojimo arba neveikiančioms:

5.1. veikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui, laidojama kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra įrengtas);

5.2. kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus ar pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose, ar išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke arba laidojant esamose kapavietėse tik kremuotus žmogaus palaikus. Jei kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, kuriose galima laidoti tik kremuotus žmogaus palaikus, ir savivaldybės skelbiamame jos teritorijoje esančių kapinių sąraše prie riboto laidojimo kapinių statuso nurodyta „tik kremuoti žmogaus palaikai“, jose leidžiama laidoti tik kremuotus žmogaus palaikus. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo;

5.3. neveikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų.

6. Rietavo savivaldybės teritorijoje esančioms kapinėms statusą – veikiančios kapinės, riboto laidojimo kapinės arba neveikiančios kapinės – sprendimu suteikia Rietavo savivaldybės taryba, gavusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos suderinimą. Ši nuostata netaikoma naujoms kapinėms, kurios priskiriamos veikiančioms ir tai yra nurodyta tokių kapinių steigimo dokumentuose. Jeigu kapinės priskiriamos neveikiančiomis dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia gauti Aplinkos apsaugos departamento suderinimą.

7. Jeigu suinteresuotos institucijos per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos derinimo/nederinimo dėl kapinių statuso pakeitimo nepateikia, laikoma, kad kapinių statuso pakeitimui pritarta.

8. Apie Rietavo savivaldybės tarybos sprendimu pakeistą kapinių statusą per 7 darbo dienas informuojamas Kultūros paveldo departamentas, informacija skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje www.rietavas.lt, kapinių informacinėje lentoje.

III SKYRIUS

LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMAS

9. Rašytinį leidimą laidoti žmogaus palaikus arba žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės Rietavo savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse (toliau – Leidimas laidoti) išduoda seniūnijos seniūnas pagal teritoriją, kurioje atlieka kapinių priežiūrą, jam nesant – seniūną pavaduojantis valstybės tarnautojas.

10. Leidimas laidoti (forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207) išduodamas neatlygintinai, laidojančiam asmeniui pateikus:

10.1. rašytinį prašymą (taisyklių 1 priedas) ir savo asmens dokumentą;

10.2. medicininį mirties liudijimą ir mirusiojo kremavimo faktą patvirtinančią pažymą (jeigu mirusiojo žmogaus palaikai kremuoti) ar Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės;

10.3. testamentą arba kitą valios pareiškimo dokumentą, kuriuo paskirtas laidojantis asmuo jeigu valia dėl palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.) pareikšta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka testamente arba kitame notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame valios pareiškimo dokumente;

10.4. dokumentus, įrodančius giminystės ryšį su laidojamu asmeniu ir kitų šeimos narių, turinčių tokią pat teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus, kai prašymo dėl leidimo laidoti išdavimo negali pateikti kapavietę prižiūrintis asmuo (miręs, dėl ligos, išvykęs, nežinoma jo gyvenamoji vieta, nenurodytas laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale (forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207). Ši nuostata neprivaloma, kai laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo;

10.5. įgaliojimą arba sudarytą paslaugų sutartį su juridiniu asmeniu šiam veiksmui atlikti, jeigu laidojimą organizuoja laidojimo paslaugas teikiantis subjektas.

11. Leidimai laidoti darbo dienomis išduodami seniūnijoje darbo laiku (pirmadieniais–ketvirtadieniais 8.00–17.00 val., penktadieniais – 8.00–15.45 val.), poilsio ir švenčių dienomis ir po darbo valandų tiesiogiai kreipiantis į seniūną ar seniūno pavaduotoją, kurio kontaktiniai duomenys skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje, kapinių informacinėje lentoje, seniūnijos skelbimų lentoje. Leidimo laidoti išdavimui reikalingą informaciją pateikia kapinių prižiūrėtojas.

