LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. GRUODŽIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 375 „DĖL EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2019 m. spalio 3 d. Nr. 3D-544
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles:
2.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Šios taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, bitininkystės, triušininkystės, akvakultūros gyvūnų, kultūrinių grybų, elninių gyvūnų ir sraigių produktų gamybą, leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimą, su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimą ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimą.“
2.2. Papildau 4.16 papunkčiu:
2.3. Pakeičiu 37.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„37.1. žaliajame pūdyme auginti pupinius augalus arba jų mišinius su migliniais ir (arba) bastutiniais augalais. Mišiniuose turi vyrauti šie pupiniai augalai: facelijos, barkūnai, dobilai, esparcetai, liucernos, lubinai, paprastieji gargždeniai, lęšiai, ožiarūčiai, pupos, seradėlės, vikiai, žirniai. Šiame papunktyje nurodyti augalai kiekviename sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke turi būti pasėti einamaisiais metais ne vėliau kaip iki liepos 10 d. ir auginti bent vieną kartą per penkerių metų laikotarpį (penkeri metai pradedami skaičiuoti nuo 2015 m., vėliau kas penkerius metus skaičiuojami nauji laikotarpiai). Tokie plotai sertifikavimo įstaigos sertifikuojant įvardijami kaip „žaliasis pūdymas“;“.
2.4. Pakeičiu 65 punktą ir jį išdėstau taip:
2.5. Papildau XV skyriumi:
„XV. SRAIGIŲ PRODUKTŲ GAMYBOS TVARKA
133. Kai sraigių banda ekologinės gamybos ūkyje formuojama pirmą kartą, į ūkį gali būti atgabenamos neekologiškai augintos sraigės tik jei nepakanka rinkoje ekologiškai augintų sraigių. Tokiu atveju jos turi būti atgabenamos išsiritimo iš kiaušinių laikotarpiu.
134. Atnaujinant bandą, nesant rinkoje pakankamo skaičiaus ekologiškai užaugintų sraigių, kasmet gali būti įtraukiama ne daugiau kaip 20 proc. reprodukcijai skirtų suaugusių sraigių, užaugintų neekologinės gamybos ūkiuose. Jeigu auginant ekologinės gamybos būdu sraiges pradedamos naudoti neekologinės gamybos ūkiuose užaugintos reprodukcijai skirtos sraigės, jokios reprodukcinės sraigės negali būti parduodamos kaip ekologiškas produktas.
Gavus išankstinį šių taisyklių 171 punkte nurodytą leidimą didinti ekologiškai laikomų ūkinių gyvūnų bandą neekologiškai išaugintais ūkiniais gyvūnais, šiame punkte nurodyta procentinė dalis gali būti padidinta iki 40 proc. toliau išvardytais atvejais:
135. Sraigės turi būti auginamos tokiomis sąlygomis, kad kuo labiau atitiktų natūralias jų gyvenimo sąlygas. Jos turi būti auginamos lauko sąlygomis arba prireikus – nešildomuose šiltnamiuose, o auginamų gyvūnų skaičius turi būti ribojamas. Sraigių auginimas vien uždarose patalpose yra draudžiamas, išskyrus reprodukcijos, žiemojimo ir inkubacijos laikotarpius.
136. Reprodukcija uždarose patalpose yra leidžiama, jeigu sraigių jaunikliai prieš išvežant į išorinius voljerus nėra šeriami.
137. Jeigu reprodukcija vykdoma šiltnamiuose, draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones. Leidžiama naudoti tiktai mechanines ravėjimo ir kovos su kenkėjais priemones.
138. Žiemojant, reprodukcijos laikotarpiu, inkubacijos laikotarpiu ar esant ekstremalioms klimato sąlygoms, sraigės gali būti laikomos vėdinamoje patalpoje, užtikrinant patalpoje ne didesnį kaip 100 kg sraigių/m3 tankį. Siekiant palaikyti pastovią temperatūrą, leidžiama naudoti dirbtinio šaldymo metodus, atitinkančius natūralią veislės žiemojimo temperatūrą.
139. Ištuštinus patalpas ir aptvarus, juos reikia išvalyti ir dezinfekuoti išgrandant ir (arba) naudojant reglamento (EB) Nr. 889/2008 VII priede išvardytus produktus.
