Byla Nr. 8/2022
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
Lietuvos Respublikos vardu
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
2023 m. kovo 15 d. Nr. KT30-N3/2023
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2023 m. vasario 28 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 8/2022 pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-11/2022 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjo argumentai
1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą sustabdęs administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl, be kita ko, policijos komisariato 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą teisėtumo ir pagrįstumo.
Minėtas sprendimas priimtas remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktu, pagal kurį asmuo, kuriam šiuo sprendimu atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo (jis buvo pripažintas kaltu pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK (1961 m. birželio 26 d. redakcija) 150 straipsnį, kuriame buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą, ir jam buvo skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, o vėliau buvo atleistas nuo bausmės), todėl pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą jis neturi teisės įsigyti ir turėti ginklų.
2. Pareiškėjo prašymas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas nurodo, kad, pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti nesantis nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, kokiu pagal ginčijamą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktą nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.
Pareiškėjo teigimu, toks teisinis reguliavimas nustatytas Konstituciniam Teismui priėmus 2020 m. birželio 5 d. nutarimą, kuriuo prieštaravusiu konstituciniam teisinės valstybės principui pripažintas inter alia Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, pripažinti padarę tyčinius smurtinius nusikaltimus, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, neterminuotai nebuvo laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir visam laikui netekdavo teisės įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nes tokiu teisiniu reguliavimu nebuvo sudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Pakeitęs prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintą teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas padidino maksimalią bausmės ribą (nuo 3 iki 6 metų), su kuria sieja neterminuotą ribojimą įgyti ir turėti tam tikros kategorijos ginklų, taikomą nevertinant individualių asmens aplinkybių.
2.2. Pareiškėjo manymu, ginčijamoje Įstatymo nuostatoje nurodytais bendraisiais požymiais – smurtinis, didžiausia bausmė daugiau kaip 6 metai laisvės atėmimo – apibūdintą nusikaltimą įstatymų leidėjas a priori laiko „tam tikru itin pavojingu nusikaltimu“ Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo požiūriu, dėl kurio nereikia individualizuotai vertinti, ar asmuo ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau, pareiškėjo manymu, prie tokių nusikaltimų galėtų būti priskiriami tik patys sunkiausi nusikaltimai, kurie pagal BK 11 straipsnyje įtvirtintą skirstymą priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nurodyti bendrieji (rūšiniai) nusikaltimą apibūdinantys požymiai (tyčinis smurtinis ir didžiausia numatyta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo), tačiau pagal jį visiškai neatsižvelgiama į asmeniui realiai paskirtą bausmę, kuri yra individualiai parenkama priimant nuosprendį ir taip įvertinant jo veiką. Pareiškėjo nagrinėjamu atveju asmeniui buvo skirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, jo teistumas pasibaigęs. Todėl, pareiškėjo manymu, tokia bausmė negalėtų būti priskirta pačių griežčiausių bausmių kategorijai.
2.3. Pareiškėjo vertinimu, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas užkerta galimybę asmeniui, teistam už jame nurodytus nusikaltimus, kada nors įsigyti ir turėti ginklą. Net po nusikalstamos veikos padarymo pasikeitus asmens gyvenimo aplinkybėms ir jo asmenybei jis ir toliau patiria nepagrįstus savo teisių apribojimus, ir toliau yra baudžiamas už tą nusikalstamą veiką, už kurią bausmę jau yra atlikęs, o tai, pasak pareiškėjo, yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, apsaugoti nuo grėsmės patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, todėl neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo ir vieno iš jį sudarančių elementų – proporcingumo principo.
2.4. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu eliminuojama galimybė tiek institucijai, išduodančiai leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, tiek teismui, tikrinančiam jos sprendimo teisėtumą, individualizuotai vertinti, ar asmuo ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjo manymu, teisinis reguliavimas, kuriuo neleidžiama teismui, nagrinėjančiam bylą dėl sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, priimti teisingą sprendimą byloje ir taip įvykdyti teisingumą, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
II
Suinteresuoto asmens atstovų argumentai
3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovų Seimo nario Arvydo Pociaus ir tuometinio Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjo Simono Mikšio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens Seimo atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.