12. Kapinėse žmogaus palaikai ekshumuojami Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Leidimas perlaidoti ekshumuotus žmogaus palaikus išduodamas laidojančiam asmeniui iš kitų vietovių pervežtiems palaikams palaidoti, turinčiam prižiūrimą kapavietę, kolumbariumo nišą (nauja kapavietė, kolumbariumo niša perlaidojimui neskiriama), jeigu pagal teisės aktų nuostatas joje galimi laidojimai, pateikus šių taisyklių 10 punkte nurodytus dokumentus ir šiuos dokumentus:

12.1. leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus, nustatyta tvarka išduoda Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

12.2. už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens rašytinį sutikimą.

13. Leidimas laidoti žmogaus palaikus arba žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės gali būti išduotas kitose šalyse gyvenantiems Lietuvos piliečiams, kurie Rietavo savivaldybėje esančiose kapinėse turi šeimynines kapavietes.

14. Leidimai laidoti išduodami nemokamai.

IV SKYRIUS

ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMAS

15. Mirusiųjų žmonių palaikai arba žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės palaikai laidojami veikiančiose Rietavo savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse. Naujas kapavietes veikiančiose kapinėse skiria ir pažymi vietoje kapinių prižiūrėtojas pagal kapinių planą eilės tvarka:

15.1. kremuotiems žmogaus arba žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės palaikams laidoti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume. Kremuotus žmogaus palaikus leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke, jeigu toks yra įrengtas ir jeigu buvo tokia mirusiojo valia. Taip pat leidžiama išbarstyti kremuotus žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės palaikus pelenų barstymo lauke, jeigu buvo gautas tėvų (vieno iš tėvų) prašymas;

15.2. jeigu laidojama šeimos kapavietėje ar užimtoje kolumbariumo nišoje, laidoti kitų mirusių asmenų (šeimos narių, giminaičių) palaikus arba žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui.

16. Laidoti mirusiuosius leidžiama šviesiu paros metu. Pirmąją Šv. Kalėdų, pirmąją Šv. Velykų ir Visų Šventųjų dieną mirusieji nelaidojami.

17. Atlikti darbus, reikalingus laidojimui vykdyti, turi teisę laidojimo paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys.

18. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimą, taip pat, jeigu nėra galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, organizuoja seniūnijos seniūnas jo nesant – seniūną pavaduojantis valstybės tarnautojas, kuris atsakingas, kad būtų tinkamai užpildyti visi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 „Dėl Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo prieduose pateikti dokumentai ir organizuoja tinkamą jų saugojimą.

19. Palaikams laidoti, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, atsižvelgiant į pateiktą prašymą ir rašytinį medicininį mirties liudijimą ar Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės, skiriama kapavietė neatlygintinai arba niša kolumbariume (jeigu yra laisvos vietos). Palaikams laidoti skiriamos kapavietės dydis: vienam kapui – 3,75 kv. m (1,5x2,5), keliems kapams (šeimos kapavietei) – 7 kv. m (2,8x2,5), tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti – 1,32 kv. m (1,10x1,20) arba kitokio dydžio pagal kapinių planą, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (0,5 m). Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Kapo duobės gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrų, o jeigu laidojami kremuoti žmogaus palaikai ar žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės su urna ar kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę – gylis ne mažesnis kaip 1 metras. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus ar žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.

20. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti seniūnijos seniūno rašytinį sutikimą, suderintą su Rietavo savivaldybės administracijos direktoriumi. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

21. Palaidojus mirusįjį turi būti:

21.1. įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame užrašomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai (datos);

21.2. per vienus metus suformuojamos kapavietės ribos, įrengiamas ilgalaikis kapo vietą žymintis ženklas, kuriame nurodytas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai (datos).

22. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikų toje kapo vietoje, kur jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima.

23. Palaikus perlaidoti galima tik gavus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Rietavo savivaldybės administracijos seniūnijos seniūno, konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos – rašytinį sutikimą.

24. Jeigu palaikus ekshumuoti reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, papildomai pridedamas šių institucijų sprendimas. Atkasant kapą turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojas. Jei po ekshumavimo žmogaus palaikai bus laidojami kitur (perlaidojami), būtinas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens rašytinis sutikimas.

25. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra įrengtas) išbarstomi ant žemės paviršiaus. Pelenų barstymo lauką prižiūri, švarą ir tvarką jame užtikrina kapinių prižiūrėtojas. Pelenų barstymo lauke paminklai nestatomi.

26. Kremuoti žmogaus palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o kremuotų palaikų pelenai išbarstomi kapinėse esančiame kremuotų palaikų pelenų barstymo lauke.

27. Naujos kapavietės perlaidojimui neskiriamos.

V SKYRIUS

KAPINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS

28. Prie įėjimo į kapines įrengiamas informacinis stendas arba lenta, kurioje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (vardas ir pavardė arba pavadinimas, telefonų numeriai, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai išvardijami informacinėje lentoje, kapinių schemoje pažymimos jų vietos.

29. Kapinių prižiūrėtojas organizuoja kapinių sanitarinę priežiūrą ir tvarką bei kaupia laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinama – žurnalas) duomenis pagal šių taisyklių 2 priedą, registruoja šiuos duomenis:

29.1. registravimo žurnale nurodo asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, vardą, pavardę, gimimo datą ir mirties vietą ir datą, asmens kodą, medicininio mirties liudijimo išdavimo datą ir numerį, o jeigu palaidotas (palaidoti) žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės – moters, kurios vaisius (vaisiai) buvo kremuotas (kremuoti) arba nekremuotas (nekremuoti), vardą ir pavardę, gimimo datą, Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašo datą;

29.2. žmogaus palaikų palaidojimo datą ir vietą (kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos kolumbariume numeris ir matmenys, pelenų barstymo laukas), laidojimo gylį;

29.3. įrašus apie juodligę arba ypač pavojingą užkrečiamąją ligą, įrašytą į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, jeigu asmuo, kurio palaikai (išskyrus kremuotus) palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo tokia liga arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas;

29.4. kapavietėje pastatytų statinių statymo ir rekonstravimo datas, kitų paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo datas;

29.5. unikalų kodą Kultūros vertybių registre, jeigu kapas įrašytas į Kultūros vertybių registrą;

29.6. laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą: fizinio asmens vardą, pavardę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą;

29.7. draudimo laidoti pagrindą, pradžią ir šio draudimo trukmę;

29.8. asmens, įregistravusio duomenis žurnale, pareigas, vardą, pavardę ir, jei pildomas ne elektroninis žurnalas, parašą;

29.9. kapinių bendro naudojimo teritorijose (takai, praėjimai, pravažiavimai) užtikrina švarą ir tvarką, pelenų barstymo lauke (jeigu yra įrengta) prižiūri, kad būtų pjaunama žolė, kapinės būtų aprūpintos vandeniu (iš gręžinių, šachtinių šulinių, centralizuoto vandentiekio tinklų, vanduo būtų atvežamas cisternomis pagal nustatytą grafiką ir panašiai).

30. Jeigu kapinių prižiūrėtojo nėra, duomenų laidojimų ir kapaviečių statinių registravimą žurnale, kapinių sanitarinę priežiūrą ir tvarką užtikrina vietos seniūnijos seniūnas.

31. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti. Šio asmens duomenis (vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono numeris, elektroninį paštą (jeigu jį turi); juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, telefono numeris ir elektroninis paštas) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnale). Kapinių prižiūrėtojas supažindina atsakingus asmenis su šiomis taisyklėmis, laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos padarė kitoms kapavietėms, kolumbariumo nišoms ar kitiems statiniams, įrengdamas kapo paminklą, antkapį, atlikdamas kolumbariumo nišos priežiūros ar kitus kapavietės priežiūros darbus. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Jeigu asmuo, atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta ar dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapaviete ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), parneris (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą ir raštu informuoti kapinių prižiūrėtoją apie keistinus už kapavietės, kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens duomenis.

33. Asmenys, atsakingi už kapavietės priežiūrą, norėdami atlikti kapavietės tvarkymo (statinių statymo ir rekonstravimo) darbus, raštu kreipiasi į kapinių prižiūrėtoją, pastarasis išduoda leidimą ir žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.