141. Susiklosčius ekstremalioms sąlygoms sraigių augimui ir kilus pavojui jų išgyvenamumui, galima laikinai perkelti jas į pastatą, jeigu tuo laikotarpiu jos nebus šeriamos.
142. Siekiant užtikrinti sraigėms pašarą, pavėsį ir pakankamą santykinę drėgmę, diendaržiuose ir šiltnamiuose turi būti sukurta nuolatinė augalinė danga, o drėgmė gali būti palaikoma purškiant vandenį.
144. Diendaržiai ar jų padaliniai turi būti sukonstruoti taip, kad sraigių partijos būtų atskirtos. Šiuo tikslu galima naudoti tinklus (įkastus į žemę), aptvarus su elektrinėmis užtvaromis arba medžiagas, leidžiamas naudoti ekologinės gamybos būdu auginamiems gyvūnams.
145. Tarp dviejų sraigių bandų auginimo turi būti daroma ne trumpesnė kaip keturių mėnesių sanitarinė pertrauka.
146. Sraigėms skirtos pastogės / šėryklos, diendaržiai, veisyklos ar kt. besiliečiantys su jomis paviršiai turi būti įrengiami panaudojant natūralias ar inertines medžiagas.
147. Auginimo laikotarpiu sraigės turi būti apsaugotos nuo plėšrūnų (pvz., graužikų, paukščių) tik mechaninėmis arba biologinėmis priemonėmis, tačiau graužikai gali būti naikinami diendaržių išorėje, panaudojant priemones, kurios negali liestis su žeme ir turi būti laikomos uždarose gaudyklėse, kad netyčia nepasklistų aplinkoje.
148. Ne gamybos laikotarpiu ir likus ne mažiau kaip 30 dienų iki sraigių išgabenimo į diendaržį, galima naudoti produktus, kurie leidžiami pagal reglamento (EB) Nr. 889/2008 I ir II priedų nuostatas.
Gamybos metu reglamento (EB) Nr. 889/2008 I priede nurodytus produktus naudoti draudžiama.
149. Pastatų viduje sraigėms skiriamas grynasis plotas turi būti ne didesnis kaip 35 vnt./m2 arba grynasis tūris – 0,005 m3/vnt. Sraigių tankis diendaržiuose negali būti didesnis kaip 250 sraigių/m2. Šį tankį augintojas apskaičiuoja išleisdamas sraiges į diendaržius. Vieno diendaržio plotas ties žemės paviršiumi negali būti didesnis kaip 600 m2.
151. Jeigu sraigės skerdžiamos dar nesuaugusios, jos turi būti praleidusios diendaržyje ne mažiau kaip 90 dienų.
153. Sraigėms mažiausiai 60 proc. viso pašaro turi būti tiekiama iš ekologinės gamybos ūkio, kuriame jos auginamos, arba tuo atveju, kai tai neįmanoma, jį reikėtų pagaminti bendradarbiaujant su kitais, visų pirma to paties regiono, ekologinės gamybos ūkiais.
Pereinamojo laikotarpio pašarai gali sudaryti vidutiniškai iki 30 proc. pašarų raciono. Jei pereinamojo laikotarpio pašarai yra iš to paties ekologinės gamybos vieneto, ši procentinė dalis gali būti padidinta iki 100 proc.
154. Sraigių raciono pagrindą turi sudaryti ganiava šiltnamiuose ir diendaržiuose, grūdinių kultūrų mišinys, tiekiamas miltų, granulių ar pabirų forma. Pašaras turi būti išdėstomas ant pastogių paviršių taip, kad būtų galima kontroliuoti jo būklę ir pašalinti, jeigu nebūtų suvartotas arba sugestų, supelytų.
155. Draudžiama sraigių racioną papildyti gyvūninės kilmės žaliavomis ar bet kokiais iš gyvūninės kilmės baltymų pagamintais pašarais.
156. Ligų prevencija yra grindžiama rūšių atranka, gyvulininkystės valdymo praktika, aukšta pašarų ir gyvūnų auginimo kokybe, tinkamu tankiu ir pritaikytomis laikymo bei higienos sąlygomis.
157. Prieš perdirbimą mažiausiai 5 dienas nešertos į kiautą sulindusios sraigės numarinamos verdančiame vandenyje.