3.1. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, ginklai ir šaudmenys yra ypatingi ir didelį pavojų konstitucinėms vertybėms, inter alia žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir kt., galintys kelti objektai, todėl specifinis jų statusas įpareigoja įstatymų leidėją teisės aktuose nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris padėtų efektyviai apsaugoti minėtas konstitucines vertybes. Pasak suinteresuoto asmens atstovų, vienas iš svarbių instrumentų, garantuojančių asmenų gyvybės, sveikatos, viešosios tvarkos ir kitų teisinių gėrių apsaugą nuo neteisėto ginklų ir šaudmenų panaudojimo, yra Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) nurodyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, – jie skirti tam, kad ginklais ir šaudmenimis nedisponuotų tie asmenys, dėl kurių biografijos faktų kyla pagrįstų abejonių, ar nėra galima teisei priešingo elgesio rizika.
3.2. Suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu visą gyvenimą (t. y. neterminuotai) nelaikomas asmuo, kuris „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo“.
Remdamiesi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme pateikta smurtinio nusikaltimo sąvoka, suinteresuoto asmens atstovai pabrėžia, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte išvardytus tyčinių smurtinių nusikaltimų, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, kriterijus atitinka: sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kuriais buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba padarytas tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymas, taip pat sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į žmogaus laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę arba seksualinio apsisprendimo neliečiamumą. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, šioje konstitucinės justicijos byloje vertinama teisės norma buvo nustatyta vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime suformuluota oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata, pagal kurią Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems „tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės“, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.
3.3. Atsakydami į pareiškėjo argumentą, kad prie „tam tikrų itin pavojingų nusikaltimų“ gali būti priskiriami tik BK 11 straipsnyje numatyti labai sunkūs nusikaltimai, – nusikaltimai, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, suinteresuoto asmens atstovai pažymi, jog Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime nedetalizuota, kokios nusikalstamos veikos gali būti laikomos „itin pavojingais nusikaltimais, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės“. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, Konstitucinis Teismas konstatavo tik tai, kad ginčijama nuostata apėmė pernelyg platų tyčinių smurtinių nusikaltimų spektrą. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, įgyvendinant šį nutarimą, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nurodytas minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis, būtinas tam, kad tam tikras nusikaltimas būtų pripažintas atitinkančiu šio punkto kriterijus, buvo ženkliai padidintas (du kartus).
Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, įstatymų leidėjas, Įstatyme nustatydamas nusikalstamas veikas, kurių padarymas visam gyvenimui užkerta kelią asmenims įsigyti ir turėti ginklų bei šaudmenų, turi tam tikrą nuožiūros laisvę, todėl jis neturėtų apsiriboti tik vienintele BK 11 straipsnio 6 dalyje nurodyta pavojingiausių nusikaltimų rūšimi – labai sunkiais nusikaltimais.
Suinteresuoto asmens atstovai pabrėžia, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas apima ne visus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, o tik smurtinius. Pasak suinteresuoto asmens atstovų, išskirtinis šių nusikaltimų pavojingumas, kurį atspindi gresiančios itin griežtos bausmės, tyčinė kaltės forma ir specifiniai kėsinimosi objektai rodo šiuos nusikaltimus padariusių asmenų kryptingą polinkį naudoti ne bet kokią, o būtent didelę žalą sukeliantį fizinį ir (ar) psichinį smurtą kaip būdą spręsti konfliktus ar siekti gyvenimo tikslų. Šaunamieji ginklai yra viena efektyviausių fizinio ir (ar) psichinio smurto priemonių, taigi, dėl teisinio reguliavimo, kurio pagrindu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nurodytą tyčinį smurtinį nusikaltimą padariusiam asmeniui po tam tikro laiko vėl galėtų būti leidžiama teisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais, suinteresuoto asmens atstovų manymu, būtų keliama reali grėsmė kitiems asmenims ir jis prieštarautų Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojamam tikslui užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
3.4. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, abi tyčinių nusikaltimų rūšys – sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai – vertintinos kaip išskirtinai pavojingos. Šie nusikaltimai pagal BK dėstomą nusikaltimų klasifikaciją priskiriami dviem pačioms pavojingiausioms nusikaltimų rūšims, juos padariusiems asmenims negalioja bendra taisyklė, pagal kurią pirmą kartą teisiamam asmeniui teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, jų padarymas užkerta kelią taikyti visišką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, lemia visą gyvenimą trunkančius įvairių teisių ribojimus (pvz., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 34 straipsnio 13 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, išvardytų teisės normų visuma atspindi nuoseklų įstatymų leidėjo požiūrį, kad tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, už kurių padarymą gresia didesnė nei 6 metų laisvės atėmimo bausmė, priskirtini patiems pavojingiausiems teisės pažeidimams, o juos padariusiems asmenims kylantys teisiniai padariniai yra ir turi būti gerokai griežtesni, palyginti su teisiniais padariniais, kurie kyla asmenimis, padariusiems mažiau pavojingas nusikalstamas veikas.