34. Kapinių želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu ir kitais želdinių tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais ir Rietavo savivaldybės tarybos patvirtintomis Rietavo savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis.

VI SKYRIUS

KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS

35. Asmenys, pageidaujantys identifikuoti kapinėse palaidotų artimųjų giminaičių kapą ir tapatybę, jeigu neišliko palaidojimo vietą žyminčių ženklų (paminklų, užrašų) ar įrašų žurnale, turi pateikti rašytinį prašymą Rietavo savivaldybės administracijos seniūnijos seniūnui (3 priedas), kuriame nurodomas giminystės ryšys ir jei žinomos aplinkybės, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą). Pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis.

36. Sprendimą dėl kapavietės identifikavimo per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima Rietavo savivaldybės mero sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Sprendimas dėl kapavietės identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu. Konfesinėse kapinėse sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą.

37. Apie komisijos priimtą sprendimą seniūnas per 5 darbo dienas informuoja prašymą pateikusį pareiškėją ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės duomenis įrašo žurnale, jeigu kapavietė (kapas) buvo identifikuota. Apie priimtą sprendimą atitinkamai seniūnas informuoja religinę bendruomenę ar bendriją arba Kultūros paveldo departamentą.

VII SKYRIUS

LAIDOJIMAS PRIPAŽINTOSE NEPRIŽIŪRIMOMIS KAPAVIETĖSE

38. Leidimą laidoti žmogaus palaikus arba žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės neprižiūrima pripažintoje kapavietėje, pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui, išduoda seniūnijos seniūnas, jam nesant seniūną pavaduojantis valstybės tarnautojas.

39. Pirmumo teisę laidoti žmogaus palaikus arba žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės neprižiūrima pripažintoje kapavietėje turi tie asmenys, kurie seniūnijos sprendimu paskirti prižiūrėti neprižiūrimą kapą, kai yra pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis

40. Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus kapinių prižiūrėtojas organizuoja kapinių apžiūrą.

41. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, netvarkoma (apaugusi žolėmis, kapavietės statiniai – paminklas, antkapis – suirę ar jų visai nėra ir pan.) daugiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas privalo raštu (registruotu laišku) įspėti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Kai prižiūrintis asmuo nežinomas ar nežinoma jo gyvenamoji (ar buvimo) vieta, įspėjimai dėl kapaviečių priežiūros skelbiami interneto Savivaldybės svetainėje (www.rietavas.lt) ir informacine lentele (4 priedas) prie kapavietės. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva Savivaldybė arba religinė bendruomenė, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį konfesinių kapinių priežiūrą organizuoja religinė bendruomenė, sudaro komisiją dėl apleistų, netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje dienos šia tvarka priima Rietavo savivaldybės mero potvarkiu sudaryta komisija, kuri:

41.1. apžiūri galimai netvarkomą, neprižiūrimą kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius;

41.2. per 10 darbo dienų priima sprendimą apie neprižiūrimą kapavietę ir paskelbia Rietavo savivaldybės interneto svetainėje www.rietavas.lt;

41.3. per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie pripažinta neprižiūrima kapaviete duomenis ir sprendimą pateikia kapinių prižiūrėtojui, paskelbia Rietavo savivaldybės interneto svetainėje.

42. Pripažintos neprižiūrima kapavietės priežiūrą organizuoja kapinių prižiūrėtojas, o konfesinėse kapinėse – pagal kapinių perdavimo sutartį – religinė bendruomenė ar bendrija.

43. Kapinių prižiūrėtojas vykdo pradėtų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis procedūrų apskaitą.

44. Dėl teisės prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę asmuo raštu turi kreiptis į seniūnijos seniūną, kuris savo raštu pageidaujančiam asmeniui tokią teisę suteikia. Asmuo, kuriam suteikiama teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, turi tą kapavietę prižiūrėti, tvarkyti ir gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas.