3.5. Suinteresuoto asmens atstovai nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui, nes pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktą vertinamas tik BK nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės už atitinkamos rūšies veiką dydis, o ne individualizuotai asmeniui baudžiamojoje byloje paskirtos bausmės dydis, kadangi ji, pasak suinteresuoto asmens atstovų, neatitinka Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos, pagal kurią, pasak suinteresuoto asmens atstovų, reikia atsižvelgti būtent į baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių griežtumą, o ne į tai, kokia konkreti bausmė buvo paskirta šią veiką padariusiam asmeniui.
4. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, suinteresuoto asmens atstovai mano, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu konstitucinis proporcingumo principas nepažeistas. Suinteresuoto asmens atstovų vertinimu, šis teisinis reguliavimas neprieštarauja ir pareiškėjo nurodytai Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai – teismų teisė vykdyti teisingumą individualizuotai vertinant asmeniui taikomų ribojimų trukmės pagrįstumą (pvz., atsižvelgiant į tai, ar asmuo vis dar kelia pavojų visuomenės saugumui) būtų neteisėtai apribota tik tuo atveju, jeigu ginčijamoje nuostatoje nurodyti nusikaltimai (ar dalis jų) neatitiktų Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime suformuluotų „tam tikrų itin pavojingų nusikaltimų, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės“ kriterijų.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas
5. Seimas 1996 m. liepos 2 d. priėmė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kuris kartu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais pripažintas netekusiu galios Seimui 2002 m. sausio 15 d. priėmus naują Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, įsigaliojusį (su tam tikromis išimtimis) 2003 m. liepos 1 d.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2002 m. sausio 15 d. redakcija) ne kartą buvo keičiamas ir papildomas, inter alia Seimo 2019 m. birželio 27 d. priimtu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu (su tam tikra išimtimi) 2019 m. rugsėjo 1 d., kuriuo šis įstatymas išdėstytas nauja redakcija, taip pat Seimo 2021 m. balandžio 29 d. priimtu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymu, kuriuo inter alia nustatytas ginčijamas teisinis reguliavimas.
6. Įstatymo 1 straipsnio „Įstatymo tikslas ir paskirtis“ 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
7. Įstatymo 18 straipsnio „Nepriekaištingos reputacijos asmuo“ 2 dalyje (2021 m. balandžio 29 d. redakcija), kurios 1 punktas yra ginčijamas šioje konstitucinės justicijos byloje, inter alia nustatyta:
„2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė naudodamas sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;
5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;
6) turintis teistumą dėl Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymius;
<...>.“
Taigi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) įtvirtintos sąlygos, bent vieną iš kurių atitinkantis asmuo pagal šį įstatymą nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1–5 punktus nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi asmenys, padarę šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija atitinkamą šiuose punktuose nustatytą laisvės atėmimo bausmės trukmę.
7.1. Pagal šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.
Aiškinant pareiškėjo ginčijamą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą kitų šios dalies nuostatų kontekste, pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 2–5 punktuose yra nustatyta, kada (po kurio laiko) šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys nebėra nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis: tokie asmenys vėl laikomi esančiais nepriekaištingos reputacijos po jų teistumo išnykimo arba panaikinimo praėjus 15 metų, o Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nėra nustatyta su asmens teistumo išnykimu ar panaikinimu susieto laikotarpio, kuriam praėjus šiame punkte nurodytus nusikaltimus padarę asmenys vėl būtų laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis. Taigi pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktą asmenys, pripažinti padarę tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, net ir praėjus tam tikram laikui po teistumo išnykimo ar jo panaikinimo nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis.
Šiame kontekste paminėtina, kad pagal BK 97 straipsnį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis; į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu (1 dalis (2014 m. kovo 13 d. redakcija)); suėjus nustatytiems terminams, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (6 dalis); kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (7 dalis).
7.2. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, 2 punktą viena iš sąlygų, kurią atitinkantis fizinis asmuo negali įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, – tai, kad asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Kaip minėta, tai, kokie asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, nustatyta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 29 d. redakcija), kurios 1 punktas yra ginčijamas šioje konstitucinės justicijos byloje.
7.2.1. Šiame kontekste paminėtina, kad Seimas 2022 m. kovo 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2022 m. liepos 1 d., kurio 3 straipsniu pakeitė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį.
Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą fizinis asmuo, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos, negali įsigyti ir turėti ne tik Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, bet ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodytų ginklų.
7.2.2. Taigi, pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktą, aiškinamą kartu su Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktu, asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti padarę tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, net ir praėjus tam tikram laikui po teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą negali įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, taip pat B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, t. y. ginklų, kuriuos gali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo nustatytas sąlygas.
Vadinasi, pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktą fizinis asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, neterminuotai nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, taip pat B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.
8. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas aiškintinas Įstatymo nuostatų, reglamentuojančių, kokiems tikslams ginklai ir šaudmenys gali būti įsigyjami ir turimi, ir nuostatų, susijusių su ginklų klasifikacija, kontekste.
8.1. Įstatymo 11 straipsnio „Asmenų teisė įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis“ 1 dalyje (su 2021 m. balandžio 29 d. pakeitimu) nustatyta, kad nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis šiems tikslams: medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai, kolekcijoms sudaryti, mokymui, moksliniam tyrimui, šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti, kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams.
Taigi pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (su 2021 m. balandžio 29 d. pakeitimu) įtvirtintą teisinį reguliavimą ginklai ir šaudmenys gali būti įsigyjami ir turimi įvairiais tikslais – medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai, kolekcijoms sudaryti, mokymui, moksliniam tyrimui, šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti, kitiems teisėtiems tikslams.
Aiškinant Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkto nuostatas Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies (su 2021 m. balandžio 29 d. pakeitimu) nuostatų kontekste, pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą fizinis asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, taip pat B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, kad ir kokiam teisėtam tikslui jie būtų skirti.
8.2. Pagal Įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 29 dalį, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų klasifikacija – šiame įstatyme nustatytas ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų priskyrimas pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D); pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai.
Šiame kontekste paminėtina, kad Įstatymo 3 straipsnyje „A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys“ (su 2022 m. gegužės 10 d. pakeitimu), inter alia jo 2, 6–10 punktuose, nurodyti tie ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, kurie priskiriami A kategorijai.
Aiškinant Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkto nuostatas Įstatymo 2 straipsnio 29 dalies nuostatų kontekste, pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą asmuo, pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti įvairaus pavojingumo ginklų.
9. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas aiškintinas BK nuostatų, susijusių su nusikaltimų klasifikacija, kontekste.
9.1. BK 11 straipsnyje nustatyta, kad: nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs, tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (2 dalis); nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo (3 dalis); apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo (4 dalis); sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo (5 dalis); labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo (6 dalis).
Taigi pagal BK 11 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tyčiniai nusikaltimai pagal jų pavojingumą (ir baudžiamajame įstatyme numatytą didžiausią bausmės ribą) skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.
9.2. Aiškinant Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkto nuostatas BK 11 straipsnio nuostatų kontekste, pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą visam laikui netenkama teisės įsigyti ir turėti Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, taip pat B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų padarius tik tyčinį smurtinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.
9.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK smurtinių nusikaltimų sąvoka nėra apibrėžta. Tai, ar konkretus nusikaltimas yra tyčinis smurtinis nusikaltimas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkto požiūriu, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia Įstatymą taikanti institucija (inter alia teismas), atsižvelgdama į nusikaltimų rūšį ir konkretaus nusikaltimo sudėties požymių visumą.
10. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš ginčijamo teisinio reguliavimo travaux préparatoires matyti, jog jis priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą.
10.1. Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime, be kita ko, pripažino, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nebuvo laikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršijo 3 metus laisvės atėmimo, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nes tokiu teisiniu reguliavimu nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiame punkte nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir taip visam laikui iš fizinio asmens atimama teisė įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis.
Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis gali būti niekada neišduodami asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės.
10.2. Palyginus šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, matyti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendindamas minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintą teisinį reguliavimą pakeitė taip, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktą prie nusikaltimų, kuriuos padariusiems asmenims leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis gali būti niekada neišduodami, nebėra priskiriami tyčiniai smurtiniai apysunkiai nusikaltimai (jie nurodyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 2 punkte), taigi pagal jį neterminuotai nepriekaištingos reputacijos asmenimis nėra laikomi ir visam laikui netenka teisės įsigyti Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, taip pat B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų tik asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti padarę tyčinį smurtinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.