45. Pirmenybė teikiama kapavietėje ar tose kapinėse palaidotų asmenų giminaičiams informuojant apie tai pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

46. Jeigu gaunamas prašymas prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pasibaigus prašymų pateikimo terminui, sprendimas priimamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

47. Asmuo, kuriam suteikiama teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, šių taisyklių 10 punkte nustatyta tvarka gali gauti leidimą laidoti joje, arba jam mirus, gali būti palaidotas joje.

48. Netvarkomos kapavietės požymiai:

48.1. neprižiūrimi kapavietės želdiniai (medžiai, krūmai) – peraugę kapavietės ribas (jeigu tokios nustatytos), trukdo praeiti, pažeisti ligų, išorinio poveikio, nesimato užrašų ant paminklo (jeigu jie yra), gadina gretimų kapaviečių statinius ir želdinius;

48.2. kapavietė apaugusi žole (neravima, nešienaujama, netvarkoma), matomos sumedėjusios daugiamečių augalų dalys;

48.3. kapavietės paminklas, kiti kapavietės statiniai iš dalies ar visiškai suirę, pasvirę, nugriuvę, kelia pavojų gretimų kapaviečių statiniams, želdiniams;

48.4. paminklo užrašai neįskaitomi, jų nėra.

VIII SKYRIUS

KAPINIŲ LANKYMAS

49. Kapines lankyti leidžiama šviesiu paros metu. Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis lankymo laikas neribojamas.

50. Lankantis kapinėse būtina palaikyti švarą ir rimtį.

51. Kapinėse draudžiama:

51.1. laidoti, perlaidoti palaikus neturint leidimo;

51.2. savavališkai vykdyti kapo atkasimo ar rekonstrukcijos darbus;

51.3. savavališkai be leidimo sodinti arba persodinti, genėti ar kirsti medžius;

51.4. statyti suolus praėjimuose tarp kapų;

51.5. būti nelankymo metu, šiukšlinti, mindžioti veją ir gėlynus, laužyti medžius ir krūmus, skinti ar imti gėles, gadinti kapinių ir kapų statinius, gadinti kolumbariumus, deginti šiukšles arba jas išmesti ne tam skirtose vietose, nepilti žemių į atliekų tvarkymo vietas, trukdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką;

51.6. kapinių teritorijoje važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus kapinių priežiūrą arba laidojimo paslaugas teikiančius fizinius arba juridinius asmenis bei fizinius arba juridinius asmenis, vykdančius kapaviečių statinių statybos ar tvarkymo darbus, kai reikalinga transporto priemonė iki kapavietės atvežti įrankius ir medžiagas (šitas veiklas galima atlikti tik leidus kapų prižiūrėtojui arba seniūnui). Atgabenus įrankius ir medžiagas transporto priemonė nedelsiant turi iš kapinių teritorijos išvykti;

51.7. vedžioti šunis, kates ir kitus gyvūnus;

51.8. triukšmauti;

51.9. kapinių teritorijoje draudžiama bet kokio pobūdžio reklama (išorinė, vaizdinė, komercinė ar nekomercinė, socialinė, politinė ir kt.), draudžiama klijuoti ar kitaip tvirtinti bet kokio turinio skelbimus, kitokią informaciją ant kapinių ir kapaviečių statinių, įrenginių, medžių, stulpų, tvorų ir ant kitų kapinių teritorijoje esančių objektų ar vietų;

51.10. kapinių teritorijos prieigose reklama gali būti įrengiama (pateikiama) pagal galiojančias Rietavo savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Rietavo savivaldybės išorinės reklamos įrengimo taisykles

52. Atlikus statybos ar tvarkymo darbus, statybines atliekas (antkapius, paminklus, stambias šakas, nepanaudotas statybines medžiagas ir kt.) nedelsiant privalo išvežti kapavietę tvarkęs asmuo.

53. Kapinėse susidariusios žaliosios ir komunalinės atliekos turi būti rūšiuojamos. Prie konteinerių draudžiama palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti. Kapinių lankytojai privalo laikytis naudojimosi konteineriais instrukcijų (instrukcijas pateikia atliekų vežėjas ir Rietavo savivaldybės administracija lipdukuose, užrašuose ant konteinerių, informaciniuose pranešimuose ar kitomis priemonėmis). Kapinėse susidariusių atliekų tvarką ir kontrolę vykdo seniūnai arba juos pavaduojantys asmenys.