10.3. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad prie nusikaltimų, kuriuos padariusiems asmenims leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis gali būti niekada neišduodami, nebepriskiriami ir nusikaltimai, nurodyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 2–5 punktuose.
11. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas aiškintinas ir Įstatymo nuostatų, reglamentuojančių atsisakymo išduoti leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis ginklus apskundimą teismui, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ABTĮ) nuostatų kontekste.
11.1. Pagal Įstatymo 12 straipsnio „Bendrieji leidimų išdavimo reikalavimai“ 1 dalį, leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, o pagal šio straipsnio 6 dalį, atsisakymas išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus gali būti skundžiamas, be kita ko, administraciniam teismui, ABTĮ nustatyta tvarka.
Taigi, aiškinant Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktą kartu su Įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, matyti, kad, priėmus sprendimą atsisakyti išduoti leidimą įsigyti, leidimą laikyti ar leidimą nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jeigu asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu inter alia dėl to, kad yra pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, toks sprendimas nustatytąja tvarka gali būti skundžiamas, be kita ko, administraciniam teismui.
11.2. Pagal ABTĮ 88 straipsnio „Sprendimų rūšys“ 2 punktą, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali, be kita ko, priimti sprendimą patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį).
Pagal ABTĮ 91 straipsnį „Skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai“, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 dalies 1 punktas), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (1 dalies 2 punktas), jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (1 dalies 3 punktas). Administracinis teismas gali panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) ir kitais teismo svarbiais pripažintais pagrindais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).
Aiškinant Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktą kartu su Įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu ir 91 straipsnio 1 dalimi, matyti, kad administracinis teismas, nagrinėjantis bylą dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, panaikinimo, negali tokio sprendimo panaikinti, jeigu jis grindžiamas imperatyviais įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, be kita ko, iš Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkto kylančiu reikalavimu neišduoti tokio leidimo asmeniui, nesančiam nepriekaištingos reputacijos, t. y. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintam padarius tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.
II
Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina
12. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Įstatymo nuostatų, kuriose įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, atitiktis Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
13. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2017 m. birželio 26 d., 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
13.1. Konstitucinio teisinės valstybės principo elementas yra ir proporcingumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad jos turi būti būtinos šiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti (inter alia 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. liepos 1 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai). Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (inter alia 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai).
Šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, pagal kurias įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus, mutatis mutandis taikytinos ir pagal įstatymą įgytai teisei įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis (2020 m. birželio 5 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai).
13.2. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra neatsiejamas nuo teisingumo imperatyvo (inter alia 2003 m. lapkričio 17 d., 2013 m. sausio 25 d., 2022 m. gegužės 19 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2016 m. spalio 27 d., 2022 m. gegužės 19 d. nutarimai). Teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimai).
13.3. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.“
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2022 m. gegužės 19 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai).
13.4. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja tai, kad privalu stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimųsi (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. birželio 4 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą inter alia nuo nusikalstamų kėsinimųsi (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2009 m. birželio 8 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai). Jeigu valstybė nesiimtų deramų veiksmų, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėtų nepagarba teisinei tvarkai, įvairiems socialiniams institutams; todėl pagal Konstituciją valstybė – visos visuomenės organizacija, privalanti garantuoti viešąjį interesą, turi ne tik teisę, bet ir priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią nusikaltimams, ribojančių ir mažinančių nusikalstamumą (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai).
14. Pabrėžtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves (inter alia 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimai). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (inter alia 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kurias taikant teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami (2020 m. birželio 5 d. nutarimas); tokiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai; Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami (2020 m. birželio 5 d., 2023 m. vasario 9 d. nutarimai).
15. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų inter alia sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (inter alia nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai) (2023 m. vasario 9 d. nutarimas).
III
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkto atitikties Konstitucijai vertinimas
16. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas.
17. Pareiškėjas pažymi, kad, priimant sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo, šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas neleidžia individualizuotai vertinti tokį leidimą siekiančio įgyti asmens situacijos, jeigu jis yra padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. Pasak pareiškėjo, įstatymų leidėjas tokį nusikaltimą a priori laiko „tam tikru itin pavojingu nusikaltimu“ Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo požiūriu ir nebereikia vertinti, ar tokį nusikaltimą padaręs asmuo ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau, pareiškėjo manymu, prie tokių nusikaltimų turėtų būti priskiriami tik sunkiausi nusikaltimai, kurie pagal BK 11 straipsnį priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų.
18. Sprendžiant dėl ginčijamo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkto atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad, kaip minėta:
– pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo, pagal kurį teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, ir jos turi būti būtinos šiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti;
– pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kurias taikant teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami; tokiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai;
– Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.
18.1. Minėta, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktą fizinis asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, neterminuotai nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, taip pat B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.
Taigi pagal ginčijamą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą asmuo, pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, niekada negalės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, kad ir kokiam teisėtam tikslui jie būtų skirti, neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėjo po nusikaltimo padarymo, taip pat į tai, ar toks asmuo, galėdamas įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, keltų pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
18.2. Vertinant, ar įstatymų leidėjas, nustatydamas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėtina, kad, nors, kaip minėta, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi plačią diskreciją, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis gali būti niekada neišduodami tik asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės.
18.3. Pažymėtina, kad ginčijamas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo įstatymų leidėjas nustatė, kad tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus padarę asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir jiems leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada neišduodami, yra priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, gali būti nustatytas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.
Kaip minėta, pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktą tokiais itin pavojingais nusikaltimais laikomi tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.
18.4. Taigi įstatymų leidėjas, ginčijamame Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte įtvirtindamas vieną iš sąlygų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, ir apibrėždamas itin pavojingus nusikaltimus, kuriuos padarę asmenys visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti tam tikrų ginklų, jų šaudmenų, atsižvelgė į maksimalų už tokį nusikaltimą BK numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį, t. y. esminiu kriterijumi, apibrėžiančiu bausmės griežtumą, pasirinko didžiausios numatytos laisvės atėmimo bausmės ribą, kuri viršija 6 metus laisvės atėmimo.
18.4.1. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 20 metų, o jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki 25 metų laisvės atėmimo bausmė.
Pažymėtina ir tai, kad už ginčijamame Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nurodytus tyčinius smurtinius nusikaltimus BK yra numatytos įvairios bausmės, kaip antai: už BK 135 straipsnio „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ 1 dalyje nurodytą veiką baudžiama laisvės atėmimu iki 10 metų, už BK 1471 straipsnio „Išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms“ (2012 m. birželio 30 d. redakcija) 2 dalyje nurodytą veiką baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 8 metų, už BK 180 straipsnio „Plėšimas“ 2 dalyje nurodytą veiką baudžiama laisvės atėmimu iki 7 metų, už BK 181 straipsnio „Turto prievartavimas“ 2 dalyje nurodytą veiką baudžiama laisvės atėmimu iki 8 metų, o už BK 129 straipsnio „Nužudymas“ (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalyje nurodytą veiką baudžiama laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 metų, už šio straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymu) nurodytą veiką baudžiama laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos, už BK 250 straipsnio „Teroro aktas“ (2013 m. liepos 2 d. redakcija) 4 dalyje nurodytą veiką taip pat baudžiama laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Taigi pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą prie griežčiausių bausmių priskiriamos skirtingos trukmės laisvės atėmimo bausmės, be kita ko, ir tokios, kurių minimali trukmė nėra numatyta, ir tokios, kurių net ir minimali trukmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.
18.4.2. Kaip minėta, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą asmenims, padariusiems tam tikrus nusikaltimus, teisė įsigyti ginklus ir šaudmenis iš esmės yra apribota neterminuotam laikui. Nors įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turėdamas plačią diskreciją nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, galėjo Įstatyme, inter alia ginčijamoje nuostatoje, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teistiems už itin pavojingų nusikalstamų veikų padarymą asmenims leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu teisė įsigyti ginklus ir šaudmenis iš esmės yra apribota neterminuotam laikui, toks apribojimas neturėtų būti taikomas asmenims, nubaustiems bausmėmis, kurios negalėtų būti vertinamos kaip pačios griežčiausios.