54. Asmuo, atsakingas už kapavietės priežiūrą, pageidaujantis statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklą, antkapį, įrengti kitą kapavietės objektą, keisti kapavietės ribas, dengti kapavietės praėjimus privalo kapinių prižiūrėtojui pateikti užpildytą prašymą dėl kapavietės rekonstrukcijos (5 priedas). Leidimą kapavietės rekonstrukcijai (6 priedas) išduoda seniūnijos seniūnas, jo nesant jį pavaduojantis valstybės tarnautojas. Taip pat žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas. Visi kapavietės statiniai, įskaitant suoliukus, gali būti statomi ir želdiniai sodinami tik kapavietės ribose. Praėjimus tarp kapaviečių galima padengti trinkelėmis, skaldos, smėlio ar smulkaus žvyro sluoksniu.

55. Kapaviečių įrengimo, pertvarkymo darbus leidžiama vykdyti darbo dienomis seniūnijos darbo laiku, norint vykdyti šiuos darbus ne darbo laiku ir poilsio dienomis – iš anksto pranešti kapinių prižiūrėtojui.

56. Kasti kapo duobę, statyti (rekonstruoti) kapaviečių statinius (paminklus, antkapius, aptvarus ir kt.) gali fiziniai asmenys arba fiziniai ar juridiniai asmenys, vykdantys šią veiklą pagal verslo liudijimus, pateikę kapinių prižiūrėtojui tai įrodančius dokumentus.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

57. Į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse ir (ar) kapavietėse laidojama ir (ar) perlaidojama, nustatomos ir keičiamos kapavietės ribos, statomi, rekonstruojami ar remontuojami kapo paminklai, antkapiai, kiti kapavietės statiniai, gavus rašytinį Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamento teritoriniu padaliniu.

58. Visus į Kultūros paveldo registrą įrašytų kapinių ir kapaviečių, neveikiančių kapinių tvarkymo ir priežiūros klausimus seniūnai derina su Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus specialistu ir Kultūros paveldo departamento teritoriniu padaliniu.

59. Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikai perkeliami ir laidojimo vietos įamžinamos arba pažymimos Vyriausybės nustatyta tvarka, laidojimo vietos įamžinimo arba žymėjimo projektą suderinus su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.

60. Leidimai laidoti turi būti išduodami ir kapavietės ar kolumbariumo nišos turi būti skiriamos lakantis lygiateisiškumo principo.

61. Kapavietės ar kolumbariumo nišos nerezervuojamos iš anksto (kol nėra mirusiojo).

62. Seniūnai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais žmonių palaikų laidojimą, organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojo darbą.

63. Kitus taisyklėse nenumatytus kapinių tvarkymo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtinti teisės aktai.

64. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

____________________

Eil. Nr.	Palaidotas asmuo							Laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą: fizinio asmens vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris ir elektroninis paštas, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, telefono ryšio numeris ir elektroninis paštas	Kapavietės statiniai, jų statymo ir rekonstravimo datos, kitų paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo datos	Unikalus kodas Kultūros vertybių registre	Draudimo laidoti pagrindas, pradžia ir trukmė	Duomenis įregistravusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas
	Pavardė, vardas, asmens kodas	Gimi-mo ir mirties datos	Mir-ties vieta	Medicini-nio mirties liudijimo išdavimo data ir numeris (1 pastaba)	Kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos numeris ir matmenys, arba pelenų barstymo laukas	Laidoji-mo data, laidoji-mo gylis	Juodligė arba ypač pavojinga užkrečiamoji liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą (2 pastaba)
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13

	Prašau identifikuoti
				^{(nurodyti giminystės ryšį, mirusiojo vardą, pavardę)}
mirusio (-ios)			, kapavietę, esančią			kapinėse,
		^{(mirimo data)}			^{(kapinių pavadinimas)}
ir įrašyti kapą (kapavietę) prižiūrintį asmenį
^{(įrašomojo asmens vardas, pavardė, adresas, tel.)}