Taigi, įstatymų leidėjas, įgyvendinamas Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą, kaip esminį kriterijų pasirinko už itin pavojingus nusikaltimus nustatytą tik maksimalų BK numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį, viršijantį 6 metus laisvės atėmimo, ir neatsižvelgė į tai, kad asmeniui už tokį nusikaltimą skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė gali būti labai skirtinga, be kita ko, daug mažesnė už maksimalų BK numatytą laisvės atėmimo bausmės už tam tikrą nusikaltimą dydį.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti tam tikrų ginklų, jų šaudmenų, kad ir kokiam teisėtam tikslui jie būtų skirti, ir tokie tyčinius smurtinius nusikaltimus padarę asmenys, kurie gali būti nubausti itin skirtingos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis, be kita ko, daug mažesnėmis už maksimalų BK numatytą laisvės atėmimo bausmės už tam tikrą nusikaltimą dydį, nesudarius sąlygų konkrečiu atveju įvertinti asmens pavojingumą visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra prielaidų teigti, kad pagal ginčijamą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą teisė įsigyti ir turėti Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, taip pat B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų visam laikui atimama tik asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės.
18.5. Konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką ir Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nustatęs, kad nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi ir todėl niekada negali gauti leidimo įsigyti ir turėti Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų fiziniai asmenys, padarę nurodytus tyčinius smurtinius nusikaltimus, nepaisė iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo nustatyti tokias leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, pagal kurias leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami tik asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, taigi nepaisė ir konstitucinio teisinės valstybės principo.
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus padariusiems asmenims, atsižvelgiant į jiems už tokius nusikaltimus realiai paskirtos bausmės dydį, kuris kartu su nusikalstamų veikų klasifikacija (inter alia pagal jų pavojingumą, kėsinimosi objektą) labiau parodo konkretaus asmens, siekiančio gauti leidimą įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis, pavojingumą visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, nei už tokį nusikaltimą įstatyme numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė.
19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
20. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje toliau netirs, ar Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai.
21. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog tai, kad leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis gali būti niekada neišduodami tik asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, nereiškia, kad teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims, išnykus teistumui ar jį panaikinus ir praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam laikui, leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis būtinai turi būti išduoti.
Kaip minėta, pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama pagrindo manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų visuomenės saugumui, viešajai tvarkai (inter alia nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, galėtų kelti visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai).
Šiame kontekste paminėtina, kad, pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 10 punktą, šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
IV
Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo
22. Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas tiek, kiek nurodyta, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.
23. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas, įvertinęs inter alia tai, kokia teisinė situacija gali susidaryti įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, gali nustatyti, kada tas Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas. Minėtas Konstitucinio Teismo nutarimo (inter alia nutarimo, kuriuo tam tikras įstatymas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai) oficialaus paskelbimo atidėjimas – iš Konstitucijos kylanti prielaida išvengti tam tikrų visuomenei ir valstybei, žmonių teisėms ir laisvėms nepalankių padarinių, kurių galėtų atsirasti, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas būtų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir tą jo oficialaus paskelbimo dieną įsigaliotų (inter alia 2005 m. sausio 19 d., 2012 m. vasario 6 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimai).
24. Pažymėtina, kad, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio „Konstitucinio Teismo aktų ir Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimų paskelbimas ir įsigaliojimas“ (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 3 dalį, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, Konstitucinis Teismas gali nustatyti kitą, vėlesnę, Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams, paskelbimo datą.
25. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas tiek, kiek pagal jį neterminuotai ribojama fizinio asmens teisė įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, negalės būti taikomas.
Todėl, jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems padarius Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nurodytus nusikaltimus, jų teistumui išnykus ar jį panaikinus (t. y. pagal šio straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 6 punktą asmenį laikant nepriekaištingos reputacijos), galėtų būti išduodami leidimai įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, jeigu nėra kitų šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) numatytų pagrindų nelaikyti asmens turinčiu nepriekaištingą reputaciją ir dėl to pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą negalinčiu įsigyti ir turėti nurodytų ginklų, jų šaudmenų.
25.1. Kaip minėta, ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką.
Minėta ir tai, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, pagal kurias teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami; Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.
25.2. Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, kad nustatytų kitokį, Konstituciją atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte. Todėl šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2023 m. gruodžio 31 d.
26. Pažymėtina ir tai, kad jeigu įstatymų leidėjas, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte nurodytus nusikaltimus, policijos įstaigos, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims, turės vadovautis inter alia Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 6 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo) turės priimti atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56, 84 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija, TAR, 2021-05-04, Nr. 9685, identifikacinis kodas 2021-09685) 1 punktas tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.